1

2014 m. kovo 10 d. Tarnautojų teismo kanceliarija gavo ieškinį, kuriame I. Barnett prašo panaikinti 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) sprendimą, patvirtinantį sąrašą asmenų, kuriems 2013 m. taikoma iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) VIII priedo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta priemonė, kiek minėtu sprendimu jai atsisakoma taikyti šią priemonę, ir sprendimą atmesti jos skundą.

2

Pareigūnų tarnybos nuostatų 52 straipsnyje nurodyta:

„Nepažeidžiant [Pareigūnų tarnybos nuostatų] 50 straipsnio nuostatų, pareigūnas išleidžiamas į pensiją:

<…>

<…>“

3

Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 77 straipsnį:

„Pareigūnas, turintis ne mažesnį kaip 10 metų tarnybos stažą, turi teisę gauti ištarnauto laiko pensiją. Tačiau jei pareigūnui sukako daugiau kaip 63 metai, jei nebuvo galima jo grąžinti į tarnybą jam esant rezerve arba atsistatydinant tarnybos labui, jis turi teisę gauti tokią pensiją nepriklausomai nuo stažo.

<…>

Pensinis amžius yra 63 metai.“

4

Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Pareigūnas, išeidamas iš tarnybos, kai jam dar nėra sukakę 63 metai, gali paprašyti, kad jo ištarnauto laiko pensija:

2.   Vadovaudamasi tarnybos interesais ir remdamasi objektyviais kriterijais ir skaidria tvarka, nustatyta bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis, Paskyrimų tarnyba gali nuspręsti netaikyti suinteresuotiems pareigūnams minėto pensijos sumažinimo. Visas pareigūnų ir laikinųjų tarnautojų, kuriems išeinant į pensiją netaikomas jos sumažinimas, skaičius per metus negali būti didesnis kaip 10 % visų institucijų darbuotojų, išėjusių į pensiją praėjusiais metais. Metinis santykis gali kisti nuo 8 % iki 12 %, jeigu bendra šių skaičių suma per dvejus metus neviršija 20 % ir išlaikoma biudžeto pusiausvyra. Iki penkerių metų laikotarpio pabaigos [Europos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir [Europos Sąjungos] Tarybai įvertinimo ataskaitą apie šios priemonės taikymą. Jei reikia, remdamasi [SESV] 336 straipsniu [Europos] Komisija teikia pasiūlymą po penkerių metų nustatyti didžiausią leistiną procentinį santykį nuo 5 % iki 10 % visų institucijų darbuotojų, išėjusių į pensiją praėjusiais metais.“

5

2009 m. kovo 13 d. Sprendimu Nr. 192/09 A EESRK pirmininkas patvirtino Bendrąsias įgyvendinimo nuostatas (toliau – BĮN), numatytas Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalyje (toliau – EESRK BĮN). Buvo patvirtintos dvi EESRK BĮN versijos – viena prancūzų kalba ir viena anglų kalba.

6

EESRK BĮN versijoje prancūzų kalba nustatyta:

„<…>

7

EESRK BĮN 6 punkto b papunkčio išnašoje patikslinta, kad „profesinės veiklos trukmė“ atitinka „faktinius ir tinkamai įrodytus profesinės veiklos laikotarpius, apskaičiuotus išankstinės [pensijos] priemonės taikymo metų [gruodžio] 31 d.“

8

EESRK BĮN versijos anglų kalba 6 punkte nustatyta:

„In order to identify which applications best serve the interests of the service and to ensure complete transparency in the drawing-up of the list of officials who can benefit from the facility, a following points system shall be established based on the following criteria:

<…>

<…>“

9

Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir Europos Sąjungos Audito Rūmai atitinkamai 2004 m. spalio 6 d., balandžio 29 d., balandžio 28 d., spalio 20 d. ir gruodžio 21 d. priėmė savo Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies BĮN.

10

Parlamento priimtų Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies BĮN (toliau – Parlamento BĮN) 5 straipsnyje „Kandidatūros svarstymas Personalo [generaliniame direktorate] ir paskyrimo tarnyboje ar politinėje frakcijoje“ numatyta:

„<…>

4.   Dėl tarnybos intereso pirmenybė teikiama paraiškai to pareigūno, kuriam taikomos institucijos nustatytos reorganizavimo priemonės: pareigūnui priskirtų užduočių panaikinimas dėl taikomų reorganizavimo priemonių, jeigu suinteresuotajam asmeniui nepaskiriamos ar artimiausiu metu negali būti paskirtos jokios naujos tinkamos užduotys.

5.   Nustatydama prioritetines grupes <...> ir kiekvienos iš jų pirmenybės tvarką, tarnyba taip pat atsižvelgia į <...> kandidato Europos Parlamente įgytą stažą ir amžių[.]

<…>“

11

Parlamento BĮN 6 straipsnio „Personalo [generalinio direktorato] vykdoma atrankos procedūra“ 2 dalyje nustatyta:

„[Sudarant pareigūnų ir laikinųjų tarnautojų, kurių išankstiniam išleidimui į pensiją siūlo pritarti generalinio direktorato generalinis direktorius, sąrašą] atsižvelgiama į:

<…>

<…>“

12

Tarybos priimtų Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies BĮN (toliau – Tarybos BĮN) 5 straipsnyje nustatyta:

„1.   Sąvoka „tarnybos interesas“ vertinama atsižvelgiant į aplinkybes ir įvairius veiksnius, tarp jų į:

2.   [Paskyrimų tarnyba] per nustatytą terminą kreipiasi į jungtinį komitetą ir prašo pateikti nuomonę dėl objektyvų ir konkrečių kriterijų, kuriais remiantis atitinkamais metais būtų galima įgyvendinti 1 dalį. Jungtinis komitetas savo nuomonę pateikia per [penkiolika] darbo dienų nuo kreipimosi į jį dienos.“

13

Pasikonsultavusi su jungtiniu komitetu pagal Tarybos BĮN 5 straipsnio 2 dalį dėl minėto straipsnio 1 dalyje numatyto tarnybos intereso kriterijaus taikymo, Tarybos paskyrimų tarnyba (toliau – paskyrimų tarnyba) nustatė 2004 m. kriterijus (nurodyti toliau); apie juos darbuotojams pranešta 2004 m. liepos 15 d. pranešimu personalui Nr. 105/04:

14

Komisijos priimtų Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies BĮN (toliau – Komisijos BĮN) 5 straipsnyje „Komisijos tarnybų atliekamas kandidatūrų svarstymas“ numatyta:

„<…>

2.   Kiekvienais metais kiekviena tarnyba arba generalinis direktoratas sudaro kandidatų sąrašą remdamasis 4–7 dalyse nustatytais kriterijais.

Reikalavimus atitinkantys kandidatai suskirstomi į tris prioritetines grupes pagal tai, ar tarnybos interesas konkrečiu atveju yra didelis, mažas ar jo apskritai nėra. <…>

<…>

4.   Jeigu tenkinami toliau nurodyti kriterijai, susiję su pareigūno užduotimis, atsižvelgiant į tarnybos interesą jo paraiškai suteikiama pirmenybė:

6.   Nustatydama 2 dalyje numatytas prioritetines grupes ir kiekvienos iš jų pirmenybės tvarką, tarnyba taip pat gali atsižvelgti <...> į kandidato Komisijoje įgytą stažą ir (arba) jo teigiamus rezultatus dirbant tarnyboje ir (arba) Komisijoje.

<…>“

15

Teisingumo Teismo priimtų Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies BĮN (toliau – Teisingumo Teismo BĮN) 5 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta:

„Per [penkiolika] darbo dienų nuo kreipimosi į jį dienos jungtinis komitetas pateikia paskyrimų tarnybai atsižvelgiant į pirmenybės tvarką sudarytą sąrašą pareigūnų ir laikinųjų tarnautojų, kuriems, jo nuomone, atsižvelgiant į tarnybos interesą, galima taikyti priemonę. Šis sąrašas sudaromas atsižvelgiant, be kita ko, į tokius objektyvius kriterijus:

<…>“

16

Audito Rūmų priimtų Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies BĮN (toliau – Audito Rūmų BĮN) 5 straipsnis suformuluotas taip:

„<…>

Per [penkiolika] darbo dienų nuo kreipimosi į jį dienos jungtinis komitetas pateikia paskyrimų tarnybai sąrašą pareigūnų ir laikinųjų tarnautojų, kuriems, jo nuomone, atsižvelgiant į tarnybos interesą, galima taikyti priemonę. Šis sąrašas sudaromas atsižvelgiant, be kita ko, į toliau pirmenybės tvarka išvardytus kriterijus:

<…>“

17

Ieškovė pradėjo dirbti EESRK 1982 m. kovo 1 d. laikinąja tarnautoja. Vėliau, 1982 m. birželio 1 d., ji buvo įdarbinta pareigūne, kuriai taikomas bandomasis laikotarpis, o 1982 m. gruodžio 1 d. buvo priimta į nuolatinę tarnybą.

18

2013 m. kovo 18 d. pranešimu personalui (toliau – 2013 m. kovo 18 d. pranešimas), paskelbtu prancūzų ir anglų kalbomis, EESRK personalo narių buvo paprašyta pareikšti galimą susidomėjimą galimybe anksčiau išeiti į pensiją, kai nesumažinamas pensijos dydis, ir savo kandidatūrą pateikti ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 7 d. Minėtame pranešime buvo nurodyta, kad 2013 m. šią priemonę numatyta taikyti ne daugiau kaip dviem asmenims.

19

Per nustatytą terminą kandidatūras pateikė aštuoni EESRK pareigūnai, tarp jų ir ieškovė.

20

2013 m. liepos 11 d. sprendimu EESRK paskyrimų tarnyba sudarė dviejų asmenų (šiuo atveju – X ir Y), kuriems 2013 m. taikoma Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta priemonė, sąrašą.

21

2013 m. rugpjūčio 14 d. laišku ieškovė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikė skundą dėl 2013 m. liepos 11 d. EESRK paskyrimų tarnybos sprendimo, kuriuo patvirtintas dviejų asmenų, kuriems 2013 m. taikoma išankstinio išėjimo į pensiją, kai nesumažinamas pensijos dydis, priemonė, sąrašas, nes ji nebuvo įtraukta į šį sąrašą, taigi 2013 m. kovo 19 d. pateikta jos kandidatūra buvo atmesta (toliau – ginčijamas sprendimas).

22

2013 m. gruodžio 9 d. EESRK paskyrimų tarnybos sprendimu skundas buvo atmestas (toliau – sprendimas atmesti skundą). Prie šio sprendimo buvo pridėtos dvi lentelės, iš kurių pirmoje buvo nurodytas pagal EESRK BĮN 6 punkto a, b ir c papunkčius X, Y ir ieškovei skirtų balų skaičius ir visa skirtų balų suma, t. y. atitinkamai 9,5, 9,5 ir 8,5 balo, ir, antra, kandidatų eiliškumas; iš antrosios lentelės matyti, kad ieškovė liko trečioje vietoje po X ir Y.

23

Ieškovė pateikė prašymą ir nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo išleista į pensiją; jos pensija buvo sumažinta.

24

Ieškovė Tarnautojų teismo prašo:

„[–] <…> panaikinti EESRK sprendimą, kuriuo jai atsisakyta <...> 2013 m. taikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalį, kiek šis sprendimas dėl atsisakymo sukonkretintas [2013 m. liepos 11 d. sprendimu, kuriuo patvirtinamas sąrašas dviejų asmenų, kuriems 2013 m. taikoma išankstinio išėjimo į pensiją, kai nesumažinamas pensijos dydis, priemonė, ir sprendimu atmesti skundą] <...>,

[–] <…> priteisti [iš EESRK] bylinėjimosi išlaidas.“

25

EESRK Tarnautojų teismo prašo:

26

2015 m. kovo 6 d. kanceliarijos rašte EESRK buvo paprašyta įvykdyti proceso organizavimo priemones, ir jis tinkamai įvykdė šį prašymą.

27

2015 m. kovo 6 d. kanceliarijos raštais Parlamento, Tarybos, Komisijos, Teisingumo Teismo ir Audito Rūmų buvo paprašyta įvykdyti pasirengimo nagrinėti bylą priemones, be kita ko, pateikti jų atitinkamų paskyrimų tarnybų priimtas Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies BĮN. Šios institucijos tinkamai įvykdė šį prašymą.

28

Pirmuoju reikalavimu ieškovė prašo panaikinti ne tik ginčijamą sprendimą, bet ir sprendimą atmesti skundą.

29

Reikia priminti, kad reikalavimo panaikinti, formaliai pateikto dėl sprendimo atmesti skundą, pasekmė yra ta, kad Tarnautojų teismas turi išnagrinėti aktą, dėl kurio buvo pateiktas skundas, jeigu tokio reikalavimo turinys nėra savarankiškas (šiuo klausimu žr. 1989 m. sausio 17 d. Sprendimo Vainker / Parlamentas, 293/87, EU:C:1989:8, 8 punktą ir 2011 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Munch / VRDT, F‑6/10, EU:F:2011:139, 25 punktą).

30

Šioje byloje Tarnautojų teismas konstatuoja, kad ginčijamame sprendime nenurodyti motyvai, dėl kurių ieškovei buvo nuspręsta netaikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės, ir kad pareigūnų, kuriems nuspręsta taikyti minėtą priemonę, sąrašas ieškovei skirtas tik netiesiogiai, nes jos šiame sąraše nėra. Sprendimu atmesti skundą ginčijamas sprendimas patvirtinamas ir papildomas, nurodant sprendimo įtraukti X ir Y į priemonės adresatų sąrašą ir sprendimo neįtraukti į jį ieškovės motyvus.

31

Šiuo atveju reikia nagrinėti būtent pirminio asmens nenaudai priimto akto teisėtumą atsižvelgiant į sprendime atmesti skundą nurodytus motyvus, nes šie motyvai laikomi sutampančiais su minėto akto motyvais (2009 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija / Birkhoff, T‑377/08 P, EU:T:2009:485, 58 ir 59 punktai ir juose nurodyta teismo praktika).

32

Reikalavimo panaikinti sprendimą atmesti skundą turinys nėra savarankiškas, tad ieškinį reikia laikyti pareikštu dėl ginčijamo sprendimo, kurio motyvai patikslinti sprendime atmesti skundą.

33

Ieškiniui pagrįsti ieškovė pateikia du pagrindus. Pirmasis pagrindas yra pagrindinis ir paremtas teisės klaida aiškinant EESRK BĮN 6 punkto b papunktį. Antrasis pagrindas, pateiktas subsidiariai, jeigu Tarnautojų teismas atmestų pirmąjį pagrindą, paremtas EESRK BĮN 6 punkto b papunkčio neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu.

34

Pirmiausia ieškovė teigia, kad X, Y ir jai skirtų balų skaičius skiriasi dėl to, kad EESRK klaidingai aiškino savo BĮN 6 punkto b papunktį. Iš tiesų, skirdamas balus pagal minėtoje nuostatoje numatytą profesinės veiklos trukmės kriterijų, EESRK atsižvelgė į visą X ir Y profesinę veiklą, t. y. ir tą, kuri buvo vykdoma Sąjungos institucijose, ir tą, kuri buvo vykdoma kitur, nors reikėjo atsižvelgti tik į tarnybos stažą Sąjungos institucijose. Jeigu EESRK būtų teisingai aiškinęs minėtą 6 punkto b papunktį, ieškovė būtų atsidūrusi pirmoje vietoje, nes ji savo profesinę karjerą Sąjungos institucijose pradėjo keleriais metais anksčiau už X ir Y.

35

Kad pagrįstų pirmąjį pagrindą, ieškovė pateikia įvairių argumentų. Pirmiausia ji teigia, kad EESRK BĮN 5 ir 6 punktai turi būti aiškinami atsižvelgiant tiek į vieną, tiek į kitą ir kad juose abiejuose tikrai nurodytas tarnybos stažas Sąjungos institucijose ar įstaigose.

36

Antra, ieškovė teigia, kad EESRK pateikiamas aiškinimas, pagal kurį žodžių junginiai „durée de l’activité professionnelle“ ir „length of employment“, atitinkamai vartojami EESRK BĮN 6 punkto b papunkčio versijose prancūzų ir anglų kalbomis, reiškia visą kandidatų į išankstinę pensiją, kuriems nesumažinamas pensijos dydis, profesinę veiklą per visą jų gyvenimą, praktiškai neleistų taikyti visų minėtoje nuostatoje numatytų kriterijų, nes dėl jo kiekvienas kandidatas kone neišvengiamai gautų maksimalų šiam kriterijui numatytų balų skaičių.

37

Trečia, ieškovė tvirtina, jog EESRK BĮN versijos anglų kalba 6 punkto b papunktyje vartojamas žodžiu junginys „length of employment“ rodo, kad jame kalbama tik apie kandidatų į išankstinę pensiją, kuriems nesumažinamas pensijos dydis, tarnybos stažą Sąjungos institucijose. Be to, 2013 m. kovo 18 d. pranešimo versijoje anglų kalba pavartotas žodžių junginys „length of service“, o versijoje prancūzų kalba – „durée de [l’]activité professionnelle“, ir tai tik papildomai įrodo, kad EESRK turėjo atsižvelgti tik į Sąjungos institucijose įgytą tarnybos stažą.

38

Ketvirta, ieškovė tvirtina, jog dėl EESRK siūlomo EESRK BĮN 6 punkto b papunkčio aiškinimo galėtų nutikti taip, kad į profesinės veiklos metus ne Sąjungos institucijose būtų atsižvelgiama lygiai taip pat kaip į profesinės veiklos metus Sąjungos institucijose, net jei savaitės darbo trukmė būtų mažesnė. Dėl tokios situacijos galėtų būti pažeistas vienodo požiūrio principas, nes „už tą patį darbo laikotarpį būtų galima gauti papildomų pensinių teisių“.

39

Penkta ir galiausiai, ieškovė laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į EESRK BĮN abiejų kalbinių versijų skirtumus, šių BĮN 6 punkto b papunktį reikia aiškinti atsižvelgiant į teisės akto, kuriame ši nuostata įtvirtinta, bendrą sistemą ir tikslą. Nėra jokio pagrindo manyti, kad EESRK norėjo ne Sąjungos institucijose įgytai profesinei patirčiai suteikti tokį patį svorį kaip ir šiose institucijose įgytam stažui. Atvirkščiai, labiau tikėtina, kad EESRK norėjo pareigūnus, kurie didžiausią savo profesinio gyvenimo dalį skyrė tarnybai EESRK ar Sąjungos institucijose, vertinti palankiau nei pareigūnus, kurie Sąjungos institucijose dirbo trumpiau. Be to, tokiu kriterijumi vadovaujasi Parlamentas, Taryba ir Teisingumo Teismas.

40

EESRK atkerta, pirma, kad jo BĮN 5 ir 6 punktai yra sąmoningai suformuluoti skirtingai. EESRK BĮN 5 punkte reikalaujama, kad kandidatas į Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalyje numatytą priemonę būtų įgijęs penkiolikos „metų tarnybos stažą“ kaip Sąjungos pareigūnas ar tarnautojas, o šių BĮN 6 punkto b papunktyje sąmoningai vartojama sąvoka „profesinė veikla“, kuri daug kartų vartojama Pareigūnų tarnybos nuostatuose nurodant įvairią profesinę veiklą, kurią atitinkamas pareigūnas ar tarnautojas vykdė ne Sąjungos institucijose.

41

Antra, EESRK nuomone, skiriasi EESRK BĮN 5 ir 6 punktų taikymo sritis. EESRK BĮN 5 punktu siekiama apibrėžti tinkamumo kriterijus, kuriuos turi atitikti kandidatai į išankstinę pensiją, kuriems nesumažinamas pensijos dydis, o BĮN 6 punkte siekiama nustatyti atrankos kriterijus, kurie leistų atskirti atrinktas kandidatūras.

42

Trečia, EESRK teigia, kad ieškovės argumentais pažeidžiamas vienodo požiūrio principas, nes palankiau vertinami valstybių narių steigėjų arba šalių, kurios įstojo į Sąjungą labai anksti, pareigūnai ir tarnautojai.

43

Ketvirta, EESRK nuomone, EESRK BĮN 6 punkto b papunkčio 4 išnaša (žr. šio sprendimo 7 punktą) įrodo, kad taikant šią nuostatą galima atsižvelgti į visą kandidato vykdytą profesinę veiklą, įskaitant tą, kurią jis vykdė ne Sąjungos institucijose. Iš tiesų, kadangi šioje nuostatoje nurodomi „realūs ir tinkamai įrodyti profesinės veiklos laikotarpiai“, ji gali būti susijusi tik su profesine veikla, vykdyta ne Sąjungos institucijose, nes institucijai nereikia įrodyti pareigūno profesinės veiklos Sąjungos tarnyboje, kadangi ji turi visus būtinus įrodymus, susijusius su šia veikla.

44

Penkta, EESRK pabrėžia, kad jo BĮN 6 straipsnio b punkto versijoje prancūzų kalba žodžių junginys „durée de l’activité professionnelle“ ir versijoje anglų kalba žodžių junginys „[l]ength of employment“ patvirtina teiginį, kad galima atsižvelgti į visą kandidato profesinę patirtį, įskaitant profesinę veiklą, kurią jis vykdė ne Sąjungos institucijose. 2013 m. kovo 18 d. pranešimo versijoje anglų kalba žodžių junginys „length of service“ pavartotas toje vietoje, kur versijoje prancūzų kalba pavartotas žodžių junginys „durée de [l’]activité professionnelle“, dėl faktinės klaidos. Bet kuriuo atveju dėl tokios pranešime personalui padarytos faktinės klaidos negali būti sukuriama kokia nors teisė, nes vienintelis galiojantis tekstas yra EESRK BĮN 6 punkto b papunkčio tekstas prancūzų ir anglų kalbomis.

45

Šešta, EESRK nesutinka su tuo, kad remiantis jo pateikiamu EESRK BĮN 6 punkto b papunkčio aiškinimu gali būti pažeistas vienodo požiūrio principas, nes nagrinėjama priemonė neleidžia pareigūnui, anksčiau vykdžiusiam profesinę veiklą ne Sąjungos institucijose, suteikti papildomų pensinių teisių ir leidžia jam tik anksčiau išeiti į pensiją, kai nesumažinamas pensijos dydis.

46

Septinta ir galiausiai, EESRK, nurodydamas nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką šiuo klausimu, mano, kad EESRK BĮN versijos prancūzų ir anglų kalbomis nesiskiria ir kad bet kuriuo atveju EESRK BĮN bendra sistema ir tikslas būtent ir įrodo, kad jis teisingai aiškina jų 6 punkto b papunktį.

47

Iš dviejų lentelių, pridėtų prie sprendimo atmesti skundą, matyti, kad ir X, ir Y buvo paskirtos į pirmą vietą, nes kiekviena surinko 4,30 vertinimo vidurkį ir iš viso 9,5 balo, kuriuos sudarė 2,5 balo už amžių 2013 m. gruodžio 31 d. (abiem buvo po 59 m.), 4 balai už jų profesinės veiklos trukmę (atitinkamai 33 ir 26 metai) ir 3 balai už vertinimo ataskaitas. Ieškovė buvo įrašyta į trečią vietą iš karto po X ir Y, jos vertinimo vidurkis buvo 4,50 ir iš viso 8,5 balo, t. y. 1,5 balo už amžių 2013 m. gruodžio 31 d. (ji buvo 57 m. amžiaus), 4 balai už profesinės veiklos trukmę (31m.) ir 3 balai už vertinimo ataskaitas.

48

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ir X, ir Y profesinę veiklą Sąjungos institucijose pradėjo 1991 m. Taigi, išeidamos į pensiją 2013 m., kiekviena iš jų Sąjungos institucijoje buvo išdirbusios atitinkamai 22 metus ir šiek tiek mažiau nei 23 metus. Kalbant apie ieškovę, neginčijama, kad ji EESRK dirbo 31 metus.

49

Siekdamas nustatyti, kiek balų skirti už kriterijų, susijusį su X ir Y atitinkamai 33 ir 26 metų profesine veikla, EESRK jų profesinės veiklos ne Sąjungos institucijose metus pridėjo prie tarnybos Sąjungos institucijose stažo, šiuo atveju –šiek tiek mažiau nei 23 metai ir bet kuriuo atveju daugiau nei 22 metai. Tačiau jeigu EESRK būtų atsižvelgęs tik į jų stažą Sąjungos tarnyboje, X ir Y už šį kriterijų tebūtų gavusios po 2 balus, dėl to iš viso joms būtų buvę skirta 7,5 balo ir ieškovė būtų atsidūrusi pirmoje vietoje.

50

Todėl keliamas klausimas, ar, apskaičiuodamas kandidatų profesinės veiklos trukmę pagal EESRK BĮN 6 punkto b papunktį, EESRK galėjo atsižvelgti į visą kandidatų profesinę patirtį, įgytą ir Sąjungos institucijose, ir kitur, o gal jis turėjo atsižvelgti tik į Sąjungos institucijose įgytą tarnybos stažą.

51

Šiuo aspektu Tarnautojų teismas konstatuoja, pirma, kad iš tiesų 2013 m. kovo 18 d. pranešimo personalui versijoje prancūzų kalba vartojamas žodžių junginys „durée de [l’]activité professionnelle“, o versijoje anglų kalba – „length of service“, t. y. tarnybos stažo trukmė. Tačiau ieškovė dėl šio kalbinio skirtumo negali įgyti kokios nors teisės, nes 2013 m. kovo 18 d. pranešimas yra EESRK BĮN įgyvendinimo priemonė, todėl jo galia žemesnė už BĮN. Antra, Tarnautojų teismas pažymi, kad žodžių junginiai „durée de l’activité professionnelle“ ir „length of employment“ EESRK BĮN 6 punkto b papunkčio versijose prancūzų ir anglų kalbomis nesiskiria, tačiau jų formuluotė neleidžia aiškiai atsakyti į pirmesniame punkte pateiktą klausimą. Taigi EESRK BĮN 6 punkto b papunktį reikia aiškinti atsižvelgiant į jo tikslą ir kontekstą.

52

Šitaip aiškinant EESRK BĮN 6 punkto b papunktį būtina, kad jis atitiktų aukštesnės galios normas, pirmiausia – Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalį (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo De Soeten / Taryba, F‑86/05, EU:F:2006:87, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką), todėl Tarnautojų teismas pirmiausia turi išnagrinėti pastarosios nuostatos ratio legis.

53

Šiuo aspektu Tarnautojų teismas pažymi, kad abiejuose dokumentuose, kurie parengti vykstant Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies parengiamiesiems darbams ir kuriuos Taryba pateikė įvykdydama pasirengimo nagrinėti bylą priemones, pateikiama informacija apie šios nuostatos tikslą. Remiantis 2003 m. gegužės 19 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės dokumentu Nr. 9522/03, kuriame buvo pateiktas Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės Tarybai skirtas pasiūlymas persvarstyti Pareigūnų tarnybos nuostatus, nagrinėjama nuostata „siekiama palengvinti personalo valdymą, visų pirma mažose institucijose“. Pagal 2003 m. rugsėjo 26 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės dokumentą Nr. 12957/03 dėl taikinimo komiteto darbo rezultatų vykdant Pareigūnų tarnybos nuostatų reformą patvirtinimo, skirtą nuolatinių atstovų komitetui, minėta nuostata siekta „užtikrinti institucijoms atitinkamą lankstumą, visų pirma tai siejama su [Sąjungos] plėtros procesu“. Tarnautojų teismas pažymi, kad vėliau buvo priimta 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, iš dalies keičiančio Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL L 124, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 2 t., p. 130), 33 konstatuojamoji dalis, kurioje numatyta, kad „[išankstinio išėjimo į pensiją sistemos] paskirtis turėtų būti palengvinti personalo valdymą, ypač mažesnėse institucijose“.

54

Tarnautojų teismo nuomone, Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies ratio legis yra palengvinti Sąjungos institucijų žmogiškųjų išteklių valdymą, suteikiant galimybę anksčiau išeiti į pensiją, kai nesumažinamas pensijos dydis. Taigi šia nuostata nesiekiama pareigūnų ar tarnautojų, kurie, užbaigę profesinę veiklą, turi didesnį tarnybos stažą Sąjungos institucijose, vertinti palankiau už tuos, kurie turi mažesnį tarnybos stažą Sąjungos institucijose dėl to, kad jie ilgiau nei pirmieji dirbo ne Sąjungos institucijose.

55

Antra, reikia pažymėti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalį išeiti į pensiją anksčiau, kai nesumažinamas pensijos dydis, gali būti leidžiama tik „dėl tarnybos intereso“. Buvo nuspręsta, kad tarnybos interesas turi būti vertinamas remiantis objektyviais kriterijais ir taikant skaidrias procedūras, nustatytas priimant BĮN, ir kad teisės aktų leidėjas norėjo apriboti administracijos diskreciją, kiek tai susiję su tarnybos interesu. Be to, buvo nuspręsta, kad Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos lengvatos svarba ir teisės aktų leidėjo nustatytos su jos skyrimu susijusios garantijos suteikia Sąjungos teismui pagrindą tiksliai, remiantis pačių institucijų nustatytais kriterijais, patikrinti, kaip paskyrimų tarnyba įvertino tarnybos interesą (2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo De Soeten / Taryba, F‑86/05, EU:F:2006:87, 48 punktas). Kiekviena Sąjungos institucija, priimdama BĮN, apibrėžia savo tarnybos interesą, pateisinantį išankstinį išleidimą į pensiją nesumažinant pensijos dydžio.

56

Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies taip pat matyti, kad teisės aktų leidėjas ketino kiekvienos Sąjungos institucijos paskyrimų tarnybai suteikti diskreciją taikyti kriterijus atrenkant pareigūnus ir tarnautojus, kuriems gali būti suteikta galimybė anksčiau išeiti į pensiją, kai nesumažinamas pensijos dydis, jeigu tik šie kriterijai yra objektyvūs ir nustatyti iš anksto. Taigi minėta nuostata nereikalaujama, kad visos Sąjungos institucijos patvirtintų bendrus kandidatų atrankos kriterijus. Kaip teisingai teigia EESRK, jeigu tokia būtų buvusi teisės aktų leidėjo valia, jis būtų galėjęs įpareigoti institucijas nustatyti juos bendru sutarimu arba įtraukti į Pareigūnų tarnybos nuostatus, tačiau teisės aktų leidėjas to nepadarė. Kadangi nėra ir bendrojo teisės principo, pagal kurį visos Sąjungos institucijos būtų įpareigotos, kai priima Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies BĮN, nustatyti tuos pačius kriterijus, reikia daryti išvadą, kad kiekviena Sąjungos institucija galėjo nevaržomai savo atitinkamose BĮN apibrėžti tarnybos interesą, pateisinantį išankstinį išleidimą į pensiją nesumažinant pensijos dydžio, ir nustatyti objektyvius kriterijus, kuriuos laiko tinkamais siekiant atrinkti kandidatus, kuriems gali būti taikoma ši priemonė.

57

Kadangi pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalį institucijos neįpareigojamos tarnybos stažo Sąjungos institucijose nustatyti kaip objektyvaus kriterijaus, leidžiančio atrinkti kandidatus į išankstinę pensiją, kuriems nesumažinamas pensijos dydis, bet pagal ją institucijoms atrenkant kandidatus taip pat nedraudžiama remtis šiuo kriterijumi, negalima atmesti, kad institucija nusprendžia pasinaudoti jai suteikta diskrecija savo Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies BĮN, be kitų kriterijų, nustatydama tarnybos stažo Sąjungos institucijose kriterijų. Priėmus tokį sprendimą pirmenybė suteikiama pareigūnams, turintiems didesnį tarnybos stažą Sąjungos institucijose, užtikrinant jiems geresnę vietą kandidatų, kuriems gali būti taikoma Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta priemonė, sąraše nei jų kolegoms, kurių profesinė veikla Sąjungos institucijose truko trumpiau.

58

Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 9–16 punktų, būtent taip nusprendė Parlamentas, Taryba, Komisija, Teisingumo Teismas ir Audito Rūmai. Iš tiesų, kalbant apie Parlamentą ir Komisiją, reikia nurodyti, kad Parlamento BĮN 5 straipsnio 5 dalyje ir Komisijos BĮN 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad konkrečioje institucijoje įgytas tarnybos stažas yra vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina atrenkant kandidatus. Kalbant apie Tarybą ir Audito Rūmus, iš Tarybos pranešimo personalui Nr. 105/04 3 punkto ir Audito Rūmų BĮN 5 straipsnio matyti, kad yra vertinamas tarnybos stažas bet kurioje Sąjungos institucijoje. Teisingumo Teismo BĮN 5 straipsnyje nustatyta, kad „stažas“ yra vienas iš objektyvių kriterijų. Paklaustas apie tai Tarnautojų teismo taikant proceso organizavimo priemones, Teisingumo Teismas patikslino, kad ši sąvoka apima ne tik tarnybos stažą, kurį pareigūnas įgijo Teisingumo Teisme, bet ir tarnybos stažą kitose Sąjungos institucijose.

59

Kadangi pirmesniame punkte nurodytas institucijų pasirinkimas niekaip neįpareigoja EESRK, jis turėjo teisę pasinaudoti savo diskrecija ir savo Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies BĮN kaip objektyvų kandidatų atrankos kriterijų nustatyti visą suinteresuotųjų asmenų profesinės veiklos trukmę, neapribodamas šios veiklos tik Sąjungos institucijose vykdyta profesine veikla.

60

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikia teigiamai atsakyti į klausimą, ar, siekdamas apskaičiuoti profesinės veiklos trukmę, numatytą EESRK BĮN 6 punkto b papunktyje, EESRK galėjo atsižvelgti į visą kandidatų profesinę patirtį, įgytą ir Sąjungos institucijose, ir kitur.

61

Taip pat reikia pridurti, jog šios išvados negali paneigti ieškovės argumentas, kad šitaip aiškinant EESRK BĮN 6 punkto b papunktį gali būti pažeistas vienodo požiūrio principas, nes atrinkti kandidatai, vykdę profesinę veiklą ir ne Sąjungos institucijose, įgytų „papildomų pensinių teisių už tą patį darbo laikotarpį“.

62

Iš tiesų, kadangi pensinės teisės apskaičiuojamos pagal tarnybos stažą Sąjungos institucijose ir, jei taikytina, remiantis pervestomis nacionalinėmis pensinėmis teisėmis, tai, kad pareigūnui, kuris gali remtis profesine veikla, vykdyta ne Sąjungos institucijose, leidžiama anksčiau išeiti į pensiją, kai nesumažinamas pensijos dydis, nesuteikia jam papildomų pensinių teisių, palyginti su pareigūno, kuriam taip pat leidžiama anksčiau išeiti į pensiją nesumažinant pensijos dydžio ir kuris įgijo visą profesinę patirtį Sąjungos institucijose, padėtimi.

63

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą. Toliau reikia priimti sprendimą dėl ieškovės subsidiariai pateikto pagrindo.

64

Ieškovė subsidiariai teigia, kad EESRK BĮN 6 punkto b papunktis, kiek šią nuostatą reikia aiškinti taip, kad ji apima ir ne Sąjungos institucijose dirbtą darbą, yra neteisėtas. Iš tiesų, nors institucijos turi tam tikrą diskreciją dėl objektyvių kriterijų, kuriuos jos nustato pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalį, dar būtina, kad šie kriterijai tikrai atitiktų tarnybos interesą. Kadangi tik tarnyba Sąjungos institucijose, bet ne kitur dirbtas darbas tikrai atitinka tarnybos interesą, EESRK BĮN 6 punkto b papunkčiu pažeidžiama Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalis.

65

Per posėdį ieškovė šiuo klausimu teigė, kad EESRK turėjo nustatyti objektyvius kriterijus, atsižvelgdamas į konkretų tarnybos interesą, kuris buvo iškilęs, ir kad Sąjungos teismas turi galėti patikrinti šio tarnybos intereso teisėtumą. Ji pabrėžė, kad Sąjungos teismas turi žinoti šį interesą ir patikrinti, ar jis tenkinamas naudojant EESRK nustatytus objektyvius kriterijus. Šioje byloje nagrinėjamu atveju EESRK BĮN nebuvo jokios nuostatos, kuri leistų įvertinti EESRK tarnybos interesą, kai jis taiko savo BĮN 6 punkto b papunktyje numatytą kriterijų, susijusį su profesinės veiklos trukme.

66

EESRK atkerta, kad turi plačią diskreciją imdamasis priemonių dėl tarnybos intereso ir kad Sąjungos teismas, tikrindamas, ar laikomasi nediskriminavimo principo, turi patikrinti tik tai, ar EESRK nenustatė savavališkos ar akivaizdžiai tarnybos interesui prieštaraujančios klasifikacijos. EESRK siekia, kad BĮN 6 punkte nustatyti objektyvūs kriterijai nebūtų nei savavališki, nei neatitinkantys tarnybos intereso.

67

Kaip buvo pažymėta šio sprendimo 55 ir 56 punktuose, išeiti anksčiau į pensiją, kai nesumažinamas pensijos dydis, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalį gali būti leidžiama, jeigu tai pateisinama dėl tarnybos intereso, o šį interesą kiekviena Sąjungos institucija nevaržomai apibrėžia savo Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies BĮN. Tada, siekdama atrinkti kandidatus, paskyrimų tarnyba turi nustatyti ir taikyti objektyvius kriterijus ir skaidrias procedūras, taip pat nustatytas institucijos priimtose Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies BĮN.

68

Šiuo klausimu Tarnautojų teismas konstatuoja, kad Parlamento, Komisijos, Teisingumo Teismo ir Audito Rūmų BĮN pateikiama tarnybos intereso, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalį, apibrėžtis. Pavyzdžiui, kalbant apie Parlamentą, reikia nurodyti, kad jo BĮN 5 straipsnio 4 dalyje nurodomos reorganizavimo priemonės, dėl kurių nusprendė Parlamentas, ir visų pirma pareigūnui priskirtų užduočių panaikinimas po taikytų reorganizavimo priemonių, jeigu jam nebuvo arba artimiausiu metu negalės būti paskirta jokių naujų tinkamų užduočių. Tas pats pasakytina apie Tarybą, kurios BĮN 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybos interesas vertinamas atsižvelgiant į aplinkybes ir įvairius veiksnius, tarp jų – į kai kurių tarnybų struktūros pertvarkymo poreikius ir įgūdžių atnaujinimo arba perkvalifikavimo būtinybę Tarybos generaliniame sekretoriate atsižvelgiant į jam priskirtas naujas užduotis ir reikalavimus, susijusius su Sąjungos plėtra. Kalbant apie Komisiją, pažymėtina, kad jos BĮN 5 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai, susiję su reorganizavimo priemonėmis, siekiant įvertinti tarnybos interesą, kaip antai vykdomos reorganizavimo ar pertvarkymo priemonės. Kalbant apie Teisingumo Teismą ir Audito Rūmus, reikia nurodyti, jog Teisingumo Teismo BĮN 5 straipsnyje ir Audito Rūmų BĮN 5 straipsnyje kaip tarnybos interesas nurodomas jos reorganizavimas.

69

Tarnautojų teismas konstatuoja, kad pirmesniame punkte paminėtų penkių institucijų BĮN nustatyti objektyvūs kriterijai, leidžiantys suteikti pranašumą vieniems, o ne kitiems kandidatams, kaip antai jų amžius, profesinės patirties trukmė ar asmeninė ir šeiminė padėtis, ir procedūra, kurios turi laikytis kandidatai ir institucija.

70

Tačiau EESRK BĮN 6 punkte nustatyta, kad, „siekiant nustatyti geriausiai tarnybos interesus atitinkančias paraiškas ir užtikrinti visišką skaidrumą sudarant pareigūnų, kuriems gali būti taikoma priemonė, sąrašą, sukuriama <...> balų skyrimo sistema“. Pagal EESRK BĮN 6 punktą, taikant šią balų skyrimo sistemą, atsižvelgiama į suinteresuotojo asmens amžių (EESRK BĮN 6 punkto a papunktis), jo profesinės veiklos trukmę (EESRK BĮN 6 punkto b papunktis), kurią reikia suprasti, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 60 punkte, kaip apimančią visą suinteresuotojo asmens profesinę patirtį, ir penkių paskutinių metų vertinimo ataskaitų balų aritmetinį vidurkį (EESRK BĮN 6 punkto c papunktis).

71

Taigi iš EESRK BĮN 6 punkto formuluotės matyti, kad EESRK nustatė tik, pirma, kriterijus, susijusius su kandidatų amžiumi, profesinės patirties trukme ir nuopelnais keliais paskutiniais tarnybos EESRK ar institucijose metais, ir šie kriterijai skirti tik kandidatams atrinkti, antra, procedūrą, kuria turi vadovautis ir kandidatai, pateikdami paraiškas, ir paskyrimų tarnyba, priimdama savo sprendimą, tačiau jis nenustatė tarnybos intereso, pateisinančio Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės taikymą.

72

Atlikta EESRK BĮN 6 punkto teksto analizė rodo, jog EESRK manė, kad šios įstaigos tarnybos interesą atitinka paprastesnė vyriausių pagal amžių, didžiausią stažą turinčių ir daugiausia balų paskutinėse vertinimo ataskaitose surinkusių jo pareigūnų išankstinio išleidimo į pensiją tvarka. Tačiau vien šie kriterijai neatitinka Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies ratio legis, kuris, kaip priminta šio sprendimo 54 punkte, yra palengvinti institucijų žmogiškųjų išteklių valdymą.

73

Paklaustas dėl to per posėdį, EESRK patvirtino, kad EESRK BĮN nenustatytas Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytas tarnybos interesas. Kaip teigė EESRK, jis pirmiausia nagrinėja, ar yra „bendras visos tarnybos interesas“, kad būtų taikoma Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalis, o jeigu šis interesas yra, jis pradeda procedūrą, pagal kurią visi EESRK darbuotojai gali pateikti savo kandidatūrą. Visi reikalavimus atitinkantys kandidatai, atitinkantys tris EESRK BĮN 6 punkte nustatytus kriterijus, susijusius su amžiumi, profesinės veiklos trukme ir tarnybos nuopelnais, įrašomi į sąrašą pagal mažėjančią gautų balų tvarką. Šis sąrašas skelbiamas ir pateikiamas kandidatams. Vėliau kandidatai gali nuspręsti atsisakyti išankstinio išėjimo į pensiją galimybės.

74

Tarnautojų teismas turi konstatuoti, kad EESRK savo Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalies BĮN neapibrėžė tarnybos intereso, pateisinančio leidimą anksčiau išeiti į pensiją, kai nesumažinamas pensijos dydis, ir kad EESRK tarnybos interesą praktiškai sutapatino su jos vyriausių pagal amžių pareigūnų, per savo karjerą išdirbusių daugiausia metų ir turinčių daugiausia balų pagal paskutines vertinimo ataskaitas, išankstiniu išleidimu į pensiją.

75

Tačiau EESRK BĮN 6 punkto b papunktyje nustatytas kriterijus, susijęs su profesinės veiklos trukme, ar ji būtų įgyta Sąjungos institucijose, ar kitur, nei vienas atskirai, nei kartu su kriterijais, susijusiais su amžiumi ir nuopelnais, atitinkamai nurodytais minėtų BĮN 6 punkto a ir c papunkčiuose, neleidžia apibrėžti tarnybos intereso, pateisinančio leidimą anksčiau išeiti į pensiją, kai nesumažinamas pensijos dydis.

76

Iš to darytina išvada, kad EESRK BĮN 6 punkto b papunktis nei vienas atskirai, nei kartu su to paties punkto a ir c papunkčiais neleidžia EESRK įvertinti tarnybos intereso, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 9 straipsnio 2 dalį, į kurį atsižvelgdamas EESRK turėjo nagrinėti paraiškas, kaip antai ieškovės paraišką, kad būtų taikoma pastaroji nuostata.

77

Dėl nurodytų priežasčių ir per posėdį išklausius šalis, pareiškusias savo nuomonę dėl to, ar tai, kaip EESRK savo BĮN atsižvelgė į tarnybos interesą, gali pateisinti ginčijamo sprendimo panaikinimą, darytina išvada, jog reikia patenkinti pateiktą neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, pripažinti, kad EESRK BĮN 6 punkto b papunktis netaikytinas šioje byloje nagrinėjamam atvejui, ir patenkinti antrąjį ieškinio pagrindą.

78

Kadangi ginčijamas sprendimas pagrįstas neteisėta nuostata, jis yra neteisėtas ir jį reikia panaikinti.

79

Pagal Procedūros reglamento 101 straipsnį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II antraštinės dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos kitos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos, jei ši to reikalavo. Pagal Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas; tačiau jis gali priteisti iš jos tik dalį kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad iš pralaimėjusios šalies jos visai neturi būti priteistos.

80

Kaip matyti iš šiame sprendime nurodytų motyvų, EESRK pralaimėjo bylą. Be to, ieškovė aiškiai reikalavo priteisti iš EESRK bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios bylos aplinkybės nepateisina Procedūros reglamento 102 straipsnio 1 dalies taikymo, EESRK turi padengti savo paties bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Remdamasis šiais motyvais,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia: