2016 m. vasario 9 d.Comercializadora Eloro, S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. gruodžio 9 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-354/14 Comercializadora Eloro/VRDT – Zumex Group (Zumex)

(Byla C-71/16 P)

(2016/C 191/09)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Comercializadora Eloro, S.A., atstovaujama advokato J. L. de Castro Hermida

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) ir Zumex Group, S.A.

Apeliantės reikalavimai

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas: Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo  (1) 42 straipsnio 2 dalies ir Įgyvendinimo reglamento  (2) 22 taisyklės 2 ir 3 dalių pažeidimas

EUIPO protestų skyrius pripažino, kad protestą padavusio asmens pateikti įrodymai siekė minimalų lygį, kad būtų galima pripažinti, jog prekių ženklas referenciniu laikotarpiu referencinėje teritorijoje iš tikrųjų buvo naudojamas.

Skundžiamame sprendime išreikštos dvejonės dėl olandų įmonei Nidera General Merchandise, B.V. parduotos prekės iš tikrųjų buvo įvežtos į Europos Sąjungos teritoriją pagrįstos išimtinai dokumentiniu įrodymu – šios įmonės interneto svetaine, adresu www.ngm-int.com, kurioje pastaroji informuoja, kad jos komerciniai sandoriai sudaromi dėl prekių pristatymo į vakarų Afrikos šalis.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad iš šios interneto svetainės atspausdintos informacijos įrodomoji galia atmestina, nes ji gauta tuo metu, kai šis įrodymas buvo pateiktas, t. y., 2011 m. rugpjūčio 5 d., o tai reiškia aštuonerius metus nuo referencinio laikotarpio, susijusio su naudojimo įrodymu, pradžios ir trejus metus po šio laikotarpio pabaigos. Šios įmonės komercinė veikla ir jos geografinė sritis galėjo visiškai pasikeisti per minėtą laikotarpį. Pagal teisinę logiką reikalaujama, kad įrodymas, kuriuo remiamasi siekiant paneigti prekių ženklo naudojimą, būtų susijęs su referenciniu laikotarpiu, o ne su vėlesniu laikotarpiu.

Pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad olandų firma Nidera General Marchandise, B.V. ne tik pirko prekes, bet ir jas platino parduodama, tad reikia suprasti, kad šios prekės buvo įvežtos į Europos Sąjungos teritoriją.

Protestą padavęs asmuo pateikė įrodymus, kad ši įmonė priklauso Nidera įmonių, veikiančių įvairiose Europos šalyse, taip pat ir Ispanijoje per patronuojančiąją įmonę Nidera Agro Comercial, S.A., grupei, o tai iš tikrųjų rodo, kad jos įgytos prekės skirtos Europos rinkai.

Protestą padavęs asmuo pateikė pakankamai jo ženklo naudojimo įrodymų, ir šis naudojimas įrodytas pateikus šiuo ženklu pažymėtų prekių pardavimo sąskaitas faktūras, tad siekiant paneigti šio įrodymo galią reikia perskirstyti įrodymų naštą taip, kad paraišką prekės ženklui pateikęs asmuo turėtų, teigiantis, kad pateiktų naudojimo įrodymų nepakanka, turi pateikti to įrodymų, o ne vien remtis teiginiais ir prielaidom.

Antrasis pagrindas: Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklų 15 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas

Aplinkybė, kad olandų įmonė Nidera General Merchandise, B.V. sąskaitose faktūrose nurodyta kaip prekių platintoja, reiškia, kad prekės negalėjo būti išsiųstos iš Europos Sąjungos muitinės teritorijos pagal išorinio muitinės tranzito procedūrą, tad aiškintina, jog prekės iį tikrųjų buvo įvežtos į referencinę teritoriją, nors vėliau ir buvo eksportuotos į Afriką.

Skundžiamame sprendime argumentas, kad prekių įvežimas vien eksporto tikslais yra iš tikrųjų ženklo naudojimas, atmestas motyvuojant tuo, kad tokia veikla neleidžia užimti rinkos dalies ir joje išsilaikyti. Tačiau ši situacija numatyta Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklų 15 straipsnio 1 dalies b punkte (prekių ženklo pritvirtinimas ant prekių arba jų pakuočių išimtinai eksporto tikslais), kuris taikytinas ir veiklai, dėl kurios neužimama rinkos dalis ir kuri neleidžia jos išlaikyti.

Trečiasis pagrindas: Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklų 76 straipsnio 2 dalies pažeidimas

Iš šios nuostatos ir teismo praktikos matyti, kad kaip taisyklė praleidus terminą pateikti argumentai ir įrodymai priimtini, tad EUIPO diskrecija aiškintina siaurai, dėl ko ji turėtų pagrįsti sprendimą atmesti įrodymus. Diskrecija nereiškia šališkumo ar subjektyvumo.

Naujos sąskaitos faktūros ir pakuočių žymėjimai, pateikti apeliacinės procedūros pabaigoje, sunumeruoti nuo dokumento Nr. 1 iki Nr. 7, turėjo esminę reikšmę, nes jomis, kaip išduotomis kitų Europos įmonių, buvo galima paneigti abejones dėl olandų įmonės Nidera General Merchandise, B.V. sąskaitų faktūrų.

Pateikdamas prekių ženklo naudojimo įrodymus protestą padavęs asmuo susidūrė su sunkumais, iškilusiais dėl laiko (įrodymai buvo renkami praėjus trims metams nuo įrodytino naudojimo) ir dėl vietos (protestą padavęs asmuo yra Meksikos įmonė, veikianti iš esmės Amerikos kontinente).

Atsižvelgus į laiko ir vietos aplinkybes, taip pat į praleidus terminą pateiktų dokumentų reikšmę sprendžiant ginčą, šie dokumentai turėjo būti priimtini ir remiantis jais turėjo būti padaryta išvada, kad protestą padavusiam asmeniui priklausantis ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas realiai ir iš tikrųjų. Tai leistų palyginti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, siekiant nuspręsti, ar kyla rizika, kad vartotojas juos supainios.

(1)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (OL L 78, p. 1).

(2)  1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2868/95, skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189).