1

Glifosatas yra veiklioji medžiaga, naudojama visų pirma kaip herbicidas.

2

Glifosatas pirmą kartą Europos Sąjungoje buvo „registruotas“ šios nutarties 1 punkte nurodytam tikslui ir įrašytas į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 11 t., p. 332) I priede esantį veikliųjų medžiagų sąrašą.

3

Glifosatas buvo įrašytas Direktyvos 91/414 I priede esančios lentelės gale, remiantis 2001 m. lapkričio 20 d. Komisijos direktyva 2001/99/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą, kad būtų įrašytos veikliosios medžiagos glifosatas ir metil‑tifensulfuronas (OL L 304, 2001, p. 14, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 34 t., p. 182).

4

Pagal Direktyvą 2001/99 glifosatas buvo „registruotas“ kaip veiklioji medžiaga nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d.

5

Direktyvos 91/414 5 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad medžiagos įrašymo galiojimas gali būti pratęsiamas, jeigu paraiška pateikiama likus ne mažiau kaip dvejiems metams iki įrašymo galiojimo pabaigos.

6

Su glifosatu susijusią paraišką dėl pratęsimo Europos Komisija gavo per nustatytą terminą.

7

Vis dėlto paaiškėjo, kad dar reikėjo priimti išsamias taisykles dėl papildomos informacijos, būtinos tam, kad būtų galima pratęsti veikliosios medžiagos įrašymo galiojimą, pateikimo ir vertinimo.

8

2010 m. lapkričio 10 d. Komisijos direktyva 2010/77/ES, iš dalies keičiančia Direktyvos 91/414 nuostatas dėl tam tikrų veikliųjų medžiagų įrašymo į I priedą termino pabaigos (OL L 293, 2010, p. 48), glifosato įrašymo galiojimas pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

9

Nuo 2011 m. birželio 14 d. Direktyva 91/414 panaikinta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančiu Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414 (OL L 309, 2009, p. 1).

10

Veikliosios medžiagos, kurios laikomos patvirtintomis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, yra nurodytos 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011, p. 1), priede.

11

Įgyvendinimo reglamento Nr. 540/2011 priede pateiktame sąraše nurodytas glifosatas. Nustatyta, kad šios veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimas baigiasi 2015 m. gruodžio 31 d.

12

2013 m. gruodžio 20 d. Vokietijos Federacinė Respublika, kaip valstybė narė ataskaitos rengėja, kartu su Slovakijos Respublika, kaip bendrai ataskaitą rengiančia valstybe nare, pateikė glifosato patvirtinimo galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitos projektą.

13

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pateikė šį vertinimo ataskaitos projektą pareiškėjui ir valstybėms narėms, kad jie pateiktų pastabų. Ji perdavė Komisijai gautas pastabas ir viešai paskelbė papildomo dokumentų rinkinio santrauką.

14

2015 m. kovo 20 d. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (angl. IARC) paskelbė savo išvadas dėl galimo glifosato kancerogeninio poveikio. Remdamasi šiais rezultatais, ji įtraukė jį į produktų, turinčių galimai kancerogeninį poveikį žmonėms, sąrašą.

15

2015 m. balandžio 29 d. Komisija įpareigojo EFSA išnagrinėti IARC išvadose pateiktą informaciją dėl galimai kancerogeninio glifosato poveikio ir atsižvelgti į tokią informaciją atliekant savo vertinimus ir pateikiant išvadas iki 2015 m. spalio 30 d.

16

2015 m. spalio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1885, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 2,4‑D, s‑metil‑acibenzolaro, amitrolo, bentazono, butilcihalofopo, dikvato, esfenvalerato, famoksadono, flumioksazino, DPX KE 459 (metilflupirsulfurono), glifosato, iprovalikarbo, izoproturono, lambda‑cihalotrino, metalaksilo‑M, metilmetsulfurono, pikolinafeno, prosulfurono, pimetrozino, etilpiraflufeno, tiabendazolo, metiltifensulfurono ir triasulfurono patvirtinimo laikotarpių pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, (OL L 276, 2015 p. 48), Komisija pratęsė glifosato patvirtinimo galiojimą iki 2016 m. birželio 30 d.

17

Įgyvendinimo reglamentas 2015/1885 grindžiamas Reglamento Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirma pastraipa, kurioje nustatyta, kad Komisija gali atidėti veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo termino pabaigą, jei paaiškėja, kad dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių patvirtinimo galiojimas gali baigtis prieš priimant sprendimą dėl jo pratęsimo.

18

2015 m. spalio 30 d. EFSA pateikė savo išvadas dėl klausimo, ar galima manyti, kad glifosatas atitinka patvirtinimo kriterijus, nustatytus Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje.

19

Savo išvadose EFSA nurodė, kad „glifosatas greičiausiai neturi kancerogeninio poveikio žmonėms ir įrodymais nepatvirtinta šios [veikliosios] medžiagos klasifikavimas dėl jos galimai kancerogeninio poveikio pagal [2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos] reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 [dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008, p. 1)]“.

20

2016 m. sausio 28 d. Komisija pateikė peržiūros ataskaitos projektą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui. Pareiškėjas turėjo galimybę pateikti savo pastabas.

21

Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete keletas valstybių narių laikėsi nuomonės, kad prieš priimant sprendimą dėl patvirtinimo galiojimo pratęsimo tikslinga prašyti kito subjekto, t. y. Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) Rizikos vertinimo komiteto, nuomonės dėl suderintos glifosato klasifikacijos, kiek tai susiję su jo kancerogeniškumu.

22

Atsižvelgiant į tai, kad ECHA Rizikos vertinimo komitetui reikia laiko pateikti nuomonę, 2016 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo Reglamentu (ES) 2016/1056, kuriuo dėl veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 173, 2016, p. 52), glifosato patvirtinimo galiojimas buvo pratęstas trečią kartą iki 2017 m. gruodžio 15 d.

23

2017 m. birželio 15 d. ECHA Rizikos vertinimo komitetas perdavė savo nuomonę Komisijai. Savo nuomonėje jis bendru sutarimu priėjo prie išvados, kad, remiantis šiuo metu turima informacija, glifosato pavojingumo klasifikacija dėl kancerogeniškumo nėra pagrįsta.

24

2017 m. spalio 6 d. Komisija oficialiai gavo Europos piliečių iniciatyvą, kurios viename iš trijų tikslų konkrečiai nurodytas glifosatas; iniciatyvą pasirašė ne mažiau kaip vienas milijonas Europos piliečių iš bent septynių valstybių narių.

25

2017 m. spalio 23 d. Komisija atsakė į Europos piliečių iniciatyvą, nurodydama, kad, „[k]iek tai susiję su pirmuoju tikslu uždrausti herbicidus iš glifosato, [ji] mano, kad neegzistuoja jokia mokslinė ar teisinė priežastis, dėl kurios glifosatas turėtų būti uždraustas, ir ji nesiruošia teikti pasiūlymo dėl teisės akto priėmimo šiuo klausimu“. Ji pridūrė, kad „pirmiausia remiantis moksliniais duomenimis negalima daryti išvados, kad glifosatas gali sukelti vėžį“ ir kad „dėl šios priežasties sprendimas <…> dėl glifosato patvirtinimo galiojimo pratęsimo (5 metų laikotarpiui) yra visiškai pateisinamas“.

26

Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas nepateikė nuomonės per komiteto pirmininko nustatytą terminą. Buvo kreiptasi į apeliacinį komitetą dėl tolesnio svarstymo ir jis pateikė savo nuomonę.

27

2017 m. gruodžio 12 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/2324, kuriuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas (OL L 333, 2017, p. 10, toliau – ginčijamas aktas).

28

Ginčijamu aktu buvo pratęstas glifosato patvirtinimo galiojimas su tam tikromis sąlygomis iki 2022 m. gruodžio 15 d.

29

Iš ginčijamo akto 25 konstatuojamosios dalies matyti, kad jame nustatytos priemonės atitinka apeliacinio komiteto nuomonę, nurodytą šios nutarties 26 punkte.

30

2018 m. vasario 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės – Associazione Nazionale GranoSalus –Liberi Cerealicoltori & Consumatori, Italijos asociacijos, kurią sudaro kviečių augintojai, vartotojai ir jų teisių apsaugos asociacijos, – ieškinį.

31

2018 m. gegužės 30 d. atskiru dokumentu Komisija pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnį pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

32

2018 m. liepos 9 d. ieškovė pateikė savo pastabas dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.

33

2018 m. birželio 8, 11 ir 12 d. aktais atitinkamai Helm AG, Monsanto Europe NV/SA ir Monsanto Company, Nufarm GmbH & Co. KG, Nufarm, Albaugh Europe Sarl, Albaugh UK Ltd, Albaugh TKI d.o.o. ir Barclay Chemicals Manufacturing Ltd prašė leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

34

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo panaikinti ginčijamą aktą.

35

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

36

Savo pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ieškovė Bendrojo Teismo prašo atmesti šį prieštaravimą.

37

Be to, ieškovė Bendrojo Teismo prašo nurodyti taikyti tyrimo priemonę, kuria siekiama, kad būtų pateiktos EFSA ataskaitos ištraukos, kuriose iš naujo vertinami tyrimai dėl galimo glifosato poveikio žmogaus sveikatai, siekiant juos palyginti su vadinamaisiais Monsanto dokumentais, tarp kurių yra Monsanto grupės vidaus dokumentų, kuriuos Jungtinių Amerikos Valstijų teismai paviešino 2017 m.

38

Pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 ir 7 dalis, jei atsakovas prašo, Bendrasis Teismas gali priimti sprendimą dėl nepriimtinumo arba kompetencijos nebuvimo, nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės.

39

Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas konstatuoja, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, todėl nusprendžia priimti sprendimą, netęsdamas proceso.

40

Grįsdama nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą Komisija tvirtina, kad ieškovė neturi teisės pareikšti ieškinio. Pirma, ginčijamas aktas nėra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su ieškove. Antra, ginčijamas aktas yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, dėl kurio reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones.

41

Ieškovė ginčija Komisijos argumentus ir tvirtina, be kita ko, kad ginčijamas aktas yra tiesiogiai su ja susijęs ir dėl jo nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių.

42

Pirmiausia reikia pažymėti, kad ieškovė yra asociacija, įsteigta siekiant išsaugoti ir plėtoti kokybiškų javų auginimą, norint apsaugoti vartotojus. Todėl ši asociacija, visų pirma, turi atstovauti savo nariams, kurie yra kviečių gamintojai ir vartotojai, gyvenantys Italijos pietuose, ir Sąjungos piliečiams, juos saugoti ir ginti.

43

Teisingumo Teismo teigimu, asociacija iš esmės turi teisę pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, tik jei gali įrodyti, kad pati yra suinteresuota arba jos nariai ar kai kurie iš jų turi teisę pareikšti individualų ieškinį (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 13 d. Sprendimo European Union Copper Task Force / Komisija, C‑384/16 P, EU:C:2018:176, 87 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Todėl tikslinga nustatyti, kuria iš šių prielaidų šiuo atveju remiasi ieškovė.

44

Dėl klausimo, ar ieškovė gali remtis savo suinteresuotumu, reikia priminti, kad, Teisingumo Teismo nuomone, ypatingų aplinkybių, tokių kaip asociacijos vaidmuo vykstant procedūrai, kuriai pasibaigus priimtas aktas, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnį, buvimas gali pateisinti šios asociacijos pareikšto ieškinio priimtinumą, visų pirma, jei šis aktas daro poveikį jos, kaip derybininkės, pozicijai arba jei nagrinėjamame akte numatyta jos procesinė teisė (žr. 2018 m. kovo 13 d. Sprendimo European Union Copper Task Force / Komisija, C‑384/16 P, EU:C:2018:176, 88 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

45

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad ginčijamas aktas daro poveikį jos ginamiems interesams, įskaitant kovą su visų formų spekuliacija ar piktnaudžiavimu, kuris gali atsirasti rinkoje žemdirbių nenaudai. Vis dėlto savo pateiktose pastabose ji nenurodė, kad dalyvavo ruošiant ginčijamą aktą ar kad turi specifinių teisių, susijusių su šio akto priėmimo procedūra.

46

Darytina išvada, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją ieškovė neturi suinteresuotumo, kuris jai leistų savo pačios vardu pareikšti ieškinį dėl panaikinimo Bendrajame Teisme, todėl šis ieškinys iš esmės gali būti pripažintas priimtinu, tik jei įrodoma, kad ieškovės nariai arba kai kurie iš jų patys turi teisę pareikšti ieškinį.

47

Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, kurie tiesiogiai su juo susiję ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių.

48

SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje išskiriami trys atvejai, kai fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo gali būti laikomas priimtinu.

49

Dėl pirmojo atvejo, kuris susijęs su teisės akto adresatais, reikia priminti, kad adresato sąvoka turi būti suprantama formaliai, kaip nuoroda į asmenį, kuris akte nurodytas kaip jo adresatas (2016 m. sausio 21 d. Sprendimo SACBO / Komisija ir INEA, C‑281/14 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:46, 34 punktas).

50

Šiuo atveju ieškovės nariai negali būti laikomi ginčijamo akto adresatais, nes jie nėra nurodyti šiame akte kaip jo adresatai.

51

Dėl antrojo atvejo reikia patikrinti, ar ieškovės nariai arba kai kurie iš jų yra pirmiausia konkrečiai susiję su ginčijamu aktu.

52

Teisingumo Teismo nuomone, kiti subjektai nei tie, kuriems skirtas aktas, gali teigti, kad sprendimas yra konkrečiai su jais susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, tik tuo atveju, jei tas aktas susijęs su jais dėl tam tikrų jiems būdingų savybių arba dėl juos iš kitų asmenų išskiriančios faktinės padėties, todėl individualizuoja juos taip pat kaip ir tokio akto adresatą (1963 m. liepos 15 d. Sprendimo Plaumann / Komisija, 25/62, EU:C:1963:17, 223 punktas).

53

Kita vertus, jeigu aktas susijęs su asmenimis, nes jie priklauso tam tikrai abstrakčiai kategorijai ar neindividualizuotai asmenų grupei, šios nutarties 52 punkte nurodytoje jurisprudencijoje nustatytos sąlygos nebus įvykdytos.

54

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad, remiantis ginčijamo akto 1 straipsniu, priemonė dėl glifosato patvirtinimo galiojimo pratęsimo, atsižvelgiant į šio akto I priede nustatytas sąlygas, yra abstrakčiai ir bendrai susijusi su bet kuriuo asmeniu, ketinančiu gaminti, pateikti rinkai arba naudoti šią medžiagą arba augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra šios medžiagos, ir bet kuriuo asmeniu, kuriam suteikti leidimai pateikti rinkai šiuos augalų apsaugos produktus.

55

Taigi ginčijamas aktas taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir sukelia teisinių pasekmių bendrai ir abstrakčiai apibrėžtoms asmenų kategorijoms. Iš to matyti, kad aktas yra taikomas visuotinai.

56

Ieškovė teigia, kad ginčijamas aktas daro poveikį kai kuriems jos nariams, nes glifosato naudojimas pakenktų jų – ir kaip Sąjungos piliečių, ir kaip vartotojų – sveikatai.

