Šalys
Sprendimo motyvai
Rezoliucinė dalis

Šalys

Byloje T‑165/12

European Dynamics Luxembourg SA , įsteigta Etelbriuke (Liuksemburgas),

Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE , įsteigta Atėnuose (Graikija),

atstovaujamos advokato V. Christianos,

ieškovės,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą P. van Nuffel ir M. Konstantinidis,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti 2012 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimą Nr. CMS/cms D(2012)/00008 atmesti ieškovių pasiūlymą, kurį jos pateikė ribotam konkursui Nr. EuropAid/131431/C/SER/AL,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro teisėjai S. Frimodt Nielsen, einantis pirmininko pareigas, M. Kancheva (pranešėja) ir E. Buttigieg,

posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. birželio 11 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

Sprendimo motyvai

Ginčo aplinkybės

1. Ieškovės European Dynamics Luxembourg SA ir Evropaïki Dynamiki-Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE atitinkamai yra pagal Liuksemburgo teisę Etelbriuke (Liuksemburgas) įsteigta bendrovė ir pagal Graikijos teisę Atėnuose (Graikija) įsteigta bendrovė.

2. 2011 m. gegužės 11 d. elektroniniame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL/S 90) buvo paskelbtas išankstinis informacinis skelbimas dėl konkurso Nr. EuropeAid/131431/C/SER/AL (toliau – konkursas). 2011 m. liepos 19 d. elektroniniame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL/S 136) buvo paskelbtas su konkursu susijęs skelbimas apie pirkimą (toliau – skelbimas apie pirkimą).

3. Konkurso objektas buvo paramos Albanijos Inovacijų, informacinių technologijų ir komunikacijos ministerijai ir Albanijos nacionalinei informacinės visuomenės agentūrai paslaugos, skirtos informacinių technologijų infrastruktūroms ir e. vyriausybės paslaugoms Albanijoje plėtoti. Iš pradžių buvo numatytas 18 mėnesių sutarties įgyvendinimo laikotarpis, maksimalus biudžetas sudarė 2 400 000 eurų.

4. Konkursas buvo organizuojamas įgyvendinant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, įtvirtintą ir reglamentuojamą 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1085/2006, nustatančiu Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (OL L 210, p. 82).

5. IPA siekiama remti tam tikras šalis, įskaitant Albaniją, kad jos laipsniškai derintų savo standartus ir politikos sritis su Europos Sąjungos standartais ir politikos sritimis, taip pat su Sąjungos acquis , ateityje siekdamos jų narystės. Ši pagalba teikiama, be kita ko, Europos Komijai organizuojant viešojo paslaugų teikimo pirkimo konkursus ir sudarant dėl jų viešojo pirkimo sutartis, kurias laimėję asmenys teiktų šias paslaugas pagalbą gaunančiai šaliai, nagrinėjamu atveju Albanijai.

6. Perkančioji organizacija buvo Sąjunga, atstovaujama Komisijos, veikiančios pagalbą gaunančios šalies, t. y. Albanijos, vardu ir sąskaita.

7. Sutartis turėjo būti sudaryta su dalyviu, kuris pateiks ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą per ribotą dviejų etapų, t. y. išankstinės atrankos ir sutarties sudarymo, konkursą.

8. Siekdami dalyvauti išankstinėje atrankoje suinteresuotieji asmenys galėjo savo paraiškas pateikti iki 2011 m. rugsėjo 2 d.; kartu jie turėjo pateikti tam tikrus duomenis, patvirtinančius jų finansinį, techninį ir profesinį pajėgumą teikti pirkimo objektą sudarančias paslaugas. Įvertinęs kandidatus, vertinimo komitetas turėjo sudaryti tinkamų keturių–aštuonių kandidatų sąrašą, kuriuos vienintelius Komisija kvies dalyvauti antrajame konkurso etape, t. y. sutarties sudarymo etape.

9. 2011 m. rugpjūčio 30 d. siekdamos dalyvauti konkurse ieškovės, veikdamos kaip konsorciumas kartu su bendrove Performance SA , pateikė paraiškos dokumentus.

10. 2011 m. spalio 12 d. laišku Komisija informavo European Dynamics Luxembourg SA , kaip konsorciumui vadovaujančią bendrovę, kad konsorciumo pasiūlymas praėjo išankstinės atrankos etapą. Prie šio laiško buvo pridėti sutarties dokumentai, kuriuose konkrečiai nurodyta, kaip vyksta sutarties sudarymo etapas.

11. Šie dokumentai – tai „Nurodymai konkurso dalyviams“, „Sutarties projektas ir ypatingos sąlygos“ ir jo šeši priedai, atitinkamai pavadinti „Sutarčių dėl paslaugos bendrosios sąlygos“, „Techninė specifikacija“, „Organizacija ir metodologija“, „Pagrindiniai ekspertai“, „Biudžetas“ ir „Formos ir kiti reikšmingi dokumentai“. Šiuose dokumentuose buvo ir kitos informacijos, kaip antai „vertinimo forma“, kurioje nurodyti vertinimo kriterijai, ir pasiūlymo pateikimo forma.

12. Pagal Nurodymų konkurso dalyviams 12 punktą pasiūlymai vertinami dviem vienas po kito einančiais etapais, t. y. visų pirma vertinamas techninis pasiūlymas, o tada – finansinis pasiūlymas.

13. Techninis pasiūlymas vertinamas pagal vertinimo formą, kurioje numatyti vertinimo kriterijai ir jų lyginamieji svoriai. Taigi, už pirmąjį kriterijų, pavadintą „Organizacija ir metodologija“ buvo galima gauti iki 70 balų. Šį kriterijų sudarė trys subkriterijai, pavadinti atitinkamai „pagrįsta sutarties vykdymo analizė“, „strategija“, „veiklos tvarkaraštis“. Antrasis kriterijus, pavadintas „Pagrindiniai ekspertai“ buvo susijęs su trijų ekspertų, kurių specialybės skirtingos, pajėgumais. Pirmasis ekspertas buvo „darbo grupės vadovas“, antrasis ekspertas – „elektroninių dokumentų ir elektroninio archyvavimo sistemos ekspertas“, o trečiasis – „portalo ekspertas“. Maksimalus balų skaičius, kuris galėjo būti skiriamas už kiekvieną ekspertą, buvo toks: 14 balų už darbo grupės vadovą, 8 balai už elektroninių dokumentų ir elektroninio archyvavimo sistemos ekspertą ir 8 balai už portalo ekspertą; taigi iš viso buvo galima gauti 30 balų. Kiekvienas iš šių ekspertų turėjo būti vertinamas pagal tris subkriterijus, pavadintus atitinkamai „kvalifikacija ir kompetencija“, „bendra profesinė patirtis“ ir „speciali profesinė patirtis“.

14. Už finansinį pasiūlymą, kuris galėjo būti vertinamas, jei techninis pasiūlymas įvertintas ne mažiau kaip 80 balų, buvo galima gauti papildomų 20 balų.

15. Iš Nurodymų konkurso dalyviams 12 punkto 4 dalies matyti, kad visa vertinimo procedūra yra konfidenciali su sąlyga, kad nepažeidžiamos perkančiosios institucijos teisės normos dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Vertinimo komiteto sprendimai yra kolektyviniai, jo pasitarimai vyksta uždaruose posėdžiuose, o vertinimo komiteto nariai laikomi paslaptyje. Tame punkte taip pat nurodyta, kad vertinimo ataskaitos ir rašytinės ataskaitos skirtos tik oficialiam naudojimui ir jų negalima pateikti konkurso dalyviams ir jokiai kitai šaliai, išskyrus perkančiąją instituciją, Komisiją, Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) ir Europos Sąjungos Audito Rūmus.

16. Nurodymų konkurso dalyviams 8 punkte nurodyta, kad pasiūlymai turėjo būti pateikti iki 2011 m. lapkričio 30 d.

17. Ieškovės savo techninį ir finansinį pasiūlymus pateikė per nustatytą terminą.

18. 2012 m. vasario 8 d. laišku Komisija informavo European Dynamics Luxembourg , kaip konsorciumui vadovaujančią bendrovę, apie tai, kad:

– konsorciumo pasiūlymas nelaimėjo, nes nebuvo ekonomiškai naudingiausias iš techniškai priimtinų pasiūlymų,

– vertinimo komitetas pasiūlė sutartį sudaryti su konsorciumu, kurį sudaro CSI‑Piemonte ir Infosoft Systems Sha ,

– konsorciumas gali šį sprendimą ginčyti remdamasis Sutarčių sudarymo procedūrų Komisijai vykdant išorės veiksmus praktinio vadovo (toliau – praktinis vadovas) 2.4.15 punktu.

19. Šiame laiške taip pat buvo pateikta lentelė, kurioje nurodytas atitinkamai ieškovėms ir konkurso laimėtojui skirtas bendras balų skaičius, taip pat jiems skirti balai už finansinį ir techninį pasiūlymus. Kiek tai susiję su pastaruoju pasiūlymu, lentelėje buvo nurodyti balai, kuriuos ieškovės ir konkurso laimėtojas gavo už kriterijus „Organizacija ir metodologija“, „Pagrindinis ekspertas Nr. 1“, „Pagrindinis ekspertas Nr. 2“ ir „Pagrindinis ekspertas Nr. 3“.

20. 2012 m. vasario 10 d. laišku ieškovės paprašė Komisijos, kad ši joms pateiktų, be kita ko, tokią informaciją:

– išsamią vertinimo komiteto ataskaitos kopiją ir šio komiteto sudėtį,

– jų pasiūlymo privalumus ir trūkumus, kiek tai susiję su organizacija ir metodologija, palyginti su konkurso laimėtojo organizacija ir metodologija,

– tikslius balus, kurie buvo skirti jų ir konkurso laimėtojo pasiūlymams už kiekvieną vertinimo subkriterijų, sudarantį kriterijų „Organizacija ir metodologija“ ir kriterijų „Pagrindiniai ekspertai“, bei motyvus, kodėl skirti tokie balai.

21. 2012 m. vasario 21 d. laišku Komisija nurodė, kad negali pateikti daugiau informacijos apie konkurso laimėtoją, nes tokia informacija yra konfidenciali ir skirta profesiniam naudojimui. Šiame laiške Komisija taip pat nurodė, kad vertinimo komiteto ataskaita (toliau – vertinimo ataskaita) negali būti atskleista nei konkurso dalyviams, nei kokiai nors kitai šaliai, kuri nepriklauso kompetentingoms perkančiosios organizacijos, Komisijos ir priežiūros institucijų tarnyboms. Šiuo tikslu Komisija ieškovėms nurodė praktinio vadovo 3.3.10.5 straipsnį. Be to, remdamasi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), Komisija konkrečiai nurodė, kad vertinimo komiteto narių vardai ir pavardės negali būti atskleisti siekiant apsaugoti asmens privatumą ir neliečiamumą.

22. 2012 m. vasario 21 d. laiške taip pat buvo pateikta lentelė su nurodytu balų vidurkiu, kurį gavo ieškovės techninis pasiūlymas už subkriterijus „pagrįsta sutarties vykdymo analizė“, „strategija“, „veiklos tvarkaraštis“, sudarančius kriterijų „Organizacija ir metodologija“, taip pat už subkriterijus „kvalifikacija ir kompetencija“, „bendra profesinė patirtis“ ir „speciali profesinė patirtis“, sudarančius kriterijų „Pagrindiniai ekspertai“.

23. Dėl šioje lentelėje nurodytų balų pagrindimo Komisija šiame laiške nurodė, kad vertinimas pagal tris subkriterijus, sudarančius kriterijų „Organizacija ir metodologija“, yra toks:

– pagrįsta sutarties vykdymo analizė: „bendra nuomonė dėl pagrindinių problemų netvirta, netinkamai apibrėžta rizikos analizė ir mažinimas“,

– strategija: „veiklos sąrašas pakankamai išsamus, o padedančių ekspertų sąrašas labai geras. Užtikrinamas kokybės lygis labai konkurencingas“,

– veiklos tvarkaraštis: „bendras veiklos tvarkaraštis geras“.

24. Grįsdama už ekspertus skirtus balus Komisija nurodė, kad „Jūsų darbo grupės vadovo, elektroninių dokumentų ir elektroninio archyvavimo sistemos eksperto bei portalo eksperto patirtis, išsilavinimas ir kalbos įgūdžiai buvo įvertinti taip: „bendras profilis geras“.

25. 2012 m. kovo 21 d. ieškovės pateikė Komisijai pakartotinį prašymą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalį, kad ši joms praneštų vertinimo komiteto sudėtį ir pateiktų išsamią vertinimo ataskaitos kopiją, kurioje būtų palygintas jų ir konkurso laimėtojo įvertinimas už kiekvieną vertinimo kriterijų.

Procesas ir šalių reikalavimai

26. 2012 m. balandžio 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pareiškimą, kuriuo ieškovės pareiškė šį ieškinį.

27. 2012 m. birželio 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos atsiliepimą į ieškinį.

28. Vykstant procesui 2012 m. liepos 25 d. laišku Komisija iš dalies atsakė į ieškovių pateiktą pakartotinį prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Komisija pateikė ieškovėms vertinimo ataskaitą ir prie jos pridėjo septynis kitus dokumentus, t. y. dalyvavimo registrus, parengiamojo vertinimo komiteto posėdžio protokolus, vokų su pasiūlymais atplėšimo ataskaitą, vertinimo formą, pastabas dėl kiekvieno pasiūlymo, susirašinėjimą su dalyviais ir administracinės atitikties formą. Tačiau Komisija nurodė, kad, remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punktu, tam tikrą informaciją visuose nagrinėjamuose dokumentuose pašalino dėl asmens privatumo ir neliečiamumo apsaugos priežasčių. Komisija taip pat nurodė, kad tam tikrą vertinimo ir vokų su pasiūlymais atplėšimo ataskaitų, vertinimo formos, pastabų dėl kiekvieno pasiūlymo ir susirašinėjimo su dalyviais informaciją pašalino dėl komercinių interesų apsaugos priežasčių, kaip numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje.

29. Ieškovės ir Komisija atitinkamai 2012 m. rugpjūčio 20 d. ir spalio 12 d. pateikė dubliką ir tripliką.

30. Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

– panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo ji atmetė jų ginčijamam konkursui pateiktą pasiūlymą,

– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

31. Komisija Bendrojo Teismo prašo:

– atmesti ieškinį,

– priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

Dėl teisės

32. Grįsdamos savo ieškinį ieškovės nurodo tris pagrindus. Pirmasis pagrindas siejamas su skaidrumo ir proporcingumo principų pažeidimu, nes Komisija nesuteikė ieškovėms galimybės susipažinti su vertinimo ataskaita, kuria remiantis priimtas ginčijamas sprendimas. Antrasis pagrindas siejamas su pareigos motyvuoti pažeidimu, kiek tai susiję su, pirma, atitinkamai ieškovių pasiūlymui ir konkurso laimėtojų pasiūlymui skirtais balais ir, antra, pastarojo pasiūlymo charakteristikomis ir pranašumais. Trečiasis pagrindas iš esmės siejamas su tuo, kad pažeistas bendrasis principas, pagal kurį draudžiama keisti sutarties dokumentus vykstant konkurso procedūrai, nes iš Komisijos 2012 m. liepos 25 d. pateiktos vertinimo ataskaitos matyti, kad ši ieškovių pasiūlymą įvertino remdamasi subkriterijais, kurie sutarties dokumentuose nenumatyti.

Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, siejamo su skaidrumo principo ir proporcingumo principo pažeidimu

33. Ieškinio pirmąjį pagrindą sudaro dvi dalys, iš kurių pirmoji siejama su skaidrumo principo pažeidimu, o antroji – su proporcingumo principo pažeidimu.

Dėl skaidrumo principo pažeidimo

34. Ieškovės iš esmės teigia, kad Komisija pažeidė skaidrumo principą, įtvirtintą SESV 15 ir 298 straipsniuose ir 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74; toliau – Finansinis reglamentas) 89 straipsnio 1 dalyje, kai savo 2012 m. vasario 21 d. laiške atsisakė joms pateikti vertinimo ataskaitos kopiją. Šio atsisakymo negalima pateisinti nei remiantis praktinio vadovo nuostatomis, nei Finansinio reglamento ar 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145; toliau – Įgyvendinimo reglamentas), nuostatomis ar Nurodymais konkurso dalyviams.

35. Šiuo atžvilgiu ieškovės teigia, kad praktinio vadovo 3.3.10.5 straipsnis, pagal kurį vertinimo ataskaitos negalima pateikti nei konkurso dalyviams, nei jokiai kitai šaliai, išskyrus perkančiosios organizacijos, Komisijos ir priežiūros institucijų kompetentingas tarnybas, yra tik informacinio pobūdžio.

36. Ieškovės taip pat tvirtina, kad Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento 149 straipsnio 3 dalyje išsamiai nenurodyta informacija, kuri turi būti pateikta konkurso dalyviams. Taigi, remdamasi šiomis nuostatomis Komisija negali grįsti atsisakymo pateikti ieškovėms vertinimo ataskaitą. Bet kuriuo atveju pagal šias nuostatas Komisija negali nukrypti nuo pirminės teisės principo, kaip antai skaidrumo principo.

37. Galiausiai ieškovės teigia, kad Komisijos atsisakymas joms pateikti vertinimo ataskaitą negali būti grindžiamas Nurodymų konkurso dalyviams 12.4 punktu. Ši nuostata iš tikrųjų yra prieštaringa, nes pagal ją draudžiama pateikti vertinimo ataskaitą konkurso dalyviams, tačiau numatyta, kad vertinimo procedūrai taikomi teisės aktai dėl galimybės susipažinti su dokumentais, o jie yra konkreti skaidrumo principo išraiška.

38. Komisija nesutinka su šiais argumentais.

39. Visų pirma reikia pažymėti, kad ieškinio pirmasis pagrindas siejamas ne su galimu Reglamento Nr. 1049/2001, kurio 8 straipsnyje nurodyta, kokiomis aplinkybėmis valstybėje narėje savo buveinę turintis juridinis asmuo gali pareikšti ieškinį institucijai, atsisakiusiai jam suteikti galimybę susipažinti su remiantis šiuo reglamentu prašomu dokumentu, pažeidimu; jame tik keliamas klausimas, ar per nagrinėjamo viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrą ieškovėms nepateikus vertinimo ataskaitos kopijos buvo pažeistos jų nurodytos įvairios nuostatos, t. y. SESV 15 ir 298 straipsniai ir Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalis. Tačiau, kadangi ieškovės kaltinimai dėl nepateiktos vertinimo ataskaitos taip pat gali būti vertinami kaip kaltinimai dėl nepakankamo motyvavimo, jie bus nagrinėjami vertinant antrąjį ieškinio pagrindą.

40. Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas mano, kad reikia iš karto atmesti Komisijos argumentą, jog vertinimo ataskaita ieškovėms buvo pateikta 2012 m. liepos 27 d. atsakant į šių ieškovių pateiktą pakartotinį prašymą pagal Reglamentą Nr. 1049/2001.

41. Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad, kaip matyti iš ieškovių 2012 m. vasario 10 d. laiško, informuotos apie ginčijamą sprendimą ieškovės paprašė Komisijos pateikti joms pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančias Sąjungos teisės nuostatas vertinimo ataskaitą, tačiau, kaip matyti iš 2012 m. vasario 21 d. laiško, Komisija atsisakė tai padaryti.

42. Taip pat svarbu pažymėti, kad, kaip matyti iš Komisijos 2012 m. liepos 25 d. laiško, Komisija, atsakydama į pakartotinius prašymus leisti susipažinti su dokumentais, kuriuos ieškovės pateikė 2012 m. kovo 21 d. ir balandžio 25 d. remdamosi Reglamentu Nr. 1049/2001, pateikė ieškovėms vertinimo ataskaitos versiją, kurioje pašalinta tam tikra tariamai konfidenciali informacija.

43. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Reglamente Nr. 1049/2001 numatytos procedūros visuomenės susipažinimo su dokumentais srityje ir Finansiniame reglamente numatytos procedūros viešųjų pirkimų srityje yra atskiros, aplinkybė, jog Komisija nagrinėjamu atveju teigiamai atsakė į ieškovių prašymą leisti susipažinti su vertinimo ataskaita, neturi jokios reikšmės galimai išvadai, kad skaidrumo principas pažeistas dėl to, jog ši ataskaita nebuvo pateikta per nagrinėjamo konkurso procedūrą.

44. Kalbant apie tokį pažeidimą, reikia priminti, kad pagal Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalį „visi viešieji pirkimai, visiškai ar iš dalies finansuojami iš [Sąjungos] biudžeto, sudaromi laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodų sąlygų ir nediskriminavimo principų“.

45. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką perkančioji organizacija kiekviename konkurso etape turi laikytis vienodo požiūrio principo ir suteikti lygias galimybes visiems dalyviams (2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš CAS Succhi di Frutta , C‑496/99 P, Rink. p. I‑3801, 108 punktas; 1998 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Embassy Limousines & Services prieš Parlamentą , T‑203/96, Rink. p. II‑4239, 85 punktas ir 2005 m. kovo 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo AFCon Management Consultants ir kt. prieš Komisiją , T‑160/03, Rink. p. II‑981, 75 punktas).

46. Pagal vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principą, kurio tikslas skatinti sveiką ir veiksmingą konkurenciją tarp viešajame pirkime dalyvaujančių įmonių, visi konkurso dalyviai turi turėti vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus, o tai reiškia, kad visų dalyvių pasiūlymams turi būti taikomos vienodos sąlygos (šiuo klausimu žr. 2001 m. spalio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo SIAC Construction , C‑19/00, Rink. p. I‑7725, 34 punktą ir 2002 m. gruodžio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Universale‑Bau ir kt. , C‑470/99, Rink. p. I‑11617, 93 punktą).

47. Iš teismų praktikos taip pat matyti, jog vienodo požiūrio principas apima skaidrumo pareigą, kad būtų galima patikrinti, ar jo buvo laikytasi (2002 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo HI , C‑92/00, Rink. p. I‑5553, 45 punktas ir 46 punkte minėto Sprendimo Universale‑Bau ir kt. 91 punktas).

48. Šio skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos pusės nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo. Jis reiškia, kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą arba specifikacijoje turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai (45 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš CAS Succhi di Frutta 111 punktas).

49. Taigi skaidrumo principas taip pat reikalauja, kad visa atitinkama techninė informacija, reikalinga gerai suprasti skelbimą apie pirkimą arba specifikacijas, būtų, kai tik įmanoma, pateikta visoms viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūroje dalyvaujančioms įmonėms tam, kad, viena vertus, visi deramai informuoti ir rūpestingi konkurso dalyviai tiksliai suprastų jų turinį ir juos aiškintų vienodai, ir, kita vertus, kad perkančioji organizacija galėtų patikrinti, ar tikrai konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka tai sutarčiai taikomus kriterijus (2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją , T‑50/05, Rink. p. II‑1071, 59 punktas).

50. Svarbu pažymėti, kad, kaip matyti iš Įgyvendinimo reglamento 147 straipsnio, vertinimo ataskaita skirta ne tam, kad joje būtų išdėstytos visos sutarties sudarymo sąlygos ir taisyklės, bet tam, kad būtų pateikti vertinimo komiteto atlikto vertinimo rezultatai, šiuo tikslu apimantys iš konkurso pašalintų dalyvių pavadinimus ir jų pasiūlymų atmetimo priežastis bei dalyvio, su kuriuo pasiūlyta sudaryti sutartį, pavadinimą ir šio pasirinkimo pagrindimą. Galutinį sprendimą dėl sutarties sudarymo, kaip matyti iš Įgyvendinimo reglamento 147 straipsnio 3 dalies, priima perkančioji organizacija ir jis turi atitikti Sąjungos teisės sistemos nustatytus motyvavimo reikalavimus.

51. Iš to išplaukia, kad nagrinėjamu atveju dėl Komisijos atsisakymo pateikti vertinimo ataskaitą vykstant ikiteisminei procedūrai iš ieškovių ir kitų konkurso dalyvių neatimtos lygios galimybės rengiant savo pasiūlymus, dėl ko, atsižvelgiant į šio sprendimo 45–49 punktuose minėtą teismų praktiką, būtų pažeistas skaidrumo principas.

52. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinio pirmojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

Dėl proporcingumo principo pažeidimo

53. Ieškovės iš esmės teigia, kad visiškas ir absoliutus Komisijos atsisakymas pateikti atitinkamą vertinimo ataskaitos dalį taip pat prieštarauja proporcingumo principui.

54. Komisija nesutinka su šiais argumentais.

55. Šiuo atžvilgiu reikia visų pirma pažymėti, kad šią ieškinio pirmojo pagrindo dalį ieškovės pirmą kartą nurodė savo dublike, todėl ji turi būti kvalifikuojama kaip nauja, taigi nepriimtina pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį, nes ieškovės tokio vėlyvo nurodymo nepagrindė teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.

56. Iš to matyti, kad ieškinio pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

Dėl antrojo ieškinio pagrindo, siejamo su pareigos motyvuoti pažeidimu

57. Ieškovės iš esmės kaltina Komisiją tuo, kad ji joms nepranešė, pirma, konkurso laimėtojo techniniam pasiūlymui už kiekvieną vertinimo formoje nurodytą subkriterijų skirtų balų (žr. šio sprendimo 13 punktą) ir jų pagrindimo ir, antra, jos pačios techniniam pasiūlymui skirtų balų už devynis subkriterijus, sudarančius antrąjį vertinimo kriterijų „Pagrindiniai ekspertai“, pagrindimo. Ieškovių teigimu, dėl to Komisija neįvykdė savo pareigos konkurso dalyviui, kurio pasiūlymas atmestas ir kuris raštu to prašė, pranešti laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, taigi ir pareigos motyvuoti ginčijamą sprendimą.

58. Komisija teigia, kad ginčijamas sprendimas buvo pakankamai motyvuotas atsižvelgiant į Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento 149 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

59. Kadangi ieškovės ieškinio pirmajame pagrinde nurodytais kaltinimais tvirtinama, kad Komisija privalėjo joms pateikti vertinimo ataskaitą, reikia visų pirma pažymėti, kad vykstant viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūroms vienintelė pareiga, kurią šiuo atžvilgiu turi Komisija, yra pareiga konkurso dalyviams, kurie to prašo, šiame ar kitame dokumente nurodyti laimėjusio pasiūlymo charakteristikas, santykinius pranašumus ir konkurso laimėtojo pavadinimą.

60. Iš tikrųjų reikia priminti, kad Komisija, kaip ir kitos institucijos, priimdama sprendimą dėl sutarties sudarymo konkurso būdu turi didelę diskreciją dėl elementų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Taigi vykdant šios diskrecijos teisminę kontrolę tik patikrinama, ar laikytasi procedūrinių ir motyvavimo taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, ar nepadaryta akivaizdi vertinimo klaida ir ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais (2005 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo TQ3 Travel Solutions Belgium prieš Komisiją , T‑148/04, Rink. p. II‑2627, 47 punktas; šiuo klausimu žr. 1978 m. lapkričio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Agence européenne d’intérims prieš Komisiją , 56/77, Rink. p. 2215, 20 punktą).

61. Taip pat reikia priminti, kad tokiais atvejais, kai institucija turi didelę diskreciją, Sąjungos teisės sistemos suteiktų garantijų užtikrinimas per administracines procedūras turi dar didesnę svarbą. Tarp šių garantijų, be kita ko, yra kompetentingos institucijos pareiga pakankamai motyvuoti savo sprendimus. Tik taip Sąjungos teismas gali patikrinti, ar įvykdytos faktinės ir teisinės sąlygos, nuo kurių priklauso diskrecijos įgyvendinimas (1991 m. lapkričio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Technische Universität München , C‑269/90, Rink. p. I‑5469, 14 punktas ir 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją , T‑387/08, neskelbiamo Rinkinyje, 31 punktas).

62. Kalbant apie viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymą, reikia pažymėti, jog motyvavimo pareiga konkrečiai įtvirtinta Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalyje ir Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnyje, iš kurių matyti, jog perkančioji organizacija įvykdo savo pareigą motyvuoti, jei visų pirma visiems dalyviams, kurių pasiūlymai atmesti, nedelsdama praneša jų pasiūlymų atmetimo priežastis, o vėliau dalyviams, kurie aiškiai tokios informacijos prašo, per penkiolika dienų nuo raštu pateikto prašymo gavimo dienos praneša laimėjusio pasiūlymo charakteristikas, santykinius pranašumus ir konkurso laimėtojo pavadinimą (2012 m. spalio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Teisingumo Teismą , T‑447/10, 71 punktas).

63. Tai atitinka SESV 296 straipsnyje įtvirtintos pareigos motyvuoti tikslą, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai atspindėti teisės akto rengėjo argumentus ir taip leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priemonės priėmimo priežastis, kad jie galėtų apginti savo teises, taip pat suteikti teismui galimybę vykdyti kontrolę (1995 m. liepos 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Koyo Seiko prieš Tarybą , T‑166/94, Rink. p. II‑2129, 103 punktas ir 49 punkte minėto 2010 m. kovo 19 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 134 punktas).

64. Be to, pažymėtina, kad reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į suinteresuotumą gauti paaiškinimus, kurį asmenys, jeigu šis aktas jiems skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas tiesiogiai bei konkrečiai susijęs, gali turėti (žr. 1998 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France , C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 63 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

65. Galiausiai svarbu pabrėžti, kad pareigos motyvuoti laikymasis turi būti vertinamas atsižvelgiant į informaciją, kurią ieškovas turi ieškinio pareiškimo momentu (šiuo klausimu žr. 2003 m. vasario 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Strabag Benelux prieš Tarybą , T‑183/00, Rink. p. II‑135, 58 punktą).

66. Būtent atsižvelgiant į minėtus principus reikia išnagrinėti, ar Komisija pažeidė savo pareigą motyvuoti. Siekiant nustatyti, ar šiuo atveju buvo laikytasi reikalavimų, taikomų Finansiniame reglamente ir Įgyvendinimo reglamente numatytai pareigai motyvuoti, reikia išnagrinėti Komisijos 2012 m. vasario 8 d. laišką ir 2012 m. vasario 21 d. laišką, kuris ieškovėms išsiųstas gavus jų prašymą pateikti papildomos informacijos dėl jų atmesto pasiūlymo. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Komisija per teismo posėdį aiškiai nurodė, kad, pirma, 2012 m. vasario 21 d. laiške buvo pateikti pakankami motyvai, atsižvelgiant į Finansiniame reglamente ir Įgyvendinimo reglamente nustatytas pareigas, ir, antra, jos ieškovėms pateikta ataskaita nebuvo ginčijamo sprendimo motyvų dalis. Reikia taip pat pažymėti, kad vertinimo ataskaitą Komisija pirmą kartą ieškovėms pateikė 2012 m. liepos 25 d. Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 65 punkte nurodytą principą, į šį dokumentą, kuris pirmą kartą pateiktas per teismo procesą, negalima atsižvelgti vertinant, ar motyvavimas buvo pakankamas.

Dėl 2012 m. vasario 8 d. laiško

67. Nagrinėjamu atveju Komisija 2012 m. vasario 8 d. laišku informavo ieškoves, pirma, kad jų pasiūlymas nelaimėjo, nes nebuvo ekonomiškai naudingiausias iš techniškai priimtinų pasiūlymų, antra, kad vertinimo komitetas siūlė sutartį pasirašyti su konsorciumu, sudarytu iš dviejų kitų konkurso dalyvių, kurių pavadinimus ji nurodė, ir, trečia, kad ieškovės turėjo galimybę pagal praktinio vadovo 2.4.15 punktą šį sprendimą ginčyti.

68. Šiame laiške, be kita ko, buvo pateikta tokia lentelė:

>lt>1

69. Reikia konstatuoti, kad šis laiškas buvo parengtas pagal Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies nuostatas. Vis dėlto reikia priminti, kad pagal šią nuostatą taip pat reikalaujama, kad perkančioji organizacija praneštų laimėjusio pasiūlymo charakteristikas, santykinius pranašumus ir konkurso laimėtojo pavadinimą tik tiems dalyviams, kurie pateikė priimtinus pasiūlymus ir kurie to aiškiai raštu prašo.

Dėl 2012 m. vasario 21 d. laiško

70. Gavusi ieškovių 2012 m. vasario 10 d. prašymą nurodyti, be kita ko, jų pasiūlymo privalumus ir trūkumus, palyginti su konkurso laimėtojo organizacijos ir metodologijos privalumais ir trūkumais, bei tikslius jų pasiūlymui ir konkurso laimėtojo pasiūlymui skirtus balus už kiekvieną vertinimo subkriterijų, priskirtiną kriterijui „Organizacija ir metodologija“ ir kriterijui, „Pagrindiniai ekspertai“, taip pat pateikti šių balų pagrindimą, Komisija 2012 m. vasario 21 d. joms išsiuntė antrąjį laišką.

71. Dėl šio laiško visų pirma svarbu pažymėti, kad Komisija atsakė į ieškovių raštu pateiktą 2012 m. vasario 10 d. prašymą per maksimalų penkiolikos kalendorinių dienų nuo šio prašymo gavimo terminą, numatytą Įgyvendinimo reglamento 149 straipsnio 2 dalyje.

72. Antra, reikia išnagrinėti, ar šiame 2012 m. vasario 21 d. laiške pateiktas laimėjusių pasiūlymų charakteristikų ir pranašumų aprašymas atitinka Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

73. Šiame laiške buvo pateikta tokia lentelė:

>lt>2

74. Šiame laiške Komisija atkreipė ieškovių dėmesį į tai, kad paslaugų sutartys sudaromos vykstant ribotam konkursui remiantis kriterijais, nustatytais atsižvelgiant į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo principą, ir šie kriterijai taikomi tiek techninei pasiūlymo kokybei, tiek jo finansiniam aspektui. Komisija taip pat nurodė, kad ieškovės pasiūlymui skirtas bendras balų skaičius yra labai didelis, tačiau šis pasiūlymas nėra ekonomiškai naudingiausias, palyginti su kitais techniškai priimtinais pasiūlymais. Be to, Komisija ieškovėms nurodė, kad negali pateikti informacijos, kurios jos prašė savo 2012 m. vasario 10 d. laiške dėl konkurso laimėtojo pasiūlymo, nes ši informacija yra konfidenciali ir skirta oficialiam naudojimui.

75. Be to, Komisija pateikė pastabas, kurios prilygsta vertinimo komiteto atlikto ieškovių techninio pasiūlymo įvertinimui.

76. Dėl, pirma, kriterijaus „Organizacija ir metodologija“ Bendrasis Teismas konstatuoja, kad Komisija pateikė ieškovių pasiūlymo įvertinimą dėl kiekvieno subkriterijaus. Taigi dėl kriterijaus „pagrįsta sutarties vykdymo analizė“ Komisija nurodė, kad įvertinimas yra: „bendra nuomonė dėl pagrindinių problemų netvirta, netinkamai apibrėžta rizikos analizė ir mažinimas“. Toliau Komisija nurodė, kad subkriterijaus „strategija“ vertinimas yra toks: „veiklos sąrašas pakankamai išsamus, o padedančių ekspertų sąrašas labai geras. Užtikrinamas kokybės lygis labai konkurencingas“. Galiausiai, Komisijos teigimu, vertinimas, susijęs su subkriterijumi „veiklos tvarkaraštis“, paprasčiausiai yra toks“: „bendras veiklos tvarkaraštis geras“.

77. Antra, dėl kriterijaus „Pagrindiniai ekspertai“ Komisija nurodė, kad ieškovių pasiūlymo vertinimas yra toks: „Jūsų darbo grupės vadovo, elektroninių dokumentų ir elektroninio archyvavimo sistemos eksperto bei portalo eksperto patirtis, išsilavinimas ir kalbos įgūdžiai buvo įvertinti taip: „bendras profilis geras“.

78. Reikia konstatuoti, kad 2012 m. vasario 21 d. laiške pateiktas motyvavimas neatitinka Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies r eikalavimų.

79. Visų pirma reikia pažymėti, kad šio sprendimo 73 punkte pateiktoje lentelėje nurodyti balai savaime nėra pakankamas motyvavimas, priešingai, nei per teismo posėdį teigė Komisija.

80. Tiesa, šioje lentelėje nurodyti už kriterijus ir subkriterijus, susijusius su ieškovių techniniu pasiūlymu, skirti balai. Tačiau, kadangi joje nenurodyti už tuos pačius kriterijus ir subkriterijus konkurso laimėtojo gauti balai, ieškovės negalėjo tiesiogiai palyginti Komisijos jų pasiūlymui ir konkurso laimėtojo pasiūlymui skirtų balų.

81. Be to, vien iš šių balų ieškovės negalėjo sužinoti priežasčių, dėl kurių jie buvo skirti jų pasiūlymui.

82. Vertinimo formoje numatyti sutarties sudarymo kriterijai taip pat neleido ieškovėms suprasti, kodėl skirti tokie balai, priešingai, nei per teismo posėdį teigė Komisija. Tiesa, kad reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas pagal nagrinėjamo atvejo aplinkybes, todėl reikia išnagrinėti, ar ieškovės galėjo suprasti, kodėl tokie balai skirti, atsižvelgdamos į sutarties sudarymo dokumentuose, kaip antai vertinimo formoje, pateiktą informaciją. Vis dėlto šie kriterijai Komisijai suteikė gana didelę diskreciją.

83. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, diskrecija, kurią Komisija turi viešųjų pirkimų srityje, yra neatsiejamai susijusi su motyvavimu, kuriuo atskleidžiamos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis Komisija grindė savo vertinimą. Tik iš šių aplinkybių ieškovės realiai gali sužinoti priežastis, dėl kurių paskirti tokie balai. Taigi tik toks motyvavimas joms sudaro galimybes ginti savo teises, o Bendrajam teismui – vykdyti kontrolę (šiuo klausimu žr. 62 punkte minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Teisingumo Teismą 92 punktą).

84. Atsižvelgiant į gana didelę diskreciją, kuri Komisijai buvo suteikta dėl vertinimo formoje numatytų sutarties sudarymo kriterijų, vien lentelėje nurodyti balai negalėjo būti pakankamas motyvavimas.

85. Tai pat reikia konstatuoti, kad iš Komisijos pastabų dėl ieškovių pasiūlymo aiškiai ir nedviprasmiškai negalima suprasti jos motyvų, dėl kurių ieškovės galėtų sužinoti jų pasiūlymo atmetimo priežastis.

86. Iš tikrųjų Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalyje iš perkančiosios organizacijos nereikalaujama, kad ji būtinai pateiktų dalyviui, kurio pasiūlymas atmestas, vertinimo ataskaitą arba išsamiai palygintų laimėjusį pasiūlymą ir nelaimėjusio dalyvio pasiūlymą. Pagal Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalį iš esmės nedraudžiama, kad perkančioji organizacija įvykdytų savo pareigą pateikdama glaustas pastabas apie laimėjusį ir atmestą pasiūlymus (62 punkte minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Teisingumo Teismą 95 punktas). Dėl šios priežasties ieškovės negali kaltinti Komisijos, kad ši joms nepateikė visos vertinimo ataskaitos, atsakydama į jų remiantis Finansiniu reglamentu pateiktą prašymą (dėl vertinimo, susijusio su ieškinio pirmuoju pagrindu, žr. šio sprendimo 39–52 punktus).

87. Tačiau tam, kad tenkintų Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies reikalavimus, perkančiosios organizacijos pastabos turi būti pakankamai aiškios, kad ieškovės galėtų sužinoti faktinę ir teisinę informaciją, kuria remdamasi perkančioji organizacija atmetė jų pasiūlymą ir pasirinko kito dalyvio pasiūlymą (62 punkte minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Teisingumo Teismą 96 punktas).

88. Nagrinėjamu atveju iš Komisijos pastabų ieškovės negalėjo sužinoti šios informacijos.

89. Iš tikrųjų, pirma, šios pastabos pateiktos tik dėl ieškovių pasiūlymo, o ne dėl konkurso laimėtojo pasiūlymo. Antra, šios pastabos tikrai neleido ieškovėms suprasti, kodėl jų pasiūlymui skirti atitinkami balai.

90. Taigi, kalbant apie kriterijų „Pagrindiniai ekspertai“, vienintelė pastaba, kurią Komisija nurodė įvertinusi ieškovių pasiūlymą, kiek jis susijęs su pagrindiniais trim ekspertais, t. y. „bendras profilis geras“, yra neaiški ir neatspindi balų, skirtų už kiekvieną ieškovių ekspertą, skirtumo. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad nors ieškovių pasiūlymas įvertintas 10,50 balo iš 14 galimų už „darbo grupės vadovą“, jis įvertintas 7,58 balo iš 8 galimų už „elektroninių dokumentų ir elektroninio archyvavimo sistemos ekspertą“ ir 6,92 balo iš 8 galimų už „portalo ekspertą“. Taigi tokia pastaba ieškovėms neleido suprasti, kodėl tokie balai skirti jų pasiūlymui už kriterijų „Pagrindiniai ekspertai“.

91. Be to, dėl kriterijaus „Organizacija ir metodologija“ reikia pažymėti, kad pastaba „veiklos sąrašas pakankamai išsamus, o padedančių ekspertų sąrašas labai geras. Užtikrinamas kokybės lygis labai konkurencingas“, kiek ji susijusi su subkriterijumi „strategija“, atrodo labai teigiama. Tačiau pastaba „bendras veiklos tvarkaraštis geras“, kiek ji susijusi su subkriterijumi „veiklos tvarkaraštis“, yra tik teigiama, bet įvertinimas neaiškus. Tokios pastabos neleidžia ieškovėms suprasti, kodėl jų pasiūlymas įvertintas tik 32,33 balo iš 40 galimų už subkriterijų „strategija“, nors už subkriterijų „veiklos tvarkaraštis“ jis buvo įvertintas 19,33 balo iš 20 galimų.

92. Be to, pastaba „bendra nuomonė dėl pagrindinių problemų netvirta, netinkamai apibrėžta rizikos analizė ir mažinimas“, kiek ji susijusi su kriterijumi „Pagrįsta sutarties vykdymo analizė“, yra neaiški. Konkrečiai tariant, ji neleidžia ieškovėms suprasti, kodėl Komisija „pagrindinių problemų“ aprašymą jų pasiūlyme įvertino kaip neišsamų. Be to, ši pastaba taip pat neleidžia ieškovėms suprasti, kodėl jų pasiūlyme netinkamai apibrėžta „rizikos analizė“ ir „mažinimas“.

93. Todėl darytina išvada, kad Komisijos pastabos nėra pakankamas motyvavimas, net atsižvelgiant į lentelėje nurodytus balus.

94. Taigi 2012 m. vasario 21 d. laiške nepateikiama informacija, kurią būtų galima laikyti pakankamu sprendimo atmesti ieškovių pasiūlymą motyvavimu.

95. Iš to, kas pasakyta, matyti, kad Komisija nepakankamai motyvavo ginčijamą sprendimą.

96. Taigi reikia konstatuoti, kad Komisija neįvykdė pareigos motyvuoti pagal Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalį, todėl ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas.

Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, iš esmės siejamo su bendrojo principo, pagal kurį draudžiama keisti sutarties dokumentus vykstant konkurso procedūrai, pažeidimu

97. Ieškinio trečiajame pagrinde, kuris pirmą kartą nurodytas dublike, ieškovės kaltina Komisiją, kad ji iš esmės pažeidė bendrąjį principą, pagal kurį draudžiama keisti konkurso dokumentus vykstant konkurso procedūrai ir jau gavus pasiūlymus nustatyti sutarties sudarymo subkriterijų lyginamuosius svorius, kuriais remiantis įvertintas jų pasiūlymas. Iš anksto nespręsdamas dėl šio naujo pagrindo priimtinumo Bendrasis Teismas mano, kad jo nagrinėjimas būtų per ankstyvas. Kadangi ginčijamo sprendimo motyvavimas yra nepakankamas, ieškovės negalėjo veiksmingai ginti savo teisių, o Bendrasis Teismas negali priimti galutinio sprendimo dėl klausimo, ar tai, kad vertinimo komitetas taikė minėtus lyginamuosius svorius, galėjo turėti įtakos sprendimui sudaryti nagrinėjamą sutartį. Todėl galimas prašymas dėl panaikinimo, k bendrojo principo, pagal kurį draudžiama keisti sutarties dokumentus vykstant konkurso procedūrai, pažeidimu, bet kuriuo atveju gali būti nagrinėjamas tik atsižvelgiant į sprendimo, kuris pakeis ginčijamą sprendimą, motyvus (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 20 d. Bendrojo Teismo sprendimo Alfastar Benelux prieš Tarybą , T‑57/09, neskelbiamo Rinkinyje, 38–41 ir 51 punktus ir 62 punkte minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Teisingumo Teismą 116 punktą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

98. Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

99. Kadangi Komisija bylą pralaimėjo, ji padengia bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovių reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1. Panaikinti 2012 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimą Nr. CMS/cms D(2012)/00008 atmesti European Dynamics Luxembourg SA ir Evropaïki Dynamiki – Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE pasiūlymą, kurį jos pateikė ribotam konkursui Nr. EuropAid/131431/C/SER/AL.

2. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.