EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62018CJ0515

2019 m. spalio 24 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas.
Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato prieš Regione autonoma della Sardegna.
Tribunale amministrativo regionale per la Sardegna prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 – Keleivinio transporto viešosios paslaugos – Geležinkelių transportas – Viešųjų paslaugų sutartys – Tiesioginis sudarymas – Pareiga iš anksto paskelbti apie tiesioginį sutarties sudarymą – Apimtis.
Byla C-515/18.

Court reports – general – 'Information on unpublished decisions' section

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2019:893

TEISINGUMO TEISMO (dešimtoji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. spalio 24 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 – Keleivinio transporto viešosios paslaugos – Geležinkelių transportas – Viešųjų paslaugų sutartys – Tiesioginis sudarymas – Pareiga iš anksto paskelbti apie tiesioginį sutarties sudarymą – Apimtis“

Byloje C‑515/18

dėl Tribunale amministrativo regionale per la Sardegna (Sardinijos regiono administracinis teismas, Italija) 2018 m. liepos 4 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2018 m. rugpjūčio 6 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato

prieš

Regione autonoma della Sardegna,

dalyvaujant

Trenitalia SpA,

TEISINGUMO TEISMAS (dešimtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas I. Jarukaitis, teisėjai E. Juhász (pranešėjas) ir C. Lycourgos,

generalinis advokatas M. Campos Sánchez‑Bordona,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato, atstovaujamos advokato S. Gattamelata,

Regione autonoma della Sardegna, atstovaujamo advokačių S. Sau ir A. Camba,

Trenitalia SpA, atstovaujamos advokatų L. Torchia ir F. G. Albisinni,

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato F. Sclafani,

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos G. Hesse,

Europos Komisijos, atstovaujamos W. Mölls ir G. Conte,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007, p. 1), 7 straipsnio 2 ir 4 dalių išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato (Konkurencijos ir rinkos priežiūros tarnyba, Italija, toliau – AGCM) ir Regione autonoma della Sardegna (Sardinijos autonominis regionas, Italija, toliau – Sardinijos regionas) ginčą dėl šio regiono su Trenitalia SpA tiesiogiai sudarytos sutarties dėl keleivinio geležinkelių transporto viešųjų paslaugų teikimo.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

3

Reglamento Nr. 1370/2007 25, 29 ir 30 konstatuojamosiose dalyse numatyta:

„(25)

Keleivinio geležinkelių transporto viešųjų paslaugų srityje kyla investicijų ir infrastruktūros sąnaudų naštos klausimas. 2004 m. kovo mėn. [Europos] Komisija pateikė pasiūlymą dėl 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros [(OL L 237, 1991, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 341)] pakeitimų, kuriuo siekiama Bendrijos geležinkelių transporto įmonėms užtikrinti galimybę tarptautinių keleivinio transporto paslaugų teikimo metu naudotis visų valstybių narių infrastruktūromis. Šio reglamento tikslas – ne dar labiau atverti geležinkelių transporto paslaugų rinką, bet sukurti kompensavimui skirtą teisinio reglamentavimo sistemą ir (arba) išimtines teises viešųjų paslaugų sutartims.

<…>

(29)

Sudarydamos viešųjų paslaugų sutartis, išskyrus nepaprastąsias priemones ir sutartis, susijusias su nedideliais atstumais teikiamomis paslaugomis, kompetentingos institucijos turėtų imtis būtinų priemonių, kad ne vėliau kaip prieš vienerius metus būtų paskelbta, jog jos ketina sudaryti viešųjų paslaugų sutartis, nes taip potencialūs viešųjų paslaugų operatoriai spėtų pateikti pasiūlymus.

(30)

Tiesiogiai sudaromoms viešųjų paslaugų sutart[ims] turėtų būti taikomi griežtesni skaidrumo reikalavimai.“

4

Šio reglamento 2 straipsnio h punkte „tiesioginis sutarties sudarymas“ apibrėžtas kaip „viešųjų paslaugų sutarties sudarymas su tam tikru viešųjų paslaugų operatoriumi iš anksto neskelbiant konkurso“.