57

Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad ginčijamas aktas tariamai veikia kai kuriuos ieškovės narius, būtent kaip vartotojus ir Sąjungos piliečius bendrąja prasme.

58

Iš tiesų, kaip pripažįsta ir pati ieškovė, pratęsiant glifosato patvirtinimo galiojimą būtų padaryta žala kai kurių ieškovės narių sveikatai dėl glifosato pavojingumo ir jo naudojimo kasdienio vartojimo prekėse ir produktuose, daugiausia vandenyje, šie nariai būtų paveikti kaip Sąjungos vartotojai ir piliečiai.

59

Ieškovė taip pat teigia, kad tolesnis glifosato naudojimas būtų turtinės žalos šaltinis kai kuriems jos nariams, kurie yra kviečių augintojai ir kurie dėl savo etinių arba mokslinių įsitikinimų, atspindėtų jos įstatuose, nenaudoja šios veikliosios medžiagos, nes dėl didesnių sąnaudų, dėl mažesnio auginimo masto ir didesnių pardavimo kainų jie būtų ekonomiškai nepalankesnėje padėtyje, palyginti su augintojais, kurie naudoja šią veikliąją medžiagą.

60

Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad sąsaja, kuria remiasi ieškovė dėl kai kurių savo narių, kviečių augintojų, nėra kitokia nei ta, kuria galėtų remtis bet koks žemdirbys, kuris dėl jam žinomų priežasčių nenaudoja glifosato, o pasirenka kitus sprendimus, dėl kurių patiria tam tikrų išlaidų.

61

Vadinasi, ginčijamas aktas yra susijęs su ieškovės nariais dėl to, kad jie objektyviai yra vartotojai, Sąjungos piliečiai ar kviečių augintojai, kaip bet kuris kitas vartotojas, Sąjungos pilietis arba kviečių augintojas, kurio padėtis yra ar potencialiai gali būti tokia pati.

62

Taigi ieškovė neįrodė, kad jos nariai arba kai kurie iš jų yra konkrečiai susiję su ginčijamu aktu.

63

Sąlygos, reikalaujančios, kad asmuo būtų tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su aktu, kurį prašoma panaikinti, yra kumuliacinės, todėl nebūtina nustatyti, ar ieškovės nariai arba kai kurie iš jų yra tiesiogiai susiję su ginčijamu aktu.

64

Taigi ieškovės narių arba kai kurių iš jų teisė pareikšti individualius ieškinius negali būti grindžiama SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytu antruoju atveju.

65

Trečiasis atvejis, kai fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas, yra tada, kai tokį aktą galima laikyti reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktu, tiesiogiai susijusiu su tokiu asmeniu, ir dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių.

66

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto sąvoka apima bet kurį visuotinai taikomą teisės aktą, išskyrus teisėkūros procedūra priimtus teisės aktus (2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 60 punktas).

67

Nagrinėjamu atveju ginčijamas aktas yra reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, nes, pirma, jis yra visuotinai taikomas aktas, kaip pažymėta šios nutarties 55 punkte, ir, antra, jis nebuvo priimtas nei pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kuri aprašyta SESV 294 straipsnyje, nei pagal specialią teisėkūros procedūrą, apibrėžtą SESV 289 straipsnio 2 dalyje, kai aktą priima Europos Parlamentas, dalyvaujant Europos Sąjungos Tarybai, arba atvirkščiai. Beje, to neginčija ir pačios šalys.

68

Sąvoką „reglamentuojančio [reglamentuojamojo] pobūdžio teisės aktai, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių [įgyvendinamųjų] priemonių“, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, reikia aiškinti atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą, t. y. išvengti situacijų, kai fizinis asmuo priverstas pažeisti teisės aktus, kad galėtų kreiptis į teismą (2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Telefónica / Komisija, C‑274/12 P, EU:C:2013:852, 27 punktas).

