Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62018CJ0386

2019 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas.
Coöperatieve Producentenorganisatie en Beheersgroep Texel UA prieš Minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit.
College van Beroep voor het Bedrijfsleven prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra žuvininkystės politika – Reglamentai (ES) Nr. 1303/2013, 1379/2013 ir 508/2014 – Žvejybos ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijos – Gamybos ir prekybos planai – Finansinė parama tiems planams rengti ir įgyvendinti – Išlaidų tinkamumo finansuoti sąlygos – Valstybių narių diskrecija – Galimybės pateikti paraišką dėl paramos nebuvimas pagal nacionalinę teisę.
Byla C-386/18.

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2019:1122

 TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. gruodžio 19 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra žuvininkystės politika – Reglamentai (ES) Nr. 1303/2013, 1379/2013 ir 508/2014 – Žvejybos ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijos – Gamybos ir prekybos planai – Finansinė parama tiems planams rengti ir įgyvendinti – Išlaidų tinkamumo finansuoti sąlygos – Valstybių narių diskrecija – Galimybės pateikti paraišką dėl paramos nebuvimas pagal nacionalinę teisę“

Byloje C‑386/18

dėl College van Beroep voor het bedrijfsleven (Ekonominių bylų administracinis apeliacinis teismas, Nyderlandai) 2018 m. birželio 5 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2018 m. birželio 11 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Coöperatieve Producentenorganisatie en Beheersgroep Texel UA

prieš

Minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev, teisėjai P. G. Xuereb (pranešėjas) ir T. von Danwitz,

generalinis advokatas M. Bobek,

posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. balandžio 10 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir M. L. Noort,

Europos Komisijos, atstovaujamos H. van Vliet, F. Ronkes Agerbeek, K. Walkerová ir F. Moro,

susipažinęs su 2019 m. birželio 26 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013, p. 1, toliau – BRO reglamentas), 28 straipsnio, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013, p. 320, toliau – BSP reglamentas), 65 straipsnio 6 dalies ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014, p. 1, toliau – EJRŽF reglamentas), 66 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Coöperatieve Producentenorganisatie en Beheersgroep Texel UA (toliau – PO Texel) ir minister van Landbouw, Natuur en Voedselkwaliteit (žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministras) ginčą dėl jos sprendimo atmesti paraišką dėl subsidijos iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF).

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

BRO reglamentas

3

BRO reglamento 7 ir 14 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„7)

žvejybos ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijoms (gamintojų organizacijos) tenka pagrindinis vaidmuo siekiant [bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP)] ir [bendro rinkos organizavimo žvejybos ir akvakultūros produktų sektoriuje (toliau – BRO)] tikslų. Todėl būtina padidinti jų atsakomybę ir suteikti reikalingą finansinę paramą, kad jos galėtų atlikti reikšmingesnį vaidmenį kasdienėje žuvininkystės valdymo veikloje, tuo pačiu atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos tiksluose apibrėžtus principus. <…>

<…>

14)

kad gamintojų organizacijos galėtų skatinti savo narius vykdyti tausią žvejybos ir akvakultūros veiklą, jos turėtų parengti ir pateikti valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms gamybos ir prekybos planą, kuriame būtų numatytos reikiamos jų tikslų įgyvendinimo priemonės.“

4

Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„<…> gamintojų organizacijos <…> gali būti steigiamos atitinkamai žvejybos arba akvakultūros produktų gamintojų iniciatyva vienoje ar daugiau valstybių narių <…>.“

5

Minėto reglamento 28 straipsnyje „Gamybos ir prekybos planas“ nustatyta:

„1.   Kiekviena gamintojų organizacija savo kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms patvirtinti pateikia bent savo pagrindinių parduodamų rūšių gamybos ir prekybos planą. <…>

<…>

3.   Gamybos ir prekybos planą patvirtina kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos. Gamintojų organizacija nedelsdama pradeda įgyvendinti patvirtintą planą.

<…>

5.   Gamintojų organizacija rengia metinę ataskaitą apie savo veiklą įgyvendinant gamybos ir prekybos planą ir pateikia ją patvirtinti savo kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms.

6.   Gamintojų organizacijos gamybos ir rinkodaros [prekybos] plan[ams] pareng[ti] ir įgyvendin[ti] gali gauti finansinę paramą pagal būsimą Sąjungos teisės aktą, kuriuo nustatomos finansinės paramos jūrų reikalų ir žuvininkystės politikai 2014–2020 m. laikotarpiu sąlygos.

<…>“

BŽP reglamentas

6

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013, p. 22, toliau – BŽP reglamentas), 35 straipsnyje nustatyta:

„1.

Nustatomas [BRO] <.. >

<…>

3.

[BRO] visų pirma sudaro:

<…>

b)

<…> produktų gamintojų organizacijų gamybos ir prekybos planai;

<…>“

BSP reglamentas

7

BSP reglamento 2 straipsnio 14 punkte sąvoka „užbaigtas veiksmas“ apibrėžiama kaip „fiziškai užbaigtas arba visiškai įgyvendintas veiksmas, dėl kurio paramos gavėjai yra atlikę visus susijusius mokėjimus ir gavę atitinkamą viešąjį įnašą“.

8

Šio reglamento 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės tinkamu teritoriniu lygmeniu, paisydamos savo institucinės, teisinės ir finansinės sistemos, ir jų tam tikslui paskirtos institucijos atsako už programų rengimą ir įgyvendinimą ir vykdo savo užduotis <…> laikydamosi šio reglamento ir specialių [Europos struktūriniams ir investicijų fondams (toliau – ESI fondai)] taikomų taisyklių.“

9

Minėto reglamento 65 straipsnio „Tinkamumas finansuoti“ 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta:

„1.   Išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente arba konkrečiam fondui taikomose taisyklėse nustatomos konkrečios taisyklės.

2.   Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš ESI fondų, jeigu paramos gavėjas jas faktiškai patyrė ir jei jos apmokėtos per laikotarpį nuo programos pateikimo Komisijai arba 2014 m. sausio 1 d. (taikoma ankstesnė iš šių datų) iki 2023 m. gruodžio 31 d. <…>

<…>

6.   Veiksmai negali būti atrinkti, kad jiems būtų teikiama ESI fondų parama, jeigu iki paramos gavėjo paraiškos skirti finansavimą pagal programą pateikimo vadovaujančiajai institucijai jie buvo fiziškai baigti arba visiškai įgyvendinti, nepaisant to, ar paramos gavėjas atliko visus su jais susijusius mokėjimus.“

EJRŽF reglamentas

10

EJRŽF reglamento 6 straipsnio „Sąjungos prioritetai“ 5 dalyje nustatyta:

„EJRŽF prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ ir BŽP įgyvendinimo. Juo laikomasi šių tvaraus žvejybos ir akvakultūros ir susijusios veiklos plėtojimo Sąjungos prioritetų, kuriais atspindimi atitinkami BSP reglamento <…> teminiai tikslai:

<…>

5.

Prekybos ir perdirbimo skatinimas siekiant šių konkrečių tikslų:

a)

žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimo;

b)

investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimo.

<…>“

11

EJRŽF reglamento 66 straipsnis „Gamybos ir prekybos planai“ suformuluotas taip:

1.   EJRŽF remia [BRO reglamento] 28 straipsnyje nurodytų gamybos ir prekybos planų rengimą ir įgyvendinimą.

2.   Su gamybos ir prekybos planais susijusios išlaidos yra tinkamos paramai gauti EJRŽF lėšomis tik kompetentingoms valdžios institucijoms valstybėje narėje patvirtinus [BRO reglamento] 28 straipsnio 5 dalyje nurodytą metinę ataskaitą.

3.   Per metus vienai gamintojų organizacijai suteikta parama pagal šį straipsnį neviršija 3 % tos gamintojų organizacijos per ankstesnius trejus kalendorinius metus rinkai pateiktos produkcijos vidutinės metinės vertės. <…>

4.   Atitinkama valstybė narė gali skirti 50 % finansinės paramos išankstinį mokėjimą patvirtinus gamybos ir prekybos planą pagal [BRO reglamento] 28 straipsnio 3 dalį.

5.   1 dalyje nurodyta parama teikiama tik gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms.“

12

EJRŽF reglamento 68 straipsnio „Rinkodaros priemonės“ 1 dalyje nustatyta:

„1. EJRŽF gali remti žvejybos ir akvakultūros produktų rinkodaros priemones <…>“

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1418/2013

13

2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1418/2013 dėl gamybos ir prekybos planų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1379/2013 (OL L 353, 2013, p. 40) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Gamintojų organizacijos pirmuosius planus kompetentingoms nacionalinėms institucijoms pateikia iki 2014 m. vasario mėn. pabaigos. <…>“

Gairės Nr. 2014/2

14

2014 m. birželio 13 d. Komisijos gairių Nr. 2014/2 dėl rinkos dimensijos įtraukimo į EJRŽF veiklos programas 3.3 punkte, be kita ko, nustatyta:

„Turinys, patvirtinimas ir sprendimas dėl [gamybos ir prekybos planų] finansavimo lygio priklauso valstybių narių kompetencijai: valstybės narės turi patvirtinti [gamybos ir prekybos planus] ir nustatyti kiekvieno iš jų finansavimo dydį. <…>“

Nyderlandų teisė

Bendrasis administravimo įstatymas

15

Pagal 1992 m. birželio 4 d.Wet houdende algemene regels van bestuursrecht (Algemene wet bestuursrecht) (Įstatymas, kuriuo nustatomos bendrosios administracinės teisės normos) (Bendrasis administravimo įstatymas) (Stb. 1992, Nr. 315) 4:23 straipsnio 1 dalį administracinė institucija skiria subsidiją tik remdamasi teisės nuostata, kurioje tiksliai nurodytos subsidijuojamos veiklos rūšys.

Nutarimas dėl Europos ekonominių subsidijų

16

2015 m. liepos 1 d. Nyderlanduose įsigaliojo 2015 m. birželio 28 d.Regeling van de Staatssecretaris van Economische Zaken, nr. WJZ/15083650, houdende vaststelling van subsidie-instrumenten in het kader van de Europese structuur- en investeringsfondsen op het terrein van Economische Zaken (Regeling Europese EZ-Subsidies) (valstybės sekretoriaus ekonomikos reikalams Nutarimas Nr. WJZ/15083650 dėl subsidijų priemonių, susijusių su Europos struktūriniais ir investicijų fondais, nustatymo ekonomikos reikalų srityje (Nutarimas dėl Europos ekonominių subsidijų) (Stcrt. 2015, Nr. 18094).

17

Pagal šio nutarimo 2.2 straipsnį EJRŽF reglamente nurodyta veikla, pateikus paraišką, gali būti subsidijuojama Žemės ūkio, gamtos ir maisto produktų ministerijos.

18

Pagal to nutarimo 2.3 straipsnio 1 dalį ministerija gali skirti subsidiją tik tuo atveju, jei numato, kad gali būti pateikta paraiška dėl finansinės paramos, nurodydama subsidijos ribą ir paraiškos pateikimo terminą.

Nutarimas dėl subsidijų gamybos ir prekybos planams modulio

19

2016 m. rugpjūčio 25 d.Regeling van de Staatssecretaris van Economische Zaken, nr. WJZ/16105576, houdende wijziging van de Regeling Europese EZ-subsidies en de Regeling openstelling EZ-subsidies 2016 in verband met de subsidiemodule inzake productie- en afzetprogramma’s en andere wijzigingen in het kader van het Europees Fonds voor Maritieme Zaken en Visserij (valstybės sekretoriaus ekonomikos reikalams Nutarimas Nr. WJZ/16105576, kuriuo iš dalies keičiamas Nutarimas dėl Europos ekonominių subsidijų ir Nutarimas dėl 2016 m. Europos ekonominių subsidijų patvirtinimo, kiek tai susiję su subsidijų gamybos ir prekybos planams moduliu, ir kuriuo atliekami kiti daliniai pakeitimai, susiję su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu) (Stcrt. 2016, Nr. 43926, toliau – Nutarimas dėl subsidijų gamybos ir prekybos planams modulio) Nyderlandai nustatė subsidijų modulį, susijusį su gamybos ir prekybos planais, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki rugsėjo 16 d.

Ginčas pagrindinėje byloje ir prejudiciniai klausimai

20

PO Texel – tai gamintojų organizacija, kaip tai suprantama pagal BRO reglamento 6 straipsnio 1 dalį, kurios tikslas – imtis priemonių, siekiant skatinti racionalią žvejybos praktiką ir gerinti žuvininkystės produktų pardavimo sąlygas.

21

2014 m. balandžio 29 d. ši organizacija, remdamasi BRO reglamento 28 straipsnio 1 dalimi, žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministrui pateikė tvirtinti 2014 m. gamybos ir prekybos planą.

22

2014 m. liepos 9 d. sprendimu ministras, remdamasis BRO reglamento 28 straipsnio 3 dalimi, patvirtino tą planą, o PO Texel, remdamasi tą pačia nuostata, jį nedelsdama įgyvendino.

23

2014 m. spalio mėn. Nyderlandų Karalystė pateikė Komisijai veiksmų programą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

24

2015 m. vasario 25 d. Komisijai patvirtinus Nyderlandų Karalystės pateiktą veiksmų programą, 2015 m. gegužės 19 d.PO Texel žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministrui pateikė subsidijos paraišką, remdamasi 2014 m. gamybos ir prekybos planu, kad atitiktų nustatytus reikalavimus gauti EJRŽF paramą tiek išlaidoms, kurių patyrė rengdama ir įgyvendindama tą planą, tiek išlaidoms jos taikytoms rinkodaros priemonėms.

25

2015 m. liepos 10 d. sprendimu ministras atmetė PO Texel paraišką. Jis nusprendė, viena vertus, kad šios įmonės paraiškos dėl subsidijos pateikimo dieną Nyderlandų Karalystė dar nebuvo numačiusi galimybės pateikti tokią paraišką nei gamybos ir prekybos planams rengti ir įgyvendinti, kaip nurodyta EJRŽF reglamento 66 straipsnyje, nei dėl žvejybos ir akvakultūros produktų rinkodaros priemonių, kurių imasi gamintojų organizacijos pagal to reglamento 68 straipsnį. Kita vertus, jis nusprendė, kad PO Texel pateikė paraišką dėl subsidijos tik po to, kai parengė 2014 m. gamybos ir prekybos planą ir, ministrui jį patvirtinus, jį įgyvendino.

26

PO Texel pateiktą skundą dėl to sprendimo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministras atmetė kaip nepagrįstą.

27

Grįsdama dėl to sprendimo College van Beroep voor het bedrijfsleven (Ekonominių bylų apeliacinis administracinis teismas, Nyderlandai) pareikštą ieškinį PO Texel tvirtina, be kita ko, kad pagal EJRŽF reglamento 66 straipsnį ji atitinka reikalavimus EJRŽF paramai išlaidoms dėl jos priimto 2014 m. gamybos ir prekybos plano rengimo ir įgyvendinimo gauti. Šiuo klausimu ji pažymi, kad gamybos ir prekybos planą ji privalėjo pateikti pagal BRO reglamento 28 straipsnio 1 dalį.

28

Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministras savo ruožtu iš esmės teigia, kad negalėjo tenkinti PO Texel pateiktos paraiškos dėl subsidijos, nes tos paraiškos pateikimo dieną Nyderlandų Karalystė nebuvo numačiusi galimybės pateikti tokią paraišką, ir bet kuriuo atveju, dėl to, kad EJRŽF reglamento skyrius, kuriame yra 66 straipsnis, palieka plačią diskreciją valstybėms narėms.

29

Šiomis aplinkybėmis College van Beroep voor het bedrijfsleven (Ekonominių bylų apeliacinis administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.

a)

Ar pagal [EJRŽF reglamento] 66 straipsnio 1 dalį tiek, kiek joje numatyta, kad [EJRŽF] remia gamybos ir prekybos planų rengimą ir įgyvendinimą, numatytą [BRO reglamento] 28 straipsnyje, valstybei narei draudžiama atsisakyti tenkinti gamintojų organizacijos pateiktą paraišką tokiai paramai gauti, motyvuojant tuo, jog, teikiant paraišką, ši valstybė narė nei Komisijos patvirtintoje jos veiksmų programoje, nei nacionalinėse nuostatose dėl išlaidų tinkamumo finansuoti nustatymo nebuvo numačiusi galimybės teikti tokią paraišką dėl tam tikros kategorijos išlaidų (šiuo atveju – gamybos ir prekybos planų rengimo ir įgyvendinimo išlaidų) arba dėl tam tikro laikotarpio (šiuo atveju – 2014 m.)?

b)

Ar atsakant į [pirmojo klausimo a dalį] reikšminga tai, kad pagal [BRO reglamento] 28 straipsnį gamintojų organizacija privalo parengti gamybos ir prekybos planą ir, kai šį planą patvirtina valstybė narė, jį įgyvendinti?

2.

Ar tuomet, jei į [pirmojo klausimo a dalį] būtų atsakyta taip, kad pagal [EJRŽF reglamento] 66 straipsnio 1 dalį valstybei narei draudžiama atsisakyti tenkinti gamintojų organizacijos pateiktą paraišką dėl paramos gamybos ir prekybos planams rengti ir įgyvendinti, motyvuojant tuo, jog paraiškos pateikimo metu ši valstybė narė nebuvo numačiusi galimybės teikti tokią paraišką, [EJRŽF reglamento] 66 straipsnio 1 dalis yra tiesioginis suinteresuotojo pareiškėjo savo valstybei narei reiškiamo reikalavimo skirti tą subsidiją teisinis pagrindas?

3.

Ar tuomet, jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta taip, kad [EJRŽF reglamento] 66 straipsnio 1 dalis antrajame klausime minėtu atveju yra tiesioginis atitinkamo pareiškėjo savo valstybei narei reiškiamo reikalavimo suteikti tą subsidiją teisinis pagrindas, pagal [BSP reglamento] 65 straipsnio 6 dalį draudžiama suteikti subsidiją gamybos ir prekybos planui rengti ir įgyvendinti, jei paraiška pateikiama po to, kai tas planas jau buvo parengtas ir įgyvendintas?“

Dėl prejudicinių klausimų

Pirminės pastabos

30

Pirmiausia reikia pažymėti, kad, įsigaliojus reglamentams BRO, BŽP ir EJRŽF, BŽP srityje įvykdyta tuomet paskutinė reforma, įsigaliojusi 2014 m. sausio 1 d.

31

Kad būtų pasiekti šios reformos tikslai, Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai pabrėžė būtinybę gamintojų organizacijoms tuo tikslu teikti reikiamą paramą ir suteikė joms konkretų paramos įrankį, t. y. gamybos ir prekybos planus.

32

Šių planų rengimą ir įgyvendinimą reglamentuojančios sąlygos nustatytos BRO reglamento 28 straipsnyje, kuriame gamintojų organizacijoms nustatytas tam tikras skaičius pareigų, kaip antai, pirma, pateikti tokį planą tvirtinti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, antra, joms patvirtinus tą planą, nedelsiant jį įgyvendinti ir, trečia, parengti metinę ataskaitą apie įgyvendinant tą planą vykdytą veiklą ir pateikti ją kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Tik po to, kai tos institucijos patvirtina metinę ataskaitą, gamintojų organizacijų patirtos išlaidos gamybos ir prekybos planams rengti ir įgyvendinti tampa atitinkančiomis reikalavimus EJRŽF paramai gauti.

33

Tų planų finansavimo tvarką reglamentuoja EJRŽF reglamentas, kuris yra BŽP naudojama finansavimo priemonė programavimo laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir, konkrečiai kalbant, to reglamento 66 straipsnis.

34

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad finansavimas iš EJRŽF vykdomas remiantis kiekvienos valstybės narės parengtomis bendromis veiksmų programomis, apimančiomis visą programavimo laikotarpį. Šiose programose, kurias reikia pateikti Komisijai, turi būti išdėstytas finansavimo planas ir strategijos, kurios laikomasi, aprašas, kad būtų įrodyta, jog finansinių išteklių skyrimas to reglamento 6 straipsnyje nurodytiems Sąjungos prioritetams geba tinkamai prisidėti prie tose programose nustatytų tikslų įgyvendinimo. Kai Komisija tas programas patvirtina, valstybės narės privalo nustatyti nacionalinius išlaidų atitikties reikalavimams kriterijus ir numatyti galimybę pateikti paraišką dėl EJRŽF subsidijos. Nagrinėjamu atveju Nyderlandų Karalystė tokią galimybę numatė tik 2016 m. rugpjūčio 25 d., kai priimtas Nutarimas dėl subsidijų gamybos ir prekybos planams modulio.

35

Be to, reikia pažymėti, kad dėl pavėluoto EJRŽF reglamento priėmimo 2014 m. gegužės 15 d. ir taikymo atgaline data nuo 2014 m. sausio 1 d. ir dėl to, kad veiksmų programas valstybės narės Komisijai galėjo pateikti tik po šios datos, gamintojų organizacijos privalėjo parengti ir įgyvendinti 2014 m. gamybos ir prekybos planus, nors galimybė gauti to reglamento 66 straipsnyje nurodytą finansinę paramą dar nebuvo formaliai numatyta. Iš tiesų, remiantis Įgyvendinimo reglamento Nr. 1418/2013 2 straipsniu, šios organizacijos planus už 2014 m. privalėjo pateikti iki tų metų vasario mėn. pabaigos. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad PO Texel kompetentingam nacionaliniam ministrui planą pateikė tik 2014 m. balandžio 29 d.

36

Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors Įgyvendinimo reglamente Nr. 1418/2013 gamintojų organizacijoms nustatyta pareiga pateikti 2014 m. gamybos ir prekybos planus iki tų metų vasario mėn. pabaigos, nes tame reglamente nebuvo numatytos pasekmės šio su laiku susijusio reikalavimo nesilaikymo atveju, Nyderlandų valdžios institucijos nemanė, kad reikia atsižvelgti į PO Texel plano pateikimo vėlavimo svarbą. Ši vyriausybė patvirtino, kad bet kuriuo atveju tas vėlavimas negali sukelti pasekmių šiai gamintojų organizacijai, kaip antai teisės pasinaudoti EJRŽF teikiama subsidija netekimo.

Dėl pirmojo klausimo

37

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją valstybei narei draudžiama atsisakyti tenkinti gamintojų organizacijos paraišką dėl subsidijos išlaidoms, kurių ji patyrė rengdama ir įgyvendindama gamybos ir prekybos planą, motyvuojant tuo, kad paraiškos pateikimo momentu ta valstybė narė nacionalinės teisės sistemoje dar nebuvo numačiusi galimybės pateikti tokią paraišką. Jam kyla klausimas, ar aplinkybė, kad BRO reglamento 28 straipsnyje šioms organizacijoms nustatyta pareiga rengti tokius planus ir juos įgyvendinti, kai kompetentingos nacionalinės institucijos juos patvirtina, gali turėti įtakos atsakymui, kurį reikia pateikti į šį klausimą.

38

Šiuo klausimu reikia iš karto nustatyti, ar EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalyje pasakydamas, kad EJRŽF „remia“ gamybos ir prekybos planų rengimą ir įgyvendinimą, Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino nustatyti pareigą valstybėms narėms imtis reikiamų priemonių, kad gamintojų organizacijos galėtų pasinaudoti EJRŽF parama tokiems planams rengti ir įgyvendinti.

39

Remiantis EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalimi, EJRŽF „remia“ BRO reglamento 28 straipsnyje nurodytų gamybos ir prekybos planų rengimą ir įgyvendinimą.

40

Imperatyvios sąvokos „remia“ vartojimas reiškia, kad EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalį reikėtų aiškinti taip, kad, laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų, valstybėms narėms nustatyta pareiga numatyti pagalbos teikimą BRO reglamento 28 straipsnyje nurodytiems gamybos ir prekybos planams rengti ir įgyvendinti.

41

Šį aiškinimą patvirtina tiek EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalies genezė, tiek teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, kontekstas ir siekiami tikslai.

42

Visų pirma dėl šios nuostatos genezės reikia pažymėti, viena vertus, kad, kaip išvados 46 punkte pažymėjo generalinis advokatas ir kaip tvirtino Komisija rašytinėse pastabose, Sąjungos teisės aktų leidėjas sąmoningai nusprendė EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalį suformuluoti imperatyviai. Remiantis šios nuostatos parengiamaisiais darbais galima teigti, kad nors Komisijos pateiktame EJRŽF reglamento pasiūlyme [COM(2011) 804 final] buvo siūloma formuluotė, kuria remiantis EJRŽF „gali remti“, tos nuostatos galutinėje redakcijoje jos vis dėlto neliko. Europos Parlamentas primygtinai reikalavo, kad būtų vartojama sąvoka „EJRŽF remia“, kad būtų užtikrinta, jog finansinė parama iš EJRŽF bus skiriama gamintojų organizacijoms gamybos ir prekybos planams rengti ir įgyvendinti.

43

Kita vertus, tokį aiškinimą galima grįsti tiek Gairių Nr. 2014/2 3.3 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybės narės „privalo“ patvirtinti gamybos ir prekybos planus bei nustatyti kiekvienam jų skiriamo finansavimo dydį, tiek Komisijos pateiktais paaiškinimais jos interneto svetainės DUK skiltyje, kur iš esmės nurodyta, jog nacionalinės valdžios institucijos „privalo remti“ gamybos ir prekybos planų rengimą ir įgyvendinimą, skirdamos finansavimą iš EJRŽF, jeigu tuos planus patvirtino kompetentinga nacionalinės valdžios institucija ir jei ta parama neviršija EJRŽF reglamento 66 straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų.

44

Tiesa, nei Komisijos gairės, nei jos interneto svetainės DUK skiltyje pateikti paaiškinimai Teisingumo Teismui neprivalomi. Vis dėlto tai gali būti naudingas įkvėpimo šaltinis (pagal analogiją žr. 2016 m. kovo 17 d. Sprendimo Parlamentas / Komisija, C‑286/14, EU:C:2016:183, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

45

Dėl EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalies konteksto reikia pripažinti, viena vertus, kad ši nuostata skiriasi nuo didžiosios daugumos kitų EJRŽF reglamento nuostatų, kaip antai nuo to reglamento 48 ir 68 straipsnių, kuriuose neimperatyviai nurodyta, kad pagalba „gali būti suteikta“ arba kad EJRŽF „gali remti“ tam tikras priemones ar operacijas.

46

Kita vertus, reikia pažymėti, kad EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalyje daroma aiški nuoroda į BRO reglamento 28 straipsnį, kurio 6 dalimi siekiama užtikrinti, kad nors to straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse nustatytos sąlygos tenkinamos, gamintojų organizacijos turi galėti pasinaudoti finansine parama gamybos ir prekybos planams rengti ir įgyvendinti.

47

EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalies formuluotės imperatyvumo negalima paneigti Nyderlandų vyriausybės pastaba, kad BRO reglamento 28 straipsnio 6 dalyje Sąjungos teisės aktų leidėjo vartojama formuluotė, kiek joje nustatyta, kad „gamintojų organizacijos <…> gali gauti finansinę paramą pagal būsimą Sąjungos teisės aktą“, iš esmės reiškia, kad jis ketino valstybėms narėms suteikti teisę teikti tokią paramą šioms organizacijoms. Iš tiesų padaryta nuoroda į šioje nuostatoje vartojamą veiksmažodį „galėti“ neturi būti suprantama kaip neimperatyvi, o turi būti aiškinama prospektyviai, atsižvelgiant į aplinkybę, dėl kurios tos organizacijos turėtų naudotis finansine parama pagal būsimą Sąjungos teisės aktą, vėliau tapusį EJRŽF reglamentu.

48

Be to, reikia pripažinti, kad EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalies formuluotės imperatyvumas taip pat yra logiška šios nuostatos santykio su gamintojų organizacijoms pagal BRO reglamento 28 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis nustatytomis pareigomis, apie kurias primenama šio sprendimo 32 punkte, pasekmė.

49

Galiausiai EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalies formuluotės imperatyvumas yra būtinas atsižvelgiant į paskutine BŽP reforma siekiamus tikslus ir dėl EJRŽF reglamento tikslo bei bendros struktūros.

50

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas BRO reglamento 7 ir 14 konstatuojamosiose dalyse aiškiai pabrėžė būtinybę stiprinti gamintojų organizacijų atsakomybę ir teikti joms reikiamą finansinę paramą, kuri leistų atlikti svarbesnį vaidmenį kasdienėje žuvininkystės valdymo veikloje, skatinant jų narius vykdyti tausią žvejybos ir akvakultūros veiklą, laikantis BŽP tiksluose apibrėžtų principų. Kaip išvados 49–51 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalyje numatyta finansine parama ir, kalbant plačiau, vykdant paskutinę BŽP reformą nustatyta finansavimo sistema siekiamas tikslas turi būti aiškinamas jį siejant su šioms organizacijoms priskiriamu svarbiu vaidmeniu, nes joms buvo skirta užduotis veiksmingai prisidėti vykdant bendrojo intereso užduotį.

51

Antra, svarbu pažymėti, kad, remiantis EJRŽF reglamento 66 straipsnio 5 dalimi, to straipsnio 1 dalyje numatyta pagalba gali būti skiriama tik gamintojų organizacijoms arba tokių organizacijų asociacijoms. Kaip išvados 50 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tuo EJRŽF nustatyta finansavimo sistema iš esmės skiriasi nuo finansavimo iš kitų ESI fondų sistemų.

52

Trečia, reikia pažymėti, kad svarbą, kuria grindžiamas poreikis teikti EJRŽF paramą šioms organizacijoms gamybos ir prekybos planams rengti ir įgyvendinti, patvirtina aplinkybė, kad iš esmės dėl to, jog nuo tų planų parengimo datos iki datos, kai aptariamos organizacijos, jų metines ataskaitas patvirtinus kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms, gali pretenduoti į finansavimą iš EJRŽF, praeina mažiausiai vieni metai, EJRŽF reglamento 66 straipsnio 4 dalyje Sąjungos teisės aktų leidėjas valstybėms narėms aiškiai suteikė galimybę toms organizacijoms iš anksto išmokėti 50 % finansinės paramos, skiriamos už tų planų rengimą.

53

Remiantis visais išdėstytais argumentais darytina išvada, kad EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalis turi būti suprantama taip, kad ja valstybėms narėms nustatoma pareiga imtis reikiamų priemonių, kad gamintojų organizacijos galėtų gauti finansavimą iš EJRŽF tiek už gamybos ir prekybos planų rengimą, tiek už jų įgyvendinimą.

54

Kad įvykdytų šią pareigą, valstybės narės privalo vidaus teisės sistemoje numatyti, kad gamintojų organizacijos gali teikti paraiškas subsidijoms iš EJRŽF už gamybos ir prekybos planų rengimą ir įgyvendinimą gauti. Remiantis EJRŽF reglamento 66 straipsnio 2 ir 3 dalimis, aiškinamomis atsižvelgiant į BSP reglamento 4 straipsnio 4 dalį ir 65 straipsnio 1 dalį, jos privalo, be kita ko, priimti EJRŽF reglamento įgyvendinimo priemones, kiek tai susiję su išlaidų atitiktimi reikalavimams, ir, konkrečiai kalbant, nustatyti šių išlaidų atitikties reikalavimams pradžios datos ir kiekvienai iš šių organizacijų skirtinos sumos skaičiavimo metodo kriterijus.

55

Remiantis suformuota jurisprudencija darytina išvada, kad nacionalinės valdžios institucijos, priimdamos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo priemones, privalo naudotis savo diskrecija, laikydamosi bendrųjų teisės principų, tarp kurių yra teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Slob, C‑496/04, EU:C:2006:570, 41 punktą). Nacionalinės valdžios institucijos taip pat privalo naudotis joms suteikta diskrecija, laikydamosi bendros rūpestingumo pareigos, joms nustatytos pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį.

56

Šiuo atveju, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 19 ir 34 punktais, gamintojų organizacijų galimybę teikti subsidijų iš EJRŽF paraiškas Nyderlandų Karalystė vidaus teisės sistemoje numatė tik 2016 m. rugpjūčio 25 d., kai buvo priimtas Nutarimas dėl subsidijų gamybos ir prekybos planams modulio. Be to, remiantis sprendimu pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą darytina išvada, kad PO Texel pateiktos paraiškos finansinei paramai 2014 m. gamybos ir prekybos planui pagal EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalį gauti atmetimą žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministras iš esmės motyvavo tuo, jog paraiškos pateikimo dieną, t. y. 2015 m. gegužės 19 d., Nyderlandų Karalystė dar nebuvo numačiusi galimybės pateikti tokią paraišką.

57

Beje, reikia pažymėti, kad, viena vertus, atsižvelgiant į pagrindinę bylą nagrinėjančio teismo pateiktą informaciją, šios valstybės narės Komisijai pateiktoje veiksmų programoje buvo numatyta perspektyva remti gamintojų organizacijas, bent kiek tai susiję su gamybos ir prekybos planų rengimu. Kita vertus, reikia pažymėti, kad per teismo posėdį atsakydama į klausimą dėl šio aspekto Nyderlandų vyriausybė patvirtino, jog Nutarime dėl subsidijų gamybos ir prekybos planams modulio nenumatytas galiojimas atgaline data, todėl tuo nutarimu nebuvo reglamentuotos EJRŽF paramos paraiškos, kurias gamintojų organizacijos pateikė iki jo priėmimo.

58

Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad toks Nyderlandų valdžios institucijų neveikimas, kurį jos pademonstravo pagrindinėje byloje, negali būti laikomas valstybėms narėms suteikta diskrecija įgyvendinant veiksmų programas, nors, remiantis BSP reglamento 4 straipsnio 4 dalimi, jos turi būti įgyvendintos paisant institucinės, teisinės ir finansinės sistemos.

59

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog pagal ją valstybei narei draudžiama atsisakyti tenkinti gamintojų organizacijos paraišką dėl subsidijos išlaidoms, kurių ji patyrė rengdama ir įgyvendindama gamybos ir prekybos planą, motyvuojant tuo, kad paraiškos pateikimo momentu ta valstybė narė nacionalinės teisės sistemoje dar nebuvo numačiusi galimybės pateikti tokią paraišką.

Dėl antrojo klausimo

60

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja gamintojų organizacijoms, kaip antai nagrinėjamoms pagrindinėje byloje, tiesiogiai suteikiama teisė į finansinę paramą iš EJRŽF išlaidoms, patirtoms rengiant ir įgyvendinant gamybos ir prekybos planą.

61

Šiuo klausimu Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatyta, kad Sąjungos reglamento nuostata gali asmenims suteikti teises, kuriomis jie gali remtis teisme, tik jeigu, viena vertus, ta nuostata yra aiški, tiksli ir besąlyginė, ir, antra, ta nuostata nesuteikiama jokios diskrecijos už jos taikymą atsakingoms valdžios institucijoms (šiuo klausimu žr. 1973 m. spalio 24 d. Sprendimo Schlüter, 9/73, EU:C:1973:110, 32 punktą).

62

Teisingumo Teismo jurisprudencijoje taip pat nustatyta, kad Sąjungos teisės nuostata yra besąlyginė, kai joje nustatomas su jokia sąlyga nesiejamas įpareigojimas, kuriam įgyvendinti ar kurio poveikio siekiant nereikia priimti jokio kito Sąjungos institucijų ar valstybių narių akto (2011 m. gegužės 26 d. Sprendimo Stichting Natuur en Milieu ir kt., C‑165/09–C‑167/09, EU:C:2011:348, 95 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

63

Šiuo atveju reikia pažymėti, kad, kaip išvados 84 punkte pažymėjo generalinis advokatas, remiantis pačia EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalimi galima teigti, kad šioje nuostatoje tik labai bendrai nustatytas finansavimo principas ir dėl tos priežasties reikia atsižvelgti į kitose to reglamento nuostatose, konkrečiai – to reglamento 66 straipsnio 2 ir 3 dalyse, pateiktus patikslinimus.

64

Vis dėlto reikia pažymėti, kad tose dalyse numatytos tam tikros sąlygos, susijusios, viena vertus, su tuo, kad gamintojų organizacijų patirtos išlaidos gamybos ir prekybos planams reikalavimus paramai iš EJRŽF gauti atitinka tik kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms patvirtinus BRO reglamento 28 straipsnio 5 dalyje nurodytą metinę ataskaitą, ir, kita vertus, su tuo, kad kiekvienai gamintojų organizacijai suteikta metinė pagalba neturi viršyti 3 % vidutinės metinės tos organizacijos per trejus praėjusius kalendorinius metus parduotos produkcijos vertės. Taigi tikslus pagalbos dydis EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalyje nenustatytas. Todėl pagalba gali būti skiriama tik valstybėms narėms nustačius tikslų jos dydį.

65

Darytina išvada, kad EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalis neatitinka besąlygiškumo kriterijaus, nustatyto šio sprendimo 62 punkte nurodytoje jurisprudencijoje.

66

Tai nurodžius reikia pridurti, kad tuo atveju, jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjantis teismas negalėtų pateikti nacionalinės teisės nuostatų aiškinimo, leidžiančio jam rasti paskutine BŽP reforma siekiamus tikslus atitinkančią išeitį, ir taip užtikrinti visiško Sąjungos teisės veiksmingumo, dėl nacionalinės teisės neatitikties Sąjungos teisei nukentėjusioji šalis vis dėlto galėtų remtis 1991 m. lapkričio 19 d. Sprendime Francovich ir kt. (C‑6/90 ir C‑9/90, EU:C:1991:428) suformuota jurisprudencija, kad prireikus gautų patirtos žalos atlyginimą (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimo Smith, C‑122/17, EU:C:2018:631, 56 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

67

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja gamintojų organizacijoms tiesiogiai nesuteikiama teisė į finansinę paramą iš EJRŽF išlaidoms, patirtoms rengiant ir įgyvendinant gamybos ir prekybos planą.

Dėl trečiojo klausimo

68

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar BSP reglamento 65 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama skirti subsidiją iš EJRŽF gamybos ir prekybos planui rengti ir įgyvendinti, jeigu paraiška dėl subsidijos pateikta po to, kai tas planas buvo parengtas ir įgyvendintas.

69

Toje nuostatoje įtvirtinta, kad veiksmai negali būti atrinkti ESI fondų paramai teikti, jeigu iki paramos gavėjo paraiškos skirti finansavimą pagal programą pateikimo vadovaujančiajai institucijai jie buvo fiziškai baigti arba visiškai įgyvendinti, nepaisant to, ar paramos gavėjas atliko visus su jais susijusius mokėjimus.

70

Šiuo klausimu reikia pažymėti, viena vertus, kad gamybos ir prekybos planų rengimas ir įgyvendinimas turi būti laikomi tęstiniu veiksmu per visą programavimo laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pagal BRO reglamento 28 straipsnį tokio plano rengimas vertinamas ne kaip grupė savarankiškų atskirai įgyvendinamų veiksmų, bet kaip vienas tęstinis veiksmas, dėl kurio nuolat patiriama veiklos išlaidų. Nors pagal to reglamento 28 straipsnio 5 dalį toks planas turi būti aptartas metinėje ataskaitoje, jis baigiasi tik šio programavimo laikotarpio pabaigoje. Todėl gamybos ir prekybos plano rengimas ir įgyvendinimas aptariamu programavimo laikotarpiu negali būti laikomi „visiškai įgyvendintais“, kaip tai suprantama pagal BSP reglamento 65 straipsnio 6 dalį.

71

Kita vertus, atsižvelgiant į BSP reglamento 2 straipsnio 14 dalyje Sąjungos teisės aktų leidėjo pateiktą apibrėžtį, konkretus veiksmas laikomas „užbaigtu“ tik tada, kai, be kita ko, paramos gavėjai yra atlikę visus susijusius mokėjimus ir gavę atitinkamą viešąjį įnašą. Tačiau remiantis BRO reglamento 28 straipsnio 1 ir 3 dalimis gamintojų organizacijos privalo gamybos ir prekybos planus teikti tvirtinti kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms, o kai jos tuos planus patvirtina, turi nedelsdamos pradėti juos įgyvendinti. Kaip nustatyta to straipsnio 5 dalyje, tos organizacijos privalo parengti metinę ataskaitą apie vykdytą veiklą pagal tuos planus ir pateikti ją kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms. Tik po to, kai tos institucijos patvirtina metinę ataskaitą, gamintojų organizacijų patirtos išlaidos gamybos ir prekybos planams rengti ir įgyvendinti tampa atitinkančiomis reikalavimus EJRŽF paramai gauti, kaip nustatyta EJRŽF reglamento 66 straipsnio 2 dalyje.

72

Beje, dėl BSP reglamento 65 straipsnio 6 dalies aiškinimo, kad pagal ją draudžiama skirti subsidiją pagal EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalį gamybos ir prekybos planui rengti ir įgyvendinti, jeigu paraiška dėl subsidijos pateikta po to, kai toks planas buvo parengtas ir įgyvendintas, tos organizacijos praktiškai negalėtų gauti tos paramos. Taigi dėl tokio aiškinimo EJRŽF reglamento 66 straipsnio 1 dalis taptų neveiksminga.

73

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad BSP reglamento 65 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama skirti subsidijos iš EJRŽF gamybos ir prekybos planui rengti ir įgyvendinti, jeigu paraiška dėl subsidijos pateikta po to, kai tas planas buvo parengtas ir įgyvendintas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

 

1.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011, 66 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją valstybei narei draudžiama atsisakyti tenkinti žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijos paraišką dėl subsidijos išlaidoms, kurių ji patyrė rengdama ir įgyvendindama gamybos ir prekybos planą, motyvuojant tuo, kad paraiškos pateikimo momentu ta valstybė narė nacionalinės teisės sistemoje dar nebuvo numačiusi galimybės pateikti tokią paraišką.

 

2.

Reglamento Nr. 508/2014 66 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijoms tiesiogiai nesuteikiama teisė į finansinę paramą iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo išlaidoms, patirtoms rengiant ir įgyvendinant gamybos ir prekybos planą.

 

3.

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 65 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama skirti subsidijos iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo gamybos ir prekybos planui rengti ir įgyvendinti, jeigu paraiška dėl subsidijos pateikta po to, kai tas planas buvo parengtas ir įgyvendintas.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: nyderlandų.

Top