5

Minėto reglamento 5 straipsnio 6 dalyje numatyta:

„Išskyrus atvejus, kai draudžiama pagal nacionalinę teisę, kompetentingos institucijos gali nuspręsti tiesiogiai sudaryti viešųjų paslaugų sutartis, jei jos susijusios su geležinkelių transportu, išskyrus kitas bėgines transporto rūšis, pavyzdžiui metro ar tramvajus. Nukrypstant nuo 4 straipsnio 3 dalies ir išskyrus atvejus, kai taikoma 4 straipsnio 4 dalis, tokių sutarčių trukmė neturi viršyti 10 metų.“

6

To paties reglamento 7 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta:

„2.   Kiekviena kompetentinga institucija imasi būtinų priemonių, kad likus ne mažiau kaip vieneriems metams iki konkurso paskelbimo arba tiesioginio sutarties sudarymo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje būtų paskelbti bent šie duomenys:

a)

kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas;

b)

sudarytinos sutarties rūšis;

c)

paslaugos ir teritorijos, kurių atžvilgiu [dėl kurių] sutartis bus sudaroma;

Kompetentingos institucijos gali nuspręsti neskelbti šios informacijos, jei viešųjų paslaugų sutarčių metinis keleivinio transporto paslaugų atstumas neviršija 50000 kilometrų.

Jei informacija po jos paskelbimo pasikeičia, kompete[n]tinga institucija kuo greičiau paskelbia jos ištaisymą. Šis ištaisymas nedaro poveikio tiesioginio sutarties sudarymo ar konkurso paskelbimo datai.

Ši dalis netaikoma 5 straipsnio 5 daliai.

3.   Jei, kaip numatyta 5 straipsnio 6 dalyje, tiesiogiai sudaroma geležinkelių transporto viešųjų paslaugų sutartis, kompetentinga institucija per vienerius metus nuo sutarties sudarymo paskelbia šią informaciją:

a)

sutartį sudarantį subjektą, jo nuosavybę ir, jei tinkama, šalies arba šalių, vykdančių teisinę kontrolę, pavadinimą;

b)

viešųjų paslaugų sutarties trukmę;

c)

keleivinio transporto paslaugų, kurios bus teikiamos, aprašymą;

d)

finansinės kompensacijos rodiklių aprašymą;

e)

kokybės tikslus, pvz., punktualumą, patikimumą ir taikomas premijas bei sankcijas;

f)

su pagrindiniu turtu susijusias sąlygas.

4.   Suinteresuotos[ios] šalies prašymu kompetentinga institucija pateikia jai savo sprendimo dėl tiesioginio viešųjų paslaugų sutarties sudarymo priežastis.“

7

Reglamentas Nr. 1370/2007 buvo iš dalies pakeistas 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/2338 (OL L 354, 2016, p. 22). Šis pakeitimo reglamentas įsigaliojo 2017 m. gruodžio 24 d., jis netaikomas pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms.

Italijos teisė

8

2009 m. liepos 23 d.legge n. 99 – Disposizioni per lo sviluppo e l’internazionalizzazione delle imprese, nonché in materia di energia (Įstatymas Nr. 99 dėl įmonių, įskaitant energijos srities įmones, plėtros ir užsienio kapitalo pritraukimo priemonių; GURI, Nr. 176, 2009 m. liepos 31 d.) 61 straipsnyje nustatyta:

„Kompetentingos institucijos, sudarydamos paslaugų sutartis, net ir tada, kai nukrypsta nuo sektoriui taikomų taisyklių, gali remtis [Reglamento Nr. 1370/2007] 5 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalių bei 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Įmonėms, su kuriomis Italijoje ar užsienyje sudaromos paslaugų teikimo sutartys, kaip tai suprantama pagal minėtą [Reglamentą Nr. 1370/2007], netaikoma 1997 m. lapkričio 19 d. [decreto legislativo n. 422 – Conferimento alle regioni ed agli enti locali di funzioni e compiti in materia di trasporto pubblico locale, a norma dell’articolo 4, comma 4, della legge 15 marzo 1997, n. 59 (Įstatyminis dekretas Nr. 422 dėl funkcijų ir pareigų vietos viešojo transporto srityje perkėlimo regionams ir vietos valdžios institucijoms pagal 1997 m. kovo 15 d. Įstatymo Nr. 59 4 straipsnio 4 dalį; GURI, Nr. 287, 1997 m. gruodžio 10 d., p. 4)] 18 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta išimtis.“

9

2016 m. balandžio 18 d.decreto legislativo n. 50 – Attuazione delle direttive 2014/23/UE, 2014/24/UE e 2014/25/UE sull’aggiudicazione dei contratti di concessione, sugli appalti pubblici e sulle procedure d’appalto degli enti erogatori nei settori dell’acqua, dell’energia, dei trasporti e dei servizi postali, nonché per il riordino della disciplina vigente in materia di contratti pubblici relativi a lavori, servizi e forniture (Įstatyminis dekretas Nr. 50, kuriuo perkeliamos direktyvos 2014/23/ES, 2014/24/ES ir 2014/25/ES, susijusios su koncesijos sutarčių, viešojo pirkimo sutarčių sudarymu ir subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomais pirkimais, ir kuriuo keičiami viešojo darbų, paslaugų ir prekių pirkimo srities teisės aktai) (GURI, Nr. 91, paprastasis priedas, 2016 m. balandžio 19 d.) yra naujasis Codice dei contratti pubblici (toliau – Viešojo pirkimo sutarčių kodeksas).

10

Šio kodekso 4 straipsnyje nustatyta:

„Sudarant viešojo darbų, paslaugų ir prekių pirkimo sutartis, kurioms visiškai ar iš dalies netaikomas šis kodeksas, turi būti paisoma ekonomiškumo, veiksmingumo, nešališkumo, vienodo požiūrio, skaidrumo, proporcingumo, viešumo, aplinkos apsaugos ir energijos vartojimo efektyvumo principų.“

11

Minėto kodekso 17 straipsnio 1 dalies i punkte numatyta:

„Kodeksas netaikomas viešiesiems pirkimams ir paslaugų koncesijoms, susijusiems su viešojo geležinkelių ir metro transporto paslaugomis.“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

12

2015 m. gruodžio 29 d. Sardinijos regionas, vadovaudamasis Reglamento Nr. 1370/2007 7 straipsnio 2 dalimi, paskelbė išankstinį informacinį skelbimą apie tai, kad bus tiesiogiai sudaroma geležinkelių transporto viešųjų paslaugų sutartis.

13

Po šio paskelbimo jis gavo rinkoje įsitvirtinusio operatoriaus pasiūlymą, be to, susidomėjimą išreiškė du šiame sektoriuje veikiantys ūkio subjektai. Vienas iš šių subjektų tuo tikslu paprašė Sardinijos regiono nurodyti formalų pagrindą, kuriuo remiantis būtų vykdomas konkursas, ir paprašė pateikti papildomų dokumentų, kuriuose būtų išdėstyta išsamesnė informacija.

14

Nusprendęs, kad neprivalo skelbti konkurso, Sardinijos regionas po derybų su Trenitalia priėmė 2017 m. birželio 27 d. ir liepos 17 d. sprendimus tiesiogiai su ja sudaryti sutartį dėl regiono keleivinio geležinkelių transporto viešosios paslaugos teikimo nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.

15

Gavusi pranešimą dėl tariamų šios tiesioginio sutarties sudarymo procedūros trūkumų, AGCM šį sutarties sudarymą apskundė Tribunale amministrativo regionale per la Sardegna (Sardinijos regiono administracinis teismas, Italija).

16

Šiam teismui AGCM nurodė, kad sudarant tiesiogiai sutartis turi būti paisoma bendrųjų vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Ši institucija primena, kad Reglamento Nr. 1370/2007 29 ir 30 konstatuojamosiose dalyse numatyta, jog turi būti paskelbtas ketinimas sudaryti viešųjų paslaugų sutartis tam, kad potencialiems operatoriams būtų sudarytos galimybės pateikti pasiūlymus, o tiesiogiai sudarant sutartis turi būti taikomi griežtesni skaidrumo reikalavimai. Be to, ji pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog šio reglamento 7 straipsnio 2 dalies tikslas yra suteikti suinteresuotiesiems asmenims galimybę pateikti pasiūlymą vykstant tiesioginio sutarties sudarymo procedūrai, Sardinijos regionas turėjo paprašyti rinkoje įsitvirtinusio operatoriaus pateikti visus turimus duomenis apie paklausos lygį, darbuotojų skaičių, riedmenis ir kitą informaciją tam, kad jie būtų perduoti kitiems susidomėjimą išreiškusiems ūkio subjektams.

17

AGCM teigimu, regiono valdžios institucija, ketinanti tiesiogiai sudaryti keleivinio geležinkelių transporto viešųjų paslaugų sutartį, turi potencialiai suinteresuotiems ūkio subjektams suteikti visą informaciją, reikalingą komerciniam pasiūlymui parengti. Be to, ši valdžios institucija turi palyginti ir išanalizuoti pasiūlymus, pateiktus atsiliepiant į pagal Reglamento Nr. 1370/2007 7 straipsnio 2 dalį paskelbtą išankstinį skelbimą, ir pagrįsti ūkio subjekto, su kuriuo nuspręsta sudaryti sutartį, pasirinkimą.

18

Tačiau Sardinijos regionas, palaikomas Trenitalia, mano, kad visi procedūriniai reikalavimai, taikomi vykdant tiesioginio sutarties sudarymo procedūrą, buvo tenkinami ir kad lyginamoji analizė ar galimai gautų pasiūlymų arba išreikšto susidomėjimo vertinimas taikant konkurso procedūrą prieštarautų pačiai tiesioginio sutarties sudarymo procedūros, numatytos Reglamente Nr. 1370/2007, esmei.

19

Šiomis aplinkybėmis Tribunale amministrativo regionale per la Sardegna (Sardinijos regiono administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

Ar Reglamento Nr. 1370/2007 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad kompetentinga valdžios institucija, kuri ketina sutartį sudaryti tiesiogiai, privalo imtis reikiamų priemonių, kad paskelbtų ar perduotų reikalingą informaciją visiems ekonominės veiklos vykdytojams, kurie gali būti suinteresuoti paslaugos teikimu, kad jie galėtų pateikti svarų ir pagrįstą pasiūlymą?“

2.

Ar Reglamento Nr. 1370/2007 7 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad kompetentinga institucija, prieš sudarydama sutartį tiesiogiai, privalo palyginti ir įvertinti visus paslaugos valdymo pasiūlymus, kurie gali būti gauti paskelbus toje pačioje 7 straipsnio 4 dalyje minėtą išankstinį informacinį skelbimą?“

Dėl prejudicinių klausimų

20

Šiais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1370/2007 7 straipsnio 2 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad kompetentingos nacionalinės institucijos, ketinančios tiesiogiai sudaryti sutartį dėl keleivinio geležinkelių transporto paslaugų teikimo, privalo, pirma, paskelbti ar perduoti suinteresuotiems ūkio subjektams visą informaciją, reikalingą tam, kad jie galėtų parengti pakankamai išsamų pasiūlymą, kurį būtų galima įvertinti palyginamuoju būdu, ir, antra, atlikti visų pasiūlymų, kurie gali būti gauti paskelbus šią informaciją, lyginamąjį vertinimą.

21

Reglamento Nr. 1370/2007 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekviena kompetentinga institucija imasi būtinų priemonių, kad likus ne mažiau kaip vieniems metams iki konkurso paskelbimo arba tiesioginio sutarties sudarymo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje būtų paskelbti bent šioje nuostatoje aiškiai nurodyti duomenys. Kaip matyti iš šios nuostatos, šie duomenys – tai kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas, sudarytinos sutarties rūšis, paslaugos ir teritorijos, dėl kurių sutartis bus sudaroma.

22

Šio reglamento 7 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad suinteresuotosios šalies prašymu kompetentinga institucija nurodytų jai savo sprendimo dėl tiesioginio viešųjų paslaugų sutarties sudarymo priežastis.

23

Siekiant nustatyti, ar, kaip teigia AGCM, šios nuostatos įpareigoja kompetentingą instituciją paskelbti ir pateikti tiek informacijos, kiek tai būtina pasiūlymų, kurie gali būti gauti, lyginamajam vertinimui atlikti ir veiksmingam konkurenciniam varžymuisi užtikrinti, pagal suformuotą jurisprudenciją reikia atsižvelgti ne tik į šių nuostatų formuluotes, bet ir į jų kontekstą bei teisės akto, kuriame jos įtvirtintos, tikslus, o šių nuostatų genezė taip pat gali būti reikšminga jų aiškinimui (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Inspecteur van de Belastingdienst, C‑631/17, EU:C:2019:381, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

24

Visų pirma, kalbant apie šių nuostatų formuluotes, reikia konstatuoti, kad pagal jas nereikalaujama paskelbti ar perduoti informaciją apie numatomą sudaryti sutartį, kuri sudarytų galimybes parengti pasiūlymą, kurį savo ruožtu būtų galima įvertinti palyginamuoju būdu, be to, jose nenumatyta, kad turi būti organizuojamas paskelbus šią informaciją galbūt gautų pasiūlymų lyginamasis vertinimas.

25

Iš tiesų, viena vertus, Reglamento Nr. 1370/2007 7 straipsnio 2 dalyje tik išvardijami duomenys, kuriuos kompetentinga institucija privalo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje likus ne mažiau kaip vieniems metams iki tiesioginio sutarties sudarymo. Be to, vien šie duomenys neleidžia parengti pasiūlymo, kurį būtų galima įvertinti palyginamuoju būdu. Šiuo klausimu pakanka paminėti, kad tik informacija apie keleivinio geležinkelių transporto paslaugų sutartį, kurią kompetentinga institucija numato sudaryti tiesiogiai, kaip nurodyta šioje nuostatoje, patenka į kategoriją „paslaugos ir teritorijos, kurių atžvilgiu [dėl kurių] sutartis bus sudaroma“. Ši informacija suinteresuotajam ūkio subjektui neleidžia nustatyti konkrečių numatomos sudaryti sutarties požymių.

26

Dėl Reglamento Nr. 1370/2007 7 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos nurodyti sprendimo dėl tiesioginio sutarties sudarymo priežastis, kita vertus, reikia pažymėti, kad iš paties šios nuostatos teksto negalima daryti išvados, jog ši pareiga siejama ne tik su priežastimis, dėl kurių kompetentinga valdžios institucija nusprendė tiesiogiai sudaryti sutartį, bet ir su kiekybiniu ar kokybiniu pasiūlymų, kuriuos galbūt gavo kompetentinga institucija, vertinimu.

27

Toliau, kalbant apie Reglamento Nr. 1370/2007 7 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatų kontekstą ir teisės akto, kuriame jos įtvirtintos, tikslus, reikia priminti, pirma, kad šiame reglamente nustatytos taisyklės, susijusios su geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų sutarčių sudarymu tiesiogiai arba konkurso tvarka.

28

Šio reglamento 2 straipsnio h punkte išskiriama dviejų rūšių geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo tvarka, sąvoką „tiesioginis sutarties sudarymas“ apibrėžiant kaip viešųjų paslaugų sutarties sudarymą su tam tikru viešųjų paslaugų operatoriumi iš anksto neskelbiant konkurso.

29

Todėl „tiesioginis sutarties sudarymas“ reiškia, kad atmetama bet kokia konkurso galimybė.

30

Jeigu Reglamento Nr. 1370/2007 7 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos būtų suprantamos taip, kad jose įtvirtinta viešinimo sistema, iš esmės analogiška tai, kuri taikoma konkurso atveju, ir kad pagal jas reikalaujama atlikti galbūt gautų pasiūlymų lyginamąjį vertinimą, dėl tokio aiškinimo tiesioginio sutarties sudarymo procedūra būtų prilyginama konkurso procedūrai ir dėl to būtų nepaisoma didelių skirtumų, kurie būdingi šioms procedūroms pagal Reglamentą Nr. 1370/2007.

31

Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kaip nurodyta ir Reglamento Nr. 1370/2007 25 konstatuojamojoje dalyje, kad šiuo reglamentu siekiama ne dar labiau atverti geležinkelių transporto paslaugų rinką, bet sukurti kompensavimui skirtą teisinio reglamentavimo sistemą ir (arba) išimtines teises viešųjų paslaugų sutartims.

32

Antra, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš minėto reglamento 30 konstatuojamosios dalies, juo siekiama, kad tiesiogiai sudaromoms viešųjų paslaugų sutartims būtų taikomi griežtesni skaidrumo reikalavimai, ir kad, kaip nurodyta šio reglamento 29 konstatuojamojoje dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje numatytomis viešinimo priemonėmis siekiama suteikti galimybę potencialiems viešųjų paslaugų operatoriams pateikti pasiūlymus.

33

Tuo remiantis darytina išvada, kad pagal Reglamento Nr. 1370/2007 7 straipsnio 2 dalį paskelbta informacija turi sudaryti ūkio subjektui galimybę nuo šioje nuostatoje nurodyto momento ginčyti patį kompetentingos institucijos numatomo tiesioginio sutarties sudarymo principą (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Rudigier, C‑518/17, EU:C:2018:757, 64 ir 66 punktus). Nors būtina užtikrinti tokios teisės ginčyti veiksmingumą, ūkio subjektas gali veiksmingai ginčyti tą patį tiesioginio viešosios paslaugos teikimo sutarties sudarymo principą ir tam nebūtina, kad kompetentinga institucija iš anksto paskelbtų ar perduotų suinteresuotiesiems ūkio subjektams visą informaciją, reikalingą tam, kad jie galėtų pateikti svarų ir pagrįstą pasiūlymą.

34

Galiausiai Reglamento Nr. 1370/2007 7 straipsnio 2 ir 4 dalių genezė taip pat patvirtina pažodinį šios nuostatos aiškinimą.

35

Kaip šiuo klausimu savo rašytinėse pastabose pažymėjo Austrijos vyriausybė, Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas nepritarė vykstant Reglamento Nr. 1370/2007 priėmimo parengiamiesiems darbams Komisijos pateiktam pasiūlymui užtikrinti dar didesnį atvėrimą konkurencijai. Ši institucija dėl tiesiogiai sudaromų sutarčių siūlė numatyti, kad kiti potencialūs ūkio subjektai per šešis mėnesius nuo išankstinio pranešimo galėtų kaip alternatyvą pateikti kompetentingai institucijai geresnį pasiūlymą, nei anksčiau pateikė ūkio subjektas, su kuriuo buvo numatyta tiesiogiai sudaryti sutartį. Kaip matyti iš to pasiūlymo, kompetentinga institucija turėtų išnagrinėti tokius pasiūlymus ir pranešti savo sprendimo juos priimti ar atmesti priežastis (iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl valstybių narių veiksmų, susijusių su viešųjų paslaugų reikalavimais ir viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymu geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transporto srityje (2002 m. vasario 21 d. COM(2002) 107 final, OL C 151 E, 2002, p. 146), 7 straipsnio 2 dalis)).

36

Vis dėlto Sąjungos teisės aktų leidėjas pasirinko Reglamento Nr. 1370/2007 7 straipsnio 2 ir 4 dalių formuluotes, kuriose visiškai neminima jokia pareiga įvertinti ir palyginti pasiūlymus, kurie gali būti gauti po 7 straipsnio 2 dalyje numatyto paskelbimo.

37

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1370/2007 7 straipsnio 2 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad kompetentingos nacionalinės institucijos, ketinančios tiesiogiai sudaryti keleivinio geležinkelių transporto viešųjų paslaugų sutartį, neprivalo, pirma, skelbti ar teikti potencialiai suinteresuotiems ūkio subjektams visos informacijos, reikalingos tam, kad jie galėtų parengti pakankamai išsamų pasiūlymą, kurį būtų galima įvertinti lyginamuoju būdu, ir, antra, atlikti tokio visų pasiūlymų, kurie gali būti gauti paskelbus šią informaciją, lyginamojo įvertinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

 

2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 7 straipsnio 2 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad kompetentingos nacionalinės institucijos, ketinančios tiesiogiai sudaryti keleivinio geležinkelių transporto viešųjų paslaugų sutartį, neprivalo, pirma, skelbti ar teikti potencialiai suinteresuotiems ūkio subjektams visos informacijos, reikalingos tam, kad jie galėtų parengti pakankamai išsamų pasiūlymą, kurį būtų galima įvertinti lyginamuoju būdu, ir, antra, atlikti tokio visų pasiūlymų, kurie gali būti gauti paskelbus šią informaciją, lyginamojo įvertinimo.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: italų.

Top