69

Tuo atveju, jei reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas daro tiesioginį poveikį fizinio ar juridinio asmens teisinei padėčiai ir dėl jo nereikia priimti įgyvendinamųjų priemonių, kyla rizika, kad toks asmuo neteks veiksmingos teisminės apsaugos, jei negalės tiesiogiai pareikšti ieškinio Sąjungos teisme siekdamas užginčyti tokio reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto teisėtumą (2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Telefónica / Komisija, C‑274/12 P, EU:C:2013:852, 27 punktas).

70

Kita vertus, kai dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto reikia priimti įgyvendinamąsias priemones, Sąjungos teisės aktų laikymosi teisminę kontrolę, kaip tai matyti iš ESS 19 straipsnio 1 dalies, atlieka ne tik Teisingumo Teismas, bet ir valstybių narių teismai.

71

Iš tiesų, pirma, jeigu reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktą turi įgyvendinti Sąjungos institucijos, organai ar įstaigos, fiziniai ar juridiniai asmenys gali, laikydamiesi SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, pareikšti tiesioginį ieškinį Sąjungos teisme dėl įgyvendinamųjų aktų ir pagal SESV 277 straipsnį grįsdami tokį ieškinį remtis aptariamo pagrindinio akto neteisėtumu (1986 m. balandžio 23 d. Sprendimo Les Verts / Parlamentas, 294/83, EU:C:1986:166, 23 punktas).

72

Antra, kai už reglamentuojamųjų aktų įgyvendinimą atsakingos valstybės narės, fiziniai ar juridiniai asmenys gali ginčyti nacionalinės įgyvendinamosios priemonės galiojimą nacionaliniame teisme ir vykstant šiam procesui nurodyti pagrindinio teisės akto negaliojimą, taip prireikus paragindami nacionalinį teismą, remiantis SESV 267 straipsniu, pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą (1986 m. balandžio 23 d. Sprendimo Les Verts / Parlamentas, 294/83, EU:C:1986:166, 23 punktas).

73

Norint įvertinti, ar dėl reglamentuojamojo pobūdžio teisės akto reikia priimti įgyvendinamąsias priemones, būtina remtis ieškovo padėtimi, nesvarbu, ar dėl nagrinėjamo akto reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones dėl kitų asmenų (2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Telefónica / Komisija, C‑274/12 P, EU:C:2013:852, 30 punktas ir 2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 32 punktas).

74

Šiuo atveju reikėtų nustatyti, ar dėl ginčijamo akto dėl glifosato patvirtinimo galiojimo pratęsimo penkerių metų laikotarpiui reikia patvirtinti įgyvendinamąsias priemones dėl ieškovės narių.

75

Šiuo tikslu reikia atsižvelgti į šioje byloje taikytinais teisės aktais sukurtą mechanizmą.

76

Pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 glifosatas, kaip ir bet kuri veiklioji medžiaga, turi būti vertinamas dviem etapais.

77

Pirmame etape pati veiklioji medžiaga yra įvertinama Sąjungos lygmeniu, ją patvirtina Komisija pagal Reglamento Nr. 1107/2009 7–13 straipsniuose numatytą procedūrą, jei nustatoma, kad ji atitinka to paties reglamento 4 straipsnyje nurodytus patvirtinimo kriterijus.

78

Antrame etape augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra Sąjungos patvirtintos veikliosios medžiagos, yra vertinamas valstybių narių, kurios, laikydamosi Reglamento Nr. 1107/2009 28–39 straipsniuose numatytos procedūros ir leidimo išdavimo sąlygų, kai tinkama, išduoda leidimą pateikti produktą rinkai.

79

Taigi, atsižvelgiant į taikomą reglamentavimą, augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra Komisijos patvirtintos veikliosios medžiagos glifosato, negali būti teikiamas rinkai ir net naudojamas atitinkamoje valstybėje narėje be šios valstybės institucijų leidimo.

80

Tiesa, Reglamento Nr. 1107/2009 14–20 straipsniuose numatyta, kad minėtos veikliosios medžiagos gamintojo prašymu Komisija pratęsia veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimą, jei ji atitinka patvirtinimo kriterijus, nustatytus minėto reglamento 4 straipsnyje.

81

Vis dėlto veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo pratęsimas pats savaime nereiškia, kad yra patvirtinami, pratęsiami arba atnaujinami valstybių narių išduoti leidimai pateikti rinkai augalų apsaugos produktą, kurio sudėtyje yra minėtos veikliosios medžiagos.

82

Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 1107/2009 32 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą leidimai pateikti rinkai išduodami tam tikram ribotam laikotarpiui. Pagal šios nuostatos antrą pastraipą tas laikotarpis negali būti ilgesnis nei vieni metai nuo tos dienos, kurią baigėsi veikliosios medžiagos, kuri yra augalų apsaugos produkto sudedamoji dalis, patvirtinimo galiojimas. Vėliau tas laikotarpis nustatomas taip, kad atitiktų tos veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo laikotarpį.

83

Be to, Reglamento Nr. 1107/2009 43 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, pirma, kad leidimas pateikti rinkai augalų apsaugos produktą turi būti pratęsiamas leidimo turėtojui pateikus atitinkamą paraišką ir, antra, kad tokia paraiška turi būti pateikta per tris mėnesius nuo veikliosios medžiagos, kuri yra šio augalų apsaugos produkto sudedamoji dalis, patvirtinimo galiojimo pratęsimo.

84

Darytina išvada, kad ginčijamas aktas daro įtaką ieškovės nariams, t. y. vartotojams, Sąjungos piliečiams ir kviečių augintojams, kurių interesams ji atstovauja, kai pratęsiami valstybių narių išduoti leidimai pateikti rinkai augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato.

85

Remiantis šios nutarties 68–73 punktuose nurodyta jurisprudencija, toks leidimų pateikti rinkai pratęsimas yra ginčijamo akto įgyvendinamoji priemonė, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinį sakinį.

86

Šios išvados nekeičia kiti ieškovės pateikti argumentai.

87

Pirma, ieškovė tvirtina, kad, jos nuomone, pačiu ginčijamu aktu užtikrinama, kad toliau galios Italijos valdžios institucijų remiantis Reglamento Nr. 1107/2009 29 ir 32 straipsniais suteikti ir minėto akto priėmimo metu galioję leidimai pateikti rinkai augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos „glifosato“.

88

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šis argumentas grindžiamas prielaida, kad, kai Komisija pratęsia veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimą, automatiškai patvirtinami, pratęsiami arba atnaujinami valstybių narių išduoti leidimai teikti rinkai augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos.

89

Kaip matyti iš šios nutarties 81–83 punktų, ši prielaida yra klaidinga.

90

Be to, iš tiesų pagal Reglamento Nr. 1107/2009 43 straipsnio 5 ir 6 dalis valstybės narės priima sprendimą dėl leidimo pateikti augalų apsaugos produktą rinkai pratęsimo ne vėliau kaip per dvylika mėnesių po atitinkamame augalų apsaugos produkte esančios veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo pratęsimo ir gali pratęsti leidimą laikotarpiui, kurio reikia nagrinėjimui užbaigti ir sprendimui dėl pratęsimo priimti, jei dėl nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių sprendimas pratęsti leidimą nepriimamas iki jo galiojimo pabaigos.

91

Taigi, ieškovės teigimu, Italijos valdžios institucijos nusprendė laikinai pratęsti visus leidimus pateikti rinkai augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos „glifosato“.

92

Reikia pabrėžti, kad toks termino pratęsimas nėra savaiminė pasekmė Komisijai pratęsus veikliosios medžiagos „glifosato“ patvirtinimo galiojimą, bet yra atitinkamos valstybės narės intervencijos pasekmė tada, kai tokia intervencija gali būti ginčijama nacionaliniame teisme (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 12 d. Sprendimo ACDA ir kt. / Komisija, T‑242/15, EU:T:2017:6, 45–47 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

93

Antra, ieškovė teigia, kad priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės dėl leidimų teikti rinkai augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, negali būti laikomos įgyvendinamosiomis priemonėmis, nes ginčijamame akte pateikiami tik bendro pobūdžio nurodymai dėl jo taikymo, suteikiant diskreciją valstybėms narėms savo nuožiūra priimti įgyvendinamąsias priemones, nepateikiant jokio kriterijaus dėl jų konkretaus taikymo.

94

Jei būtų aiškinama, kad šis argumentas reiškia, jog reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas gali būti laikomas aktu, dėl kurio nereikia priimti įgyvendinamųjų priemonių, tik jeigu jame yra pateiktos išsamios ir konkrečios jo įgyvendinimo nuostatos, reikia pažymėti, kad veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimo pratęsimui taikomos kelios sąlygos, į kurias turi atsižvelgti valstybės narės, nagrinėdamos klausimą dėl leidimų teikti rinkai augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, pratęsimo.

95

Be to, kiek tai susiję su tariama valstybių narių diskrecija vykdant ginčijamą aktą, tariamai mechaninis nacionaliniu lygmeniu priimtų priemonių pobūdis nėra reikšmingas, nustatant, ar dėl reglamentuojamojo akto reikia priimti įgyvendinamąsias priemones, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutinį sakinį (šiuo klausimu žr. 2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 41 ir 42 punktus).

96

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas aktas nėra reglamentuojamojo pobūdžio aktas, dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinamųjų priemonių, kaip apibrėžta SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos paskutiniame sakinyje.

97

Tokiu atveju iš Sutarties ir Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos, kurioje aiškinama Sutartis, matyti, kad, kai fizinis ar juridinis asmuo siekia, kad būtų atlikta Sąjungos visuotinio taikymo akto teisminė kontrolė, turi būti pareiškiamas ieškinys nacionaliniame teisme dėl nacionalinio įgyvendinamojo akto ir prašoma, kad nacionalinis teismas pateiktų prašymą Teisingumo Teismui priimti prejudicinį sprendimą dėl pagrindinio teisės akto galiojimo Sąjungoje (žr. šios nutarties 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

98

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad šis ieškinys turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nes jis pateiktas Bendrajam Teismui.

99

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo skirti tyrimo priemonę – kad būtų pateiktos EFSA ataskaitos ištraukos, kuriose iš naujo vertinami tyrimai dėl galimo glifosato poveikio žmogaus sveikatai, siekiant juos palyginti su vadinamaisiais Monsanto dokumentais.

100

Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad šis prašymas yra susijęs su ieškinio nagrinėjimu iš esmės, todėl negali būti nagrinėjamas, nes ieškinys yra nepriimtinas.

101

Pagal Procedūros reglamento 142 straipsnio 2 dalį palyginti su pagrindiniu ginču įstojimas į bylą yra papildomas ir netenka savo dalyko, kai ieškinys pripažįstamas nepriimtinu.

102

Vadinasi, nebereikia priimti sprendimo dėl Helm, Monsanto Europe, Monsanto, Nufarm GmbH & Co. KG, Nufarm, Albaugh Europe, Albaugh UK, Albaugh TKI ir Barclay Chemicals Manufacturing prašymų įstoti į bylą.

103

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

104

Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji turi padengti savo ir Komisijos patirtas išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.

105

Pagal Procedūros reglamento 144 straipsnio 10 dalį Helm, Monsanto Europe, Monsanto, Nufarm GmbH & Co. KG, Nufarm, Albaugh Europe, Albaugh UK, Albaugh TKI ir Barclay Chemicals Manufacturing padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymu įstoti į bylą.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nutaria: