EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62012CN0145

Byla C-145/12 P: 2012 m. kovo 26 d. Neubrandenburger Wohnungsgesellschaft mbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. sausio 9 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-407/09, Neubrandenburger Wohnungsgesellschaft mbH prieš Europos Komisiją

OL C 138, 2012 5 12, p. 9–10 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2012 5 12   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 138/9


2012 m. kovo 26 d.Neubrandenburger Wohnungsgesellschaft mbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. sausio 9 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-407/09, Neubrandenburger Wohnungsgesellschaft mbH prieš Europos Komisiją

(Byla C-145/12 P)

(2012/C 138/15)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Neubrandenburger Wohnungsgesellschaft mbH, atstovaujama advokatų M. Núñez-Müller ir J. Dammann de Chapto

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Bavaria Immobilien Beteiligungsgesellschaft mbH & Co. Objekte Neubrandenburg KG, Bavaria Immobilien Trading GmbH & Co. Immobilien Leasing Objekt Neubrandenburg KG

Apeliantės reikalavimai

Panaikinti skundžiamą nutartį.

Priimti galutinį sprendimą byloje ir anuliuoti 2009 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimą (D/53320) ir bet kuriuo atveju priimti galutinį sprendimą dėl ieškinio byloje T-407/09 priimtinumo.

Nepatenkinus šio reikalavimo:

pripažinti, kad Komisija neįvykdė savo pareigų pagal SESV 108 straipsnį ir Reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nepradėdama formalios tyrimo procedūros pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį.

Priteisti iš Komisijos ir jos pusėje į bylą įstojusių šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir bylą T-407/09 nagrinėjant pirmojoje instancijoje.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis apeliacinis skundas pateiktas dėl 2012 m. sausio 9 d. Bendrojo Teismo nutarties byloje T-407/09, kuria Teismas atmetė kaip nepriimtiną ieškovės (dabar — apeliantės) ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos sprendimą, kaip teigiama, pateiktą 2009 m. liepos 29 d. rašte, kuriame nurodyta, jog tam tikroms ieškovės būstų pirkimo — pardavimo sutartims, sudarytoms privatizuojant valstybei priklausančius būstus Noibrandenburge, EB 87 straipsnio 1 dalis netaikoma, ir pripažinti, kad Komisija nesiėmė veiksmų, kaip tai suprantama pagal EB 232 straipsnį, nes nepateikė savo nuomonės apie šias sutartis pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 4 straipsnį.

Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia keturiais pagrindais.

Pirma, skundžiama nutartimi pažeista SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, nes Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad 2009 m. liepos 29 d. Komisijos raštas nėra skundžiamas sprendimas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Bendrasis Teismas įvertino raštą tik pagal jo formuluotę. Tačiau pagal nusistovėjusioje Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintus principus Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į rašto pobūdį, šiuo raštu Komisijos siekiamą tikslą ir aplinkybes, kuriomis jis buvo parengtas.

Antra, skundžiama nutartimi pažeista garantija į veiksmingą teisminę apsaugą pagal Europos Sąjungos teisę. Bendrasis Teismas nusprendė, kad 2009 m. liepos 29 d. Komisijos rašto negalima apskųsti pirmiausia dėl to, kad rašte pateiktą pagalbos vertinimą Komisija pripažino „laikinu“. Jei Komisija galėjo teisiškai galutinį vertinimą padaryti priemone be teisinių pasekmių, tiesiog žodžiu pripažindama savo vertinimą „laikinu“, ji gali laisvai nuspręsti, kada priimti skundžiamą sprendimą. Tuomet būtų nebeįmanoma veiksminga teisminė asmenų teisių apsauga.

Trečia, skundžiama nutartimi pažeistas SESV 265 straipsnis, nes Bendrasis Teismas, pirma, nusprendė, kad 2009 m. liepos 29 d. rašto nebuvo galima ginčyti ir, antra, klaidingai nustatė, kad neįvykdytos sąlygos pareikšti ieškinį dėl neveikimo. Todėl apeliantė neteko bet kokios teisių apsaugos galimybės.

Galiausiai, nutartis nepakankamai motyvuota, todėl neįvykdyta pareiga motyvuoti sprendimą, įtvirtinta Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsnyje.


Top