This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62017CC0623
Opinion of Advocate General Campos Sánchez-Bordona delivered on 15 January 2020.#Privacy International v Secretary of State for Foreign and Commonwealth Affairs and Others.#Request for a preliminary ruling from the Investigatory Powers Tribunal - London.#Reference for a preliminary ruling – Processing of personal data in the electronic communications sector – Providers of electronic communications services – General and indiscriminate transmission of traffic data and location data – Safeguarding of national security – Directive 2002/58/EC – Scope – Article 1(3) and Article 3 – Confidentiality of electronic communications – Protection – Article 5 and Article 15(1) – Charter of Fundamental Rights of the European Union – Articles 7, 8 and 11 and Article 52(1) – Article 4(2) TEU.#Case C-623/17.
Generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvada, pateikta 2020 m. sausio 15 d.
Privacy International prieš Secretary of State for Foreign and Commonwealth Affairs ir kt.
Investigatory Powers Tribunal prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Asmens duomenų tvarkymas elektroninių ryšių sektoriuje – Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas – Bendras ir nediferencijuotas srauto ir vietos nustatymo duomenų perdavimas – Nacionalinio saugumo užtikrinimas – Direktyva 2002/58/EB – Taikymo sritis – 1 straipsnio 3 dalis ir 3 straipsnis – Elektroninių ryšių konfidencialumas – Apsauga – 5 straipsnis ir 15 straipsnio 1 dalis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 7, 8, 11 straipsniai bei 52 straipsnio 1 dalis – ESS 4 straipsnio 2 dalis.
Byla C-623/17.
Generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvada, pateikta 2020 m. sausio 15 d.
Privacy International prieš Secretary of State for Foreign and Commonwealth Affairs ir kt.
Investigatory Powers Tribunal prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Asmens duomenų tvarkymas elektroninių ryšių sektoriuje – Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas – Bendras ir nediferencijuotas srauto ir vietos nustatymo duomenų perdavimas – Nacionalinio saugumo užtikrinimas – Direktyva 2002/58/EB – Taikymo sritis – 1 straipsnio 3 dalis ir 3 straipsnis – Elektroninių ryšių konfidencialumas – Apsauga – 5 straipsnis ir 15 straipsnio 1 dalis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 7, 8, 11 straipsniai bei 52 straipsnio 1 dalis – ESS 4 straipsnio 2 dalis.
Byla C-623/17.
Court reports – general ; Court reports – general
ECLI identifier: ECLI:EU:C:2020:5
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2020 m. sausio 15 d. ( 1 )
Byla C‑623/17
Privacy International
prieš
Secretary of State for Foreign and Commonwealth Affairs,
Secretary of State for the Home Department,
Government Communications Headquarters,
Security Service,
Secret Intelligence Service
(Investigatory Powers Tribunal (Tyrimo įgaliojimų teismas, Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį Sprendimą – Asmens duomenų tvarkymas ir privatumo apsauga elektroninių ryšių sektoriuje – Direktyva 2002/58/EB – Taikymo sritis – 1 straipsnio 3 dalis – 15 straipsnio 3 dalis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 7, 8 ir 51 straipsniai bei 52 straipsnio 1 dalis – ESS 4 straipsnio 2 dalis – Bendras ir nediferencijuotas elektroninių ryšių paslaugos vartotojų prisijungimo duomenų perdavimas saugumo tarnyboms“
1. |
Pastaruosius kelerius metus Teisingumo Teismas laikėsi nuoseklaus požiūrio, formuodamas jurisprudenciją dėl asmens duomenų saugojimo ir prieigos prie jų; ją sudaro šie svarbiausi sprendimai:
|
2. |
Šie sprendimai (visų pirma antrasis) kelia tam tikrų valstybių narių institucijų susirūpinimą, nes jos mano, kad juos taikydamos netenka priemonės, kurią laiko būtina siekiant apsaugoti nacionalinį saugumą ir kovoti su terorizmu. Taigi kai kurios valstybės narės prašo panaikinti arba patikslinti tą jurisprudenciją. |
3. |
Tam tikri valstybių narių teismai tokį patį susirūpinimą išreiškė keturiuose prašymuose priimti prejuducinį sprendimą ( 7 ); dėl šių prašymų savo išvadas pateikiau tą pačią dieną. |
4. |
Visų pirma keturiose bylose keliama problema dėl Direktyvos 2002/58 taikymo veiklai, susijusiai su nacionaliniu saugumu ir kova su terorizmu. Jeigu šiomis aplinkybėmis ta direktyva būtų taikoma, reikėtų išsiaiškinti, kokiu mastu valstybės narės gali riboti direktyvos saugomas teises į privatumą. Galiausiai reikia išnagrinėti, kiek su šia sritimi susijusiuose įvairiuose nacionalinės teisės aktuose (Jungtinės Karalystės ( 8 ), Belgijos ( 9 ) ir Prancūzijos ( 10 )) atsižvelgiama į Sąjungos teisę, kaip ją aiškino Teisingumo Teismas. |
I. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
5. |
Darau nuorodą į atitinkamą savo išvados bylose C‑511 ir C‑512/18 punktą. |
B. Nacionalinė teisė (taikoma pagrindinėje byloje)
1. Telecommunications Act 1984 ( 11 )
6. |
Pagal šio įstatymo 94 straipsnį valstybės sekretorius viešojo elektroninių ryšių tinklo operatoriui gali duoti bendrų ar konkrečių nurodymų, kuriuos laiko būtinais siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą arba palaikyti ryšius su šalies ar teritorijos, esančios už Jungtinės Karalystės ribų, vyriausybe. |
2. Data Retention and Investigatory Powers Act 2014 ( 12 )
7. |
1 straipsnyje nustatyta: „1. Valstybės sekretorius, pateikęs nurodymą saugoti duomenis, gali reikalauti iš viešųjų telekomunikacijų operatoriaus saugoti atitinkamus ryšių duomenis, jei mano, kad toks reikalavimas būtinas ir proporcingas atsižvelgiant į vieną ar kelis Regulation of Investigatory Powers Act 2000 [(2000 m. Įstatymas dėl tyrimo įgaliojimų reglamentavimo; toliau – RIPA)] 22 straipsnio 2 dalies a–h punktuose nurodytus tikslus. 2. Nurodyme saugoti duomenis gali būti:
3. Valstybės sekretorius reglamentu gali įtvirtinti daugiau nuostatų dėl atitinkamų duomenų, susijusių su ryšiais, saugojimo. 4. Šios nuostatos visų pirma gali būti susijusios su:
<…> 5. Taikant 4 straipsnio b punktą nustatytas ilgiausias laikotarpis neturi viršyti 12 mėnesių, skaičiuojant nuo dienos, nurodytos dėl duomenų, kuriems taikytini 3 dalyje minimi reglamentai. 6. Taikant šį straipsnį, atitinkamus su ryšiais susijusius duomenis saugantis viešųjų telekomunikacijų operatorius negali perduoti šių duomenų, išskyrus atvejus, kai:
7. Valstybės sekretorius gali reglamentu priimti nuostatas dėl bet kurių taikant 4 dalies d–g punktus arba 6 dalį priimtų nuostatų (arba nuostatų, kurias galima priimti) dėl duomenų, susijusių su pranešimais, kuriuos telekomunikacijų paslaugų teikėjai saugo, taikydami gerosios praktikos kodeksą pagal Anti-terrorism, Crime and Security Act 2001 (2001 m. Įstatymas dėl kovos su terorizmu, nusikalstamumo ir saugumo) 102 straipsnį.“ |
3. RIPA
8. |
21 straipsnyje įtvirtinta: „<…> 4. Šiame skyriuje „su pranešimais susiję duomenys“ – tai:
<…> 6. Šiame skirsnyje sąvoka „srauto duomenys“, susijusi su bet kokiu pranešimu, apima:
<…>“ |
9. |
22 straipsnyje nustatyta: „1. Šis straipsnis taikomas, kai pagal šį skyrių atsakingas asmuo mano, kad dėl šio straipsnio 2 dalyje išvardytų priežasčių reikia gauti visus ryšių duomenis. 2. Dėl šioje dalyje išvardytų priežasčių ryšių duomenis reikia gauti, jeigu jie būtini:
4. Pagal 5 dalį atsakingas asmuo, manantis, kad telekomunikacijų arba pašto operatorius turi, galėtų turėti arba galėtų turėti galimybę turėti duomenų, gali pareikalauti, kad telekomunikacijų arba pašto operatorius:
5. Atsakingas asmuo neturi duoti leidimo pagal 3 dalį arba pateikti reikalavimo pagal 4 dalį, nebent mano, kad atitinkamų duomenų gavimas, imantis leidžiamų ar reikalaujamų veiksmų pagal leidimą arba reikalavimą, yra proporcingas tikslui, kurio siekiama tokių duomenų gavimu.“ |
10. |
65 straipsnyje nustatyta, kad jei yra priežasčių manyti, jog duomenys buvo gauti netinkamai, galima kreiptis į Investigatory Powers Tribunal (Tyrimo įgaliojimų teismas, Jungtinė Karalystė). |
II. Faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai
11. |
A quo teismas teigia, kad pagrindinė byla susijusi su United Kingdom Security and Intelligence Agencies (Jungtinės Karalystės saugumo ir žvalgybos tarnybos; toliau – SŽT) gaunamais ir naudojamais masiniais ryšių duomenimis. |
12. |
Šie duomenys apima informaciją, „kas, kada, kur, kaip ir su kuo“ kalbėjosi telefonu ir naudojosi internetu, įskaitant mobiliojo ir fiksuoto ryšio telefonų, iš kurių skambinama ar į kuriuos skambinama, ir kompiuterių, iš kurių prisijungiama prie interneto, buvimo vietą. Jie neapima šių ryšių turinio, kurį galima gauti tik teismo nutartimi. |
13. |
Ieškovė pagrindinėje byloje (nevyriausybinė žmogaus teisių organizacija Privacy International) pateikė ieškinį prašymą priimti prejudicinį Sprendimą pateikusiam teismui, nes mano, kad dėl to, jog SŽT gauna ir naudoja minėtus duomenis, pažeidžiama teisė į privataus gyvenimo gerbimą, įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnyje, ir Sąjungos teisė. |
14. |
Valdžios institucijos (atsakovės) ( 13 ) teigia, kad jos savo įgaliojimais šioje srityje naudojasi teisėtai ir kad tai visų pirma būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti. |
15. |
Pagal nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį Sprendimą pateiktą informaciją, remiantis valstybės sekretoriaus nurodymais, pateiktais pagal 1984 m. Įstatymo 94 straipsnį, SŽT masinius ryšių duomenis gauna iš elektroninių ryšių viešųjų tinklų operatorių. |
16. |
Šie duomenys apima srauto ir buvimo vietos duomenis, taip pat informaciją apie naudotojų socialinę, komercinę ir finansinę veiklą, ryšius ir keliones. Gavusios šiuos duomenis SŽT juos laiko saugiai, taikydamos metodus (pvz., filtravimą ir sutapčių ieškojimą), kurie nėra tiksliniai, t. y. nėra nukreipti į konkrečius ir žinomus taikinius. |
17. |
Prašymą priimti prejudicinį Sprendimą pateikęs teismas yra įsitikinęs, kad šie metodai labai svarbūs SŽT darbui, kuriuo siekiama užkirsti kelią rimtoms grėsmėms visuomenės saugumui, visų pirma kovos su terorizmu, šnipinėjimu ir branduolinių ginklų platinimu srityse. Tai, kad SŽT turi galimybę rinkti ir naudoti duomenis, yra labai svarbu Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo apsaugai. |
18. |
Prašymą priimti prejudicinį Sprendimą pateikęs teismas mano, kad nagrinėjamos priemonės atitinka nacionalinę teisę ir EŽTK 8 straipsnį. Vis dėlto atsižvelgdamas į Sprendimą Tele2 Sverige ir Watson jis abejoja dėl šių priemonių suderinamumo su Sąjungos teise. |
19. |
Tokiomis aplinkybėmis minėtas teismas teikia Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
|
20. |
Prašymą priimti prejudicinį Sprendimą pateikęs teismas nurodo tokias aplinkybes, kuriomis pateikti jo klausimai:
|
III. Procesas Teisingumo Teisme
21. |
Prašymas priimti prejudicinį Sprendimą Teisingumo Teismo kanceliarijoje užregistruotas 2017 m. spalio 31 d. |
22. |
Rašytines pastabas pateikė Vokietijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos, Kipro, Ispanijos, Estijos, Prancūzijos, Vengrijos, Airijos, Latvijos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos ir Švedijos vyriausybės bei Komisija. |
23. |
2019 m. rugsėjo 9 d. buvo surengtas viešas teismo posėdis (kartu su teismo posėdžiais bylose C‑511/18, C‑512/18 ir C‑520/18); jame dalyvavo bylų, susijusių su keturiais prašymais priimti prejudicinį sprendimą, šalys, pirma minėtų vyriausybių, taip pat Komisijos atstovai ir Europos asmens duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. |
IV. Analizė
A. Dėl Direktyvos 2002/58 taikymo srities ir jos netaikymo nacionaliniam saugumui (pirmasis prejudicinis klausimas)
24. |
Išvadoje, kurią tą pačią dieną pateikiau bylose C‑511/18 ir C‑512/18, paaiškinu priežastis, kodėl manau, kad Direktyva 2002/58 „iš esmės taikoma, kai elektroninių paslaugų teikėjai įstatymo yra įpareigoti saugoti savo abonentų duomenis ir leisti valdžios institucijoms su jais susipažinti. Šio argumento nepakeičia tai, kad nacionalinio saugumo sumetimais paslaugų teikėjams yra nustatytos tam tikros pareigos“ ( 15 ). |
25. |
Išplėsdamas savo argumentus, nagrinėju 2006 m. gegužės 30 d. Teisingumo Teismo Sprendimo Parlamentas / Taryba ir Komisija ( 16 ) ir Sprendimo Tele2 Sverige ir Watson poveikį ir siūlau juos abu aiškinti darniai ( 17 ). |
26. |
Toje pačioje išvadoje patvirtinęs, kad Direktyva 2002/58 taikytina, nagrinėju nacionalinio saugumo neįtraukimą į jos taikymo sritį, kaip nustatyta toje direktyvoje, ir ESS 4 straipsnio 2 dalies poveikį ( 18 ). |
27. |
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta toliau, darau nuorodą į minėtoje išvadoje ir išvadoje byloje C‑520/18 pateiktas pastabas. |
1. Direktyvos 2002/58 taikymas šioje byloje
28. |
Šioje byloje nagrinėjamose teisės normose elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nustatytas įpareigojimas, pagal kurį jie turi ne tik saugoti duomenis, gaunamus teikiant paslaugas Sąjungos viešųjų ryšių tinklų naudotojams, bet ir juos tvarkyti ( 19 ). |
29. |
Iš tiesų minėti operatoriai privalo perduoti šiuos duomenis SŽT. Taigi kyla klausimas, ar pagal Direktyvos 2002/58 15 straipsnio 1 dalį leidžiama šiam perdavimui netaikyti Sąjungos teisės, atsižvelgiant į perdavimo tikslą. |
30. |
Manau, kad taip nėra. Nurodytų duomenų saugojimas ir jų paskesnis perdavimas gali būti laikomi elektroninių telekomunikacijų paslaugų teikėjų vykdomu asmens duomenų tvarkymu, todėl savaime suprantama, kad šios operacijos patenka į Direktyvos 2002/58 taikymo sritį. |
31. |
Su nacionaliniu saugumu susijusios priežastys negali būti nurodytos kaip pagrindas šiam faktui paneigti, kaip siūlo prašymą priimti prejudicinį Sprendimą pateikęs teismas, taigi nagrinėjamas įpareigojimas nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį. Manau, kad, kartoju, paslaugų teikėjai privalo tvarkyti duomenis, teikdami elektroninių ryšių paslaugas, prieinamas Sąjungos viešuosiuose ryšių tinkluose, o tai patenka į Direktyvos 2002/58 taikymo sritį, kaip nustatyta jos 3 straipsnio 1 dalyje. |
32. |
Remiantis šia prielaida, ginčas kyla ne dėl SŽT veiklos (kaip pažymėjau pirma, ši veikla galėtų nepatekti į Sąjungos teisės taikymo sritį, jei nedarytų poveikio elektroninių ryšių operatoriams), o dėl šių operatorių turimų duomenų saugojimo ir paskesnio perdavimo. Laikantis tokio požiūrio, nagrinėjamu atveju kalbama apie Sąjungos užtikrinamas pagrindines teises. |
33. |
Siekiant išspręsti šį ginčą, svarbiausia yra pareiga bendrai ir nediferencijuotai saugoti duomenis, su kuriais gali susipažinti valdžios institucijos. |
2. Rėmimasis nacionaliniu saugumu
34. |
Kadangi šioje byloje prašymą priimti prejudicinį Sprendimą pateikęs teismas visų pirma pabrėžia SŽT veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu, šiuo klausimu pakartoju kai kuriuos savo tą pačią dieną pateiktos išvados bylose C‑511/18 ir C‑512/18 punktus:
<…>
<…>
<…>
|
3. Sprendimo „Tele2 Sverige ir Watson“ taikymo šioje byloje pasekmės
35. |
Prašymą priimti prejudicinį Sprendimą pateikęs teismas daugiausia dėmesio skyrė Teisingumo Teismo aiškinimui, pateiktam Sprendime Tele2 Sverige ir Watson; jis išdėstė sunkumus, kurių, kaip jis mano, kiltų taikant šį aiškinimą nagrinėjamoje byloje. |
36. |
Sprendime Tele2 Sverige ir Watson iš tiesų nurodytos sąlygos, kurias turi atitikti nacionalinės teisės aktai, įpareigojantys saugoti srauto ir vietos nustatymo duomenis, kad valdžios institucijos vėliau turėtų prieigą prie jų. |
37. |
Kaip ir bylose C‑511/18 bei C‑512/18, dėl panašių priežasčių manau, kad nacionalinės teisės normos, dėl kurių pateiktas šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą, neatitinka Sprendime Tele2 Sverige ir Watson nustatytų sąlygų, nes pagal jas asmens duomenys saugotini bendrai ir nediferencijuotai, todėl suteikiama galimybė ilgą laikotarpį gauti išsamių duomenų apie atitinkamų asmenų gyvenimą. |
38. |
Šiose dviejose bylose pateiktoje išvadoje keliu klausimą, ar būtų įmanoma patikslinti arba papildyti minėtame Sprendime įtvirtintą jurisprudenciją, atsižvelgiant į jos pasekmes kovai su terorizmu ar saugant valstybę nuo kitų panašių grėsmių nacionaliniam saugumui. |
39. |
Toliau taip pat norėčiau pakartoti kelis minėtos išvados punktus, kuriuose iš esmės teigiu, kad, atsižvelgiant į tai, jog nurodytą jurisprudenciją galima patikslinti, ją reikia iš esmės patvirtinti:
|
B. Dėl antrojo prejudicinio klausimo
40. |
Prašymą priimti prejudicinį Sprendimą pateikęs teismas antrąjį savo klausimą kelia tuo atveju, jei atsakymas į pirmąjį būtų teigiamas. Tokiu atveju jis norėtų žinoti, „kokie kiti reikalavimai, be nustatytųjų EŽTK“ ar minimų Sprendime Tele2 Sverige ir Watson, turėtų būti taikomi. |
41. |
Šiuo klausimu jis teigia, kad įpareigojimas laikytis Sprendime Tele2 Sverige ir Watson nustatytų sąlygų „pakenktų priemonėms, kurių SŽT ėmėsi nacionaliniam saugumui užtikrinti“. |
42. |
Kadangi į pirmąjį klausimą siūlau atsakyti neigiamai, antrojo klausimo nagrinėti nebūtina. Kaip pažymi pats prašymą priimti prejudicinį Sprendimą pateikęs teismas, į antrąjį klausimą reikėtų atsakyti tik tada, jei visų Jungtinės Karalystės naudotojų asmens duomenų, kuriuos elektroninių ryšių paslaugų operatoriai turėtų perduoti SŽT, „masinio duomenų gavimo ir automatizuoto tvarkymo metodai“ būtų pripažintini atitinkančiais Sąjungos teisę. |
43. |
Jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad į antrąjį klausimą atsakyti būtina, manau, jis turėtų patvirtinti minėtas Sprendime Tele2 Sverige ir Watson nustatytas sąlygas, kiek tai susiję su:
|
44. |
Manau, kad, kartoju, dėl priežasčių, kurias išdėsčiau išvadoje bylose C‑511/18, C‑512/18 ir C‑520/18, pakaktų patvirtinti šias privalomai taikytinas sąlygas ir nereikia nustatyti „kitų“ papildomų sąlygų, kaip jas supranta prašymą priimti prejudicinį Sprendimą pateikęs teismas. |
V. Išvada
45. |
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti Investigatory Powers Tribunal (Tyrimo įgaliojimų teismas, Jungtinė Karalystė): ESS 4 straipsnis ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento Ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) 1 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose elektroninių ryšių tinklo paslaugų teikėjams nustatytas įpareigojimas teikti valstybės narės saugumo ir žvalgybos tarnyboms „masinius ryšių duomenis“, prieš tai surinktus bendrai ir nediferencijuotai. Papildomai siūlau atsakyti taip: Valstybės narės saugumo ir žvalgybos tarnybų prieiga prie duomenų, kuriuos perduoda elektroninių ryšių tinklo paslaugų teikėjai, privalo atitikti sąlygas, nustatytas 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendime Tele2 Sverige ir Watson (C‑203/15 ir C‑698/15, EU:C:2016:970). |
( 1 ) Originalo kalba: ispanų.
( 2 ) Bylos C‑293/12 ir C‑594/12; toliau – Sprendimas Digital Rights, EU:C:2014:238.
( 3 ) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2002/58/EB (OL L 105, 2006, p. 54).
( 4 ) Bylos C‑203/15 ir C‑698/15; toliau – Sprendimas Tele2 Sverige ir Watson, EU:C:2016:970.
( 5 ) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 514).
( 6 ) Byla C‑207/16; toliau – Sprendimas Ministerio Fiscal, EU:C:2018:788.
( 7 ) Be šios bylos, Bylos La Quadrature du Net ir kt., C‑511/18 ir C‑512/18 ir Ordre des barreaux francophones et germanophone ir kt., C‑520/18.
( 8 ) Byla Privacy International, C‑623/17.
( 9 ) Byla Ordre des barreaux francophones et germanophone ir kt., C‑520/18.
( 10 ) Byla La Quadrature du Net ir kt., C‑511/18 ir C‑512/18.
( 11 ) 1984 m. Telekomunikacijų įstatymas; toliau – 1984 m. įstatymas.
( 12 ) 2014 m. Įstatymas dėl duomenų saugojimo ir tyrimo įgaliojimų; toliau – DRIPA.
( 13 ) T. y. Secretary of State for Foreign and Commonwealth Affairs (Valstybės užsienio ir sandraugos reikalų sekretorius), Secretary of State for the Home Department (Valstybės vidaus reikalų sekretorius) ir trys Jungtinės Karalystės SŽT, t y. Government Communications Headquarters (Vyriausybės ryšių žvalgybos centras; GCHQ), Security Service (Saugumo tarnyba; MI5) ir Secret Intelligence Service (Slaptoji žvalgybos tarnyba; MI6).
( 14 ) Id est, Sprendime Tele2 Sverige ir Watson įtvirtinta jurisprudencija.
( 15 ) Išvados bylose C‑511/18 ir C‑512/18 42 punktas.
( 16 ) Bylos C‑317/04 ir C‑318/04, EU:C:2006:346.
( 17 ) Išvados bylose C‑511/18 ir C‑512/18 44–76 punktai.
( 18 ) Ten pat, 77–90 punktai.
( 19 ) Pagal Direktyvos 2002/58 2 straipsnį šioje direktyvoje vartojamos sąvokos yra apibrėžiamos taip, kaip apibrėžta Direktyvoje 95/46. Direktyvos 95/46 2 straipsnio b punkte nustatyta, kad „asmens duomenų tvarkymas“ – tai „bet kur[i] operacij[a] ar operacijų rinkin[ys], automatiniais arba neautomatiniais būdais atliekam[i] su asmens duomenimis, kaip antai: rinkimas, užrašymas, rūšiavimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, atgaminimas, paieška, naudojimas, atskleidimas perduodant, platinant ar kitu būdu padarant juos prieinamus, išdėstymas reikiama tvarka ar sujungimas derinant, blokavimas, trynimas ar naikinimas“ (pasviruoju šriftu išskirta mano).