1.

Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas, Austrija) pateikė Teisingumo Teismui kelis klausimus, susijusius su SESV 108 straipsnio 3 dalies ir Reglamento (ES) Nr. 651/2014 ( 2 ) 44 straipsnio 3 dalies ir 58 straipsnio 1 dalies išaiškinimu.

2.

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant du prašymus peržiūrėti, susijusius su Finanzamt Linz (Linco mokesčių inspekciją, Austrija), pirma, ir Finanzamt Kirchdorf Perg Steyr (Kirchdorfo Perg Šteiro mokesčių inspekcija), antra, ginču su Dilly’s Wellnesshotel GmbH dėl energijos mokesčių už laikotarpį nuo 2013 m. vasario iki 2014 m. sausio mėn. grąžinimo, kurio pastaroji prašo.

3.

Austrijos teisės aktai, susiję su pagrindinėje byloje nagrinėjamu energijos mokesčių grąžinimu, yra valstybės pagalbos schema, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi principu, kad Komisija 2004 m. patvirtino pagrindinėje byloje nagrinėjamos pagalbos vidinę versiją, pagalbos gavėjų, kuriems taikoma ši pagalbos schema, grupė vėliau buvo pakeista ir apie šį pakeitimą, kuris yra pagrindinėje byloje nagrinėjamos pagalbos dalimi, nebuvo pranešta Europos Komisijai.

4.

Šiuo klausimu darant prielaidą, kad padarius pagalbos gavėjų, kuriems taikoma ši pagalbos schema, grupės pakeitimą taikoma pareiga pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamai pagalbos schemai gali būti netaikomas reikalavimas pranešti pagal Reglamentą Nr. 651/2014 – tokiu atveju ji būtų teisėta, nepaisant to, kad apie ją nebuvo iš anksto pranešta. To siekdamas jis visų pirma iškėlė klausimą, ar pagalbos schema atitinka Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 3 dalyje ir 58 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo prašymą, šioje išvadoje bus nagrinėjamas tik šis klausimas.

5.

Teisingumo Teismui siūlysiu į šį klausimą atsakyti teigiamai.

6.

Reglamento Nr. 651/2014 5 straipsnyje „Pagalbos skaidrumas“ nustatyta:

„1.   Šis reglamentas taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai).

2.   Skaidria laikoma visų pirma tokių kategorijų pagalba:

<…>

<…>“

7.

Šio reglamento 44 straipsnyje „Pagalba aplinkosaugos mokesčių lengvatų forma pagal Direktyvą 2003/96/EB[ ( 3 )]“ numatyta:

„1.   Pagalbos aplinkosaugos mokesčių lengvatų forma schemos, tenkinančios [Direktyvos 2003/96] sąlygas, yra suderinamos su vidaus rinka pagal [SESV] 107 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal [SESV] 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Pagalbos gavėjai, kuriems taikomos mokesčių lengvatos, atrenkami remiantis skaidriais ir objektyviais kriterijais, ir moka bent mažiausio lygio, nustatyto [Direktyva 2003/96], mokestį.

3.   Pagalbos mokesčių lengvatų forma schemos grindžiamos taikomos aplinkosaugos mokesčio normos sumažinimu, nustatytos kompensacijos sumos išmokėjimu arba šių mechanizmų deriniu.

<…>“

8.

Reglamento Nr. 651/2014 58 straipsnio „Pereinamojo laikotarpio nuostatos“ 1 dalyje nustatyta:

„Šis reglamentas taikomas individualiai pagalbai, suteiktai iki įsigaliojant atitinkamoms jo nuostatoms, jeigu pagalba atitinka visas šiame reglamente, išskyrus 9 straipsnį, nustatytas sąlygas.“

9.

Direktyvos 2003/96 17 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Jei šioje direktyvoje nustatyti apmokestinimo lygiai, bendrai paėmus, taikomi kiekvienai įmonei, valstybės narės gali taikyti mokesčio sumažinimą energetikos produktams, naudojamiems šildymui ar 8 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodytiems tikslams bei elektros energijai šiais atvejais:

<…>“

10.

Energieabgabenvergütungsgesetz (Energijos mokesčių grąžinimo įstatymas, toliau – EAVG) 1 straipsnio 1 dalyje (pagrindinėje byloje taikoma redakcija) nustatyta:

„Už 3 dalyje nurodytus energijos išteklius sumokėti energijos mokesčiai už kalendorinius metus (finansinius metus), gavus prašymą, grąžinami tiek, kiek jie (bendrai) viršija 0,5 proc. skirtumo tarp

11.

EAVG 1 straipsnio 1 dalį papildo 2 straipsnio 2 dalis, kurioje (pagrindinėje byloje taikoma redakcija) nustatyta:

„1.   Turinčio teisę susigrąžinti energijos mokesčius asmens prašymu kiekvienais kalendoriniais (finansiniais) metais grąžinama suma, viršijanti 1 straipsnyje nurodytą grynosios gamybos vertės dalį. Prašyme turi būti nurodytas įmonėje suvartotas 1 straipsnio 3 dalyje nurodytų energijos išteklių kiekis ir 1 straipsnyje nurodytos sumos. <…>

2.   Apskaičiuojant grąžinamą sumą, taikoma arba 0,5 proc. grynosios gamybos vertės riba, arba toliau nurodytos išskaitytinos sumos, mažesnę sumą įskaitant:

<…>“

12.

EAVG 2 straipsnio 1 dalyje, išdėstytoje BGBl. I Nr. 92/2004 redakcija, nustatyta:

„Teisę į mokesčio grąžinimą turi visos įmonės <…>“

13.

2010 m. gruodžio 30 d.Budgetbegleitgesetz 2011 (2011 m. biudžeto lydimasis įstatymas) (BGBl. I, 111/2010) (toliau – BBG 2011) iš dalies pakeista 2 straipsnio 1 dalis, ji išdėstyta taip:

„<…> Teisę į mokesčio grąžinimą turi tik tos įmonės, kurios įrodo, kad jų pagrindinė veikla yra materialiojo turto gamyba <…>“

14.

Vėliau EAVG 4 straipsnis papildytas šia 7 dalimi:

„[BBG 2011] iš dalies pakeisti 2 ir 3 straipsniai taikytini, jeigu Europos Komisija patvirtina mokesčių grąžinimo prašymus, susijusius su laikotarpiu po 2010 m. gruodžio 31 d.“ ( 4 )

15.

2011 m. gruodžio 29 d. prašymu Dilly’s Wellnesshotel, kuri valdo viešbutį, paprašė grąžinti energijos mokesčius už 2011 m.

16.

2012 m. vasario 21 d. Linco mokesčių inspekcija atmetė šį prašymą, savo sprendimą grįsdama tuo, kad pagal BBG 2011 EAVG 2 ir 3 straipsniuose buvo numatytas apribojimas, pagal kurį teisę susigrąžinti energijos mokesčius už laikotarpius po 2010 m. gruodžio 31 d. turi tik tos įmonės, kurios įrodo, kad jų pagrindinė veikla yra materialiojo turto gamyba. Taigi ši valdžios institucija mano, kad atsižvelgiant į tai, jog Dilly’s Wellnesshotel yra paslaugų įmonė, ji neturi teisės susigrąžinti energijos mokesčių už laikotarpius po 2010 m. gruodžio 31 d.

17.

Dilly’s Wellnesshotel šį sprendimą apeliacine tvarka apskundė Unabhängiger Finanzsenat (Nepriklausomas mokesčių bylų senatas, Austrija), o šis 2012 m. kovo 23 d. sprendimu atmetė apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

18.

Dilly’s Wellnesshotel apskundė šį sprendimą Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas) ir jis 2013 m. kovo 19 d. sprendimu panaikino skundžiamą sprendimą.

19.

Unabhängiger Finanzsenat (Nepriklausomas mokesčių bylų senatas) pakeitęs Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas, Austrija) 2014 m. spalio 31 d. nutartimi pateikė Teisingumo Teismui kelis prejudicinius klausimus.

20.

2016 m. liepos 21 d. sprendimu ( 5 ) Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 800/2008 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad jei pagalbos schemoje, kaip antai nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, nėra aiškios nuorodos į šį reglamentą nurodant jo pavadinimą ir paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį, tai neleidžia šios schemos pripažinti atitinkančia sąlygas pagal minėto reglamento 25 straipsnio 1 dalį, kurios leidžia atleisti nuo pareigos pranešti, numatytos SESV 108 straipsnio 3 dalyje.

21.

2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas) patenkino apeliacinį skundą ir nurodė grąžinti energijos mokesčius už 2011 m. remiantis Dilly’s Wellnesshotel prašymu. Iš esmės šis teismas nusprendė, kad EAVG 2 ir 3 straipsniuose bei 4 straipsnio 7 dalyje (BBG 2011 versija) nėra paminėtas Reglamentas Nr. 800/2008 ir šios nuostatos taip pat neatitinka pagrindinių jo sąlygų. Nesant Komisijos leidimo paslaugų įmonėms taikomas apribojimas neįsigaliojo.

22.

Linco mokesčių inspekcija pateikė Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas) kasacinį skundą dėl šio sprendimo.

23.

Dar vienu 2014 m. liepos 25 d. prašymu Dilly’s Wellnesshotel paprašė grąžinti energijos mokesčius už laikotarpį nuo 2013 m. vasario iki 2014 m. sausio mėn.

24.

2015 m. sausio 9 d. sprendimu Kirchdorfo Perg Šteiro mokesčių inspekcija atmetė šį prašymą, pateikdama tokius pačius motyvus, kaip savo 2012 m. vasario 21 d. sprendime pateikė Linco mokesčių inspekcija.

25.

Dilly’s Wellnesshotel pateikė Bundesfinanzgericht (Federalinis finansų teismas) apeliacinį skundą dėl 2015 m. sausio 9 d. sprendimo, apeliacinį skundą teismas, iš esmės remdamasis šios išvados 21 punkte minėtu savo paties 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu, patenkino ir nurodė grąžinti Dilly’s Wellnesshotel prašomus grąžinti energijos mokesčius.

26.

Kirchdorfo Perg Šteiro mokesčių inspekcija pateikė Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas) kasacinį skundą dėl šio sprendimo.

27.

Šis teismas mano, kad energijos mokesčių sugrąžinimas pagal EAVG (iki BBG 2011 galiojusi redakcija) yra pagalba, dėl kurios 2004 m. kovo 9 d. sprendimu Komisija suteikė netiesioginį ir laiko atžvilgiu neribotą leidimą ( 6 ).

28.

Šis teismas pažymi, kad BBG 2011 Austrijos teisės aktų leidėjas siekė teisę naudotis šia pagalbos schema suteikti tik tam tikriems pagalbos gavėjams, teisę susigrąžinti energijos mokesčius suteikiant tik įmonėms, kurios įrodo, kad jų pagrindinė veikla yra materialiojo turto gamyba. Apie šį EAVG dalinį pakeitimą Komisijai nebuvo pranešta ( 7 ).

29.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat paaiškina, kad EAVG (BBG 2011 redakcija) nustatęs sąlygą, kad jis įsigalioja tik tada, kai leidimą suteikia Komisija ( 8 ), teisės aktų leidėjas akivaizdžiai norėjo užtikrinti, kad planuojamas BBG 2011 apribojimas nepažeistų Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pagalbos teikimą, ir nesukeltų grėsmės neribotam laikui suteiktam leidimui taikyti ligšiolinę pagalbos schemą. Jeigu paaiškėtų, kad pagalbos gavėjų grupės apribojimas prieštarauja valstybės pagalbos teikimą reglamentuojantiems teisės aktams arba kad reikalingo Komisijos leidimo neįmanoma gauti, turi likti galioti ligšiolinės apimties priemonė.

30.

Šiomis aplinkybėmis 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. spalio 5 d., Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

31.

Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo prašymą, šioje išvadoje bus nagrinėjami tik trečiojo prejudicinio klausimo a ir b punktai.

32.

Dilly’s Wellnesshotel, Austrijos vyriausybė ir Komisija pateikė Teisingumo Teismui rašytines pastabas. Tos pačios šalys buvo išklausytos per 2018 m. lapkričio 21 d. vykusį teismo posėdį.

33.

Dėl EAVG jau buvo priimti du Teisingumo Teismo sprendimai, t. y. Sprendimas Adria-Wien Pipeline ir Wietersdorfer & Peggauer Zementwerke ( 9 ) ir Dilly’s Wellnesshotel ( 10 ).

34.

Pradinėje EAVG versijoje buvo numatyta iš dalies sugrąžinti energijos mokesčius tik toms įmonėms, kurios įrodo, kad jų pagrindinė veikla yra materialiojo turto gamyba. Taigi paslaugų įmonėms teisė susigrąžinti šiuos mokesčius nebuvo numatyta. Sprendime Adria-Wien Pipeline ir Wietersdorfer & Peggauer Zementwerke ( 11 ) Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokios nacionalinės priemonės yra atrankinės ir vertintinos kaip valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

35.

Nuo 2002 m. sausio 1 d. taikomu daliniu pakeitimu Austrijos teisės aktų leidėjas išplėtė EAVG taikymo sritį, numatydamas dalinį mokesčių grąžinamą visų sektorių įmonėms. Minėtame 2004 m. kovo 9 d. sprendime ( 12 ) Komisija laikėsi nuomonės, kad ši priemonė vis dar yra atrankinio pobūdžio, todėl vis dar išlieka valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį ( 13 ).

36.

BBG 2011 numatytu daliniu pakeitimu Austrijos teisės aktų leidėjas dar kartą numatė, kad paslaugų įmonės neturi teisės susigrąžinti energijos mokesčių nuo 2011 m. vasario 1 d. Kaip paaiškinau pirma ( 14 ), Komisijai nebuvo pranešta apie pagrindinėje byloje nagrinėjamus nacionalinės teisės aktus, t. y. EAVG, iš dalies pakeistą BBG 2011 (toliau – nagrinėjama pagalbos schema arba EAVG 2011).

37.

Primenu, kad ankstesnėje byloje Dilly’s Wellnesshotel, nurodytoje šios išvados 20 punkte, Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad nagrinėjama pagalbos schema neatitinka Reglamente Nr. 800/2008 nustatytų sąlygų, kad apie ją nereikėtų pranešti, kaip tai numatyta SESV 108 straipsnio 3 dalyje, nes šioje pagalbos schemoje nėra tiesiogiai remtasi šiuo reglamentu, kaip to reikalaujama pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalį ( 15 ).

38.

Pažymiu, kad Reglamentu Nr. 651/2014 panaikintas Reglamentas Nr. 800/2008 ir nuo 2014 m. liepos 1 d. vienas reglamentas pakeitė kitą. Reglamente Nr. 651/2014 numatytos kitokios reikalavimo pranešti apie tokias pagalbos schemas, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, sąlygos, nei buvo numatyta Reglamente Nr. 800/2008. Be kita ko, pagal Reglamentą Nr. 651/2014 nereikalaujama, kad pagalbos schemoje būtų tiesiogiai remiamasi šiuo reglamentu.

39.

Tuo atveju, jeigu apie BBG 2011 iš dalies pakeistą pagalbos schemą iš esmės reikalaujama pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį – toks yra pirmojo prejudicinio klausimo dalykas – trečiuoju šioje byloje pateiktu prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia nustatyti, ar, nors iš esmės apie nagrinėjamą pagalbos schemą reikalaujama pranešti pagal Reglamentą Nr. 800/2008, apie šią sistemą galima nepranešti pagal Reglamentą Nr. 651/2014.

40.

Šis trečiasis prejudicinis klausimas, kuris susijęs su Reglamento Nr. 651/2014 nuostatų išaiškinimu, leistų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui sužinoti, ar nagrinėjama pagalbos schema buvo įgyvendinta Sąjungos teisės požiūriu neteisėtai, nes Komisijai nebuvo apie ją iš anksto pranešta, kaip numatyta SESV 108 straipsnio 3 dalyje.

41.

Atsakymas, kurį pateiks Teisingumo Teismas, leis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui nustatyti remiantis nacionaline teise darytinas išvadas tuo atveju, jeigu pagalbos schema būtų pripažinta neteisėta.

42.

Konkrečiau kalbant, tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas atsakytų, kad Reglamentas Nr. 651/2014 yra taikomas nagrinėjamai pagalbos schemai, taigi apie ją nereikalaujama pranešti, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas preliminariai mano, kad tai reikštų, jog nagrinėjama pagalbos schema faktiškai įsigaliojo 2011 m. vasario 1 d., kaip numatė Austrijos teisės aktų leidėjas ( 16 ). Kadangi ši pagalbos schema netaikoma tokioms paslaugų įmonėms kaip Dilly’s Wellnesshotel, šios įmonės prašymas sugrąžinti mokesčius būtų atmestas.

43.

Kita vertus, tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas atsakytų, kad minėtai pagalbos schemai Reglamentas Nr. 651/2014 netaikomas, taigi pagal Sąjungos teisę ji būtų neteisėta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas preliminariai laikosi nuomonės, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama pagalbos schema neturėtų būti laikoma įsigaliojusia, reikia laikytis nuomonės, kad ankstesnė pagalbos schema vis dar taikoma, kaip numatyta Austrijos teisės aktų leidėjo ( 17 ). Tokiu atveju Dilly’s Wellnesshotel turėtų teisę susigrąžinti prašomus mokesčius pagal šią ankstesnę schemą, kuri taip pat būtų taikoma paslaugų įmonėms ( 18 ). Kaip paaiškinau šios išvados 27 punkte, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo klausimu mano, kad šiai ankstesnei pagalbos schemai Komisija suteikė netiesioginį ir laiko atžvilgiu neribotą leidimą.

44.

Jeigu į pirmąjį prejudicinį klausimą Teisingumo Teismas atsakytų teigiamai ir todėl BBG 2011 atliktas pagalbos schemos pakeitimas būtų pakeitimas, apie kurį iš principo reikia pranešti remiantis SESV 108 straipsnio 3 dalimi, kyla klausimas, ar apie pakeitimą galima nepranešti remiantis Reglamentu Nr. 651/2014.

45.

Trečiuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar, pirma, nagrinėjama pagalbos schema atitinka Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnyje nustatytas materialines sąlygas (trečiojo klausimo a punktas) ir ar, antra, nagrinėjama pagalbos schema patenka į šio reglamento taikymo sritį laiko atžvilgiu pagal šio reglamento 58 straipsnio 1 dalies pereinamojo laikotarpio nuostatas (trečiojo klausimo b punktas).

46.

Kadangi trečiojo klausimo a punktas yra svarbus tik tuo atveju, jeigu nagrinėjama pagalbos schema patenka į Reglamento Nr. 651/2014 taikymo sritį laiko atžvilgiu, pirmiausia reikia atsakyti į trečiojo klausimo b punktą.

47.

Trečiojo klausimo b punktu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Reglamentas Nr. 651/2014 gali būti taikomas atgaline data. Darant prielaidą, kad nagrinėjama pagalbos schema atitinka visas Reglamente Nr. 651/2014 numatytas materialines sąlygas, šis teismas, tiksliau tariant, siekia išsiaiškinti, ar šio reglamento 58 straipsnio 1 dalimi leidžiama apie nagrinėjamą pagalbos schemą nepranešti laikotarpiu nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2014 m. birželio 30 d., nors Reglamentas Nr. 651/2014 įsigaliojo tik 2014 m. liepos 1 d. ( 19 )

48.

Kaip tvirtina Austrijos vyriausybė ir Komisija, manau, kad į šį klausimą reikia atsakyti teigiamai.

49.

Iš tikrųjų, minėto reglamento 58 straipsnis susijęs su pereinamojo laikotarpio nuostatomis. Pagal jo 58 straipsnio 1 dalį Reglamentas Nr. 651/2014 taikomas individualiai pagalbai ( 20 ), suteiktai iki jam įsigaliojant, t. y. iki 2014 m. liepos 1 d., jeigu ji atitinka visas jame, išskyrus 9 straipsnį, nustatytas sąlygas.

50.

Nagrinėjama pagalbos schema susijusi su pagalba, teikiama aplinkosaugos mokesčių lengvatų, suteiktų pagal Direktyvą 2003/96, forma ( 21 ). Dėl tokio pobūdžio pagalbos sąlygos, kurios pagal Reglamentą Nr. 651/2014 turi būti tenkinamos, kad apie ją nebūtų reikalaujama pranešti, nustatytos šio reglamento 44 straipsnyje.

51.

Darant prielaidą, kad nagrinėjama pagalbos schema atitinka visas Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnyje nustatytas sąlygas, darytina išvada, kad šis reglamentas nagrinėjamai pagalbos schemai taikomas laikotarpiui nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2014 m. birželio 30 d., remiantis šio reglamento 58 straipsnio 1 dalimi.

52.

Todėl reikia atmesti Dilly’s Wellnesshotel pateiktą argumentą, kad, pirma, minėto reglamento 58 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama kartu su šios nuostatos 2 ir 3 dalimis ir, antra, remiantis šio 58 straipsnio 1 dalimi negalima daryti išvados, jog apie pagalbos schemą, apie kurią neleidžiama nepranešti pagal minėto 58 straipsnio 3 dalį, vis dėlto leidžiama nepranešti pagal to paties 58 straipsnio 1 dalį.

53.

Iš tikrųjų pagal Reglamento Nr. 651/2014 58 straipsnio 1 dalį nereikalaujama, kad kitose to paties straipsnio dalyse nustatytos sąlygos būtų įvykdytos tam, kad būtų taikoma 58 straipsnio 1 dalis. Vis dėlto kiekvienoje iš 58 straipsnio 1–4 dalių pereinamojo laikotarpio taisyklės nustatytos skirtingoms aplinkybėms ( 22 ).

54.

Todėl Teisingumo Teismui siūlau į trečiojo prejudicinio klausimo b punktą atsakyti, kad Reglamento Nr. 651/2014 58 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad minėtu reglamentu tokia individuali pagalba, suteikiama aplinkosaugos mokesčių lengvatų, suteiktų pagal Direktyvą 2003/96, forma iki 2014 m. liepos 1 d., kaip pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą pagalbos schemą suteikta pagalba laikotarpiu nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2014 m. birželio 30 d., atleidžiama nuo reikalavimo pranešti, jeigu tokia pagalba atitinka visas Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnyje numatytas sąlygas.

55.

Pagal Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 1 dalį pagalbos, suteikiamos aplinkosaugos mokesčių lengvatų, suteiktų pagal Direktyvą 2003/96, forma, schemos atleidžiamos nuo SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo pranešti, jeigu jos atitinka visas, pirma, reglamento III skyriaus šio straipsnio 2–4 dalyse ir I skyriuje, antra, Direktyvoje 2003/96 nustatytas sąlygas.

56.

Nors trečiojo klausimo a punktas suformuluotas taip, kad jame nenurodytas joks konkretus Reglamento Nr. 651/2014 straipsnis, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tik išreiškia abejonę dėl Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 3 dalies išaiškinimo, laikydamasis nuomonės, jog pagrindinėje byloje visos kitos 44 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos yra įvykdytos.

57.

Todėl trečiojo klausimo a punktu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia iš esmės išsiaiškinti, ar nagrinėjama pagalbos schema atitinka Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą.

58.

Vis dėlto Dilly’s Wellnesshotel taip pat nesutinka su tuo, kaip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškina minėto reglamento 44 straipsnio 1 ir 2 dalis. Todėl manau, kad taip pat reikia glaustai pateikti pastabas dėl 44 straipsnio 1 ir 2 dalies išaiškinimo.

59.

Manau, kad, prieš analizuojant Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 1–3 dalis, pirmiausia reikia paaiškinti, kaip nagrinėjama pagalbos schema, visų pirma pagalbos apskaičiavimo metodika, atitinka Direktyvos 2003/96 17 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas sąlygas.

60.

Šis pirminis aspektas yra svarbus, todėl Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnyje numatytas sąlygas reikia aiškinti kartu su Direktyvos 2003/96 17 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytomis sąlygomis, kurios taip pat turi būti įvykdytos, siekiant, kad nagrinėjamai pagalbos schemai reikalavimas pranešti būtų netaikomas pagal Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 1 dalį.

61.

Taigi toliau nagrinėsiu šį su Direktyva 2003/96 susijusį aspektą (a punktas), o tada atsakysiu į klausimus, susijusius su 44 straipsnio 1–3 dalimis (b punktas).

62.

Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, susijusios su Direktyva 2003/96, visų pirma yra susijusios su Direktyvos 2003/96 17 straipsnio 1 dalies a punktu, kuriame numatyta, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos, galimybė valstybėms narėms taikyti mokesčio sumažinimą energetikos produktams ir elektros energijai daug energijos naudojančių įmonių naudai ( 23 ).

63.

17 straipsnio 1 dalies a punkte iš principo nustatyti du kriterijai. Pirma, jame nustatytos įmonės, kurioms mokesčio sumažinimas gali būti taikomas, t. y. „daug energijos naudojanči[os] įmon[ės]“. Kalbant konkrečiau, „daug energijos naudojanti įmonė“ – tai Direktyvos 2003/96 11 straipsnyje nurodytas verslo subjektas, kai energetikos produktų ir elektros energijos pirkimas sudaro mažiausiai 3,0 % gamybos vertės arba nacionalinis mokestis už elektros energiją sudaro mažiausiai 0,5 % pridėtinės vertės. Iš šios nuostatos matyti, kad taikydamos šią apibrėžtį valstybės narės gali taikyti griežtesnius kriterijus, pavyzdžiui, apibrėžti sektorių.

64.

Kita vertus, minėto 17 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad turi būti laikomasi direktyvoje, t. y. jos I priedo C lentelėje, kurioje nustatomi krosnių kurui ir elektros energijai taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai, nustatytų minimalių apmokestinimo lygių.

65.

Šiuo atveju Austrijos vyriausybė ir Komisija laikosi nuomonės, kad pagal nagrinėjamą pagalbos schemą numatyta pagalba yra pagalba, suteikiama aplinkosaugos mokesčių lengvatų, suteiktų pagal Direktyvą 2003/96, forma, ir kad ši pagalbos schema atitinka Direktyvos 2003/96 17 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus du kriterijus. Dilly’s Wellnesshotel to neginčija. Todėl remsiuosi šiuo aspektu, kuris, manau, yra pagrįstas.

66.

Tiksliau tariant, kaip paaiškina Austrijos vyriausybė, pirmiausia reikia remtis principu, kad pagal nagrinėjamą pagalbos schemą taikomas mokesčio sumažinimas energetikos produktų naudojimui, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 17 straipsnio 1 dalį, iš dalies kompensuojant mokesčio sumą. Ši mokesčio sumažinimo forma numatyta minėtos direktyvos 6 straipsnio c punkte ( 24 ).

67.

Be to, kiek tai susiję su tos pačios direktyvos 17 straipsnio 1 dalies a punkte numatytu pirmuoju kriterijumi, EAVG 2011 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energijos mokesčiai už kalendorinius metus grąžinami tiek, kiek jie viršija 0,5 % grynosios gamybos vertės. Kaip pažymi Austrijos vyriausybė, šia sąlyga, susijusia su grynosios gamybos verte, užtikrinama, kad nagrinėjama pagalbos schema galės pasinaudoti tik įmonės, kurios pagal 17 straipsnio 1 dalies a punktą laikomos „daug energijos naudojanči[omis] įmon[ėmis]“ ( 25 ).

68.

Be to, kaip pažymi Austrijos vyriausybė, BBG 2011 įvestas pagalbą pagal nagrinėjamą pagalbos schemą gaunančių įmonių grupės apribojimas visiškai atitinka Direktyvos 2003/96 17 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos „daug energijos naudojančios įmonės“ apibrėžtį. Iš tikrųjų, Austrijos vyriausybė, į pagalbą gaunančių įmonių grupę įtraukdama tik įmones, kurių pagrindinė veikla yra materialiojo turto gamyba, paprasčiausiai pritaikė griežtesnį kriterijų, susijusį su pramonės sektoriumi, remdamasi 17 straipsnio 1 dalies a punktu, kuriame tokia galimybė valstybėms narėms yra numatyta. Taip pat reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog Direktyvos 2003/96 17 straipsnio 1 dalimi nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos nustatomas mokesčių mažinimas energijos vartojimui tik apdirbamosios pramonės sektoriaus daug energijos vartojančioms įmonėms ( 26 ).

69.

Kalbant apie Direktyvos 2003/96 17 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą antrą kriterijų, susijusį su minimaliu apmokestinimo lygiu, manau, kaip tai paaiškina Austrijos vyriausybė, kad nagrinėjama pagalbos schema šį kriterijų taip pat atitinka.

70.

Iš tikrųjų, iš esmės iš EAVG 2011 2 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad mokesčio grąžinimas, kuris yra pagalba, apskaičiuojamas kaip bendros sumokėtų mokesčių sumos ir didžiausios iš toliau nurodytų sumų skirtumas: suma, siekianti 0,5 % grynosios gamybos vertės, arba suma, apskaičiuojama sudedant minimalius apmokestinimo lygius, taikomus nurodytiems energijos ištekliams.

71.

Ši apskaičiavimo metodika užtikrina tai, kad, pirma, pagalbą gaus tik įmonės, kurios laikomos „daug energijos naudojanči[omis] įmon[ėmis]“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/96 17 straipsnio 1 dalies a punktą, ir, antra, pagalbos gavėjams suteikta pagalba visada atitiks minimalų apmokestinimo lygį, kurio reikalaujama pagal šios direktyvos I priedo C lentelę.

72.

Toliau kyla klausimas, ar pagrindinėje byloje taip pat įvykdyta Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga.

73.

Pirmiausia glaustai pateiksiu pastabas dėl 44 straipsnio 1 ir 2 dalių, dėl kurių aiškinimo, mano nuomone, didelių abejonių nekyla, tada išnagrinėsiu 44 straipsnio 3 dalies aiškinimo klausimą.

74.

Pagal Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 1 dalį šio reglamento I skyriuje numatytos sąlygos turi būti įvykdytos tam, kad pagalbos schemai būtų netaikomas reikalavimas pranešti. Reglamento I skyriuje nustatytoje 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis reglamentas taikomas tik skaidrioms pagalboms. Konkrečiau kalbant apie pagalbą mokesčių lengvatų forma, to paties reglamento 5 straipsnio 2 dalies d punkte numatyta, kad ši pagalba laikoma skaidri, kai priemonėje yra nustatyta riba, kuria užtikrinama, kad nebūtų viršijama taikytina riba.

75.

Dilly’s Wellnesshotel tvirtina, kad nagrinėjama pagalbos schema neatitinka šios sąlygos, numatytos Reglamento Nr. 651/2014 5 straipsnio 2 dalies d punkte, manydama, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos pagalbos schemos atveju nenustatyta riba, minėta schema nėra skaidri, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 5 straipsnio 2 dalies d punktą.

76.

Kaip ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, taip pat kaip teigia Austrijos vyriausybė ir Komisija, manau, kad nagrinėjamu atveju 5 straipsnio 2 dalies d punktas nėra reikšmingas. Iš tikrųjų, vadovaujantis šio straipsnio tekstu, nurodyta riba reikšminga tik tada, kai taikoma pranešimo riba. Kalbant apie pagalbą, suteikiamą aplinkosaugos mokesčių lengvatų, suteiktų pagal Direktyvą 2003/96, forma, reikia pažymėti, kad Reglamente Nr. 651/2014 nėra numatyta pranešimo riba ( 27 ).

77.

Pagal Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 2 dalį pagalbos pagal nagrinėjamą pagalbos schemą gavėjai turi būti atrenkami remiantis skaidriais ir objektyviais kriterijais.

78.

Šiuo klausimu Dilly’s Wellnesshotel argumentą aiškinu taip, kad nagrinėjama pagalbos schema neatitinka šios sąlygos, nes nenurodoma jokia priežastis, dėl kurios mokesčio sumažinimas taikomas tik gamybos įmonėms.

79.

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad pagalbą gaunančių įmonių pasirinkimo tvarką visų pirma reglamentuoja Direktyvos 2003/96 17 straipsnio 1 dalies a punktas. Kaip paaiškinta šios išvados 68 punkte, pagalbos gavėjų pagal nagrinėjamą pagalbos schemą grupės apribojimas visiškai atitinka šiame straipsnyje numatytas sąlygas.

80.

Taip pat manau, jog Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 2 dalyje numatytas skaidrumo ir objektyvumo sąlygas reikėtų aiškinti taip, kad jomis reikalaujama, kad, pirma, pagal Direktyvos 2003/96 17 straipsnio 1 dalies a punktą valstybių narių nustatoma pagalbos gavėjų grupė būtų nacionaliniame įstatyme aiškiai nustatyta ir, antra, remiantis Reglamento Nr. 651/2014 64 konstatuojamąja dalimi, ši pagalbos gavėjų grupė būtų nustatyta taip, kad pagalba tokiu pačiu būdu turėtų būti teikiama visiems konkurentams, kurie atsiduria panašioje faktinėje padėtyje.

81.

Šiuo atveju reikia pažymėti, kad nagrinėjama pagalbos schema atitinka šiuos reikalavimus, kadangi, pirma, pagalbos pagal nagrinėjamą pagalbos schemą gavėjai pagal ją nustatomi aiškiai EAVG 2011 2 straipsnio 1 dalyje ir, antra, pagalba suteikiama tokiu pačiu būdu visiems konkurentams, kurie atsiduria panašioje faktinėje padėtyje, t. y. įmonėms, kurios įrodo, kad jų pagrindinė veikla yra materialiojo turto gamyba.

82.

Remiantis Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 3 dalimi pagalbos mokesčių lengvatų forma schemos turi būti grindžiamos taikomos aplinkosaugos mokesčio normos sumažinimu, nustatytos kompensacijos sumos išmokėjimu arba šių mechanizmų deriniu.

83.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar nagrinėjama pagalbos schema grindžiama vienu iš šių trijų mechanizmų, atsižvelgiant į tai, kad pagal EAVG 2011 planuojamos mokesčių lengvatos nustatomos remiantis konkrečia skaičiavimo formule.

84.

Šiuo klausimu pirmiausia reikia nustatyti, kaip konkrečiai turi būti aiškinama Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga, tada – nustatyti, ar pagalbos schema tenkina šią sąlygą.

85.

Kalbant apie pirmąjį apsektą, iškart reikia pažymėti, kad manau, jog šios sąlygos, kuri buvo nustatyta Reglamentu Nr. 651/2014 ir kurios nebuvo ankstesniame bendrosios išimties reglamente ( 28 ), Teisingumo Teismas dar nėra vertinęs.

86.

Taip pat reikia pažymėti, kad iš Reglamento Nr. 651/2014 64 konstatuojamosios dalies matyti, kad kalbant apie pagalbą mokesčių lengvatų, suteikiamų pagal Direktyvą 2003/96, forma, „siekiant įmonėms geriau išsaugoti kainos signalą, kurį siekiama duoti aplinkosaugos mokesčiu“, valstybės narės turi turėti galimybę „sukurti mokesčio mažinimo schemą, grindžiamą fiksuotos metinės kompensacijos sumos išmokos mechanizmu (mokesčio grąžinimu)“.

87.

Remdamasis šios konstatuojamosios dalies paskutiniu sakiniu, kuriame pateikta „fiksuotos metinės kompensacijos sumos išmokos“ apibrėžtis, 44 straipsnio 3 dalį manau reikia aiškinti taip, kad pagal ją reikalaujama, kad pagalbos schema būtų grindžiama mokesčio grąžinimo mechanizmu, pagal kurį nustatoma fiksuota metinė suma, taikomos mokesčio normos sumažinimo mechanizmu – tokiu atveju pagalba nėra mokesčio grąžinimas, o suteikiama prie mokesčio bazės, taikant sumažintą mokesčio normą, – arba šių mechanizmų deriniu. Kaip paaiškinau šios išvados 66 punkte ir 24 išnašoje, mokesčių sumažinimo srityje šie du būdai taip pat numatyti Direktyvos 2003/96 6 straipsnio b ir c punktuose.

88.

Manau, kad, išskyrus šį reikalavimą, Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 3 dalyje nenustatytos šių mechanizmų įgyvendinimo sąlygos. Kita vertus, kaip paaiškinau šios išvados 63–71 punktuose, Direktyvos 2003/96 17 straipsnio 1 dalies a punkte tokios sąlygos mokesčių sumažinimo klausimu yra nustatytos ir šiuo atveju jos yra tenkinamos.

89.

Beje, manau, kad šis Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 3 dalies aiškinimas atitinka bendrą Reglamento Nr. 651/2014 tikslą. Iš tikrųjų vienas iš šio reglamento tikslų yra padidinti skaidrumą, pagerinti kontrolę ir sudaryti sąlygas tinkamai vertinti labai dideles schemas, atsižvelgiant į jų poveikį konkurencijai vidaus rinkoje ( 29 ).

90.

Šiuo klausimu, kaip ir Komisija, manau, kad Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad jeigu pagalbos schemos grindžiamos vienu iš šiame straipsnyje numatytų mechanizmų, tai reiškia, kad pagalba suteikta skaidriai.

91.

Šiuo atveju, kaip Komisija ir Austrijos vyriausybė, manau, jog nagrinėjama pagalbos schema atitinka Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 3 dalyje numatytą sąlygą.

92.

Komisija mano, kad nagrinėjama pagalbos schema grindžiama „taikomos aplinkosaugos mokesčio normos sumažinimu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 3 dalį, remiantis teleologiniu šio straipsnio aiškinimu.

93.

Manau, kad nagrinėjama pagalbos schema labiau grindžiama „nustatytu kompensacijos sumos išmokėjim[u]“, t. y. mokesčio sugrąžinimo mechanizmu, pagal kurį grąžinama metinė fiksuota suma. Tiksliau tariant, pagal nagrinėjamą pagalbos schemą numatyta, gavus prašymą, sugrąžinti už energiją sumokėtą mokestį už kalendorinius metus. Remiantis šiuo sumokėtu mokesčiu, apskaičiuojant nagrinėjamos pagalbos schemą suteikiama fiksuota kompensacija, kadangi, kaip tvirtina Austrijos vyriausybė, šis apskaičiavimo būdas mokesčių administratoriui nepalieka jokios diskrecijos dėl grąžintinos sumos.

94.

Todėl reikia atmesti Dilly’s Wellnesshotel pateiktą argumentą, kuriuo remiantis nagrinėjamos pagalbos schemos sąlygos neatitinka Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos visų pirma todėl, kad grąžintina suma apskaičiuojama taikant konkrečią apskaičiavimo formulę, nes grąžintina suma priklauso nuo to, kiek energijos sunaudoja atitinkama įmonė. Reikia konstatuoti, kad visų rūšių pagalba mokesčių sumažinimo forma, suteikta pagal Direktyvą 2003/96, yra iš principo apskaičiuojama pagal konkretų atitinkamų įmonių sunaudojamą energijos kiekį ( 30 ).

95.

Todėl Teisingumo Teismui siūlysiu į trečiojo prejudicinio klausimo a dalį atsakyti, kad Reglamento Nr. 651/2014 44 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji apima pagalbos schemą, kuri grindžiama aplinkosaugos mokesčio grąžinimo mechanizmu ir kurioje pagal teisėtą formulę aiškiai nustatoma grąžintina šio mokesčio suma, kaip yra pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju.

96.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas, Austrija) pateiktą trečiąjį prejudicinį klausimą atsakyti taip: