—

Regione Marche, atstovaujamo advokato L. Di Ianni,

—

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocati dello Stato C. Colelli ir M. Capolupo,

—

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos D. Recchia ir A. Bouchagiar,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties [107 ir 108] straipsnius (Bendrosios išimties reglamentas) (OL L 214, 2008, p. 3), 1 straipsnio 7 dalies c punkto aiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Nerea SpA ginčą su Regione Marche (Markės regionas, Italija) dėl Nerea suteiktos valstybės pagalbos pagal Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) regioninę veiksmų programą (toliau – RVP) panaikinimo dėl to, kad šiai bendrovei taikoma susitarimo su kreditoriais tęsti įmonės veiklą apsauga.

3

Reglamento Nr. 800/2008 15 ir 36 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

4

Reglamento Nr. 800/2008 1 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyta:

„6.   Šis reglamentas netaikomas:

<…>

7.   Taikant 6 dalies c punktą MVĮ laikoma sunkum[ų] patiriančia įmone, jei ji tenkina šias sąlygas:

<…>

Taikant šį reglamentą prieš mažiau nei trejus metus įsisteigusi [įmonė] nelaikoma patiriančia sunkum[ų] per šį laikotarpį, nebent ji atitinka pirmos pastraipos c punkte nustatytą sąlygą.“

5

Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkum[ų] patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 244, 2004, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 322; toliau – gairės) 9–11 punktuose nustatyta:

6

Susitarimo su kreditoriais institutas, įskaitant susitarimą siekiant tęsti įmonės veiklą, yra susitarimo su kreditoriais rūšis ir jį reglamentuoja pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikomos 1942 m. kovo 16 d.Regio Decreto n. 267 – Disciplina del fallimento, del concordato preventivo, dell’amministrazione controllata e della liquidazione coatta amministrativa (Karaliaus dekretas Nr. 267 dėl bankroto, susitarimo su kreditoriais, prižiūrimo administravimo ir priverstinio administracinio likvidavimo reglamentavimo) (GURI, Nr. 81, 1942 m. balandžio 6 d.) (toliau – Bankroto įstatymas) redakcijos 160–186a straipsniai.

7

Bankroto įstatymo 160 straipsnyje „Procedūros taikymo sąlygos“ nustatyta:

„Kritinėje padėtyje atsidūręs verslininkas gali pasiūlyti savo kreditoriams remiantis planu sudaryti susitarimą. <…>

Pirmoje pastraipoje nustatytais tikslais kritinė padėtis taip pat apima nemokumą.

8

Bankroto įstatymo 161 straipsnyje „Prašymas leisti sudaryti susitarimą su kreditoriais“ nustatyta:

„Skolininko pasirašytas prašymas leisti sudaryti susitarimą su kreditoriais pateikiamas kartu su ieškiniu vietos, kurioje įmonė turi pagrindinę buveinę, teismui <…>.“

9

Bankroto įstatymo 186a straipsnyje („Susitarimas su kreditoriais tęsti įmonės veiklą“) nustatyta:

„Kai 161 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytame susitarimo plane numatyta, kad skolininkas tęs įmonės veiklą, perleis veikiančios įmonės veiklą arba veikiančią įmonę vienai ar daugiau bendrovių, įskaitant naujai įsteigtas, taikomos šio straipsnio nuostatos. Plane taip pat gali būti numatytas įmonės veiklai nebūtino turto pardavimas.

Šiame straipsnyje numatytais atvejais:

Nepažeidžiant 169a straipsnio nuostatų, ieškinio pateikimo dieną vykdomos sutartys, taip pat sudarytos su viešojo administravimo įstaigomis, nenutraukiamos dėl pradėtos procedūros. Galimi kitokie susitarimai negalioja. Leidus sudaryti susitarimą su kreditoriais nedraudžiama toliau vykdyti viešojo pirkimo sutarčių, jeigu 67 straipsnyje nurodytas skolininko paskirtas ekspertas patvirtina, kad tai atitinka planą ir įmonė yra pagrįstai pajėgi jas įvykdyti. Jeigu įvykdyti teisės aktuose nustatyti reikalavimai, toliau vykdyti tas sutartis taip pat gali įmonės veiklos ar atskirų veiklos rūšių perėmėjas ar įgijėjas, kuriam perleidžiamos sutartys. Perleidimo ar perdavimo momentu paskirtas teisėjas panaikina atitinkamas registracijas ir registro nuorašus.

Pateikus ieškinį, leidimą dalyvauti viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrose turi suteikti teismas, gavęs teismo paskirto administratoriaus, jeigu toks yra paskirtas, nuomonę; jeigu administratorius nėra paskirtas, sprendžia teismas.

Leidus sudaryti susitarimą su kreditoriais nedraudžiama dalyvauti viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrose, jeigu įmonė vykstant viešųjų pirkimų konkursui pateikia:

Nepažeidžiant paskutinės pastraipos nuostatų, susitarimą su kreditoriais sudariusi įmonė gali dalyvauti konkurse kaip laikinosios įmonių grupės narė, jeigu jai nesuteikiamos pagrindinės įmonės funkcijos ir bet kuriuo atveju – jei kitoms laikinajai įmonių grupei priklausančioms įmonėms netaikomos kolektyvinės procedūros. Tokiu atveju 4 dalies b punkte nustatytą deklaraciją gali pateikti laikinajai įmonių grupei priklausantis ūkio subjektas.

Jeigu vykstant remiantis šiuo straipsniu pradėtai procedūrai įmonės veikla nutrūksta arba yra akivaizdžiai žalinga kreditoriams, teismas imasi veiksmų pagal 173 straipsnį. Tai neatima iš skolininko galimybės pakeisti susitarimo su kreditoriais sudarymo pasiūlymą.“

10

2010 m. lapkričio 9 d. Markės regionas patvirtino skelbimą apie pirkimą ir formas, susijusias su Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) RVP „Markės regionas 2007–2013 m.“ priemonės 1.2.1.05.01 vykdymu; šią priemonę Europos Komisija patvirtino 2007 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 3986.

11

2011 m. balandžio 13 d.Nerea pateikė prašymą suteikti pagalbą pagal šią RVP. 2012 m. kovo 20 d. sprendimu Markės regionas jai suteikė 144052,58 EUR pagalbą reikalavimus atitinkančioms išlaidoms, sudarančioms 665262,91 EUR, padengti. Nerea prašymu tarpininkaujanti bendrovė MedioCredito Centrale S.p.A (toliau – MCC) pervedė 50 % pagalbos avansą – 72026,29 EUR.

12

2013 m. lapkričio 18 d.Nerea, panaudojusi investiciją, kuri yra šios finansinės pagalbos dalykas, pateikė išlaidų finansinę ataskaitą ir kartu paprašė išmokėti likusią pagalbos dalį.

13

2013 m. gruodžio 24 d.Nerea pateikė prašymą leisti sudaryti susitarimą su kreditoriais tęsti įmonės veiklą Tribunale di Macerata (Mačeratos teismas, Italija). 2014 m. spalio 15 d. sprendimu, paskelbtu 2014 m. spalio 23 d., šis teismas pradėjo susitarimo su kreditoriais sudarymo procedūrą.

14

2015 m. vasario 11 d. MCC pranešė Nerea apie sprendimą atšaukti Markės regiono suteiktos finansinės pagalbos procedūrą. Šios procedūros pradėjimas buvo grindžiamas tuo, jog Nerea nebeatitinka skelbimo apie pirkimą 1 straipsnyje ir 20 straipsnio h punkte nustatytų finansavimo reikalavimų dėl to, kad jai pradėta taikyti susitarimo su kreditoriais tęsti įmonės veiklą procedūra.

15

2015 m. kovo 5 d.Nerea pateikė pastabas ir paprašė panaikinti atšaukimo procedūrą.

16

2015 m. kovo 20 d. laišku MCC patvirtino Nerea, kad susitarimo su kreditoriais tęsti įmonės veiklą procedūros dėl jos pradėjimas remiantis Reglamento 800/2008 1 straipsnio 7 dalies c punktu yra viena iš priežasčių, dėl kurios jai negalima skirti finansinės pagalbos.

17

2015 m. gegužės 11 d. Markės regionas atšaukė Nerea suteiktą finansinę pagalbą ir pareikalavo grąžinti jau pervestą 72026,29 EUR dydžio avansą kartu su 4997,93 EUR palūkanų suma.

18

Tuomet Nerea kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą su ieškiniu dėl šių sprendimų, nurodydama, be kita ko, RVP, Reglamento 800/2008 1 straipsnio 7 dalies ir gero administravimo principo pažeidimą.

19

Šiomis aplinkybėmis Tribunale amministrativo regionale per le Marche (Markės regiono administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

20

Iš karto reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo išaiškinti Reglamento Nr. 800/2008 1 straipsnio 7 dalies c punktą tiek, kiek jis susijęs su ginču, dėl kurio į jį buvo kreiptasi; jame Nerea – valstybės pagalbą pagal Markės regionui skirtą RVP gavusi įmonė – ginčija pareigą remiantis šia nuostata grąžinti pagalbos sumą ir sumokėti pagal ją apskaičiuotas palūkanas, motyvuodama tuo, kad po to, kai ši pagalba buvo suteikta, ji pateikė prašymą leisti pasinaudoti susitarimu su kreditoriais tęsti įmonės veiklą.

21

Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 800/2008 1 straipsnio 7 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad jame nustatyta sąvoka „kolektyvinė nemokumo procedūra“ apima tik procedūras, kurias valstybių narių administracinė ar teisminė institucija gali pradėti savo iniciatyva, ar ji vis dėlto taip pat apima procedūras, kurios gali būti pradėtos įmonės iniciatyva.

22

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šis klausimas pateiktas atsižvelgiant į pagrindinėje byloje nagrinėjamos kolektyvinės nemokumo procedūros, t. y. Bankroto įstatyme numatyto susitarimo su kreditoriais tęsti įmonės veiklą, kurią pagal suinteresuotos įmonės prašymą pradeda kompetentingas teismas, specifiką.

23

Iš tiesų, jei sąvoka „kolektyvinė nemokumo procedūra“ būtų aiškinama kaip susijusi tik su kompetentingo teismo iniciatyva pradėtomis procedūromis, ji neapimtų susitarimo su kreditoriais tęsti įmonės veiklą, todėl Reglamento Nr. 800/2008 1 straipsnio 6 ir 7 dalys būtų netaikomos Nerea atvejui.

24

Šiuo klausimu primintina, kad pagal Reglamento Nr. 800/2008 1 straipsnio 6 dalies c punktą jis netaikomas sunkum[ų] patiriančioms įmonėms teikiamai pagalbai. Šio reglamento 15 konstatuojamoje dalyje nustatyta, kad pagalba, suteikta sunkum[ų] patiriančioms įmonėms, turėtų būti vertinama vadovaujantis gairėmis, siekiant užkirsti kelią jų apėjimui.

25

Reglamento Nr. 800/2008 1 straipsnio 7 dalies c punkte numatyta, kad MVĮ laikoma sunkum[ų] patiriančia įmone, jei pagal jai taikomą nacionalinę teisę ji tenkina kolektyvinės nemokumo procedūros taikymo kriterijus.

26

Taigi šioje nuostatoje, kiek tai susiję su kriterijų, kuriuos įvykdžius MVĮ taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra, nustatymu, daroma nuoroda į nacionalinę teisę.

27

Vis dėlto reikia pažymėti, kad nei šioje, nei jokioje kitoje Reglamento Nr. 800/2008 nuostatoje nedaroma skirtumo tarp skirtingų kolektyvinio nemokumo procedūrų, kurios taikomos skirtingose nacionalinėse teisinėse sistemose, pagal tai, ar jos pradedamos valstybių narių administracinės, ar teisminės institucijos, ar įmonės iniciatyva.

28

Taigi, nors Reglamento Nr. 800/2008 1 straipsnio 7 dalies c punkte daroma nuoroda į „kriterijus“, kuriuos įvykdžius gali būti pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra, vis dėlto ši nuostata negali būti aiškinama taip, kad ji taikoma tik prieš įmones pradėtoms procedūroms, bet netaikoma procedūroms, pradėtoms pačios įmonės iniciatyva.

29

Taigi Reglamento Nr. 800/2008 1 straipsnio 7 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad jame nustatyta sąvoka „kolektyvinė nemokumo procedūra“ apima visas nacionalinėje teisėje numatytas įmonių kolektyvinio nemokumo procedūras, pradėtas nacionalinės administracinės ar teisminės institucijos arba suinteresuotos įmonės iniciatyva.

30

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 800/2008 1 straipsnio 7 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad to, jog įmonė tenkina kolektyvinio nemokumo procedūros taikymo kriterijus, pakanka, kad pagal šį reglamentą nebūtų leista suteikti valstybės pagalbos, o jeigu ji jau buvo suteikta, įpareigojama ją atšaukti, ar vis dėlto šiuo tikslu turi būti konkrečiai įrodyta, jog įmonė patiria sunkumų.

31

Šiuo klausimu primintina, kad pagal Reglamento Nr. 800/2008 1 straipsnio 6 dalies c punktą šis reglamentas netaikomas pagalbai, kuri buvo suteikta sunkum[ų] patiriančioms įmonėms, t. y. pirmiausia įmonėms, kurios, vadovaujantis Reglamento Nr. 800/2008 1 straipsnio 7 dalies c punktu, pagal joms taikomą nacionalinę teisę tenkina kolektyvinio nemokumo procedūros taikymo kriterijus.

32

Kaip matyti iš Reglamento Nr. 800/2008 36 konstatuojamosios dalies, pagalba, kaip ji apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti laikoma suteikta tuo metu, kai gavėjas pagal nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę gauti tokią pagalbą.

33

Kaip savo išvados 71 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, būtent šiuo momentu, atsižvelgiant į Reglamente Nr. 800/2008 nustatytas sąlygas, turi būti vertinama įmonės atitiktis pagalbos suteikimo sąlygoms (šiuo klausimu žr. 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Magdeburger Mühlenwerke, C‑129/12, EU:C:2013:200, 40 punktą).

34

Be to, primintina, kad iš Reglamento Nr. 800/2008 15 konstatuojamosios dalies išplaukia, kad apibrėžimas to, kas turi būti laikoma „sunkum[ų] patiriančia įmone“, turi būti supaprastintas, palyginti su gairėse vartojamu apibrėžimu, siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą, kai jos MVĮ suteikia pagalbą, kuriai taikomas šis reglamentas. Todėl šio reglamento 1 straipsnio 7 dalyje perimami gairių 10 punkte, bet neperimami 11 punkte nustatytos sąvokos „sunkum[ų] patirianti įmonė“ elementai.

35

Taigi, šiam supaprastinimo tikslui būtų prieštaraujama, jeigu valstybių narių kompetentingos institucijos, pagal Reglamentą Nr. 800/2008 spręsdamos, ar suteikti valstybės pagalbą įmonei, būtų įpareigotos pačios vertindamos jos atitiktį pagalbos suteikimo reikalavimams konkrečiai įvertinti ir tai, ar ji patiria sunkumų.

36

Be to, minėto reglamento 1 straipsnio 7 dalies c punktas minėtas institucijas įpareigoja ne atlikti savarankišką konkrečios įmonės situacijos tyrimą, o tik užtikrinti, kad pagal šį reglamentą pagalba nebūtų suteikta įmonei, kuri tenkina kolektyvinio nemokumo procedūros taikymo kriterijus.

37

Darytina išvada, kad tokia įmonė, kokia yra Nerea, kuri pagalbos suteikimo dieną netenkino jai taikomoje nacionalinėje teisėje nustatytų kolektyvinio nemokumo procedūros taikymo kriterijų (tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), negali būti laikoma sunkum[ų] patiriančia įmone, kuriai taikoma Reglamento Nr. 800/2008 1 straipsnio 6 dalis.

38

Taip pat darytina išvada, kad, laikantis Reglamento Nr. 800/2008, pirmiausia – šio reglamento 1 straipsnio 6 dalies neigiamos sąlygos, pagal kurią jis netaikomas sunkum[ų] patiriančioms įmonėms, įmonei suteikta pagalba negali būti atšaukta tik remiantis motyvu, jog šiai įmonei kolektyvinio nemokumo procedūra buvo pradėta taikyti po to, kai jai buvo suteikta pagalba.

39

Taigi Reglamento Nr. 800/2008 1 straipsnio 7 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad to, jog įmonė pagal nacionalinę teisę tenkina kolektyvinio nemokumo procedūros taikymo kriterijus (tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), pakanka, siekiant užkirsti kelią tam, kad valstybės pagalba jai būtų suteikta pagal šį reglamentą, arba, jeigu tokia pagalba jau buvo suteikta, konstatuoti, kad pagal minėtą reglamentą ji negalėjo būti suteikta, jeigu šie kriterijai buvo tenkinami tą dieną, kurią minėta pagalba buvo suteikta. Kita vertus, laikantis Reglamento Nr. 800/2008, pirmiausia jo 1 straipsnio 6 dalies, įmonei suteikta pagalba negali būti atšaukta vien dėl to, jog šiai įmonei po to, kai pagalba jau buvo suteikta, buvo taikoma kolektyvinio nemokumo procedūra.

40

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: