1

Apeliaciniu skundu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo panaikinti 2013 m. gruodžio 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą ANKO / Komisija (T‑117/12, EU:T:2013:643, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas nurodė Komisijai išmokėti ANKO AE Antiprosopeion, Emporiou kai Viomichanias (toliau – ANKO) sumas, kurių mokėjimas buvo sustabdytas pagal projektų Oasis ir Perform dotacijos sutarčių II punkte esančių bendrųjų sąlygų (toliau – bendrosios sąlygos) II.5 sąlygos 3 dalies d punktą, ir palūkanas.

2

Pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1906/2006, nustatantį įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Europos bendrijos septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.) (OL L 391, p. 1), remiantis 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (OL L 412, p. 1), konkrečiai pagal specialiąją programą „Bendradarbiavimas“ Europos Bendrijų Komisija, veikdama Bendrijos vardu, 2007 m. gruodžio 19 d. ir 2008 m. sausio 21 d. su Siemens SA ir FIMI Srl – atitinkamai kaip dviejų atskirų konsorciumų, kuriems priklausė ANKO, – koordinatoriais sudarė dotacijos sutartis Nr. 215754 ir 215952.

3

Šiose sutartyse buvo numatyta finansuoti atitinkamai projektą „Architektūra, atvira prieinamoms paslaugoms, integracijai ir standartizavimui“ (toliau – projektas Oasis) ir projektą „Sudėtinga kelių parametrų sistema siekiant veiksmingai ir nuolat vertinti ir stebėti motorinius gebėjimus Parkinsono ligos ir kitų neurodegeneracinių ligų atveju“ (toliau – projektas Perform).

4

Pagal bendrųjų sąlygų II.5 punkto 3 dalies d papunktį, gavusi II.4 punkte nurodytas ataskaitas, Komisija gali sustabdyti mokėjimus bet kuriuo momentu dėl visos ar dalies atitinkamam gavėjui skirtos sumos:

5

Pagal bendrųjų sąlygų II.14 punkto 1 dalies pirmos pastraipos a ir d papunkčius, susijusius su tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis, jos, viena vertus, turi būti realios ir, antra vertus, turi būti nustatytos vadovaujantis įprastais gavėjo apskaitos ir valdymo principais ir praktika. Apskaitos metodai, naudojami išlaidoms ir pajamoms įtraukti į apskaitą, turi atitikti valstybės, kurioje įsisteigusi sutarties šalis, apskaitos taisykles ir leisti palyginti deklaruotas išlaidas, patirtas įgyvendinant projektą, ir gautas pajamas su finansinėmis ataskaitomis ir atitinkamais pagrindžiančiais dokumentais.

6

Pagal bendrųjų sąlygų II.14 punkto 1 dalies antrą pastraipą, nepažeidžiant šios dalies pirmos pastraipos a papunkčio, gavėjai gali pasirinkti deklaruoti vidutines personalo išlaidas, jei yra tenkinami visi šie kriterijai:

7

Bendrųjų sąlygų II.15 punkto 1 dalyje apibrėžiamos tiesioginės išlaidos kaip atitinkančios bet kokias išlaidas, kurios gali būti tiesiogiai priskirtos prie projekto ir kurios apibrėžiamos kaip tokios gavėjo pagal jo apskaitos principus ir įprastas vidaus taisykles. Dėl personalo išlaidų gali būti įtrauktos tik pagal projektą tiesiogiai darbus atlikusių asmenų, kurie turi būti įdarbinti gavėjo, dirbti tik gavėjui prisiėmus techninę priežiūrą ir atsakomybę už šiuos asmenis ir kuriems turi būti atlyginta pagal įprastą praktiką, faktiškai išdirbtų valandų išlaidos.

8

ANKO yra pagal Graikijos teisę įsteigta bendrovė, kuri verčiasi metalo gaminių, elektroninių ir telekomunikacijoms skirtų gaminių, įrenginių ir prietaisų prekyba ir gamyba. Ji nuo 2006 m. dalyvavo įgyvendinant kelis Sąjungos finansuojamus projektus.

9

2011 m. rugpjūčio 1 d. raštu Komisija informavo ANKO ketinanti atlikti finansinį auditą, atitinkamai dėl projektų Perform ir Oasis.

10

Iš esmės, manydama, kad yra pagrįstų priežasčių įtarti galimą dotacijos sutarčių, susijusių su minėtais projektais, visų pirma bendrųjų sąlygų II.5 punkto 3 dalies d papunkčio, pažeidimą dėl ANKO padarytų pažeidimų, Komisija dviem 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštais prevenciškai sustabdė šiai bendrovei sutartyse numatytus mokėjimus.

11

Pagal SESV 272 straipsnį ir nagrinėjamose dotacijos sutartyse įtvirtintas arbitražines išlygas pareikštu ieškiniu ANKO prašė Bendrojo Teismo:

12

Grįsdama savo ieškinį ANKO, be kita ko, teigė, kad minėtas sustabdymas buvo atliktas pažeidžiant dotacijos sutartis, susijusias su projektais Perform ir Oasis, ir sąžiningumo principą ir nesant teisinio pagrindo.

13

Skundžiamo sprendimo 79 punkte Bendrasis Teismas pripažino pagrįstu ANKO ieškinio pagrindą, nurodytą grindžiant pirmąjį reikalavimą, pagal kurį Komisija tariamai sustabdė mokėjimus pagal projektus Perform ir Oasis be teisinio pagrindo ir pažeisdama su šiais projektais susijusias dotacijos sutartis.

14

Skundžiamo sprendimo 93 punkte Bendrasis Teismas taip pat pripažino pagrįstu antrąjį reikalavimą, kiek juo siekiama, kad Komisijai būtų nurodyta sumokėti sumas, kurių mokėjimas buvo sustabdytas pagal projektą Perform, dėl šio mokėjimo nekeliant klausimo dėl [ANKO] deklaruotų išlaidų tinkamumo finansuoti.

15

Tačiau skundžiamo sprendimo 98 punkte Bendrasis Teismas atmetė trečiąjį reikalavimą.

16

Apeliaciniu skundu Komisija Teisingumo Teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priteisti iš ANKO bylinėjimosi išlaidas. ANKO prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

17

Pareiškimu (jį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. vasario 17 d.) Komisija paprašė Teisingumo Teismo sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą iki sprendimo dėl apeliacinio skundo paskelbimo. Raštu (jį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2014 m. vasario 18 d.) Komisija taip pat paprašė laikinai patenkinti šį prašymą dar prieš kitai proceso šaliai pateikiant pastabas iki nutarties, kuria užbaigiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, paskelbimo.

18

Nutartimis Komisija / ANKO (C‑78/14 P‑R, EU:C:2014:93) ir Komisija / ANKO (C‑78/14 P‑R, EU:C:2014:239) Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas nusprendė atitinkamai sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą iki nutarties, kuria užbaigiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, paskelbimo, dar prieš kitai proceso šaliai pateikiant pastabas, ir sustabdyti minėto sprendimo vykdymą iki sprendimo, kuriuo bus užbaigtas apeliacinis procesas šioje byloje, paskelbimo.

19

Komisija nurodo vienintelį pagrindą, susijusį su tuo, kad Bendrasis Teismas neteisingai aiškino bendrąsias sąlygas. Šį pagrindą sudaro penkios dalys.

20

Pirma, Komisija kaltina Bendrąjį Teismą klaidingu pažeidimų sunkumo ir pakartotinumo, kaip sustabdymo pagrindo, vertinimu. Antra, jis rėmėsi klaidingu pažeidimų pasikartojimo galimybės ar rizikos vertinimu. Trečia, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas atliko klaidingą indukciją, remdamasis ANKO ad hoc pataisymais. Ketvirta, Komisija kaltina Bendrąjį Teismą klaidingu galimybės panaudoti vidutines išlaidas aiškinimu ir šios galimybės klaidingu taikymu fiktyvioms išlaidoms, o tai lėmė įrodymų iškraipymą. Galiausiai, penkta, ji remiasi sustabdymo sąlygų (tai tik įtarimas) ir tinkamumo sąlygų (tai tikra) painiojimu.

21

Reikia priminti, kad pagal SESV 256 straipsnį ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinis skundas paduodamas tik dėl teisės klausimų ir turi būti pagrįstas pagrindais, susijusiais su Bendrojo Teismo kompetencijos nebuvimu, procedūros pažeidimais Bendrajame Teisme, kurie daro poveikį apelianto interesams, arba minėto teismo padarytu Sąjungos teisės pažeidimu (Sprendimo Commune de Millau ir SEMEA / Komisija, C‑531/12 P, EU:C:2014:2008, 55 punktas).

22

Todėl tik Bendrasis Teismas turi kompetenciją nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, ir įvertinti pateiktus įrodymus. Šių faktinių aplinkybių konstatavimas ir įrodymų vertinimas, išskyrus atvejus, kai jie buvo iškreipti, savaime nėra Teisingumo Teismo kontrolei priklausantis teisės klausimas (Sprendimo Commune de Millau ir SEMEA / Komisija, C‑531/12 P, EU:C:2014:2008, 56 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

23

Šiomis aplinkybėmis, kaip pabrėžė generalinis advokatas savo išvados 24 ir 26 punktuose, reikia konstatuoti, kad Bendrojo Teismo atlikta sutarties nuostatos analizė negali būti laikoma teisės aiškinimu, taigi, ji negali būti tikrinama per apeliacinį procesą nepažeidžiant Bendrojo Teismo kompetencijos nustatyti faktines aplinkybes. Vis dėlto tariamas sutarčiai taikomos Sąjungos teisės pažeidimas priklauso Teisingumo Teismo kontrolei, atliekamai per apeliacinį procesą.

24

Šioje byloje dviem nagrinėjamoms dotacijos sutartims, kaip matyti iš jų 9 straipsnio teksto, taikomos Sąjungos teisės nuostatos, susijusios su Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąja bendrąja programa, 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74.) ir papildomai Belgijos teisė.

25

Tačiau Komisija neteigia, kad buvo pažeistos šios Sąjungos teisės nuostatos.

26

Atsižvelgiant į šiuos samprotavimus, reikia nagrinėti vienintelio pagrindo penkias dalis.

27

Komisija iš esmės kaltina Bendrąjį Teismą, kad jis padarė klaidą aiškindamas ir taikydamas bendrųjų sąlygų II.5 punkto 3 dalies d papunktį, kai „šiurkštų ir sistemingą“ nagrinėjamų pažeidimų pobūdį laikė motyvu sustabdyti su projektais Perform ir Oasis susijusiose dotacijos sutartyse numatytus mokėjimus.

28

Šiuo klausimu ji nurodo, kad mokėjimų sustabdymas buvo grindžiamas ne ginčijamų projektų finansinio audito ataskaitos išvadomis, o šiurkščiu ir sistemingu pažeidimų, nustatytų per ankstesnius 2006 ir 2008 m. atliktus finansinius patikrinimus, susijusius su kitais projektais, kuriuose dalyvavo ANKO, pobūdžiu ir jos atsisakymu vykdyti rekomendacijas, pateiktas per paskutinį iš šių patikrinimų.

29

Minėti pažeidimai iš principo buvo susiję su didelių išlaidų, kurias sudarė tiesioginės personalo išlaidos už reikiamos mokslinės kvalifikacijos neturinčių asmenų suteiktas paslaugas, įtraukimu ir išlaidų apskaičiavimo metodu, dėl kurio nustatytos per didelės tinkamos finansuoti išlaidos, ir darbo valandų registravimo sistemos patikimumo nebuvimu.

30

Atsakydama ANKO pirmiausia teigia, kad apeliacinis skundas, kuriame tik pakartojami Bendrajam Teismui jau pateikti pagrindai ir argumentai, yra nepriimtinas, nes toks apeliacinis skundas iš tikrųjų yra prašymas paprasčiausiai iš naujo išnagrinėti Bendrajam Teismui pateiktą ieškinį. Be to, savo argumentus Komisija grindžia faktinėmis aplinkybėmis, nors apeliacinis skundas turi būti apribotas vien teisės klausimais.

31

Dėl esmės ANKO tik nurodo, kad Bendrasis Teismas neatsisakė „pažeidimų“ kvalifikuoti kaip „šiurkščių“ ir „sistemingų“, kaip tai klaidingai teigia Komisija. Atvirkščiai, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija nepateikė įrodymų, kad ANKO padaryti „pažeidimai“ buvo šiurkštūs ir sistemingi, nors ši institucija turėjo pareigą pateikti šiuos įrodymus.

32

Komisija teigia, kad pats „metodas“, kurį ANKO naudojo personalo išlaidoms apskaičiuoti, yra pažeidimų priežastis, nes dėl šio metodo padidėja darbo valandų skaičius ir darbuotojų atlyginimas. Šis nesąžiningas elgesys jau nustatytas kituose projektuose, todėl galėjo turėti įtakos ir nagrinėjamų projektų vykdymui. Bendrojo Teismo atsisakymas pripažinti tokią galimybę arba įtarimą taip pat yra klaidingas atitinkamos sutarties sąlygos aiškinimas.

33

ANKO atsako, kad antroje dalyje Komisija tik pakartoja pirmojoje instancijoje jau pateiktus argumentus ir ANKO juos laiko nepriimtinais. Dėl esmės ANKO nurodo, kad Bendrasis Teismas išnagrinėjo ir įvertino šalių nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus ir nusprendė, jog, nors Komisija turėjo įrodinėjimo pareigą, ji nepateikė įrodymų, kad ANKO padaryti pažeidimai vykdant ankstesnius projektus galėjo turėti įtakos projektų Perform ir Oasis vykdymui. Todėl Komisija klaidingai teigia, kad Bendrasis Teismas „atsisakė“ pripažinti, jog pažeidimai, kuriuos ANKO kaltinama padariusi vykdydama Šeštosios bendrosios programos projektus, galėjo turėti įtakos nagrinėjamų projektų vykdymui.

34

Komisija pripažįsta, kad ANKO atliko pataisymus ir pašalino pažeidimus. Tačiau tai nereiškia, kad ji galutinai pakeitė savo bendrą „metodą“. Ji tiesiog padarė ad hoc pataisymus ten, kur buvo nustatyti pažeidimai, ir tik grąžino tam tikras sumas, kurių neteisėtu gavimu ji buvo kaltinama, bet nesiėmė bendrų priemonių, susijusių su dirbančių asmenų ir jų kvalifikacijos pagal atitinkamą programą kontrole ar tiksliu darbuotojų darbo valandų registravimu, kurios ateityje užkirstų kelią iš naujo taikyti ankstesnę „praktiką“.

35

ANKO mano, kad trečia dalis yra nepriimtina, nes jai pagrįsti skirti argumentai jau buvo nurodyti pirmojoje instancijoje, ir bet kokiu atveju jie yra nepagrįsti. Dėl esmės ji nurodo, kad Bendrasis Teismas neapsiribojo tik jos padarytų pataisymų įvertinimu. Atvirkščiai, jis ne tik pagrindė savo motyvus šiais pataisymais, bet ir įvertino kitus įrodymus ir, be kita ko, pačios Komisijos pateiktą 2009 m. kovo 3 d. raštą. Iš šio rašto galima matyti, kad, pirma, ANKO neatsisakė taikyti Komisijos rekomendacijas atitinkančio apskaičiavimo metodo ir, antra, ji primygtinai nereikalavo taikyti klaidingo apskaičiavimo metodo.

36

Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas supainiojo mokėjimų sustabdymo sąlygas, grindžiamas paprasčiausiu įtarimu, ir deklaruotų išlaidų tinkamumo finansuoti sąlygas.

37

Šiuo klausimu Komisija tvirtina, kad mokėjimų sustabdymas yra tik laikina priemonė, kurią ji gali grįsti galimais padariniais, taigi paprasta tikimybe. Todėl visiškai nebūtinas realus pažeidimas ir žala.

38

ANKO atsako, kad Komisijos argumentai yra nepriimtini, nes Komisija iš tiesų siekia apskųsti Bendrojo Teismo faktinių aplinkybių vertinimą.

39

Dėl esmės ANKO primena, kad Bendrasis Teismas keliuose skundžiamo sprendimo punktuose konstatavo, jog Komisija neprivalėjo užtikrintai įrodyti, kad pažeidimai turėjo įtakos dotacijos sutartims, susijusioms su projektais Perform ir Oasis. Tačiau Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija taip pat neįrodė tokios įtakos galimybės arba tikimybės. ANKO taip pat teigia, kad mokėjimų sustabdymas negali kilti iš absoliučios Komisijos, kuri galėtų sustabdyti mokėjimus remdamasi vien pažeidimo įtarimu, diskrecijos. Bendrųjų sąlygų II.5 punkto 3 dalies d papunktyje numatyta Komisijos pareiga įrodyti, kad, pirma, pažeidimai buvo šiurkštūs ir sistemingi ir, antra, jie gali turėti įtakos minėtų sutarčių vykdymui ateityje.

40

Primintina, kad skundžiamo sprendimo 46–79 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo bendrųjų sąlygų II.5 punkto 3 dalies d papunkčio nuostatas, konkrečiai analizuodamas, ar tenkinama jame nurodyta penkta sąlyga.

41

Šiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 65 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad „Komisija pakankamai neįrodė nei šiurkštaus ir sistemingo nustatytų pažeidimų pobūdžio, nei kaip tokie pažeidimai, net pripažinus, kad jie buvo padaryti, darytų įtaką projektų Perform ir Oasis vykdymui“.

42

Taigi reikia konstatuoti, kaip tai pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 43 punkte, kad Komisija apeliacinio skundo vienintelio pagrindo pirma–trečia ir penkta dalimis tik ginčija Bendrojo Teismo išvadą ir ji tik siekia, kad vietoj Bendrojo Teismo bendrųjų sąlygų II.5 punkto 3 dalies d papunkčio aiškinimo Teisingumo Teismas pateiktų savo aiškinimą.

43

Be to, kaip minėta šio sprendimo 25 punkte, Komisija nenurodo Sąjungos teisės pažeidimo.

44

Atsižvelgiant į šio sprendimo 21 ir 22 punktuose nurodytą teismo praktiką, vienintelio pagrindo pirma–trečia ir penkta dalys turi būti atmestos kaip nepriimtinos.

45

Komisija iš pradžių primena, jog visi kriterijai tam, kad būtų galima deklaruoti vidutines personalo išlaidas, turi būti įvykdyti. Pirma, vidutinių personalo išlaidų apskaičiavimo metodu laikomas metodas, kurį gavėjas nurodo kaip savo įprastą išlaidų apskaitos metodą. Antra, apskaičiavimo metodas grindžiamas realiomis gavėjo personalo išlaidomis, kurios įtraukiamos į jo buhalterinę apskaitą be biudžete numatytų ar prognozuojamų sumų. Trečia, taikant apskaičiavimo metodą į vidutines personalo išlaidas neįtraukiamos visos netinkamos finansuoti išlaidos ir, ketvirta, darbo valandų skaičius, kuris naudojamas vidutinėms valandinėms išlaidoms apskaičiuoti, atitinka gavėjo įprastą valdymo praktiką, jei ji atspindi realius gavėjo darbo standartus. Dėl pastarojo kriterijaus Komisija pažymi, jog Bendrasis Teismas patikslina, kad galėjo būti įtrauktos tik pagal atitinkamą projektą tiesiogiai darbus atlikusių asmenų faktiškai išdirbtų valandų išlaidos.

46

Komisija nurodo, jog pripažinęs tam tikrų ANKO deklaruotų personalo išlaidų teisėtumą, remdamasis sutarties sąlygomis, visų pirma bendrųjų sąlygų II.14 punkto 1 dalies antra pastraipa, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 71–75 punktuose netinkamai aiškino šių sutarties sąlygų, pagal kurias leidžiama naudoti vidurkiu pagrįstą išlaidų apskaičiavimo metodą, tačiau tik tiek, kiek šio vidurkio apskaičiavimas atliekamas remiantis realiomis, o ne fiktyviomis personalo išlaidomis, turinį. „Vidurkio“ naudojimas pagal nagrinėjamas sąlygas negali pateisinti tokių fiktyvių išlaidų, nes šis vidurkis turi būti nustatytas remiantis realiomis išlaidomis.

47

Šiuo klausimu Komisija patikslina, kad ji ginčija ne galimybę naudoti vidurkius apskaičiuojant personalo išlaidas, bet tai, kad atsižvelgiama į išlaidas, kurios nėra realios arba dėl to, kad atlyginimas neatitinka įdarbinto personalo narių specializacijos, arba dėl to, kad darbo valandos yra ne realios, o fiktyvios.

48

Todėl Bendrojo Teismo pateiktas nagrinėjamos sutarties sąlygos aiškinimas yra klaidingas, o pateikti argumentai – nereikšmingi, nes nagrinėjamų penkių projektų atveju jau buvo konstatuota, kad ANKO nurodytos išlaidos bent iš dalies nebuvo realios, kaip to reikalaujama bendrosiose sąlygose.

49

Komisijos nuomone, tokiomis aplinkybėmis Bendrojo Teismo argumentai dar galėtų būti laikomi įrodymų iškraipymu, nes ANKO tariamai nurodė ne vidutines išlaidas, bet tikslų darbo valandų skaičių ir tikslius atlyginimus, kurie, kalbant apie ankstesnes dotacijos sutartis, kaip matyti iš audito ataskaitų, buvo keičiami ad hoc kiekvieno darbuotojo atveju. Todėl skundžiamame sprendime, pirma, padaryta teisės klaida aiškinant nagrinėjamas sutarties sąlygas ir, antra, Bendrasis Teismas iškraipė ANKO pateiktus įrodymus.

50

ANKO atsako, kad Komisijos argumentai, susiję su tariamu įrodymų iškraipymu, yra akivaizdžiai nepagrįsti, o likę argumentai yra nepriimtini, nes Komisija iš tiesų siekia apskųsti Bendrojo Teismo faktinių aplinkybių vertinimą.

51

Dėl bylos esmės ANKO, be kita ko, teigia, kad skundžiamo sprendimo 72–75 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar konkrečiu atveju Komisija įrodė, kad ANKO taikomas išlaidų įtraukimo į apskaitą metodas atitiko bendrųjų sąlygų II.14 punkto 1 dalies pirmos pastraipos d papunktį ir antrą pastraipą. ANKO teigia, kad, išnagrinėjęs reikšmingus įrodymus, Bendrasis Teismas manė, kad „Komisija niekaip [neįrodė], kad [ANKO] taikytas metodas buvo nesuderinamas su [bendrųjų sąlygų] II.14 punkto 1 dalies pirmos pastraipos d papunkčiu ir antra pastraipa“.

52

Be to, išlaidų tinkamumo finansuoti klausimas, t. y. klausimas, ar jos yra realios, ar fiktyvios ir kiek jos tokios yra, nenagrinėtinas, nes Bendrasis Teismas priėmė sprendimą tik dėl to, ar mokėjimų sustabdymas, kurį Komisija pritaikė ANKO, buvo teisėtas ir ar atitiko minėtą punktą. Dėl įrodymų iškraipymo ANKO, be kita ko, pažymi, kad Komisija nepatikslina įrodymų, kuriuos Bendrasis Teismas iškraipė, ir neįrodo analizės klaidų, dėl kurių pagal jos vertinimą buvo iškraipyti įrodymai. Be to, ANKO ginčija, kad buvo iškraipyti pateikti įrodymai.

53

Tiek, kiek Komisija ginčija Bendrojo Teismo pateiktą bendrųjų sąlygų išaiškinimą, atsižvelgiant į šio sprendimo 22 punkte nurodytą teismo praktiką, ketvirtą dalį reikia atmesti kaip nepriimtiną.

54

Dėl tariamo Bendrojo Teismo įrodymų iškraipymo reikia nurodyti, kad, nors iš tiesų Komisija pagal nusistovėjusią teismo praktiką aiškiai rėmėsi tokiu iškraipymu (žr., be kita ko, Nutarties Walcher Meßtechnik / VRDT, C‑374/14 P, EU:C:2015:101, 27 punktą), reikia konstatuoti, kad taip pat pagal nusistovėjusią teismo praktiką minėtas iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, neatliekant naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (žr. Sprendimo Tomra Systems ir kt. / Komisija, C‑549/10 P, EU:C:2012:221, 27 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

55

Be to, kaip Teisingumo Teismas jau nusprendė, įrodymų iškraipymas reiškia, kad Bendrasis Teismas akivaizdžiai viršijo protingo minėtų įrodymų vertinimo ribas. Todėl, siekiant įrodyti tokį iškraipymą, nepakanka pasiūlyti kitaip suprasti šių įrodymų, nei tai darė Bendrasis Teismas (žr. Sprendimo Activision Blizzard Germany / Komisija, C‑260/09 P, EU:C:2011:62, 57 punktą ir Sprendimo Komisija / Aalberts Industries ir kt., C‑287/11 P, EU:C:2013:445, 52 punktą).

56

Taigi atsižvelgiant į šiuos principus konstatuotina, kad skundžiamo sprendimo 71–79 punktuose pateiktu Bendrojo Teismo aiškinimu nebuvo iškraipyti įrodymai.

57

Iš tiesų skundžiamo sprendimo 75 punkte Bendrasis Teismas tik nusprendė, kad „Komisija niekaip [neįrodė], kad [ANKO] taikytas metodas buvo nesuderinamas su [bendrųjų sąlygų] II.14 punkto 1 dalies pirmos pastraipos d papunkčiu ir antra pastraipa“.

58

Kaip tai pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 55 punkte, net jeigu dėl ANKO vykdant ankstesnius projektus taikytos išlaidų įtraukimo į apskaitą sistemos iš principo galima turėti kitokią nuomonę, vis dėlto Komisija neįrodė, kad Bendrojo Teismo atliktas faktinių aplinkybių, t. y. bendrųjų sąlygų turinio, šalių ketinimų ir aplinkybių, kuriomis nagrinėjama dotacijos sutartis buvo sudaryta ir vykdoma, aiškinimas buvo akivaizdžiai klaidingas, taigi ji nepakankamai įrodė įrodymų iškraipymą.

59

Vadinasi, ketvirta dalis nepagrįsta.

60

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies nepagrįstas.

61

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ANKO reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Komisijos, o pastaroji bylą pralaimėjo, ji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: