1

Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje po demonstracijų Nepriklausomybės aikštėje Kijeve (Ukraina) numalšinimo.

2

2014 m. kovo 5 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Sprendimą 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 66, 2014, p. 26). Tą pačią dieną Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje (OL L 66, 2014, p. 1).

3

Ieškovas Sergiy Klyuyev yra verslininkas iš Ukrainos, buvusio Ukrainos Prezidento administracijos vadovo Andriy Klyuyev brolis. Jis taip pat yra Verkhovna Rada (Ukrainos parlamentas) narys.

4

Sprendimo 2014/119 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

5

Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, pripažintiems atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.

2.   Lėšos ar ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai atiduoti naudotis priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba jų naudai.“

6

Šių lėšų įšaldymo tvarka nustatyta kitose to paties straipsnio dalyse.

7

Pagal Sprendimą 2014/119 Reglamentu Nr. 208/2014 įpareigojama imtis lėšų įšaldymo priemonių ir nustatyta tokio lėšų įšaldymo taikymo tvarka, iš esmės analogiška tame sprendime įtvirtintai tvarkai.

8

Asmenys, kuriems taikomas Sprendimas 2014/119 ir Reglamentas Nr. 208/2014, įtraukti į tokį patį sąrašą, pateiktą Sprendimo 2014/119 priede ir Reglamento Nr. 208/2014 I priede (toliau – sąrašas), nurodant, be kita ko, jų įtraukimo į sąrašą motyvus.

9

Ieškovo pavardė buvo pateikta sąraše kartu su identifikuojamąja informacija „[Andriy Klyuyev] brolis, verslininkas“ ir šiais motyvais:

„Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainoje atliekamas tyrimas dėl dalyvavimo nusikaltimuose, susijusiuose su Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu ir neteisėtu jų pervedimu už Ukrainos ribų.“

10

2014 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovo ieškinį, užregistruotą numeriu T‑341/14, dėl prašymo panaikinti Sprendimą 2014/119 ir Reglamentą Nr. 208/2014, kiek jie susiję su ieškovu.

11

2015 m. sausio 29 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/143, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 24, 2015, p. 16), ir Reglamentą (ES) 2015/138, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 24, 2015, p. 1).

12

Sprendime 2015/143 nuo 2015 m. sausio 31 d. patikslinti asmenų, kuriems taikomas lėšų įšaldymas, įtraukimo į sąrašą kriterijai. Kalbant konkrečiau, Sprendimo 2014/119 1 straipsnio 1 dalis buvo pakeista šiuo tekstu:

„1.   Įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, pripažintiems atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.

Šio sprendimo tikslais asmenys, pripažinti atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą – tai, be kita ko, asmenys, kurių atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos atlieka tyrimą:

13

Reglamentu 2015/138 buvo iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 208/2014, atsižvelgiant į Sprendimą 2015/143.

14

Vėliau Sprendimas 2014/119 ir Reglamentas Nr. 208/2014 buvo iš dalies pakeisti atitinkamai 2015 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2015/364 (OL L 62, 2015, p. 25) ir 2015 m. kovo 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/357, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 62, 2015, p. 1). Sprendimu 2015/364 buvo iš dalies pakeistas Sprendimo 2014/119 5 straipsnis, pratęsiant ribojamųjų priemonių taikymą ieškovui iki 2015 m. birželio 6 d. Todėl Įgyvendinimo reglamento Nr. 208/2014 I priedas buvo pakeistas Reglamentu Nr. 2015/357.

15

Sprendimu 2015/364 ir Įgyvendinimo reglamentu 2015/357 ieškovo pavardė buvo palikta sąraše kartu su identifikuojamąja informacija „[Andriy Klyuyev] brolis, verslininkas“, nurodant naujus motyvus:

„Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos atlieka tyrimą dėl dalyvavimo pasisavinant viešąsias lėšas ar turtą ir dėl valstybės pareigūno piktnaudžiavimo tarnyba siekiant gauti nepagrįstos naudos sau arba siekiant suteikti nepagrįstos naudos trečiajam asmeniui, taip padarant žalą Ukrainos viešosioms lėšoms. Asmuo susijęs su į sąrašą įtrauktu asmeniu (Andriy Petrovych Klyuyev), kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo.“

16

2015 m. birželio 5 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/876, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 142, 2015, p. 30), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/869, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 142, 2015, p. 1). Sprendimu 2015/876, pirma, buvo pakeistas Sprendimo 2014/119 5 straipsnis, pratęsiant ribojamųjų priemonių taikymą ieškovui iki 2015 m. spalio 6 d., ir, antra, buvo pakeistas šio sprendimo priedas. Įgyvendinimo reglamentu Nr. 2015/869 atitinkamai iš dalies pakeistas Reglamento Nr. 208/2014 I priedas.

17

Sprendimu 2015/876 ir Įgyvendinimo reglamentu 2015/869 ieškovo pavardė buvo palikta sąraše kartu su identifikuojamąja informacija „[Andriy Klyuyev] brolis, verslininkas“, nurodant naujus motyvus:

„Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos atlieka tyrimą dėl dalyvavimo pasisavinant viešąsias lėšas. Asmuo susijęs su į sąrašą įtrauktu asmeniu (Andriy Petrovych Klyuyev), kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo.“

18

2015 m. liepos 31 d. laišku Taryba nusiuntė ieškovui 2015 m. birželio 26 d. laišką [konfidencialu] ( 2 ). Šiame laiške Taryba pranešė ieškovui apie savo ketinimą palikti galioti jam taikomas ribojamąsias priemones, nurodydama terminą, per kurį jis turi pateikti pastabas šiuo klausimu. 2015 m. rugpjūčio 31 d. laišku ieškovas pateikė savo pastabas.

19

2015 m. spalio 5 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/1781, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 259, 2015, p. 23), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/1777, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 259, 2015, p. 3) (toliau kartu – 2015 m. spalio mėn. aktai). Sprendimu 2015/1781, pirma, buvo pakeistas Sprendimo 2014/119 5 straipsnis, pratęsiant ribojamųjų priemonių taikymą ieškovui iki 2016 m. kovo 6 d., ir, antra, buvo pakeistas šio sprendimo priedas. Įgyvendinimo reglamentu Nr. 2015/1777 buvo atitinkamai iš dalies pakeistas Reglamento Nr. 208/2014 I priedas.

20

Sprendimu 2015/1781 ir Įgyvendinimo reglamentu 2015/1777 ieškovo pavardė buvo palikta sąraše kartu su identifikuojamąja informacija „[Andriy Klyuyev] brolis, verslininkas“, nurodant naujus motyvus:

„Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl dalyvavimo pasisavinant viešąsias lėšas arba turtą. Asmuo susijęs su į sąrašą įtrauktu asmeniu [Andriy Petrovych Klyuyev], kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo.“

21

2015 m. spalio 6 d. laišku Taryba nusiuntė ieškovo advokatams 2015 m. spalio mėn. aktų kopijas, informuodama juos apie ieškovo pavardės palikimą sąraše ir atsakydama į jų 2015 m. rugpjūčio 31 d. pastabas. Be to, Taryba prie šio laiško pridėjo dar vieną 2015 m. rugsėjo 3 d. laišką [konfidencialu].

22

2015 m. gruodžio 15 d. laišku Taryba pateikė ieškovui 2015 m. gruodžio 1 d. laišką [konfidencialu], jame nurodė galutinį terminą pateikti pastabas šiuo klausimu.

23

2016 m. sausio 28 d. Sprendimu Klyuyev / Taryba (T‑341/14, EU:T:2016:47) Bendrasis Teismas panaikino Sprendimą 2014/119 ir Reglamentą Nr. 208/2014, kiek šie aktai buvo susiję su ieškovu.

24

2016 m. kovo 4 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/318, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 60, 2016, p. 76), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/311, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 60, 2016, p. 1) (toliau kartu – 2016 m. kovo mėn. aktai).

25

2016 m. kovo mėn. aktais ribojamųjų priemonių taikymas buvo pratęstas, visų pirma, kiek tai susiję su ieškovu, iki 2017 m. kovo 6 d., o jo įtraukimo į sąrašą motyvai, palyginti su 2015 m. spalio mėn. aktais, buvo iš dalies pakeisti.

26

2016 m. kovo 7 d. laiške Taryba informavo ieškovą apie tai, kad jam taikomos ribojamosios priemonės paliekamos galioti. Ji taip pat atsakė į ieškovo pastabas, pateiktas ankstesnėje korespondencijoje, ir persiuntė jam 2016 m. kovo mėn. aktus.

27

2016 m. gruodžio 12 d. laiške Taryba pranešė ieškovo advokatams, kad ketina atnaujinti ribojamųjų priemonių taikymą jam, ir pridėjo du laiškus [konfidencialu] – vieną 2016 m. liepos 25 d. [konfidencialu], o kitą – 2016 m. lapkričio 16 d. (toliau – 2016 m. liepos 25 d. ir lapkričio 16 d. laiškai) ir priminė ieškovui terminą, nustatytą pateikti pastabas dėl metinės ribojamųjų priemonių peržiūros. Ieškovas šias pastabas Tarybai pateikė 2017 m. sausio 12 d.

28

2017 m. kovo 3 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2017/381, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/119 (OL L 58, 2017, p. 34), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/374, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 208/2014 (OL L 58, 2017, p. 1) (toliau kartu – 2017 m. kovo mėn. aktai).

29

2017 m. kovo mėn. aktais ribojamųjų priemonių taikymas buvo pratęstas, visų pirma, kiek tai susiję su ieškovu, iki 2018 m. kovo 6 d., o jo įtraukimo į sąrašą motyvai nebuvo pakeisti ir išliko tokie patys kaip 2015 m. spalio mėn. ir 2016 m. kovo mėn. aktų.

30

2017 m. kovo 6 d. laiške Taryba informavo ieškovą, kad jam taikomos ribojamosios priemonės paliekamos galioti. Ji taip pat atsakė į ieškovo pastabas, pateiktas ankstesniuose laiškuose, ir persiuntė jam 2017 m. kovo mėn. aktus. Be to, ji nurodė galutinį terminą pateikti pastabas prieš priimant sprendimą dėl galimo ieškovo pavardės palikimo sąraše.

31

2015 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį.

32

2016 m. kovo 9 d. Taryba pateikė atsiliepimą į ieškinį. Tą pačią dieną ji, remdamasi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 66 straipsniu, pateikė motyvuotą prašymą viešai prieinamuose šios bylos dokumentuose necituoti ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį prieduose pateiktų tam tikrų dokumentų turinio.

33

Dublikas buvo pateiktas 2016 m. balandžio 29 d.

34

2016 m. gegužės 13 d., remdamasis Procedūros reglamento 86 straipsniu, ieškovas pateikė pirmąjį pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, taip pat prašydamas panaikinti 2016 m. kovo mėn. aktus, kiek jie susiję su ieškovu.

35

2016 m. birželio 27 d. buvo pateiktas triplikas.

36

2016 m. liepos 5 d. Taryba pateikė savo pastabas dėl pirmojo pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo.

37

Rašytinė proceso dalis buvo baigta 2016 m. liepos 11 d.

38

Aktu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2016 m. liepos 26 d.) ieškovas paprašė surengti teismo posėdį.

39

Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į šeštąją kolegiją, todėl ši byla buvo paskirta šiai kolegijai.

40

Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

41

2017 m. vasario 24 d. laišku ieškovas paprašė atidėti žodinį bylos nagrinėjimą, kuris buvo suplanuotas 2017 m. balandžio 6 d.2017 m. kovo 1 d. Bendrojo Teismo šeštosios kolegijos pirmininko nutartimi Bendrasis Teismas patenkino šį prašymą ir nusprendė atidėti teismo posėdį, paskirdamas naują jo datą – 2017 m. gegužės 18 d.

42

2017 m. gegužės 4 d. ieškovas pateikė antrąjį pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, prašydamas panaikinti 2017 m. kovo mėn. aktus, kiek jie susiję su juo.

43

Laišku (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. gegužės 8 d.) Taryba paprašė pirma, pratęsti terminą pastaboms dėl antrojo pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo pateikti ir, antra, jei reikia, atidėti 2017 m. gegužės 18 d. teismo posėdį. 2017 m. gegužės 10 d. Bendrojo Teismo šeštosios kolegijos pirmininkas nusprendė atidėti teismo posėdį iki 2017 m. birželio 28 d.

44

2017 m. birželio 14 d. Taryba pateikė savo pastabas dėl antrojo pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo.

45

Laišku (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. birželio 15 d.) ieškovas paprašė pagal Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį pridėti prie bylos 2016 m. kovo 5 d. sprendimo [konfidencialu] sustabdyti [konfidencialu] kopiją.

46

2017 m. birželio 16 d. Taryba pateikė prašymą, analogišką nurodytajam šio sprendimo 32 punkte, prašydama, kad tam tikrų antrojo pareiškimo dėl ieškinio patikslinimo priedų ir su šiuo pareiškimu susijusių pastabų turinys nebūtų cituojamas viešai prieinamuose su šia byla susijusiuose dokumentuose.

47

Laišku (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. birželio 23 d.) Taryba prieštaravo ieškovo pateiktų įrodymų priimtinumui, nes jie buvo pateikti pavėluotai.

48

Per 2017 m. birželio 28 d. teismo posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

49

Ieškovas po pirmojo ir antrojo pareiškimų dėl ieškinio patikslinimo Bendrojo Teismo prašo:

50

Po paaiškinimų per teismo posėdį atsakydama į Bendrojo Teismo klausimus Taryba šio teismo prašo:

51

Grįsdamas ieškinį dėl panaikinimo, ieškovas ieškinyje nurodo penkis pagrindus, susijusius su, pirma, teisinio pagrindo nebuvimu, antra, akivaizdžia vertinimo klaida, trečia, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu, ketvirta, tinkamų motyvų nenurodymu ir, penkta, teisės į nuosavybę ir teisės į reputaciją pažeidimu. Pirmajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo jis dėl 2016 m. kovo mėn. aktų taip pat pateikė pagrindą, kurį kvalifikavo iš naujo ir kuris susijęs su teisių, kylančių iš ESS 6 straipsnio, aiškinamo kartu su ESS 2 ir 3 straipsniais, taip pat iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 ir 48 straipsnių, pažeidimu.

52

Subsidiariai ieškovas pareiškė neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą pagal SESV 277 straipsnį, susijusį su tuo, kad Sprendimo 2014/119, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/143, 1 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento Nr. 208/2014, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2015/138, 3 straipsnio 1 dalyje numatytas įtraukimo į sąrašą kriterijus (toliau – reikšmingas kriterijus), kuris neturi tinkamo teisinio pagrindo arba yra neproporcingas tikslams, kurių siekiama nagrinėjamais aktais, būtų pripažintas netaikytinu jam.

53

Pirmiausia reikia išnagrinėti ketvirtąjį pagrindą, tada pirmąjį pagrindą ir kitus pagrindus tokia tvarka, kokia jie pateikti ieškinyje, o tada pagrindą, pateiktą pirmajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ir galiausiai ieškovo subsidiariai pateiktą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą.

(Praleista)

86

Ieškovas iš esmės teigia, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad reikšmingas kriterijus buvo įvykdytas, tiek, kiek tai susiję su ieškovu. Šiuo klausimu jis teigia, kad [konfidencialu] pareiškimai, kuriems Taryba pritarė, prieš tai jų neišnagrinėjusi ir neatsižvelgusi į ieškovo nurodytus netikslumus, šiuo tikslu nėra pakankamai svarių faktinių aplinkybių, nors Taryba turėjo įrodyti dėl ieškovo nurodytų motyvų pagrįstumą, atsižvelgusi į ieškovo pateiktas pastabas ir kaltę paneigiančius įrodymus. Jo teigimu, Taryba turėjo atlikti papildomus patikrinimus ir paprašyti trečiosios valstybės valdžios institucijų pateikti papildomus įrodymus. Tai ypač svarbu, kai kalbama apie ribojamųjų priemonių pratęsimą. Be to, nebuvo jokių įrodymų, kad ieškovas yra kaip nors „susijęs“ su savo broliu Andriy Klyuyev ir kad buvo nustatyta, jog šis atsakingas už viešųjų lėšų pasisavinimą. Aplinkybės, kad ieškovas yra jo šeimos narys, nepakanka. Be to, ieškovas nurodo, kad Taryba pratęsė jam nustatytas ribojamąsias priemones neįprastai trumpam laikui, o tai rodė jos abejojimą įrodymais, būtinais ilgesnės trukmės priemonėms pateisinti.

87

Pirma, ieškovo teigimu, 2015 m. birželio 26 d. ir rugsėjo 3 d. laiškai, kiek jie susiję su 2015 m. spalio mėn. aktais, ir 2015 m. gruodžio 1 d. laiškas, kiek jis susijęs su 2016 m. kovo mėn. aktais [konfidencialu], yra vieninteliai Tarybos pateikti įrodymai ir jų nepatvirtina kiti tikslūs ir konkretūs įrodymai. Taryba taip pat nepateikė įrodymų, kad šiuose laiškuose nurodytos aplinkybės [konfidencialu] gali pakenkti teisinei valstybei Ukrainoje.

88

Ieškovo teigimu, pagal jurisprudenciją, nors to, kad yra atliekamas tyrimas dėl trečiosios valstybės valdomų viešųjų lėšų pasisavinimo, gali pakakti, kad įtraukimo į sąrašą kriterijus būtų įvykdytas, dar reikia, kad šis tyrimas būtų atliekamas teisminiame kontekste. Atsižvelgiant į tai [konfidencialu] negali būti laikoma „teismine institucija“. Ieškovo teigimu, jeigu šis kriterijus turėtų būti aiškinamas plačiau, pirma, atitinkamas asmuo netektų esminių garantijų, suteikiamų dėl proceso teisminėje institucijoje, ir, kita vertus, tai prilygtų įgaliojimų perdavimui Ukrainos nacionalinės valdžios institucijoms savo nuožiūra pasirinkti asmenis, kuriems turėtų būti taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės [konfidencialu].

89

Visų pirma siekdamas įrodyti, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. laiške esanti informacija, kuri nesiskiria nuo 2015 m. birželio 26 d. laiške esančios informacijos, buvo nepakankama, ieškovas remiasi Kijevo universiteto teisės profesoriaus teisine nuomone, pagal kurią ieškovo baudžiamojo persekiojimo nebuvo galima pateisinti. Remdamasis kita teisine nuomone, pateikta kito profesoriaus, ieškovas taip pat teigia, kad [konfidencialu] šiurkščiai pažeidė jo procesines teises [konfidencialu], ir todėl pagal Ukrainos baudžiamojo proceso kodeksą jis negalėjo būti kvalifikuojamas kaip asmuo, dėl kurio vykdomas „baudžiamasis procesas“. Ieškovo teigimu, minėtoje nuomonėje pateikti objektyvūs ir išsamūs įrodymai, kuriuos Taryba galėjo nesunkiai patikrinti.

90

Be to, ieškovas nurodo kelis netikslumus ir klaidingus pareiškimus, dėl su juo susijusių tyrimų, keliančių abejonių dėl jo patikimumo, kuriuos pateikė [konfidencialu]. Per procedūrą, susijusią su ieškovo lėšų įšaldymu Austrijoje, priimtame 2014 m. gruodžio 11 d. sprendime Oberlandesgericht Wien (Vienos aukštesnysis apygardos teismas, Austrija) netiesiogiai konstatavo, kad Ukrainos valdžios institucijų ieškovui pateikti kaltinimai nebuvo pakankamai įrodyti ir, atrodo, buvo pagrįsti prielaidomis. Tai patvirtino 2016 m. balandžio 4 d. Vienos prokuratūros prokuroro raštas, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas nutraukiamas.

91

Be to, ataskaita, kurioje aprašomas nepriklausomas tyrimas dėl ieškovo ir bendrovės, su kuria buvo susijęs baudžiamasis procesas, komercinės veiklos paneigė visus [konfidencialu] suformuluotus kaltinimus. Šios bendrovės 2014 m. liepos 28 d. audito ir finansinės bei komercinės veiklos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 17 d., parengtoje Ukrainos valstybės finansų inspekcijos (EFI), taip pat nebuvo minimas nei koks teisės aktų pažeidimas, nei šios bendrovės padarytas neteisėtas veiksmas.

92

Be to, kaip teigia ieškovas, Taryba neatsižvelgė į tai, kad naujoji Ukrainos vyriausybė pažeidinėjo būtent teisinės valstybės principą ir žmogaus teises tiek, kiek tai yra susiję su ieškovu konkrečiai, tiek kalbant apskritai.

93

Konkrečiai dėl savo padėties ieškovas tvirtina, kad nukentėjo nuo politinio persekiojimo, nes Ukrainos valdžios institucijos piktnaudžiaudamos įgaliojimais pradėjo nepagrįstus tyrimus dėl jo ir pažeidė ieškovo teisę į nekaltumo prezumpciją. [konfidencialu] laiškai, kuriais remiasi Taryba, įrodo šį pažeidimą, nes, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, [konfidencialu] taip pat privalėjo taikyti šį principą ir viešai nekaltinti persekiojamų asmenų.

94

Ieškovas taip pat nurodo įvairius etapus iki Verkhovna Rada sprendimo panaikinti jo imunitetą ir remdamasis, be kita ko, kito teisės profesoriaus teisine nuomone, teigia, kad, pirma, kiekviename imuniteto panaikinimo procedūros etape buvo padaryta pažeidimų ir, antra, galutinis sprendimas buvo neteisėtas.

95

Dėl bendros padėties Ukrainoje ieškovas teigia, kad naujoji vyriausybė ėmėsi konkrečių priemonių, kliudžiusių tinkamam šios šalies teismų sistemos veikimui ir kenkiančių teisinei valstybei. Visų pirma, kaip Jungtinių Tautų vyriausiasis komisaras, atsakingas už žmogaus teisių stebėjimo misiją Ukrainoje (toliau – vyriausiasis komisaras), pripažino ataskaitoje už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 16 d. iki gegužės 15 d., Ukrainos teismai nebuvo nepriklausomi ir patirdavo grėsmių, kenkiančių jų nešališkumui, be kita ko, kiek tai susiję su ankstesnės vyriausybės pareigūnų persekiojimu. Panašios aplinkybės buvo konstatuotos Jungtinių Amerikos Valstijų departamento ataskaitoje dėl padėties Ukrainoje 2015 m. Be to, vien to, kad Ukraina yra prisijungusi prie EŽTK, nepakanka užtikrinti, kad šioje šalyje būtų gerbiamos pagrindinės teisės.

96

Papildomai ieškovas nurodo 2014 m. spalio mėn. Ukrainos įstatymą, kuris vadinamas „Liustracijos įstatymu“ ir pagal kurį iš pareigų dėl praeities elgesio leidžiama atleisti kai kuriuos asmenis, tarp jų – teisėjus ir prokurorus, be kita ko, jeigu jie buvo lojalūs buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui. Didelius šio įstatymo trūkumus savo 2014 m. gruodžio 16 d. tarpinėje nuomonėje yra pripažinusi Europos Tarybos Venecijos komisija. Ta pati komisija 2015 m. kovo 23 d. kartu su Europos Tarybos žmogaus teisių komitetu paskelbtoje tarpinėje nuomonėje taip pat išreiškė susirūpinimą dėl teisėjų nepriklausomumo Ukrainoje.

97

Kalbant apie [konfidencialu]sistemos problemų buvimą, pažymėtina, kad jas patvirtina tai, kad 2016 m. vasario 19 d. po Petro Porošenko spaudimo, pareiškus įtarimus korupcija, atsistatydino generalinis prokuroras Viktor Šokin, ir šį atsistatydinimą ypač palankiai įvertino, be kita ko, Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentas.

98

Galiausiai ieškovas pažymi, kad būtinybė Tarybai atlikti griežtą, išsamią ir kruopščią kontrolę ir užtikrinti, kad visi sprendimai dėl ribojamosios priemonės nustatymo būtų priimti remiantis pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis, yra dar svarbesnė šioje byloje, atsižvelgiant į, pirma, laikotarpį, kurį Taryba turėjo įrodymams ir informacijai pateikti arba patikrinti, kad pateisintų ieškovo palikimą nagrinėjamame sąraše ir, antra, įrodymus, kuriuos ieškovas pateikė Bendrajame Teisme ir Taryboje, kad parodytų Tarybos panaudotų įrodymų trūkumus.

99

Taryba ginčija ieškovo argumentus.

100

Pirmiausia reikia priminti, kad, nors Taryba turi didelę diskreciją nustatyti bendruosius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant taikyti ribojamąsias priemones, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teisminė kontrolė reikalauja, kad atlikdamas motyvų, kuriais pagrįstas sprendimas įtraukti konkretaus asmens pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą arba palikti ją šiame sąraše, teisėtumo kontrolę Europos Sąjungos teismas įsitikintų, kad šis sprendimas, kuris konkrečiai susijęs su šiuo asmeniu, būtų pagrįstas pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad turi būti tikrinami dėstant motyvus, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė yra ne apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, bet susijusi su tuo, ar šie motyvai arba bent vienas iš jų, laikytinas pakankamu, kad pats savaime patvirtintų šį sprendimą, yra pakankamai tiksliai ir aiškiai pagrįsti (žr. 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Klyuyev / Taryba, T‑340/14 P, EU:T:2016:496, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

101

Pagal jurisprudenciją Taryba, papildomai siekdama tikslesnės informacijos, neprivalo nuosekliai atlikti savo tyrimų arba tikrinimų, kai nustatydama iš trečiosios šalies kilusiems asmenims, dėl kurių joje vyksta teismo procesai, taikomas ribojamąsias priemones remiasi tos trečiosios šalies valdžios institucijų nurodytomis aplinkybėmis (2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Al Matri / Taryba, T‑545/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:376, 57 punktas).

102

Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad BPG yra viena iš aukščiausių Ukrainos teisminių institucijų. Iš tiesų šioje valstybėje ši institucija veikia kaip prokuratūra vykdydama baudžiamąjį teisingumą ir atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose, be kita ko, dėl viešųjų lėšų pasisavinimo (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Yanukovych / Taryba, T‑346/14, EU:T:2016:497, 45 ir 111 punktus).

103

Žinoma, pagal analogiją iš jurisprudencijos, susijusios su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis kovojant su terorizmu, galima daryti išvadą, kad šioje byloje Taryba turėjo atidžiai ir nešališkai ištirti įrodymus, kuriuos jai pateikė Ukrainos valdžios institucijos, [konfidencialu], atsižvelgdama, be kita ko, į ieškovo pateiktas pastabas ir galimai kaltę paneigiančius įrodymus. Be to, nustatydama ribojamąsias priemones Taryba turi laikytis gero administravimo principo, įtvirtinto Chartijos 41 straipsnyje, su kuriuo, remiantis suformuota jurisprudencija, yra siejama kompetentingos institucijos pareiga atidžiai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas konkretaus atvejo aplinkybes (pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Al Matri / Taryba, T‑545/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:376, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

104

Vis dėlto iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad, siekiant įvertinti įrodymų, kurių gali būti reikalaujama iš Tarybos, pobūdį, būdą ir apimtį, reikia atsižvelgti į ribojamųjų priemonių pobūdį ir specifinę taikymo sritį (žr. 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Al Matri / Taryba, T‑545/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:376, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

105

Šiuo klausimu, kaip matyti iš Sprendimo 2014/119 1 ir 2 konstatuojamųjų dalių, jis priimtas bendresniame Sąjungos politikos remti Ukrainos valdžios institucijas kontekste siekiant, kad stabilizuotųsi Ukrainos politinė padėtis. Taigi juo siekiama BUSP tikslų, konkrečiai nustatytų ESS 21 straipsnio 2 dalies b punkte, pagal kurį Sąjunga įgyvendina tarptautinį bendradarbiavimą siekdama įtvirtinti ir remti demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 30 d., Sprendimo Al Matri / Taryba, T‑545/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:376, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

106

Šiomis aplinkybėmis nagrinėjamomis ribojamosiomis priemonėmis numatytas būtent asmenų, kurie, kaip nustatyta, atsakingi už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, lėšų ir turto įšaldymas. Iš tiesų pagalba susigrąžinant šias lėšas stiprina ir palaiko teisinę valstybę Ukrainoje (žr. šio sprendimo76–80 punktus).

107

Darytina išvada, kad nagrinėjamomis ribojamosiomis priemonėmis nesiekiama nubausti už nurodytų asmenų nusikalstamas veikas ar taikant šiuos suvaržymus atgrasyti nuo tokių veikų. Vienintelis šių priemonių tikslas – padėti Ukrainos valdžios institucijoms konstatuoti viešųjų lėšų pasisavinimą ir užtikrinti galimybę šioms institucijoms susigrąžinti iš tokio pasisavinimo gautas pajamas. Taigi jos yra tik laikino pobūdžio (pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Al Matri/Taryba, T‑545/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:376, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

108

Taigi nagrinėjamos ribojamosios priemonės, kurias Taryba nustatė remdamasi jai ESS 21 ir 29 straipsniuose suteiktais įgaliojimais, nėra baudžiamojo pobūdžio. Vadinasi, jų negalima prilyginti baudžiamojoje byloje laikantis baudžiamojo proceso garantijų priimtam valstybės narės nacionalinės teisminės institucijos sprendimui įšaldyti turtą. Todėl reikalavimai, keliami Tarybai įrodinėjant asmens pavardės įtraukimo į asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą pagrįstumą, negali būti visiškai tokie patys kaip nacionalinei teisminei institucijai minėtu atveju keliami reikalavimai (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Al Matri / Taryba, T‑545/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:376, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją)

109

Nagrinėjamu atveju Tarybai svarbu patikrinti, pirma, ar [konfidencialu] laiškai, kuriais ji rėmėsi, leidžia nustatyti, kad, kaip rodo ieškovo pavardės įtraukimo į aptariamą sąrašą motyvai, nurodyti šio sprendimo 18 ir 20 punktuose, jis yra asmuo, kurio baudžiamąjį procesą dėl veikų, galinčių būti pripažintų valstybės lėšų pasisavinimu, vykdo Ukrainos institucijos, ir, antra, ar dėl šių tyrimų ir šio proceso ieškovo veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal nurodytą reikšmingą kriterijų. Tik jeigu šie patikrinimai neduotų rezultato, Taryba, atsižvelgdama į šio sprendimo 103 punkte primintą jurisprudencijoje suformuotą principą, turi atlikti papildomus patikrinimus (šiuo kausimu ir pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Al Matri / Taryba, T‑545/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:376, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

110

Beje, vykstant ginčijamais aktais reglamentuojamam bendradarbiavimui (žr. šio sprendimo 105 punktą), Tarybai iš principo nepriklauso pačiai nagrinėti ir vertinti aplinkybių, kuriomis remdamosi Ukrainos institucijos ieškovo atžvilgiu vykdo baudžiamąjį procesą dėl veikų, kvalifikuotinų kaip valstybės lėšų pasisavinimas. Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 107 punkte, priimdama ginčijamus aktus Taryba siekia ne pati nubausti už Ukrainos institucijų tiriamą valstybės lėšų pasisavinimą, bet užtikrinti galimybę šioms institucijoms pripažinti, kad minėtas lėšų pasisavinimas buvo įvykdytas, ir susigrąžinti dėl to prarastas pajamas. Taigi šios institucijos, vykdydamos minėtą baudžiamąjį procesą, turi patikrinti aplinkybes, kuriomis remiasi, ir prireikus nustatyti dėl jų kylančias pasekmes, susijusias su šio proceso užbaigimu. Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 108 punkto, Tarybos įpareigojimai pagal nagrinėjamus aktus negali būti prilyginami valstybės narės nacionalinės teisminės institucijos įpareigojimams nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl lėšų įšaldymo, be kita ko, vykstant tarptautiniam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Al Matri / Taryba, T‑545/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:376, 66 punktą).

111

Šį aiškinimą patvirtina Teisingumo Teismo jurisprudencija, iš kurios matyti, kad Taryba turi tikrinti ne dėl susijusių asmenų atliekamų tyrimų pagrįstumą, o tik sprendimo įšaldyti lėšas pagrįstumą pagal nacionalinių institucijų pateiktą dokumentą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, C‑220/14 P, EU:C:2015:147, 77 punktą).

112

Žinoma, Taryba negali visais atvejais patvirtinti Ukrainos teisminių institucijų išvadų, padarytų pastarųjų jai pateiktuose dokumentuose. Toks elgesys neatitiktų nei gero administravimo principo, nei apskritai Sąjungos institucijų pareigos taikant Sąjungos teisę užtikrinti pagrindines teises pagal ESS 6 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, taikomą kartu su Chartijos 51 straipsnio 1 dalimi (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Al Matri / Taryba, T‑545/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:376, 67 punktą).

113

Vis dėlto Taryba, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, turi įvertinti būtinybę atlikti papildomus tyrimus, konkrečiai kalbant, būtinybę kreiptis į Ukrainos institucijas su prašymu pateikti papildomų įrodymų, jei paaiškėja, kad anksčiau pateiktų įrodymų nepakanka arba kad jie nenuoseklūs. Iš tikrųjų negalima atmesti, kad Tarybai žinomos aplinkybės, apie kurias jai pranešė pačios Ukrainos institucijos arba apie kurias ji sužinojo kitu būdu, priverstų šią instituciją suabejoti šių institucijų jau pateiktų įrodymų pakankamumu. Beje, kalbant apie asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, suteiktiną teisę pateikti pastabas dėl motyvų, kuriais remdamasi Taryba nori palikti jų pavardes įtrauktas į aptariamą sąrašą, reikia pasakyti, kad šie asmenys gali nurodyti tokias aplinkybes, kurios galbūt net paneigtų jų kaltę; dėl jų Tarybai reikėtų atlikti papildomus patikrinimus. Konkrečiai kalbant, nors Taryba neturi pakeisti Ukrainos teisminių institucijų atlikto baudžiamojo proceso, minimo [konfidencialu] laiškuose, pagrįstumo vertinimo savo vertinimu, negalima atmesti, kad, atsižvelgus būtent į ieškovo pastabas, šiai institucijai gali tekti kreiptis į Ukrainos valdžios institucijas su prašymu paaiškinti aplinkybes, kurių pagrindu buvo pradėti šie procesai (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Al Matri / Taryba, T‑545/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:376, 68 punktą).

114

Šioje byloje pirmiausia reikia pažymėti, jog neginčijama, kad iš laiškų, kuriais Taryba rėmėsi, matyti, kad [konfidencialu] praneša apie dėl ieškovo vykdomą baudžiamąjį procesą ir bendrai nurodo jo pradžios datą, registracijos numerį ir tariamai pažeistus Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius.

115

Pagrindiniai ieškovo kaltinimai buvo susiję su tuo, kad 2015 m. birželio 26 d., rugsėjo 3 d. ir gruodžio 1 d. [konfidencialu] laiškuose nėra pakankamos ar tikslios informacijos.

116

Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad 2015 m. birželio 26 d. [konfidencialu] laiške, kuris yra vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriais remdamasi Taryba paliko ieškovo pavardę sąraše, priimdama 2015 m. spalio mėn. aktus, be kita ko, pateikiama ši informacija:

117

Antra, reikia pažymėti, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. [konfidencialu] rašte, t. y. kitame įrodyme, kuriuo remdamasi Taryba paliko ieškovo pavardę sąraše, priimdama 2015 m. spalio mėn. aktus, pateikiama panaši informacija ir taip pat nurodoma, kad [konfidencialu] (žr. šio sprendimo 82 punktą).

118

Trečia, 2015 m. gruodžio 1 d. [konfidencialu] rašte, kuris yra pagrindinis įrodymas, kuriuo Taryba rėmėsi siekdama palikti ieškovo pavardę sąraše, priimdama 2016 m. kovo mėn. aktus, ne tik patvirtinama 2015 m. rugsėjo 3 d. laiške pateikta informacija, bet ir pirmą kartą, kabant apie tas pačias faktines aplinkybes, minimas Ukrainos baudžiamojo kodekso [konfidencialu] straipsnio pažeidimas [konfidencialu].

119

Iš to matyti, kad šio sprendimo 115–118 punktuose nurodytuose [konfidencialu] laiškuose pateikiama informacija, leidžianti aiškiai suprasti, pirma, kad dėl ieškovo buvo atliekamas tyrimas, susijęs, be kita ko, su Ukrainos baudžiamojo kodekso [konfidencialu] straipsnio, pagal kurį baudžiama už valstybės lėšų pasisavinimą, pažeidimu ir, antra, kad [konfidencialu]. Nors šių pažeidimu pripažintinų faktinių aplinkybių santrauka yra glausta ir joje neaprašyti mechanizmai, dėl kurių ieškovas yra įtariamas neteisėtu Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimu, remiantis šiais raštais galima pakankamai aiškiai teigti, kad veikos, kuriomis kaltinamas ieškovas, yra susijusios su pasisavinimu [konfidencialu]. Dėl tokio elgesio Ukrainos valstybė galėjo netekti lėšų, todėl jis atitinka su atitinkamu kriterijumi siejamą viešųjų lėšų pasisavinimo sąvoką.

120

Šiuo klausimu, kabant apie ieškovo argumentą, kad reikšmingas kriterijus nebuvo įvykdytas, nes jo pavardė buvo įtraukta į sąrašą atsižvelgiant ne į baudžiamąjį persekiojimą ar teismo procesą, bet į pirminį tyrimą, pažymėtina, kad, jeigu ribojamųjų priemonių taikymas priklausytų nuo baudžiamųjų nuosprendžių paskelbimo turto pasisavinimu kaltinamiems asmenims, sprendimo dėl lėšų įšaldymo veiksmingumui būtų pakenkta, nes laukdami šio paskelbimo atitinkami asmenys turėtų pakankamai laiko perkelti turtą į valstybes, kurios niekaip nebendradarbiauja su valstybės, kurios piliečiai ar gyventojai jie yra, valdžios institucijomis (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Ezz ir kt. / Taryba, C‑220/14 P, EU:C:2015:147, 71 punktą). Be to, jeigu nustatoma, kad dėl atitinkamo asmens, kaip šioje byloje, vykstant baudžiamajam procesui Ukrainos teisminės institucijos atlieka tyrimą dėl asmens su viešųjų lėšų pasisavinimu susijusių veikų, tiksli šio proceso stadija negali būti ta aplinkybė, kuri galėtų pateisinti jo nepriskyrimą prie nurodytų asmenų kategorijos (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2016 m. balandžio 14 d. Sprendimo Ben Ali / Taryba, T‑200/14, nepaskelbtas Rinkinyje, EU:T:2016:216, 124 punktą).

121

Atsižvelgiant į šio sprendimo 120 punkte nurodytą jurisprudenciją ir trečiosios valstybės teisminių institucijų turimą diskreciją vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, tai, kad dėl ieškovo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas [konfidencialu], savaime neleidžia konstatuoti nagrinėjamų aktų neteisėtumą, dėl to, kad tokiomis aplinkybėmis Taryba turėjo reikalauti Ukrainos valdžios institucijų atlikti papildomus patikrinimus, susijusius su veikomis, kuriomis kaltinamas suinteresuotasis asmuo, nes, kaip bus patikslinta toliau, ieškovas nepateikė informacijos, galinčios paneigti Ukrainos valdžios institucijų nurodytus motyvus, kuriais jos grindė jam pareikštus kaltinimus, susijusius su labai konkrečiais atvejais, arba įrodyti, kad konkrečią ieškovo padėtį paveikė tariamos Ukrainos teismų sistemos problemos. Šiuo klausimu tai, kad Ukrainos generalinis prokuroras buvo atleistas apkaltinus jį korupcija, taip pat neturi įtakos [konfidencialu] patikimumui.

122

Taigi Taryba nepadarė akivaizdžių vertinimo klaidų, 2015 m. spalio mėn. ir 2016 m. kovo mėn. aktais nuspręsdama palikti ieškovo pavardę sąraše, remdamasi informacija, pateikta [konfidencialu] 2015 m. birželio 26 d., rugsėjo 3 d. ir gruodžio 1 d. laiškuose, visų pirma susijusiuose su valstybės lėšų pasisavinimo veikomis [konfidencialu], kurie pateisino tai, kad dėl ieškovo buvo atliekamas tyrimas. Be to, šiuo atžvilgiu ieškovo kaltinimas, susijęs su tariama įrodymų stoka dėl to, kad jis yra „susijęs“ su savo broliu Andriy Klyuyev, neturi reikšmės. Iš tiesų ieškovo pavardė įtraukta į sąrašą ne tik dėl šeiminių ryšių su jo broliu, bet ir todėl, kad Ukrainos institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl jo asmeniško dalyvavimo veikose, kvalifikuotinose kaip valstybės lėšų pasisavinimas.

123

Šios išvados negali paneigti ieškovo pateikti kaltę paneigiantys įrodymai arba kiti jo nurodyti argumentai.

124

Kalbant, pirma, apie teisines nuomones, kurias ieškovas pridėjo prie ieškinio, reikia pažymėti, kad pagal jurisprudenciją, vertinant dokumento įrodomąją galią, pirmiausia reikia patikrinti jame nurodytos informacijos tikrumą ir atsižvelgti, be kita ko, į dokumento kilmę, jo parengimo aplinkybes, adresatą ir išsiaiškinti, ar jo turinys atrodo pagrįstas ir patikimas (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Shell Petroleum ir kt. / Komisija, T‑343/06, EU:T:2012:478, 161 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šioje byloje reikia pažymėti, kad, kaip nurodo Taryba, šios nuomonės buvo parengtos ieškovo gynybos tikslais ir kad todėl jų įrodomoji galia yra ribota. Bet kuriuo atveju jos negali paneigti aplinkybės [konfidencialu], kad dėl ieškovo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės lėšų pasisavinimo. Iš tiesų minėtos nuomonės daugiausia susijusios su klausimais dėl šio tyrimo pagrįstumo, kurį iš esmės turi vertinti Ukrainos institucijos.

125

Antra, kalbant apie Oberlandesgericht Wien (Vienos aukštesnysis apygardos teismas) sprendimą, reikia konstatuoti, kad, kaip nurodo Taryba, jis buvo susijęs ne su nacionalinėmis lėšų įšaldymo priemonėmis, bet su 2014 m. liepos 26 d. Vienos prokuratūros sprendimu dėl informacijos, susijusios su banko sąskaitomis ir sandoriais, atskleidimo atliekant tyrimą dėl daugelio asmenų, įskaitant ieškovą, įtariamų pinigų plovimo nusikaltimais pagal Austrijos baudžiamosios teisės aktus ir Sankcijų įstatymą. Šis sprendimas dėl kitų nusikalstamų veikų nei tos, dėl kurių buvo taikytos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, su veikomis, dėl kurių atliekamas tyrimas, [konfidencialu] susijęs tik netiesiogiai. Remiantis tuo darytina išvada, kad, nors tokį sprendimą priėmė valstybės narės teisminė institucija, jis negalėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl šio tyrimo rezultatų ar [konfidencialu] pateiktos informacijos patikimumo. Kalbant apie 2016 m. balandžio 4 d. Vienos prokuratūros sprendimą, kuriame buvo nuspręsta nutraukti ieškovo baudžiamąjį persekiojimą, pakanka pažymėti, kad jis nėra svarbus, nes jis priimtas vėliau nei 2016 m. kovo mėn. aktai. Iš tiesų sprendimo įšaldyti lėšas teisėtumą reikia įvertinti remiantis informacija, kurią Taryba galėjo turėti sprendimo priėmimo metu (žr. 2013 m. gegužės 28 d. Sprendimo Trabelsi ir kt. / Taryba, T‑187/11, EU:T:2013:273, 115 punktą).

126

Trečia, kiek tai susiję su, pirma, 2014 m. liepos 28 d. IFE [konfidencialu] prašymu parengta audito ataskaita dėl PJSC Semiconductor Plant finansinės ir komercinės veiklos [konfidencialu] ir, antra, 2014 m. spalio 16 d. nepriklausomo tyrimo ataskaita dėl ieškovo ir šios bendrovės atitinkamos komercinės veiklos, atitinkamų įmonių veiklos, kurią parengė nepriklausomų tyrėjų ir advokatų komanda (toliau – Pepper Hamilton ataskaita), pažymėtina, kad ieškovas nepaaiškino, kaip šios dvi ataskaitos gali paneigti [konfidencialu] esančią informaciją, atsižvelgiant į tai, kad ir ieškovo, ir bendrovės, kurios akcininkas jis yra, komercinės veiklos ataskaitoje, ir jo ekonominės veiklos audito ataskaitoje nebūtinai pateikta informacija, susijusi su viešųjų lėšų pasisavinimo buvimu. [konfidencialu]. Kita vertus, kiek tai susiję su Pepper Hamilton ataskaita, reikia pažymėti, kaip tai padarė Taryba, kad ji buvo parengta ieškovui ir jo broliui priklausančios bendrovės prašymu ir jai adresuota, todėl, atsižvelgiant į šio sprendimo 124 punkte nurodytą jurisprudenciją, ji turi tik ribotą įrodomąją galią.

127

Taigi vien šie kaltę paneigiantys įrodymai negali suteikti pagrindo Tarybai atlikti papildomus patikrinimus.

128

Ketvirta, dėl tariamų pažeidimų Verkhovna Rada sprendime panaikinti ieškovo imunitetą reikia pažymėti, kad jie neturi įtakos jo pavardės palikimo sąraše teisėtumui, nes parlamento nario imuniteto panaikinimas nėra būtina sąlyga nustatyti fiziniam asmeniui ribojamąją priemonę, ir kad kiekvienas šios rūšies pažeidimas turi būti nagrinėjamas Ukrainos sistemos kontekste.

129

Penkta, kalbant apie argumentą, kad ieškovui nebuvo pateikta nė vieno pranešimo apie kaltinimus Ukrainos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, reikia pažymėti, kad ieškovas remiasi tik teisės profesoriaus teisine nuomone. Tačiau, nepaisant to, kad tokia nuomonė, kaip jau buvo pažymėta šio sprendimo 124 punkte, turi ribotą įrodomąją galią, iš jos matyti, kad, kaip ieškovas nurodo savo procesiniuose dokumentuose, pranešime apie kaltinimus buvo padaryti tik formalaus pobūdžio pažeidimai.

130

Darant prielaidą, kad pranešimas apie kaltinimus tikrai neatitinka teisės aktų reikalavimų, jeigu dėl jo [konfidencialu] turi būti pateiktas naujas tinkamos formos pranešimas, tai nereiškia, kad baudžiamasis procesas, su kuriuo ši nuomonė yra susijusi, jau nebevykdomas.

131

Be to, darant prielaidą, kad dėl formalaus trūkumo, turinčio įtaką pranešimui apie kaltinimus, ieškovas negali būti laikomas kaltinamuoju, kaip tai suprantama pagal Ukrainos baudžiamojo proceso kodekso 42 straipsnį, tai nereiškia, kad Ukrainos institucijos neatlieka tyrimo dėl jo, kaip tai suprantama pagal reikšmingą kriterijų. Iš tiesų tai, kad, pateikus teisės aktų reikalavimų neatitinkantį pranešimą, [konfidencialu] turi pateikti naują pranešimą, neturi įtakos aplinkybei, kad pastarasis mano turįs pakankamai informacijos įtarti ieškovą viešųjų lėšų pasisavinimu.

132

Taigi ieškovo kaltinimas dėl formalių trūkumų, turinčių įtaką pranešimui apie kaltinimus jam, neturi reikšmės.

133

Šešta, kalbant apie tariamą nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą, padarytą, be kita ko, [konfidencialu], reikia pažymėti, jog ieškovas nurodo tik tai, kad Ukrainos institucijos nustatė, kad jis yra kaltas dėl pažeidimų, kuriais yra kaltinamas, nors jo kaltumo nebuvo įrodęs teismas.

134

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, nors kai kuriose vietose šie [konfidencialu] laiškai buvo suformuluoti netinkamai, juose vis tiek patvirtinta prieš ieškovą vykdomas baudžiamasis procesas ir tai leidžia daryti išvadą, kad [konfidencialu] ieškovas buvo tik įtariamas padaręs nagrinėjamus pažeidimus ir kad jis galėjo būti laikomas kaltu tik tuo atveju, jei atitinkamas baudžiamasis procesas būtų pasibaigęs teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Taigi, atsižvelgiant į jų kontekstą, [konfidencialu] esantys teiginiai nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo. Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad tokie teiginiai pažeidžia minėtą principą, pakanka pažymėti, kad jie negali paneigti baudžiamojo proceso teisėtumo ar juo labiau šio proceso buvimo, leidusio Tarybai nuspręsti, kad ieškovas atitinka reikšmingą kriterijų, ar pagrįsti to, kad Taryba siekia gauti [konfidencialu] papildomos informacijos.

135

Septinta, kalbant apie argumentą, kad naujoji Ukrainos valdžia pati silpnina teisinę valstybę, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 1995 m. Ukraina yra Europos Tarybos narė ir yra ratifikavusi EŽTK. Be to, naująją Ukrainos valdžią legitimia pripažino Sąjunga ir tarptautinė bendruomenė (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Klyuyev / Taryba, T‑340/14, EU:T:2016:496, 93 punktą).

136

Vien šių aplinkybių nepakanka užtikrinti, kad naujasis Ukrainos režimas visomis aplinkybėmis laikosi teisinės valstybės principo.

137

Vis dėlto reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją Sąjungos teismas, atlikdamas ribojamųjų priemonių teisminę kontrolę, turi Tarybai pripažinti didelę diskreciją nustatyti bendruosius kriterijus, pagal kuriuos sudaromas asmenų, kuriems gali būti taikomos šios priemonės, sąrašas (šiuo klausimu žr.2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 120 punktą ir 2015 m. balandžio 21 d. Sprendimo Anbouba / Taryba, C‑605/13 P, EU:C:2015:248, 41 punktą).

138

Remiantis tuo darytina išvada, kad iš esmės ieškovas negali ginčyti Tarybos politinio pasirinkimo remti naująjį Ukrainos režimą, nepateikdamas įtikinamų įrodymų, kad naujoji Ukrainos valdžia pažeidžia pagrindines teises.

139

Nors įrodymai, kuriais remiasi ieškovas, pateikia tam tikrą kritiką ir parodo kai kuriuos trūkumus, turinčius įtaką institucijų, be kita ko, teisminių, veikimui, vis dėlto jie neleidžia manyti, kad Sąjunga negali palaikyti naujojo režimo.

140

Šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, jog, atsižvelgiant į dokumentus, kuriuos Taryba citavo savo procesiniuose dokumentuose ir pateikė Bendrajame Teisme ir kurie patvirtino, kad naujoji valdžia tam tikrais aspektais pagerino padėtį, dokumentuose, kuriais rėmėsi ieškovas, nurodyti trūkumai atrodo daug mažesni.

141

Iš tiesų kalbant apie tai, kad Venecijos komisija vadovavosi „Liustracijos įstatymu“, reikia konstatuoti, kad 2014 m. gruodžio 16 d. nuomonė, kuria remiasi ieškovas, yra tik tarpinė šios komisijos nuomonė, nes, kaip teigia Ukrainos valdžios institucijos, ji negalėjo turėti visos tyrimui būtinos informacijos. Tačiau šios valdžios institucijos vykdė konstruktyvų dialogą siekdamos patobulinti Liustracijos įstatymą ir nuo tada suteikė galimybę susipažinti su būtina medžiaga, kad Venecijos komisija galėtų vykdyti savo misiją, ir ji 2015 m. birželio 19 d. priėmė galutinę nuomonę dėl šio įstatymo. Toje nuomonėje teigiama, kad buvo daug kartų keičiamasi nuomonėmis ir kad Ukrainos valdžios institucijos pasiūlė „Liustracijos įstatymo“ pakeitimus. Venecijos komisija nusprendė, kad minėto įstatymo tikslai saugoti visuomenę nuo asmenų, galinčių kelti grėsmę naujajai demokratinei santvarkai ir kovai su korupcija, yra teisėti. Nors Venecijos komisija nurodė kelias tobulintinas ir stebėtinas sritis, ji taip pat pažymėjo, kad įstatymas jau patobulintas tam tikrais aspektais, be kita ko, po to, kai ši komisija priėmė tarpinę nuomonę.

142

Nors vyriausiojo komisaro ataskaitos dėl žmogaus teisių Ukrainoje buvo susijusios su laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 16 d. iki gegužės 15 d., ieškovo nurodytoje ištraukoje buvo išreikštas susirūpinimas dėl grasinimų, kurių patyrė kai kurie Ukrainos teisėjai, tad reikia patikslinti, kad, kaip nurodo Taryba, ši ištrauka susijusi tik su Rytų Ukrainos regionu, kuriame vyksta separatistų konfliktas ir kuriame grėsmę kelia Ukrainos vienybės siekiantys politiniai aktyvistai. Toje ataskaitoje taip pat paminėta teismų sistemos reforma, kuri, nors ir nėra tobula, „turi teigiamų aspektų“. Be to, vėlesnėse ataskaitose, susijusiose su 2015 m. ir 2016 m. pradžia, nurodomi nuolatiniai patobulinimai, susiję su žmogaus teisėmis, be kita ko, 2015 m. lapkričio 23 d. parengiant ir priimant pirmąją šioje srityje nacionalinę strategiją, atsižvelgus į vyriausiojo komisaro ir Venecijos komisijos rekomendacijas įvairiose srityse. Be to, kaip jau buvo nurodyta Vyriausiojo komisaro ataskaitoje, apimančioje laikotarpį nuo 2016 m. vasario 16 d. iki gegužės 16 d., Ukrainos vyriausybė oficialiai įsteigė Nacionalinį tyrimų biurą, atsakingą už nusikaltimų, kuriuos padarė aukšto rango pareigūnai, represinių tarnybų darbuotojai, teisėjai ir nacionalinio kovos su korupcija biuro bei specialiojo kovos su korupcija biuro BPG darbuotojai, tyrimą.

143

Nors ši pažanga nereiškia, kad Ukrainos sistema nebeturi spragų, susijusių su pagarba pagrindinėms teisėms, vis dėlto Sąjungos teismas, atsižvelgdamas į Tarybai suteiktą didelę diskreciją (žr. šio sprendimo 137 punktą), tokiomis aplinkybėmis negali laikyti akivaizdžiai klaidingu politinio Tarybos sprendimo palaikyti naująjį Ukrainos režimą nustatant ribojamąsias priemones, kurios taikomos, be kita ko, ankstesnio režimo nariams, kuriems iškeltos baudžiamosios bylos dėl viešųjų lėšų pasisavinimo.

144

Aštunta, kalbant apie politinį persekiojimą, kurį ieškovas teigia patyręs ir kuris prasidėjo jam iškeltomis baudžiamosiomis bylomis, reikia pažymėti, kad jis apsiriboja teiginiais, kurių negali pakakti siekiant suabejoti informacijos [konfidencialu], susijusios su ieškovui pareikštais kaltinimais dėl labai konkrečių viešųjų lėšų pasisavinimo atvejų, patikimumu ar įrodyti, kad konkreti ieškovo padėtis buvo paveikta problemų, susijusių su Ukrainos teismų sistemos veikimu nagrinėjant su juo susijusias bylas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Yanukovych / Taryba, T–346/14, EU:T:2016:497, 113 ir 114 punktus).

145

Devinta, dėl ieškovo argumento, susijusio su ilgu laikotarpiu, kurį Taryba turėjo, kad kruopščiai ir išsamiai patikrintų įrodymus, kuriais rėmėsi, pakanka pažymėti, kad, kaip matyti iš to, kas nurodyta pirma, Taryba įvykdė jai tenkančias pareigas. Šių pareigų apimtį lemia ne Tarybai suteiktas laikas.

146

Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, reikia atmesti visą antrąjį pagrindą.

(Praleista)

216

Antrajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo ieškovas prašė išplėsti savo ieškinio apimtį, kad į jį būtų įtrauktas ir prašymas panaikinti 2017 m. kovo mėn. aktus, tiek, kiek šie aktai yra su juo susiję.

217

Siekdamas pagrįsti savo prašymą panaikinti 2017 m. kovo mėn. aktus, ieškovas pateikia šešis pagrindus, t. y. penkis pagrindus, kurie ieškinyje buvo pateikti siekiant pagrįsti prašymą panaikinti 2015 m. spalio mėn. aktus (žr. šio sprendimo 51 punktą), ir naują pagrindą, kurį jis pateikė pirmajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo, siekdamas pagrįsti savo prašymą panaikinti 2016 m. kovo mėn. aktus (žr. šio sprendimo 192 punktą).

218

Pirmiausia reikėtų išnagrinėti antrąjį pagrindą, susijusį su akivaizdžia vertinimo klaida.

219

Pažymėjęs, kad motyvas, kuriuo remtasi siekiant pagrįsti ieškovo pavardės palikimą sąraše, buvo toks pat kaip ir 2015 m. spalio mėn. ir 2016 m. kovo mėn. aktuose, ir kad 2017 m. kovo 6 d. laiške, kuriame buvo motyvuojamas įtraukimo į sąrašą pratęsimas, Taryba patvirtino, kad rėmėsi tik [konfidencialu], ieškovas teigia, kad jis neatitinka įtraukimo į sąrašus kriterijų dėl dviejų priežasčių.

220

Pirma, dėl ieškovo buvo atliekamas tik ikiteisminis tyrimas, o to neužtenka, kad galima būtų laikyti, jog įvykdytas reikšmingas kriterijus. Bet kuriuo atveju, ieškovo teigimu, toks tyrimas neteisėtas, nes ieškovui niekada nebuvo tinkamai įteiktas joks rašytinis pranešimas apie įtarimus [konfidencialu]. Sprendimo palikti ieškovą įtrauktą į sąrašus priėmimo dieną dėl jo nebuvo atliekama jokio ikiteisminio tyrimo, nes minėtas tyrimas nuo 2015 m. spalio 5 d. buvo oficialiai sustabdytas. [konfidencialu]. Be to, laiškuose [konfidencialu] pateikta informacija nebuvo patikima. Pirma, 2016 m. liepos 25 d. laiške [konfidencialu] buvo nurodyta, kad [konfidencialu], o Austrijos prokuratūra, kaip ir Austrijos teismai atsisakė konfiskuoti ieškovo turtą ir [konfidencialu] žinojo apie tai, o Taryba buvo informuota. Antra, 2016 m. lapkričio 16 d. rašte [konfidencialu] nebuvo jokios nuorodos į [konfidencialu]. Bet kuriuo atveju tariamas [konfidencialu] buvimas atliekant ikiteisminį tyrimą [konfidencialu] negalėjo leisti suabejoti tuo, kad šis tyrimas nuo 2015 m. spalio 5 d. buvo sustabdytas.

221

Antra, [konfidencialu] 2016 m. liepos 25 d. ir lapkričio 16 d. laiškuose, kuriais Taryba tariamai grindė sprendimą palikti ieškovo pavardę sąraše, nebuvo jokių įrodymų ir nepateikta pakankamai informacijos apie veiksmus, dėl kurių buvo atliekamas tyrimas, ir ieškovo tariamą asmeninę atsakomybę. Be to, juose nurodyti netikslūs faktiniai duomenys. Visų pirma, jie buvo prieštaringi, kalbant apie [konfidencialu].

222

Bet kuriuo atveju Taryba neįrodė, kaip kaltinimai [konfidencialu] galėjo atitikti reikšmingą kriterijų, nes jis buvo susijęs tik su viešųjų lėšų arba viešojo turto pasisavinimu, kuriais Ukrainoje pažeisti teisinės valstybės principai, atsižvelgiant į pasisavintų lėšų sumą ar turto dydį arba pažeidimo padarymo kontekstą.

223

Šiuo klausimu ieškovas teigia, kad, nepaisant daug kaltę paneigiančių įrodymų, kuriuos jis pateikė Tarybai ir kuriuos ši turėjo atidžiai ir nešališkai ištirti, atsižvelgdama į Ukrainos politinę padėtį ir į tai, kad ji rėmėsi tik sustabdytu ikiteisminiu tyrimu, Taryba sistemingai atsisakydavo šiuo tikslu atlikti menkiausią tyrimą ar bent papildomus patikrinimus.

224

Galiausiai Taryba nepateikė konkrečių įrodymų ir pakankamos informacijos, kuri pateisintų ieškovo pavardės palikimą sąraše.

225

Taryba nurodo, kad, pirma, ieškovo pavardės įtraukimo į sąrašą motyvai atitinka įtraukimo į sąrašą kriterijus ir yra grindžiami pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis, antra ji nepadarė vertinimo klaidų, remdamasi, be kita ko, [konfidencialu] 2016 m. liepos 25 d. ir lapkričio 16 d. laiškais.

226

Pirma, Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad šie laiškai [konfidencialu]. Teisinė nuomonė, kuria ieškovas rėmėsi teigdamas, kad pranešimas apie kaltinimus nebuvo tinkamai jam įteiktas, turi ribotą įrodomąją galią.

227

Antra, tai, kad [konfidencialu] buvo formaliai sustabdytas nuo ieškovo pakartotinio įtraukimo į sąrašą, neleido įrodyti, kaip tai suprantama pagal Ukrainos baudžiamojo proceso kodekso 280 straipsnį, kad dėl ieškovo atliekamas ikiteisminis tyrimas jau nutrauktas.

228

Trečia, Taryba teigia, kad laiškuose [konfidencialu] esanti informacija buvo patikima.

229

Ketvirta, Tarybos nuomone, laiškuose [konfidencialu] esančios informacijos pobūdžio ir išsamumo daugiau negu pakako siekiant padaryti išvadą, kad 2017 m. kovo mėn. aktų priėmimo dieną ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo ir kad jis buvo siejamas su Andriy Klyuyev, kuris pats buvo įtrauktas į sąrašą pagal tuos pačius aktus.

230

Penkta, Taryba ginčija ieškovo argumentą, kad laiškai [konfidencialu] buvo „iš esmės netikslūs“. Iš tiesų informacija, kurią nurodo ieškovas, nėra susijusi su [konfidencialu]. Bet kuriuo atveju tai, kad [konfidencialu], nėra įtraukimo į sąrašą kriterijus.

231

Šešta, kaip teigia Taryba, iš laiškų matyti [konfidencialu]. Todėl nusikaltimai, už kuriuos yra persekiojamas ieškovas, galėjo būti kvalifikuojami kaip viešųjų lėšų ar turto pasisavinimas, kuris gali pažeisti teisinės valstybės principus Ukrainoje.

232

Septinta, kalbant apie argumentą, susijusį su tuo, kad Taryba nenagrinėjo kaltę paneigiančių įrodymų, ji pažymi, kad pagal suformuotą jurisprudenciją ji neprivalo atskirai ir papildomai įvertinti arba išsamiai išnagrinėti faktinių aplinkybių, dėl kurių atitinkamoje trečiojoje šalyje yra atliekamas baudžiamasis tyrimas. Patikrinimas, ar tyrimas yra pagrįstas, yra susijęs su klausimais, kurie gali būti analizuojami nacionalinės valdžios institucijų tik nagrinėjant atitinkamas baudžiamąsias bylas, įskaitant, Ukrainos atveju, vykstant procesams Europos Žmogaus Teisių Teisme. Dėl Oberlandesgericht Wien (Vienos aukštesnysis apygardos teismas) sprendimo, Taryba pažymi, kad jis buvo susijęs su informacijos apie banko sąskaitas ir sandorius atskleidimu ir kad šio teismo išvados negalėjo įrodyti, kad [konfidencialu] laiškuose pateikta informacija buvo akivaizdžiai klaidinga arba iškraipyta. Be to, pripažindama, jog Oberlandesgericht Wien (Vienos aukštesnysis apygardos teismas) konstatavo, kad įrodymų, pateiktų Austrijos valdžios institucijoms 2014–2010 m. laikotarpiu, buvo mažai, Taryba vis dėlto mano, jog tai jokiu būdu neleidžia įrodyti, kad [konfidencialu] laiškais nepakako remtis per Tarybos procedūras, per kurias buvo priimti 2017 m. kovo mėn. aktai. Todėl šiuo klausimu nebuvo būtina atlikti papildomų patikrinimų.

233

Pirmiausia reikia priminti, kad reikšmingas kriterijus, pirma, reiškia, kad ribojamosios priemonės nustatomos asmenims, „pripažintiems atsakingais už“ viešųjų lėšų pasisavinimą, įskaitant asmenis, „kurių atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos atlieka tyrimą“ dėl Ukrainos viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo (žr. šio sprendimo 12 punktą), ir, antra, šį kriterijų reikia aiškinti taip, kad jis taikomas ne visiems valstybės lėšų pasisavinimo veiksmams abstrakčiai, o tik tiems valstybės lėšų ar turto pasisavinimo veiksmams, kurie gali sutrukdyti laikytis teisinės valstybės principo šioje šalyje (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Klyuyev / Taryba, T‑340/14, EU:T:2016:496, 91 punktą).

234

Šioje byloje ieškovo pavardė palikta sąraše 2017 m. kovo mėn. aktais, dėl šių priežasčių:

„Asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl dalyvavimo pasisavinant viešąsias lėšas arba turtą. Asmuo susijęs su į sąrašą įtrauktu asmeniu (Andriy Petrovych Klyuyev), kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl viešųjų lėšų ar turto pasisavinimo.“

235

Neginčijama, kad, kalbant apie 2017 m. kovo mėn. aktus, Taryba, priimdama sprendimą palikti ieškovo pavardę sąraše, rėmėsi [konfidencialu] laiškais. Be to, Taryba nepateikė įrodymų [konfidencialu], susijusių su Andriy Klyuyev, su kuriuo ieškovas buvo įvardytas kaip „susijęs“, įtraukimu į sąrašą kaip asmens, atsakingo už Ukrainos valstybei priklausančių lėšų pasisavinimą, kaip tai suprantama pagal atitinkamą kriterijų.

236

Taigi Taryba pakankamai tiksliai ir konkrečiai nepagrindė ieškovo palikimo sąraše antrojo motyvo, t. y. kad jis yra asmuo, „susijęs“, kaip tai suprantama pagal reikšmingą kriterijų, su asmeniu, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas dėl valstybės lėšų pasisavinimo. Vadinasi, lieka išnagrinėti pirmąjį motyvą, kuriuo grindžiamas ieškovo pavardės palikimas sąraše, būtent motyvą, susijusį su tuo, kad ieškovas yra asmuo, kurio atžvilgiu Ukrainos valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį procesą dėl jo vaidmens pasisavinant viešąsias lėšas arba turtą, ir Tarybos atliktą turimų įrodymų vertinimą.

237

Toks vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į šio sprendimo 100–113 punktuose nurodytus jurisprudencijoje įtvirtintus principus.

238

Reikėtų priminti, kad šioje byloje kalbama apie sprendimą palikti asmens pavardę sąraše ir kad tokiomis aplinkybėmis, kai atitinkamas asmuo pateikia pastabas dėl motyvuojamosios dalies, Taryba privalo atidžiai ir nešališkai išnagrinėti nurodytų motyvų pagrįstumą, atsižvelgdama į šias pastabas ir prie jų pridėtus galimai kaltę paneigiančius įrodymus, ir ši pareiga susijusi su pareiga laikytis gero administravimo principo, įtvirtinto Chartijos 41 straipsnyje (žr. šio sprendimo 100–113 punktus).

239

Kalbant konkrečiau, svarbu, kad Taryba patikrintų, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 109 punkte, pirma, kiek įrodymai, kuriais ji rėmėsi, leidžia įrodyti, kad ieškovo situacija atitinka jo pavardės palikimo sąraše motyvą, ir, antra, ar šie įrodymai leidžia ieškovo elgesį kvalifikuoti pagal reikšmingą kriterijų. Tik tuo atveju, jei šie patikrinimai neduoda rezultatų, atsižvelgiant į šio sprendimo 103 punkte primintoje jurisprudencijoje suformuotą principą, Taryba turi atlikti papildomus patikrinimus.

240

Šiuo klausimu negalima atmesti, kad dėl aplinkybių, apie kurias Tarybai pranešė pačios Ukrainos valdžios institucijos arba asmenys, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, arba apie kurias ji sužinojo kitu būdu, ši institucija būtų priversta suabejoti tuo, ar pakanka šių institucijų jau pateiktų įrodymų. Nors šioje byloje neginčijama, kad Taryba negali pakeisti [konfidencialu] laiškuose nurodyto Ukrainos teisminių institucijų atlikto ikiteisminio tyrimo pagrįstumo vertinimo savuoju, vis dėlto negalima atmesti, kad, atsižvelgiant, be kita ko, į ieškovo pateiktas pastabas, ši institucija turi Ukrainos valdžios institucijų paprašyti pateikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas šis tyrimas.

241

Šioje byloje ieškovas pripažįsta, kad [konfidencialu] laiškuose, be kita ko, nurodomas baudžiamasis procesas, dėl kurio yra atliekamas su juo susijęs ikiteisminis tyrimas. Todėl reikia išnagrinėti, ar Taryba, nepadarydama akivaizdžios vertinimo klaidos, galėjo nuspręsti, kad [konfidencialu] pateikta informacija apie šį procesą galėjo toliau patvirtinti ieškovo įtraukimo į sąrašą motyvą.

242

Pirmiausia reikia patikslinti, kad šiuo atveju svarbu ne tai, ar, atsižvelgdama į jai žinomą informaciją, Taryba turėjo išbraukti ieškovo pavardę iš sąrašo, o tik tai, ar ji turėjo atsižvelgti į šią informaciją ir prireikus atlikti papildomus patikrinimus arba paprašyti Ukrainos valdžios institucijų pateikti paaiškinimus. Šiuo klausimu pakanka, kad ši informacija paskatintų pagrįstas abejones dėl, pirma, tyrimo rezultato ir, antra, perduotos informacijos patikimumo ir aktualumo [konfidencialu].

243

Vis dėlto 2017 m. kovo 6 d. laiške, kuriame atsakyta į ieškovo 2017 m. sausio 12 d. pastabas, Taryba tik nurodo nepritarianti ieškovo požiūriui ir kad ketina patvirtinti jo atžvilgiu nustatytas ribojamąsias priemones. Be to, ji nepatikslina, į kokią informaciją atsižvelgė, darydama išvadą, kad nepritaria ieškovo nuomonei, ir patvirtina, kad, be 2016 m. liepos 25 d. ir lapkričio 16 d. laiškų [konfidencialu], nėra kitos informacijos, kuria ji rėmėsi.

244

Visų pirma reikia konstatuoti, kad šiuose laiškuose yra keli neatitikimai ir netikslumai. Pirma, 2016 m. liepos 25 d. [konfidencialu] laiške pirmą kartą nurodoma, nepatikslinant priežasčių, kad [konfidencialu] buvo atskirta nuo [konfidencialu], nors šis atskyrimas buvo įvykdytas [konfidencialu], kaip tai matyti iš paties laiško. Antra, reikia pažymėti, kad abiejuose laiškuose buvo neatitikimų [konfidencialu]. Trečia, 2016 m. liepos 25 d. laiške [konfidencialu] buvo nurodyta, be kita ko, [konfidencialu], o Vienos prokuratūra 2016 m. balandžio 4 d. nutraukė ieškovo baudžiamąjį persekiojimą.

245

Nors šie neatitikimai patys savaime negali kelti pagrįstų abejonių dėl šio tyrimo rezultatų, vis dėlto jie atskleidžia tam tikrą derinimo lygį [konfidencialu], o tai galėtų susilpninti informacijos patikimumą [konfidencialu] ir aktualumą.

246

Antra, reikia konstatuoti, kad 2016 m. lapkričio 16 d. laiške [konfidencialu].

247

Trečia, kaip matyti iš 2016 m. balandžio 4 d. Vienos prokuratūros rašto, ši institucija, išnagrinėjusi pateiktus patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su teisminės pagalbos prašymu [konfidencialu], taip pat remdamasi Pepper Hamilton ataskaita, kurią ji aiškiai nurodė, nusprendė, kad šie dokumentai nepatvirtina pateiktų kaltinimų [konfidencialu] ir kad kaltinimai žiniasklaidoje, kad ieškovas ir jo brolis padarė nusikalstamas veikas, už kurias baudžiama Ukrainoje, nebuvo patvirtinti, nors buvo atlikti keli įrodymų rinkimo veiksmai.

248

Nors šiuo klausimu, kaip nurodo Taryba, ribojamosios priemonės tikrai nėra baudžiamojo pobūdžio, vis dėlto šiuo atveju būtina asmens pavardės palikimo sąraše sąlyga yra ta, kad jis būtų pripažintas atsakingu, be kita ko, už valstybės lėšų pasisavinimą, atsakingu laikant asmenį, dėl kurio Ukrainos valdžios institucijos atlieka tyrimą. Remiantis tuo darytina išvada, jog jei Taryba yra informuota, kad Sąjungos valstybės narės prokuratūra turi rimtų abejonių, kaip buvo šioje byloje, dėl pakankamo detalių, patvirtinančių Ukrainos valdžios institucijų tyrimą, kuriuo remiantis Taryba priėmė sprendimą palikti ieškovo pavardę sąraše, pagrįstumo, ji turėjo atlikti papildomus patikrinimus, kreipdamasi į šias institucijas arba bent jau paprašyti jų pateikti paaiškinimų, kad nustatytų, ar jos turimi duomenys, t. y. pakankamai neaiški informacija, kuri tik patvirtina, kad dėl ieškovo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, yra grindžiama pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios pateisintų ieškovo pavardės palikimą sąraše.

249

Ketvirta, dviejuose šio sprendimo 246 ir 247 punktuose nurodytuose [konfidencialu] laiškuose nebuvo nurodyta, kad [konfidencialu] buvo sustabdytas, ir ieškovas informavo Tarybą apie tai, 2017 m. sausio 12 d. jai pateikdamas pastabas, kad būtų atlikta metinė su juo susijusių priemonių peržiūra.

250

Pirmiausia reikia pažymėti, jog Taryba, remdamasi Procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi, teigia, kad ieškovo prieš posėdį pateikti įrodymai – 2016 m. kovo 5 d. [konfidencialu] sprendimas sustabdyti [konfidencialu] yra nepriimtini, nes jie pateikti pavėluotai, o pavėluotas jų pateikimas nebuvo pateisintas. Tačiau Taryba, pirma, neginčija, kad ieškovas informavo ją apie minėtą sustabdymą per terminą, nustatytą pastaboms dėl metinės ribojamųjų priemonių peržiūros pateikti, ir, antra, neteigia, kad ji neatsižvelgė į šią informaciją, atlikdama šią peržiūrą, nes laikė ją nepakankamai pagrįsta ir patikima. Remiantis tuo darytina išvada, kad nereikia priimti sprendimo dėl minėto dokumento priimtinumo, nes jo nebūtina analizuoti siekiant nustatyti, ar Taryba turėjo prašyti Ukrainos valdžios institucijų pateikti informaciją apie procedūros sustabdymą.

251

Nors šiuo klausimu, kaip teigia Taryba, aplinkybė, kad [konfidencialu] yra formaliai sustabdytas, tikrai neleidžia įrodyti, kad dėl ieškovo pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vis dėlto, pirma, ieškovas informavo Tarybą [konfidencialu], kad ši procedūra formaliai nebuvo vykdoma, ir, antra, kad tokia aplinkybė turėjo tam tikrą reikšmę Tarybai priimant sprendimą palikti ribojamosios priemonės galiojimą, nes priešingu atveju ši priemonė be jos žinios galėjo būti pratęsta neribotam laikui, o tai būtų prieštaravę laikinam ribojamųjų priemonių pobūdžiui. Be to, tai, kad [konfidencialu] visada tik kartojo tą pačią informaciją apie ikiteisminį tyrimą ir nepateikė naujos informacijos apie jo eigą, šiuo atveju – tyrimo sustabdymą, mažina [konfidencialu] pateiktos informacijos patikimumą ir aktualumą.

252

Darytina išvada, kad Taryba privalėjo prašyti Ukrainos valdžios institucijų paaiškinti priežastis, dėl kurių buvo sustabdyta procedūra ir kurios nulėmė jos trukmę, kad nustatytų, ar šioje byloje vis dar yra įvykdytas reikšmingas kriterijus.

253

Iš to, kas nurodyta pirma, matyti, kad informacija apie [konfidencialu], paskelbta [konfidencialu] laiškuose, yra netiksli ir joje yra tiek neatitikimų, kad Taryba turėjo suabejoti dėl jos turimų įrodymų pakankamumo.

254

Vis dėlto įrodymai, kuriais ieškovas rėmėsi prieš priimant 2017 m. kovo mėn. aktus, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie buvo priimti kartu su kitais šio sprendimo 125 ir 126 punktuose nurodytais kaltę paneigiančiais įrodymais, t. y. visų pirma Oberlandesgericht Wien (Vienos aukštesnysis apygardos teismas) sprendimu, IFE parengta audito ataskaita ir Pepper Hamilton ataskaita, galėjo Tarybai sukelti pagrįstų abejonių, suteikiančių pagrindą papildomai patikrinti informaciją kreipiantis į Ukrainos valdžios institucijas.

255

Taigi Taryba, atsižvelgdama į, viena vertus, nepakankamas faktines aplinkybes, kuriomis rėmėsi, ir, kita vertus, ieškovo pateiktus kaltę paneigiančius įrodymus, turėjo atlikti papildomus patikrinimus ir paprašyti Ukrainos valdžios institucijų pateikti paaiškinimus, remdamasi, be kita ko, šio sprendimo 113 punkte nurodyta jurisprudencija.

256

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, kad neprivalėjo atsižvelgti į ieškovo pateiktus įrodymus ir argumentus ir papildomai tikrinti informaciją kreipdamasi į Ukrainos valdžios institucijas, nors šie aspektai ir argumentai galėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl [konfidencialu] pateiktos informacijos patikimumo.

257

Taigi antrasis ieškovo iškeltas pagrindas, kurį jis pateikė antrajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo, yra pagrįstas. Todėl, nesant reikalo nagrinėti kitų ieškovo pateiktų ieškinio pagrindų, kuriais jis siekė pagrįsti prašymą panaikinti 2017 m. kovo mėn. aktus, ir neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo, pateikto subsidiariai, ieškinys tenkintinas, kiek juo siekiama, kad būtų panaikinti 2017 m. kovo mėn. aktai tiek, kiek jie yra susiję su ieškovu.

258

Subsidiariai Taryba prašo, kad, jei Įgyvendinimo reglamentas 2017/374 būtų iš dalies panaikintas dėl teisinio saugumo priežasčių, Bendrasis Teismas nuspręstų, kad Sprendimo 2017/381 padariniai lieka galioti, kol įsigalios dalinis Reglamento 2017/374 panaikinimas.

259

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta, kad sprendimo vykdymas dėl apeliacinio skundo nesustabdomas. Tačiau pagal šio straipsnio antrą pastraipą, nukrypstant nuo SESV 280 straipsnio, Bendrojo Teismo sprendimai, skelbiantys reglamentą negaliojančiu, įsigalioja tik pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo laikotarpiui arba, jeigu per tą laikotarpį paduodamas apeliacinis skundas, nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos.

260

Šioje byloje Įgyvendinimo reglamentas 2017/374 yra reglamentas, nes jame numatyta, kad jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, o tai atitinka reglamento sukeliamus padarinius, kaip numatyta SESV 288 straipsnyje (šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 21 d. Sprendimo Taryba / Bank Saderat Iran, C‑200/13 P, EU:C:2016:284, 121 punktą).

261

Taigi Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antra pastraipa taikytina šioje byloje (2016 m. balandžio 21 d. Sprendimo Taryba / Bank Saderat Iran, C-200/13 P, EU:C:2016:284, 122 punktas).

262

Galiausiai, kalbant apie Sprendimo 2017/381 panaikinimo galiojimą laiko atžvilgiu, reikia priminti, kad pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą, jei Teisingumo Teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurie paskelbto negaliojančiu akto padariniai lieka galutiniai.

263

Šioje byloje skirtingos Įgyvendinimo reglamento 2017/374 ir Sprendimo 2017/381 panaikinimo padarinių datos galėtų labai pakenkti teisiniam saugumui, nes abiem šiais aktais ieškovui nustatomos identiškos priemonės. Todėl Sprendimo 2017/381 padariniai, susiję su ieškovu, turi likti galioti iki Įgyvendinimo reglamento 2017/374 panaikinimo įsigaliojimo dienos.

264

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Bendrasis Teismas nusprendžia, kaip turi būti paskirstytos išlaidos.

265

Kadangi ieškovas pralaimėjo šią bylą tiek, kiek ji susijusi su ieškinyje ir pirmajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo nurodytais panaikinimo prašymais, jis turi padengti su šiais prašymais susijusias išlaidas, kaip to reikalavo Taryba. Kadangi Taryba pralaimėjo bylą, kiek ji susijusi su prašymu iš dalies panaikinti 2017 m. kovo mėn. aktus, pateiktu antrajame pareiškime dėl ieškinio patikslinimo, iš jos priteisiamos su šiuo reikalavimu susijusios išlaidos, kaip to reikalavo ieškovas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)

nusprendžia:

Ginčo aplinkybės

Faktinės aplinkybės, susiklosčiusios po šio ieškinio pareiškimo

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

Dėl reikalavimo panaikinti 2015 m. spalio mėn. ir 2016 m. kovo mėn. aktus, kiek jie susiję su ieškovu

Dėl antrojo ieškinio pagrindo, iš esmės susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida

Dėl reikalavimo panaikinti 2017 m. kovo mėn. aktus tiek, kiek jie susiję su ieškovu

Dėl Sprendimo 2017/381 padarinių palikimo galioti

Dėl bylinėjimosi išlaidų