1.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 279/12

1.

Ar pagal Direktyvas 2009/101/EB (1) ir 2012/30/ES (2), kurios į nacionalinę teisę perkeltos, be kita ko, Ley de Sociedades de Capital (Kapitalo bendrovių įstatymas) 236, 237, 238, 241 ir 367 straipsniais, bendrovės kreditorius, pareiškiantis ieškinį dėl su darbo santykiais susijusių reikalavimų kompetentingame Ispanijos teisme, t. y. socialines bylas nagrinėjančiame teisme, turi teisę tame pačiame teisme tuo pat metu pareikšti tiesioginį ieškinį įmonei dėl su darbo santykiais susijusios skolos pripažinimo ir kartu fiziniam asmeniui, t. y. bendrovės direktoriui, kaip solidariai atsakingam už bendrovės skolas, grindžiamą tuo, kad nebuvo įvykdyti minėtose direktyvose numatyti ir į Ispanijos Ley de Sociedades de Capital (Kapitalo bendrovių įstatymas) perkelti įsipareigojimai pagal bendrovių teisę?

2.

Ar Ispanijos Sala de lo Social del Tribunal Supremo (Aukščiausiojo Teismo darbo bylų kolegija) praktika, suformuota 1997 m. vasario 28 d. sprendime (RJ 1997\4220), 1997 m. spalio 28 d. sprendime (RJ 1997\7680), 1997 m. gruodžio 31 d. sprendime (RJ 1997\9644), 1997 m. balandžio 13 d. sprendime (RJ 1998\4577), 2000 m. sausio 17 d. sprendime (RJ 2000\918), 2000 m. birželio 9 d. sprendime (RJ 2000\5109), 2002 m. gegužės 8 d. sprendime ir 2012 m. gruodžio 20 d. sprendime (ši praktika apibendrinta šio sprendimo dalyje „Taikytina nacionalinių teismų praktika“) gali pažeisti Direktyvos 2009/101/EB 2, 6, 7 ir 8 straipsnius ir Direktyvos 2012/30/ES 19 ir 36 straipsnius, nes pagal ją Ispanijos socialines bylas nagrinėjantys teismai negali bendrovės kreditoriams, pateikiantiems su darbo santykiais susijusius reikalavimus, tiesiogiai taikyti minėtose direktyvose numatytų garantijų, perkeltų į Ley de Sociedades de Capital (Kapitalo bendrovių įstatymas) 236, 237, 238, 241, 367 ir kitus straipsnius, kai asmenys, kuriems tenka didžiausia atsakomybė, t. y. fiziniai asmenys, neįvykdo formalių reikalavimų, keliamų pagrindinių bendrovės dokumentų atskleidimui, numatytų direktyvose 2009/101 ir 2012/20 ir perkeltų į Ispanijos Ley de Sociedades de Capital (Kapitalo bendrovių įstatymas)?

3.

Ar Ispanijos Sala de lo Social del Tribunal Supremo (Aukščiausiojo Teismo darbo bylų kolegija) praktika, suformuota 1997 m. vasario 28 d. sprendime (RJ 1997\4220), 1997 m. spalio 28 d. sprendime (RJ 1997\7680), 1997 m. gruodžio 31 d. sprendime (RJ 1997\9644), 1998 m. balandžio 13 d. sprendime (RJ 1998\4577), 2000 m. sausio 17 d. sprendime (RJ 2000\918), 2000 m. birželio 9 d. sprendime (RJ 2000\5109), 2002 m. gegužės 8 d. sprendime ir 2012 m. gruodžio 20 d. sprendime (ši praktika apibendrinta šio sprendimo dalyje „Taikytina nacionalinių teismų praktika“) gali pažeisti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsnius, siejamus su šios chartijos 51 straipsniu, dėl to, kad su darbo santykiais susijusių reikalavimų turintis kreditorius, t. y. darbuotojas, kuriam mokamas darbo užmokestis, privalo pradėti du teisminius procesus: pirmiausiai socialines bylas nagrinėjančiame teisme, kad būtų pripažinti su darbo santykiais susiję įmonės įsiskolinimai, o vėliau – civilines arba komercines bylas nagrinėjančiame teisme, kad būtų pripažinta solidarioji bendrovės direktoriaus arba kitų fizinių asmenų atsakomybė, nors nei direktyvose 2009/101/EB ir 2012/30/ES, nei vidaus teisės nuostatose (Ley de Sociedades de Capital (Kapitalo bendrovių įstatymas)), kuriomis į nacionalinę teisę perkeltos minėtos Bendrijos nuostatos, toks reikalavimas neįtvirtintas kitiems kreditoriams, neatsižvelgiant į jų reikalavimų pobūdį?