3.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 226/23

—

panaikinti Europos Komisijos sprendimo C(2013) 1870 galutinis 1 ir 2 straipsnius,

—

pripažinti, kad šioje byloje netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 16/2003 (1), konkrečiai kalbant, jo 7 straipsnis, dėl esminių procedūros reikalavimų pažeidimo, Reglamento Nr. 1164/94 (2) pažeidimo ar, bet kuriuo atveju, pagal ES teisės sistemą taikomų pagrindinių teisės principų pažeidimo,

—

pripažinti, kad Komisija turi sumokėti likutį.

—

Nepatenkinus šių reikalavimų:

—

Bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento (EB) Nr. 16/2003 neteisėtumu dėl esminių procedūros reikalavimų pažeidimo ir viršesnės teisės normos pažeidimo.

Reglamentas (EB) Nr. 16/2003 yra neteisėtas, nes jo nepriėmė Komisijos narių kolegija nei pagal įgaliojimo procedūrą, nei pagal rašytinę procedūrą, nei pagal supaprastintą procedūrą, kaip nustatyta Komisijos darbo tvarkos taisyklių (3) redakcijoje, galiojusioje šio reglamento priėmimo momentu, taip pat dėl to, kad jį priimant nebuvo laikytasi jo priėmimo momentu galiojusios Komisijos darbo tvarkos taisyklių redakcijos 18 straipsnio ir dėl to, kad Komisijos pateikiamas Reglamento (EB) Nr. 16/20003 7 straipsnio aiškinimas prieštarauja Reglamentui (EB) Nr. 1164/94.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su Sąjungos teisės normų dėl išlaidų atitikimo reikalavimams pažeidimu.

Ginčijamu sprendimu pažeidžiamos Sutarties taikymo teisės normos, konkrečiai kalbant, kiek tai susiję su klausimu, ar išlaidos, apmokėtos po ir per išlaidų tinkamumo finansuoti pradžią yra reikalavimus dėl Europos finansavimo atitinkančios išlaidos, nors joms sąskaita buvo išrašyta anksčiau.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principų bei valdžios institucijos pareigos laikytis savo teisės aktų pažeidimu

Europos Komisija laikėsi nusistovėjusios administracinės praktikos aptariamą normą aiškinti taip, kaip ją supranta Portugalijos Respublika.

Tą aiškinimą pateikė Komisijos įgalioti šaltiniai ir jis buvo pateiktas Portugalijos Respublikai bei kitoms valstybėms narėms. Remiantis jo turiniu, Portugalijos Respublika galėjo pagrįstai tikėtis, kad sąskaitos, kurios gautos prieš ir apmokėtos po to, kai visas prašymas buvo pateiktas Komisijai, atitinka reikalavimus dėl finansavimo.

Dabar taikomu kitokiu komisijos pateikiamu aiškinimu akivaizdžiai pažeidžiamas teisinio saugumo principas, nes Portugalijos Respublikai tenka didelė finansinė našta, nors toks aiškinimas nėra tinkamas ir jo nebuvo galima numatyti.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas, kuris pateiktas papildomai, susijęs su proporcingumo principo pažeidimu

Nors iš tiesų pagal Reglamento (EB) Nr. 1164/94 II priedo H straipsnį Europos Komisija gali atlikti finansinius koregavimu, kurie jos manymu yra reikalingi ir dėl kurių gali būti visiškai ar iš dalies panaikinta projektui skirta parama, ji taip pat privalo laikytis proporcingumo principo ir atsižvelgti į konkretaus atvejo aplinkybes, kaip antai, pažeidimo rūšis ir finansinio poveikio, kurį gali daryti galimi valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai, apimtis. Todėl nesuprantama, kaip galima visiškai panaikinti visą suteiktą pagalbą, jei 100 % koregavimai taikomi tik tuo atveju, jei valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai yra tokie dideli ar konstatuotas pažeidimas yra toks sunkus, kad galima pripažinti, jog visiškai nesilaikoma Bendrijos taisyklių, dėl ko visi mokėjimai tampa neteisėti.

Aiškinimo sunkumai yra lemiamas lengvinantis veiksnys, į kurį turėtų atsižvelgti Komisija. Atsižvelgiant į aprašytas aplinkybes, yra mažiau ribojančių priemonių (sumažintos pagalbos taikymas ar net atsisakymas taikyti koregavimus), kuriomis galima pasiekti užsibrėžto tikslo.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas, kuris pateiktas papildomai, susijęs su senaties terminu

Bet kuriuo atveju senaties terminas jau yra sudėjęs dėl išlaidų iki 2003 m. birželio 3 d., nes paskutinės sąskaitos data yra 2003 m. vasario 28 d., t.. trys mėnesiai ir dvi dienos iki aptariamo datos.

Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 2988/95 (4), senaties terminas yra keturi metai nuo pažeidimo nustatymo.