1.

Ar gali būti nubaustas tas, kas pateikė neteisingas eksportuojamų prekių deklaracijas ir taip apgaule gavo finansinę paramą iš Europos Sąjungos biudžeto, kai parama veikos padarymo metu faktiškai išvežtoms prekėms nepriklausė, tačiau buvo numatyta po veikos padarymo pakeitus atitinkamas nuostatas?

2.

Teisingumo Teismo prašoma išnagrinėti šį klausimą atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Chartijos 49 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje įtvirtintas švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principas (lex mitior) – didelę praktinę reikšmę turinti pagrindinė teisė, kurios išaiškinimo ir taikymo klausimus Teisingumo Teismas yra nagrinėjęs jau ne kartą ( 2 ).

3.

Šios bylos aplinkybės susijusios su plataus masto mėsos skandalu, kuris Prancūzijoje sulaukė nemažai dėmesio ( 3 ). Kaltinamieji pagrindinėje byloje kompetentingoms institucijoms neteisingai deklaravo galvijieną, eksportuojamą į trečiąsias šalis, arba padėjo tai padaryti. Dėl šios veikos įmonė, kuriai dirbo kaltinamieji, gavo iš Europos Sąjungos biudžeto finansinę paramą kaip specialias galvijienos eksporto grąžinamąsias išmokas, nors Europos mokesčių mokėtojų finansuojamos eksporto subsidijos už eksportuotų mėsos gabalų rūšį tuo metu nebuvo numatytos. Tik vėliau, Sąjungos lygmeniu pasikeitus teisės aktams, šiai mėsos rūšiai imta taikyti Europos Sąjungos parama.

4.

Kaltinamieji remiasi būtent šiuo vėlesniu teisės aktų pakeitimu ir pretenduoja į nebaudžiamumą. Kita vertus, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos daro prielaidą, kad byloje aptariamų mėsos gabalų deklaracija, kuri tam tikru metu buvo neteisinga, nepaisant visko, yra ir lieka neteisinga deklaracija, už kurią turi būti taikomos sankcijos, neatsižvelgiant į tai, ar per tą laiką pasikeitė atitinkamos Sąjungos teisėje numatytos paramos taisyklės, ar ne.

5.

Savo sprendimu šioje byloje Teisingumo Teismas gali reikšmingai prisidėti prie sankcijų skyrimo mechanizmų, kuriais valstybės narės privalo saugoti Europos Sąjungos finansinius interesus pagal SESV 325 straipsnį, taikymo praktikoje.

6.

Teisinis šios bylos pagrindas pagal Sąjungos teisę iš esmės nustatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalyje. Taip pat reikėtų pateikti nuorodą į ESS 4 straipsnio 3 dalį ir SESV 325 straipsnio 1 dalį, reglamentus (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ( 4 ), (EEB) Nr. 1964/82 ( 5 ), (EB) Nr. 2469/97 ( 6 ) ir (EB) Nr. 1359/2007 ( 7 ). Tačiau į Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ( 8 ), kurį nurodė kelios proceso šalys, atsižvelgti nereikia, nes jis susijęs tik su administracinėmis, bet ne su baudžiamosiomis sankcijomis, nustatytomis siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.

7.

Bausmių teisėtumo principas įtvirtintas Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalyje:

„Niekas negali būti nuteistas už veikimą ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusią nacionalinę ar tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikalstamomis veikomis. Taip pat negali būti skiriama griežtesnė bausmė negu ta, kuri buvo taikoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Jeigu po to, kai nusikalstama veika buvo padaryta, įstatymo nustatyta lengvesnė bausmė, skiriama lengvesnė bausmė.“

8.

ESS 4 straipsnio 3 dalyje išreikštas lojalaus Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo principas:

„Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sąjunga ir valstybės narės gerbia viena kitą ir viena kitai padeda vykdydamos iš Sutarčių kylančias užduotis.

Kad užtikrintų pagal Sutartis ar Sąjungos institucijų aktus atsirandančių pareigų vykdymą, valstybės narės imasi bet kurių reikiamų bendrų ar specialių priemonių.

Valstybės narės padeda Sąjungai įgyvendinti jos užduotis ir nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų.“

9.

Be to, SESV 325 straipsnio 1 dalyje yra tokia nuostata dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos:

„Sąjunga ir valstybės narės Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui ir kitoms neteisėtoms veikoms priešinasi taikydamos pagal šį straipsnį nustatytinas priemones, kurių paskirtis yra atgrasinti ir užtikrinti veiksmingą apsaugą valstybėse narėse ir Sąjungos institucijose, įstaigose ir organuose.“

10.

Reglamente Nr. 966/2012 įtvirtintos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomos finansinės taisyklės. Šio reglamento 59 straipsnio „Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis“ 2 dalyje nustatyta:

„2.   Valstybės narės, vykdydamos su biudžeto vykdymu susijusias užduotis, imasi visų reikalingų priemonių, įskaitant teisėkūros, reguliavimo ir administracines priemones, būtinų Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, visų pirma:

<…>

Siekdamos apsaugoti Sąjungos finansinius interesus valstybės narės, laikydamosi proporcingumo principo ir vadovaudamosi šiuo straipsniu bei konkretiems sektoriams taikomomis taisyklėmis, vykdo ex ante ir ex post kontrolę, taip pat prireikus tipinių ir (arba) su rizika susijusių operacijų patikras vietoje. Jos taip pat susigrąžina netinkamai išmokėtas lėšas ir prireikus iškelia bylas.

Valstybės narės gavėjams taiko veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas nuobaudas, kaip numatyta konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse ir specialiose nacionalinių teisės aktų nuostatose.

<…>“

11.

Bėgant laikui, eksporto iš Europos Sąjungos į trečiąsias šalis grąžinamųjų išmokų už tam tikrus galvijų mėsos gabalus be kaulų suteikimo sąlygos buvo keletą kartų iš dalies pakeistos. Iš pradžių jos buvo išdėstytos Reglamente Nr. 1964/82, vėliau iš dalies pakeistos Reglamentu Nr. 2469/97 ir galiausiai perkeltos į kodifikuotą Reglamento Nr. 1359/2007 redakciją.

12.

Reglamento Nr. 1964/82 1 straipsnio 1 dalyje iš pradžių buvo nustatyta:

„Šiame reglamente nustatytomis sąlygomis už atskirai suvyniotus suaugusių galvijų patinų šviežių arba atšaldytų užpakalinių ketvirčių gabalus be kaulų suteikiamos specialios eksporto grąžinamosios išmokos.“

13.

Šios nuostatos kontekstas atskleistas Reglamento Nr. 1964/82 antroje konstatuojamojoje dalyje:

„kadangi, atsižvelgiant į rinkos padėtį, reikėtų nustatyti ekonominę galvijienos sektoriaus padėtį, tam tikrų šio sektoriaus produktų pardavimo apimtis ir specialių eksporto grąžinamųjų išmokų už šiuos produktus mokėjimo sąlygas; kadangi pirmiausia reikėtų nustatyti reikalavimus tam tikriems mėsos gabalams, gautiems iškaulinėjus galvijų patinų ketvirčius.“

14.

1997 m. pabaigoje priimta nauja Reglamento Nr. 1964/82 1 straipsnio 1 dalies redakcija:

„Šiame reglamente nustatytomis sąlygomis už atskirai supakuotus suaugusių galvijų patinų šviežių arba atšaldytų priekinių ir užpakalinių ketvirčių gabalus be kaulų, kurių vidutinis liesos mėsos kiekis ne mažesnis kaip 55 % masės, suteikiamos specialios eksporto grąžinamosios išmokos.“

15.

Pastaroji Reglamento Nr. 1964/82 1 straipsnio 1 dalies redakcija buvo priimta Reglamentu Nr. 2469/97. Jos įsigaliojimas buvo nustatytas reglamento 4 straipsnyje:

„Šis reglamentas įsigalioja 1998 m. sausio 19 d.

Jis taikomas toms operacijoms, kurių atžvilgiu yra priimtina 3 straipsnio 1 dalyje arba Reglamento (EEB) Nr. 3665/87 25 straipsnio 1 dalyje minima deklaracija, prie kurios pridedama eksporto licencija, išduota nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.“

16.

Priežastys, nulėmusios naująją nuostatą Reglamente Nr. 2469/97, paaiškintos reglamento antroje konstatuojamojoje dalyje:

„kadangi įgyvendinus Žemės ūkio susitarimą, sudarytą daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo metu, reikėtų įvesti priemones, kurios padėtų geriau nukreipti tuos galvijienos produktus, kuriems turi būti skiriama preferencija eksportuojant į trečiąsias šalis; kadangi tą tikslą atitiktų įvesta speciali grąžinamoji išmoka už suaugusių galvijų patinų priekinių ketvirčių mėsos be kaulų gabalus; kadangi Reglamente (EEB) Nr. 1964/82 numatytos priemonės turėtų būti taikomos ir tiems produktams.“

17.

Dabar taikomas Reglamento Nr. 1359/2007 1 straipsnis suformuluotas taip:

„Šiame reglamente nustatytomis sąlygomis už atskirai supakuotus suaugusių galvijų patinų šviežių arba atšaldytų priekinių ir užpakalinių ketvirčių gabalus be kaulų, kurių vidutinis liesos mėsos kiekis ne mažesnis kaip 55 % masės, suteikiamos specialios eksporto grąžinamosios išmokos.“

18.

Remiantis Reglamento Nr. 1359/2007 11 ir 12 straipsniais, šis reglamentas įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d., nuo tos pačios dienos panaikinęs Reglamentą Nr. 1964/82. Kaip matyti iš 1 konstatuojamosios dalies, reglamento tikslas yra kodifikuoti visus pastarojo reglamento pakeitimus siekiant aiškumo ir racionalumo.

19.

Reglamento Nr. 1359/2007 3 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Atsižvelgiant į rinkos padėtį, reikėtų nustatyti ekonominę galvijienos sektoriaus padėtį, tam tikrų šio sektoriaus produktų pardavimo apimtis ir specialių eksporto grąžinamųjų išmokų už šiuos produktus mokėjimo sąlygas. Pirmiausia reikėtų nustatyti reikalavimus tam tikriems mėsos gabalams, gautiems iškaulinėjus galvijų patinų ketvirčius.“

20.

Prancūzijos muitinės kodekso ( 9 ) 426 straipsnyje, kuris jau galiojo byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu, nustatyta:

„Nedeklaruotu draudžiamų prekių importu arba eksportu laikoma:

<…>

<…>“

21.

Be to, kaip matyti iš Prancūzijos muitinės kodekso 414 straipsnio, už nedeklaruotą draudžiamų prekių importą ar eksportą gresia laisvės atėmimas iki trejų metų ir įvairios papildomos turtinės sankcijos.

22.

Galiausiai Prancūzijos baudžiamojo kodekso ( 10 ) 112‑1 straipsnyje bausmių teisėtumo principas apibrėžiamas taip:

„Baudžiama tik už tokią veiką, kuri yra laikoma nusikalstama jos padarymo metu.

Leidžiama taikyti tik tas sankcijas, kurios buvo numatytos tuo metu galiojusiuose įstatymuose.

Tačiau naujos, už ankstesnes švelnesnės nuostatos turi būti taikomos iki jų įsigaliojimo padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių nebuvo priimtas galutinis apkaltinamasis nuosprendis.“

23.

Prancūzijos teismuose vykstančiame baudžiamajame procese baudžiamuoju nusižengimu, susijusiu su muitų teisės aktais, kaip nusikalstamos veikos vykdytojai arba bendrininkai pagrindinėje byloje kaltinami devyni kaltinamieji. Įtarimai iš esmės pareikšti dėl to, kad kaltinamieji 1987–1992 m. pateikė neteisingas deklaracijas ir dėl Prancūzijos įmonės Clergeau SA ( 11 ) apgaulingų veiksmų gavo didesnes galvijienos eksporto grąžinamąsias išmokas, nei šiai įmonei būtų priklausę pagal Sąjungos teisę veikos padarymo metu.

24.

Konkrečiai kaltinamieji kaltinami apgaulės tikslais neteisingai deklaravę suaugusių galvijų patinų priekinių ketvirčių mėsą kaip galvijų užpakalinių ketvirčių mėsą. Nagrinėjamu laikotarpiu galvijienos priekiniai ketvirčiai, priešingai nei užpakaliniai ketvirčiai, dar nepateko į atitinkamų Sąjungos teisės aktų dėl specialių eksporto grąžinamųjų išmokų taikymo sritį; atitinkamos nuostatos imtos taikyti tik vėliau, nuo 1998 m. sausio 19 d.

25.

Prancūzijos valstybei baudžiamajame procese atstovauja Administration des douanes et droits indirects ( 12 ) (toliau – Administration des douanes) ir kaltinimą palaikanti Établissement national des produits de l’Agriculture et de la Mer ( 13 ) (toliau – FranceAgriMer). Pastaroji institucija yra atsakinga už Sąjungos teisės reikalavimų, susijusių su žemės ūkio subsidijomis, vykdymą ir jų laikymosi kontrolę.

26.

2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu Tribunal correctionnel de La Rochelle ( 14 ) išteisino visus kaltinamuosius remdamasis švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principu, nes specialios eksporto grąžinamosios išmokos pagal šiuo metu galiojančius Sąjungos teisės aktus numatytos ne tik už galvijų užpakalinių ketvirčių gabalus, bet ir už priekinių ketvirčių gabalus. Antrojoje instancijoje Cour d’appel de Poitiers ( 15 )2015 m. kovo 13 d. sprendimu paliko šį sprendimą galioti. Administration des douanes ( 16 ) ir FranceAgriMer pateikus kasacinį skundą, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Cour de cassation ( 17 ) Baudžiamųjų bylų kolegijai – ji peržiūri apeliacinį sprendimą.

27.

2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu (jį Teisingumo Teismas gavo 2017 m. kovo 6 d.) Cour de cassation (Prancūzija) Teisingumo Teismui pagal SESV 267 straipsnį pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu:

„Ar Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal šį straipsnį asmens negalima nuteisti už tai, jog pasitelkęs apgaulingus veiksmus ar neteisingas deklaracijas, susijusias su prekių, dėl kurių prašyta grąžinamųjų išmokų, pobūdžiu, jis gavo jam nepriklausančias eksporto grąžinamąsias išmokas, nors dėl teisės aktų pakeitimo, padaryto po to, kai susiklostė faktinės aplinkybės, už prekes, kurias jis iš tikrųjų eksportavo, šias grąžinamąsias išmokas galima mokėti?“

28.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsakydamas į Teisingumo Teismo pagal jo Procedūros reglamento 101 straipsnį pateiktą prašymą, papildomai nurodė, kad kaltinamieji pagrindinėje byloje patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl pateiktų neteisingų deklaracijų ar apgaulingų veiksmų, dėl kurių grąžintas visas mokestis arba jo dalis, atleista nuo mokesčio, jis sumažintas arba gauta bet kokia kita su eksportu susijusi nauda.

29.

Vykstant procesui Teisingumo Teisme, keturi iš pagrindinės bylos kaltinamųjų pateikė bendrą pareiškimą ( 18 ), be to, rašytines pastabas pateikė Prancūzijos, Graikijos, Austrijos vyriausybės ir Europos Komisija. Išskyrus Austrijos vyriausybę, toms pačioms šalims taip pat buvo atstovaujama 2018 m. vasario 28 d. posėdyje.

30.

Savo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Cour de cassation (Prancūzija) paprašė Teisingumo Teismo išaiškinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalies trečią sakinį, kuriame Sąjungos lygmeniu įtvirtintas švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principas.

31.

Kaltinamieji pagrindinėje byloje nuogąstauja, kad jų teisės, grindžiamos Chartijos 49 straipsnio 1 dalies trečiu sakiniu, gali būti paaukotos dėl siekio kuo veiksmingiau kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu. Tačiau šie nuogąstavimai yra nepagrįsti. Savaime suprantama, kad Sąjungos finansiniai interesai gali būti saugomi tik teisinėmis priemonėmis ( 19 ). Atitinkamai Chartijos 49 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje įtvirtinta pagrindinė procesinė garantija taikoma bet kuriam asmeniui, kuris yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Sąjungos teisėje reglamentuojamais atvejais, ir niekas negali uždrausti kaltinamiesiems naudotis jiems priklausančiomis teisėmis. Vis dėlto nagrinėjamu atveju būtina išaiškinti tikslų švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principo turinį.

32.

Chartija šioje byloje pagal 51 straipsnio 1 dalį taikytina ratione materiae, nes švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data problema kyla nacionalinėms valdžios institucijoms įgyvendinant Sąjungos teisę. Šios institucijos atsakingos už Europos Sąjungos specialių eksporto grąžinamųjų išmokų už galvijų mėsą mokėjimą ir stebėseną ir privalo apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, be kita ko, taikydamos veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas (ESS 4 straipsnio 3 dalis, SESV 325 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 966/2012 59 straipsnio 2 dalis) ( 20 ).

33.

Beje, taikyti Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalies trečią sakinį netrukdo ir tai, kad veika, dėl kurios šioje byloje Prancūzijos teisingumo institucijos pradėjo baudžiamąjį persekiojimą, padaryta iki 2009 m. gruodžio 1 d., t. y. iki dienos, kurią Chartija, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tapo teisiškai privaloma ir įgijo konstitucinį statusą (žr. visų pirma ESS 6 straipsnio 1 dalį). Taip yra todėl, kad Chartijos nuostatoje, kurią prašoma išaiškinti, įtvirtintas bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris dar prieš įsigaliojant Chartijai buvo grindžiamas ne tik valstybių narių bendromis konstitucinėmis tradicijomis ( 21 ), bet ir jų sudarytais tarptautiniais susitarimais ( 22 ), be to, šį principą ne kartą pripažino Teisingumo Teismas ( 23 ).

34.

Ypatingi minėto principo aiškinimo ir taikymo sunkumai, su kuriais Prancūzijos kasacinis teismas mano susidūręs šioje byloje ( 24 ), iš esmės kyla dėl baudžiamosios ir nebaudžiamosios nuostatų sąveikos.

35.

Nagrinėjama baudžiamoji nuostata įtvirtinta nacionalinėje teisėje ir ja tik kriminalizuojamas neteisingų deklaracijų pateikimas ir sukčiavimas, kuriais siekiama nepagrįstos finansinės naudos, susijusios su importu arba eksportu, arba ji yra gaunama (Prancūzijos muitinės kodekso 426 straipsnio 4 punktas). Tačiau išvadą, kas yra laikoma tokia nepagrįsta finansine nauda, galima daryti tik iš Sąjungos teisės nebaudžiamosios nuostatos žemės ūkio teisės arba užsienio prekybos teisės srityje; šioje byloje tai yra galvijų mėsos eksporto specialių grąžinamųjų išmokų taisyklės.

36.

Prancūzijos muitinės kodekso 426 straipsnio 4 punkto baudžiamoji nuostata nekito, o nebaudžiamoji Sąjungos teisės nuostata laikui bėgant pasikeitė: iš pradžių specialios grąžinamosios išmokos pagal Reglamento Nr. 1964/82 1 straipsnio 1 dalį buvo taikomos tik galvijienos užpakaliniams ketvirčiams, o nuo 1998 m. sausio 19 d. dėl pakeitimų, padarytų Reglamentu Nr. 2469/97, paramos reikalavimus ėmė atitikti ir galvijienos priekiniai ketvirčiai; pastaroji teisinė padėtis vėliau buvo kodifikuota Reglamento Nr. 1359/2007 1 straipsnyje ir galioja iki šiol.

37.

Ar galima teigti, kad įsigaliojo švelnesnis baudžiamasis įstatymas, jeigu pasikeitė tik nebaudžiamoji nuostata (šiuo atveju – nuostata dėl tam tikrų prekių atitikties su Europos Sąjungos specialiomis eksporto grąžinamosiomis išmokomis susijusios paramos reikalavimams), tačiau tikroji baudžiamoji nuostata, t. y. nuostata dėl baudžiamosios atsakomybės už neteisingas deklaracijas ir apgaulingus veiksmus, liko nepakitusi? Toks iš esmės yra klausimas, kurį Teisingumo Teismas turi išspręsti šioje byloje.

38.

Atsakant į šį klausimą turi būti remiamasi švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principo prasme ir tikslu.

39.

Vėliau priimtų švelnesnių baudžiamųjų įstatymų taikymas yra fundamentalaus bausmių teisėtumo principo (nullum crimen, nulla poena sine lege) išimtis, kai atgaline data taikomas kitas nei veikos padarymo metu galiojęs įstatymas ( 25 ).

40.

Ši išimtis galiausiai pagrįsta teisingumo sumetimais ( 26 ). Švelnesnių baudžiamųjų įstatymų taikymas atgaline data pagrįstas idėja, kad kaltinamasis neturi būti nuteisiamas už tokį elgesį, kuris tuo metu, kai vyksta procesas, įstatymų leidėjo (pasikeitusia) nuomone, jau nebėra baustinas. Taip pasikeitęs įstatymų leidėjo vertinimas yra naudingas kaltinamajam ( 27 ).

41.

Vis dėlto šioje byloje teisės aktų leidėjo vertinimas dėl kaltinamųjų pagrindinėje byloje elgesio baudžiamumo nepasikeitė nei Sąjungos, nei nacionaliniu lygmeniu. Be kita ko, į tai labai teisingai atkreipė dėmesį Prancūzija ir Austrija.

42.

Baudžiamoji atsakomybė veikos padarymo metu buvo ir iki šiol be pakeitimų liko numatyta, bent jau kiek tai susiję su Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga, už neteisingas deklaracijas ar apgaulingus veiksmus, kuriais siekiama ar gaunama su importu arba eksportu susijusios nepagrįstos finansinės naudos. Teisės aktų leidėjas nei Sąjungos, nei nacionaliniu lygmeniu niekada neturėjo tikslo dekriminalizuoti tokias veikas ar kokiu nors būdu sumažinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą.

43.

Teisės aktų pakeitimų, padarytų Sąjungos lygmeniu ir susijusių su specialiomis galvijienos eksporto grąžinamosiomis išmokomis, tikslas visų pirma buvo pritaikyti atitinkamas žemės ūkio taisykles prie kintančių rinkos sąlygų, ypač prie pasikeitusios padėties pasaulio rinkoje po Urugvajaus raundo derybų Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ( 28 ). Todėl tai reiškė tik atnaujintą vertinimą ekonominiu požiūriu, o ne, pavyzdžiui, kompetentingų Europos Sąjungos politinės valdžios institucijų iš naujo įvertintą tam tikrų veiksmų baudžiamumą.

44.

Vien tai, kad šiuo metu taikomos palankesnės specialių eksporto grąžinamųjų išmokų taisyklės, apimančios priekinius ir užpakalinius galvijienos ketvirčius, jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad, žvelgiant į praeitį, anksčiau taikytos taisyklės, kurios apėmė tik užpakalinius galvijienos ketvirčius, įstatymų leidėjui pasirodė pernelyg griežtos ar pernelyg ribojančios. Kaip teisingai pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir Komisija, skirtingos rinkos aplinkybės skirtingu laiku reikalauja skirtingų tinkamumo finansuoti taisyklių, susijusių su žemės ūkio produktų eksportu iš Sąjungos į trečiąsias šalis. Teisę gauti tokią paramą turi tik asmenys, kurių produktai atitinka konkrečiu metu taikomus reikalavimus.

45.

Šiuo požiūriu nagrinėjama byla primena mokesčių teisę: mokesčių mokėtojams taikomos materialinės mokesčių teisės aktų nuostatos kasmet gali būti skirtingos. Tas, kas 2017 metais nuslėpė tam tikrą mokestį ir taip įgijo finansinės naudos, negali išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn nurodęs, kad nuo 2018 metų atitinkamas mokestis panaikintas, taikytinas mokesčio tarifas sumažintas ar kad taikoma daugiau apmokestinimo išimčių. Mokesčių vengimas yra ir bus nusikalstamas tuo laikotarpiu, kuriuo mokestis buvo taikomas.

46.

Kaip teisingai pažymėjo kelios proceso šalys, ši byla su byla Paoletti ir kt. ( 29 ) turi tam tikrų panašumų. Ta byla buvo susijusi su nusikalstama veika, kurią sudarė pagalba neteisėtai imigruoti trečiųjų šalių piliečiams. Teisingumo Teismo nuomone, baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką gali būti taikoma ir tuo atveju, jei trečiųjų šalių piliečiai vėliau įgyja Sąjungos piliečių statusą jų kilmės valstybei įstojus į Europos Sąjungą. Šis Sąjungos pilietybės įgijimas yra faktinė situacija, kuri negali pakeisti minėto nusikaltimo – pagalbos neteisėtai imigruoti – elementų ( 30 ).

47.

Reikia pripažinti, kad nagrinėjama byla skiriasi nuo bylos Paoletti ir kt., nes pastaroji byla susijusi su vienos faktinės aplinkybės pasikeitimu (atitinkami asmenys įgijo Sąjungos piliečių statusą), o šiuo atveju pasikeitė viena teisinė aplinkybė (nustatyta teisė gauti paramą už galvijienos priekinius ketvirčius). Tačiau svarbiausia, kad abiem atvejais pasikeitė tik su baudžiamąja teise nesusijusios aplinkybės, o inkriminuojamų veiksmų baudžiamumas (minėtoje byloje – pagalbos neteisėtai imigruoti, šioje byloje – neteisingų deklaracijų pateikimo arba apgaulingų veiksmų eksportuojant prekes, siekiant sukčiauti) išliko toks pat ir nebuvo įvertintas iš naujo.

48.

Kaip teisingai nurodė Prancūzija ir Austrija, nusprendus kriterijumi, kuris leistų taikyti švelnesnį baudžiamąjį įstatymą atgaline data, laikyti ir tokių su baudžiamąja teise nesusijusių aplinkybių pasikeitimą, būtų skatinami apgaulingi veiksmai ( 31 ).

49.

Pavyzdžiui, aiškėjant, kad artimiausioje ateityje specialios eksporto grąžinamosios išmokos bus pradėtos taikyti ne tik užpakalinių, bet ir priekinių galvijienos ketvirčių gabalams, ūkio subjektams galėtų kilti pagunda iš anksto neteisingai deklaruoti priekinių ketvirčių mėsos eksportą, o vėliau remtis švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymu atgaline data.

50.

Taip tauri idėja, kuria grindžiamas Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje įtvirtintas principas, virstų visiškai priešinga.

51.

Taigi apibendrinant konstatuotina, kad remiantis švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo atgaline data principu (Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalies trečias sakinys) nedraudžiama bausti to, kas apgaulingais veiksmais ar pateikęs neteisingas deklaracijas dėl prekių, už kurias paprašyta Sąjungos teisėje numatytų specialių grąžinamųjų išmokų, pobūdžio siekė nepagrįstos naudos ar jos gavo, jeigu grąžinamosios išmokos už faktiškai eksportuotas prekes tuo metu, kai buvo atlikti tokie apgaulingi veiksmai ar pateiktos tokios deklaracijos, nepriklausė ir teisė gauti grąžinamąsias išmokas atsirado tik po veikos padarymo pakeitus Sąjungos teisės normą.

52.

Tik dėl išsamumo pabaigoje norėčiau atkreipti dėmesį į du aspektus, kurie buvo papildomai aptarti su proceso šalimis.

53.

Pirmasis iš šių dviejų aspektų susijęs su finansine nauda (t. y. su specialiomis eksporto grąžinamosiomis išmokomis), kurią nepagrįstai gauti įmonei, kuriai dirbo, kaltinamieji sudarė sąlygas pateikdami neteisingas deklaracijas ar atlikdami apgaulingus veiksmus, susijusius su galvijienos produktų eksportu.

54.

Ar nagrinėjamos bylos vertinimui, atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalies trečią sakinį, turi reikšmės tai, ar kaltinamieji pagrindinėje byloje patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tokią įmonės faktiškai gautą nepagrįstą finansinę naudą, ar tik už sukčiavimo veiksmus siekiant tokios naudos?

55.

Mano nuomone, tai visiškai nereikšminga. Įmonės darbuotojų veiksmų baudžiamumas tiesiogiai nepriklauso nuo to, ar ši įmonė turi teisę į specialias eksporto grąžinamąsias išmokas už tam tikrų prekių eksportą iš Europos Sąjungos į trečiąją valstybę.

56.

Kaip aiškiai patvirtino prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsakydamas į Teisingumo Teismo klausimą, kaltinamieji pagrindinėje byloje patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad sukčiaudami pateikė žinomai neteisingas deklaracijas ir atliko apgaulingus veiksmus, tikėdamiesi šių specialių eksporto grąžinamųjų išmokų.

57.

Antrasis aspektas susijęs su prašyme priimti prejudicinį sprendimą esančia užuomina, kad duomenys, kuriuos kaltinamieji pagrindinėje byloje pateikė dėl specialių eksporto grąžinamųjų išmokų už galvijieną, buvo neteisingi ne tik dėl galvijienos dalies – priekinių ar užpakalinių ketvirčių, bet ir dėl to, kad užšaldyta mėsa siekiant sukčiauti deklaruota kaip šviežia arba atšaldyta ( 32 ).

58.

Atrodo, kad ši aplinkybė, apie kurią prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tik užsiminė, neturėjo ypatingos reikšmės pateiktam prejudiciniam klausimui. Todėl šios aplinkybės teikiamoje išvadoje teisiniu požiūriu taip pat išsamiai nenagrinėju.

59.

Apsiribosiu nurodydama, kad taikytina Sąjungos teisė šiuo klausimu nekito, aptariamos specialios eksporto grąžinamosios išmokos visuomet buvo numatytos tik už šviežią ar atšaldytą ir niekada – už užšaldytą galvijieną. Todėl kaltinamieji pagrindinėje byloje, kiek tai susiję su jų baudžiamąja atsakomybe už pateiktus galimai neteisingus duomenis apie atitinkamos mėsos šviežumą, bet kuriuo atveju negali remtis švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymu atgaline data pagal Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalies trečią sakinį.

60.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į Cour de cassation (Prancūzija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą atsakyti taip:

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalies trečias sakinys turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama bausti to, kas apgaulingais veiksmais ar pateikęs neteisingas deklaracijas dėl prekių, už kurias paprašyta Sąjungos teisėje numatytų specialių grąžinamųjų išmokų, pobūdžio siekė nepagrįstos naudos ar jos gavo, jeigu grąžinamosios išmokos už faktiškai eksportuotas prekes tuo metu, kai buvo atlikti tokie apgaulingi veiksmai ar pateiktos tokios deklaracijos, nepriklausė ir teisė gauti grąžinamąsias išmokas atsirado tik po veikos padarymo pakeitus Sąjungos teisės normą.