2015 m. rugsėjo 9 d.Westermann Lernspielverlag GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2015 m. liepos 15 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-333/13, Westermann Lernspielverlag GmbH/Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla C-482/15 P)

(2015/C 406/17)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Westermann Lernspielverlag GmbH, atstovaujama advokatų A. Nordemann ir M. C. Maier

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

Nepatenkinus pirma nurodytų reikalavimų, jei Teisingumo Teismas padarytų išvadą, kad Bendrojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimas prarado prasmę, nes prekės ženklo, kuriuo buvo grindžiamas protestas, savininkas prarado visas su juo siejamas teises nuo 2013 m. birželio 13 d., apeliantė prašo:

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindais:

Apeliantė mano, kad Bendrasis Teismas pažeidė jos pagrindinę teisę būti išklausytu, kadangi 1) Bendrojo Teismo kanceliarija 2015 m. liepos 3 d. informavo apeliantę, kad į jos argumentą, jog ji Bendrąjį Teismą informavo, jog prekių ženklas, sudarantis protesto ex tunc pagrindą, nebeegzistuoja, negali būti atsižvelgta, ir 2) kadangi Bendrojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendime visiškai nekalbama apie tai, kad kitos šalies prekių ženklas, kuriuo iš esmės grindžiamas protestas, priimant sprendimą nebeegzistavo.

Apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė jos pagrindinę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nes 1) Bendrasis Teismas atmetė jos prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir neatsižvelgė į tai, kad jos 2013 m. birželio 13 d. prašymas panaikinti prekių ženklo registraciją, taip pat ieškinys dėl panaikinimo, pagrįstas 2015 m. sausio 5 d. apeliantės nurodytu absoliučiu pagrindu dėl kitos šalies prekės ženklo, yra pagrįstos gynybos priemonės, kurios daro tiesioginį poveikį šios bylos baigčiai, ir 2) kadangi Bendrasis Teismas atsisakė atsižvelgti į apeliantės 2015 m. birželio 12 d. pastabas.

Apeliantė mano, kad Bendrasis Teismas pažeidė Bendrojo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio c ir d punktus, be paaiškinimo atmesdamas abu apeliantės prašymus sustabdyti bylos nagrinėjimą, nors abiem atvejais atsakovas neturėjo jokių prieštaravimų dėl tokio bylos nagrinėjimo sustabdymo, ir apeliantė nurodė svarbias priežastis, dėl kurių buvo būtina sustabdyti bylos nagrinėjimą.

Apeliantė laikosi nuomonės, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktą, nes jis padarė teisės klaidą ir iškraipė svarbius bylos faktus, nes pavojaus supainioti vertinimas buvo grindžiamas prekių ženklu, į kurį jos savininkas 2015 m. gegužės 22 d. prarado visas teises – šis sprendimas įsigaliojo 2013 m. birželio 13 d., – t. y. anksčiau nei apeliantė 2013 m. birželio 17 d. pateikė ieškinį Bendrajam Teismui ir prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą. Todėl 2015 m. liepos 15 d. sprendimo paskelbimo momentu į žodinį ir vaizdinį Bendrijos prekių ženklą Nr. 003915121 nebuvo galima nei atsižvelgti, nei juo grįsti kokias nors išvadas.

Galiausiai apeliantė Teisingumo Teismo prašo, jei jis nuspręstų, kad Bendrojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimas prarado prasmę, nes prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, savininkas prarado visas su juo siejamas teises nuo 2013 m. birželio 13 d., pripažinti, jog šis apeliacinis skundas prarado dalyką ir nėra reikalo jį nagrinėti.

(1)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).