15.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 389/4

1.

Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 401 straipsnį (siejamą su 135 straipsnio 1 dalies i punktu) reikia aiškinti taip, kad pridėtinės vertės mokestis ir nacionalinis specialus azartinių lošimų mokestis gali būti taikomi tik alternatyviai, bet ne kumuliatyviai?

2.

Tik jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

Jei pagal nacionalinės teisės aktus azartiniams lošimams taikomas ir pridėtinės vertės mokestis, ir specialus mokestis, ar dėl to netaikomas pridėtinės vertės mokestis arba specialus mokestis, ar sprendimas, kuris mokestis negali būti taikomas, turi būti priimtas vadovaujantis nacionaline teise?

3.

Ar Direktyvos 2006/112 1 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį ir 73 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jiems prieštarauja nacionalinės teisės norma ar praktika, pagal kurią, naudojant galimybę laimėti suteikiančius lošimo automatus, apmokestinamoji vertė nustatoma pagal automato kasos turinį („elektroniniu būdu skaičiuojama kasa“) praėjus tam tikram laiko tarpui?

4.

Tik jei į trečiąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

Tuomet kaip turi būti nustatoma apmokestinamoji vertė?

5.

Ar Direktyvos 2006/112 1 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį ir 73 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pridėtinės vertės mokestis gali būti taikomas, tik jei verslininkas turi galimybę perkelti jį paslaugos gavėjui? Jei reikia: ką reiškia perkėlimas? Ar perkėlimas apima ir teisiškai leidžiamą galimybę atitinkamai padidinti prekės ar paslaugos kainą?

6.

Tik jei penktojo klausimo atveju sąlyga yra teisiškai leidžiama galimybė padidinti kainą:

Ar Direktyvos 2006/112 1 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį ir 73 straipsnį reikia aiškinti taip, kad teisės nuostatos, ribojančios atlygį už pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamas prekes ar paslaugas, nepažeidžiant Sąjungos teisės turi būti taikomos taip, kad nustatytu atlygiu būtų laikoma suma ne su PVM, o be PVM, taip pat ir tuo atveju, jei kalbama apie atlygį reglamentuojančias nacionalinės teisės normas, kurių tekstuose to nėra aiškiai numatyta?

7.

Tik jei į penktąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, o į šeštąjį ir trečiąjį — neigiamai:

Ar tokiu atveju pridėtinės vertės mokestis turi būti netaikomas visai lošimo automatų apyvartai, ar tik tai jos daliai, kurios neįmanoma perkelti paslaugos gavėjui, ir kaip tuomet šią dalį nustatyti — pvz., pagal tai, kokios apyvartos atveju viename žaidime statomos sumos nebuvo galima padidinti, ar pagal tai, kokios apyvartos atveju nebuvo galima padidinti valandinio kasos turinio?

8.

Ar Direktyvos 2006/112 1 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad jai prieštarauja nesuderintą mokestį reglamentuojanti nacionalinės teisės norma, pagal kurią visa mokėtino pridėtinės vertės mokesčio suma įskaičiuojama į šį mokestį?

9.

Tik jei į aštuntąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

Ar pridėtinės vertės mokesčio įskaičiavimas į nacionalinį nesuderintą mokestį šį mokestį mokančių verslininkų atveju reiškia, kad pridėtinės vertės mokestis negali būti taikomas jų konkurentams, mokantiems ne šį, o kitą specialų mokestį, kurių atveju toks įskaičiavimas nenumatytas?