1

Apeliaciniu skundu Europos Sąjungos Taryba prašo panaikinti 2016 m. birželio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Marquis Energy / Taryba (T‑277/13, nepaskelbtas Rink, EU:T:2016:343; toliau – skundžiamas sprendimas); juo minėtas teismas, pirma, pripažino priimtinu Marquis Energy LLC pareikštą ieškinį dėl 2013 m. vasario 18 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 157/2013, kuriuo importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės bioetanoliui nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 49, 2013, p. 10; toliau – ginčijamas reglamentas), panaikinimo ir, antra, panaikino šį reglamentą tiek, kiek jis susijęs su ieškove.

2

Ginčo aplinkybes Bendrasis Teismas išdėstė skundžiamo sprendimo 1–14 punktuose ir šio proceso tikslais jų apibendrinimas pateikiamas toliau.

3

Marquis Energy yra bioetanolį gaminanti JAV įmonė.

4

Gavusi Europos atsinaujinančiojo etanolio gamintojų asociacijos ePure, Europese Producenten Unie van Hernieuwbare Ethanol2011 m. spalio 12 d. skundą Europos Komisija 2011 m. lapkričio 25 d. paskelbė Pranešimą apie antidempingo tyrimo dėl importuojamo Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės bioetanolio inicijavimą (OL C 345, 2011, p. 7), jame nurodė, kad ketina taikyti atrankos metodą, siekdama atrinkti JAV eksportuojančius gamintojus, dėl kurių bus atliekamas šis tyrimas (toliau – tyrimas).

5

2012 m. sausio 16 d. Komisija Marquis Energy ir dar keturioms bendrovėms, t. y. Patriot Renewable Fuels LLC, Plymouth Energy Company LLC, POET LLC ir Platinum Ethanol LLC, pranešė, kad jos atrinktos kaip eksportuojančios gamintojos.

6

2012 m. rugpjūčio 24 d. Komisija nusiuntė Marquis Energy preliminarios informacijos dokumentą, jame nurodyta, kad tyrimas tęsiamas nenustačius laikinųjų priemonių ir kad į jį įtraukti pardavėjai ir (arba) maišytojai. Tame dokumente pažymėta, kad šiame etape neįmanoma įvertinti, ar JAV kilmės bioetanolio eksportas vykdomas dempingo kaina, nes atrinkti gamintojai pardavimo vidaus rinkoje neskiria nuo pardavimo eksportui ir viską parduoda nepriklausomiems JAV įsteigtiems pardavėjams ir (arba) maišytojams, kurie bioetanolį maišo su benzinu ir jį vėliau perparduoda.

7

2012 m. gruodžio 6 d. Komisija nusiuntė Marquis Energy galutinės informacijos dokumentą, jame, remdamasi nepriklausomų pardavėjų ir (arba) maišytojų pateiktais duomenimis, nagrinėjo, ar esama dempingo, galinčio padaryti žalos Europos Sąjungos pramonei, ir numatė trejiems metams nustatyti galutines priemones, t. y. 9,6% tarifą, taikomą visai šaliai.

8

2013 m. vasario 18 d. Taryba, remdamasi 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51; toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas), priėmė ginčijamą reglamentą; jame bioetanoliui, t. y. etanolio kurui, penkeriems metams nustatomas visai šaliai taikomas 9.5 % antidempingo muitas.

9

Iš skundžiamo sprendimo 13 punkto matyti, kad ginčijamo reglamento 12–16 konstatuojamosiose dalyse Taryba konstatavo, jog tyrimas parodė, kad nė vienas iš atrinktų gamintojų neeksportavo bioetanolio į Sąjungos rinką ir kad atitinkamo produkto eksportuotojai į Sąjungą yra ne JAV bioetanolio gamintojai, o pardavėjai ir (arba) maišytojai, todėl siekiant užbaigti tyrimą buvo remtasi dviejų pardavėjų ir (arba) maišytojų, sutikusių bendradarbiauti, duomenimis.

10

Skundžiamo sprendimo 14 punkte taip pat pažymėta, jog ginčijamo reglamento 62–64 konstatuojamosiose dalyse Taryba paaiškino mananti, kad reikia nustatyti visai šaliai taikomą dempingo skirtumą, nes dėl bioetanolio pramonės struktūros ir atitinkamo produkto gamybos bei pardavimo JAV rinkoje ir eksporto į Sąjungą būdų neįmanoma JAV gamintojams nustatyti individualių dempingo skirtumų.

11

2013 m. gegužės 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Marquis Energy ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

12

Bendrasis Teismas, remdamasis skundžiamo sprendimo 40–118 punktuose išdėstytais motyvais, visų pirma pripažino priimtinu Marquis Energy ieškinį ir, priminęs svarbiausias reikšmingos jurisprudencijos nuostatas dėl SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos aiškinimo apskritai ir konkrečiai dempingo srityje, vieną po kito išnagrinėjo Marquis Energy teisę pareikšti ieškinį ir jos suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento.

13

Jis skundžiamo sprendimo 121–168 ir 203 punktuose taip pat pripažino pagrįsta Marquis Energy nurodyto pirmojo pagrindo antrą dalį, grindžiamą Tarybos padarytu pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalies pažeidimu, todėl panaikino ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su šia įmone.

14

Konkrečiau kalbant, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 55–80 punktuose nagrinėjo, ar Marquis Energy yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

15

Viena vertus, jis skundžiamo sprendimo 55 punkte priminė savo jurisprudenciją, pagal kurią bendrovė, kurios produktams taikomas antidempingo muitas, yra tiesiogiai susijusi su šį antidempingo muitą nustatančiu reglamentu, nes šis reglamentas įpareigoja valstybių narių muitines rinkti nustatytą muitą, nepalikdamas joms jokios diskrecijos šiuo klausimu.

16

Kita vertus, jis pirmiausia skundžiamo sprendimo 56–67 punktuose konstatavo, kad Marquis Energy yra tiesiogiai susijusi su ginčijamame reglamente nustatytu antidempingo muitu, nes ji gamina produktą, kurį importuojant į Sąjungą nuo ginčijamo reglamento įsigaliojimo reikia mokėti antidempingo muitą.

17

Šiuo klausimu jis skundžiamo sprendimo 60 punkte rėmėsi keturiomis išvadomis, susijusiomis su Tarybos nustatytu bioetanolio rinkos veikimu, nes pati Taryba ginčijamame reglamente nurodė, jog didelis Marquis Energy bioetanolio kiekis tiriamuoju laikotarpiu buvo teisėtai eksportuojamas į Sąjungą.

18

Pirma, skundžiamo sprendimo 56 punkte pažymėta, kad ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras visai šaliai taikomas antidempingo muitas visam bioetanolio importui ir neidentifikuojamas bioetanolio importas pagal individualų šaltinį, nurodant eksportuojančius ūkio subjektus prekybos grandinėje.

19

Antra, skundžiamo sprendimo 57 punkte konstatuota, kad Taryba ginčijamo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje nurodė: kadangi nė vienas iš atrinktų JAV gamintojų neeksportavo bioetanolio į Sąjungos rinką, jis būdavo parduodamas vidaus rinkoje nepriklausomiems pardavėjams ir (arba) maišytojams, kurie maišydavo jį su benzinu ir perparduodavo vidaus rinkoje, taip pat eksportuodavo, pirmiausia į Sąjungą.

20

Trečia, skundžiamo sprendimo 58 punkte konstatuota, kad Taryba minėtoje 12 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad penki atrinkti JAV gamintojai atrankos formose patvirtino, jog eksportavo bioetanolį į Sąjungą.

21

Ketvirta, skundžiamo sprendimo 59 punkte priminta, kad Komisija iš pradžių atrinko šešis JAV bioetanolio gamintojus, remdamasi didžiausia tipine bioetanolio eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką, tačiau viena bendrovė buvo pašalinta iš atrinktų bendrovių sąrašo, nes konstatuota, kad jos produkcija tiriamuoju laikotarpiu nebuvo eksportuojama į Sąjungą.

22

Tada Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 68–79 punktuose atmetė įvairius Tarybos ir Komisijos pateiktus argumentus. Šiuo klausimu jis to sprendimo 76 punkte pažymėjo, kad net jeigu pardavėjai ir (arba) maišytojai moka antidempingo muitą ir paaiškėjus, kad bioetanolio prekybos grandinė yra nepertraukiama, todėl jie negali antidempingo muito perkelti gamintojams, vis dėlto antidempingo muito nustatymas keičia teisines sąlygas, pagal kurias prekiaujama atrinktų gamintojų pagamintu bioetanoliu Sąjungos rinkoje, todėl tų gamintojų teisinei padėčiai šioje rinkoje bet kuriuo atveju bus daromas tiesioginis ir esminis poveikis.

23

Apeliaciniame skunde Taryba Teisingumo Teismo pirmiausia prašo:

24

Nepatenkinus šių reikalavimų, Taryba Teisingumo Teismo prašo:

25

Atsiliepime į apeliacinį skundą Komisija Teisingumo Teismo pirmiausia prašo:

26

Nepatenkinus šių reikalavimų, Komisija Teisingumo Teismo prašo:

27

Atsiliepime į apeliacinį skundą Marquis Energy Teisingumo Teismo prašo:

28

Savo apeliaciniame skunde Taryba nurodo tris pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas Bendrojo Teismo padaryta SESV 263 straipsnio bei reikšmingos jurisprudencijos aiškinimo klaida ir skundžiamo sprendimo nepakankamu motyvavimu. Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 5 dalį. Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė klaidingą išvadą, jog „nepraktiška“ taikyti individualius antidempingo muitus atrinktiems JAV gamintojams.

29

Atsiliepimuose į apeliacinius skundus ir triplike Komisija nurodo visiškai palaikanti Tarybos pateiktą apeliacinį skundą ir pritarianti Tarybos dublike pateiktiems argumentams. Vis dėlto savo triplike Komisija pirmiausia teigia, kad Marquis Energy atsiliepimą į apeliacinį skundą elektroniniu parašu patvirtino asmuo, kuris nurodo, kad yra Atėnų (Graikija) ir Briuselio (Belgija) advokatūrų narys, tačiau nei šio asmens teisę verstis advokato praktika patvirtinantis pažymėjimas, nei jo įgaliojimas nebuvo pateikti, o to, nepašalinus trūkumų, pakanka, kad būtų pripažinta, jog tas atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo pateiktas.

30

Marquis Energy teigia, kad visas apeliacinis skundas nepriimtinas. Viena vertus, ji teigia, kad savo apeliacinio skundo pirmajame ir antrajame pagrinduose Taryba iš esmės ginčija faktines aplinkybes, tačiau nenurodo, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus. Kita vertus, ji mano, kad trečiajame pagrinde Taryba nepateikia pakankamai aiškių argumentų.

31

Teisingumo Teismas nagrinės, pirma, Marquis Energy pateiktą apeliacinio skundo nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir, antra, Tarybos nurodyto pirmojo pagrindo pirmą dalį, grindžiamą tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Marquis Energy yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu.

32

Vis dėlto pirmiausia reikia išnagrinėti Komisijos teiginį, kad Marquis Energy atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo tinkamai pasirašytas, todėl turėtų būti atmestas kaip neegzistuojantis.

33

Nagrinėjamu atveju Marquis Energy atsiliepimo į apeliacinį skundą originalą, kaip savo išvados 31 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tinkamai pasirašė advokatė, kurios statusas nėra ginčijamas ir kuri bet kuriuo atveju pagal Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies b punktą tinkamai pateikė, pirma, dokumentą, patvirtinantį jos teisę verstis advokato praktika valstybės narės teisme, ir, antra, Marquis Energy išduotą jos vadovo pasirašytą įgaliojimą.

34

Taigi Komisijos teiginys turi būti atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

35

Reikia priminti, kad, savaime suprantama, faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, išskyrus šių faktinių aplinkybių ir įrodymų iškraipymo atvejį, nėra teisės klausimas, kurio kontrolę, nagrinėdamas apeliacinį skundą, vykdo Teisingumo Teismas. Vis dėlto, kai Bendrasis Teismas nustatė ar įvertino faktines aplinkybes, pagal SESV 256 straipsnį Teisingumo Teismas turi jurisdikciją patikrinti šių faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ir juo remiantis padarytas teisines išvadas (1998 m. gegužės 28 d. Sprendimo Deere / Komisija, C‑7/95 P, EU:C:1998:256, 21 punktas; 2002 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Komisija / Camar ir Tico, C‑312/00 P, EU:C:2002:736, 69 punktas ir 2018 m. birželio 28 d. Sprendimo Andres (bankrutuojanti Heitkamp BauHolding) / Komisija, C‑203/16 P, EU:C:2018:505, 77 punktas).

36

Nagrinėjamu atveju nurodydama savo apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą Taryba teigia, kad Bendrasis Teismas padarė dvi SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos aiškinimo klaidas, kai nusprendė, kad Marquis Energy, kaip atrinkta JAV bioetanolio gamintoja, yra, pirma, tiesiogiai ir, antra, konkrečiai susijusi su ginčijamu reglamentu. Nurodydama šį pirmąjį pagrindą Taryba konkrečiai nesutinka su tuo, kad Marquis Energy galėtų būti laikoma tiesiogiai susijusia su ginčijamu reglamentu, nes iš esmės ji tiesiogiai neeksportavo bioetanolio į Sąjungą.

37

Taigi šitaip Taryba ginčija teisines išvadas, kurias Bendrasis Teismas padarė remdamasis jo paties nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju tai, kad Marquis Energy buvo suteikta teisė pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, todėl apeliacinis skundas bent tiek, kiek nurodyta, turi būti pripažintas priimtinu (šiuo klausimu žr. 2002 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Komisija / Camar ir Tico, C‑312/00 P, EU:C:2002:736, 71 punktą; 2018 m. birželio 28 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑208/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:506, 76 punktą ir 2018 m. birželio 28 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑209/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:507, 74 punktą).

38

Vadinasi, nesant reikalo šiame etape priimti sprendimo dėl Tarybos nurodytų kitų dviejų pagrindų priimtinumo, Marquis Energy pateiktas apeliacinio skundo pirmojo pagrindo nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas turi būti atmestas.

39

Taryba teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 67 punkte nusprendė, kad Marquis Energy yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu, remdamasis, be kita ko, to sprendimo 76, 78 ir 79 punktuose nurodytais argumentais.

40

Bendrasis Teismas nusprendė, kad Marquis Energy yra tiesiogiai susijusi, nes gamina produktą, kurį importuojant į Sąjungą reikia mokėti antidempingo muitą. Tokio muito nustatymas keičia teisines sąlygas, pagal kurias prekiaujama bioetanoliu Sąjungos rinkoje. Vis dėlto išvada dėl tokio tiesioginio poveikio yra nesuderinama su 2015 m. balandžio 28 d. Sprendime T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija (C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 44–51 punktai) Teisingumo Teismo padaryta išvada. Ji, kaip gamintoja, tiesiogiai neparduodanti savo produktų Sąjungoje, galėtų būti nebent netiesiogiai susijusi ekonominiu požiūriu, nes gali patekti į nepalankią konkurencinę padėtį, palyginti su kitais bioetanolio gamintojais, iš kurių nėra renkama jokių muitų.

41

Anot Tarybos, Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad antidempingo muitai keičia teisines sąlygas, pagal kurias prekiaujama atitinkamu produktu, ir taip daromas tiesioginis ir esminis poveikis visų atrinktų gamintojų padėčiai, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra eksportuotojai. Padarydamas išvadą dėl visų gamintojų tiesioginės sąsajos, Bendrasis Teismas nesilaikė jo paties cituojamos suformuotos jurisprudencijos, taigi, „peržengė“ teisminių įgaliojimų ribas.

42

Taigi Bendrasis Teismas, pripažindamas pakankamu tariamą netiesioginį Marquis Energy ekonominės padėties pasikeitimą, nesilaikė SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytos tiesioginės sąsajos sąlygos, pagal kurią reikalaujama, kad priemonė, dėl kurios pareikštas ieškinys, darytų tiesioginį poveikį atitinkamo asmens teisinei padėčiai ir nepaliktų jokios diskrecijos adresatams, atsakingiems už jos įgyvendinimą, vykstantį vien automatiškai ir grindžiamą tik Sąjungos teisės normomis, netaikant kitų tarpinių taisyklių.

43

Marquis Energy mano, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad ji yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu.

44

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, kurią Bendrasis Teismas priminė skundžiamo sprendimo 44 punkte, sąlyga, pagal kurią priemonė, dėl kurios pareikštas ieškinys, turi būti tiesiogiai susijusi su fiziniu ar juridiniu asmeniu, reikalauja, kad būtų tenkinami du kumuliaciniai kriterijai, t. y. kad ginčijama priemonė, pirma, darytų tiesioginį poveikį šio asmens teisinei padėčiai ir, antra, nepaliktų jokios diskrecijos adresatams, atsakingiems už jos įgyvendinimą, vykstantį vien automatiškai ir grindžiamą tik Sąjungos teisės normomis, netaikant kitų tarpinių taisyklių (žr., be kita ko, 1998 m. gegužės 5 d. Sprendimo Compagnie Continentale (Prancūzija) / Komisija, C‑391/96 P, EU:C:1998:194, 41 punktą; taip pat 2016 m. kovo 10 d. Nutarties SolarWorld / Komisija, C‑142/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:163, 22 punktą ir 2016 m. balandžio 21 d. Nutarties Makro autoservicio mayorista ir Vestel Iberia / Komisija, C‑264/15 P ir C‑265/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:301, 45 punktą).

45

Kaip savo išvados 38 punkte pažymėjo generalinis advokatas, Taryba ir Komisija ginčija Bendrojo Teismo atliktą būtent pirmojo iš šių kriterijų vertinimą.

46

Šios institucijos iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Marquis Energy yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu dėl to, kad tiriamuoju laikotarpiu didelį jos pagaminto bioetanolio kiekį pardavėjai ir (arba) maišytojai teisėtai eksportavo į Sąjungą, todėl jos teisinei padėčiai Sąjungos rinkoje esminį poveikį padarė antidempingo muito nustatymas.

47

Šiuo klausimu primintina, kad, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, nors reglamentai, kuriais nustatomi antidempingo muitai tam tikram produktui, pagal pobūdį ir taikymo sritį yra norminio pobūdžio, nes taikomi visiems suinteresuotiesiems ūkio subjektams, negalima atmesti galimybės, kad jie galėtų būti tiesiogiai ir konkrečiai susiję su kai kuriais iš šių subjektų, visų pirma su to produkto gamintojais ir eksportuotojais, jei tenkinamos tam tikros sąlygos (šiuo klausimu žr. 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo TMK Europe, C‑143/14, EU:C:2015:236, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

48

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad aktai, kuriais nustatomi antidempingo muitai, gali būti tiesiogiai ir konkrečiai susiję su nagrinėjamą produktą gaminančiomis ir eksportuojančiomis įmonėmis, kurios laikomos atsakingomis už dempingą remiantis duomenimis, susijusiais su jų komercine veikla. Taip būna gaminančių ir eksportuojančių įmonių, kurios gali įrodyti buvusios nurodytos Komisijos ar Tarybos aktuose arba įtrauktos į pirminius tyrimus, atveju (šiuo klausimu žr., be kita ko, 1984 m. vasario 21 d. Sprendimo Allied Corporation ir kt. / Komisija, 239/82 ir 275/82, EU:C:1984:68, 11 ir 12 punktus ir 1987 m. gegužės 7 d. Sprendimo NTN Toyo Bearing ir kt. / Taryba, 240/84, EU:C:1987:202, 5 punktą).

49

Iš šios jurisprudencijos matyti, kad įmonė negali būti laikoma tiesiogiai susijusia su reglamentu, kuriuo nustatomas antidempingo muitas, vien dėl jos produktų, kuriems taikomas šis muitas, gamintojos statuto, nes šiuo klausimu esminis yra eksportuotojos statusas. Iš tiesų iš šio sprendimo pirmesniame punkte nurodytos jurisprudencijos formuluotės matyti, kad tam tikrų nagrinėjamo produkto gamintojų ir eksportuotojų tiesioginė sąsaja su reglamentu, kuriuo nustatomi antidempingo muitai, yra grindžiama būtent tuo, kad jie laikomi atsakingais už dempingą. Tačiau gamintojas, neeksportuojantis savo produkcijos į Sąjungos rinką, o tik ją realizuojantis savo nacionalinėje rinkoje, negali būti laikomas atsakingu už dempingą.

50

Taigi, kaip savo išvados 57 punkte pažymėjo generalinis advokatas, vien aplinkybės, kad produktas yra Sąjungos rinkoje, net jeigu jo yra didelis kiekis, nepakanka tam, kad būtų laikoma, jog, šiam produktui nustačius antidempingo muitą, šis muitas tiesiogiai paveiks to produkto gamintojo teisinę padėtį.

51

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo reglamento 12 ir 63 konstatuojamųjų dalių ir kaip Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 57 punkte, atrinkti JAV gamintojai, tarp jų Marquis Energy, tiriamuoju laikotarpiu tiesiogiai neeksportavo savo produkcijos į Sąjungos rinką. Taigi jie nebuvo atsakingi už dempingą ir jiems negalėjo būti nustatytas joks individualus dempingo skirtumas, kaip matyti iš ginčijamo reglamento 64 ir 76 konstatuojamųjų dalių ir kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 69–74 punktuose.

52

Kadangi šie gamintojai, tarp jų Marquis Energy, tiesiogiai neeksportavo savo produkcijos į Sąjungos rinką, taigi galiausiai ginčijamame reglamente nebuvo įvardyti kaip eksportuotojai, jie nėra tiesiogiai susiję su išvadomis dėl dempingo buvimo ir jų turtui net nebuvo tiesioginio poveikio, nes jų produkcijai tiesiogiai nebuvo taikomi nustatyti antidempingo muitai.

53

Tiesa, JAV bioetanolio gamintojai, tarp jų Marquis Energy, buvo įvardyti institucijų aktuose, nes juos Komisija iš pradžių įtraukė į atrinktų JAV eksportuojančių gamintojų sąrašą. Vis dėlto šios aplinkybės, kaip pažymėjo ir Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 81 punkte, kuriame analizuojama Marquis Energy konkreti sąsaja, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, kad ji yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu.

54

Iš tiesų iš šio sprendimo 48 punkte primintos jurisprudencijos matyti, kad tik produktą, kuriam taikomas antidempingo muitas, „gaminančios ir eksportuojančios įmonės“, kurios yra atsakingos už dempingą ir gali įrodyti, jog buvo įvardytos institucijų aktuose, laikomos tiesiogiai susijusiomis su reglamentu, kuriuo nustatomas tas muitas.

55

Kaip pažymėta šio sprendimo 51 punkte, neginčijama, kad Marquis Energy tiesiogiai neeksportavo savo bioetanolio produkcijos į Sąjungos rinką.

56

Nors iš tikrųjų dėl ginčijamo reglamento tokie JAV bioetanolio gamintojai, kaip Marquis Energy, gali patekti į nepalankią konkurencinę padėtį, ši aplinkybė, jeigu būtų įrodyta, savaime neleidžia teigti, kad šio reglamento nuostatomis buvo daromos poveikis šios bendrovės teisinei padėčiai ir dėl to ji yra tiesiogiai susijusi su tomis nuostatomis (šiuo klausimu žr. 2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo T & L Sugars ir Sidul Açúcares / Komisija, C‑456/13 P, EU:C:2015:284, 37 punktą ir 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Confederazione Cooperative Italiane ir kt. / Anicav ir kt., C‑455/13 P, C‑457/13 P ir C‑460/13 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:616, 49 punktą).

57

Taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Marquis Energy yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu. Tad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir nereikia nagrinėti kitų apeliacinio skundo pagrindų.

58

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą tuo atveju, kai Bendrojo Teismo sprendimas yra panaikinamas, Teisingumo Teismas gali arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą, arba pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

59

Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas mano, jog turi visą būtiną informaciją, kad priimtų sprendimą dėl Marquis Energy Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio priimtinumo.

60

Šiuo atveju, siekdama įrodyti, kad yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu, Marquis Energy nurodė, pirma, aplinkybę, kad šiame reglamente ji buvo įvardyta kaip eksportuojanti gamintoja ir įtraukta į atrinktų eksportuojančių gamintojų sąrašą, ir, antra, aplinkybę, kad antidempingo muitai bus taikomi jos būsimam eksportui.

61

Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 44–57 punktų, šios informacijos nepakanka, kad būtų įrodyta, jog Marquis Energy yra tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

62

Taigi, priminus, jog Marquis Energy turėjo įrodyti, kad yra ne tik konkrečiai, bet ir tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu, nes abu šie kriterijai yra kumuliaciniai (šiuo klausimu žr. 2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 76 punktą ir 2018 m. kovo 13 d. Sprendimo Industrias Químicas del Vallés / Komisija, C‑244/16 P, EU:C:2018:177, 93 punktą), reikia pritarti Tarybos pateiktam nepriimtinumu grindžiamam prieštaravimui ir ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo atmesti kaip nepriimtiną.

63

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas arba jeigu jis yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia šis teismas.

64

Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

65

Kadangi Taryba prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Marquis Energy, o ši pralaimėjo bylą, Marquis Energy, be savo bylinėjimosi išlaidų, turi padengti apeliaciniame procese Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, kadangi Bendrasis Teismas atmetė visą Marquis Energy ieškinį, ji, be savo bylinėjimosi išlaidų, turi padengti pirmojoje instancijoje Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

66

Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

67

Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: