Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62012CN0402

Byla C-402/12 P: 2012 m. rugpjūčio 24 d. Europos Parlamento pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. birželio 14 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-396/09 Vereniging Milieudefensie, Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht prieš Komisiją

OL C 9, 2013 1 12, p. 26–26 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

12.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 9/26


2012 m. rugpjūčio 24 d. Europos Parlamento pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. birželio 14 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-396/09 Vereniging Milieudefensie, Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht prieš Komisiją

(Byla C-402/12 P)

2013/C 9/43

Proceso kalba: olandų

Šalys

Apeliantas: Europos Parlamentas, atstovaujamas L. Visaggio ir G. Corstens

Kitos proceso šalys: Vereniging Milieudefensie, Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht, Europos Komisija, Nyderlandų Karalystė, Europos Sąjungos Taryba

Apelianto reikalavimai

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo

panaikinti 2012 m. birželio 14 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-396/09,

priimti sprendimą šioje byloje ir atmesti visą ieškovių pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį,

priteisti iš ieškovių pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Parlamento nuomone, Bendrasis Teismas pažeidė teisę, kai manė, jog gali vertinti Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 (1) galiojimą remdamasis Orhuso konvencijos (2) 9 straipsnio 3 dalimi, nors ši nuostata nėra tiesiogiai veikianti. Šią prielaidą Bendrasis Teismas grindė nusistovėjusios teismo praktikos, susijusios su privataus asmens galimybe remtis tarptautinės sutarties nuostatomis siekiant užginčyti Europos Sąjungos veiksmą, bei šioje byloje nagrinėjamų tarptautinių įsipareigojimų pobūdžio ir apimties klaidingu aiškinimu.

Konkrečiai kalbant, Bendrasis teismas taikė praktiką, įtvirtintą sprendimuose Fediol  (3) ir Nakajima  (4), tačiau neatsižvelgė į tai, kad ši praktika, kuri iki šiol labai menka, gali būti taikoma tik išimties tvarka ir esant itin specifinėms sąlygoms. Pirma, Bendrasis teismas skundžiamame sprendime nesistengė įvertinti, ar nagrinėjamu atveju tos sąlygos įvykdytos, ir, antra, neatsižvelgė į minėtos teismo praktikos išimtinį pobūdį.


(1)  2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, p. 13).

(2)  1998 m. birželio 25 d Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, patvirtinta 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu 2005/370/EB (OL L 124, p. 1).

(3)  1989 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fediol prieš Komisiją (70/87, Rink. p. I-1781).

(4)  1991 m. gegužės 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas Nakajima prieš Tarybą (C-69/89, Rink. p. I-2069)


Top