1

2010 m. kovo 30 d. Li Jing Zhou, remdamasis 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Bendrijos dizainą.

2

Dizainas, kurį prašyta įregistruoti, atrodo taip:

3

2 punkte nurodytas dizainas, įregistruotas numeriu 1689027-0001 ir skirtas panaudoti „ornamente“, kuris priskiriamas prie iš dalies pakeisto 1968 m. spalio 8 d. Lokarno susitarimo, nustatančio tarptautinio pramoninio dizaino klasifikaciją, 32 klasės, buvo paskelbtas 2010 m. gegužės 5 d.Bendrijos dizainų biuletenyje Nr. 97/2010.

4

2014 m. sausio 24 d. EUIPO informavo, kad Golden Rose 999 Srl tapo 2 punkte nurodyto dizaino bendrasavininkė.

5

2013 m. gruodžio 4 d. ieškovė Chanel SAS, remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 52 straipsniu, pateikė EUIPO anuliavimo skyriui prašymą pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia. Motyvas, kuriuo grindžiamas prašymas, numatytas Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte, siejamame su šio reglamento 4–9 straipsniais.

6

Pareiškime, kuriame išdėstyti prašymo pripažinti registraciją negaliojančia motyvai, ieškovė nurodė, kad ginčijamas dizainas nebuvo naujas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį. Pasak ieškovės, ginčijamas dizainas buvo itin panašus ir beveik tapatus jos monogramai, kuri nuo 1989 m. įregistruota kaip komercinis prekių ženklas Prancūzijoje ir atrodo taip:

7

Be to, ieškovė rėmėsi tuo, kad ginčijamas dizainas neturi individualių savybių pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį.

8

2014 m. liepos 15 d. sprendimu EUIPO anuliavimo skyrius atmetė prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, remdamasis tuo, kad ginčijamas dizainas dėl ankstesnio dizaino nepraranda nei naujumo, nei individualių savybių.

9

Įvertinęs ginčijamo dizaino naujumą Anuliavimo skyrius nusprendė, kad nagrinėjamų dizainų skirtumai nėra nereikšmingi. Kalbant apie individualias savybes, Anuliavimo skyrius padarė išvadą, kad ginčijamas dizainas informuotam vartotojui sukelia kitokį bendrą įspūdį nei ankstesnis dizainas.

10

2014 m. rugsėjo 10 d. ieškovė EUIPO Apeliacinei tarybai pateikė apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.

11

2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO trečioji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją. Iš esmės ji nusprendė, kad ginčijamas dizainas nebuvo akivaizdžiai identiškas Chanel monogramai, kad dviejų dizainų skirtumai negali būti laikomi nereikšmingomis detalėmis ir atitinkamai – kad ginčijamas dizainas yra naujas.

12

Ji taip pat nusprendė, kad ginčijamas dizainas dėl ankstesniojo dizaino neprarado savo individualių savybių. Apeliacinė taryba pirmiausia įvertino nagrinėjamoje byloje taikomą sąvoką „informuotas vartotojas“. Ji nusprendė, kad gaminys, kuriam taikomas ginčijamas dizainas, yra ornamentas ir kad šis gaminys tiek specialistų, tiek galutinių naudotojų naudojamas kaip kitų gaminių ornamentas.

13

Be to, Apeliacinė taryba pažymėjo, kad kurdamas ginčijamą dizainą dizaineris turėjo didelę laisvę. Vis dėlto abiejų monogramų centrinių dalių skirtumas yra esminė ypatybė, kurią įsimena informuotas vartotojas, teisingai apibrėžtas Anuliavimo skyriaus. Todėl bendras įspūdis, kurį informuotam vartotojui sukelia kiekvienas iš dizainų, dėl kurių kilo ginčas, yra skirtingas.

14

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

15

EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

16

Antruoju reikalavimu ieškovė prašo Bendrojo Teismo pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia.

17

Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas turi teisę ir panaikinti, ir pakeisti ginčijamą sprendimą. Be to, pagal to paties reglamento 61 straipsnio 6 dalį EUIPO privalo imtis Bendrojo Teismo sprendimams vykdyti būtinų priemonių. Iš šios nuostatos matyti, kad Bendrasis Teismas neturi įpareigoti EUIPO to daryti, o ši iš tiesų turi padaryti išvadas iš Bendrojo Teismo sprendimų rezoliucinės dalies ir motyvų (2010 m. gegužės 12 d. Sprendimo Beifa Group / VRDT – Schwan-Stabilo Schwanhäußer (Rašymo priemonė), T‑148/08, EU:T:2010:190, 40 punktas).

18

Taigi antroji ieškovės reikalavimų dalis turi būti atmesta kaip nepriimtina (pagal analogiją žr. 2009 m. vasario 11 d. Sprendimo Bayern Innovativ / VRDT – Life Sciences Partners Perstock (LifeScience), T‑413/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:34, 17 punktą).

19

Ieškinį ieškovė grindžia vieninteliu pagrindu dėl Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimo; šį pagrindą sudaro dvi dalys: pirma susijusi su minėto reglamento 6 straipsnio pažeidimu, o antra – su to paties reglamento 5 straipsnio pažeidimu. Reikia išnagrinėti pirmą šio vienintelio pagrindo dalį.

20

Remdamasi vienintelio ieškinio pagrindo pirma dalimi ieškovė iš esmės nurodo, kad Apeliacinės tarybos analizė yra akivaizdžiai nepakankama ir kad jos išvadose yra klaidų.

21

Pasak ieškovės, vertindama ginčijamo dizaino individualias savybes Apeliacinė taryba nenurodė, kuriam gaminiui skirtas šis dizainas. Taip pat nebuvo patikslinta, kas nagrinėjamoje byloje yra informuotas vartotojas. Ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba turėjo atsižvelgti į pateiktus įrodymus, iš kurių matyti, kad dizainai, dėl kurių kilo ginčas, buvo atkuriami ant realių gaminių, taip pat į tai, kad tarp šių dizainų egzistavo tik nereikšmingi skirtumai. Be to, ieškovė nurodo, kad ginčijamas dizainas gali būti naudojamas pakeistas, t. y. 90 laipsnių kampu pasukus registracijos paraiškoje nurodytą jo vaizdą.

22

Nepaisant išvados, kad ginčijamo dizaino kūrėjas, kurdamas savo kūrinį, turėjo didelę laisvę, Apeliacinė taryba vis dėlto nusprendė, kad dizainai, dėl kurių kilo ginčas, nesukėlė to paties bendro įspūdžio, o tai laikoma Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

23

EUIPO prašo atmesti pirmą ieškinio pagrindo dalį. Pirmiausia šiuo klausimu ji pažymi, kad ieškovė neginčija nei informuoto vartotojo sąvokos, nei dizaino kūrėjo laisvės masto, o gaminį, kuriam skirta taikyti ginčijamą dizainą, apibrėžia kaip ornamentą.

24

Be to, EUIPO prašo pripažinti, kad tam tikri įrodymai, pirmą kartą pateikti Bendrajam Teismui, yra nepriimtini, taip pat, kad nepriimtinas argumentas, pagal kurį Apeliacinė taryba turi atsižvelgti į nagrinėjamus dizainus, dėl kurių kilo ginčas, tokius, kokie jie pavaizduoti ant parduodamų gaminių. Bet kuriuo atveju į tai atsižvelgti neįmanoma, nes dizainų, dėl kurių kilo ginčas, naudojimo sąlygos visiškai priklausė nuo šalių valios.

25

Galiausiai, pasak EUIPO, Apeliacinė taryba atsižvelgė į didelę ginčijamo dizaino kūrėjo laisvę. Nepaisant šios išvados, skirtumai tarp centrinių dizainų, dėl kurių kilo ginčas, dalių būtų išlikę, o šių skirtumų ieškovė neginčija. Todėl Apeliacinė taryba padarė teisingą išvadą, kad dizainai, dėl kurių kilo ginčas, nesukėlė to paties bendro įspūdžio informuotam vartotojui.

26

Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnyje nustatyta:

„1.   Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, kuris tapo prieinamas visuomenei:

2.   Vertinant individualias savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.“

27

Iš šios nuostatos matyti, kad Bendrijos dizaino individualių savybių vertinimas iš esmės apima keturių etapų analizę, siekiant, pirma, nustatyti gaminių, kuriuose numatyta pritaikyti dizainą arba kuriose numatyta tą dizainą panaudoti, sektorių, antra, informuotą vartotoją, žinantį šių gaminių paskirtį, ir, atsižvelgiant į šį informuotą naudotoją, – ankstesnio dizaino žinomumo lygį ir pastabumo lyginant dizainus, jei įmanoma, tiesiogiai, lygį, trečia, dizainerio laisvės mąstą kuriant dizainą ir, ketvirta, nagrinėjamų dizainų palyginimo, atsižvelgiant į atitinkamą sektorių, dizainerio laisvės mastą ir bendrą informuotam naudotojui ginčijamo dizaino ir bet kurio ankstesnio visuomenei paviešinto dizaino keliamą įspūdį, rezultatą. Būtina dizaino individualių savybių vertinimo, taip pat jo naujumo vertinimo pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį sąlyga yra nustatyti visų dizainų, kuriais grindžiamas prašymas pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia, atskleidimo visuomenei ir tęstinumo faktą (2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Budziewska / VRDT – Puma (Šuolį darantis kačių šeimos gyvūnas), T‑666/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:584, 21 punktas).

28

Taigi iš Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punkto ir suformuotos jurisprudencijos matyti, kad dizaino individualių savybių nagrinėjimas priklauso nuo bendro įspūdžio, kurį šis sukelia informuotam vartotojui (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 22 d. Sprendimo Shenzhen Taiden / VRDT – Bosch Security Systems (Ryšio įranga), T‑153/08, EU:T:2010:248, 17 punktą ir 2013 m. spalio 25 d.Sprendimo Merlin ir kt./VRDT – Dusyma (Žaidimai), T‑231/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:560, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29

Konkrečiai vertinant informuotam vartotojui, kuris turi tam tikrų žinių apie techninių galimybių išsivystymo lygį, nagrinėjamų dizainų sukeliamą bendrą įspūdį, reikia atsižvelgti į dizainerio laisvės mastą kuriant dizainą (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Grupo Promer Mon Graphic / VRDT – PepsiCo (Apskritimo formos reklaminio įtaiso vaizdas), T‑9/07, EU:T:2010:96, 72 punktą).

30

Vadovaujantis jurisprudencija, kuo didesnė dizainerio laisvė kuriant dizainą, tuo rečiau nedidelių lyginamų dizainų skirtumų pakaks, kad informuotam vartotojui būtų sudarytas skirtingas bendras įspūdis. Ir priešingai – kuo labiau suvaržyta dizainerio laisvė kuriant dizainą, tuo dažniau nedidelių lyginamų dizainų skirtumų pakaks, kad informuotam vartotojui būtų sudarytas skirtingas bendras įspūdis. Taigi didelis dizainerio laisvės kuriant dizainą mastas sustiprina išvadą, kad iš esmės nesiskiriantys lyginami dizainai sudaro informuotam vartotojui tokį patį bendrą įspūdį (2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Kwang Yang Motor / VRDT – Honda Giken Kogyo (Vidaus degimo variklis), T‑11/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:447, 33 punktas).

31

Reikia priminti, kad veiksnys, susijęs su dizainerio laisvės mastu, negali pats savaime daryti įtakos dizaino individualių savybių vertinimui, tačiau tai yra elementas, į kurį reikia atsižvelgti atliekant šį vertinimą. Tai veikiau yra veiksnys, kuris leidžia niuansuoti ginčijamo dizaino individualių savybių vertinimą, nei savarankiškas veiksnys, lemiantis reikalaujamus dviejų dizainų skirtumus, dėl kurių vienas iš jų turėtų individualių savybių. Veiksnys, susijęs su dizainerio laisvės mastu, gali „sustiprinti“ (arba, priešingai, sušvelninti) išvadą dėl bendro kiekvieno nagrinėjamo dizaino keliamo įspūdžio (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo H&M Hennes & Mauritz / VRDT – Yves Saint Laurent (Rankinės), T‑526/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:614, 33 ir 35 punktus).

32

Taigi dizainas negali būti laikomas ankstesnių dizainų arba originalios idėjos, kuri juose buvo išplėtota pirmą kartą, pakartojimu (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 6 d. Sprendimo Kastenholz / VRDT – Qwatchme (Laikrodžių ciferblatai), T‑68/11, EU:T:2013:298, 71 punktą ir 2014 m. vasario 4 d.Gandia Blasco / VRDT – Sachi Premium-Outdoor Furniture (Kubo formos fotelis), T‑339/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:54, 40 punktą).

33

Galiausiai reikia priminti, kad iš jurisprudencijos matyti, jog dizainų sukuriamų bendrų įspūdžių palyginimas turi būti apibendrinantis ir neapsiriboti išvardytų panašumų ir skirtumų analitiniu palyginimu (2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Roca Sanitario / VRDT – Villeroy & Boch (Vienos svirties vandens maišytuvas), T‑334/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:817, 58 punktas).

34

Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia nagrinėti pirmą vienintelio šio ieškinio pagrindo dalį.

35

Reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju šalys neginčija Chanel monogramos tęstinumo.

36

Be to, ieškovė neginčija ginčijamo dizaino kaip ornamento, priskiriamo prie 32 klasės, bet tvirtina, kad Apeliacinė taryba neidentifikavo gaminių, kuriems šis ornamentas skirtas taikyti.

37

Be kita ko, šalys sutaria, ir tai buvo pakartotinai patvirtinta per posėdį, kad informuotą vartotoją nagrinėjamoje byloje sudaro ir specialistai, ir galutiniai naudotojai.

38

Šalys taip sutaria dėl to, kad ginčijamo dizaino kūrėjas turėjo didelę laisvę kurdamas.

39

Taigi, kalbant apie ginčijamo dizaino individualių savybių vertinimą, kurį atliko Apeliacinė taryba, reikia išnagrinėti, ar Apeliacinė taryba suklydo, viena vertus, nustatydama gaminio, kuriam turi būti taikomas ginčijamas dizainas, pobūdį ir, kita vertus, lygindama informuotam vartotojui dizainų, dėl kurių kilo ginčas, sukuriamus bendrus įspūdžius.

40

Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtina, kad ginčijamame sprendime tinkamai nenurodytas gaminys, kuriam numatyta pritaikyti ginčijamą dizainą.

41

Norint nustatyti gaminį, kuriame numatyta pritaikyti ginčijamą dizainą arba tą dizainą panaudoti, reikia atsižvelgti į paraiškoje registruoti minėtą dizainą pateiktą nuorodą į jį, taip pat prireikus į patį dizainą, jeigu jis nurodo gaminio pobūdį, paskirtį arba funkciją (2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Apskritimo formos reklaminio įtaiso vaizdas, T‑9/07, EU:T:2010:96, 56 punktas).

42

Pirmiausia reikia priminti, kad dizainas gali būti įregistruotas kaip ornamentas, kaip buvo nurodyta byloje, kurioje priimtas 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimas Šuolį darantis kačių šeimos gyvūnas (T‑666/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:584), kurioje dizainas buvo įregistruotas kaip emblema pagal 32 klasę.

43

Šiuo atveju ginčijamas dizainas nepateikia informacijos apie savo paskirtį ar funkciją. Be to, skirtingai negu byloje, kurioje priimtas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas (Šuolį darantis kačių šeimos gyvūnas, T‑666/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:584), nurodytoje šio sprendimo 42 punkte, kurioje nagrinėjami dizainai bendrai buvo orientuoti į sportinių drabužių ir įrangos sektorių, šioje byloje Chanel monograma yra įregistruota labai dideliam gaminių skaičiui, o ginčijamas dizainas įregistruotas kaip ornamentas, visiškai nenurodant gaminių, kuriuose numatyta šį dizainą pritaikyti. Remiantis tuo galima daryti išvadą, kad šiuo atveju nebuvo įmanoma nustatyti nei gaminių, kuriuose numatyta ginčijamą dizainą pritaikyti arba panaudoti, sektoriaus, nei palyginti šio dizaino su Chanel monograma.

44

Taigi Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad gaminys, kuriame numatyta panaudoti ginčijamą dizainą, buvo ornamentas, ir šalys to neginčija. Priešingai, nei teigia ieškovė, Apeliacinė taryba neturėjo identifikuoti gaminio, kuriame šį ornamentą numatyta panaudoti.

45

Vadinasi, į šią išvadą reikia atsižvelgti lyginant bendrus įspūdžius, dizainų, dėl kurių kilo ginčas, sukeliamus informuotam vartotojui.

46

Ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba neteisingai ir nepakankamai motyvuotai nusprendė, jog dizainai, dėl kurių kilo ginčas, sukuria skirtingą bendrą įspūdį, nepaisant didelio dizainerio laisvės masto; Apeliacinė taryba neatsižvelgė į visus pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, jog dizainai, dėl kurių kilo ginčas, buvo pavaizduoti ant realių gaminių, taip pat į tai, kad šie dizainai turėjo tik nereikšmingų skirtumų.

47

EUIPO mano, jog Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad dizainai, dėl kurių kilo ginčas, sukelia skirtingą bendrą įspūdį, neignoruojant didelio dizainerio laisvės masto. Be to, ji prašo pripažinti, kad nepriimtini kai kurie pirmą kartą Bendrajam Teismui pateikti įrodymai ir argumentas, kad yra būtinybė atsižvelgti į parduodamus gaminius.

48

Neginčijama, kad ieškovė Bendrajam Teismui pateikė akinių nuo saulės nuotraukų (jos buvo pateiktos vykstant administraciniam procedūros etapui), kad būtų galima palyginti gaminius, kuriuose pateikiamas ginčijamas dizainas, su Chanel monograma. Taip siekta pavaizduoti realiai parduodamus gaminius su dizainais, dėl kurių kilo ginčas, kad būtų pagrįsta ieškinio pagrindo dalis, susijusi su ginčijamo dizaino naujumo nebuvimu, o ne ši ieškinio pagrindo dalis. Taip pat tiesa tai, kad ieškinyje ir per teismo posėdį ieškovė Bendrajam Teismui pirmą kartą pateikė ir kitų nuotraukų, siekdama iliustruoti ginčijamo dizaino naudojimą ant pardavinėjamų gaminių, taip pat argumentą dėl būtinybės atsižvelgti į parduodamus gaminius.

49

Pirmiausia reikia nurodyti, kad į Bendrajam Teismui pirmą kartą pateiktus įrodymus ir argumentą, nurodytus šio sprendimo 48 punkte, negalėjo būti atsižvelgta. Bendrajam Teismui pateiktas ieškinys yra skirtas EUIPO apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumo kontrolei, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnį, todėl Bendrajam Teismui nepriklauso peržiūrėti faktinių aplinkybių pagal pirmą kartą jam pateiktus dokumentus. Taigi pirma nurodyti dokumentai yra atmestini, nesant reikalo nagrinėti jų įrodomosios galios (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Apskritimo formos reklaminio įtaiso vaizdas, T‑9/07, EU:T:2010:96, 24 punktą ir 2012 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Antrax It / VRDT – THC (Šildymo radiatoriai), T‑83/11 ir T‑84/11, EU:T:2012:592, 28 punktą).

50

Be to, kiek tai susiję su nuotraukomis, vaizduojančiomis akinius nuo saulės, kurios jau buvo pateiktos EUIPO, reikia konstatuoti, kad bet kuriuo atveju į šias nuotraukas galima atsižvelgti tik kaip į galimą ginčijamo dizaino naudojimo pavyzdį, taip pat atsižvelgiant į dizainų, dėl kurių kilo ginčas, pasukimo kampą ar dydį juos naudojant, todėl jos negali būti vertinamos kaip vienintelis išeities taškas (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Šuolį darantis kačių šeimos gyvūnas, T‑666/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:584, 30 punktą ir 2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Vienos svirties vandens maišytuvas, T‑334/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:817, 78 punktą). Šis teiginys patvirtina tai, kad šiuo atveju ginčijamas dizainas atvaizduoja ornamentą, priskiriamą prie 32 klasės, kuris galėtų taikomas daugeliui gaminių.

51

Be to, vykstant procedūrai Apeliacinėje taryboje buvo parodyti ginčijamo dizaino pasukimo kampų variantai, gaunami uždedant dizainus, dėl kurių kilo ginčas, vieną ant kito. Atsiliepime į ieškinį ir per teismo posėdį EUIPO patvirtino, kad Apeliacinė taryba atsižvelgė į šią naudojimo galimybę.

52

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal jurisprudenciją bendrą įspūdį būtina nustatyti atsižvelgiant ir į tai, kaip naudojamas nagrinėjamas gaminys, ypač į jį naudojant atliekamus veiksmus (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 22 d. Sprendimo Ryšio įranga, T‑153/08, EU:T:2010:248, 66 punktą).

53

Nagrinėjamoje byloje konkrečiai vertindama bendrų įspūdžių palyginimą Apeliacinė taryba pripažino didelį dizainerio laisvės mastą ir nusprendė, kad dizainai, dėl kurių kilo ginčas, informuotam vartotojui sukelia skirtingą bendrą įspūdį. Šiuo klausimu ji iš esmės rėmėsi dizainų, dėl kurių kilo ginčas, centrinių dalių skirtumais. Konkrečiai kalbant, pasak jos, pirma, ginčijamą dizainą sudaro „du atvirkščiai užrašyti skaitmenys „3“, o Chanel monograma susideda iš „dviejų atvirkščiai užrašytų raidžių „C“. Antra, ginčijamas dizainas vaizduoja horizontalias kilpas, kurių galai yra smailūs ir šiek tiek storesni, o Chanel monogramoje vaizduojamas tuščias vertikalus ovalas centre ir smailūs galai. Trečia, buvo pažymėta ginčijamo dizaino analogija su begalybės simboliu, o Chanel monogramos atveju – su elipse.

54

Taigi iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Apeliacinė taryba tik nurodė, kad, nepaisant didelio dizainerio laisvės masto, dizainų, dėl kurių kilo ginčas, centrinių dalių skirtumai, aprašyti šio sprendimo 53 punkte, yra esminis ypatumas, kurį įsimena informuotas vartotojas.

55

Reikia konstatuoti, kad šioje byloje ankstesnis dizainas labai panašus į ginčijamą dizainą. Tam tikra prasme jį galima laikyti kūriniu, kurio sukūrimą lėmė Chanel monogramos idėja, juo labiau dėl to, kad ginčijamo dizaino pasirinkimui įtakos nedarė jokie vertinimai, o jo kūrėjas nepakankamai atskyrė minėtą dizainą ir Chanel monogramą. Siekiant nustatyti, ar dizainai, dėl kurių kilo ginčas, sukelia skirtingą bendrą įspūdį, darytina išvada, kad informuotas vartotojas juos suvoks bendrai. Net jei šie dizainai turi centrinių dalių skirtumų, reikia konstatuoti, kad bendras įspūdis nesiskiria, nes išorinės dalys, darančios didelę įtaką kontūrui ir bendram gaminių, kuriuose taikomi dizainai, dėl kurių kilo ginčas, įspūdžiui, yra labai panašios ir beveik tapačios. Be to, centrinės dalys, nors ir turi tam tikrų skirtumų, abi sudarytos iš panašių ovalių formų, kurios išnyksta vertinant bendrą dizainų vaizdą. Konkrečiai kalbant, ginčijamo dizaino centrinė dalis sudaryta iš dviejų elipsių, panašių į vieną elipsę, pastebimą Chanel monogramoje. Dar mažiau tikėtina, kad šiuos skirtumus pastebės informuotas vartotojas, kuris galimai naudos ginčijamą dizainą pasukęs jį 90 laipsnių kampu ir skirtingų dydžių.

56

Atsižvelgiant į dizainų, dėl kurių kilo ginčas, panašumus, didelis dizainerio laisvės mastas gali tik sustiprinti, kaip matyti iš jurisprudencijos, skirtingo bendro įspūdžio, kurį sukuria minėti dizainai, nebuvimą, juo labiau dėl to, kad skirtumus galima nustatyti tik atliekant tiesioginį palyginimą, tai ne visada įmanoma padaryti nedelsiant (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, C‑281/10 P, EU:C:2011:679, 55 punktą).

57

Taip pat reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių suvaržymų, susijusių su ornamento arba jo sudėtinės dalies techninės paskirties charakteristikomis ar taikomais teisės aktais (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Vidaus degimo variklis, T‑11/08, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:447, 32 punktą).

58

Galiausiai reikia priminti, kad ginčijamas dizainas yra ornamentas, priskiriamas prie 32 klasės, ir kad tokį ornamentą galima panaudoti daugeliui gaminių, todėl beveik neįmanoma preliminariai nustatyti jo naudojimo. Taigi ši aplinkybė sustiprina būtinybę atlikti išsamią bendrų įspūdžių, kuriuos sukuria dizainai, dėl kurių kilo ginčas, analizę.

59

Vadinasi, atsižvelgiant į didelį ginčijamo dizaino kūrėjo laisvės mastą ir į didelę laisvę pasirinkti naudoti minėtą dizainą ant įvairių gaminių, dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumai negalėtų sukelti informuotam vartotojui skirtingo bendro įspūdžio.

60

Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog ginčijamas dizainas turėjo individualių savybių atsižvelgiant į Chanel monogramą.

61

Taigi vienintelio ieškinio pagrindo pirma dalis, grindžiama Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio pažeidimu, yra priimtina.

62

Nėra būtina svarstyti antros vienintelio ieškinio pagrindo dalies, nes Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dizainas saugomas atsižvelgiant į tai, ar jis yra naujas ir ar turi individualių savybių.

63

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia panaikinti ginčijamą sprendimą.

64

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi EUIPO iš esmės pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)

nusprendžia: