1

Savo apeliaciniu skundu MEGA Brands International, Luxembourg, Zweigniederlassung Zug prašo panaikinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Mega Brands / VRDT – Diset (MAGNEXT) (T‑604/11 ir T‑292/12, EU:T:2014:56, toliau – skundžiamas sprendimas) tiek, kiek juo Bendrasis Teismas atmetė jos ieškinį dėl 2012 m. balandžio 24 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1722/2011‑4), susijusio su protesto procedūra tarp Diset SA (toliau – Diset) ir apeliantės, panaikinimo.

2

1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) buvo panaikintas ir pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), kuris įsigaliojo 2009 m. balandžio 13 d.

3

Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte, kuris atitinka Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą, numatyta:

„Ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas:

<...>

4

Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 2 dalies a punkte, kuris atitinka Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 2 dalies a punktą, numatyta:

„1 dalyje nurodyti „ankstesni prekių ženklai“ reiškia:

5

2008 m. sausio 21 d. apeliantė pateikė VRDT paraišką įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą toliau pateikiamą vaizdinį žymenį:

6

Prekės, kurioms buvo prašyta šios registracijos, priklauso prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 28 klasės ir atitinka šį aprašymą: „Žaidimai ir žaislai, ypač žaisliniai konstruktoriai iš daug detalių, jų dalys, priedai ir reikmenys“.

7

2010 m. kovo 29 d. apeliantė pateikė VRDT antrą paraišką įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklą tokį žodinį žymenį:

8

Šios registracijos buvo prašyta toms pačioms prekėms, kurios išvardytos šio sprendimo 6 punkte.

9

2008 m. rugsėjo 5 d. ir 2010 m. birželio 17 d. bendrovė Diset, remdamasi atitinkamai Reglamento Nr. 40/94 42 straipsniu ir Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsniu, pateikė du protestus dėl atitinkamų prekių ženklų registracijos minėtame 6 punkte nurodytoms prekėms. Šie protestai visų pirma buvo grindžiami ankstesniu žodiniu ispanišku prekių ženklu MAGNET 4, kurio paraiška buvo pateikta 2003 m. liepos 10 d. ir kuris buvo įregistruotas 2003 m. gruodžio 9 d. Nicos sutarties 28 klasės prekėms, atitinkančioms tokį aprašymą: „Žaidimai, žaislai, gimnastikos ir sporto prekės, nepriskirtos prie kitų klasių, kalėdinių eglučių dekoracijos“.

10

Pagrindai, kuriais grindžiami minėti protestai, nurodyti atitinkamai Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir identiškoje Reglamento Nr. 207/2009 nuostatoje. Tie patys protestai buvo grindžiami visomis prekėmis, kurioms skirtas ankstesnis prekių ženklas, ir pateikti dėl visų prekių, kurioms buvo prašoma įregistruoti atitinkamus prekių ženklus.

11

2010 m. liepos 19 d. ir 2011 m. birželio 21 d. sprendimais VRDT Protestų skyrius patenkino Diset protestus.

12

2011 m. rugsėjo 27 d. ir 2012 m. balandžio 24 d. sprendimais VRDT ketvirtoji apeliacinė taryba atmetė apeliantės apeliacijas dėl minėto Protestų skyriaus sprendimų.

13

2011 m. lapkričio 28 d. (byla T‑604/11) ir 2012 m. liepos 3 d. (byla T‑292/12) apeliantė pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai du ieškinius, kuriais siekiama, kad būtų panaikinti VRDT apeliacinės tarybos sprendimai atmesti apeliacijas.

14

Kiekvieną savo ieškinį apeliantė grindė vieninteliu pagrindu, susijusiu su atitinkamai Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir identiškos Reglamento Nr. 207/2009 nuostatos pažeidimu.

15

Po to, kai abi bylos buvo sujungtos tam, kad būtų priimamas bendras sprendimas, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 19 punkte visų pirma konstatavo, kad apeliantė neginčija nei Apeliacinės tarybos išvadų, susijusių su atitinkamos visuomenės, kuri laikoma sudaryta iš ispanakalbių vidutinių vartotojų, kurie yra protingai pastabūs ir nuovokūs, apibrėžimu, nei išvadų, susijusių su tuo, kad prekės, kurioms skirti prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra iš dalies tapačios.

16

Toliau Bendrasis Teismas išnagrinėjo žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualų, fonetinį ir konceptualų panašumą, kurio Apeliacinės tarybos atliktą vertinimą apeliantė ginčijo.

17

Visų pirma dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualaus ir fonetinio panašumo Bendrasis Teismas nusprendė:

18

Antra, dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, konceptualaus palyginimo, skundžiamo sprendimo 26 punkte Bendrasis Teismas patvirtino Apeliacinės tarybos vertinimą, kad aplinkybė, jog ispanų kalboje yra būdvardis „magnético“, kurį atitinkama visuomenė dažnai vartoja magnetinių savybių turinčiai prekei apibūdinti, lemia tai, kad ši visuomenė susies ankstesnį prekių ženklą su tokiomis savybėmis pasižyminčiais objektais. Tokiomis aplinkybėmis jis manė, jog Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad vaizdinis prekių ženklas konceptualiai nepanašus, pirma, į prašomą įregistruoti žodinį prekių ženklą ir, antra, į ankstesnį prekių ženklą.

19

Tuo remdamasis skundžiamo sprendimo 29 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad ankstesnis prekių ženklas tik šiek tiek panašus į prašomą įregistruoti vaizdinį prekių ženklą ir vidutiniškai panašus į prašomą įregistruoti žodinį prekių ženklą.

20

Galiausiai Bendrasis Teismas išnagrinėjo apeliantės argumentą, kuriuo ji ginčijo tai, kad ankstesnis prekių ženklas turi vidutinį skiriamąjį požymį.

21

Šiuo klausimu priminęs, jog atitinkama visuomenė susies ankstesnį prekių ženklą su magnetinėmis savybėmis pasižyminčiais objektais, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 32 punkte nurodė, kad apeliantė VRDT pateikė įrodymų, kuriais patvirtinama, kad nurodyti žaidimų ir žaislų magnetines savybes yra įprasta atitinkamo sektoriaus ūkio subjektų praktika. Tokiomis aplinkybėmis minėto sprendimo 33 punkte jis nusprendė, kad ankstesnis prekių ženklas MAGNET 4 atitinkamos visuomenės pasąmonėje siejasi su prekių, kurioms jis įregistruotas ir kurios yra tapačios prekėms, kurioms skirti prašomi įregistruoti vaizdinis ir žodinis prekių ženklai, savybėmis. Iš to Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ankstesnis prekių ženklas turi ne vidutinį, bet silpną skiriamąjį požymį.

22

Atsižvelgęs į visus šiuos paaiškinimus Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 34 punkte nusprendė, kad Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą, kai pripažino, kad yra galimybė supainioti prašomą įregistruoti vaizdinį prekių ženklą su ankstesniu prekių ženklu.

23

Tačiau minėto sprendimo 35 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog dėl labiau pastebimo prašomo įregistruoti žodinio prekių ženklo ir ankstesnio prekių ženklo panašumo reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos išvadą, kad reikia pripažinti galimybę supainioti šiuos prekių ženklus dėl prekių, kurioms jie skirti, tapatumo, nepaisant ankstesnio prekių ženklo silpno skiriamojo požymio.

24

Todėl byloje T‑604/11 Bendrasis Teismas panaikino VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą, susijusį su vaizdiniu prekių ženklu , o byloje T‑292/12 atmetė prašymą panaikinti tos pačios Apeliacinės tarybos sprendimą, susijusį su žodiniu prekių ženklu MAGNEXT.

25

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

26

VRDT Teisingumo Teismo prašo:

27

Savo apeliacinį skundą apeliantė grindžia Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu ir nepakankamu skundžiamo sprendimo motyvavimu.

28

Šis pagrindas suskirstytas į keturias dalis.

29

Apeliantė tvirtina, kad, vertindamas galimybę supainioti, Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes ir pažeidė teismo praktikoje nustatytus principus, kai, pirma, pripažino, kad ankstesniame prekių ženkle MAGNET 4 dominuoja elementas MAGNET, nors konstatavo, kad šis elementas yra apibūdinamasis, ir, antra, neatsižvelgė į šį prekių ženklą sudarantį skaitmenį „4“.

30

VRDT tvirtina, kad tokie argumentai nepriimtini arba, papildomai, akivaizdžiai nepagrįsti.

31

Skundžiamo sprendimo 21 punkte Bendrasis Teismas teisingai nurodė, kad visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek tai susiję su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu nagrinėjamų prekių ženklų panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų sukeliamu įspūdžiu, atsižvelgiant visų pirma į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (žr., be kita ko, Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 35 punktą ir Sprendimo Nestlé / VRDT, C‑193/06 P, EU:C:2007:539, 34 punktą).

32

Vertinant dviejų prekių ženklų panašumą negali pakakti atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį palyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, palyginimą būtina atlikti nagrinėjant atitinkamus prekių ženklus ir kiekvienas iš jų turi būti vertinamas kaip visuma, tačiau tai nereiškia, kad sudarant bendrą įspūdį, kurį atitinkamos visuomenės atmintyje palieka sudėtinis prekių ženklas, tam tikromis aplinkybėmis negali dominuoti vienas ar keli jo elementai (žr., be kita ko, Sprendimo VRDT / Shaker, EU:C:2007:333, 41 punktą ir Sprendimo United States Polo Association / VRDT, C‑327/11 P, EU:C:2012:550, 57 punktą).

33

Šiuo atveju, vertindamas žymenų, dėl kurių kilo ginčas, fonetinį ir vizualų panašumą, skundžiamo sprendimo 25 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad ankstesniame prekių ženkle MAGNET 4 žodis „magnet“ turi būti laikomas dominuojančiu elementu.

34

Dėl apeliantės tvirtinimo, kad toks kvalifikavimas nesuderinamas su apibūdinamuoju šio žodžio pobūdžiu, kurį Bendrasis Teismas pripažino skundžiamo sprendimo 26 punkte, pakanka nurodyti, kad net jeigu žodinis elementas laikytinas apibūdinamuoju, toks jo pobūdis netrukdo, vertinant žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumą, pripažinti, kad šis elementas yra dominuojantis (šiuo klausimu žr. Nutarties Muñoz Arraiza / VRDT, C‑388/10 P, EU:C:2011:185, 65 punktą).

35

Todėl manytina, kad pirma pagrindo dalis, susijusi su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, turi būti atmesta.

36

Kadangi apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, jog, atlikdamas galimybės supainioti vertinimą, jis neatsižvelgė į ankstesnį prekių ženklą sudarantį skaitmenį „4“, iš skundžiamo sprendimo 25 punkto matyti, kad, vertindamas žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualų ir fonetinį panašumą, Bendrasis Teismas tik konstatavo, jog prašomas įregistruoti žodinis prekių ženklas MAGNEXT nuo ankstesnio prekių ženklo MAGNET 4 elemento „magnet“ skiriasi tik didžiąja raide „X“.

37

Žinoma, toks neatsižvelgimas į prekių ženkle MAGNET 4 esantį skaitmenį „4“ turi būti siejamas su tuo, kad tame pačiame minėto sprendimo 25 punkte elementas „magnet“ buvo aiškiai pripažintas dominuojančiu šio prekių ženklo elementu.

38

Iš tikrųjų, iš šio sprendimo 32 punkte nurodytos teismo praktikos matyti, kad tam tikromis aplinkybėmis panašumo vertinimas gali būti atliekamas remiantis vien sudėtinio prekių ženklo dominuojančiu elementu. Tačiau tokia teismo praktika taikoma tik ypatingomis situacijomis (NutartiesRepsol / VRDT, C‑466/13 P, EU:C:2014:2331, 83 punktas); tik tada, kai sukuriamam bendram įspūdžiui visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nesvarbios, panašumo vertinimas gali būti atliekamas remiantis tik dominuojančiu elementu (žr., be kita ko, Sprendimo Aceites del Sur‑Coosur / Koipe, C‑498/07 P, EU:C:2009:503, 62 punktą ir Sprendimo United States Polo Association / VRDT, EU:C:2012:550, 57 punktą).

39

Taigi skundžiamo sprendimo 25 punkte Bendrasis Teismas tik patvirtino ankstesniame prekių ženkle dominuojantį elemento „magnet“ pobūdį ir neatliko jokios kito šio prekių ženklo elemento, t. y. skaitmens „4“, savybių analizės, iš kurios būtų matyti, kad šis elementas nesvarbus.

40

Nors skundžiamo sprendimo 25 punkte nurodomas, kaip pažymi VRDT, šio sprendimo 22 punktas, susijęs su prašomo įregistruoti vaizdinio prekių ženklo ir ankstesnio prekių ženklo vaizdiniu panašumu, šiame punkte minima tik tai, kad Bendrasis Teismas konstatavo aplinkybę, jog skaitmens „4“ nėra prašomame įregistruoti vaizdiniame prekių ženkle, ir kad jame nepateiktas joks vizualaus įspūdžio, šio skaitmens sukeliamo ankstesniame prekių ženkle, vertinimas, iš kurio matyti, kad šis įspūdis nesvarbus.

41

Dėl skundžiamo sprendimo 23 punkto, susijusio su prašomo įregistruoti vaizdinio prekių ženklo ir ankstesnio prekių ženklo fonetiniu panašumu, nurodyto ir minėto sprendimo 25 punkte, pažymėtina, kad jame visiškai neužsimenama apie skaitmens „4“ buvimą ankstesniame prekių ženkle. Konkrečiai, jame nėra jokios nuorodos į šio skaitmens ištarimą kaip „cuatro“ ispanų kalba, kurią vartoja visuomenė, laikoma svarbia šio prekių ženklo atveju, ir nepateiktas joks vertinimas, iš kurio būtų matyti, kad šio garso sukeliamas fonetinis įspūdis yra nesvarbus.

42

Todėl reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą dėl to, kad nepalygino nagrinėjamų prekių ženklų, kurių kiekvienas turi būti vertinamas kaip visuma.

43

Taigi pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, antra dalis yra nepagrįsta.

44

Apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis iškraipė faktines aplinkybes, kai nusprendė, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra vidutiniškai panašūs fonetiškai, nors manė, kad byloje T‑604/11 nagrinėjamas vaizdinis prekių ženklas ir ankstesnis prekių ženklas yra tik šiek tiek panašūs fonetiškai. Šioje byloje nagrinėjamą vaizdinį prekių ženklą ir žodinį prekių ženklą MAGNEXT sudaro tokios pačios raidės, todėl jie būtų ištariami identiškai.

45

Apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra vidutiniškai panašūs vizualiai, nors žodinį prekių ženklą MAGNEXT, kaip ir vaizdinį prekių ženklą, sudaro du elementai „mag“ ir „next“, ir kad pastarasis, kuris atitinka įprastą anglišką žodį „next“, turėjo būti laikomas dominuojančiu elementu.

46

VRDT tvirtina, kad šie argumentai nepriimtini arba, papildomai, akivaizdžiai nepagrįsti.

47

Kaip matyti iš SESV 256 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos, apeliaciją galima paduoti tik teisės klausimais. Tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas nustatyti ir vertinti turinčias reikšmės bylai faktines aplinkybes ir jam pateiktus įrodymus. Šių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, išskyrus atvejus, kai jie buvo iškraipyti, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliaciją Teisingumo Teismui (žr., be kita ko, Sprendimo Nestlé / VRDT, EU:C:2007:539, 53 punktą ir Sprendimo United States Polo Association / VRDT, EU:C:2012:550, 62 punktą).

48

Žymenų, dėl kurių kilo ginčas, fonetinis ir vizualus vertinimas yra faktinio pobūdžio vertinimas (šiuo klausimu, be kita ko, žr. Nutarties Longevity Health Products / VRDT, C‑311/14 P, EU:C:2015:23, 34 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką), todėl apeliacinis skundas dėl jo gali būti paduotas tik šių faktinių aplinkybių iškraipymo atveju.

49

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip matyti iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos dokumentų, neatliekant naujo faktų ir įrodymų vertinimo (žr., be kita ko, Nutarties Mundipharma / VRDT, C‑669/13 P, EU:C:2014:2308, 33 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

50

Šiuo atveju reikia konstatuoti: nors apeliantė tvirtina, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas iškraipytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas vertino žymenų, dėl kurių kilo ginčas, fonetinį ir vizualų panašumą, argumentai, kuriuos ji pateikia šiam tvirtinimui pagrįsti, iš esmės susiję tik su teiginių, išplėtotų Bendrajam Teismui pateiktuose dokumentuose, pakartojimu ir neapima jokio konkretaus teisinio argumentavimo, kuris įrodytų ne tik tai, kad Bendrasis Teismas tariamai klaidingai vertino tam tikrus faktus, bet ir tai, kad jie buvo iškraipyti skundžiamame sprendime.

51

Iš to matyti, kad pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, trečią ir ketvirtą dalis reikia atmesti kaip nepriimtinas.

52

Apeliantė nurodo, kad skundžiamo sprendimo 35 punkte Bendrasis Teismas neišdėstė pagrįstų motyvų, kurie, atsižvelgiant į konkretų žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualaus ir fonetinio panašumo vertinimą, pateisintų išvadą, kad yra galimybė supainioti šiuos žymenis. Taigi sprendimas nepakankamai motyvuotas.

53

VRDT mano, kad skundžiamas sprendimas teisiniu požiūriu yra pakankamai motyvuotas.

54

Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad pagal Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį, kuris Bendrajam Teismui taikomas pagal to paties statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsnį, kuriame nurodoma Bendrajam Teismui tenkanti pareiga motyvuoti, iš jo nereikalaujama pateikti paaiškinimo, kuriame išsamiai ir vienas po kito būtų išnagrinėti visi ginčo šalių pateikti argumentai, ir kad dėl to motyvai gali būti implicitiniai, jeigu jie leidžia suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priežastis, dėl kurių Bendrasis Teismas atmetė jų argumentus, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti jam pavestą kontrolę (žr., be kita ko, Sprendimo Edwin / VRDT, C‑263/09 P, EU:C:2011:452, 64 punktą ir Sprendimo Isdin / Bial‑Portela, C‑597/12 P, EU:C:2013:672, 21 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

55

Šiuo atveju reikia nurodyti, kad skundžiamo sprendimo 35 punkte, kuriame Bendrasis Teismas konstatuoja galimybę supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, pateikiama išvada ir jis implicitiškai, tačiau aiškiai grindžiamas tvirtinimais, pateiktais pirmesniuose šio sprendimo punktuose, susijusiais, pirma, su prašomo įregistruoti žodinio prekių ženklo ir ankstesnio prekių ženklo vizualiu, fonetiniu ir konceptualiu panašumu ir, antra, su pastarojo prekių ženklo skiriamuoju požymiu.

56

Dėl Bendrojo Teismo tvirtinimų, susijusių su žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualiu ir fonetiniu panašumu, kurie, apeliantės nuomone, negali pagrįsti šio teismo išvados dėl galimybės supainioti buvimo, šio sprendimo 33 ir 36 punktuose jau buvo nurodyta, kad, kiek tai susiję su prekių ženklu MAGNET 4, Bendrasis Teismas atsižvelgė tik į elementą „magnet“, kurį jis pripažino dominuojančiu ir neatsižvelgė į skaitmenį „4“.

57

Taigi, pirma, Bendrasis Teismas nepateikė jokių, net ir implicitinių motyvų, kurie leistų žinoti priežastis, dėl kurių elementą „magnet“ jis pripažino dominuojančiu (žr. šio sprendimo 39 punktą).

58

Antra, Bendrasis Teismas tik implicitiškai motyvavo savo sprendimą neįtraukti skaitmens „4“ į žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo vertinimą (žr. šio sprendimo 39–41 punktai).

59

Iš to matyti, kad skundžiamo sprendimo 35 punkte pateiktas galimybės supainioti buvimo konstatavimas yra nepakankamai motyvuotas, nes grindžiamas nepakankamai motyvuotu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualaus ir fonetinio panašumo vertinimu.

60

Atsižvelgiant į visus pateiktus paaiškinimus, visų pirma, į šio sprendimo 42, 43 ir 59 punktus, reikia panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą.

61

Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, jei apeliacinis skundas pagrįstas ir Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

62

Šiuo atveju Teisingumo Teismas mano, kad ginčas negali būti išspręstas, nes tam, kad būtų atliktas visapusis galimybės supainioti vertinimas pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, Bendrasis Teismas turi papildyti faktinių aplinkybių vertinimą.

63

Todėl bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui.

64

Kadangi byla grąžintina Bendrajam Teismui, reikia atidėti su šiuo apeliaciniu procesu susijusių bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia: