–

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos Z. Fehér ir G. Koós,

–

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos S. Jiménez García,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Lozano Palacios ir F. Clotuche‑Duvieusart ir L. Havas,

1

Prašymas priimti prejudicinį pateiktas dėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006, p. 1) 13 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Nagyszénás Településszolgáltatási Nonprofit Kft. (toliau – NTN) ir Nemzeti Adó‑ és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatóság (Nacionalinės mokesčių ir muitų administracijos skundų direkcija, Vengrija) (toliau – Skundų direkcija) ginčą dėl šio bendrovės apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) už tam tikrą veiklą, kurią jai paskirta vykdyti pagal sutartį su Nadsėnašo savivaldybe (Vengrija) (toliau – atitinkama sutartis).

3

Direktyvos 2006/112 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta:

„PVM objektas yra šie sandoriai:

<…>

4

Šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Apmokestinamasis asmuo“ – asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą.

„Ekonominė veikla“ – gamintojų, prekybininkų ar paslaugas teikiančių asmenų veikla, įskaitant kasybą bei žemės ūkio veiklą ir laisvųjų profesijų veiklą. Visų pirma ekonomine veikla laikomas materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimas siekiant gauti nuolatinių pajamų.“

5

Minėtos direktyvos 13 straipsnyje numatyta:

„1.   Valstybinės, regioninės ir vietinės valdžios institucijos ir viešosios teisės reguliuojamos kitos įstaigos nelaikomos apmokestinamaisiais asmenimis, kai vykdo veiklą ar sandorius, kuriuos jie vykdo kaip valdžios institucijos, net renkant mokesčius, rinkliavas, įmokas ar kitus su šia veikla ar sandoriais susijusius mokesčius.

Tačiau joms vykdant tokią veiklą ar sandorius jos laikomos apmokestinamaisiais asmenimis, jei laikant jas neapmokestinamaisiais asmenimis būtų labai iškraipoma konkurencija.

Visais atvejais viešosios teisės reguliuojamos įstaigos laikomos apmokestinamaisiais asmenimis, kai jos vykdo I priede išvardytą veiklą, jei toji veikla nėra vykdoma tokiu nedideliu mastu, kad ją būtų galima laikyti visiškai nereikšminga.

2.   Valstybės narės gali viešosios teisės reguliuojamų įstaigų vykdomą veiklą laikyti veikla, kurią šios įstaigos vykdo kaip valdžios institucijos, kai ta veikla neapmokestinama pagal 132 <…> straipsnį.“

6

Tos pačios direktyvos 24 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Paslaugų teikimas“ – sandoris, kuris nėra prekių tiekimas.“

7

Direktyvos 2006/112 73 straipsnyje nustatyta:

„Prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, išskyrus nurodytąsias 74–77 straipsniuose, apmokestinamoji vertė apima viską, kas sudaro atlygį, kurį prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas gavo arba turi gauti iš prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens arba iš trečiosios šalies už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, įskaitant tiesiogiai su šių sandorių kaina susijusias subsidijas.“

8

Általános forgalmi adóról szóló 2007. évi CXXVII. törvény (2007 m. pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. CXXVII) 7 straipsnyje numatyta:

„(1)   Ekonomine veikla nelaikoma ir neapmokestinama viešosios valdžios institucijoms priskirta veikla, kurią vykdo asmenys ar organizacijos, įgalioti ją vykdyti pagal Vengrijos pagrindinį Įstatymą arba teisės normas, kurios priimtos remiantis šiame Pagrindiniame Įstatyme nustatytu įgaliojimu.

(2)   Viešosios valdžios institucijoms priskirta veikla visų pirma laikoma teisėkūros, teismų, prokuratūros, gynybos, viešosios tvarkos palaikymo, užsienio reikalų ir teisingumo administravimo veikla, taip pat administracinių valdžios institucijų, įgaliotų taikyti teisę, veikla, administracinė ir finansų kontrolė, teisėtumo priežiūra ir kontrolė ir sprendimų priėmimo veikla, susijusi su valstybės pagalbos, Europos Sąjungos paramos ir kitos tarptautinės paramos paskirstymu.“

9

Magyarország helyi önkormányzatairól szóló 2011. évi CLXXXIX. törvény (2011 m. Vengrijos vietos valdžios institucijų įstatymas Nr. CLXXXIX) 13 straipsnyje nustatyta:

„(1)   Konkrečiai vietos valdžios institucijos vykdo su vietos viešaisiais reikalais ir vietos lygmeniu vykdomomis viešosiomis funkcijomis susijusias užduotis; tai:

<…>

<…>

<…>

<…>

(2)   Įstatyme taip pat gali būti numatytos kitos su vietos viešaisiais reikalais ir vietos lygmeniu vykdomomis viešosiomis funkcijomis susijusios užduotys, priskirtos vietos valdžios institucijoms.“

10

Šio įstatymo 41 straipsnio 6 ir 8 dalyse numatyta:

„(6)   Siekdama teikti viešąsias paslaugas, susijusias su atstovų tarybos kompetencija, ši taryba, remdamasi įstatymu, gali kurti valstybės įmones, organizacijas, turinčias ekonominių įmonių požymių, kaip numatyta Civilio proceso kodekse, pelno nesiekiančias organizacijas ir kitus susivienijimus <…> ir gali sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis arba su organizacijomis, neturinčiomis juridinio asmens statuso.

<…>

(8)   Įstatyme gali būti reikalaujama, kad tam tikros nustatytos viešosios paslaugos būtų teikiamos tik šiuo tikslu sukurtos valstybės įmonės, juridinio asmens statusą turinčios komercinės bendrovės, kurios kapitalą valdo valstybė arba bent jo didžiąją dalį valdo vietos valdžios institucija ir kurios veiklai didžiausią įtaką daro valstybė arba vietos valdžios institucija, arba juridinio asmens statusą turinčios komercinės bendrovės, kurios didžiąją dalį kapitalo turi tokia bendrovė, kaip minėta, ir kurios veiklai didžiausią įtaką daro tokia bendrovė, kaip minėta, arba savivaldybės profesinė sąjunga.“

11

2011 m. Vengrijos vietos valdžios institucijų įstatymo Nr. CLXXXIX 112 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Vietos valdžios institucija pasirenka valdymo tvarką, atsižvelgdama į savo užduotis, ir, kiek tai susiję su finansinėmis nuostatomis, savarankiškai nustato savo dalyvavimo tvarką. Vietos valdžios institucija nustato savo užduočių vykdymo naudojantis nuosavais ištekliais, kitų administravimo subjektų perduotais ištekliais ir iš valstybės biudžeto gaunama pagalba sąlygas.“

12

Államháztartásról szóló 2011. évi CXCV. törvény (2011 m. viešųjų finansų įstatymas Nr. CXCV) 3/A straipsnio 1 ir 2 dalys išdėstytos taip:

„(1)   Viešoji užduotis – tai užduotis, tenkanti valstybei arba vietos valdžios institucijai, kaip tai numatyta įstatyme.

(2)   Viešųjų užduočių vykdymas kuriant ir eksploatuojant valstybės įmones arba joms vykdyti būtino finansavimo suteikimas visiškai arba iš dalies užtikrinamas suteikiant šiame įstatyme numatytas priemones. Nevalstybinės įmonės gali konkuruoti siekdamos vykdyti viešąsias užduotis šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis.“

13

2007 m. liepos 1 d. pelno nesiekianti ribotos atsakomybės bendrovė NTN, kurios 100 % kapitalo priklauso Nadsėnašo savivaldybei, sudarė su šia savivaldybe „su užduočių vykdymu ir turto naudojimu susijusią“ sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo už šios savivaldybės mokamą kompensaciją ir jai suteikus disponuoti savivaldybei priklausantį turtą vykdyti tam tikras šios sutarties priede išvardytas viešąsias užduotis.

14

Konkrečiai kalbama apie gyvenamųjų ir kitų patalpų valdymą, vietos viešojo kelių tinklo valdymą, karantininę kontrolę, uodų plitimo kontrolę, parkų priežiūrą, viešųjų erdvių ir kitų žaliųjų zonų priežiūrą, gyvūninių atliekų surinkimą ir tvarkymą, turgaviečių išsaugojimą.

15

Šių užduočių vykdymo tvarka išsamiau numatyta minėtos sutarties prieduose. Taigi NTN privalo vesti įvairių užduočių žurnalus, kad savivaldybė galėtų patikrinti, ar jos įvykdytos nustatytu laiku, ir, jeigu taip nėra, nustatyti terminus situacijai pataisyti. Jeigu užduotys neatliktos per nustatytą terminą, yra numatyta, kad NTN turi grąžinti Nadsėnašo savivaldybei kompensacijos dalį, kuri atitinka konstatuotą užduoties neįvykdymą.

16

Atitinkamos sutarties 6 priede yra išvardytos būtinos priemonės užduotims atlikti, kurios buvo perduotos NTN.

17

2014 m. ši savivaldybė pervedė NTN 23850000 Vengrijos forintų (HUF), t. y. apie 93000 eurų kaip kompensaciją už šių užduočių įvykdymą.

18

NTN neišrašė Nadsėnašo savivaldybei sąskaitos faktūros, susijusios su šių užduočių įvykdymu, ir neapskaičiavo PVM nuo kaip atlygio gautos sumos už šių užduočių įvykdymą.

19

Po patikrinimo pirmosios instancijos mokesčių institucija priėmė du sprendimus dėl PVM likučio, kurį skolinga NTN už tris pirmus metų ketvirčius, apskaičiavimo ir šiai bendrovei skyrė finansinę baudą ir apskaičiavo delspinigius.

20

Skundų direkcija patvirtino šiuos sprendimus iš esmės remdamasi tais pačiais pagrindais, kaip ir pirmosios instancijos mokesčių institucija.

21

Mokesčių institucijose NTN teigė, kad pagal atitinkamą sutartį Nadsėnašo savivaldybė jai patikėjo teikti viešąsias paslaugas naudojantis jai perduotu disponuoti turtu ir kad ši sutartis nėra paslaugų teikimo sutartis. Be to, ji yra „valstybės įmonė“, nes atlieka užduotis naudodamasi „pagalba“, t. y. šios savivaldybės jai suteiktomis finansinėmis priemonėmis.

22

Skundų direkcija manė, kad NTN gavo pagrindinėje byloje nagrinėjamą kompensaciją už konkrečias paslaugas ir kad todėl buvo įvykdytas apmokestinamasis sandoris ir šios kompensacijos suma buvo apmokestinama. Tai, kad Nadsėnašo savivaldybė gali konkrečiai paprašyti NTN atsiskaityti ir reguliariai informuoti apie atitinkamos sutarties vykdymą, įrodo, jog ši bendrovė negavo pagalbos, bet jai buvo atlyginta už konkrečių paslaugų suteikimą.

23

Skundų direkcija taip pat teigė, kad NTN galėjo būti laikoma turinčia apmokestinamojo asmens statusą. Pirma, ši bendrovė neturi įstaigos, turinčios kompetenciją vykdyti viešosios valdžios funkcijas, statuso, nes ji nėra įmonė, išlaikoma iš valstybės biudžeto, bet ji yra komercinė bendrovė, kurią įsteigė Nadsėnašo savivaldybė, ir ji yra įregistruota įmonių registre. Antra, NTN vykdoma veikla yra ne viešosios valdžios funkcijų vykdymas, bet ekonominė veikla, nes ši bendrovė tik dalyvavo vykdant savivaldybės užduotis, tačiau pati tiesiogiai jų nevykdė. Šiomis aplinkybėmis taip pat svarbu tai, kad NTN teikė paslaugas ne tik Nadsėnašo savivaldybei, bet ir kitiems asmenims ir tuo pagrindu naudojosi savo teise į atskaitą.

24

Pirmosios instancijos teismas atmetė NTN ieškinį dėl Skundų direkcijos sprendimų. Jis manė, kad negalima pritarti tam, jog NTN vykdė viešosios valdžios užduotis pagal atitinkamą sutartį, nes ji nėra „valstybės įmonė“, bet yra pelno nesiekianti komercinė bendrovė, ir savivaldybė liko atsakinga už šių užduočių įvykdymą.

25

Be to, anot šio teismo, suma, mokama už šias paslaugas, yra kompensacija už paslaugas, kurias turėjo suteikti NTN pagal šią sutartį, o ne bendras jos finansavimas, todėl ši suma sudaro PVM apmokestinamąją vertę. Tai, kad NTN atskaitė apskaičiuotą pirkimo mokestį už pirkimo sandorius, susijusius su minėtų užduočių vykdymu, taip pat pagrindžia sandorių, dėl kurių sudaryta minėta sutartis, apmokestinamumą.

26

Gavęs NTN kasacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo Kúria (Aukščiausiasis Teismas, Vengrija), mano, kad nagrinėjamu atveju kyla klausimas, ar tokiai komercinei bendrovei, kaip NTN, taikoma Direktyvos 2006/112 13 straipsnio 1 dalis ir ar dėl to ji yra neapmokestinama PVM.

27

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją siekiant atsakyti į šį klausimą reikia nustatyti, pirma, ar ši bendrovė turi būti laikoma „viešosios teisės reguliuojama kita įstaiga“, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, ir, antra, ar užtikrindama pagrindinėje byloje nagrinėjamų viešųjų paslaugų teikimą ji vykdė veiklą kaip viešosios valdžios institucija.

28

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad antra iš šių dviejų sąlygų yra įvykdyta, nes užtikrindama atitinkamoje sutartyje išvardytų viešųjų paslaugų teikimą NTN, kaip viešosios valdžios institucija, vykdė veiklą, kuri 2007 m. Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme Nr. CXXVII nurodyta kaip su viešąja valdžia susijusi veikla.

29

Vis dėlto jis nėra tikras, kad pirma iš šių dviejų sąlygų yra įvykdyta susiklosčius tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai pelno nesiekianti komercinė bendrovė, kurios 100 % kapitalo turi savivaldybė, įpareigojama pagal su šia savivaldybe sudarytą sutartį vykdyti tam tikras užduotis už minėtos savivaldybės mokamą kompensaciją.

30

Šiomis aplinkybėmis Kúria (Aukščiausiasis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

31

Trečiuoju klausimu, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Direktyvos 2006/112 2 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal šią nuostatą PVM apmokestinamą paslaugą, suteiktą už atlygį, sudaro tokia veikla, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurią atlikdama bendrovė turi vykdyti tam tikras viešąsias užduotis pagal šios bendrovės ir savivaldybės sudarytą sutartį.

32

Šiuo klausimu reikia priminti, kad tam, jog paslaugų teikimą būtų galima kvalifikuoti kaip „atlygintiną“, kuris yra paprastai apmokestinamas PVM pagal Direktyvos 2006/112 2 straipsnio 1 dalies c punktą, reikia tik tiesioginio ryšio tarp prekių tiekimo ar paslaugų teikimo ir apmokestinamojo asmens realiai gauto atlygio. Toks tiesioginis ryšys nustatomas, jei tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo egzistuoja teisinis ryšys, kuriuo remiantis abipusiškai pasikeičiama paslaugomis, ir paslaugos teikėjo gautas atlygis yra realus atlygis už gavėjui suteiktą paslaugą (2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Saudaçor, C‑174/14, EU:C:2015:733, 32 punktas ir 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Lajvér, C‑263/15, EU:C:2016:392, 26 punktas).

33

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas nusprendė, kad veikla yra susijusi su „ekonominės veiklos“ sąvoka, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 9 straipsnio 1 dalį, jei ji vykdoma siekiant gauti nuolatinių pajamų (2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Lajvér, C‑263/15, EU:C:2016:392, 28 punktas).

34

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar iš bylos medžiagos, ypač iš atitinkamos sutarties, matyti, kad NTN veikla vykdoma už atlygį ir yra ekonominė, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 9 straipsnio 1 dalį, todėl NTN turi apmokestinamojo asmens statusą. Juo labiau, remdamasis sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktais duomenimis, Teisingumo Teismas gali šiam teismui pateikti išaiškinimą, kuris leistų jam priimti sprendimą (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Saudaçor, C‑174/14, EU:C:2015:733, 34 punktą).

35

Šiuo klausimu minėtame sprendime nurodyta, kad pagal minėtą sutartį NTN įsipareigojo „už [Nadsėnašo] savivaldybės mokamą kompensaciją“ vykdyti tam tikras viešąsias užduotis, kurios priklauso vykdyti šiai savivaldybei pagal Vengrijos teisės aktus.

36

Savo rašytinėse pastabose Komisija remiasi NTN teikiamų paslaugų Nadsėnašo savivaldybei ir šios savivaldybės jai mokamos kompensacijos pastovumu ir ilgalaikiškumu, kuris įrodomas tuo, kad atitinkamoje sutartyje numatytas paslaugas NTN teikia savivaldybei nuo 2007 m. už minėtoje sutartyje nurodytą kompensaciją.

37

Jeigu ši faktinė aplinkybė būtų įrodyta, būtų galima daryti išvadą, kad tai, jog minėta kompensacija nustatoma prireikus ne pagal konkrečiai suteiktas paslaugas, bet mokant nustatytą sumą per metus siekiant padengti šios bendrovės veiklos išlaidas, savaime neturėtų įtakos suteiktos paslaugos ir gauto atlygio tiesioginiam pobūdžiui (2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Saudaçor, C‑174/14, EU:C:2015:733, 36 punktas).

38

Šio ryšio tiesioginiu pobūdžiu taip pat negalima abejoti remiantis tuo (darant prielaidą, jog tai paaiškėtų), kad atitinkamoje sutartyje yra sąlyga, leidžianti tam tikromis aplinkybėmis pakoreguoti kompensacijos sumą, ir tuo, kad ši suma yra žemesnė nei normali rinkos kaina, nes kompensacijos lygis nustatomas iš anksto pagal nustatytus kriterijus, kurie užtikrina, jog kompensacijos pakaks NTN veiklos išlaidoms padengti (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Saudaçor, C‑174/14, EU:C:2015:733, 38 punktą ir 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Lajvér, C‑263/15, EU:C:2016:392, 45 ir 46 punktus).

39

Be to, vertinant pagrindinėje byloje nagrinėjamos veiklos atlygintiną pobūdį remiantis tuo, kad atitinkamų viešųjų užduočių vykdymas pagal teisės aktus yra priskirtas Nadsėnašo savivaldybei, negalima abejoti nei tuo, kad tokia veikla kvalifikuojama kaip „paslaugų teikimas“, nei tiesioginiu šio teikimo ir atlygio už jį ryšiu (2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Lajvér, C‑263/15, EU:C:2016:392, 41 punktas).

40

Iš tiesų tai, kad atliekant numatytą veiklą vykdomos pagal įstatymą skirtos ir reguliuojamos funkcijos siekiant bendrojo intereso, yra nesvarbu vertinant, ar ši veikla yra paslaugų teikimas už atlygį. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad, nors veikla siekiama įvykdyti konstitucinę pareigą, kuri išimtinai ir tiesiogiai tenka atitinkamai valstybei narei, vien dėl to negalima abejoti suteiktos paslaugos ir gauto atlygio tiesioginio ryšio egzistavimu (žr., be kita ko, 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Lajvér, C‑263/15, EU:C:2016:392, 42 punktą).

41

Be to, jei taikant PVM bendrą sistemą ir atsižvelgiama į bendrojo intereso tikslą teikti tam tikras paslaugas, kurias, be kita ko, teikia viešosios teisės reguliuojamos įstaigos, tiek, kiek pagal minėtos direktyvos 132 straipsnio 1 dalį tam tikros iš šių paslaugų turi būti neapmokestinamos PVM, neginčijama, kad NTN veikla, kurią ji vykdo pagal atitinkamą sutartį, nepatenka į šių neapmokestinimo atvejų taikymo sritį (pagal analogiją žr. 2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Saudaçor, C‑174/14, EU:C:2015:733, 41 punktą).

42

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2006/112 2 straipsnio 1 dalies c punktas su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikrins reikšmingas faktines aplinkybes, turi būti aiškinamas taip, kad pagal šią nuostatą PVM apmokestinamą paslaugą, suteiktą už atlygį, sudaro tokia veikla, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurią atlikdama bendrovė turi vykdyti tam tikras viešąsias užduotis pagal šios bendrovės ir savivaldybės sudarytą sutartį.

43

Pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu ir kaip paskesnius, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Direktyvos 2006/112 13 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje numatyta neapmokestinimo PVM taisyklė taikoma tokiai veiklai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurią atlikdama bendrovė vykdo tam tikras viešąsias užduotis pagal šios bendrovės ir savivaldybės sudarytą sutartį, jei ši veikla yra ekonominė veikla, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalį.

44

Kaip matyti iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, Direktyvos 2006/112 13 straipsnio 1 dalies analizė, atsižvelgiant į šios direktyvos tikslus, atskleidžia tai, kad dvi sąlygos turi būti įvykdytos kartu tam, kad būtų taikoma šioje nuostatoje numatyta neapmokestinimo taisyklė, t. y. veiklą turi vykdyti viešosios teisės subjektas ir tą veiklą jis turi vykdyti kaip viešosios valdžios institucija (2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Saudaçor, C‑174/14, EU:C:2015:733, 51 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

45

Dėl pirmos iš šių dviejų sąlygų, t. y. sąlygos, susijusios su viešosios teisės subjekto statusu, Teisingumo Teismas nusprendė, kad, nors aplinkybė, jog pagal taikytiną nacionalinę teisę nagrinėjama įstaiga turi viešosios valdžios įgaliojimų, nėra lemiama minėtam kvalifikavimui, ji tiek, kiek yra esminė visų viešųjų įstaigų savybė, yra tikrai svarbi siekiant nustatyti tai, kad ši įstaiga turi būti kvalifikuojama kaip „viešosios teisės reguliuojama įstaiga“ (2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Saudaçor, C‑174/14, EU:C:2015:733, 58 punktas).

46

Taigi nagrinėjamu atveju atrodo, kad pagal atitinkamą sutartį NTN neturi nė vieno viešosios valdžios įgaliojimo vykdyti patikėtas viešąsias užduotis, – šiuos įgaliojimus turi Nadsėnašo savivaldybė (tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas).

47

Remiantis kai kuriais kitais NTN požymiais, jos taip pat negalima kvalifikuoti kaip „viešosios teisės reguliuojamos įstaigos“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2006/112 13 straipsnio 1 dalį, nes remiantis jais abejojama, ar būtų galima laikyti, kad ši bendrovė yra pakankamai integruota į šios savivaldybės viešosios administracijos struktūrą.

48

Iš tiesų, nors NTN įsteigė Nadsėnašo savivaldybė kaip pelno nesiekiančią ribotos atsakomybės bendrovę, ji pirmiausia yra privatinės teisės reguliuojamas juridinis asmuo, kuris pagal jam taikomus teisės aktus vykdydamas savo veiklą ir kasdienio valdymo srityje turi tam tikrą autonomiją – yra nepriklausomas nuo minėtos savivaldybės.

49

Taip pat neatrodo, kad egzistuoja NTN ir Nadsėnašo savivaldybės organinis ryšys, nes minėta bendrovė nebuvo įsteigta šios savivaldybės teisės aktu, kuriame būtų apibrėžtos šios bendrovės teiktinos paslaugos (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Saudaçor, C‑174/14, EU:C:2015:733, 67 punktą).

50

Nors NTN autonomija yra ribota dėl to, kad 100 % jos kapitalo, į kurį negali įnešti įnašų privatūs asmenys, turi Nadsėnašo savivaldybė, iš kitų aplinkybių matyti, kad ši savivaldybė negali daryti lemiamos įtakos šios bendrovės veiklai.

51

Taigi neginčijama, kad Nadsėnašo savivaldybė nėra vienintelė NTN „klientė“ ir kad tretiesiems asmenims šios bendrovės suteiktos paslaugos, kurios nėra vien nereikšmingos, yra apmokestinamos ir už jas faktiškai mokamas mokestis.

52

Be to, atitinkamoje sutartyje yra tam tikrų sąlygų, kuriomis remdamasi Nadsėnašo savivaldybė gali kontroliuoti NTN patikėtų užduočių vykdymą, o tai reiškia, kad ši savivaldybė faktiškai nevykdo kontrolės.

53

Galiausiai nenustatyta, kad šioje sutartyje yra sąlygų, kuriomis remdamasi ši savivaldybė galėtų nustatyti NTN minėtų užduočių vykdymo gaires.

54

Tuo atveju, jei vertindamas visą nagrinėjamą situaciją prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikrins šias faktines aplinkybes ir nacionalinę teisę, atsižvelgdamas į principą, kad kaip bendrosios bet kokios ekonominio pobūdžio veiklos apmokestinimo PVM taisyklės išimtį Direktyvos 2006/112 13 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti griežtai (2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Saudaçor, C‑174/14, EU:C:2015:733, 49 punktas), konstatuotina, kad atitinkama bendrovė negali būti laikoma „viešosios teisės reguliuojama įstaiga“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

55

Dėl Direktyvos 2006/112 13 straipsnio 1 dalyje nustatytos antros sąlygos, pagal kurią neapmokestinama PVM tik veikla, kuri vykdoma naudojantis viešosios valdžios įgaliojimais, pakanka pažymėti, kad atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją (2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Saudaçor, C‑174/14, EU:C:2015:733, 70 ir 71 punktai ir nurodyta jurisprudencija) ši sąlyga neatrodo įvykdyta nagrinėjamu atveju.

56

Iš tiesų, kadangi atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir nacionalinę teisę, kurias turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, NTN reguliuoja privatinės teisės nuostatos ir ji neturi nė vieno viešosios valdžios įgaliojimo, turimo Nadsėnašo savivaldybės, vykdyti atitinkamoje sutartyje patikėtas viešąsias užduotis, kaip tai buvo konstatuota šio sprendimo 46 punkte, negalima teigti, kad ši bendrovė vykdo veiklą, reguliuojamą viešosios teisės.

57

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti taip: Direktyvos 2006/112 13 straipsnio 1 dalis su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikrins reikšmingas faktines aplinkybes ir nacionalinę teisę, turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje numatyta neapmokestinimo PVM taisyklė netaikoma tokiai veiklai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurią atlikdama bendrovė vykdo tam tikras viešąsias užduotis pagal šios bendrovės ir savivaldybės sudarytą sutartį, jei ši veikla yra ekonominė veikla, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalį.

58

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia: