21.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/25

—

panaikinti kelis Komisijos reglamentus, dėl kurių cukranendrių cukraus rafinuotojai atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje, t. y. i) reglamentus Nr. 505/2013 (1) ir 629/2013 (2), kuriais nustatomos išimtinės priemonės dėl nekvotinio cukraus ir izogliukozės išleidimo į Sąjungos rinką taikant sumažintą pertekliaus mokestį 2012–2013 prekybos metais, ii) reglamentus Nr. 574/2013 (3) ir 677/2013 (4), kuriais nustatomas paskirstymo koeficientas dėl turimo nekvotinio cukraus kiekio, parduotino Sąjungos rinkoje taikant sumažintą pertekliaus mokestį, ir iii) Reglamentą Nr. 460/2013 (5) dėl mažiausio muito, nustatytino vykdant trečią dalinį konkursą, bei Reglamentą Nr. 542/2013 (6) dėl mažiausio muito, nustatytino vykdant ketvirtą dalinį konkursą, ir pripažinti priimtinu ir pagrįstu prieštaravimą, pareikštą pagal SESV 277 straipsnį dėl Reglamento Nr. 36/2013 (7), kuriuo skelbiamas nuolatinis konkursas cukraus, kurio KN kodai 1701 14 10 ir 1701 99 10, importui 2012–2013 prekybos metais taikant sumažintiną muito mokestį, teisėtumo,

—

nepatenkinus šio reikalavimo, pripažinti priimtinu ir pagrįstu prieštaravimą, pareikštą pagal SESV 277 straipsnį dėl reglamentų Nr. 505/2013 ir 629/2013 teisėtumo,

—

pripažinti Reglamento Nr. 1234/2007 (8) (toliau — Naujos redakcijos reglamentas) 186 straipsnio a punktą neteisėtu pagal SESV 277 straipsnį, nes juo neteisingai perkeltos atitinkamos Reglamento Nr. 318/2006 (9) nuostatos,

—

priteisti iš ES, atstovaujamos Komisijos, atlyginti ieškovių patirtą žalą dėl Komisijos teisinių įsipareigojimų pažeidimo ir nustatyti, kad šios kompensacijos už žalą, ieškovių patirtą laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d., dydis yra 42 261 036 EUR, pridėjus bet kokius nuostolius, ieškovių patirtus po šios datos, ar bet kokią kitą sumą, atitinkančią žalą, kurią ieškovės patyrė ar patirs ir kurią jos nustatys per šį procesą, visų pirma siekiant tinkamai atsižvelgti į būsimą žalą, prie visų šių sumų dar pridėjus palūkanas, skaičiuojamas nuo Bendrojo Teismo sprendimo priėmimo dienos iki faktinio sumokėjimo dienos, ir

—

priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

1)

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su nediskriminavimo principo pažeidimu, nes, viena vertus, reglamentuose Nr. 505/2013 ir 629/2013 numatytas fiksuotas bendrai taikomas 177 EUR ir 148 EUR už toną pertekliaus mokestis, t. y. mažiau nei pusė įprasto 500 EUR už toną mokesčio už tam tikrą cukraus kiekį (300 000 tonų), padalintas lygiomis dalimis ieškovėms runkelių augintojoms. Kita vertus, Reglamente Nr. 36/2013 numatytas nežinomas ir nenuspėjamas muito mokestis, taikomas neapibrėžtam bendram kiekiui tik aukciono laimėtojams, kuriais gali būti cukranendrių rafinuotojai, runkelių perdirbėjai ar bet kuri kita trečioji šalis.

2)

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su Naujos redakcijos reglamento pažeidimu ir tuo, kad nėra tinkamo teisinio pagrindo, nes atsižvelgiant į reglamentus Nr. 505/2013 ir 629/2013 Komisija neturi jokių įgaliojimų padidinti kvotų, o, priešingai, yra įpareigota taikyti didelius atgrasančius mokesčius išleidžiant į ES rinką nekvotinį cukrų. Dėl mokesčių aukcionų pažymėtina, kad Komisija aiškiai neturi įgaliojimų ar teisės imtis tokios priemonės, kuri niekada nebuvo numatyta pagrindiniuose teisės aktuose.

3)

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su teisinio saugumo principo pažeidimu, nes Komisija sukūrė sistemą, pagal kurią muitų dydžio negalima nuspėti iš anksto ir jie nėra nustatyti taikant nuoseklius ir objektyvius kriterijus, bet veikiau juos nulemia subjektyvus noras mokėti (juo labiau kad tai yra noras subjektų, kurie šiuo atžvilgiu patiria labai įvairų spaudimą ir skatinimą), nesant jokios faktinės sąsajos su iš tikrųjų importuojamais produktais.

4)

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su proporcingumo principo pažeidimu, nes siekdama išspręsti tiekimo trūkumo problemą Komisija galėjo lengvai imtis mažiau ribojančių priemonių, kurios nedarytų žalos importuojantiems rafinuotojams.

5)

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad nepaisyta teisėtų lūkesčių, nes ieškovės teisėtai galėjo tikėtis, kad siekdama atkurti rafinavimui skirto žaliavinio cukranendrių cukraus tiekimą Komisija panaudos Reglamente Nr. 1234/2007 numatytas priemones. Ieškovės taip pat galėjo teisėtai tikėtis, kad Komisija išlaikys pusiausvyrą tarp importą vykdančių rafinuotojų ir vietinių cukraus gamintojų.

6)

Šeštasis ieškinio pagrindas susijęs su rūpestingumo ir gero administravimo principo pažeidimu, nes administruodama cukraus rinką Komisija nuolat darė esmines klaidas ir prieštaravo pati sau, o tai geriausiu atveju rodo, kad ji nesupranta, kaip veikia pagrindiniai rinkos mechanizmai. Pavyzdžiui, balansas, kuris yra viena iš pagrindinių priemonių, nulemiančių kišimosi į rinką turinį ir laiką, buvo didžia dalimi neteisingas ir pagrįstas klaidinga metodologija. Be to, veiksmai, kurių ėmėsi Komisija, buvo akivaizdžiai netinkami esant tiekimo trūkumui.

7)

Septintasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 39 straipsnio pažeidimu, nes Komisija nepasiekė dviejų šioje Sutarties nuostatoje nustatytų tikslų.

8)

Aštuntasis ieškinio pagrindas susijęs su Tarybos reglamento Nr. 1006/2011 (10) pažeidimu. Baltajam cukrui taikomi muitai iš tiesų yra tik šiek tiek didesni už taikomus žaliaviniam cukrui, o skirtumas siekia vos 20 EUR už toną. Tai akivaizdžiai neatitinka 80 EUR skirtumo tarp standartinio muito, taikomo rafinuotam cukrui (419 EUR) ir muito, taikomo rafinavimui skirtam žaliaviniam cukrui (339 EUR), kurie nustatyti Tarybos reglamente Nr. 1006/2011.

Be to, grįsdamos savo ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovės teigia, kad Komisija rimtai ir akivaizdžiai viršijo diskreciją, jai suteiktą Reglamentu Nr. 1234/2007, kai buvo pasyvi ir nesiėmė veiksmų. Tai, kad Komisija nesiėmė tinkamų priemonių, taip pat yra akivaizdus teisės normos, „kuria asmenimis suteikiamos teisės“, pažeidimas. Komisija visų pirma pažeidė bendruosius ES teisinio saugumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir teisinių lūkesčių principus bei rūpestingumo ir gero administravimo pareigą.