I. Teisinis pagrindas

A. Sąjungos teisė

1. SESV

2. Pareigūnų tarnybos nuostatai

3. Reglamentas Nr. 2290/77

4. Direktyva 2008/118/EB

5. Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013

6. Audito Rūmų priimtos vidaus taisyklės

a) Darbo tvarkos taisyklės

b) Sprendimas Nr. 1-2003

c) Sprendimas Nr. 7‑2004

d) Sprendimas Nr. 33‑2004

e) 2004 m. Elgesio kodeksas

f) Sprendimas Nr. 19‑2009

g) Sprendimas Nr. 66‑2011

h) 2012 m. Elgesio kodeksas

i) Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklės

B. Liuksemburgo teisė

II. Faktinės bylos aplinkybės

III. Pradėti tyrimai ir procedūros

A. Preliminarios priemonės, kurių ėmėsi Audito Rūmai

B. OLAF tyrimas

C. Šios procedūros pradėjimas Audito Rūmuose

D. Liuksemburgo valdžios institucijų iškelta baudžiamoji byla

IV. Šalių reikalavimai

V. Dėl prašymo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą

A. Šalių argumentai

B. Teisingumo Teismo vertinimas

VI. Dėl prašymo įpareigoti pateikti tam tikrus dokumentus

A. Šalių argumentai

B. Teisingumo Teismo vertinimas

VII. Dėl prašymo išimti dokumentą iš bylos medžiagos

A. Šalių argumentai

B. Teisingumo Teismo vertinimas

VIII. Dėl ieškinio

A. Dėl ieškinio priimtinumo

1. Dėl nurodomo šios procedūros nesuderinamumo su teise į veiksmingą teisminę gynybą

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

2. Dėl OLAF tyrimo nurodomo neteisėtumo

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

3. Dėl Audito Rūmų vykdytos procedūros, skirtos šiam ieškiniui pareikšti, nurodomo neteisėtumo

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

4. Dėl nurodomo vėlavimo pareikšti Audito Rūmų ieškinį

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

B. Dėl prieštaravimų

1. Dėl ketvirtojo prieštaravimo, susijusio su nedeklaruotos ir neteisėtos politinės veiklos ir vadovavimo nekilnojamojo turto bendrovei veiklos vykdymu

a) Dėl ketvirtojo prieštaravimo pirmos dalies, susijusios su nedeklaruotu ir neteisėtu politinės veiklos vykdymu

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

b) Dėl ketvirtojo prieštaravimo antros dalies, susijusios su nedeklaruota ir neteisėta vadovavimo nekilnojamojo turto bendrovei veikla

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

2. Dėl pirmojo prieštaravimo, susijusio su netinkamu Audito Rūmų išteklių naudojimu siekiant finansuoti su šios institucijos nario pareigomis nesusijusią arba su jomis nesuderinamą veiklą

a) Dėl pirmojo prieštaravimo priimtinumo

1) Dėl Audito Rūmų naudojimosi savo diskrecija

i) Šalių argumentai

ii) Teisingumo Teismo vertinimas

2) Dėl ieškinio pateikimo ir dubliko priede pateiktos lentelės priimtinumo

i) Šalių argumentai

ii) Teisingumo Teismo vertinimas

b) Dėl pirmojo prieštaravimo pagrįstumo

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

i) Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo

ii) Dėl komandiruočių išlaidų ir dienpinigių

– Dėl gyvenimo Crans-Montana

– Dėl gyvenimo Kuboje

– Dėl santykių su politikos formuotojais ir politiniais judėjimais

– Dėl santykių su privačių ekonominės veiklos vykdytojų vadovais

– Dėl santykių su atstovaujamosiomis organizacijomis ir asociacijomis

– Dėl patvirtintos išorės veiklos vykdymo

– Dėl dalyvavimo medžioklėse

– Dėl kitų Audito Rūmų nurodytų komandiruočių

iii) Dėl reprezentacinių ir svečių priėmimo išlaidų

– Dėl reprezentacinių išlaidų, susijusių su santykiais su politikos formuotojais

– Dėl reprezentacinių išlaidų, susijusių su santykiais su kitais asmenimis

– Dėl išlaidų, susijusių su K. Pinxten namuose surengtais priėmimais

iv) Dėl tarnybinio automobilio naudojimo ir naudojimosi vairuotojo paslaugomis

– Dėl transporto išlaidų, patirtų ne per K. Pinxten komandiruotes

– Dėl transporto išlaidų, patirtų per K. Pinxten komandiruotes

– Dėl tarnybinio automobilio naudojimo nesinaudojant vairuotojo paslaugomis

3. Dėl antrojo prieštaravimo, susijusio su piktnaudžiavimu mokesčių lengvatomis ir neteisėtu naudojimusi jomis

a) Dėl antrojo prieštaravimo pirmos dalies, susijusios su tuo, kad K. Pinxten vaikas turėjo ir naudojo kuro kortelę, nors jau nebebuvo jo namų ūkio narys

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

b) Dėl antrojo prieštaravimo antros dalies, susijusios su kuro kortelės naudojimu perkant kurą, skirtą tretiesiems asmenims priklausančioms transporto priemonėms

1) Šalių argumentai

2) Teisingumo Teismo vertinimas

4. Dėl trečiojo prieštaravimo, susijusio su melagingais pareiškimais draudimo bendrovei dėl tariamų eismo įvykių, susijusių su tarnybiniu automobiliu ir K. Pinxten kabinetui skirtu vairuotoju

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

5. Dėl penktojo prieštaravimo, susijusio su K. Pinxten sudaryta interesų konflikto situacija palaikant ryšius su audituojamo subjekto vadovu

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

C. Dėl teisės į pensiją ar kitas ją pakeičiančias išmokas atėmimo

1. Šalių argumentai

2. Teisingumo Teismo vertinimas

IX. Dėl K. Pinxten pateikto prašymo atlyginti žalą

A. Šalių argumentai

B. Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

1

Savo ieškinyje Europos Audito Rūmai prašo Teisingumo Teismo konstatuoti, kad Karel Pinxten nevykdė su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų ir atitinkamai skirti SESV 286 straipsnio 6 dalyje numatytą sankciją.

2

SESV 285 straipsnyje nustatyta:

„Audito Rūmai atlieka [Europos] Sąjungos auditą.

Audito Rūmus sudaro po vieną pilietį iš kiekvienos valstybės narės. Eidami savo pareigas, jų nariai yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendrojo intereso labui.“

3

SESV 286 straipsnio 1, 3, 4 ir 6 dalys suformuluotos taip:

„1.   Audito Rūmų nariai parenkami iš asmenų, savo valstybėse priklausančių ar priklausiusių nepriklausomo audito įstaigoms arba turinčių šioms pareigoms ypač tinkamą kvalifikaciją. Jų nepriklausomumas neturi kelti abejonių.

<…>

3.   Eidami šias pareigas, Audito Rūmų nariai nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės ar kurios kitos organizacijos nurodymų. Jie susilaiko nuo bet kokios su pareigomis nesuderinamos veiklos.

4.   Per savo kadenciją Audito Rūmų nariai negali turėti jokio kito mokamo ar nemokamo darbo. Pradėdami eiti savo pareigas jie iškilmingai pasižada per savo kadenciją ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomis susijusius įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą.

<…>

6.   Audito Rūmų narys gali būti atleistas iš pareigų arba netekti teisės į pensiją ar kitas vietoj jos mokamas išmokas tiktai tuo atveju, kai Teisingumo Teismas Audito Rūmų prašymu pripažįsta, kad jis nebeatitinka keliamų reikalavimų ar nevykdo su šiomis pareigomis susijusių įsipareigojimų.“

4

SESV 287 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Audito Rūmai tikrina, ar visos pajamos buvo gautos ir visos išlaidos padarytos teisėtai bei tvarkingai, taip pat ar finansų valdymas yra patikimas. Atlikdami šį darbą, jie visų pirma praneša apie neatitikimus.

<…>“

5

Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų, iš dalies pakeistų 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, (OL L 124, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 2 t., p. 130, toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai), 11 straipsnio antroje pastraipoje numatyta:

„Negavęs paskyrimų tarnybos leidimo, pareigūnas nepriima jokios vyriausybės ar jokio kito institucijai, kurioje jis dirba, nepriklausančio šaltinio garbės ženklo, apdovanojimo, suvenyro, paslaugos, dovanos ar bet kokio kito atlygio, išskyrus už paslaugas, teiktas prieš jį paskiriant arba jam išėjus specialių atostogų karinės ar kitos nacionalinės tarnybos tikslu ir susijusias su tokia tarnyba.“

6

Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 2 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta:

„Išlaikomas vaikas“ – pareigūno faktiškai išlaikomas jo ar jo sutuoktinio santuokinis ar nesantuokinis vaikas arba įvaikis.“

7

Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnyje numatyta:

„Jeigu pareigūnas už tuos pačius veiksmus yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, galutinis sprendimas priimamas tik po to, kai savo galutinį sprendimą paskelbia bylą nagrinėjantis teismas.“

8

1977 m. spalio 18 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 2290/77, nustatančio Audito Rūmų narių tarnybines pajamas (OL L 268, 1977, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 87), iš dalies pakeisto 2004 m. balandžio 30 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1293/2004 (OL L 243, 2004, p. 26) (toliau – Reglamentas Nr. 2290/77), 7 straipsnyje buvo nustatyta:

„Jei Audito Rūmų narys eidamas savo pareigas turi išvykti iš tos vietos, kur yra laikinoji Rūmų būstinė, jis turi teisę gauti:

9

2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB (OL L 9, 2009, p. 12), 12 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Akcizais apmokestinamoms prekėms akcizai netaikomi tais atvejais, kai jos skirtos naudoti:

<…>

2.   Atleidimui nuo akcizų taikomos priimančiosios valstybės narės nustatytos sąlygos ir apribojimai. Valstybės narės gali atleisti nuo akcizų jų grąžinimo forma [juos grąžindamos].“

10

2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013, p. 1), 1 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Siekiant suintensyvinti kovą su Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos <…> finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, <…> Europos kovos su sukčiavimu tarnyba [OLAF] vykdo tyrimo įgaliojimus, [Europos] Komisijai suteiktus:

<…>“

11

Reglamento Nr. 883/2013 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   1 straipsnyje nurodytose srityse [OLAF] atlieka administracinius tyrimus institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose <…>

Tie vidaus tyrimai atliekami laikantis šiame reglamente ir atitinkamos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros priimtuose sprendimuose nustatytų sąlygų.

2.   Su sąlyga, kad laikomasi 1 dalies nuostatų:

<…>“

12

Šio reglamento 5 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta:

„1.   Generalinis direktorius gali pradėti tyrimą, kai yra pakankamai įtarimų, kurie, be kita ko, gali būti grindžiami trečiosios šalies pateikta informacija arba anonimine informacija, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar kita neteisėta veikla. <…>

2.   <…>

Sprendimą pradėti vidaus tyrimą priima generalinis direktorius savo iniciatyva arba institucijos, įstaigos, organo ar agentūros, kurioje turi būti atliekamas tyrimas, arba valstybės narės prašymu.

3.   Tol, kol generalinis direktorius svarsto, ar pradėti vidaus tyrimą atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytą prašymą, ir (arba) tol, kol [OLAF] atlieka vidaus tyrimą, atitinkamos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros nepradeda lygiagretaus tyrimo dėl tų pačių aplinkybių, išskyrus atvejus, kai su [OLAF] susitariama kitaip.“

13

Minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„[OLAF] darbuotojai savo užduotis atlieka pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodyta jų tapatybė ir kompetencija [pareigos]. Generalinis direktorius išduoda tokį įgaliojimą, jame nurodydamas tyrimo dalyką ir tikslą, tyrimo teisinius pagrindus ir iš jų kylančius tyrimo įgaliojimus.“

14

To paties reglamento 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta:

„Nedarant poveikio 4 straipsnio 6 daliai ir 7 straipsnio 6 daliai, užbaigus tyrimą ir prieš parengiant išvadas, kuriose įvardijamas susijęs asmuo, tam asmeniui suteikiama galimybė pateikti pastabas dėl su juo susijusių aplinkybių.

<…>“

15

Reglamento Nr. 883/2013 11 straipsnio 4 dalis suformuluota taip:

„Po vidaus tyrimo parengtos ataskaitos bei rekomendacijos ir visi svarbūs susiję dokumentai perduodami atitinkamai institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai. Ta institucija, įstaiga, organas ar agentūra imasi tokių veiksmų, visų pirma drausminio arba teisinio pobūdžio veiksmų, kokių būtina atsižvelgiant į vidaus tyrimo rezultatus, ir praneša [OLAF] apie tai per rekomendacijose, teikiamose kartu su ataskaita, nustatytą terminą ir, papildomai, [OLAF] prašymu.“

16

Audito Rūmų darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) 4 straipsnyje numatyta:

„1.   Jei Audito Rūmai savo narių daugumos sprendimu mano, kad jiems pateikta informacija leidžia tvirtinti, jog narys nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebetinkamai vykdo jam patikėtas pareigas ([SESV] 286 straipsnio 6 dalis), jie paveda <…> pirmininkui <…> parengti preliminarią ataskaitą.

2.   Preliminari ataskaita ir su ja susiję dokumentai pateikiami visiems Audito Rūmų nariams, įskaitant ir aptariamąjį narį, kuris per pirmininko, o jei aptariamasis narys yra pirmininkas, nario, kuris pagal vyresnumo tvarką yra pirmas po pirmininko, nustatytą terminą pateikia pastabas raštu.

3.   Aptariamasis narys taip pat kviečiamas pasiaiškinti Audito Rūmams žodžiu.

4.   Sprendimą perduoti klausimą svarstyti Teisingumo Teismui siekiant, kad aptariamasis narys būtų atleistas iš pareigų ir (arba) jam būtų atimta teisė į pensiją ar atitinkamas išmokas, Audito Rūmai priima slaptu balsavimu keturiomis penktosiomis visų narių balsų. Aptariamasis narys balsavime nedalyvauja.“

17

Darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnis suformuluotas taip:

„Protokoluojami visi Audito Rūmų posėdžiai.“

18

Darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Nepažeidžiant 4 straipsnio 4 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies, kiti sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Audito Rūmų narių balsų dauguma. Tačiau Audito Rūmai nario pasiūlymu ir posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma gali nuspręsti, kad sprendimas dėl tam tikro Audito Rūmams pateikto nagrinėti klausimo turi būti priimtas visų Audito Rūmų narių balsų dauguma.“

19

Klostantis šiame ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms galiojusios redakcijos 2003 m. sausio 16 d. Audito Rūmų sprendimo Nr. 1‑2003 dėl Audito Rūmų narių komandiruočių išlaidų (toliau – Sprendimas Nr. 1‑2003) 1 straipsnyje buvo nurodyta:

„Teisiškai įpareigojančių dokumentų (t. y. komandiruočių formų), susijusių su komandiruotės išlaidomis, reikia prašyti kuo anksčiau. Leidimus suteikiantis pareigūnas, tvirtinantis narių komandiruočių išlaidas, yra Audito Rūmų pirmininkas <…>“

20

Šio sprendimo 3 straipsnis buvo suformuluotas taip:

„Vykdami į komandiruotes, nariai gali kelionei naudoti tarnybinį automobilį, skristi lėktuvu, važiuoti traukiniu arba plaukti laivu.“

21

Minėto sprendimo 5 straipsnyje buvo nustatyta:

„Prašymą kompensuoti komandiruotės išlaidas narys turi pateikti kuo anksčiau po grįžimo. Gali būti kompensuojamos viešbučio (išskyrus maitinimą) išlaidos.“

22

To paties sprendimo 6 straipsnis buvo suformuluotas taip:

„Jeigu komandiruotė trunka trumpiau nei dvylika valandų tą pačią dieną, mokama pusė su juo susijusių dienpinigių. Visais kitais atvejais išmokama visa dienpinigių suma.“

23

Klostantis šiame ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms galiojusios redakcijos 2004 m. balandžio 22 d. Audito Rūmų sprendimo Nr. 7‑2004 dėl Audito Rūmų narių reprezentacinių ir svečių priėmimo išlaidų (toliau – Sprendimas Nr. 7‑2004) 2 straipsnyje buvo nurodyta:

„Kiekvienų finansinių metų pradžioje ir pasikonsultavus su nariais asignavimai paskirstomi į dvi dalis:

<…>

24

Minėto sprendimo 6 straipsnyje buvo numatyta:

„Jei priimama į namus, Audito Rūmai kompensuoja išlaidas, patirtas pagal pateiktus patvirtinamuosius dokumentus.“

25

Prie minėto sprendimo buvo pridėtas 2004 m. balandžio 22 d. Audito Rūmų nariams skirtas raštas, kuriame pateikti „siūlymai dėl reprezentacinių ir svečių priėmimo išlaidų“ (toliau – 2004 m. balandžio 22 d. raštas). Šiame rašte buvo nurodyta:

„<…>

Reprezentacinės išlaidos iš esmės skirtos Audito Rūmų išorės santykiams puoselėti.

Nariai reprezentuoja Audito Rūmus, be kita ko, kai Audito Rūmų interesais palaiko profesinius santykius su asmenimis, einančiais pareigas Sąjungoje <…>, valstybėse narėse ar kitose šalyse.

<…>

Išlaidos, susijusios su kiekvienu renginiu, turi atitikti jo svarbą ir dalyvių statusą.

Jeigu nariai reprezentuoja Audito Rūmus, renginyje taip pat gali reikėti dalyvauti ir nario sutuoktiniui arba partneriui. Pakviesti svečiai taip pat gali atvykti su palyda.

Draugai arba asmenys, su kuriais palaikomi asmeniniai santykiai, turi būti kviečiami privačiai.

<…>

Šios srities gairės pateikiamos 1 priede.

Išlaidos turi būti deklaruotos aiškiai ir glaustai, naudojant 2 priede pateiktą formą.“

26

Minėto rašto 1 priede buvo patikslinta, kad „reprezentavimas ir (arba) svečių priėmimas už Audito Rūmų ribų paprastai turi būti susijęs su asmenimis, užimančiais aukštas pareigas Sąjungoje <…>, valstybėse narėse ar kitose šalyse“ ir kad išlaidos, susijusios su reprezentacinėmis ar svečių priėmimo išlaidomis nario privačioje rezidencijoje „neturi viršyti to, kas yra būtina šiuo tikslu, įskaitant gėlių kompozicijas“.

27

Tame priede taip pat buvo nurodyta, kad „jeigu į pakviestų asmenų sąrašą, greta institucijoje nedirbančių asmenų, įtraukti ir Audito Rūmų tarnautojai, turi būti išlaikyta tinkama abiejų kategorijų pusiausvyra“ ir kad „asmeniniai draugai ir šeimos nariai (išskyrus sutuoktinius arba partnerius) turi būti kviečiami privačiai ir narys pats padengia su tuo susijusias išlaidas“.

28

Klostantis šiame ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms galiojusios redakcijos 2004 m. birželio 15 d. Audito Rūmų sprendimo Nr. 33‑2004 dėl Europos Audito Rūmų automobilių parko valdymo ir naudojimo, galiojusio iki įsigaliojant 2009 m. balandžio 20 d. Audito Rūmų sprendimui Nr. 19‑2009 dėl Europos Audito Rūmų automobilių parko valdymo ir naudojimo (toliau – Sprendimas Nr. 33‑2004), 1 straipsnyje buvo nustatyta:

„Audito Rūmų nariai ir Generalinis sekretorius gali nuolat naudoti tarnybinius automobilius kelionėms, susijusioms su jų pareigų vykdymu.“

29

Minėto sprendimo 4 straipsnis buvo suformuluotas taip:

„[Audito Rūmai], be nuomos išlaidų, padengia narių ir Generalinio sekretoriaus išlaidas, patirtas jiems naudojant transporto priemonę savo pareigoms vykdyti.

Kelionėmis vykdant pareigas laikoma:

30

Minėto sprendimo 5 straipsnis buvo suformuluotas taip:

„Jeigu nariai arba Generalinis sekretorius naudoja tarnybinį automobilį kitoms kelionėms nei nurodytosios 4 straipsnyje, atitinkamas išlaidas (kelių mokesčiai, kuro išlaidos ir papildomos galimos nuomos išlaidos, susijusios su bendrojoje sutartyje numatyto bendro metinio 45000 km limito viršijimu) jie padengia patys.“

31

To paties sprendimo 6 straipsnyje buvo numatyta:

„Vairuotojams komandiruotės išlaidos kompensuojamos <…> kai jie veža narius arba Generalinį sekretorių į keliones, susijusias su pareigų vykdymu.“

32

Prie Sprendimo Nr. 33‑2004 buvo pridėtas dokumentas „Pastabos, susijusios su Sprendimu Nr. 33‑2004 dėl Audito Rūmų automobilių parko valdymo ir naudojimo (toliau – Pastabos dėl Sprendimo Nr. 33‑2004).

33

Pastabose dėl Sprendimo Nr. 33‑2004, susijusiose su šio sprendimo 4 straipsniu, nurodyta:

„„Kitos kelionės, susijusios su pareigų vykdymu“ yra:

34

Audito Rūmų nariams taikomo elgesio kodekso, kurį ši institucija priėmė 2004 m. gruodžio 16 d. (toliau – 2004 m. Elgesio kodeksas), 4 straipsnyje buvo nustatyta:

„1.   Audito Rūmų nariai privalo visiškai atsidėti savo pareigų vykdymui. Jie negali eiti jokių politinių pareigų. Jie negali vykdyti jokios išorinės profesinės veiklos, taip pat jokios kitos išorinės veiklos, kuri yra nesuderinama su pareiga būti žinioje einant savo pareigas.

<…>

3.   Nariai turi deklaruoti išorės veiklą <…>“

35

Sprendimo Nr. 19-2009 1 ir 4–6 straipsnių tekste pakartotas atitinkamų Sprendimo Nr. 33‑2004 straipsnių tekstas.

36

Sprendimo Nr. 19‑2009 7 straipsnyje buvo nustatyta:

„Šiuo sprendimu panaikinamas ir pakeičiamas Sprendimas Nr. 33‑2004. Jis įsigalioja tą pačią dieną kaip ir nauja bendroji tarpinstitucinė sutartis, kuria reglamentuojamos nuomojamos transporto priemonės.“

37

Prie Sprendimo Nr. 19‑2009 buvo pridėtas dokumentas „Sprendimo Nr. 19‑2009 dėl Audito Rūmų automobilių parko valdymo ir naudojimo komentarai“ (toliau – Sprendimo Nr. 19‑2009 komentarai).

38

Sprendimo Nr. 19-2009 komentarų dėl šio sprendimo 4 straipsnio tekstas atitiko Sprendimo Nr. 33‑2004 komentarų dėl šio sprendimo 4 straipsnio tekstą.

39

2011 m. spalio 26 d. Audito Rūmų sprendimo Nr. 66‑2011, kuriuo nustatomos Europos Audito Rūmų etikos gairės, 1 straipsnyje nustatyta:

„Prie šio sprendimo pridedamos etikos gairės taikomos Audito Rūmams <…>“.

40

Prie minėto sprendimo pridedamose etikos gairėse (toliau – Etikos gairės) numatyta:

„<…>

2.2. Audito Rūmų išteklius privalome valdyti teisėtai, tvarkingai ir laikydamiesi patikimo finansų valdymo principų. Audito Rūmai turėtų būti pavyzdžiu finansų valdymo srityje: jų ištekliai privalo būti valdomi visapusiškai laikantis Finansinio reglamento ir visų kitų taikomų taisyklių, jų tikslai privalo būti pasiekti laikantis ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principų.

<…>

3.3. Turime vengti bet kokio, tikro ar numanomo, interesų konflikto. Jis gali kilti, pavyzdžiui, priklausant politinėms organizacijoms, būnant partijos ar bendrovės valdybos nariu arba turint finansinių interesų audituojamuose subjektuose. Turime būti ypač budrūs šiose situacijose ir atkreipti dėmesį į tai, kaip jas gali vertinti trečiosios šalys.

3.4. Neturime su audituojamu subjektu palaikyti jokių santykių, kurie galėtų pakenkti mūsų nepriklausomumui. Jį galėtų paveikti, be kita ko, šeiminiai ir (arba) asmeniniai santykiai su audituojamo subjekto darbuotojais, nes tokie santykiai galėtų paveikti mūsų darbo rezultatus. Prieš pradėdami audito užduotį, turime įvertinti galimą tokių santykių poveikį ir informuoti savo vadovą; Audito Rūmai šiuo tikslu yra nustatę metinę patvirtinimo procedūrą.

<…>

3.7. Išorine veikla galime užsiimti tik tiek, kiek tai nustatyta Pareigūnų tarnybos nuostatose, ir turime visada laikytis lojalumo Audito Rūmams pareigos. Turime susilaikyti nuo bet kokios veiklos, galinčios pakenkti Audito Rūmų reputacijai, sukelti abejonių mūsų nešališkumu arba trukdyti mūsų darbui.

<…>“.

41

Audito Rūmų nariams taikomo elgesio kodekso, kurį 2012 m. vasario 8 d. priėmė ši institucija (toliau – 2012 m. Elgesio kodeksas), 2 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys buvo suformuluotos taip:

„1.   Nariai vengia bet kokios situacijos, dėl kurios gali kilti interesų konfliktas. Jie neturi kištis į klausimus, kuriais yra asmeniškai suinteresuoti, be kita ko, turi šeiminį arba finansinį interesą, kuris galėtų pakenkti jų nešališkumui. <…>

2.   Audito Rūmų nariai deklaruoja visus finansinius interesus ir turtą, dėl kurio jiems vykdant pareigas gali kilti interesų konfliktas, nesvarbu, ar tai būtų asmeninis turtas įmonės kapitale, visų pirma akcijos, ar bet koks kitas turtas, pavyzdžiui, konvertuojamosios obligacijos ar investicijų sertifikatai. <…> Privalo būti deklaruojamas bet koks tiesiogiai ar per nekilnojamojo turto įmonę priklausantis nekilnojamasis turtas, išskyrus būstą, skirtą naudoti išimtinai jo savininkui ir jo šeimai.

<…>

4.   Pradėdami eiti pareigas nariai pateikia Audito Rūmų pirmininkui pirmesniuose šio straipsnio punktuose nurodytą deklaraciją naudodami priede pateiktą formą. <…> Reikšmingų pasikeitimų atveju deklaracija turi būti peržiūrėta. Tokiu atveju turi būti pateikta nauja deklaracija. <…>“

42

2012 m. Elgesio kodekso 4 straipsnyje buvo nustatyta:

„1.   Audito Rūmų nariai atsideda savo įgaliojimų vykdymui. Jie negali eiti jokių politinių pareigų.

2.   Nariai susilaiko nuo bet kokios išorinės profesinės veiklos ir nuo visos kitos išorinės veiklos, nesuderinamos su jų pareigų vykdymu.

<…>

6.   Nariai savo išorės veiklą, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklą, nurodo 2 straipsnyje numatytoje interesų deklaracijoje.“

43

Per abi K. Pinxten kaip Audito Rūmų nario kadencijas Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklės buvo paeiliui nustatytos 2004 m. gruodžio 8 d. Audito Rūmų sprendimu Nr. 92‑2004, 2010 m. kovo 11 d. Audito Rūmų sprendimu Nr. 26‑2010 ir 2016 m. birželio 2 d. Audito Rūmų sprendimu Nr. 38‑2016 (toliau – Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklės). Kiekvienas iš šių sprendimų prieš panaikinimą buvo iš dalies pakeistas.

44

Šiai bylai reikšmingos nuostatos per minėtą laikotarpį nebuvo iš esmės pakeistos.

45

Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklių 5 straipsnis buvo suformuluotas taip:

„1.   Nariai susilaiko nuo bet kokios išorinės profesinės veiklos, taip pat nuo bet kokios kitos išorės veiklos, nesuderinamos su nepriklausomumo ir parengties principais, susijusiais su jų pareigų vykdymu, kaip nurodyta SESV 286 straipsnio 3 ir 4 dalyse <…>.

2.   Todėl visa vykdoma ar numatoma vykdyti papildoma veikla turi būti vertinama pagal šiuos bendruosius kriterijus:

46

Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklių 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo numatyta:

„1.   Ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo pareigų vykdymo pradžios, kiekvienas narys praneša Audito Rūmų pirmininkui apie savo išorės veiklą, apibūdindamas ją kaip įmanoma tiksliau pagal kiekvieną iš keturių bendrųjų kriterijų, įvardytų šių taisyklių 5 straipsnio 2 dalyje.

2.   Norint užsiimti nauja išorės veikla, išskyrus pirmiau 1 dalyje nurodytą veiklą <…> būtina nedelsiant pateikti naują deklaraciją Audito Rūmų pirmininkui <…>.“

47

Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklių 8 straipsnio pirmoje pastraipoje buvo nustatyta:

„Posėdžiai, kurie vyksta pagal Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnį, yra uždari, kaip tai suprantama pagal šių įgyvendinimo taisyklių 49 straipsnį.“

48

Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklių 39 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta:

„Generalinis sekretorius, kaip asmuo, atsakingas už Audito Rūmų sekretoriatą, be kita ko, rengia Audito Rūmų posėdžių protokolų projektus <…>. Jis padeda pirmininkui rengiant Audito Rūmų posėdžius, užtikrinant nustatytos tvarkos laikymąsi ir tinkamą visos sudėties Audito Rūmų sprendimų vykdymą.“

49

Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklių 49 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta:

„Uždari posėdžiai vyksta be vertėjų ar Audito Rūmų darbuotojų, išskyrus jei savo ankstesniame posėdyje Audito Rūmai ar kolegija nusprendžia kitaip“.

50

Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklių 50 straipsnio 1 dalis buvo suformuluota taip:

„Audito Rūmų posėdžių protokolų projektus rengia Generalinis sekretorius ar bet kuris kitas šiam darbui paskirtas asmuo. Šie projektai pateikiami nariams kaip galima anksčiau ir yra Audito Rūmų tvirtinami vėlesniame Audito Rūmų posėdyje.“

51

Règlement ministériel du 18 mars 2010, portant publication de la loi belge du 22 décembre 2009 relative au régime général d’accise transposant la directive 2008/118 et abrogeant la directive 92/12/CEE en la matière (2010 m. kovo 18 d. Ministro įsakymas dėl 2009 m. gruodžio 22 d. Belgijos įstatymo dėl bendrosios akcizų tvarkos, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2008/118, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB, paskelbimo (toliau – 2010 m. kovo 18 d. ministro įsakymas) 1 straipsnyje nurodyta:

„2009 m. gruodžio 22 d. Belgijos įstatymas dėl bendrosios akcizų tvarkos skelbiamas Mémorial ir turi būti vykdomas Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje.“

52

2009 m. gruodžio 22 d. Belgijos įstatymo dėl bendrosios akcizų tvarkos, taikomo Liuksemburge pagal 2010 m. kovo 18 d. ministro įsakymo 1 straipsnį, 13 straipsnis suformuluotas taip:

„1977 m. liepos 18 d. Bendrojo muitų ir akcizų įstatymo 20 straipsnio [7–12 punktuose] nurodyti diplomatai, konsuliniai pareigūnai, ginkluotosios pajėgos ir įstaigos pagal joms taikomą atleidimo nuo akcizo procedūrą turi teisę gauti iš kitų valstybių narių atvežtas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms akcizų taikymas laikinai atidėtas<…>“

53

Loi générale belge du 18 juillet 1977, sur les douanes et accises (1977 m. liepos 18 d. Belgijos Bendrasis muitų ir akcizų įstatymas) 20 straipsnio 7 punkte numatyta:

„Atleidimas nuo akcizų taikomas atsižvelgiant į galimas sąlygas ir apribojimus, įskaitant pagrįstą kiekį, kurį nustato Karalius, nebent tarptautinėje sutartyje ar susitarime dėl būstinės nustatyta kitaip:

<…>

54

Règlement grand-ducal du 7 février 2013, concernant les franchises et exonérations de la taxe sur la valeur ajoutée accordées aux missions diplomatiques et aux postes consulaires, ainsi qu’aux agents diplomatiques, aux fonctionnaires consulaires et aux agents de chancellerie (2013 m. vasario 7 d. Didžiosios Hercogystės nutarimas dėl diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, taip pat diplomatų, konsulinių pareigūnų ir kanceliarijos tarnautojų atleidimo nuo pridėtinės vertės mokesčio ir neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu; toliau – 2013 m. vasario 7 d. Didžiosios Hercogystės nutarimas) 1 straipsnio c ir f punktai suformuluoti taip:

„Šiame reglamente:

<…>

<…>

55

Šio Didžiosios Hercogystės nutarimo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Nuo pridėtinės vertės mokesčio atleidžiamas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, jei jo vertė be mokesčių kiekvienu atveju yra ne mažiau kaip 240 EUR, įskaitant prekių tiekimą ir paslaugų teikimą kitoje valstybėje narėje, skirtą diplomatams, konsuliniams pareigūnams ir kanceliarijos tarnautojams, kuriems Liuksemburgo Didžioji Hercogystė yra priimančioji šalis <…>“.

56

Nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. K. Pinxten buvo Audito Rūmų narys, ėjęs pareigas dvi kadencijas.

57

Minėtu laikotarpiu jis buvo paskirtas dirbti šios institucijos III kolegijoje, atsakingoje už Sąjungos išorės santykių, plėtros ir humanitarinės pagalbos išlaidų auditą. Nuo 2011 m. balandžio 4 d. iki paskutinės kadencijos pabaigos K. Pinxten ėjo tos pačios III kolegijos seniūno pareigas.

58

Gavus palankią komiteto, atsakingo už Audito Rūmų narių išorės veiklos vertinimą, nuomonę, 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu K. Pinxten buvo leista pirmininkauti Stichting Behoud Natuur en Leefmilieu Vlaanderen (Flandrijos gamtos ir aplinkos išsaugojimo fondas, Belgija) (toliau – SBNL‑V).

59

Per abi kadencijas K. Pinxten buvo skirtas tarnybinis automobilis ir kuro kortelė, kurią naudojant Audito Rūmams galėjo būti išrašomos sąskaitos faktūros už šiam automobiliui skirtą kurą. K. Pinxten prašymu jam taip pat buvo išduotos dar dvi kuro kortelės.

60

Nuo 2006 m. iki 2014 m. kovo mėn. K. Pinxten galėjo naudotis Audito Rūmų samdomo vairuotojo paslaugomis. Nuo 2014 m. balandžio mėn. K. Pinxten galėjo prašyti skirti jam vairuotoją, priskirtą prie „vairuotojų grupės“, už kurią buvo atsakingas Audito Rūmų finansų direktorius.

61

Per K. Pinxten kadencijas jam taip pat buvo kompensuojamos reprezentacinės ir svečių priėmimo išlaidos, įvairios išlaidos, patirtos vykstant į komandiruotes, kurias K. Pinxten prašymu patvirtino Audito Rūmų pirmininkas, be to, jam buvo mokami su šiomis komandiruotėmis susiję dienpinigiai.

62

Audito Rūmai nurodo, kad 2016 m. gavo informacijos apie kelis šiurkščius pažeidimus, kuriais buvo kaltinamas K. Pinxten. 2016 m. liepos 18 d. šios institucijos Generalinis sekretorius žodžiu pranešė K. Pinxten apie dėl jo pateiktą informaciją.

63

2016 m. vasarą Audito Rūmų tarnybos išanalizavo K. Pinxten ir šios institucijos vairuotojų, kuriems jis išdavė komandiruočių formas, komandiruotes, siekdami nustatyti galimus pažeidimus. Vėliau šios tarnybos susirašinėjo su K. Pinxten dėl nurodomo kai kurių jo ar jo vairuotojų komandiruočių neteisėtumo. Po šio susirašinėjimo K. Pinxten negrąžino Audito Rūmų reikalaujamų sumų.

64

2016 m. liepos 26 d. Audito Rūmai buvo informuoti, kad 2011 m. K. Pinxten sukčiavo draudimo srityje, kai susidūrė jo tarnybinis ir asmeninis automobiliai. 2016 m. rugsėjo 1 d. šios institucijos Generalinis sekretorius žodžiu pranešė K. Pinxten apie šiuos įtarimus. Tos pačios dienos rašte K. Pinxten nurodė, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko susidūrus jo tarnybiniam automobiliui, kurį vairavo jo kabinetui skirtas vairuotojas, ir privačiam K. Pinxten automobiliui, vairuojamam jo sūnaus.

65

2016 m. spalio 14 d. Audito Rūmų Generalinis sekretorius šios institucijos pirmininko nurodymu persiuntė OLAF bylos medžiagą, susijusią su K. Pinxten veiksmais, dėl kurių iš Sąjungos biudžeto galėjo būti patirta nepagrįstų išlaidų.

66

2017 m. kovo 31 d. OLAF generalinis direktorius oficialiai pranešė Audito Rūmų pirmininkui apie tai, kad yra pradėtas tyrimas dėl galimų Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių pažeidimų, susijusių su K. Pinxten, padarytų jam naudojant Audito Rūmų turtą ir per komandiruotes, į kurias buvo vykstama arba kurios buvo patvirtintos pažeidžiant taikytinas taisykles.

67

2017 m. rugsėjo 22 d. OLAF informavo K. Pinxten apie tai, kad yra pradėtas minėtas tyrimas ir jame K. Pinxten suteiktas „susijusio asmens“ statusas.

68

2017 m. lapkričio 20 d. OLAF atliko patikrinimą K. Pinxten kabinete ir paėmė įvairių dokumentų. Atlikusi pirminę jų analizę OLAF 2017 m. gruodžio 15 d. informavo K. Pinxten, kad tyrimo aprėptis buvo išplėsta, apimant, be kita ko, galimus interesų konfliktus ir kitus SESV 285 ir 286 straipsnių bei 2012 m. Elgesio kodekso nuostatų pažeidimus.

69

2017 m. gruodžio 22 d. OLAF tyrėjai žodžiu apklausė K. Pinxten. Po to, kai OLAF pateikė užbaigus tyrimą nustatytų aplinkybių santrauką, 2018 m. gegužės 15 d. K. Pinxten pateikė OLAF rašytines pastabas.

70

2018 m. liepos 2 d. Audito Rūmai gavo galutinę OLAF ataskaitą, kuria užbaigiamas tyrimas (toliau – OLAF ataskaita). Šioje ataskaitoje buvo padaryta išvada, kad K. Pinxten netinkamai naudojo Audito Rūmų išteklius, vykdydamas veiklą, nesusijusią su jo pareigomis, netinkamai naudojo kuro korteles, nesąžiningai pasinaudojo tarnybinio automobilio draudimo sutartimi, keletą kartų neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, nedeklaravo tam tikros išorės veiklos, perdavė konfidencialią informaciją ir buvo nustatyta interesų konflikto atvejų.

71

Atsižvelgdama į minėtoje ataskaitoje padarytas išvadas, OLAF rekomendavo Audito Rūmams pradėti drausminę procedūrą K. Pinxten, imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų susigrąžinta 472869,09 EUR suma, atitinkanti Audito Rūmų nepagrįstai patirtas išlaidas, ir apsvarstyti galimybę susigrąžinti 97954,52 EUR sumą, atitinkančią darbo užmokestį, išmokėtą už laikotarpius, kai K. Pinxten neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties.

72

Be to, manydama, kad kai kurios atliekant tyrimą atskleistos faktinės aplinkybės galėjo būti nusikalstamos veikos, OLAF persiuntė turimą informaciją ir savo rekomendacijas Liuksemburgo teisėsaugos institucijoms.

73

2018 m. liepos 3 d. Audito Rūmų pirmininkas šios institucijos nariams persiuntė OLAF ataskaitos ir šios įstaigos pateiktų rekomendacijų kopiją.

74

2018 m. spalio 5 d. Audito Rūmų pirmininkas išsiuntė preliminarią ataskaitą šios institucijos nariams. Šioje ataskaitoje Audito Rūmams buvo rekomenduojama prašyti Teisingumo Teismo „išnagrinėti nustatytas faktines aplinkybes ir nuspręsti, ar K. Pinxten nevykdė su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų“. Tą pačią dieną apie minėtą ataskaitą ir OLAF ataskaitą pranešta K. Pinxten. Be to, 2018 m. spalio 17 d. jam buvo persiųsti OLAF ataskaitos priedai.

75

2018 m. lapkričio 19 d. K. Pinxten pateikė Audito Rūmams rašytines pastabas. 2018 m. lapkričio 26 d. jis buvo išklausytas uždarame šios institucijos narių posėdyje.

76

2018 m. lapkričio 29 d. uždarame posėdyje Audito Rūmai nusprendė perduoti klausimą dėl K. Pinxten spręsti Teisingumo Teismui pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį.

77

Atsižvelgdamas į OLAF perduotą informaciją, procureur d’État près le tribunal d’arrondissement de Luxembourg (valstybės prokuroras prie Liuksemburgo apygardos teismo, Liuksemburgas) 2018 m. spalio 1 d. rašte paprašė Audito Rūmų panaikinti K. Pinxten imunitetą nuo jurisdikcijos. 2018 m. lapkričio 15 d. ši institucija patenkino šį prašymą.

78

Audito Rūmai Teisingumo Teismo prašo:

79

K. Pinxten Teisingumo Teismo prašo:

80

K. Pinxten pabrėžia, kad Liuksemburge šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla. Šiomis aplinkybėmis pagal principą „baudžiamoji byla sustabdo drausminę procedūrą“ arba bent pagal gero administravimo principą Teisingumo Teismas neturėtų priimti sprendimo anksčiau už Liuksemburgo teisėsaugos institucijas.

81

Šios bylos nagrinėjimo sustabdymas leistų nepakenkti K. Pinxten padėčiai Liuksemburge iškeltoje baudžiamojoje byloje ir užtikrinti, kad bus atsižvelgta į Liuksemburgo baudžiamųjų institucijų, kurios turi daugiau įgaliojimų atlikti tyrimą nei Teisingumo Teismas, nustatytas faktines aplinkybes.

82

Audito Rūmai prieštarauja tokiam prašymui.

83

Pirmiausia reikia pažymėti, kad jokioje Sąjungos teisės nuostatoje nenumatyta, kad procesas, pradėtas Teisingumo Teisme pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį, turi būti sustabdytas, jei dėl tų pačių faktinių aplinkybių (visų arba jų dalies) yra iškelta baudžiamoji byla.

84

Žinoma, Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnyje nustatyta: jeigu pareigūnas už tuos pačius veiksmus yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, galutinis sprendimas dėl jo drausmės priimamas tik po to, kai savo galutinį sprendimą paskelbia bylą nagrinėjantis teismas.

85

Vis dėlto procedūroms, susijusioms su tuo, kad Audito Rūmų narys pažeidė su jo pareigomis susijusius įsipareigojimus, taikomas savarankiškas teisinis reguliavimas, numatytas SESV 286 straipsnio 6 dalyje, todėl joms netaikomos Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintos taisyklės, susijusios su drausmine procedūra (pagal analogiją žr. 2006 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija / Cresson, C‑432/04, EU:C:2006:455, 118 punktą).

86

Be to, reikia pabrėžti, kad, kaip savo išvados 78 punkte pažymėjo generalinis advokatas, SESV 286 straipsnio 6 dalyje numatyta procedūra turi savo funkciją, nes ja siekiama užtikrinti tinkamą Europos institucijų veikimą, tad ji skiriasi nuo nacionalinio baudžiamojo proceso funkcijos.

87

Galiausiai iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad per šioje nuostatoje numatytą procedūrą Teisingumo Teismas nėra saistomas teisiniu faktų kvalifikavimu baudžiamojoje byloje ir turi teisę, naudodamasis visa savo diskrecija, tirti, ar faktai, dėl kurių priekaištaujama Audito Rūmų nariui, sudaro su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų pažeidimą (pagal analogiją žr. 2006 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija / Cresson, C‑432/04, EU:C:2006:455, 121 punktą).

88

Taigi galimas šios bylos nagrinėjimo sustabdymas, kol bus baigta nagrinėti Liuksemburge iškelta baudžiamoji byla, nėra būtinas, nes bet kuriuo atveju šios bylos baigtis neriboja vertinimų, kuriuos Teisingumo Teismas turi atlikti priimdamas sprendimą dėl šio ieškinio, apimties.

89

Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti K. Pinxten pateiktą prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.

90

K. Pinxten teigia, kad Audito Rūmai atliko išsamų šios institucijos narių 2012–2018 m. patirtų komandiruočių išlaidų ir jų tarnybinių automobilių naudojimo išlaidų vidaus auditą.

91

Triplike jis prašo Teisingumo Teismo, taikant pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, įpareigoti Audito Rūmus pateikti po šio vidaus audito parengtą ataskaitą ir apibūdinti priemones, kurių buvo imtasi po šios ataskaitos. Kaip teigia K. Pinxten, tokia tyrimo priemonė suteiktų Teisingumo Teismui informacijos apie tai, kaip Audito Rūmų vidaus audito tarnyba įvertino jo padėtį, apie kitų šios institucijos narių padarytų pažeidimų buvimą ir tai, kaip Audito Rūmai vertina tokius pažeidimus.

92

Be to, K. Pinxten teigia, kad Audito Rūmų Generalinis sekretorius sukėlė grėsmę vidaus auditoriaus nepriklausomumui ir kad Teisingumo Teismui būtų naudinga gauti visus su šia situacija susijusius raštus, kad būtų galima nustatyti, kaip turėtų būti vertinami dėl K. Pinxten pareikšti prieštaravimai.

93

Pirmiausia reikia priminti, kad tik Teisingumo Teismas yra kompetentingas įvertinti prašymo pateikti dokumentus svarbą bylos dalykui ir prašomų dokumentų reikalingumą sprendimui minėtoje byloje priimti (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 3 d. Sprendimo Komisija / Lenkija, C‑791/19 R, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:147, 9 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

94

Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad Teisingumo Teismas, priimdamas sprendimą dėl šio ieškinio, turi nustatyti su Audito Rūmų nario pareigomis susijusių įsipareigojimų apimtį ir, remdamasis šalių pateiktais įrodymais, įvertinti, ar K. Pinxten padarytas šių įsipareigojimų pažeidimas turi būti laikomas įrodytu.

95

Šiomis aplinkybėmis, net darant prielaidą, kad K. Pinxten nurodytoje vidaus audito ataskaitoje iš tikrųjų pateiktas jo elgesio tinkamumo vertinimas, vis dėlto Audito Rūmų vidaus organo pozicija šiuo klausimu negali būti lemiamas veiksnys priimant sprendimą dėl šios institucijos ieškinio.

96

Antra, reikia priminti, kad šis procesas išimtinai susijęs su pažeidimais, dėl kurių Audito Rūmai priekaištauja K. Pinxten.

97

Aplinkybė, kad panašius ar sunkesnius pažeidimus padarė kiti šios institucijos nariai, darant prielaidą, kad ji įrodyta, nereiškia, kad K. Pinxten elgesys buvo teisėtas ar kad toks elgesys galėtų būti laikomas atitinkančiu su jo pareigomis susijusius įsipareigojimus, kaip tai suprantama pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį.

98

Trečia, atsižvelgiant į Teisingumo Teismui šiame procese tenkančias funkcijas, kurios matyti iš šio sprendimo 94 punkto, galimas konfliktas Audito Rūmuose dėl vidaus audito atlikimo pasibaigus antrajai K. Pinxten kaip šios institucijos nario kadencijai, neturi reikšmės šios institucijos ieškinio nagrinėjimui.

99

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad K. Pinxten grindžiant prašymą pateikti dokumentus nurodyti motyvai neįrodo, kad šie dokumentai galėtų būti svarbūs šiai bylai, todėl šis prašymas turi būti atmestas.

100

Audito Rūmai prašo išimti iš bylos medžiagos šios institucijos pirmininko elektroninį laišką, 2019 m. vasario 13 d. išsiųstą kitiems Audito Rūmų nariams ir Generaliniam sekretoriui, kurį savo atsiliepimo į ieškinį B.10 priede pateikė K. Pinxten (toliau – 2019 m. vasario 13 d. e. laiškas).

101

Audito Rūmai teigia, kad tai yra griežtai konfidencialus e. laiškas, skirtas tik Audito Rūmų nariams, išsiųstas jau pasibaigus antrajai K. Pinxten, kaip šios institucijos nario, kadencijai. Iš to minėta institucija daro išvadą, kad šis dokumentas turėjo būti gautas neteisėtai, ir dėl to yra pažeista, be kita ko, Audito Rūmų teisė į pranešimų konfidencialumą.

102

K. Pinxten teigia, kad šis prašymas išimti 2019 m. vasario 13 d. e. laišką iš bylos medžiagos turi būti atmestas.

103

Šiuo klausimu K. Pinxten visų pirma nurodo, kad negavo šio e. laiško neteisėtai. Be to, jis mano, kad šis e. laiškas iš tikrųjų nebuvo konfidencialus, nes pagal Audito Rūmų elgesio taisykles konfidencialios informacijos neleidžiama siųsti elektroniniu paštu ir kad tokį elektroninį laišką gauna visi adresatų kabineto nariai. Galiausiai dokumento konfidencialumas ar aplinkybė, kad jis gautas neteisėtai, nepateisina jo išėmimo iš bylos medžiagos, jeigu jis būtinas tam, kad Teisingumo Teismas priimtų sprendimą, kaip yra nagrinėjamu atveju.

104

Reikia priminti, kad Sąjungos teisėje galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį laiku pateikto įrodymo priimtinumas Sąjungos teismuose gali būti ginčijamas remiantis tik tuo, kad jis buvo gautas neteisėtai (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Infineon Technologies / Komisija, C‑99/17 P, EU:C:2018:773, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

105

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs išimti dokumentą iš bylos medžiagos motyvuodamas, be kita ko, tuo, kad kilo abejonių dėl to, ar šalis, kuri rėmėsi šiuo dokumentu, gavo jį teisėtomis priemonėmis (šiuo klausimu žr. 1981 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Ludwigshafener Walzmühle Erling ir kt. / Taryba ir Komisija, 197/80–200/80, 243/80, 245/80 ir 247/80, EU:C:1981:311, 16 punktą).

106

Tas pats buvo nuspręsta dėl teisinės nuomonės, kurią vidaus naudojimui parengė nacionalinė administracija, kuri nebuvo pateikusi jos šaliai, kuri rėmėsi šia nuomone, ir nebuvo leidusi pateikti šios nuomonės šiai šaliai (2007 m. kovo 23 d. Sprendimo Stadtgemeinde Frohnleiten ir Gemeindebetriebe Frohnleiten, C‑221/06, EU:C:2007:185, 19–23 punktai).

107

Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad institucijos teisės tarnybos pateikta teisinė nuomonė, kurios šalis, kuri remiasi šia nuomone, teisėtai negavo iš šios tarnybos, turi būti išimta iš bylos medžiagos, nebent tos šalies įvykdytas šios teisinės nuomonės pateikimas pateisinamas viršesniu viešuoju interesu (šiuo klausimu žr. 2009 m. sausio 29 d. Nutarties Donnici / Parlamentas, C‑9/08, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:40, 17–23 punktus).

108

Nors nagrinėjamu atveju K. Pinxten formaliai ginčija Audito Rūmų teiginį, kad 2019 m. vasario 13 d. e. laišką jis turėjo gauti neteisėtai, jis nepateikė jokių paaiškinimų dėl to, kaip jis gavo šį e. laišką, ir tik pabrėžia, kad šis e. laiškas buvo prieinamas daugeliui Audito Rūmų tarnautojų.

109

Vis dėlto 2019 m. vasario 13 d. e. laiškas priskirtinas prie Audito Rūmų nariams skirtos vidinės komunikacijos, kuri, akivaizdu, yra griežtai konfidenciali.

110

Be to, neginčijama, kad šis e. laiškas nebuvo išsiųstas K. Pinxten, nes nuo 2018 m. balandžio 30 d. jis jau nebebuvo Audito Rūmų narys.

111

Todėl reikia konstatuoti, kad kyla abejonių dėl to, ar K. Pinxten minėtą e. laišką gavo teisėtai.

112

Be to, K. Pinxten remiasi 2019 m. vasario 13 d. e. laišku siekdamas įrodyti, kad kiti Audito Rūmų nariai buvo vertinami palankiau nei jis.

113

Vis dėlto, darant prielaidą, kad kiti šios institucijos nariai iš tikrųjų buvo vertinami palankiau nei K. Pinxten, kiek tai susiję su jų einant pareigas neva padarytais pažeidimais, ši aplinkybė bet kuriuo atveju negali įrodyti, kad jis nepažeidė su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų, kaip tai suprantama pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį.

114

Be to, pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją vienodo požiūrio principas turi derėti su teisėtumo laikymusi, o tai reiškia, kad niekas negali savo naudai remtis kito asmens naudai padarytu neteisėtumu (2011 m. lapkričio 10 d. Sprendimo The Rank Group, C‑259/10 ir C‑260/10, EU:C:2011:719, 62 punktas ir 2017 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Pappalardo ir kt. / Komisija, C‑350/16 P, EU:C:2017:672, 52 punktas).

115

Vadinasi, K. Pinxten neįrodė, jog esama viršesnio viešojo intereso, kuris galėtų pateisinti nagrinėjamo dokumento pateikimą.

116

Todėl reikia patenkinti Audito Rūmų prašymą išimti iš bylos 2019 m. vasario 13 d. e. laišką, pateiktą atsiliepimo į ieškinį B.10 priede.

117

K. Pinxten pirmiausia pateikė keturis argumentus, kuriais ginčijo šio ieškinio priimtinumą, susijusius atitinkamai su SESV 286 straipsnio 6 dalyje numatytos procedūros nesuderinamumu su teise į veiksmingą teisminę gynybą, OLAF tyrimo neteisėtumu, Audito Rūmų vykdytos procedūros, skirtos šiam ieškiniui pareikšti, neteisėtumu ir pernelyg pavėluotu šio ieškinio pareiškimu.

118

Pirmuoju argumentu dėl nepriimtinumo K. Pinxten teigia, kad per šią procedūrą nebus paisoma jo teisės kreiptis į teismą ir kad jis negalės pasinaudoti dvipakope teismų sistema, todėl būtų pažeistas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnis ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) Protokolo Nr. 7 2 straipsnis.

119

Nors Teisingumo Teismas 2006 m. liepos 11 d. Sprendime Komisija / Cresson (C–432/04, EU:C:2006:455) jau atmetė argumentą, susijusį su negalėjimu pasinaudoti dvipakope teismų sistema, jis nenurodė, kad šiuo atveju jis veikia kaip drausminė institucija, o ne kaip teismas.

120

Taigi, jeigu Audito Rūmų ieškinys turėtų būti nagrinėjamas, kaip nustatyta SESV 286 straipsnio 6 dalyje, K. Pinxten netektų bet kokios teisminės apsaugos, o tai reikštų, kad Audito Rūmų ieškinys negalėtų būti grindžiamas šia nuostata.

121

Audito Rūmai mano, kad šis pagrindas nepriimtinas, nes juo Teisingumo Teismo iš tikrųjų prašoma pripažinti pirminės teisės nuostatos negaliojimą. Bet kuriuo atveju minėtas pagrindas jau buvo atmestas 2006 m. liepos 11 d. Sprendime Komisija / Cresson (C‑432/04, EU:C:2006:455).

122

Pirmiausia, kiek tai susiję su dvipakopės teismų sistemos nebuvimu, pakanka priminti, kad negalėjimas pateikti apeliacijos dėl Teisingumo Teismo sprendimo pagal SESV 286 straipsnio 6 dalyje numatytą procedūrą nėra trūkumas, galintis pažeisti atitinkamo Audito Rūmų nario ar buvusio nario teisę į veiksmingą teisminę gynybą, užtikrinamą Chartijos 47 straipsnyje (pagal analogiją žr. 2006 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija / Cresson, C‑432/04, EU:C:2006:455, 112 ir 113 punktus).

123

Be to, kadangi K. Pinxten teigia, kad jo argumentas skiriasi nuo argumento, kurį Teisingumo Teismas nagrinėjo 2006 m. liepos 11 d. Sprendime Komisija / Cresson (C‑432/04, EU:C:2006:455), nes juo nurodomas visiškas teisminės gynybos nebuvimas, o ne teisės į dvipakopę teismų sistemą pažeidimas, reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas, išklausęs K. Pinxten, priima sprendimą šioje byloje kaip pagal ESS ir SESV įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, o ne kaip sprendimą drausmės byloje priimanti administracinė institucija.

124

Todėl to, kad Teisingumo Teismas, kaip pirmoji ir paskutinė instancija, išnagrinės prieštaravimus, susijusius su tuo, kad K. Pinxten, kaip nurodoma, pažeidė su Audito Rūmų nario pareigomis susijusius įsipareigojimus, pakanka, kad jam būtų užtikrinta veiksminga teisminė gynyba.

125

Antruoju argumentu dėl nepriimtinumo K. Pinxten teigia, kad Audito Rūmų ieškinys grindžiamas OLAF ataskaita ir kad ši ataskaita buvo parengta atlikus neteisėtą procedūrą.

126

Pirma, OLAF neteisėtai išplėtė savo tyrimo aprėptį.

127

Iš Reglamento Nr. 883/2013 7 straipsnio 2 dalies matyti, kad patikrinimas institucijos patalpose turi būti atliekamas pagal raštišką įgaliojimą, kuriame turi būti nurodyta, be kita ko, leidžiami tyrimo veiksmai, kurių apimtis apibrėžta sprendime pradėti tyrimą.

128

Taigi OLAF negali atlikti patikrinimo, kurio tikslas arba rezultatas yra atskleisti galimus pažeidimus, apie kuriuos ji nežinojo ir kurie nepatenka į atliekamo tyrimo sritį. Taigi nagrinėjamu atveju OLAF negalėjo pagrįstai išplėsti savo tyrimo apimties remdamasi per patikrinimą K. Pinxten kabinete surinktų duomenų analize.

129

Antra, OLAF pažeidė K. Pinxten teisę į privatų gyvenimą. Pirma, ši tarnyba nepatvirtino, kad nepaėmė K. Pinxten ir jo gynėjo susirašinėjimo, kuriam taikoma profesinės paslapties apsauga. Antra, OLAF paėmė privačius dokumentus, kurie buvo aiškiai pateikiami kaip privatūs ir visų pirma buvo susiję su suinteresuotojo asmens dalyvavimu medžioklėje bei buto, kurio savininkas jis yra, nuoma.

130

Trečia, OLAF nepaisė K. Pinxten teisės į gynybą.

131

Pirma, faktinių aplinkybių, nurodytų K. Pinxten prieš priimant OLAF ataskaitą, santrauka buvo labai glausta, prie jos pridėtos lentelės buvo menkai suprantamos ir su ja susiję patvirtinamieji dokumentai nebuvo pateikti laiku.

132

Antra, ši ataskaita grindžiama įvairiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pokalbiais, apie kuriuos K. Pinxten nebuvo informuotas, kai jį apklausė OLAF.

133

Trečia, jo teisės į gynybą įgyvendinimas buvo visiškai formalus, nes pateikti gynybiniai argumentai, išskyrus retas išimtis, nebuvo aptariami, o tik pakartoti ataskaitos pabaigoje.

134

Ketvirta, po K. Pinxten apklausos buvusi jo padėjėja negavo apklausos protokolo, nors OLAF privalėjo jai pateikti šio protokolo kopiją, o tai patvirtina, kad OLAF neištyrė nei jo kaltę patvirtinančių, nei ją paneigiančių įrodymų.

135

Audito Rūmai mano, kad pagrindas, susijęs su OLAF tyrimo neteisėtumu, yra nereikšmingas, nes šios tarnybos ataskaita nėra lemiamas veiksnys, kuriuo grindžiamas kreipimasis į Teisingumo Teismą.

136

Papildomai nurodoma, kad šis pagrindas yra nepagrįstas.

137

Visų pirma, Audito Rūmai teigia, kad niekas nedraudžia OLAF išplėsti tyrimo apimties ir kad ši tarnyba turi turėti galimybę išplėsti tokio tyrimo aprėptį, kai patikrinus institucijos patalpas kyla rimtų įtarimų. Be to, nagrinėjamas tyrimas apėmė įtarimus, glaudžiai susijusius su pirmine jo aprėptimi.

138

Visų antra, K. Pinxten teisės į privatų gyvenimą buvo paisoma. Pirma, jokia jo pateikta informacija neįrodo, kad OLAF rėmėsi dokumentu, kuriam taikoma advokato ir jo kliento santykių konfidencialumo apsauga. Antra, pagal Reglamento Nr. 883/2013 4 straipsnio 2 dalį OLAF leidžiama nedelsiant susipažinti su visa institucijų turima informacija ir paimti visų institucijų turimų dokumentų kopijas. Taigi ši tarnyba turi diskreciją ir jos įgaliojimai negali būti ribojami todėl, kad tam tikri dokumentai pateikiami kaip „privatūs“.

139

Visų trečia, K. Pinxten turi įrodyti, kad nagrinėjamos procedūros baigtis galėjo būti kitokia, jei nebūtų padarytas nurodomas jo teisės į gynybą pažeidimas, tačiau jis to nepadarė. Bet kuriuo atveju šioje byloje OLAF įvykdė savo pareigas pateikdama pakankamą faktinių aplinkybių santrauką, kad K. Pinxten galėtų pateikti savo pastabas, o tai, beje, jis ir padarė. Be to, jis taip pat turėjo galimybę pateikti savo gynybos argumentus vykstant Audito Rūmų vidaus procedūrai, remdamasis visa OLAF ataskaita. OLAF taip pat neprivalėjo pateikti buvusiai K. Pinxten padėjėjai protokolo, nes ji buvo apklausta kaip liudytoja.

140

Pirmiausia reikia išnagrinėti Audito Rūmų argumentą, kad nebūtina vertinti OLAF tyrimo teisėtumo, nes OLAF ataskaita nėra lemiamas veiksnys, kuriuo grindžiamas kreipimasis į Teisingumo Teismą pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį.

141

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad penkiuose prieštaravimuose, kuriuos Audito Rūmai pateikė savo ieškiniui pagrįsti, pakartojamos OLAF ataskaitoje padarytos išvados.

142

Siekdami įrodyti šių prieštaravimų pagrįstumą, Audito Rūmai pateikia įrodymų, kuriuos daugiausia sudaro dokumentai, OLAF paimti atliekant tyrimą ir įtraukti į OLAF ataskaitos priedą. Be to, ieškinio A.37 priedas, į kurį Audito Rūmai daro labai daug nuorodų savo procesiniuose dokumentuose, taip pat aiškiai pristatomas kaip sudarytas iš „OLAF ataskaitos, 2018 m. liepos 2 d. perduotos Audito Rūmų pirmininkui, priedų“.

143

Be to, atsakydama į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus, kodėl Audito Rūmai pakeitė savo pirminį vertinimą dėl K. Pinxten komandiruočių, reprezentacinių ir svečių priėmimo išlaidų ir K. Pinxten išmokėtų dienpinigių pagrįstumo, ši institucija nurodė, kad jos naujas vertinimas buvo pagrįstas įrodymais, kuriuos OLAF surinko per tyrimą.

144

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad šio ieškinio priimtinumas nepriklauso nuo OLAF tyrimo teisėtumo.

145

Atsižvelgiant į tai, galimas šio tyrimo neteisėtumas galėtų reikšti, kad visi ar dalis Audito Rūmų grindžiant ieškinį pateiktų įrodymų buvo surinkti pažeidžiant taikytinas teisės normas, todėl Teisingumo Teismas turėtų nustatyti, ar šis pažeidimas sukelia pasekmių šių įrodymų priimtinumui šioje byloje.

146

Taigi prieš priimant sprendimą dėl Audito Rūmų pateiktų prieštaravimų reikia įvertinti K. Pinxten argumentų, susijusių su OLAF tyrimo neteisėtumu, pagrįstumą.

147

Pirma, kalbant apie tariamai neteisėtą OLAF tyrimo aprėpties išplėtimą, reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 883/2013 4 straipsnio 2 dalies a punktą OLAF gali susipažinti su visa Sąjungos institucijų turima aktualia informacija ir patekti į jų patalpas.

148

Pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 ir 2 dalis šiais įgaliojimais galima naudotis tik atliekant vidaus tyrimą ir laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų.

149

Pagal to paties reglamento 5 straipsnio 1 dalį OLAF generalinis direktorius gali pradėti tyrimą, jeigu yra pakankamai įtarimų, leidžiančių daryti prielaidą, kad buvo įvykdytas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, korupcija ar bet kuri kita neteisėta veika.

150

Be to, Reglamento Nr. 883/2013 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad OLAF darbuotojai atlieka patikrinimą institucijos patalpose prieš tai pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas, be kita ko, tyrimo dalykas ir tikslas, tyrimo teisiniai pagrindai ir iš jų kylantys tyrimo įgaliojimai.

151

Vadinasi, pirma, OLAF atliktas institucijos patalpų patikrinimas, prieš tai jai negavus informacijos, kuri leistų pagrįstai įtarti esant jos kompetencijai priskiriamą neteisėtą veiklą, yra neteisėtas ir, antra, tokio patikrinimo tikslas turi būti surinkti įrodymus, susijusius su įtariama neteisėta veikla (pagal analogiją žr. 2014 m. birželio 25 d. Sprendimo Nexans ir Nexans France / Komisija, C‑37/13 P, EU:C:2014:2030, 37 punktą).

152

Vis dėlto iš Reglamento Nr. 883/2013 4, 5 ir 7 straipsnių negalima daryti išvados, kad OLAF draudžiama atsižvelgti į atsitiktinai per teisėtą institucijos patalpų patikrinimą aptiktą informaciją, atskleidžiančią esant jos kompetencijai priklausančią neteisėtą veiklą, apie kurią jai nebuvo žinoma iki šio patikrinimo ir kuri skiriasi nuo neteisėtos veiklos, dėl kurios iš pradžių buvo atliekamas tyrimas, kurio pagrindu šis patikrinimas buvo atliktas.

153

Be to, K. Pinxten siūlomas OLAF veiklą reglamentuojančių taisyklių aiškinimas praktiškai užtikrintų nebaudžiamumą asmenims, padariusiems neteisėtas veikas, atskleistas OLAF atliekant tyrimą, nors tokia pasekmė nėra būtina siekiant išvengti piktnaudžiavimo šiai tarnybai suteiktais tyrimo įgaliojimais arba užtikrinti atitinkamo asmens teisę į gynybą, o dėl to kiltų pavojus nepasiekti Reglamento Nr. 883/2013 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo stiprinti kovą su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla.

154

Taigi, jeigu per OLAF atliekamą teisėtą institucijos patalpų patikrinimą atsitiktinai atskleidžiama informacija, galinti sukelti pakankamų įtarimų, kurie leidžia daryti prielaidą, kad padaryti OLAF kompetencijai priskiriami neteisėti veiksmai, kurie skiriasi nuo veiksmų, su kuriais iš pradžių buvo siejamas tyrimas, kurio pagrindu buvo atliekamas toks patikrinimas, OLAF, jei ji šiuo tikslu ketina atlikti tyrimą, siekdama patikrinti per šį patikrinimą atsitiktinai atskleistos informacijos tikslumą arba ją papildyti, turi pradėti naują tyrimą (pagal analogiją žr. 1989 m. spalio 17 d. Sprendimo Dow Benelux / Komisija, 85/87, EU:C:1989:379, 19 punktą ir 2002 m. spalio 15 d. Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija, C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, EU:C:2002:582, 301 punktą) arba prireikus išplėsti pradinį tyrimo dalyką, jeigu atsitiktinai atskleisti neteisėti veiksmai yra pakankamai susiję su neteisėtais veiksmais, dėl kurių buvo pradėtas pirminis tyrimas, todėl pateisinama įtraukti šiuos veiksmus į tą pačią tyrimo procedūrą.

155

Nagrinėjamu atveju K. Pinxten neginčija nei sprendimo pradėti vidaus tyrimą, kurį OLAF generalinis direktorius priėmė po to, kai Audito Rūmai perdavė informaciją, teisėtumo, nei 2017 m. lapkričio 20 d. OLAF vykdant šį tyrimą atlikto šios institucijos patalpų patikrinimo teisėtumo.

156

Be to, jis neteigia, kad per šį patikrinimą OLAF rasti duomenys negalėjo sukelti pakankamų įtarimų, kurie leistų daryti prielaidą, kad padaryti OLAF kompetencijai priklausantys neteisėti veiksmai.

157

Todėl aplinkybė, kad OLAF sprendimas tyrimą, iš pradžių pradėtą dėl galimų pažeidimų, su kuriais siejamas K. Pinxten ir kurie turi poveikį Sąjungos finansiniams interesams, susijusių su Audito Rūmų turto naudojimu ir komandiruotėmis, įvykusiomis arba patvirtintomis pažeidžiant taikytinas taisykles, išplėsti įtraukiant galimus interesų konfliktus ir kitus SESV 285 ir 286 straipsnių, taip pat 2012 m. Elgesio kodekso nuostatų pažeidimus, grindžiamas per 2017 m. lapkričio 20 d. atliktą patikrinimą rasta informacija, negali lemti šio sprendimo neteisėtumo.

158

Antra, dėl argumentų, susijusių su K. Pinxten teisės į privatų gyvenimą pažeidimu, reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į šios procedūros dalyką, šioje byloje Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą ne dėl bet kokio šios teisės pažeidimo, kurį OLAF galėjo padaryti atlikdama tyrimą, o tik dėl nurodomų minėtos teisės pažeidimų, susijusių su Audito Rūmų šiam ieškiniui pagrįsti pateiktų įrodymų rinkimu. Iš tikrųjų OLAF galimai padaryti procedūriniai pažeidimai renkant įrodymus bet kuriuo atveju gali turėti įtakos šio ieškinio nagrinėjimui tik tiek, kiek jis grindžiamas OLAF neteisėtai gautais įrodymais.

159

Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad tarp Audito Rūmų pateiktų įrodymų K. Pinxten nenurodo jokio dokumento, kuriam būtų taikomas advokato ir jo kliento santykių konfidencialumo principas.

160

Todėl tai, kad OLAF nepatvirtino, jog nepaėmė jokio K. Pinxten ir jo advokato tarpusavio susirašinėjimo, darant prielaidą, kad tai įrodyta, šioje byloje neturi reikšmės.

161

Dėl įrodymų, susijusių su K. Pinxten dalyvavimu medžioklėse, pažymėtina, kad Audito Rūmai pateikė Teisingumo Teismui dokumentus dėl šios veiklos, tiesiogiai susijusius su keliomis komandiruotėmis, į kurias K. Pinxten vyko kaip Audito Rūmų narys.

162

Vis dėlto, nors šie dokumentai buvo saugomi aplanke, aiškiai pažymėtame „privatu“, jie dėl savo ryšio su tokiomis komandiruotėmis negali būti laikomi susijusiais su veikla, kurią K. Pinxten vykdė išimtinai kaip privatus asmuo.

163

Be to, iš to, kas buvo konstatuota šio sprendimo 158 punkte, matyti, kad šioje byloje nebūtina priimti sprendimo dėl K. Pinxten teiginio, kad OLAF taip pat paėmė arba nukopijavo įvairius dokumentus, susijusius su medžioklėmis, neįtrauktomis į komandiruočių formas.

164

Galiausiai iš tiesų reikia konstatuoti, kad 2014 m. lapkričio 20 d. K. Pinxten raštas Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuriame jai buvo siūloma išsinuomoti butą Briuselyje (Belgija), buvo susijęs su K. Pinxten privataus turto valdymu ir kad todėl šio rašto kopijos pridėjimas prie OLAF bylos medžiagos yra jo teisės į privataus gyvenimo gerbimą, užtikrinamos pagal Chartijos 7 straipsnį, apribojimas.

165

Vis dėlto tai, kaip OLAF gali naudoti šį raštą, yra apribota ir reglamentuojama įstatymu, nes jis gali būti naudojamas tik OLAF atliekant tyrimą ir pagal šį tyrimą vykdomas procedūras.

166

Taigi K. Pinxten pateikti argumentai šioje byloje neįrodo, kad OLAF neteisėtai pažeidė jo teisę į privataus gyvenimo gerbimą.

167

Trečia, dėl nurodomo K. Pinxten teisės į gynybą pažeidimo primintina, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, jog teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant individualią jam nepalankią priemonę.

168

Šis principas įgyvendinamas Reglamento Nr. 883/2013 9 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad užbaigus tyrimą ir prieš padarant išvadas, konkrečiai susijusias su atitinkamu asmeniu, OLAF iš esmės turi suteikti šiam asmeniui galimybę pateikti pastabas dėl su juo susijusių faktinių aplinkybių.

169

Be to, Teisingumo Teismas per procedūrą, analogišką numatytajai SESV 286 straipsnio 6 dalyje, taikomą dėl Komisijos nario, nusprendė, kad reikia patikrinti, ar atitinkama Komisijos narė buvo laiku informuota apie jai pareikštus prieštaravimus ir ar ji turėjo galimybę būti išklausyta (2006 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija / Cresson, C‑432/04, EU:C:2006:455, 105 punktas). Be to, tokia pareiga taip pat numatyta Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

170

Šiomis aplinkybėmis, nors ir OLAF, ir Audito Rūmai turi laikytis jiems atitinkamai tenkančių įpareigojimų, tai, ar atitinkamo šios institucijos nario ar buvusio nario teisė būti išklausytam buvo užtikrinta per SESV 286 straipsnio 6 dalyje numatytą procedūrą, turi būti vertinama bendrai, nes negalima atmesti, kad Audito Rūmai galėjo šiam nariui ar buvusiam nariui suteikti pakankamą galimybę būti išklausytam dėl aplinkybių, dėl kurių jis faktiškai negalėjo pateikti pastabų prieš OLAF priimant ataskaitą.

171

Šioje byloje neginčijama, kad 2017 m. gruodžio 22 d. OLAF žodžiu išklausė K. Pinxten, kad OLAF ir K. Pinxten advokatas susirašinėjo ir kad po to, kai buvo pateikta užbaigus tyrimą nustatytų faktinių aplinkybių santrauka, K. Pinxten advokatas turėjo galimybę nusiųsti OLAF rašytinį dokumentą, skirtą šioje santraukoje išdėstytiems teiginiams paneigti.

172

Vėliau, 2018 m. spalio 5 d., K. Pinxten gavo pranešimą apie OLAF ataskaitą ir Audito Rūmų nariams skirtą šios institucijos pirmininko preliminarią ataskaitą. Jis galėjo pareikšti poziciją dėl šių ataskaitų, pateikdamas rašytines pastabas ir apklausiamas šioje institucijoje.

173

Tokiomis aplinkybėmis, nors K. Pinxten teigia, kad per OLAF tyrimą buvo padaryti keturi atskiri pažeidimai, apie kuriuos kalbama šio sprendimo 131–134 punktuose ir dėl kurių jis faktiškai negalėjo būti išklausytas OLAF, jis nepateikia jokių argumentų, kurie įrodytų, kad prieš priimant OLAF ataskaitą jis Audito Rūmuose negalėjo pakankamai pareikšti savo pozicijos dėl tam tikrų įrodymų, kuriais prieš jį remtasi.

174

Šiomis aplinkybėmis matyti, jog K. Pinxten šioje byloje pateikti argumentai negali įrodyti, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą.

175

Darytina išvada, kad visi K. Pinxten argumentai, susiję su OLAF tyrimo neteisėtumu, turi būti atmesti, todėl priimant sprendimą dėl šio ieškinio nebūtina nustatyti, ar per SESV 286 straipsnio 6 dalyje numatytą procedūrą galima remtis neteisėtai gautais įrodymais.

176

Trečiuoju argumentu dėl nepriimtinumo K. Pinxten teigia, pirma, kad jo apklausa Audito Rūmuose, nepaisant jo prieštaravimų, buvo surengta dalyvaujant šios institucijos Generaliniam sekretoriui ir Teisės tarnybos vadovui, nors pagal Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklių 49 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad, kai prieš pareiškiant ieškinį pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį yra apklausiamas šios institucijos narys, ši apklausa turi būti vykdoma nedalyvaujant nei vertėjams, nei šios institucijos tarnautojams.

177

Aptariamų tarnautojų dalyvavimas galėjo turėti įtakos diskusijoms, be kita ko, dėl Audito Rūmų Generalinio sekretoriaus atsakomybės, susijusios su šios institucijos vykdomos kontrolės nepakankamumu ir jos Teisės tarnybos vadovo „keistu“ vaidmeniu atliekant tyrimą.

178

Antra, K. Pinxten mano, kad už šio ieškinio pareiškimą balsavo nepakankamai Audito Rūmų narių.

179

Iš tiesų Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 4 dalyje buvo reikalaujama keturių penktadalių Audito Rūmų narių, t. y. dvidešimt trijų narių balsų daugumos, tam, kad būtų leidžiama pareikšti ieškinį pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį. Vis dėlto už šio ieškinio pareiškimą balsavo tik dvidešimt du iš minėtų narių.

180

Nors du Audito Rūmų nariai nusišalino, ši aplinkybė neturi reikšmės. Kadangi Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta balsų dauguma buvo apskaičiuojama atsižvelgiant į visą šių narių skaičių, nusišalinusių Audito Rūmų narių situacija būtų panaši į susilaikiusių šios institucijos narių situaciją.

181

Audito Rūmai kelia klausimą, ar reikšmingi K. Pinxten argumentai, susiję su sprendimu pareikšti šį ieškinį Teisingumo Teisme, nes šis sprendimas negali būti prilygintas kreipimosi į Teisingumo Teismą aktui, kaip nurodyta 2005 m. rugsėjo 9 d. Nutartyje Komisija / Cresson (C‑432/04, nepaskelbta Rink., EU:C:2005:539).

182

Bet kuriuo atveju pagal Darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnį ir Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklių 39 straipsnį Audito Rūmų Generalinis sekretorius dalyvauja visuose šios institucijos posėdžiuose, kad parengtų protokolą. Be to, pagal šių įgyvendinimo taisyklių 50 straipsnio 1 dalį Audito Rūmai galėjo paskirti asmenį, atsakingą už protokolo projekto parengimą. 2015 m. vasario 12 d. šia kompetencija buvo pasinaudota siekiant pavesti šią užduotį Audito Rūmų Teisės tarnybos vadovui.

183

Be to, dauguma, kurios reikalaujama ieškiniui pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį pareikšti, turėtų būti apskaičiuojama remiantis visu Audito Rūmų narių skaičiumi, neįtraukiant atitinkamo nario ir tų, kurie nusprendė nusišalinti. Žinoma, darbo tvarkos taisyklėse nenumatytas šios institucijos narių, atsidūrusių interesų konflikto situacijoje, atvejis. Vis dėlto, jei šie nariai būtų laikomi susilaikiusiais, jie de facto dalyvautų sprendimų priėmimo procese, į kurį jie neturėtų būti įtraukti.

184

Pirmiausia reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas, gavęs nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, susijusį su taisyklių, kuriomis reglamentuojamas Audito Rūmų sprendimo pareikšti ieškinį pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį priėmimas, pažeidimu, turi priimti sprendimą dėl šio prieštaravimo, o paskui prireikus išnagrinėti šio ieškinio pagrįstumą.

185

Tokio nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo negalima atmesti remiantis 2005 m. rugsėjo 9 d. Nutarties Komisija / Cresson (C‑432/04, nepaskelbta Rink., EU:C:2005:539) 4 punkte padaryta išvada, kad nagrinėjant EB 213 straipsnio 2 dalimi grindžiamą ieškinį Komisijos sprendimas kreiptis į Teisingumo Teismą negali būti prilygintas kreipimosi į Teisingumo Teismą aktui.

186

Iš tiesų ši išvada, kuria buvo siekiama įrodyti tik tai, kad į Teisingumo Teismą kreiptasi tik dėl tame ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl jis neprivalėjo atsižvelgti į motyvus, dėl kurių Komisija manė esant tinkama kreiptis į Teisingumo Teismą, visiškai nereiškia, kad galimas sprendimo pareikšti minėtą ieškinį neteisėtumas neturi poveikio ieškinio priimtinumui.

187

Todėl reikia išnagrinėti K. Pinxten argumentus, susijusius su nurodomu Audito Rūmų vykdytos procedūros, skirtos leisti pareikšti šį ieškinį, neteisėtumu.

188

Pirma, kalbant apie K. Pinxten apklausos Audito Rūmuose eigą, reikia pažymėti, kad iš Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių matyti, jog jeigu ši institucija mano, kad jai pateikta informacija gali įrodyti, jog vienas iš jos narių nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nevykdo su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų, jis gali žodžiu pateikti paaiškinimus šiai institucijai prieš jai priimant sprendimą, ar kreiptis į Teisingumo Teismą, kad toks narys būtų atstatydintas iš pareigų, iš jo būtų atimta teisė į pensiją arba kitas ją pakeičiančias išmokas.

189

Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklių 8 straipsnyje buvo patikslinta, kad posėdžiai, rengiami pagal Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnyje numatytą procedūrą, yra uždari, kaip tai suprantama pagal šių įgyvendinimo taisyklių 49 straipsnį.

190

Tokie posėdžiai pagal minėtų įgyvendinimo taisyklių 49 straipsnio 3 dalį turėjo būti rengiami nedalyvaujant jokiam Audito Rūmų vertėjui ar darbuotojui, išskyrus atvejus, kai ankstesniame šios institucijos posėdyje buvo priimtas priešingas sprendimas.

191

Iš minėtų nuostatų matyti, kad K. Pinxten turėjo būti išklausytas dalyvaujant tik Audito Rūmų nariams.

192

Šios išvados negali paneigti Audito Rūmų argumentas, kad šios institucijos Generalinio sekretoriaus dalyvavimas šioje apklausoje vis dėlto buvo pateisinamas, nes jis turėjo parengti uždaro posėdžio, per kurį surengta minėta apklausa, protokolą ir padėti šios institucijos pirmininkui.

193

Žinoma, Darbo tvarkos taisyklių 23 straipsnyje nustatyta, kad turi būti rengiamas kiekvieno Audito Rūmų posėdžio protokolas. Be to, Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklių 39 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad Audito Rūmų Generalinis sekretorius, be kita ko, yra atsakingas už šios institucijos posėdžių protokolų projektų parengimą ir pagalbą šios institucijos pirmininkui, kiek tai susiję su pasirengimu šios institucijos posėdžiams ir procedūrų laikymusi. Šių įgyvendinimo taisyklių 50 straipsnio 1 dalyje taip pat buvo patikslinta, kad kiekvieno Audito Rūmų posėdžio protokolo projektą parengia šios institucijos Generalinis sekretorius arba bet kuris kitas šiuo tikslu paskirtas asmuo.

194

Vis dėlto iš pirmesniame punkte minėtų nuostatų negalima daryti išvados, kad Audito Rūmų Generalinis sekretorius būtinai turėjo dalyvauti uždarame šios institucijos posėdyje, per kurį buvo apklaustas K. Pinxten, kad parengtų šio posėdžio protokolą, nes pagal šių įgyvendinimo taisyklių 50 straipsnio 1 dalį šio posėdžio protokolui parengti prireikus buvo galima paskirti Audito Rūmų narį.

195

Be to, reikia pabrėžti, kad Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklių 49 straipsnio 3 dalis buvo specialioji norma, kuria nukrypstama nuo įprastos Audito Rūmų posėdžių organizavimo tvarkos, siekiant, be kita ko, užtikrinti visiškai laisvus pasitarimus tarp šios institucijos narių.

196

Todėl taisyklėmis, kuriomis Audito Rūmų Generaliniam sekretoriui pavedama atlikti bendrą funkciją padėti šios institucijos pirmininkui, negalima pateisinti šio Generalinio sekretoriaus dalyvavimo uždarame šios institucijos posėdyje, juo labiau kad Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklių 49 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta speciali procedūra, pagal kurią uždarame posėdyje galima leisti dalyvauti tos pačios institucijos tarnautojui – nenurodoma, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju Audito Rūmai pasinaudojo tokia procedūra.

197

Šiomis aplinkybėmis Audito Rūmų Teisės tarnybos vadovo dalyvavimas aptariamame uždarame posėdyje taip pat negalėjo būti pateisintas Audito Rūmų posėdžio protokolų projektų rengimo funkcija, kuri, šios institucijos teigimu, jam buvo pavesta 2015 m. vasario 12 d. sprendimu, priimtu remiantis Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklių 50 straipsnio 1 dalimi.

198

Be to, iš minėto uždaro posėdžio stenogramos matyti, kad Audito Rūmų pirmininkas šios institucijos Teisės tarnybos vadovo dalyvavimą teisino ne šia funkcija, o jo, kaip patarėjo, vaidmeniu.

199

Nors iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Audito Rūmų Generalinio sekretoriaus ir Teisės tarnybos vadovo dalyvavimas uždarame šios institucijos posėdyje, per kurį apklaustas K. Pinxten, buvo neteisėtas, pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją toks pažeidimas galėtų būti lemiamas tik jeigu K. Pinxten įrodytų, kad, jei šis pažeidimas nebūtų buvęs padarytas, Audito Rūmuose vykusi procedūra galėjo pasibaigti kitaip (pagal analogiją žr. 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimo OZ / EIB, C‑558/17 P, EU:C:2019:289, 76 punktą ir 2020 m. birželio 4 d. Sprendimo C. F. (Mokestinis patikrinimas), C‑430/19, EU:C:2020:429, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

200

Vis dėlto K. Pinxten neįrodė, kaip šių Audito Rūmų tarnautojų, kurie, kaip matyti iš šio uždaro posėdžio stenogramos, per šį posėdį nepareiškė savo nuomonės, dalyvavimas galėjo paveikti šio posėdžio eigą ar juo labiau šios institucijos galiausiai priimtą sprendimą.

201

Konkrečiai kalbant, nors K. Pinxten teigia, kad Audito Rūmų Generalinis sekretorius galėtų būti pripažintas atsakingu už šios institucijos išlaidų kontrolės, kurią jis turėjo užtikrinti, trūkumus, reikia konstatuoti, kad vienintelis nagrinėjamo uždaro posėdžio tikslas buvo leisti K. Pinxten pareikšti savo poziciją dėl faktinių aplinkybių, dėl kurių jam priekaištaujama.

202

Be to, išreikšta kritika dėl Audito Rūmų Teisės tarnybos vadovo požiūrio vykstant tyrimui iš esmės grindžiama rašto, kurį tariamai padiktavo K. Pinxten vairuotojas ir parašė K. Pinxten, projektu, tačiau neginčijama, kad šis vairuotojas nepasirašė šio rašto. Taigi K. Pinxten pakankamai teisiškai neįrodė, kad Audito Rūmų Teisės tarnybos vadovo dalyvavimas aptariamame uždarame posėdyje galėjo paveikti šio posėdžio eigą dėl šio tarnautojo požiūrio.

203

Antra, dėl Audito Rūmuose vykusio balsavimo priimant sprendimą, ar pareikšti šį ieškinį, pažymėtina, jog Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis sprendimas turėjo būti priimtas slaptu balsavimu keturių penktųjų visų šios institucijos narių balsų dauguma.

204

Nors minėtoje nuostatoje taip pat numatyta, kad atitinkamas Audito Rūmų narys nedalyvauja balsuojant, ši taisyklė nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes minėtas sprendimas buvo priimtas tą dieną, kai K. Pinxten jau nebebuvo šios institucijos narys.

205

Taigi, kaip savo išvados 90 punkte pažymėjo generalinis advokatas, atitinkamai Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 4 dalies ir jų 25 straipsnio 3 dalies formuluočių palyginimas rodo, kad tokiam sprendimui priimti reikalinga dauguma turėjo būti apskaičiuojama remiantis visų Audito Rūmų narių skaičiumi, o ne šios institucijos narių, dalyvavusių atitinkamame šios institucijos posėdyje, skaičiumi.

206

Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai.

207

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją institucijos, įstaigos ir organai turi laikytis nešališkumo reikalavimo, apimančio du elementus: pirma, subjektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad nė vienas atitinkamos institucijos pareigūnas neturi reikšti išankstinio nusistatymo ar asmeninio palankumo, ir, antra, objektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad institucija turi suteikti pakankamai garantijų, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl galimo neobjektyvumo (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 27 d. Sprendimo August Wolff ir Remedia / Komisija, C‑680/16 P, EU:C:2019:257, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

208

Siekdami užtikrinti šio reikalavimo laikymąsi Audito Rūmų nariai, kurie negali nešališkai dalyvauti procedūroje, susijusiose su kreipimusi į Teisingumo Teismą dėl vieno iš esamų ar buvusių šios institucijos narių, be kita ko, dėl asmeninių ryšių su atitinkamu esamu ar buvusiu nariu, turi turėti galimybę užtikrinti, kad jie nedarys jokios įtakos šios procedūros baigčiai, ir šiuo tikslu turi turėti galimybę nusišalinti.

209

Jeigu Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 4 dalis būtų aiškinama taip, kad pagal šią nuostatą reikalaujama balsų dauguma apskaičiuojama, iš viso Audito Rūmų narių skaičiaus neatimant nusišalinusių jų narių skaičiaus, jų sprendimas nusišalinti faktiškai turėtų galimai lemiamą įtaką minėtoje nuostatoje numatytos procedūros baigčiai.

210

Be to, atsižvelgiant į toje pačioje nuostatoje reikalaujamą daugumą, dėl tokio jos aiškinimo praktiškai būtų labai sunku ar net neįmanoma pradėti šią procedūrą, jeigu tam tikras šios institucijos narių skaičius nuspręstų nusišalinti.

211

Taigi Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 4 dalį, atsižvelgiant į Chartijos 41 straipsnio 1 dalį, reikia aiškinti taip, kad šioje Darbo tvarkos taisyklių nuostatoje numatyta keturių penktadalių Audito Rūmų narių dauguma turi būti apskaičiuojama remiantis visu šios institucijos narių, galėjusių teisėtai dalyvauti aptariamame balsavime nepažeidžiant nešališkumo reikalavimo, skaičiumi.

212

Šioje byloje neginčijama, kad, siekdami užtikrinti šio reikalavimo laikymąsi, du Audito Rūmų nariai nusišalino dėl priežasčių, kurios nebuvo ginčijamos.

213

Todėl 22 Audito Rūmų narių balsų už šio ieškinio pareiškimą pakako Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 4 dalyje reikalaujamai balsų daugumai pasiekti.

214

Darytina išvada, kad K. Pinxten argumentai, susiję su Audito Rūmuose vykusios procedūros, taikytos siekiant leisti pareikšti šį ieškinį, neteisėtumu, turi būti atmesti.

215

Ketvirtuoju argumentu dėl nepriimtinumo K. Pinxten teigia, kad Audito Rūmai pažeidė Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą protingo termino laikymosi principą, kai ginčijo nuo 2006 m. pateiktų mokėjimo prašymų teisėtumą, nors ši institucija nuo pat šių prašymų pateikimo turėjo visą naudingą informaciją, kad įsitikintų, jog minėti prašymai yra teisėti, arba nuspręstų prašyti paaiškinimų.

216

Teisinio saugumo principas, pagal analogiją su Sąjungos finansų teisės aktuose numatytomis taisyklėmis ir su jomis susijusia Teisingumo Teismo jurisprudencija, reikalauja, kad institucija pateiktų debeto avizą per terminą, kuris paprastai neturi būti ilgesnis nei penkeri metai, skaičiuojamą nuo tada, kai ši institucija galėjo pareikšti savo reikalavimą, tačiau šis terminas, atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti sutrumpintas arba pratęstas.

217

Be to, šiuo atveju nebūtina įrodyti protingo termino viršijimo poveikio Sąjungos akto turiniui, nes šiuo ieškiniu nesiekiama panaikinti tokio akto. Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Audito Rūmai nebeturi teisės pareikšti visų prieštaravimų, kurie yra senesni nei trejų metų arba bent penkerių metų, skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 5 d., t. y. šios institucijos pirmininko preliminarios ataskaitos pateikimo jos nariams dienos.

218

Audito Rūmų teigimu, į Teisingumo Teismą kreiptasi per protingą terminą. Iš tiesų Audito Rūmai galėjo pradėti šią procedūrą tik gavę OLAF ataskaitą, t. y. 2018 m. liepos 2 d. Atsižvelgiant į nurodomų pažeidimų apimtį, aštuonių mėnesių terminas nuo šios datos nėra per ilgas. Be to, taisyklės, susijusios su senatimi skolų išieškojimo srityje, negali būti pritaikytos šioje byloje.

219

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją Audito Rūmai turi stengtis nevilkinti neribotai ieškinio pareiškimo pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį, kad užtikrintų pagrindinio teisinio saugumo reikalavimo laikymąsi, nepažeistų atitinkamo asmens teisės į gynybą ir nepadidintų šio asmens patiriamų sunkumų ginčijant šiame ieškinyje pateiktus argumentus (pagal analogiją žr. 2006 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija / Cresson, C‑432/04, EU:C:2006:455, 90 punktą).

220

Vis dėlto, kadangi šioje nuostatoje nenustatytas tikslus terminas, termino, kurio turi laikytis Audito Rūmai, protingumas negali būti nustatytas remiantis abstrakčiai apibrėžta, tikslia viršutine riba, bet turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, visų pirma į bylos svarbą suinteresuotajam asmeniui, bylos sudėtingumą ir dalyvaujančių šalių elgesį (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Réexamen Arango Jaramillo ir kt. / EIB, C‑334/12 RX–II, EU:C:2013:134, 28 ir 29 punktus).

221

Be to, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 104 punkte, šioje byloje negali būti taikoma K. Pinxten nurodoma nuginčijama prezumpcija, kurią Teisingumo Teismas įtvirtino 2016 m. birželio 14 d. Sprendimo Marchiani / Parlamentas (C‑566/14 P, EU:C:2016:437) 105 punkte ir pagal kurią ilgesnis nei penkerių metų terminas nuo nagrinėjamų faktinių aplinkybių susiklostymo dienos yra neprotingas.

222

Iš tiesų ši prezumpcija kilo iš taisyklių, susijusių su Sąjungai mokėtinų skolų susigrąžinimu (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 14 d. Sprendimo Marchiani / Parlamentas, C‑566/14 P, EU:C:2016:437, 101–103 punktus).

223

Net jei ieškinys pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį iš dalies grindžiamas prieštaravimu, susijusiu su piktnaudžiavimu Audito Rūmų ištekliais, vis dėlto tokiu ieškiniu nesiekiama susigrąžinti atitinkamam šios institucijos nariui įvykdytų mokėjimų, kurie, šios institucijos manymu, buvo atlikti nepagrįstai.

224

Taigi reikia nustatyti, ar Audito Rūmų ieškinys buvo pareikštas per protingą terminą, atsižvelgiant į šio sprendimo 220 punkte primintą Teisingumo Teismo jurisprudenciją.

225

Žinoma, šioje byloje nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad seniausios faktinės aplinkybės, dėl kurių priekaištaujama K. Pinxten, susiklostė 2006 m., t. y. daugiau nei dvylika metų iki šio ieškinio pareiškimo.

226

Be to, nors iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad griežtesnė Audito Rūmų narių pateiktų mokėjimo prašymų kontrolė būtų leidusi šiai institucijai anksčiau nustatyti bent didelę dalį pažeidimų, kuriais kaltinamas K. Pinxten, vis dėlto pagrindą sistemiškai peržiūrėti jo situaciją suteikė OLAF atliekant tyrimą aptikti įrodymai.

227

Audito Rūmų ieškinys pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį grindžiamas visos informacijos, kurią ši institucija turėjo atlikusi šią sisteminę peržiūrą, deriniu. Todėl neįrodyta, kad Audito Rūmai būtų galėję priimti sprendimą pareikšti šį ieškinį, neturėdami OLAF surinktos informacijos.

228

Be to, 2016 m. gavę informaciją, kuria remiantis apkaltintas K. Pinxten, Audito Rūmai tais pačiais metais atliko vidaus tyrimą. Nuo tada, kai 2016 m. spalio 27 d. Audito Rūmai gavo OLAF direktoriaus pateiktą informaciją, kuria remdamiesi jie svarstė galimybę pradėti tyrimą, ir iki OLAF ataskaitos perdavimo Audito Rūmams 2018 m. liepos 2 d., ši institucija pagal Reglamento Nr. 883/2013 5 straipsnio 3 dalį negalėjo atlikti savo tyrimų, nebent būtų kitaip sutarusi su OLAF. Gavę šią ataskaitą, Audito Rūmai pradėjo kelių etapų procedūrą, numatytą Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnyje; ši procedūra buvo vykdoma 2018 m. liepos 12 d.–lapkričio 29 d.

229

Darytina išvada, kad Audito Rūmai greitai sureagavo, gavę informacijos apie K. Pinxten tariamai padarytus pažeidimus, ir vėliau gana sparčiai vykdė procedūras, priskiriamas jų įgaliojimams, nors SESV 286 straipsnio 6 dalis iki tol dar niekada nebuvo taikoma ir OLAF ataskaitoje buvo nurodyta labai daug K. Pinxten padarytų pažeidimų.

230

Taigi, nors Teisingumo Teismas prireikus turės atsižvelgti į laikotarpį, praėjusį nuo tam tikrų nagrinėjamų faktinių aplinkybių susiklostymo iki Audito Rūmų tikslių prieštaravimų suformulavimo, kad įvertintų, kiek galima tikėtis, kad K. Pinxten pateiks papildomų paaiškinimų ar įrodymų dėl šių faktinių aplinkybių, negalima konstatuoti, kad apskritai šis ieškinys pareikštas pasibaigus protingam terminui ar kad Audito Rūmai šioje byloje nebegali remtis tam tikrais šiame ieškinyje nurodytais pažeidimais.

231

Todėl reikia atmesti K. Pinxten argumentus, susijusius su vėlavimu pareikšti šį ieškinį.

232

Kadangi nė vienas iš keturių argumentų, susijusių su ieškinio priimtinumu, nebuvo pripažintas pagrįstu, reikia konstatuoti, kad šis ieškinys yra priimtinas.

233

Grįsdami savo ieškinį, Audito Rūmai nurodo penkis prieštaravimus, susijusius, pirma, su piktnaudžiavimu šios institucijos ištekliais, antra, su piktnaudžiavimu ir neteisėtu naudojimusi mokestinėmis privilegijomis ir, trečia, melagingais pareiškimais draudimo bendrovei dėl draudžiamojo įvykio, ketvirta, su nedeklaruotu ir neteisėtu tam tikros veiklos vykdymu ir, penkta, su interesų konflikto sukėlimu.

234

Siekiant išnagrinėti šiuos prieštaravimus, reikia pažymėti, kad pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį Audito Rūmai gali prašyti Teisingumo Teismo atleisti šios institucijos narius iš pareigų arba atimti iš jų teisę į pensiją ar kitas ją pakeičiančias išmokas, kai šie nariai nebeatitinka keliamų reikalavimų ar nevykdo su jų pareigomis susijusių įpareigojimų.

235

Šių pareigų pobūdis, be kita ko, nurodytas SESV 285 ir 286 straipsniuose.

236

Taigi pagal SESV 285 straipsnį šie nariai, eidami savo pareigas, turi būti visiškai nepriklausomi ir veikti Sąjungos bendrojo intereso labui.

237

Be to, iš SESV 286 straipsnio 3 dalies matyti, kad Audito Rūmų nariai turi, be kita ko, susilaikyti nuo bet kokios su jų pareigomis nesuderinamos veiklos.

238

Pagal SESV 286 straipsnio 4 dalį šiems nariams per jų kadenciją neleidžiama vykdyti jokios kitos mokamos ar nemokamos profesinės veiklos, siekiant, be kita ko, užtikrinti, kad šie nariai, eidami savo pareigas, būtų institucijos žinioje. Šioje nuostatoje taip pat patikslinama, kad šie nariai turi iškilmingai pasižadėti per savo kadenciją ir jai pasibaigus gerbti su savo pareigomis susijusius įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustojus eiti šias pareigas, sutinkant eiti tam tikras pareigas ar gauti tam tikrą naudą.

239

Kadangi tokios prievolės nurodytos tik kaip pavyzdžiai, „su šiomis pareigomis susijusių įsipareigojimų“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį, turi būti aiškinama plačiai. Atsižvelgiant į Audito Rūmų nariams patikėtas svarbias užduotis, reikia, kad jie laikytųsi griežčiausių elgesio normų ir visada teiktų pirmenybę Sąjungos bendram interesui ne tik nacionalinių interesų, bet ir asmeninių interesų atžvilgiu (pagal analogiją žr. 2006 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija / Cresson, C‑432/04, EU:C:2006:455, 70 ir 71 punktus).

240

Šiuo požiūriu pirminėje teisėje įtvirtintos Audito Rūmų narių pareigos pakartojamos ir sukonkretinamos šios institucijos priimtose normose, kurių šie nariai privalo griežtai laikytis.

241

Konkrečiai kalbant, Audito Rūmų nariai turi griežtai laikytis minėtose normose numatytų deklaravimo įpareigojimų, kad būtų užtikrintas SESV 286 straipsnio 3 ir 4 dalių laikymasis, ir taip užtikrinti, kad ši institucija būtų išsamiai informuota, kiek tai susiję su prašymais skirti šios institucijos išteklių, be kita ko, komandiruočių, reprezentacinėms ir svečių priėmimo išlaidoms.

242

Kilus abejonių dėl tikslios su jų pareigomis susijusių įsipareigojimų apimties, Audito Rūmų nariai, siekdami išsklaidyti šias abejones, turi kreiptis į šios institucijos kompetentingas tarnybas.

243

Vis dėlto, nors Audito Rūmų nariai privalo stengtis elgtis nepriekaištingai, tai nereiškia, kad pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį gali būti baudžiama už mažiausią nukrypimą nuo jiems taikomų normų. Šiuo tikslu reikalaujama tam tikro sunkumo pažeidimo (pagal analogiją žr. 2006 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija / Cresson, C‑432/04, EU:C:2006:455, 72 punktą).

244

Taigi nagrinėjant penkis Audito Rūmų pateiktus prieštaravimus reikia nustatyti, ar Teisingumo Teismo turima bylos medžiaga leidžia K. Pinxten atveju nustatyti su šios institucijos nario pareigomis susijusių įsipareigojimų, kaip jie apibrėžti pirminėje teisėje ir patikslinti šios institucijos priimtose normose, tam tikro sunkumo pažeidimą.

245

Šiuo tikslu Teisingumo Teismas turi išnagrinėti visus įrodymus, kuriuos jam pateikė ir Audito Rūmai, kurie turi įrodyti K. Pinxten priskiriamą įsipareigojimų neįvykdymą, ir K. Pinxten. Teisingumo Teismas turi, be kita ko, įvertinti šių įrodymų faktinį teisingumą ir patikimumą, kad nustatytų, ar jų pakanka, kad būtų konstatuotas tam tikro sunkumo pažeidimas, kaip tai suprantama pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį.

246

Ketvirtajame prieštaravime Audito Rūmai teigia, kad K. Pinxten neįvykdė nesuinteresuotumo, nepriklausomumo, nešališkumo, pasižadėjimo, sąžiningumo, atsakingumo, pavyzdingumo ir skaidrumo įpareigojimų, nes per savo kadencijas neteisėtai vykdė dviejų rūšių išorinę veiklą.

247

Kadangi netinkamas Audito Rūmų išteklių naudojimas, nurodomas pirmajame prieštaravime, iš dalies susijęs su šios institucijos įsipareigojimais dėl išteklių, kuriuos ji pateikia kaip susijusius su šia išorės veikla, pirmiausia reikia išnagrinėti ketvirtąjį prieštaravimą.

248

Šiuo klausimu, kaip jau buvo priminta šio sprendimo 238 punkte, pagal SESV 286 straipsnio 4 dalį Audito Rūmų nariai, kol trunka jų kadencija, neturi vykdyti mokamos arba nemokamos profesinės veiklos.

249

Be to, pagal SESV 285 straipsnį siekiant užtikrinti šių narių nepriklausomumą ir pagal SESV 286 straipsnio 3 dalį užtikrinti, kad šie nariai susilaikytų nuo bet kokios su pareigomis nesuderinamos veiklos, Audito Rūmų priimtose taisyklėse, kurių tie patys nariai, kaip pažymėta šio sprendimo 241 punkte, turi kruopščiai laikytis, patikslinta, kokiomis sąlygomis jie per savo kadenciją gali vykdyti išorinę veiklą.

250

Etikos gairių 3.7 punkte numatyta, kad Audito Rūmų nariai neturi vykdyti jokios išorės veiklos, kuri nenustatyta Pareigūnų tarnybos nuostatuose, ir turi susilaikyti nuo bet kokios veiklos, kuri galėtų pakenkti šios institucijos reputacijai, sukelti abejonių šių narių nešališkumu arba sutrukdyti jų darbą.

251

2004 m. Elgesio kodekso 4 straipsnio 1 dalyje ir 2012 m. Elgesio kodekso 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nurodyta, kad Audito Rūmų nariai atsideda savo įgaliojimų vykdymui, kad jie negali eiti jokių politinių pareigų ir susilaiko nuo bet kokios išorinės profesinės ar bet kurios kitos su jų pareigų vykdymu nesusijusios veiklos.

252

Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklių 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Audito Rūmų nariai susilaiko nuo bet kokios su Audito Rūmų veikla nesusijusios profesinės veiklos, taip pat nuo bet kokios kitos išorės veiklos, nesuderinamos su nepriklausomumo ir buvimo institucijos žinioje vykdant pareigas principais.

253

Šių įgyvendinimo taisyklių 5 straipsnio 2 dalyje buvo patikslinta, kad bet kokia faktinė ar numatoma vykdyti papildoma veikla turi būti vertinama pagal keturis bendruosius kriterijus, susijusius atitinkamai su žalos Audito Rūmų įvaizdžiui, kiek tai susiję su jų nešališkumu, interesų konfliktų, darbotvarkės perkrovimo vykdant veiklą ir finansinės naudos nebuvimu.

254

Be to, procedūriniu požiūriu 2004 m. Elgesio kodekso 4 straipsnio 3 dalyje, 2012 m. Elgesio kodekso 4 straipsnio 6 dalyje ir Darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimo taisyklių 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta Audito Rūmų nario pareiga pranešti Audito Rūmų pirmininkui apie bet kokią išorės veiklą ne tik pradėjus eiti šios institucijos nario pareigas, bet ir likusį kadencijos laikotarpį.

255

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad siekiant priimti sprendimą dėl ketvirtojo prieštaravimo reikia įvertinti, ar K. Pinxten įvykdė pareigą deklaruoti visą išorės veiklą ir susilaikyti nuo išorės veiklos, nesuderinamos su jo pareigomis, kiek tai susiję su dviem šio prieštaravimo pirmoje ir antroje dalyse nurodytomis išorės veiklos rūšimis.

256

Ketvirtojo prieštaravimo pirmoje dalyje Audito Rūmai tvirtina, kad K. Pinxten, būdamas šios institucijos narys, vykdė aktyvią politinę veiklą. Jis dalyvavo daugelyje politinės partijos Open VLD valdybos (toliau – aptariama politinė partija) posėdžių, be to, iki 2008 m. – kaip balso teisę turintis narys.

257

Ši veikla nebuvo deklaruota Audito Rūmams, ši institucija nesuteikė dėl jos leidimo ir bet kuriuo atveju veikla buvo nesuderinama su šios institucijos nario pareigomis.

258

K. Pinxten neigia, kad būdamas Audito Rūmų narys jis vykdė kokią nors politinę veiklą. Nors jis dalyvavo kai kuriuose aptariamos politinės partijos posėdžiuose, tai buvo šios partijos „išplėstinės“ valdybos posėdžiai, kuriuose taip pat dalyvavo šios partijos parlamentarai ir per kuriuos K. Pinxten neturėjo teisės balsuoti, nes nebuvo išrinktas šios valdybos narys. Jo dalyvavimo šiuose posėdžiuose tikslas buvo propaguoti Audito Rūmų veiklą ir palaikyti profesinius santykius su šalies politikos formuotojais.

259

Pirma, reikia pažymėti, jog Audito Rūmų teiginys, kad K. Pinxten iki 2008 m. dalyvavo aptariamos politinės partijos valdybos posėdžiuose kaip narys, turintis teisę balsuoti, negali būti laikomas įrodytu, nes Teisingumo Teismo turimoje bylos medžiagoje nėra jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų.

260

Antra, kiek tai susiję su K. Pinxten dalyvavimu aptariamos politinės partijos valdybos posėdžiuose neturint teisės balsuoti nuo 2008 m., Audito Rūmai pateikia, be kita ko, 2008 m. lapkričio 24 d. už šios partijos politikos vadovo išsiųstą elektroninį laišką, kuriame K. Pinxten buvo patikintas, kad bus nuolat kviečiamas į minėtos partijos valdybos posėdžius, ir šių posėdžių protokolus, rodančius, kad nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2010 m. balandžio 26 d. K. Pinxten dalyvavo bent 30 minėtų posėdžių.

261

Kaip savo išvados 182 punkte pažymėjo generalinis advokatas, iš šių protokolų taip pat matyti, kad aptariamos politinės partijos valdybos posėdžių, kuriuose dalyvavo K. Pinxten, tikslas buvo aptarti įvairius klausimus, susijusius su Belgijos ir Europos politika.

262

Be to, nors aptariamos politinės partijos valdybos posėdžių, vykusių po 2010 m. balandžio 26 d., protokolų nėra Teisingumo Teismo turimoje bylos medžiagoje, iš joje esančios informacijos matyti, kad K. Pinxten dalyvavo šiuose posėdžiuose ir po šios datos.

263

Konkrečiai kalbant, iš 2012 m. gegužės mėn. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad K. Pinxten buvo susirūpinęs, kodėl nebegauna kvietimų dalyvauti aptariamos politinės partijos valdybos posėdžiuose, ir jam buvo atsakyta, kad tai techninė problema. K. Pinxten suinteresuotumą šiais posėdžiais taip pat rodo 2016 m. sausio mėn. susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuriuose jis skundėsi, kad kvietimus į minėtus posėdžius jis gavo pernelyg vėlai, kad galėtų pasiruošti juose dalyvauti.

264

Be to, 2014 m. rugsėjo mėn., taip pat 2015 m. rugsėjo ir spalio mėn. išsiųsti elektroniniai laiškai patvirtina, kad K. Pinxten dalyvavo kai kuriuose aptariamos politinės partijos valdybos posėdžiuose.

265

Keli vėlesni 2016 ir 2017 m. elektroniniai laiškai įrodo, kad K. Pinxten ir toliau buvo siunčiami kvietimai į tokius posėdžius, o keli dokumentai, susiję su tam tikromis jo komandiruotėmis, rodo, kad per šiuos dvejus metus jis dalyvavo mažiausiai keturiuose iš šių posėdžių.

266

Be to, per apklausą Audito Rūmuose ir vėliau per teismo posėdį K. Pinxten pripažino reguliariai dalyvavęs aptariamos politinės partijos „išplėstinės“ valdybos posėdžiuose (vidutiniškai maždaug nuo aštuonių iki dešimties posėdžių per metus).

267

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad K. Pinxten per abi savo kaip Audito Rūmų nario kadencijas didžiąją laiko dalį vykdė aktyvią politinę veiklą, kuri pasireiškė, be kita ko, tiesioginiu ir reguliariu dalyvavimu nacionalinės politinės partijos valdymo organe.

268

K. Pinxten argumentas, kad jis, kaip ir atitinkamos partijos parlamentarai, dalyvavo minėtuose posėdžiuose kaip kviestinis narys arba kaip stebėtojas, nebūdamas išrinktas šiuo tikslu ir neturėdamas teisės balsuoti, neleidžia suabejoti šiuo vertinimu.

269

Iš tikrųjų reguliarus dalyvavimas politinės partijos vadovybės posėdžiuose, net ir be balsavimo teisės, suteikia realią galimybę, be kita ko, dalyvaujant tokiu būdu organizuojamose diskusijose, daryti įtaką šios partijos politinei veiklai. Be to, atitinkamos partijos parlamentarų ir K. Pinxten statuso panašumas, kiek tai susiję su dalyvavimu aptariamuose posėdžiuose, kuriuo jis remiasi, patvirtina šio dalyvavimo ryšį su politine veikla.

270

Vis dėlto, be to, kad K. Pinxten niekada nedeklaravo šios veiklos, dar reikia konstatuoti, kad tokia veikla yra aiškiai nesuderinama su Audito Rūmų nario pareigomis.

271

Iš tiesų atitinkamam nariui reikia laiko darbo dienomis atvykti į politinės partijos posėdžius ir juose dalyvauti, nors šis narys privalo būti institucijos žinioje, be to, tokio pobūdžio veikla kelia grėsmę jo nepriklausomumui ir, jei ji yra žinoma, gali pakenkti Audito Rūmų nešališkumo įvaizdžiui visuomenėje.

272

Taigi tokia veikla yra nesuderinama su pirminėje teisėje įtvirtintais įpareigojimais ir prieštarauja Audito Rūmų priimtoms normoms, nurodytoms šio sprendimo 250–253 punktuose. Eiti politines pareigas aiškiai draudžiama, be kita ko, 2004 m. ir 2012 m. elgesio kodeksuose, o Etikos gairių 3.3 punkte nurodoma būtinybė vengti bet kokio interesų konflikto, kuris galėtų kilti būnant politinės partijos valdybos nariu.

273

Svarbu pabrėžti, kad tai, jog Audito Rūmų narys didžiąją savo kadencijos laiko dalį toliau vykdė politinę veiklą, yra ypač sunkus elementarių su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų pažeidimas.

274

Šių įsipareigojimų pažeidimo sunkumą šiuo atveju dar padidina tai, kad K. Pinxten negalėjo nežinoti, jog jo elgesys yra neteisėtas, nes komitetas, atsakingas už Audito Rūmų narių išorės veiklos vertinimą, K. Pinxten pradėjus eiti pareigas atmetė jo prašymą išsaugoti Overpelto (Belgija) savivaldybės mero statusą, remdamasis, be kita ko, 2006 m. gegužės 10 d. Audito Rūmų Teisės tarnybos raštu, kuriame pažymima, kad Audito Rūmų nariai negali eiti jokių politinių pareigų.

275

Todėl ketvirtojo prieštaravimo pirma dalis yra pagrįsta.

276

Ketvirtojo prieštaravimo antroje dalyje Audito Rūmai teigia, kad 2016 m. K. Pinxten įsteigė privačią bendrovę, iš kurios gavo pajamų, skirtą Kot d‘Ore (Prancūzija) esančiam vynuogynui eksploatuoti.

277

Ši veikla nebuvo deklaruota Audito Rūmams ir ši institucija nedavė jai leidimo, bet kuriuo atveju ji nesuderinama su šios institucijos nario pareigomis, nes tai yra pelninga profesinė veikla.

278

K. Pinxten teigimu, Audito Rūmų nurodyta bendrovė yra société civile immobilière (civilinės teisės reglamentuojama nekilnojamojo turto bendrovė), kuri nevykdo komercinės veiklos ir tik gauna nuomos mokestį už turtą, kuris buvo įtrauktas į K. Pinxten interesų deklaraciją. Taigi tai yra tiesiog visiškai skaidri nekilnojamojo turto nuosavybės forma.

279

Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad K. Pinxten faktiškai ėjo šios civilinės teisės reglamentuojamos nekilnojamojo turto bendrovės vadovo pareigas nuo šios bendrovės įsteigimo 2016 m. iki savo antrosios kadencijos pabaigos.

280

K. Pinxten ir jo sutuoktinei priklausė 97 % minėtos nekilnojamojo turto bendrovės akcijų, o likę 3 % – jų trims vaikams.

281

Be to, iš Audito Rūmų pateiktų notarinių aktų ir elektroninių laiškų matyti, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. ta pati nekilnojamojo turto bendrovė įsigijo kelis žemės sklypus, kurie nedelsiant buvo išnuomoti žemės ūkio veiklai, kad juos naudotų trečiasis asmuo.

282

Dėl tokios K. Pinxten vykdytos funkcijos suderinamumo su jo pareigomis reikia konstatuoti, kad nė pagal vieną Audito Rūmų narių statusą reglamentuojantį principą nedraudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai turėti nekilnojamojo turto ar gauti pajamų iš šio turto nuomos.

283

Be to, iš 2012 m. Elgesio kodekso 2 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta tokia pati deklaravimo tvarka, taikoma „bet kokiam tiesiogiai ar per nekilnojamojo turto įmonę priklausančiam nekilnojamajam turtui“, matyti, kad Audito Rūmų vidaus normose buvo aiškiai numatyta šios institucijos narių galimybė tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise turėti nekilnojamojo turto.

284

Kadangi nebuvo teigiama ar juo labiau įrodyta, kad nagrinėjama civilinės teisės reglamentuojama nekilnojamojo turto bendrovė vykdė ne vien šio sprendimo 281 punkte minėtą žemės ūkio paskirties sklypų valdymo veiklą, K. Pinxten kaip šios bendrovės vadovui buvo pavesta administruoti minėtus žemės sklypus, kurių ši bendrovė tiesiogiai neeksploatavo, kaip ir tuo atveju, jei šie sklypai būtų jam priklausę tiesiogiai.

285

Šiomis aplinkybėmis, nesant kitos informacijos, galinčios patvirtinti Audito Rūmų šiuo klausimu K. Pinxten pateikto priekaišto pagrįstumą, jo vykdyta civilinės teisės reglamentuojamos šeimos nekilnojamojo turto bendrovės administracinio vadovo veikla negalėjo pažeisti nepriklausomumo ir nešališkumo principų, sumažinti jo pasiekiamumo ar atnešti jam didesnių pajamų nei tos, kurias jis būtų galėjęs gauti kaip šiai bendrovei priklausančio turto savininkas.

286

Darytina išvada, kad, priešingai, nei teigia Audito Rūmai, ši veikla negali būti laikoma su Audito Rūmų nario pareigomis nesuderinama veikla.

287

Dėl klausimo, ar K. Pinxten įvykdė savo pareigą deklaruoti tokią veiklą, iš 2012 m. Elgesio kodekso 2 straipsnio 2 ir 4 dalių matyti, kad Audito Rūmų narys, kuris savo kadencijos metu per nekilnojamojo turto bendrovę įsigijo nekilnojamojo turto, kuris nėra išimtinai jo asmeniniam naudojimui skirtas būstas, turėjo pateikti naują savo finansinių interesų ir turto deklaraciją, įtraukdamas į ją šį turtą.

288

Kadangi yra tokia speciali deklaravimo pareiga, susijusi su nekilnojamojo turto turėjimu, ir kadangi šiame kontekste 2012 m. Elgesio kodekse nurodomos nekilnojamojo turto bendrovės, reikia konstatuoti, kad Audito Rūmų nario finansinių interesų ir turto deklaracijos, kurioje nurodytas per nekilnojamojo turto bendrovę turimas turtas, pakako tam, kad šis Audito Rūmų narys, eidamas šios bendrovės vadovo pareigas, įvykdytų savo deklaravimo prievoles šiai institucijai.

289

Taigi, pirma, kadangi civilinės teisės reglamentuojamos nekilnojamojo turto bendrovės vadovo pareigos nėra savaime nesuderinamos su Audito Rūmų nario pareigomis ir, antra, kadangi galimą interesų konfliktą, susijusį su šiomis pareigomis, paprastai lemia nagrinėjamo turto turėjimas, o ne pačių šių pareigų užėmimas, papildomai deklaruoti šią veiklą kaip išorės veiklą pagal šio sprendimo 254 punkte nurodytą procedūrą nėra būtina, kad Audito Rūmai galėtų patikrinti, ar jų nariai laikosi su jų pareigomis susijusių įsipareigojimų.

290

Šioje byloje nagrinėjamu atveju neginčijama, kad aptariamai civilinės teisės reglamentuojamai nekilnojamojo turto bendrovei priklausę žemės ūkio paskirties sklypai iš tikrųjų buvo nurodyti naujoje finansinių interesų ir turto deklaracijoje, kurią K. Pinxten pateikė po to, kai įsigijo šiuos žemės sklypus.

291

Todėl ketvirtojo prieštaravimo antra dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

292

Dėl šios priežasties šį prieštaravimą reikia pripažinti iš dalies pagrįstu.

293

K. Pinxten pateikė du argumentus, ginčydamas pirmojo prieštaravimo priimtinumą, atitinkamai susijusius su tuo, kad Audito Rūmai nepasinaudojo savo diskrecija, ir su formaliais ieškinio pareiškimo trūkumais, taip pat su dubliko priede pateiktos lentelės nepriimtinumu.

294

K. Pinxten teigia, kad Audito Rūmai tik nurodė OLAF ataskaitą, jos neišanalizavę, ir, be kita ko, tiksliai nenurodę, kodėl visos kritikuojamos išlaidos neatitinka reikalavimų. Taigi ši institucija nepasinaudojo jai pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį suteikta diskrecija. Šį aplaidumą dar pasunkina tai, kad Audito Rūmai galiausiai reikalauja iš K. Pinxten tik apie 27 % OLAF nurodytos sumos, nepaaiškindami, kodėl vis dėlto perėmė visus OLAF ataskaitoje K. Pinxten pateiktus priekaištus.

295

Audito Rūmai mano, kad turėjo išanalizuoti OLAF ataskaitą ir ja remtis. Vis dėlto ši institucija pati atliko nagrinėjamų faktinių aplinkybių analizę, kaip, beje, matyti iš preliminarios ataskaitos ir ieškinio.

296

Iš SESV 286 straipsnio 6 dalies matyti, kad tik Audito Rūmai gali pradėti šioje nuostatoje numatytą procedūrą.

297

Taigi ši institucija turi įvertinti, ar jos turimos informacijos apie atitinkamo šios institucijos nario ar buvusio nario elgesį pakanka šios procedūros pradėjimui pateisinti. Be to, Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnyje numatyta vidaus procedūra, skirta tam, kad būtų galima priimti informacija pagrįstą tos pačios institucijos sprendimą šiuo klausimu.

298

Be to, OLAF ataskaitos, susijusios su esamo ar buvusio atitinkamo Audito Rūmų nario elgesiu, buvimas negali riboti šios institucijos šiuo klausimu turimos diskrecijos, nes iš Reglamento Nr. 883/2013 11 straipsnio 4 dalies matyti, kad institucija, kuriai persiunčiama tokia ataskaita, turi nuspręsti, kokių veiksmų toliau imtis dėl šios ataskaitos ir joje pateiktų rekomendacijų.

299

Šioje byloje nagrinėjamu atveju, kaip matyti, be kita ko, iš šio sprendimo 188–214 punktų, Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnyje numatyta procedūra buvo įgyvendinta ir tai leido Audito Rūmams nuspręsti pareikšti šį ieškinį atsižvelgiant į visą jų turimą informaciją, įskaitant OLAF ataskaitą.

300

Šiomis aplinkybėmis tai, kad ieškinys didžiąja dalimi grindžiamas OLAF ataskaitoje padarytomis išvadomis, negali paneigti pirmojo prieštaravimo priimtinumo, nes Audito Rūmai visai neprivalėjo nukrypti nuo šių išvadų.

301

Be to, Audito Rūmai savo ieškinyje nepakartojo visų OLAF ataskaitoje pateiktų priekaištų. Audito Rūmai konkrečiai nesuformulavo prieštaravimų, susijusių su K. Pinxten neatvykimu į darbą be pateisinamos priežasties, ir, be kita ko, atmetė OLAF analizę, susijusią su kai kurių K. Pinxten komandiruočių neatitikimu reikalavimams.

302

Darytina išvada, kad K. Pinxten argumentas, susijęs su tuo, kad Audito Rūmai nepasinaudojo savo diskrecija, turi būti atmestas.

303

K. Pinxten teigia, kad Audito Rūmai neįvykdė savo, kaip persekiojimą vykdančios institucijos, pareigos įrodyti faktines aplinkybes ir tai, kad visos pirmajame prieštaravime kritikuojamos išlaidos iš tikrųjų neatitinka reikalavimų.

304

Toks įrodymas negali būti pateiktas remiantis principine ir automatiška nuoroda į OLAF ataskaitą ir į daug jos priedų, nes tokia nuoroda yra nepriimtina. Be to, ši institucija negali pagrįstai patvirtinti savo argumentų pateikdama nuorodą į dubliko C.1 priede esančią lentelę, juo labiau, kad ši lentelė buvo sudaryta vėliau nei Audito Rūmai nusprendė kreiptis į Teisingumo Teismą.

305

Audito Rūmų teigimu, ieškinys yra pakankamai motyvuotas. Audito Rūmai pateikė įsipareigojimų nevykdymo atvejų, dėl kurių priekaištaujama K. Pinxten, pavyzdžių, išdėstydami kiekvieną prieštaravimą ir priede pateikdami išsamesnę lentelę. Gavę 2019 m. vasario 4 d. K. Pinxten pastabas, Audito Rūmai, be kita ko, iš naujo išnagrinėjo visas išlaidas ir parengė lentelę, kuri pridėta prie 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo dėl skolinio reikalavimo ir susigrąžinimo.

306

Pirmiausia reikia pažymėti, jog K. Pinxten teiginys, kad Audito Rūmai neįrodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia pirmąjį prieštaravimą, turi būti vertinamas nagrinėjant šio prieštaravimo pagrįstumą, o ne jo priimtinumą.

307

Dėl kitų teiginių pažymėtina, kad, kalbant, pirma, apie ieškinio pateikimą, reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį ir jo Procedūros reglamento 120 straipsnio c punktą ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ginčo dalykas, ieškovo reikalavimai ir pagrindai bei argumentai, kuriais remiamasi.

308

Laikantis šios pareigos atsakovas turi galėti pasirengti gynybai, o Teisingumo Teismas – vykdyti kontrolę. Darytina išvada, kad esminės faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai, kuriais grindžiamas toks ieškinys, turi būti nuosekliai ir suprantamai išdėstyti paties ieškinio tekste ir kad jame pateikiamus reikalavimus reikia suformuluoti nedviprasmiškai, kad Teisingumo Teismas nepriimtų sprendimo ultra petita arba nepaliktų neišsakytos pozicijos dėl kurio nors prieštaravimo.

309

Taigi pagal SESV 286 straipsnio 6 dalį pareikštame ieškinyje Audito Rūmai turi pateikti nuoseklius ir tikslius prieštaravimus, kad Audito Rūmų narys ar buvęs narys galėtų tiksliai suvokti su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų pažeidimo, dėl kurio jam priekaištaujama, pobūdį, nes tai būtina, kad šis narys arba buvęs narys galėtų veiksmingai pasinaudoti savo gynybos priemonėmis ir kad Teisingumo Teismas galėtų patikrinti nurodyto pažeidimo buvimą.

310

Nors šiuo tikslu ieškinio turinys konkrečiais klausimais gali būti pagrįstas ir papildytas pateikiant nuorodas į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendra nuoroda į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negali kompensuoti pagrindinių teisinių argumentų, kurie turi būti pateikti pačiame ieškinyje, nebuvimo (pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, C‑382/12 P, EU:C:2014:2201, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

311

Taigi Teisingumo Teismas neprivalo prieduose ieškoti ir nustatyti prieštaravimų ir argumentų, kuriuos galėtų pripažinti pagrindžiančiais ieškinį (pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo MasterCard ir kt. / Komisija, C‑382/12 P, EU:C:2014:2201, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

312

Nagrinėjamu atveju Audito Rūmų ieškinyje pirmasis prieštaravimas išdėstytas bendrai, be kita ko, nurodant kategorijas situacijų, kai K. Pinxten, kaip teigia ši institucija, netinkamai naudojo jos išteklius.

313

Šis bendras išdėstymas papildytas labai didelės apimties priedais, į kuriuos ieškinyje daromos kartotinės nuorodos.

314

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nuorodų į minėtus priedus pateikimo tvarka ieškinyje kritikuotina, nes Audito Rūmai savo argumentus dažnai grindžia nepakankamai tikslia nuoroda į ieškinio A.37 priedą, kurį sudaro daugybė dokumentų, dažnai pateiktų netvarkingai, ir keli tūkstančiai puslapių.

315

Nors ši praktika neleidžia Teisingumo Teismui turėti tikslios ir išsamios analizės, vis dėlto iš ieškinio galima suprasti Audito Rūmų pateikto pirmojo prieštaravimo pobūdį ir argumentus, kuriais ši institucija ketina remtis, kad įrodytų K. Pinxten elgesio neteisėtumą.

316

Todėl reikia manyti, kad svarbiausios faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai, kuriais grindžiamas šis ieškinys, pakankamai aiškūs iš ieškinio teksto, ir kad daugybe nuorodų į ieškinio priedus nesiekiama kompensuoti ieškinio trūkumo šiuo klausimu.

317

Konkrečiau kalbant apie Audito Rūmų pateiktą ieškinio A.47 priede esančią lentelę, reikia pažymėti, kad ši lentelė leidžia šiai institucijai pagrįsti ir papildyti ieškinį, išsamiai ir tiksliai aprašant konkrečias situacijas, kai buvo padaryti nurodomi pažeidimai, kurie ieškinyje paminėti pirmajame prieštaravime.

318

Be to, ši lentelė leidžia užtikrinti tęstinumą su išankstine administracine procedūra, per kurią tiek Audito Rūmai, tiek K. Pinxten naudojo tas pačias nuorodas nagrinėjamoms situacijoms identifikuoti.

319

Atsižvelgiant į tai, kad pirmame prieštaravime nurodyta daug konkrečių situacijų, faktiškai buvo sunku tikėtis, kad jos bus išsamiai apibūdintos ieškinio tekste.

320

Vis dėlto tokia su forma susijusi kliūtis negali priversti Audito Rūmų atsisakyti Teisingumo Teismui pateikti visų faktinių aplinkybių, kurios, Audito Rūmų nuomone, padeda įrodyti, kad K. Pinxten pažeidė su jo pareigomis susijusius įsipareigojimus.

321

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad pirmojo prieštaravimo pateikimas ieškinyje leidžia K. Pinxten įgyvendinti savo teisę į gynybą, kaip jis, beje, išsamiai padarė per procesą Teisingumo Teisme, o Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl šio prieštaravimo pagrįstumo.

322

Darytina išvada, kad su forma susiję ieškinio pateikimo trūkumai neleidžia spręsti, kad pirmasis prieštaravimas yra visiškai ar iš dalies nepriimtinas.

323

Antra, kalbant apie teiginį, kad dubliko C.1 priede pateikta lentelė yra nepriimtina, nes buvo parengta po ieškinio pareiškimo ir pateikta dubliko stadijoje, reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 127 straipsnį vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie grindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Be to, šio reglamento 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dublike šalys gali papildomai pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų, kad pagrįstų savo argumentus, ir nurodyti priežastis, dėl kurių uždelsė juos pateikti.

324

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad dubliko C.1 priede pateikta lentelė yra atnaujinta ieškinio A.47 priede esanti lentelė, skirta, kad būtų lengviau identifikuoti įrodymus, susijusius su kiekviena šioje lentelėje nurodyta situacija, ir būtų atsižvelgta į K. Pinxten atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus.

325

Kadangi neįrodyta, kad dubliko C.1 priede pateiktoje lentelėje yra naujų prieštaravimų arba kad joje daroma nuoroda į įrodymus, kurie nebuvo pateikti ieškinio priede, remiantis Procedūros reglamento 127 ar 128 straipsniais, jos negalima laikyti visiškai ar iš dalies nepriimtina.

326

Pirmuoju prieštaravimu Audito Rūmai nurodo, kad netinkamai naudodamas šios institucijos išteklius, K. Pinxten neįvykdė jam taikomų nesuinteresuotumo, nepriklausomumo, nešališkumo, pasižadėjimo, sąžiningumo, atsakomybės, pavyzdingumo ir skaidrumo įpareigojimų.

327

Pirma, Audito Rūmai priekaištauja K. Pinxten, kad jis prašė atlyginti komandiruočių išlaidas ir sumokėti dienpinigius už veiklą, nesusijusią su jo pareigomis.

328

Audito Rūmai šiuo klausimu pažymi, jog pagal Reglamento Nr. 2290/77 7 straipsnį ir Sprendimą Nr. 1‑2003 šis išlaidų kompensavimas ir mokėjimas buvo galimas tik kalbant apie tas užduotis, kurias asmeniui paveda atlikti institucija, ir kurios susijusios su jo pareigų vykdymu.

329

Tačiau, pirma, K. Pinxten prašė atlyginti komandiruočių išlaidas ir sumokėti dienpinigius už pramoginę veiklą, t. y. poilsio veiklą, kaip antai gyvenimą Crans Montana (Šveicarija) kalnų kurorte, laisvalaikio veiklą, visų pirma medžiokles, turistines keliones, pavyzdžiui, kelionę į Kubą, arba jo draugų priėmimus ir vestuves.

330

Antra, K. Pinxten prašė kompensuoti sumas ir sumokėti dienpinigius už veiklą, susijusią su jo turtiniais interesais, be kita ko, įsigyjant vynuogyną.

331

Trečia, K. Pinxten vyko į komandiruotes dėl su jo pareigomis nesuderinamos veiklos, pavyzdžiui, veiklos aptariamoje politinėje partijoje; šios veiklos realumą įrodo tiek susitikimų su šios partijos nariais dažnumas, tiek OLAF surinkti duomenys.

332

Ketvirta, K. Pinxten deklaravo „komandiruotes be išmokų“, skirtas veiklai, kuri, kaip jis pripažįsta, neturėjo ryšio su jo pareigomis, siekdamas užtikrinti, kad su jo komandiruotėmis susijęs tarnybinio automobilio kilometražas nebūtų įskaičiuotas į metinę 15000 km ribą, kurią viršijus jis turi pats apmokėti išlaidas.

333

Nors daugelį komandiruočių K. Pinxten teisina tuo, kad gavo oficialų kvietimą į juos, šio pateisinimo negalima pripažinti pagrįstu, nes, pirma, šis formalus pobūdis, be kita ko, tai, kad kvietime nurodyta, jog jo gavėjas yra Audito Rūmų narys, galėtų būti mandagumo išraiška, neįrodanti ryšio su jo kaip Audito Rūmų nario pareigomis ir, antra, įrodyta, jog tam tikrais atvejais aptariamo kvietimo paprašė pats K. Pinxten. Be to, komandiruotės metu sutiktų asmenų pareigos ar statusas negalėtų būti pagrįstas motyvas, nes jų nepakaktų oficialiam renginio pobūdžiui įrodyti. Beje, už šios institucijos reprezentavimą išorės santykiuose yra atsakingas Audito Rūmų pirmininkas, nuo 2016 m. padedamas narių, atsakingų už institucinius santykius ir audito kokybės kontrolę.

334

Antra, Audito Rūmai nurodo, kad reprezentacinių ir svečių priėmimo išlaidų ketvirčio ataskaitose K. Pinxten nurodė išlaidas, kurios buvo privataus pobūdžio arba nesuderinamos su jo pareigomis.

335

Vis dėlto pagal Sprendimo Nr. 7‑2004 2 straipsnį kompensuojamos tik tos reprezentacinės išlaidos, kurias Audito Rūmų nariai patiria eidami šias pareigas, ir kad draugai arba asmeniškai pažįstami asmenys turi būti kviečiami privačiai.

336

Audito Rūmai visų pirma pabrėžia, kad K. Pinxten savo namuose surengė kelias vakarienes, kurių ryšys su šios institucijos nario pareigomis nėra nustatytas ir kurių tikruoju tikslu, atsižvelgiant į 2015 m. balandžio 28 d. Belgijos Karalystės Ministrui Pirmininkui adresuoto rašto, kuriame jis kviečiamas į tokią vakarienę (toliau – 2015 m. balandžio 28 d. raštas), tekstą, reikėtų laikyti siekį sukviesti K. Pinxten draugus.

337

Trečia, K. Pinxten naudojo savo tarnybinį automobilį ir naudojosi Audito Rūmų vairuotojų paslaugomis su jo pareigomis nesusijusiai ar nesuderinamai veiklai, įskaitant tuos atvejus, kai jis nebuvo išvykęs į komandiruotę.

338

Vis dėlto iš Sprendimo Nr. 33‑2004 1 ir 4 straipsnių darytina išvada, kad Audito Rūmai turi padengti naudojant tarnybinį automobilį patirtas išlaidas tik jei jis buvo naudojamas vykdant šios institucijos nario pareigas. Pagal šias nuostatas taip būtų tuo atveju, jei aptariamos kelionės būtų nurodytos siuntime į komandiruotę, arba, jei neviršyta metinė 15000 km kilometražo riba, tam tikrų konkrečių kelionių, kurios laikomos susijusiomis su pareigų vykdymu, atveju. Be to, Audito Rūmų nariai galėjo naudotis vairuotojo paslaugomis tik toms kelionėms, kurios buvo skirtos jų pareigoms vykdyti.

339

K. Pinxten sveikatos būklė negalėjo pateisinti naudojimosi Audito Rūmų vairuotojų paslaugomis privačioms kelionėms. Be to, medicininė pažyma, kurioje nurodyta, kad K. Pinxten nerekomenduojama vairuoti ilgų atstumų, buvo išduota tik 2016 m. spalio 31 d.

340

Audito Rūmų teigimu, per visą ginčijamą laikotarpį taikytinos teisės aktų nuostatos buvo aiškios, tikslios, nuspėjamos ir puikiai žinomos K. Pinxten. Pagal jas niekada nebuvo galimi jokie mokėjimai, susiję su privačia veikla arba veikla, nesuderinama su Audito Rūmų nario pareigomis. Šiomis aplinkybėmis K. Pinxten negali atsakomybės už savo paties pažeidimus perkelti Audito Rūmams, kurie turėjo tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus.

341

Šiuo atveju negalima konstatuoti jokio teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo, nes administracijos nereagavimo ar nepagrįstų mokėjimų nereikėtų laikyti tiksliomis, besąlyginėmis ir neprieštaringomis garantijomis.

342

Bet kuriuo atveju neteisėta praktika negali sukelti teisėtų lūkesčių. Audito Rūmų pirmininkas patvirtino K. Pinxten pateiktus siuntimus į komandiruotę, remdamasis informacija, iš kurios nebuvo galima suprasti, kad šios komandiruotės nėra dėl užduočių, susijusių su jo pareigų vykdymu. Taigi šio pirmininko sutikimas buvo duotas K. Pinxten sąmoningai ar tyčia nepateikiant informacijos.

343

K. Pinxten prašo atmesti pirmąjį prieštaravimą.

344

Pirmiausia jis remiasi teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais.

345

Šiuo klausimu K. Pinxten teigia, kad iki 2018 m. taikytose Audito Rūmų normose nebuvo apibrėžtos komandiruotės, pareigų vykdymo ar Audito Rūmų intereso sąvokos. Vienintelis reikšmingas to meto dokumentas buvo Sprendimo Nr. 33‑2004 4 straipsnio komentarai, iš kurių buvo matyti, kad pareigų vykdymą reikia suprasti plačiai.

346

Be to, K. Pinxten nuolat teikė Audito Rūmų pirmininkui informaciją, kurios buvo reikalaujama pagal Sprendimą Nr. 1‑2003. K. Pinxten taip pat informavo Audito Rūmus, kad naudojosi vairuotojo paslaugomis dėl sveikatos priežasčių, ir tai buvo patikslinta „komandiruočių be išmokų“ deklaracijoje. Be to, jis atsakė į visus klausimus, kuriuos jam pateikė Audito Rūmų tarnybos. Atsižvelgiant į skaidrią praktiką, kurios laikėsi, K. Pinxten negali būti laikomas atsakingu už šių tarnybų kontrolės trūkumus, neleidusius jam nustatyti galimų klaidų.

347

Šiomis aplinkybėmis K. Pinxten dėl Audito Rūmų suteiktų patvirtinimų ir šios institucijos praktikos ilgiau kaip dešimt metų iš patikimų šaltinių gavo tikslias, besąlygines ir neprieštaringas garantijas, dėl kurių atsirado teisėtas lūkestis, kad atlikti mokėjimai yra teisėti. Taigi Audito Rūmų ieškiniu pažeidžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas.

348

Antra, Audito Rūmų pirmajame prieštaravime pateiktuose vertinimuose yra akivaizdžių klaidų.

349

Audito Rūmai, kaip ir OLAF, suabejojo įvairių komandiruočių tikslu ir rėmėsi tuo, ką jie laikė šių komandiruočių „tikruoju tikslu“, tačiau nepateikė paaiškinimų dėl tokį jų požiūrį pagrindžiančių dokumentų.

350

Konkrečiai kalbant, K. Pinxten teigia, kad per abi savo kaip Audito Rūmų nario kadencijas jis niekada nevykdė politinės veiklos. Jis susitiko su aptariamos politinės partijos nariais kaip Audito Rūmų narys ir, be kita ko, siekdamas užtikrinti šios institucijos darbo propagavimą. Be to, funkcijos, kurias jis atliko SBNL‑V, padėjo didinti suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie Audito Rūmų darbą.

351

Dėl medžioklių K. Pinxten nurodo, kad į komandiruotes Šamboro pilyje (Prancūzija) vyko per Europos dienas, kuriose dalyvavo svarbias pareigas Europoje užimantys asmenys. Apskritai aplinkybė, kad po oficialaus susirinkimo rengiami ir mažiau formalūs susitikimai, negali leisti suabejoti jo ryšiu su Audito Rūmų nario pareigomis.

352

Audito Rūmų pirmininkas patvirtino komandiruotę į Crans-Montana, nereikalaudamas jokios papildomos informacijos. Tai leido K. Pinxten dalyvauti „Crans-Montana forume“, kuriame į bendro pobūdžio diskusijas susirinkdavo svarbias pareigas užimantys asmenys. Be to, atsakovas apie šio forumo egzistavimą sužinojo iš Audito Rūmų pirmininko.

353

Kelionė į Kubą, gavus Audito Rūmų pirmininko sutikimą, taip pat buvo pateisinama ketinimu susitikti su vietos subjektais, žinant, kad dėl Kubos režimo pobūdžio ryšius reikėjo užmegzti jau būnant vietoje. Be to, kelionės organizavimą apsunkino Sąjungos delegacijos Kuboje bendradarbiavimo stoka.

354

Apsilankymai pas gydytoją, už kuriuos jis negavo jokios kompensacijos, buvo priskiriami prie Sprendimo Nr. 33‑2004 4 straipsnyje nurodytų atvejų, kai yra leidžiama pasinaudoti vairuotojo paslaugomis.

355

Be to, K. Pinxten pateikia išsamių paaiškinimų dėl kelių komandiruočių, kurių tikslas ieškinyje buvo apibūdintas neteisingai arba dėl kurių Audito Rūmai suformulavo neteisingus faktinius teiginius.

356

Dėl reprezentacinių ir svečių priėmimo išlaidų K. Pinxten, remdamasis Sprendimu Nr. 7‑2004 ir Audito Rūmų pranešimais, pažymi, jog ši institucija buvo suinteresuota tuo, kad jos nariai palaikytų ryšius su aukštas pareigas užimančiais asmenimis. Jokia taisyklė nedraudžia, kad reprezentacinė veikla būtų nukreipta į jau žinomus asmenis, nes tik asmeniniai draugai ir šeimos nariai turėjo būti kviečiami privačiai.

357

Šiuo klausimu jis prieštarauja Audito Rūmų ginamam požiūriui, kad reprezentacinę veiklą priklauso vykdyti tik šios institucijos pirmininkui. Toks požiūris neatitinka šios institucijos praktikos ar strateginių tikslų ir nėra suderinamas su tuo, kad jos nariams leidžiama patirti reprezentacinių išlaidų.

358

Komandiruotės, į kurias K. Pinxten nurodė vykti vairuotojams, buvo susijusios arba su jo paties komandiruotėmis, arba pateisinamos pagal Sprendimo Nr. 33‑2004 4 straipsnį ir Sprendimo Nr. 19‑2009 4 straipsnį. Be to, Audito Rūmų administracija buvo puikiai informuota apie atitinkamų vairuotojų veiklą.

359

Pirmiausia reikia pažymėti, kad pirmasis prieštaravimas susijęs su keliais šimtais atskirų priekaištų, susijusių su faktinėmis aplinkybėmis, kai, kaip teigia Audito Rūmai, K. Pinxten prašymu buvo netinkamai panaudoti šios institucijos ištekliai.

360

Šiomis aplinkybėmis, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti šiuos priekaištus šalims suprantamu būdu, jie bus nurodomi remiantis numeracija, kurią Audito Rūmai parengė susigrąžinimo tikslais ir kuri pritaikyta ieškinio A.47 priede esančioje lentelėje bei perimta dubliko C.1 priede esančioje lentelėje.

361

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas, remdamasis jam pateiktais įrodymais ir SESV 286 straipsnio 6 dalyje nustatytais kriterijais, turi priimti sprendimą dėl pirmojo prieštaravimo, kad nustatytų, ar nurodyti pažeidimai gali būti laikomi su Audito Rūmų nario pareigomis susijusių įsipareigojimų neįvykdymu, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

362

Taigi, nors Audito Rūmai 2019 m. balandžio 11 d. nusiuntė K. Pinxten sprendimą dėl skolinio reikalavimo ir susigrąžinimo, susijusį su pirmajame prieštaravime nurodomais pažeidimais, Teisingumo Teismo pozicija dėl šio prieštaravimo šioje byloje nesusijusi su sumų, kurias K. Pinxten galimai turėtų sumokėti, nustatymu, todėl neturi įtakos vertinimui, kuris turi būti pateiktas dėl šio sprendimo nagrinėjant K. Pinxten Europos Sąjungos Bendrajame Teisme pareikštą ieškinį dėl jo panaikinimo.

363

Prieš paeiliui nagrinėjant Audito Rūmų priekaištus, susijusius, pirma, su komandiruočių išlaidomis ir dienpinigiais, antra, su reprezentacinėmis ir svečių priėmimo išlaidomis bei, trečia, su tarnybinio automobilio naudojimu ir naudojimusi vairuotojo paslaugomis, reikia įvertinti K. Pinxten argumentą, kad pirmuoju prieštaravimu pažeidžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas.

364

Reikia pabrėžti, kad nors K. Pinxten formaliai remiasi tiek teisinio saugumo, tiek teisėtų lūkesčių apsaugos principais, jo argumentai iš tikrųjų susiję tik su antruoju iš šių principų, kaip, beje, tai patvirtina šio argumento performulavimas triplike.

365

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu suponuoja, kad Sąjungos institucijų kompetentingos tarnybos, remdamosi leistinais ir patikimais šaltiniais, suinteresuotajam asmeniui suteikė tikslių, besąlyginių ir neprieštaringų garantijų (2020 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija ir Taryba / Carreras Sequeros ir kt., C‑119/19 P ir C‑126/19 P, EU:C:2020:676, 144 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

366

Iš karto reikia atmesti šio principo taikymą, kiek tai susiję su Audito Rūmų ištekliais, panaudotais kaip reprezentacinės ir svečių priėmimo išlaidos, taip pat su tarnybinio automobilio naudojimu ir naudojimusi vairuotojo paslaugomis.

367

Pirma, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją mokėjimai, kaip antai reprezentacinės ir svečių priėmimo išlaidos, nesant jokių kitų svarbių aplinkybių ir jeigu nuo šių mokėjimų pervedimo iki jų teisėtumo ginčijimo praėjo ilgas laikotarpis, negali jų gavėjui sukelti teisėtų lūkesčių, kad šių mokėjimų jau nebebus galima kvestionuoti (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 14 d. Sprendimo Marchiani / Parlamentas, C‑566/14 P, EU:C:2016:437, 79 punktą).

368

Audito Rūmų praktikos kompensuoti reprezentacines ir svečių priėmimo išlaidas remiantis K. Pinxten pateiktais duomenimis, neprašant papildomos informacijos ir neginčijant jo prašymų atlyginti išlaidas pagrįstumo, negali pakakti siekiant konstatuoti, kad ši institucija pateikė jam tikslių, besąlyginių ir neprieštaringų garantijų dėl šių prašymų tinkamumo.

369

Kita vertus, Audito Rūmai nepriėmė jokio aiškaus sprendimo dėl K. Pinxten tarnybinio automobilio naudojimo ar naudojimosi vairuotojo paslaugomis ir Teisingumo Teisme nebuvo nurodyta jokios kitos konkrečios Audito Rūmų pozicijos dėl to, kokios praktikos šiuo klausimu turėjo laikytis K. Pinxten.

370

Taigi net darant prielaidą, kad Audito Rūmai, kaip teigia K. Pinxten, leido šioje srityje tęstis praktikai, apie kurios buvimą ši institucija negalėjo nežinoti, šios aplinkybės bet kuriuo atveju nepakanka įrodyti, kad ši institucija pateikė K. Pinxten tikslias, besąlygines ir neprieštaringas garantijas šiuo klausimu.

371

Vis dėlto siuntimai į komandiruotes, kuriuos K. Pinxten prašymu aiškiai išdavė Audito Rūmų pirmininkas, yra pakankamos garantijos, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 365 punkte nurodytą jurisprudenciją, kuriomis jis iš esmės gali grįsti teisėtą lūkestį, kad atitinkamos komandiruotės atitinka reikalavimus.

372

Atsižvelgiant į tai, pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją teisės subjektas negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu siekdamas, kad išliktų situacija, kurią galima apibūdinti kaip sukčiavimą (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 14 d. Sprendimo Santogal M-Comércio e Reparação de Automóveis, C‑26/16, EU:C:2017:453, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

373

Be to, atsižvelgiant į Audito Rūmų nariams tenkančią pareigą, kaip matyti iš šio sprendimo 241 punkto, griežtai laikytis Audito Rūmų priimtose normose nustatytų deklaravimo įpareigojimų siekiant užtikrinti išsamų šios institucijos informavimą, kiek tai susiję su prašymais leisti panaudoti šios institucijos išteklius, siuntimas į komandiruotę, išduotas pagal prašymą, kuriame nepateikiama esminės informacijos, kuri leistų šios institucijos pirmininkui įvertinti aptariamos komandiruotės atitiktį reikalavimams, net ir nesant sukčiavimo, negali suteikti pagrindo atsirasti teisėtam atitinkamo nario lūkesčiui dėl tokios atitikties reikalavimams.

374

Galiausiai teisėtų lūkesčių apsaugos principu negali remtis asmuo, pripažintas kaltu dėl akivaizdaus galiojančių teisės aktų pažeidimo (1991 m. gegužės 16 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C-96/89, EU:C:1991:213, 30 punktas ir 2005 m. liepos 14 d. Sprendimo ThyssenKrupp / Komisija, C‑65/02 P ir C‑73/02 P, EU:C:2005:454, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

375

Darytina išvada, pirma, kad K. Pinxten negali remtis teisėtais lūkesčiais, kurie grindžiami siuntimais į komandiruotes, gautais sukčiaujant arba, net nesant nustatyto ketinimo sukčiauti, siuntimais į komandiruotes, kuriuos Audito Rūmų pirmininkas išdavė pagal prašymą, kuriame nebuvo pateikta esminės informacijos, kuria remdamasis jis būtų galėjęs įvertinti atitinkamos komandiruotės atitiktį reikalavimams.

376

Vis dėlto, priešingai nei teigia Audito Rūmai, negalima manyti, kad K. Pinxten suteikti leidimai, ginčijami pirmajame prieštaravime, buvo dažnai suteikiami remiantis tokia informacija. Atvirkščiai, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad daugelyje prašymų leisti vykti į komandiruotes buvo aiškiai ir skaidriai nurodytas komandiruotės tikslas, kurį Audito Rūmai dabar laiko neatitinkančiu reikalavimų.

377

Antra, tais atvejais, kai K. Pinxten prašymu Audito Rūmų pirmininko išduotas siuntimas į komandiruotę akivaizdžiai neatitinka reikalavimų, nors ir nebuvo gautas sukčiaujant arba remiantis prašymu, kuriame pateikta neišsami informacija, negalima pagal teisėtų lūkesčių apsaugos principą atmesti Teisingumo Teismo galimybės konstatuoti, kad K. Pinxten, prašydamas šio leidimo ir vėliau juo remdamasis, kad gautų mokėjimą, pažeidė su jo pareigomis susijusius įsipareigojimus.

378

Tokią poziciją taip pat patvirtina šio sprendimo 239 punkte priminta Audito Rūmų narių pareiga laikytis griežčiausių elgesio normų.

379

Jeigu komandiruotė akivaizdžiai neatitinka reikalavimų, K. Pinxten logiškai negalėjo apie tai nežinoti. Tokiomis aplinkybėmis jis negalėjo prašyti leidimo arba juo remtis, faktiškai nesiekdamas pasinaudoti esamu netinkamos praktikos toleravimu ar Audito Rūmuose atliekamos kontrolės trūkumais.

380

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Audito Rūmai šioje byloje negali pagrįstai priekaištauti K. Pinxten dėl to, kad komandiruotės išlaidos jam buvo apmokėtos ar dienpinigiai išmokėti pagal Audito Rūmų pirmininko patvirtintą komandiruotę, remiantis prašymu, kuris nebuvo pateiktas sukčiaujant, kuriame nebuvo nepateikta esminės informacijos ir kurio neatitiktis reikalavimams nėra akivaizdi.

381

Šiomis aplinkybėmis klausimas, ar K. Pinxten prašymu Audito Rūmų pirmininko išduoti siuntimai į komandiruotes galėjo suteikti pagrindą atsirasti suinteresuotojo asmens teisėtiems lūkesčiams dėl atitinkamų komandiruočių atitikties reikalavimams, turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, be kita ko, remiantis prašyme dėl patvirtinimo nurodyto motyvo ir tikrojo komandiruotės tikslo, kuris matyti iš Teisingumo Teismui pateiktų įrodymų, palyginimu. Šis vertinimas sutampa su Audito Rūmų pateikto pirmojo prieštaravimo nagrinėjimu iš esmės.

382

Be to, nors K. Pinxten taip pat remiasi Audito Rūmų nariams taikytinų taisyklių netikslumu, šis argumentas negali suteikti pagrindo atmesti visą pirmąjį prieštaravimą.

383

Žinoma, reikia konstatuoti, kad taisyklėms, taikytinoms pirmajame prieštaravime nurodytoms situacijoms, būdingas tam tikras neapibrėžtumas, be kita ko, susijęs su tuo, kad tiksliai nenurodytos situacijos, kai komandiruotė gali būti patvirtinta, dokumentai, kurie turi būti pateikti pagrindžiant prašymą leisti vykti į komandiruotę, arba sąlygos, kuriomis trečiajam asmeniui skirtas kvietimas gali būti susietas su Audito Rūmų nario pareigomis, visų pirma kiek tai susiję su leistinais reprezentavimo motyvais ir įrodymais, kurie turi būti pateikti nurodomo motyvo realumui pagrįsti.

384

Šis neapibrėžtumas reiškia, kad kompetentingi Audito Rūmų organai turėjo didelę diskreciją nustatyti, ar komandiruotės išlaidų, dienpinigių arba reprezentacinių ir svečių priėmimo išlaidų apmokėjimas yra pateisinamas.

385

Taigi Teisingumo Teismas, vertindamas K. Pinxten elgesio teisėtumą arba juo labiau akivaizdžiai neteisėtą tokio elgesio pobūdį, kiekvienu konkrečiu atveju turės atsižvelgti į tokią diskreciją.

386

Vis dėlto santykinio reikšmingų taisyklių neapibrėžtumo nepakanka bendrai įrodyti, kad Audito Rūmų teiginiai, susiję su tuo, kad K. Pinxten nesąžiningai naudojo šios institucijos išteklius, yra nepagrįsti.

387

Tuo metu, kai klostėsi faktinės aplinkybės, dėl kurių pareikštas šis ieškinys, komandiruočių išlaidų ir dienpinigių mokėjimo tvarka, laikantis SESV 285–287 straipsniuose apibrėžtos sistemos, buvo numatyta Reglamento Nr. 2290/77 7 straipsnyje, kuriame buvo numatytas šių išlaidų kompensavimas ir šių dienpinigių mokėjimas, kai atitinkamas Audito Rūmų narys, vykdydamas savo pareigas, turi išvykti iš šios institucijos darbo vietos.

388

Kalbant apie Audito Rūmų nariams tenkančias pareigas, reikia priminti, kad pagal SESV 285 straipsnį pagrindinė šios institucijos užduotis – atlikti Sąjungos sąskaitų auditą. Šiuo tikslu Audito Rūmai pagal SESV 287 straipsnio 1 ir 2 dalis tikrina visų Sąjungos pajamų ir išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą ir užtikrina patikimą finansų valdymą.

389

Komandiruočių išlaidoms ir dienpinigiams taikoma tvarka buvo konkretizuota Sprendime Nr. 1/2003.

390

Minėto sprendimo 1 straipsnyje buvo nurodyta, pirma, kad siuntimų į komandiruotes turi būti prašoma kuo anksčiau ir, antra, kad leidimus suteikiantis pareigūnas, kompetentingas narių komandiruočių išlaidų klausimais, yra šios institucijos pirmininkas.

391

Pagal minėto sprendimo 3 straipsnį į komandiruotes buvo leidžiama vykti tarnybiniu automobiliu, o to paties sprendimo 5 ir 6 straipsniuose buvo atitinkamai numatytas komandiruočių išlaidų kompensavimas ir dienpinigių mokėjimas.

392

Taigi prašymas kompensuoti komandiruotės išlaidas arba sumokėti dienpinigius turi būti laikomas neatitinkančiu reikalavimų, jei įrodoma, kad veikla, faktiškai vykdyta prisidengiant aptariamu siuntimu į komandiruotę, negali būti siejama su K. Pinxten pareigų vykdymu. Atsižvelgiant į šio sprendimo 371–381 punktuose išdėstytus motyvus, šioje byloje į tokį neatitikimą galėtų būti atsižvelgta, jeigu siuntimas į komandiruotę buvo gautas sukčiaujant ar remiantis prašymu, kuriame nepateikta esminė informacija, arba jeigu tarp tokios veiklos ir tokių pareigų akivaizdžiai nėra ryšio.

393

Prieš išsamiai vertinant kiekvienos pirmajame prieštaravime nurodomos komandiruotės atitiktį reikalavimams, dar reikia išnagrinėti Audito Rūmų argumentą, kad per apklausą OLAF K. Pinxten pripažino, jog visos komandiruotės, kurios jo prašymuose dėl siuntimų į komandiruotes buvo aiškiai įvardytos kaip „komandiruotės be išmokų“, neturėjo jokio ryšio su jo pareigomis.

394

Iš minėtos apklausos protokolo matyti, kad K. Pinxten pareiškė tik tiek, kad tokius prašymus teikė siekdamas skaidrumo, kai komandiruotės „tikslas buvo susijęs ne tik su [jo] pareigomis, bet ir su privačiu aspektu“, arba kai jam kilo „abejonė dėl [komandiruotės] tinkamumo“, atsižvelgiant į aptariamos veiklos tikslą ir svarbą.

395

Kadangi ši pozicija buvo pakartota Teisingumo Teisme, komandiruotes, kurias K. Pinxten aiškiai pateikė kaip „komandiruotes be išmokų“, reikia nagrinėti taip pat kaip ir kitas pirmajame prieštaravime nurodomus komandiruotes.

396

Neginčijama, kad 2013 m. rugpjūčio 22–25 d. K. Pinxten kartu su savo sutuoktine buvo apsistojęs Crans-Montana kalnų kurorte, siekdamas dalyvauti „Crans‑Montana forumo“ vasaros sesijose, būdamas išvykęs eilutėje Nr. 252 nurodytą komandiruotę.

397

Pagal šią komandiruotę buvo kompensuotos registracijos ir viešbučio išlaidos, taip pat išmokėti dienpinigiai, tačiau Audito Rūmai neapmokėjo K. Pinxten sutuoktinės pragyvenimo išlaidų.

398

Prašyme patvirtinti minėtą komandiruotę buvo nurodyta, kad jos tikslas – dalyvauti Šveicarijos nevyriausybinės organizacijos „Crans‑Montana Forum“ vasaros sesijose. Prie šio prašymo buvo pridėtas trumpas K. Pinxten pasirašytas vidaus raštas, kuriame buvo patikslinta, kad dalyvaujant šiose sesijose būtų proga aptarti aktualius tarptautinės politikos klausimus su iš viso pasaulio atvykusiais vadovais. Siuntimas į komandiruotę buvo išduotas remiantis šia informacija, neprašant papildomos informacijos, susijusios, pavyzdžiui, su šio renginio programa.

399

Žinoma, šiuo klausimu reikia pažymėti, jog aplinkybė, kad komandiruotė sudaro sąlygas Audito Rūmų nariui dalyvauti renginyje, papildomai apimančiame veiklą, kuri gali būti priskiriama turizmui ar laisvalaikiui, nebūtinai reiškia, kad ši komandiruotė neturi ryšio su šio nario pareigomis, jeigu šis renginys vis dėlto yra daugiausia susijęs su profesine veikla.

400

Vis dėlto Audito Rūmų pateiktame prospekte nagrinėjamą renginį jo organizatoriai apibūdino kaip skirtą išimtinai ryšiams, draugystei, maloniems pasivaikščiojimams ir neformaliems susitikimams. Tokį apibūdinimą patvirtina išsami šio renginio programa, apimanti tik laisvalaikio veiklą, visų pirma pasivaikščiojimus ir vakaro programą.

401

2013 m. gegužės 29 d. šio renginio organizatorių elektroniniame laiške taip pat nurodyta, kad „Crans‑Montana forumo“ vasaros sesijos yra neformalaus pobūdžio, todėl skiriasi nuo kitų šio forumo sesijų.

402

Be to, nors K. Pinxten Teisingumo Teisme teigia, kad šios vasaros sesijos iš tikrųjų turėjo profesinį aspektą, jis nepateikia įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti šį teiginį.

403

Vadinasi, vien tai, kad dalyvavimas minėtose vasaros sesijose galbūt galėtų sudaryti palankias sąlygas susitikimams ir diskusijoms su tarptautiniais atsakingais asmenimis (o tai, beje, nebuvo įrodyta), neįrodo realaus ryšio tarp nagrinėjamos komandiruotės ir K. Pinxten pareigų.

404

Todėl šis komandiruotė turi būti laikoma akivaizdžiai neatitinkančia reikalavimų.

405

Tokiomis aplinkybėmis tai, kad Audito Rūmų pirmininkas šios institucijos nariams persiuntė informaciją apie „Crans‑Montana forumą“, ir ši institucija to neginčija, neturi reikšmės, nes ši aplinkybė gali rodyti nebent tai, kad Audito Rūmai patvirtino šią komandiruotę žinodami visas aplinkybes, o pagal šio sprendimo 374 punkte primintą jurisprudenciją to negali pakakti siekiant pagrįsti K. Pinxten teisėtą lūkestį, kuriam galėtų prieštarauti atsižvelgimas į akivaizdžią tokios komandiruotės neatitiktį reikalavimams šioje byloje.

406

Neginčijama, kad 2015 m. kovo 30 d.–balandžio 14 d. K. Pinxten kartu su sutuoktine buvo apsistoję Kuboje, ir šiuo pagrindu, pagal eilutėje Nr. 343 nurodytą komandiruotę, jam buvo kompensuotos, be kita ko, transporto ir apgyvendinimo išlaidos, taip pat išmokėti dienpinigiai, o K. Pinxten sutuoktinės pragyvenimo išlaidų Audito Rūmai neapmokėjo.

407

Audito Rūmai patvirtino šią komandiruotę po to, kai K. Pinxten perdavė šios institucijos pirmininko paprašytą papildomą informaciją, iš kurios buvo matyti, kad šios komandiruotės tikslas buvo surinkti informaciją apie Sąjungos ir Kubos santykius, bendraujant su vietos pilietine visuomene ir lankantis Sąjungos finansuojamų projektų vietose.

408

Reikia nustatyti, ar Teisingumo Teismo turimi įrodymai leidžia patvirtinti Audito Rūmų teiginio, kad K. Pinxten buvo apsistojęs Kuboje iš esmės privačiais tikslais, pagrįstumą.

409

Šiuo klausimu iš K. Pinxten kabineto parengtos programos, kurią paėmė OLAF, matyti, kad nagrinėjama kelionė buvo beveik išimtinai skirta turizmo veiklai.

410

Vienintelės šios programos dalys, kurios galbūt galėtų būti susietos su K. Pinxten vykdytomis pareigomis, buvo 2015 m. kovo 31 d. susitikimas su Sąjungos ambasadoriumi Kuboje, 2015 m. balandžio 2 d. pietūs su šiuo ambasadoriumi dalyvaujant Jungtinių Tautų vystymosi programos (toliau – UNDP) vadovui ir Belgijos Karalystės ambasadoriui Kuboje, taip pat 2015 m. balandžio 3 d. susitikimas su šiuo ambasadoriumi.

411

Vis dėlto informacija, kurią Sąjungos ambasadorius Kuboje pateikė OLAF, rodo, kad 2015 m. balandžio 2 d. pietūs buvo surengti vien iš mandagumo ir tai nebuvo darbiniai pietūs. Šis ambasadorius taip pat patikslino, kad bet kuriuo atveju K. Pinxten buvimo Kuboje nebuvo galima laikyti profesinio pobūdžio kelione, nes Kuboje neleidžiama svečiuotis tokiu tikslu turint turistinę vizą.

412

Pastarąją aplinkybę OLAF patvirtino kitas Sąjungos delegacijos Kuboje narys, kuris dar patikslino, kad K. Pinxten neatsižvelgė į gautus patarimus dėl netinkamo jo buvimo šalyje laikotarpio ir kad su juo vykusios diskusijos nebuvo techninio pobūdžio.

413

Reikia konstatuoti, kad K. Pinxten tinkamai neginčija Audito Rūmų pateiktų įrodymų, kuriais siekiama patvirtinti, kad jo buvimas Kuboje beveik išimtinai buvo skirtas vykdyti turizmo veiklą ir juo labiau nepateikė Teisingumo Teismui kitų dokumentų, kurie galėtų pagrįsti K. Pinxten poziciją, kad jo buvimo Kuboje tikslas iš tikrųjų buvo susijęs su jo pareigomis.

414

Nors K. Pinxten konkrečiai nurodo įvairių atsakingų asmenų, su kuriais galėjo bendrauti būdamas Kuboje, statusą, matyti, kad su dauguma šių asmenų jis susitiko per pietus Sąjungos ambasadoje Kuboje, kurie, kaip matyti iš šio sprendimo 411 punkto, nebuvo darbiniai.

415

Be to, šiuo klausimu K. Pinxten pateiktos informacijos patikimumą dar labiau sumažina tai, kad tarp nurodytų asmenų yra „verslininkas“, kuris iš tikrųjų yra būsto, kurį K. Pinxten nuomojosi būdamas Kuboje, savininkas.

416

Kalbant apie aplinkybę, kurią K. Pinxten nurodė po komandiruotės Audito Rūmų pirmininkui pateiktame rašte, kad kai kurie vizitai turėjo būti atšaukti paskutinę minutę, pažymėtina, kad šis teiginys negali paaiškinti, kodėl jo buvimas Kuboje iš tikrųjų nebuvo susijęs su profesine sritimi.

417

Pirma, iš bylos medžiagos, susijusios su pasirengimu šiam buvimui šalyje, matyti, kad iš pradžių ji buvo numatytas kaip išimtinai turistinis.

418

Šiuo klausimu, be kita ko, reikia paminėti 2015 m. sausio 28 ir 29 d. K. Pinxten padėjėjos siųstus elektroninius laiškus Sąjungos ambasadoriui Kuboje, kuriuose ji patikslino, kad K. Pinxten norėtų gauti informacijos dėl privačios kelionės į šią šalį, kurioje dar niekada nesilankė, ir nenurodė jokio profesinio numatomo buvimo šalyje tikslo.

419

Antra, veiksmai, kurių prieš kelionę į Kubą imtasi organizuojant veiklą, kuri galėtų būti susijusi su K. Pinxten pareigomis Audito Rūmuose, negali paneigti privataus jo buvimo šioje šalyje pobūdžio.

420

Visų pirma atrodo, kad šie veiksmai buvo atlikti labai vėlai, o tai sunkiai suderinama su tiriamosios komandiruotės organizavimu trečiojoje šalyje, kaip antai Kuboje, į kurią suinteresuotasis asmuo ketino vykti pirmą kartą. Iš Teisingumo Teismo turimų elektroninių laiškų matyti, kad su UNDP buvo susisiekta tik 2015 m. kovo 18 d. ir kad 2015 m. kovo 19 d., t. y. likus mažiau nei dviem savaitėms iki K. Pinxten išvykimo į Kubą, nebuvo jokios oficialios programos.

421

Be to, tiek Sąjungos, tiek Belgijos Karalystės ambasadoriai Kuboje, tiek UNDP tarnautojai šioje šalyje aiškiai nurodė K. Pinxten Audito Rūmų pateiktuose elektroniniuose laiškuose, kad šioje šalyje sunkiai įmanoma suderinti profesinę ir turistinę veiklą, kad apie visus oficialius vizitus turėjo būti iš anksto pranešta Kubos valdžios institucijoms ir jie turi būti vykdomi turint atitinkamą vizą, ir kad labai mažai tikėtina, jog su atsakingais Kubos asmenimis būtų galima susitikti neformaliai.

422

Taigi K. Pinxten negali pagrįstai teigti, jog išvykdamas į Kubą nežinojo, kad būdamas šioje trečiojoje šalyje iš tikrųjų negalės vykdyti veiklos, susijusios su jo, kaip Audito Rūmų nario, pareigomis.

423

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nors tikrai verta pažymėti komandiruotės, kuriai naudojamos didelės lėšos, papildomos ex ante ir ex post kontrolės nebuvimą, negalima paneigti, kad informacija, kuri buvo pateikta Audito Rūmams prieš eilutėje Nr. 343 nurodytą komandiruotę ir po jos, susijusi su tikruoju K. Pinxten buvimo Kuboje tikslu, daugiausia buvo klaidinanti, ir kad šią komandiruotę reikia laikyti neatitinkančia reikalavimų, nes ji neturėjo ryšio su K. Pinxten pareigomis.

424

Vadinasi, eilutėje Nr. 341 nurodyta komandiruotė, kurios tikslas buvo susitikti su įvairiais asmenimis siekiant pasirengti kelionei į Kubą, taip pat turi būti pripažinta netinkama.

425

Daug K. Pinxten komandiruočių, kurių išlaidos buvo atlygintos arba už kurias buvo išmokėti dienpinigiai ir kurias Audito Rūmai pirmajame prieštaravime nurodė kaip neatitinkančias reikalavimų, buvo susijusios su susitikimais su politikos formuotojais.

426

Siekiant priimti sprendimą dėl tokių komandiruočių būtina nustatyti, ar tokie susitikimai iš esmės galėjo būti Audito Rūmų narių komandiruočių tikslas.

427

Šiuo klausimu, kaip matyti iš šio sprendimo 387 punkto, šiame ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių klostymosi metu galiojusiuose Sąjungos teisės aktuose buvo numatyta, kad Audito Rūmų narių komandiruotės turi būti susijusios su kelionėmis, skirtomis šių narių „pareigų vykdymui“.

428

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad, kaip teigia K. Pinxten, Audito Rūmų nario pareigų vykdymas gali apimti su protokolu susijusią veiklą, kuria, be kita ko, siekiama supažindinti su šios institucijos darbu ir jį propaguoti, bei palaikyti santykius su svarbiais atsakingais asmenimis, atsižvelgiant į institucijos interesus.

429

Tokia protokolo veikla dažniau gali būti susijusi su atsakingais asmenimis iš tos pačios valstybės narės kaip ir atitinkamas Audito Rūmų narys, visų pirma dėl galimų ryšių iki Audito Rūmų nariui pradedant eiti pareigas, praktinių, be kita ko, kalbinių aspektų, arba geresnio nacionalinių reikalų išmanymo, kuris gali turėti įtakos nuomonei apie Audito Rūmų darbą.

430

Audito Rūmai turėjo tam tikrą diskreciją nustatyti, kiek ir kokiomis sąlygomis jų narių komandiruotės, susijusios su susitikimais su politikos formuotojais, galėjo būti leidžiamos siekiant užtikrinti, kad būtų vykdoma tokia protokolo veikla, jeigu tikrasis tokių komandiruočių tikslas nebuvo vykdyti politinę veiklą, kuri, kaip matyti iš šio sprendimo 272 punkto, yra nesuderinama su Audito Rūmų nario pareigomis.

431

Nors iš šio sprendimo 383 punkto matyti, kad Audito Rūmų vidaus taisyklėse, susijusiose su jų narių komandiruotėmis, nebuvo aiškaus šios institucijos sprendimo šiuo klausimu, naudingos informacijos apie praktiką, kurios laikytasi šioje institucijoje, gali suteikti taisyklės, susijusios su reprezentacinėmis ir svečių priėmimo išlaidomis.

432

Iš tiesų svarbą, kurią Audito Rūmai teikė savo narių santykiams su politikos formuotojais, parodo 2004 m. balandžio 22 d. raštas, kuriame buvo patikslinta, kad „nariai reprezentuoja Audito Rūmus, ypač tais atvejais, kai jie Audito Rūmų interesais palaiko profesinius santykius su asmenimis, einančiais pareigas Sąjungoje <…>, valstybėse narėse ar kitose šalyse“.

433

Be to, tiek Audito Rūmų 2013–2017 m. strategija, tiek 2013 m. gruodžio 12 d. patvirtinta šios institucijos komunikacijos ir santykių su suinteresuotaisiais subjektais strategija rodo, kad Audito Rūmams būtina užtikrinti santykius su įvairiais subjektais, tarp kurių yra nacionalinės ir Europos politinės valdžios institucijos, atsakingos už Sąjungos lėšų naudojimo kontrolę. Be to, antrajame iš šių dokumentų buvo nurodyta, kad santykius su nacionaliniais parlamentais turi užtikrinti nariai ir jų kabinetas.

434

Praktika, kurios Audito Rūmai laikėsi, kiek tai susiję su K. Pinxten komandiruotėmis, patvirtina, kad ši institucija naudojosi savo diskrecija, iš esmės pripažindama ryšį tarp komandiruočių, skirtų susitikti su šalies politikos formuotojais, ir jos narių pareigų.

435

Visų pirma per abi K. Pinxten kadencijas buvo patvirtintos kelios dešimtys jo komandiruočių, nors vienintelis jų tikslas buvo susitikti su Belgijos politiku.

436

Be to, per pirmąją K. Pinxten komandiruočių peržiūrą, kurią Audito Rūmų tarnybos atliko prieš OLAF tyrimą, šios komandiruotės nelaikytos galinčiomis sukelti problemų, dėl kurių jas reikėtų kaip nors papildomai pateisinti.

437

Galiausiai iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad, be komandiruočių, kurios pirmajame prieštaravime nurodytos kaip neatitinkančios reikalavimų, kitos K. Pinxten komandiruotės, kurių tikslas buvo susitikti su Belgijos politikais, Audito Rūmų požiūriu, atitinka reikalavimus.

438

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skaidriai patvirtintos komandiruotės, kurių tikslas buvo susitikti su politikais, apskritai, atsižvelgiant į jų tikslą, negali būti laikomos akivaizdžiai neatitinkančiomis reikalavimų.

439

Šio vertinimo negali paneigti Audito Rūmų argumentas, kad šios institucijos reprezentavimą užtikrino jos pirmininkas ir nariai, atsakingi už institucinius santykius ir audito kokybės kontrolę.

440

Pirma, tokį argumentą tiesiogiai paneigia šios institucijos dokumentai, minėti šio sprendimo 433 punkte. Antra, šis argumentas taip pat nesuderinamas su tuo, kad Sprendime Nr. 7‑2004 buvo numatyta, jog visiems šios institucijos nariams gali būti kompensuotos reprezentacinės ir svečių priėmimo išlaidos, kai jie jas patyrė veikdami kaip nariai.

441

Taigi reikia įvertinti, ar Audito Rūmų pateikti paaiškinimai ir įrodymai, kalbant apie kiekvieną komandiruotę, kurios dalykas buvo susitikimas su politiku, suteikia pagrindą manyti, kad nagrinėjamos komandiruotės tikslas nebuvo teisėtas ir susijęs su protokolu.

442

Atsižvelgiant į tai, visų pirma atrodo, kad kelios komandiruotės, kurias K. Pinxten pristatė kaip komandiruotes, kurių dalykas buvo susitikimai su Belgijos politikos formuotojais, gali būti tiesiogiai susietos su jo politine veikla, nesuderinama su jo pareigomis (šios veiklos realumas buvo konstatuotas nagrinėjant ketvirtąjį prieštaravimą), nes tikrasis jų tikslas buvo leisti jam dalyvauti aptariamos politinės partijos valdybos posėdyje.

443

Tokios komandiruotės, patvirtintos remiantis prašymais, kuriuose nebuvo pateikta esminė informacija ir kurie iš tikrųjų buvo susiję su veikla, nesuderinama su Audito Rūmų nario pareigomis, negali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus.

444

Tai galima konstatuoti dėl komandiruočių, nurodytų eilutėse Nr. 54, 60, 61, 70, 81, 84, 85, 88 ir 94, nes Audito Rūmai pateikė protokolus, patvirtinančius, kad šių komandiruočių metu K. Pinxten dalyvavo aptariamos politinės partijos valdybos posėdžiuose, nors šie posėdžiai nebuvo nurodyti jo prašymuose patvirtinti komandiruotes.

445

Aplinkybė, kad eilutėje Nr. 94 nurodytos komandiruotės tikslas buvo ne tik susitikti su Belgijos politikais, bet ir dalyvauti Europos Parlamente vykusiame posėdyje, negali įrodyti šio komandiruotės atitikties reikalavimams, nes atitinkamai aptariamos politinės partijos ir Europos Parlamento parengti protokolai įrodo, kad K. Pinxten dalyvavo tik šios partijos surengtame posėdyje.

446

Eilutėse Nr. 95, 396, 410, 413 ir 414 nurodytų komandiruočių tikruoju tikslu taip pat reikėtų laikyti galimybę K. Pinxten dalyvauti aptariamos politinės partijos valdybos posėdžiuose, atsižvelgiant į K. Pinxten darbotvarkėje ir elektroniniuose laiškuose, kuriuose jis susirašinėjo su šios partijos atsakingais asmenimis, esančią informaciją. Tas pats pasakytina apie eilutėse Nr. 299 ir 369 nurodytas komandiruotes, remiantis vien šioje darbotvarkėje esančia aiškia informacija.

447

Nors skelbiamas jų tikslas nebuvo susitikti su Belgijos politiku, pagal analogiją čia reikėtų paminėti ir keletą kitų komandiruočių, nes per jas K. Pinxten galėjo dalyvauti aptariamos politinės partijos valdybos posėdžiuose, todėl reikia jas pripažinti iš dalies neatitinkančiomis reikalavimų.

448

Taip yra kalbant apie eilutėse Nr. 39, 45 ir 86 nurodytas komandiruotes. Nors nurodomas visų šių trijų komandiruočių tikslas buvo susitikti su privačiais ekonominės veiklos vykdytojais arba asociacijų vadovais, Teisingumo Teismas turi aptariamos politinės partijos valdybos posėdžių protokolus, kuriuose nurodyta, kad K. Pinxten dalyvavo šiuose posėdžiuose, kurių datos atitiko minėtų komandiruočių datas.

449

Be to, nors eilutėje Nr. 68 nurodyta komandiruotė taip pat buvo susijusi su reprezentacine veikla, kurios tinkamumas neginčijamas, šią komandiruotę reikia laikyti iš dalies neatitinkančia reikalavimų, nes per šiai komandiruotei skirtą laiką K. Pinxten dalyvavo aptariamos politinės partijos valdybos posėdyje, kaip tai patvirtina šio posėdžio protokolas.

450

Antra, kelių kitų K. Pinxten komandiruočių tikslas buvo dalyvauti ne aptariamos politinės partijos valdybos posėdžiuose, bet kitoje šios partijos organizuotoje veikloje arba priėmimuose.

451

Atsižvelgiant į K. Pinxten gautus kvietimus ir jo darbotvarkėje nurodytą informaciją atrodo, kad, prisidengiant oficialiais motyvais dėl susitikimų su Belgijos politikais, eilutėse Nr. 120, 175, 221 ir 365 nurodytų komandiruočių tikslas buvo dalyvauti aptariamos politinės partijos parlamento dienose, eilutėse Nr. 207, 298 ir 381 ir iš dalies – eilutėje Nr. 229 nurodytų komandiruočių tikslas buvo dalyvauti šios partijos Naujųjų Metų priėmimuose, eilutėje Nr. 258 nurodytos komandiruotės tikslas buvo vykti į šios partijos nariams skirtą išvyką į miestą, o eilutėse Nr. 260 ir 289 nurodytų komandiruočių tikslas buvo dalyvauti atitinkamai tos pačios partijos seminare ir kongrese.

452

Be to, kartais panašaus pobūdžio veikla buvo vykdoma remiantis kitais motyvais nei susitikimas su Belgijos politikais.

453

Kaip pirmiausia matyti iš K. Pinxten darbotvarkės, komandiruotė Nr. 69, kurios tikslas buvo pristatytas kaip dalyvavimas „kongrese“, buvo susijęs su aptariamos politinės partijos kongresu.

454

Be to, nors eilutėje Nr. 275 nurodyta komandiruotė buvo pateisinta asmens, kurio pareigos nenurodytos, kvietimu, Audito Rūmų pateikta sąskaita faktūra ir šioje darbotvarkėje esanti informacija rodo, kad tikrasis komandiruotės tikslas buvo dalyvauti šios politinės partijos surengtoje „politinėje kavinėje“.

455

Galiausiai, remiantis minėta darbotvarke ir 2017 m. liepos 25 d. K. Pinxten padėjėjos elektroniniu laišku, reikia konstatuoti, kad, prisidengiant Europos Parlamento ALDE frakcijos kvietimu, eilutėse Nr. 308 ir 416 nurodytų komandiruočių tikslas buvo dalyvauti aptariamos politinės partijos parlamentinėse dienose.

456

Eilutėje Nr. 269 nurodytą komandiruotę, kurios oficialus dalykas buvo „Oficialus kvietimas, valstybės ministras, Herman de Croo Centrum“, taip pat reikia sieti su K. Pinxten politine veikla, nes ši komandiruotė buvo susijusi su apsilankymu institucijoje, kuri prisistato kaip sukurta siekiant išreikšti pagarbą buvusiam aptariamos politinės partijos pirmininkui.

457

Šio sprendimo 451–456 punktuose nurodytas komandiruotes reikia laikyti neatsiejamomis nuo K. Pinxten politinės veiklos, nurodomos ketvirtojo prieštaravimo pirmoje dalyje, ir dėl to pripažinti jas akivaizdžiai neatitinkančiomis reikalavimų.

458

Aplinkybė, kad aptariamos politinės partijos surengtuose renginiuose, kurie buvo kai kurių iš šių komandiruočių tikslas, a priori buvo siekiama ne aptarti šios partijos politinę liniją, o veikiau atšvęsti, negali leisti suabejoti šiuo vertinimu, nes dėl šių renginių ryšio su politiniu judėjimu, kuriame K. Pinxten vykdė su savo pareigomis nesuderinamą veiklą, jis negalėjo juose dalyvauti nepažeisdamas jam taikomos nepriklausomumo pareigos.

459

Todėl aplinkybė, kad kai kurios iš minėtų komandiruočių buvo patvirtintos remiantis prašymu, kuriame buvo pakankamai skaidriai apibūdintas jų tikslas, neturi reikšmės nagrinėjant šią bylą.

460

Vis dėlto kalbant apie eilutėje Nr. 34 nurodytą komandiruotę, tai, kad K. Pinxten darbotvarkėje nurodyta, jog 2009 m. sausio 19 d. jis turėjo dalyvauti aptariamos politinės partijos Naujųjų Metų priėmime, neįrodo, kad jo atvykimą į Briuselį tą dieną, nors šio komandiruotės tikslas buvo dalyvauti Europos Parlamento posėdyje kitos dienos rytą, buvo galima akivaizdžiai atsieti nuo nurodomo minėtos komandiruotės tikslo, nes tokį pasirinkimą buvo galima pateisinti praktinėmis priežastimis.

461

Be to, nors Audito Rūmai dėl eilutėje Nr. 74 nurodytos komandiruotės mini K. Pinxten dalyvavimą aptariamos politinės partijos valdybos posėdyje, iš siuntimo į komandiruotę matyti, kad ši komandiruotė prasidėjo praėjus tik kelioms valandoms po šio posėdžio.

462

Trečia, kitos komandiruotės, kurių nurodomas tikslas buvo susitikti su Belgijos politikos formuotojais, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo turimą bylos medžiagą, negali būti susietos su aptariamos politinės partijos posėdžiais ar kita jos organizuota veikla.

463

Žinoma, daugeliu atvejų siuntimuose į šias komandiruotes paminėti politikos formuotojai Audito Rūmų įtikinamai pristatomi kaip priklausantys šiai politinei partijai.

464

Vis dėlto nustatytų glaudžių K. Pinxten ryšių su aptariama politine partija šioje byloje negali pakakti siekiant nustatyti prezumpciją, leidžiančią sistemiškai spręsti, kad komandiruotė, kurios tikslas – susitikti su politiku, akivaizdžiai neatitiko reikalavimų remiantis vien ta aplinkybe, kad toks asmuo yra šios politinės partijos narys.

465

Iš tiesų, atsižvelgiant, be kita ko, į svarbų minėtos partijos vaidmenį Belgijos politiniame gyvenime ir santykius, kuriuos K. Pinxten galėjo teisėtai palaikyti šioje partijoje dėl savo ankstesnės veiklos, vykdytos prieš pradedant eiti pareigas, tam tikrų protokolinių komandiruočių, susijusių su tai pačiai partijai priklausančiais politikos formuotojais, organizavimo negalima laikyti neįtikimu.

466

Nors Audito Rūmai Teisingumo Teisme teigė prieš OLAF atliekant tyrimą nežinoję apie šių politikos formuotojų priklausymą partijai, šio argumento nepakanka įrodyti, kad K. Pinxten prašymai buvo pateikti sukčiaujant arba kad juose nebuvo nurodyta esminė informacija, juo labiau, kad nagrinėjamos komandiruotės dažniausiai buvo susijusios su nedideliu skaičiumi asmenų, kurių politinė priklausomybė buvo viešai žinoma, ir kad kelių iš šių komandiruočių tikslas buvo susitikti su politikos formuotojais, kurie, kaip buvo aiškiai nurodyta, ėjo, be kita ko, „partijos pirmininko“ pareigas.

467

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Audito Rūmai neįvykdė jiems tenkančios įrodinėjimo pareigos tais atvejais, kai siūlė Teisingumo Teismui konstatuoti komandiruotės neatitiktį reikalavimams remdamiesi vien tuo, kad siuntime į tą komandiruotę nurodytas politikas buvo aptariamos politinės partijos narys, nepateikdami jokių įrodymų, kurie leistų patvirtinti, kad ši komandiruotė neatitiko kriterijų, bylai reikšmingu laikotarpiu taikytų Audito Rūmuose pripažįstant protokolinės komandiruotės atitiktį reikalavimams.

468

Tokia situacija konstatuotina kalbant apie patvirtintas komandiruotes, per kurias K. Pinxten leista susitikti su politiku, einančiu aukštas pareigas, ar tai būtų Europos Parlamento narys (eilutėse Nr. 19, 301, 330, 355 ir 402 nurodytos komandiruotės ir iš dalies – eilutėje Nr. 296 nurodyta komandiruotė), ar Belgijos vyriausybės narys (eilutėse Nr. 43, 66, 92, 97, 169, 211, 215, 248, 303, 352 ir 395 nurodytos komandiruotės ir iš dalies – eilutėse Nr. 118, 326 ir 339 nurodytos komandiruotės), ar Belgijos parlamento narys (eilutėse Nr. 41, 59, 171, 203, 204, 208, 211, 238, 313, 331, 334, 336, 346, 354 nurodytos komandiruotės ir iš dalies – eilutėje Nr. 326 nurodyta komandiruotė).

469

Tą patį reikėtų nuspręsti dėl eilutėse Nr. 1 ir 7 nurodytų komandiruočių, kurių tikslas buvo susitikti su ministrų kabineto nariu.

470

Kalbant apie eilutėse Nr. 319 ir 320 nurodytas komandiruotes, siuntime į komandiruotę nurodytas ministrų kabineto narys nėra Audito Rūmų apibūdintas kaip priklausantis aptariamai politinei partijai. Vis dėlto Audito Rūmai mano, kad šios komandiruotės turėtų būti susietos su politine ar privačia veikla dėl jų ryšio su transporto sritimi. Vis dėlto šios aplinkybės nepakanka, kad būtų nustatyta akivaizdi šių komandiruočių neatitiktis reikalavimams.

471

Ketvirta, logika, kuria vadovautasi dėl komandiruočių, kurių tikslas buvo susitikti su politikos formuotojais, užimančiais svarbias pareigas, negali būti pritaikyta komandiruotėms, kurių tikslas – susitikti su tokias pareigas ėjusiais asmenimis, kurie aptariamos komandiruotės dieną jau nebeužėmė šių pareigų, nes, išskyrus ypatingas aplinkybes, turėtų būti pripažįstama, kad dėl tokio susitikimo Audito Rūmai akivaizdžiai neturi su protokolu susijusio intereso.

472

Be to, susitikimas su vietos politiku, išskyrus ypatingas aplinkybes, turi būti laikomas akivaizdžiai neturinčiu ryšio su Audito Rūmų nario pareigų vykdymu.

473

Remiantis šiais kriterijais ir kadangi K. Pinxten nepateikė duomenų, kurie įrodytų ypatingų aplinkybių buvimą, eilutėse Nr. 15 ir 253 nurodytos komandiruotės turi būti laikomos akivaizdžiai netinkamomis, nes iš paties šių komandiruočių tikslo, kurį deklaravo K. Pinxten, matyti, kad jų tikslas buvo susitikti atitinkamai su buvusiu ministru ir buvusiu Belgijos parlamento nariu.

474

Kalbant apie eilutėje Nr. 232 nurodytą komandiruotę, reikia konstatuoti, kad „valstybės ministro“ statusas, suteiktas asmeniui, su kuriuo buvo planuojama susitikti per šią komandiruotę, yra garbės vardas, kuris nereiškia, kad šis asmuo faktiškai eina svarbias politines pareigas. Taigi tokios komandiruotės tikslas atrodo klaidinantis ir šią komandiruotę bet kuriuo atveju reikėtų laikyti akivaizdžiai neatitinkančia reikalavimų.

475

Dalyvavimas Overpelto savivaldybės surengtame priėmime, kuris iš dalies buvo eilutėje Nr. 378 nurodytos komandiruotės tikslas, taip pat turi būti laikomas akivaizdžiai neturinčiu ryšio su Audito Rūmų nario pareigomis.

476

Kelios komandiruotės, pagal kurias buvo kompensuotos komandiruotės išlaidos arba išmokėti dienpinigiai ir kurios yra pirmojo prieštaravimo dalykas, buvo susijusios su K. Pinxten santykiais su privačių ekonominės veiklos vykdytojų vadovais.

477

Audito Rūmų narių komandiruočių, kurių tikslas – susitikti su tokiais vadovais, teisinį reglamentavimą reikia skirti nuo teisinio reglamentavimo, taikomo komandiruotėms, susijusioms su santykiais su politikos formuotojais.

478

Kadangi pagal SESV 285 straipsnį Audito Rūmų funkcija yra atlikti Sąjungos sąskaitų auditą, ryšiai su privačiais ekonominės veiklos vykdytojais gali būti mažiau svarbūs šiai institucijai nei ryšiai su atsakingais viešaisiais asmenimis.

479

Šią išvadą patvirtina tai, kad 2004 m. balandžio 22 d. rašte nėra siūlymo reguliariai naudoti Audito Rūmų narių reprezentacinių ir svečių priėmimo išlaidų lėšas privačių ekonominės veiklos vykdytojų vadovams skirtiems kvietimams.

480

Šio sprendimo 433 punkte nurodyti dokumentai, skirti nustatyti Audito Rūmų komunikacijos strategiją, taip pat nenurodo, kad tokie vadovai būtų suinteresuotieji subjektai, į kuriuos ši institucija norėtų kreiptis siekdama užtikrinti savo darbo propagavimą.

481

K. Pinxten argumentas, kad komandiruotės, kurių tikslas buvo susitikti su privačių ekonominės veiklos vykdytojų vadovais, buvo pateisinamos būtinybe keistis idėjomis su ekonominio pasaulio dalyviais ir taip suteikti peno diskusijoms Audito Rūmuose, šiomis aplinkybėmis negali įrodyti pakankamo ryšio su šios institucijos nario pareigomis, kad būtų galima pateisinti šios institucijos išteklių naudojimą.

482

Taigi, nors Audito Rūmai patvirtino daugumą komandiruočių, kurių tikslas buvo susitikti su privačių ekonominės veiklos vykdytojų vadovais, remdamiesi visiškai skaidriais K. Pinxten prašymais, jis negalėjo nežinoti, kad, išskyrus ypatingas aplinkybes, galinčias įrodyti konkretų ryšį tarp atitinkamos privataus subjekto ir šios institucijos veiklos, toks motyvas akivaizdžiai negalėjo parodyti pakankamo ryšio su jo, kaip šios institucijos nario, pareigų vykdymu.

483

Šiomis aplinkybėmis, pirma, reikia pripažinti, kad komandiruotės, kurios buvo teisinamos tarptautiniu mastu veikiančio privataus ekonominės veiklos vykdytojo vadovo kvietimu, akivaizdžiai neatitinka reikalavimų.

484

Tokia išvada darytina visų pirma dėl eilutėse Nr. 33 ir 104 nurodytų komandiruočių, kurios buvo susijusios su pramonės įmonių grupių vadovų kvietimais, eilutėje Nr. 45 nurodytos komandiruotės, kurios tikslas buvo pietūs su asmeniu, kurį K. Pinxten apibūdino kaip įvairių valdybų narį, ir eilutėje Nr. 325 nurodytos komandiruotės, kurios tikslas buvo susitikti su komercinio banko vadovu.

485

Be to, nors Audito Rūmų teiginiai, susiję su tikruoju eilutėse Nr. 257 ir 259 nurodytų komandiruočių tikslu, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo turimą bylos medžiagą, neatrodo įrodyti, vis dėlto jas reikia laikyti akivaizdžiai neatitinkančiomis reikalavimų, nes jomis buvo siekiama atsakyti į kvietimus, kuriuos atitinkamai išsiuntė tarptautinė advokatų kontora ir elektros energijos operatorius.

486

Taip yra kalbant ir apie eilutėje Nr. 74 nurodytą komandiruotę, kuri buvo grindžiama draudimo įmonių grupės vadovo kvietimu ir kurios tikslas, atsižvelgiant į K. Pinxten darbotvarkėje esančią informaciją, buvo dalyvauti koncerte.

487

Eilutėse Nr. 75 ir 307 nurodytas komandiruotes ir – iš dalies – eilutėje Nr. 86 nurodytą komandiruotę taip pat reikia laikyti akivaizdžiai neatitinkančiomis reikalavimų, nes jų tikslas buvo susitikti su pašto įmonių grupės vadovu, juo labiau, kad Audito Rūmų pateikti elektroniniai laiškai leidžia įrodyti, kad K. Pinxten tarpininkavo šiam vadovui valstybės pagalbos byloje.

488

Antra, akivaizdi neatitiktis reikalavimams, iš esmės priskiriama komandiruotėms, kurių tikslas buvo susitikti su privačių ekonominės veiklos vykdytojų vadovais, a fortiori priskirtina prie komandiruočių, susijusių su privačiais vietos ekonominės veiklos vykdytojais.

489

Tai visų pirma pasakytina apie eilutėse Nr. 73, 76, 251 ir 295 nurodytas komandiruotes, kurių tikslas buvo susitikti su regiono, iš kurio kilęs K. Pinxten, apskaitos ekspertų įmonių vadovais, ir eilutėje Nr. 130 nurodytą komandiruotę, skirtą susitikti su įvairių šio regiono įmonių vadovu.

490

Eilutėje Nr. 82 nurodytą komandiruotę ir iš dalies – eilutėse Nr. 121 ir 310 nurodytas komandiruotes taip pat reikia laikyti akivaizdžiai neatitinkančiomis reikalavimų, nes kartotiniai susitikimai su nekilnojamojo turto vystytoju, veikiančiu regione, iš kurio kilęs K. Pinxten, neturėjo jokio ryšio su jo pareigomis Audito Rūmuose.

491

Šiuo klausimu nesvarbu, kad ši institucija neįrodė teiginio, jog K. Pinxten susitiko su šiuo nekilnojamojo turto vystytoju dėl savo suinteresuotumo konkrečiu nekilnojamojo turto projektu, pagrįstumo.

492

Be to, privačių ekonominės veiklos vykdytojų organizuotos vietos šventės, kaip antai Antverpeno uosto bendrovės jubiliejus, kuris buvo eilutėje Nr. 363 nurodytos komandiruotės tikslas, arba naujos išpilstymo linijos atidarymas gamykloje, kuriuo buvo grindžiama eilutėje Nr. 390 nurodyta komandiruotė, akivaizdžiai negali būti laikomi susijusiais su K. Pinxten pareigomis Audito Rūmuose.

493

Galiausiai eilutėse Nr. 100, 239, 283, 287, 359 ir 406 nurodytos komandiruotės taip pat turi būti laikomos akivaizdžiai neatitinkančiomis reikalavimų dėl tos pačios priežasties, nes jų tikslas buvo susitikti su Belgijos verslininku, kurį K. Pinxten per apklausą OLAF apibūdino kaip įmonių grupės, kurios akcininkas jis yra, administratorių ir „ilgametį draugą“. Audito Rūmų išteklių panaudojimas tokioms komandiruotėms finansuoti įrodo šios institucijos ir privačių K. Pinxten interesų supainiojimą, juo labiau, kad iš Teisingumo Teismui pateiktų dokumentų matyti, kad K. Pinxten konsultavo šį verslininką jo santykių su Komisija klausimais.

494

Vis dėlto, trečia, negalima teigti, kad komandiruotės, skirtos bendrauti su tarptautinių audito įmonių vadovais, akivaizdžiai neatitinka reikalavimų.

495

Iš tiesų, kadangi konkrečios minėtų įmonių užduotys yra iš dalies panašios į Audito Rūmų nariams ir tarnautojams paskirtas užduotis ir kadangi ši institucija bendradarbiauja su minėtomis įmonėmis, negalima atmesti, kad Audito Rūmų nariai gali vykti į komandiruotes, kuriomis siekiama palaikyti profesinius santykius su tokiomis įmonėmis.

496

Be to, Audito Rūmai šioje byloje pripažino, kad šios institucijos tarnautojai palaiko reguliarius ryšius su šių tarptautinių audito įmonių darbuotojais.

497

Nors Audito Rūmai tvirtina, kad tokie ryšiai turi būti reglamentuojami viešųjų pirkimų arba palaikomi vykdant mokymų veiklą, reikia konstatuoti, kad tokie principai nenumatyti tos pačios institucijos nurodytose vidaus taisyklėse ir neatitinka jos praktikos, kurią rodo K. Pinxten siuntimai į komandiruotes.

498

Vadinasi, eilutėse Nr. 47, 103, 161, 210 ir 277 nurodytos komandiruotės, kuriomis buvo skaidriai siekiama, kad K. Pinxten galėtų dalyvauti tarptautinės audito įmonės renginyje, skirtame atsakingiems Europos institucijų asmenims, negali būti laikomos akivaizdžiai neatitinkančiomis reikalavimų.

499

Tas pats taikoma eilutėje Nr. 237 nurodytai komandiruotei ir iš dalies – eilutėse Nr. 373 ir 374 nurodytoms komandiruotėms, nes jų tikslas buvo susitikti su tarptautinių audito įmonių vadovais. Tos aplinkybės, kad eilutėje Nr. 157 nurodyta komandiruotė ir iš dalies – eilutėje Nr. 339 nurodyta komandiruotė, kurių tikslai buvo panašūs, buvo surengtos atitinkamai siaurame rate ir didelės įmonės būstinėje, nesant papildomos informacijos, negali pakakti, kad dėl šių komandiruočių būtų pagrįsta daryti kitokią išvadą.

500

Dėl eilutėje Nr. 199 nurodytos komandiruotės, kurios tikslas taip pat buvo susitikti su tarptautinės audito įmonės vadovu, Audito Rūmai teigia, kad tikrasis šios komandiruotės tikslas buvo aptarti darbo pasiūlymą, kuris galėjo būti įdomus K. Pinxten vaikui.

501

Vis dėlto Audito Rūmų pateikti dokumentai neleidžia pakankamai teisiškai įrodyti, kad minėtas susitikimas buvo surengtas tokiu tikslu ar kad jis daugiausia buvo susijęs su K. Pinxten šeimos interesais, taigi ir įrodyti akivaizdžios šios komandiruotės neatitikties reikalavimams. Žinoma, iš Audito Rūmų pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad asmuo, su kuriuo buvo susitikta per šį komandiruotę, po pokalbio su K. Pinxten gavo vieno iš jo vaikų gyvenimo aprašymą ir pasidalino informacija apie potencialias šio vaiko įdarbinimo galimybes. Vis dėlto neatrodo, kad K. Pinxten pateiktas pateisinimas, pagal kurį per darbinius pietus gali vykti ir neformalūs pokalbiai, susiję, pavyzdžiui, su svečių šeimine padėtimi, galintys paaiškinti šiuos elektroninius laiškus, yra neįtikinamas.

502

Keturiasdešimt komandiruočių, pagal kurias buvo kompensuotos komandiruočių išlaidos ir išmokėti dienpinigiai ir kurias Audito Rūmai pirmajame prieštaravime nurodė kaip neatitinkančias reikalavimų, buvo susijusios su K. Pinxten veikla, susijusia su atstovaujamosiomis organizacijomis arba asociacijomis.

503

Tokios komandiruotės vertintinos kaip tarpinės, palyginti su komandiruotėmis, susijusiomis su politikos formuotojais, ir komandiruotėmis, susijusiomis su santykiais su privačių ekonominės veiklos vykdytojų vadovais.

504

Taigi, nors pilietinei visuomenei atstovaujančios organizacijos nebuvo paminėtos Audito Rūmų taisyklėse, kuriose reglamentuojamos reprezentacinės ir svečių priėmimo išlaidos, arba Teisingumo Teismo turimuose dokumentuose, kuriuose apibrėžiama šios institucijos komunikacijos strategija, šios organizacijos vis dėlto gali išreikšti pozicijas, susijusias su institucijų veikimu, ir Audito Rūmai gali atsižvelgti į jas rengdami su institucijų veikimu susijusias ataskaitas.

505

Tokiomis aplinkybėmis negalima visiškai atmesti, jog Audito Rūmai konkrečiais atvejais gali pagrįstai manyti, kad su tokiomis organizacijomis susijusios komandiruotės turi būti siejamos su šios institucijos narių pareigų vykdymu.

506

Vis dėlto išnagrinėjus praktiką, kurios laikėsi K. Pinxten ir kuri buvo aiški iš atitinkamų siuntimų į komandiruotes, galima daryti išvadą, kad, nepaisant to, jog Audito Rūmai, dažniausiai remdamiesi skaidriu pagrindu, ne kartą patvirtino komandiruotes, K. Pinxten negalėjo nežinoti, kad ši institucija akivaizdžiai nebuvo realiai suinteresuota jo komandiruotėmis, susijusiomis su atstovaujamosiomis organizacijomis arba asociacijomis.

507

Visų pirma, kaip matyti iš šio sprendimo 502 punkto, K. Pinxten per savo kadencijas buvo išvykęs į kelias dešimtis tokio pobūdžio komandiruočių.

508

Be to, atrodo, kad šios komandiruotės buvo beveik reguliariai rengiamos į vietos organizacijas, kurių veikla apėmė tik Limburgą arba Flandriją (Belgija).

509

Galiausiai į minėtas komandiruotes iš tikrųjų buvo vykstama pas labai ribotą skaičių subjektų, kuriuos K. Pinxten lankė ne kartą.

510

Kadangi netiesioginis ryšys tarp Audito Rūmų veiklos ir atstovaujamųjų organizacijų arba asociacijų leidžia manyti apie tokių komandiruočių atitiktį reikalavimams tik ypatingais atvejais, akivaizdžiai negali būti pripažinta, kad Audito Rūmai buvo suinteresuoti kartotinai užtikrinti savo darbo propagavimą vietos subjektams arba apsikeitimą nuomonėmis su tokiais subjektais.

511

Tuo remiantis, eilutėse Nr. 48, 132, 170, 192, 209, 217, 224, 228, 242, 256, 271, 292, 304, 305, 318, 328, 353, 361, 380 ir 398 nurodytos komandiruotės ir iš dalies – eilutėje Nr. 155 nurodyta komandiruotė turi būti laikomos akivaizdžiai neatitinkančiomis reikalavimų, nes jų tikslas buvo palaikyti ryšius su Vlaams netwerk van ondernemingen Limburg (Limburgo prekybos ir pramonės rūmai, Belgija), organizuojant susitikimus su jų vadovais arba dalyvaujant metiniuose susitikimuose, Naujųjų Metų priėmimuose, vasaros šventėse ir kitoje šios organizacijos organizuotoje visuomeninėje veikloje.

512

Ta pati išvada darytina ir dėl eilutėse Nr. 83, 174, 219 ir 311 nurodytų komandiruočių ir iš dalies – dėl eilutėje Nr. 118 nurodytos komandiruotės, kurios buvo susijusios su Limburgo darbdavių federacijos kvietimu, taip pat dėl eilutėse Nr. 131, 227, 261 ir iš dalies – dėl eilutėse Nr. 326 ir 378 nurodytų komandiruočių, kurių tikslas buvo dalyvauti Overpelte veikiančių pramonės sektoriaus įmonių grupės susirinkimuose.

513

Nors eilutėje Nr. 93 nurodyta komandiruotė ir iš dalies – eilutėje Nr. 310 nurodyta komandiruotė buvo susijusios su Limburgo organizacijomis, kurios buvo vienos komandiruotės tikslas, t. y. su profesinės integracijos organizacija ir neformalia vietos vadovų grupe, šio sprendimo 506–509 punktuose nurodytos aplinkybės taip pat leidžia jas pripažinti akivaizdžiai neatitinkančiomis reikalavimų.

514

Ši analizė turi būti pritaikyta eilutėse Nr. 154 ir 230 nurodytoms komandiruotėms, susijusioms su organizacija, kurios tikslas – propaguoti flamandų interesus Briuselyje, ir eilutėse Nr. 134 ir 135 nurodytoms komandiruotėms, kurių tikslas buvo dalyvauti Flandrijos regiono investicinio fondo Naujųjų Metų priėmime.

515

Vis dėlto nacionalinio masto įmonių federacijoms pripažintas svarbus vaidmuo reiškia, kad eilutėse Nr. 137 ir 143 nurodytos komandiruotės, kurių tikslas buvo susitikti su Belgijos įmonių federacijos pirmininku, ir eilutėje Nr. 290 nurodyta komandiruotė bei iš dalies – eilutėje Nr. 155 nurodyta komandiruotė, susijusios su dalyvavimu šios federacijos surengtuose forumuose, neturi būti laikomos akivaizdžiai neatitinkančiomis reikalavimų.

516

Kaip matyti iš šio sprendimo 58 punkto, 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Audito Rūmai leido K. Pinxten vykdyti su jo kaip šios institucijos nario pareigomis suderinamą išorės veiklą – užimti SBNL‑V vadovo pareigas.

517

Šis fondas prašyme, dėl kurio buvo priimtas minėtas sprendimas, buvo apibūdintas kaip pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas – skatinti žemės savininkų indėlį į biologinę įvairovę ir gerą ekologinį valdymą Belgijoje.

518

Kadangi išorės veikla iš esmės skiriasi nuo Audito Rūmų nario šioje institucijoje vykdomų pareigų, Audito Rūmų narys negali vykti į komandiruotes tokios veiklos tikslais.

519

Be to, komandiruočių, tiesiogiai susijusių su leidžiama išorės veikla, neatitiktis reikalavimams turi būti laikoma akivaizdžia, jeigu tai lemia pats šios veiklos pobūdis.

520

Remiantis šiomis aplinkybėmis reikia nustatyti, ar kai kurios Audito Rūmų patvirtintos komandiruotės iš tikrųjų priskirtinos prie K. Pinxten vykdytos išorės veiklos.

521

Taigi, nors eilutėje Nr. 368 nurodytą komandiruotę ir iš dalies – eilutėje Nr. 392 nurodytą komandiruotę Audito Rūmai patvirtino remdamiesi visiškai skaidriu prašymu, reikia jas pripažinti akivaizdžiai neatitinkančiomis reikalavimų, nes jų tikslas buvo atsiliepti į SBNL‑V kvietimą, nurodytą atitinkamame siuntime į komandiruotę.

522

Be šių dviejų komandiruočių, eilutėse Nr. 323, 360, 385 ir 405 nurodytos komandiruotės ir iš dalies – eilutėje Nr. 392 nurodyta komandiruotė gali būti susietos su patvirtinta K. Pinxten išorės veikla – pirmininkavimu šiam fondui.

523

Iš tiesų eilutėje Nr. 405 nurodyta komandiruotė ir iš dalies – eilutėje Nr. 385 nurodyta komandiruotė buvo skirtos susitikti su fondo, užtikrinusio kiekvienais metais SBNL‑V skiriamo pagrindinio prizo finansavimą, vadovu.

524

Kalbant apie eilutėse Nr. 323 ir 360 nurodytas komandiruotes ir iš dalies – eilutėse Nr. 385 ir 392 nurodytas komandiruotes, jos buvo susijusios su European Landowners Organisation (Europos žemės savininkų asociacija, toliau – ELO) organizuojama veikla arba su susitikimu su šios organizacijos vadovu tuo laikotarpiu, kai K. Pinxten pirmininkavo SBNL‑V.

525

Nors K. Pinxten tiksliai nepaaiškino ELO ryšio su jo, kaip Audito Rūmų nario, pareigomis, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad ši organizacija yra glaudžiai susijusi su SBNL‑V.

526

Taigi, pirmiausia, iš šio sprendimo 517 punkte paminėto SBNL‑V tikslo apibūdinimo matyti, kad ir šio fondo, ir ELO tikslas buvo ginti žemės savininkų interesus.

527

Be to, ELO vadovas, su kuriuo K. Pinxten susitiko išvykęs į Audito Rūmų patvirtintas komandiruotes, kaip SBNL‑V Generalinis sekretorius pasirašė K. Pinxten šiai institucijai pateiktą dokumentą, kad jam būtų leista eiti šio fondo vadovo pareigas. Iš Audito Rūmų pateikto protokolo taip pat matyti, kad šis ELO vadovas dalyvavo SBNL‑V visuotiniame susirinkime.

528

Galiausiai Teisingumo Teismo bylos medžiagoje esantys elektroniniai laiškai įrodo, kad SBNL‑V ir ELO siejo kiti ryšiai, pavyzdžiui, ELO dalyvavimas minėtos išorės veiklos patvirtinimo procedūroje arba ruošiantis SBNL‑V kasmet skiriamo pagrindinio prizo įteikimui.

529

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikia konstatuoti, kad šio sprendimo 524 punkte nurodytos komandiruotės akivaizdžiai neatitinka reikalavimų.

530

Toks vertinimas turi būti taikomas ir eilutėje Nr. 296 nurodytai komandiruotei, nes jos tikslas iš dalies buvo sudaryti galimybę K. Pinxten susitikti su ELO ir SBNL‑V vadovais prieš pat paskiriant jį šio fondo vadovu.

531

Be to, nors, kalbant apie eilutėje Nr. 393 nurodytą komandiruotę, dalyvavimas Tarptautinės medžiotojų tarybos visuotiniame susirinkime Briuselyje buvo aiškiai nurodytas siuntime į komandiruotę, reikia pažymėti, kad K. Pinxten šio visuotinio susirinkimo programoje buvo pristatytas ne tik kaip Audito Rūmų narys, bet ir kaip SBNL‑V pirmininkas ir kad šioje programoje buvo nurodyta, kad jis tars sveikinamąjį žodį „Belgijos vardu“.

532

Be to, iš elektroninio susirašinėjimo prieš minėtą komandiruotę matyti, kad iš pradžių K. Pinxten turėjo sakyti bendrą kalbą su Belgijos ministru ir kad jo dalyvavimą minėtame visuotiniame susirinkime rengė, be kita ko, ELO.

533

Taigi reikia konstatuoti, kad K. Pinxten dalyvavimas Tarptautinės medžiotojų tarybos visuotiniame susirinkime turi būti siejamas su jo kaip SBNL-V pirmininko, o ne Audito Rūmų nario pareigomis, ir tai reiškia, kad eilutėje Nr. 393 nurodyta komandiruotė turi būti laikoma akivaizdžiai neatitinkančia reikalavimų.

534

Vis dėlto, nors eilutėje Nr. 128 nurodyta komandiruotė aiškiai susijusi su ELO, jos negalima laikyti akivaizdžiai neatitinkančia reikalavimų vien dėl šios aplinkybės, nes ji įvyko prieš kelerius metus iki suteikiant K. Pinxten leidimą tapti SBNL‑V pirmininku.

535

Šiomis aplinkybėmis negalima K. Pinxten priekaištauti dėl dalyvavimo Europos Parlamento surengtoje konferencijoje, susijusioje su Europos masto atstovaujamąja organizacija, remiantis skaidriu siuntimu į komandiruotę.

536

Tas pats pasakytina apie eilutėse Nr. 411 ir 412 nurodytas komandiruotes, susijusias su renginiais, kuriuos atitinkamai organizavo asociacija „Friends of the Countryside“ (kaimo draugai) ir Fondation wallonne pour la conservation des habitats (Valonijos buveinių išsaugojimo fondas), nes Audito Rūmai savo priekaištus grindžia tariamais šių organizacijų ir SBNL‑V ryšiais, kurių Teisingumo Teismui pateikta informacija nepatvirtina.

537

Pirmajame prieštaravime nurodytų vienuolikos komandiruočių, pagal kurias buvo kompensuotos komandiruočių išlaidos ar išmokėti dienpinigiai, tikrasis tikslas, kaip teigia Audito Rūmai, buvo leisti K. Pinxten dalyvauti medžioklėse.

538

Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad šių įvairių komandiruočių metu K. Pinxten faktiškai medžiojo.

539

Vis dėlto reikia pažymėti, kad visos minėtos komandiruotės buvo patvirtintos remiantis K. Pinxten pateiktais prašymais, kuriuose nurodytas gautas kvietimas arba numatoma veikla, nenurodant jokios medžioklės.

540

Kadangi tai, kad komandiruotė apima dalyvavimą medžioklėje, yra esminė informacija vertinant jos atitiktį reikalavimams, K. Pinxten, atsižvelgiant į šio sprendimo 372 ir 374 punktuose nurodytus motyvus, negali pagrįstai remtis teisėtu lūkesčiu, kad tokios komandiruotės išliks patvirtintos, todėl negalima Audito Rūmų reikalauti įrodyti akivaizdžią tokių komandiruočių neatitiktį reikalavimams.

541

Tokiomis aplinkybėmis, nors akivaizdu, kad pats dalyvavimas medžioklėje neturi jokio ryšio su Audito Rūmų nario pareigų vykdymu, reikia priminti, jog iš šio sprendimo 399 ir 428 punktų matyti, kad, pirma, šios institucijos nario komandiruotė gali pagrįstai apimti jo dalyvavimą iš esmės profesinio pobūdžio renginyje, kuris taip pat apima papildomą laisvalaikio veiklą ir, antra, kad tokio nario komandiruotę galima pateisinti su protokolu susijusiu tikslu.

542

Taigi siekiant įvertinti K. Pinxten komandiruočių, apėmusių jo dalyvavimą medžioklėje, atitiktį reikalavimams, reikia nustatyti, ar šios komandiruotės iš tikrųjų buvo susijusios su iš esmės profesinio pobūdžio renginiu arba jų tikslas iš tiesų buvo susijęs su protokolu.

543

Pirma, tokia komandiruotė negali būti laikoma atitinkančia reikalavimus, kai jos oficialus tikslas yra tiesiog atsiliepti į asmens, kurio pareigos nėra glaudžiai susiję su Audito Rūmų veikla, kvietimą.

544

Taigi eilutėse Nr. 309, 327 ir 366 nurodytos komandiruotės turi būti laikomos neatitinkančiomis reikalavimų, nes vienintelis joms pateisinti nurodytas motyvas susijęs su asmens, kurio statusas nėra aiškus iš siuntimo į komandiruotę ir nebuvo patikslintas nagrinėjant šią bylą, kvietimu.

545

Tas pats pasakytina apie eilutėse Nr. 329 ir 377 nurodytas komandiruotes, nes į jas buvo vykstama pagal ELO vadovo kvietimą, todėl jos buvo susijusios nebent su patvirtinta K. Pinxten išorės veikla.

546

Be to, galimo Audito Rūmų suinteresuotumo profesiniais santykiais su tarptautinėmis audito įmonėmis negali pakakti siekiant pateisinti eilutėje Nr. 321 nurodytą komandiruotę, kurios nurodytas tikslas buvo atsiliepti į tokios įmonės vadovo kvietimą, nes iš Audito Rūmų pateiktų dokumentų matyti, kad vienintelis šios komandiruotės tikslas buvo dalyvauti šio vadovo surengtoje medžioklėje.

547

Antra, eilutėse Nr. 337 ir 386 ir iš dalies – eilutėje Nr. 229 nurodytos komandiruotės skiriasi nuo kitų komandiruočių, susijusių su medžioklėmis, nes jos buvo pateikiamos kaip komandiruotės, kurių tikslas – dalyvauti Šamboro pilyje rengiamose „Europos institucijų dienose“.

548

Remiantis Šamboro nacionalinio paveldo įstaigos direktoriaus parengta pažyma ir OLAF gauta informacija, visų pirma 2012 m. sausio 13 d. elektroniniu laišku, kuriame kalbama apie „europietišką medžioklę“ (pranc. „battue européenne“) ir vieno iš nagrinėjamų renginių dalyvių sąrašą, reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia Audito Rūmai, matyti, jog renginiai, kuriuose dalyvavo atsakingas pareigas Europos institucijose užimantys asmenys, iš tiesų buvo organizuojami Šamboro pilyje šių komandiruočių datomis.

549

Vis dėlto, nė vienas iš OLAF gautų ar K. Pinxten pateiktų dokumentų neįrodo, kad šie renginiai turėjo kokį nors profesinį aspektą. Atvirkščiai, OLAF paimtose programose numatyta tik organizuoti „persekiojimus“, maitinimą ir „laimikio pagerbimą“.

550

Be to, nei prašyme patvirtinti aptariamas komandiruotes, nei kituose Teisingumo Teismui pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kurie rodytų, kad šiuos renginius organizavo subjektas, su kuriuo Audito Rūmai būtų suinteresuoti palaikyti santykius, arba tokio subjekto vadovas. Vis dėlto, nesant tokių duomenų ar, be kita ko, K. Pinxten teiginių šiuo klausimu, šie renginiai negali pateisinti komandiruočių organizavimo protokolo tikslais.

551

Vadinasi, eilutėse Nr. 337 ir 386 ir iš dalies – eilutėje Nr. 229 nurodytas komandiruotes reikia laikyti neatitinkančiomis reikalavimų.

552

Trečia, eilutėse Nr. 315 ir 371 nurodytų komandiruočių motyvas buvo susijęs su kvietimais, kuriuos atitinkamai pateikė Belgijos karališkosios tarnybos ir Belgijos karališkosios šeimos narys.

553

Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad Belgijos karališkoji šeima iš tiesų pakvietė K. Pinxten dalyvauti „karališkoje medžioklėje“ Ciergnon (Belgija).

554

Vis dėlto Teisingumo Teismo turimoje bylos medžiagoje nesant įrodymų, galinčių patvirtinti K. Pinxten teiginio, kad ši medžioklė Belgijos Karalystėje turi didelę protokolinę reikšmę, pagrįstumą, vienintelę aplinkybę, kad kvietimus išsiuntė Belgijos karališkoji šeima, reikia laikyti nepakankama tam, kad būtų nustatytas ryšys su Audito Rūmų nario pareigų vykdymu.

555

Darytina išvada, kad eilutėse Nr. 315 ir 371 nurodytų komandiruočių neatitiktis reikalavimams turi būti laikoma įrodyta.

556

Kelios pirmajame prieštaravime nurodytos komandiruotės, pagal kurias buvo kompensuotos komandiruočių išlaidos ir išmokėti dienpinigiai, nepriskiriamos prie jau nagrinėtų komandiruočių kategorijų, todėl jų atitiktį reikalavimams reikia įvertinti atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

557

Audito Rūmų priekaištus, susijusius su keturiolika iš šių komandiruočių, reikia atmesti kaip nepagrįstus.

558

Pirma, kadangi Audito Rūmai visiškai nepaaiškino nurodomos neatitikties reikalavimams motyvo, eilutėje Nr. 310 nurodytos komandiruotės negalima laikyti akivaizdžiai neatitinkančia reikalavimų, tiek, kiek ji buvo iš dalies susijęs su apsilankymu universitete.