—

M. Timmel, atstovaujamo advokatų W. Haslinger ir J. Motamedi de Silva,

—

Aviso Zeta AG, atstovaujamos advokato A. Jank,

—

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos T. Materne ir J.‑C. Halleux,

—

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir S. Šindelková,

—

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos C. Wissels ir M. de Ree,

—

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes, A. Cunha ir S. Borba,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Braun, I. Rogalski ir R. Vasileva,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, p. 64; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 6 t., p. 356, toliau – Prospektų direktyva), 14 straipsnio 2 dalies b punkto ir 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinančio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL L 149, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 307, toliau – Prospektų reglamentas), 22 straipsnio 2 dalies ir 29 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant M. Timmel ir Aviso Zeta AG (toliau – Aviso Zeta) ginčą dėl to, kad M. Timmel pasirašė 40000 vienetų „Dragon FX Garant“ vertybinių popierių, kuriuos siūlė tarpininkė Aviso Zeta, tačiau vėliau sutarties atsisakė.

3

Prospektų direktyvos 4 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, teigiama, kad ji palengvina „plačiausią įmanomą investicinio kapitalo prieinamumą visos Bendrijos mastu <...> įmonėms, suteikiant emitentui bendrą pasą“.

4

Pagal šios direktyvos 10 konstatuojamąją dalį jos ir ją įgyvendinančių priemonių tikslas yra užtikrinti investuotojo apsaugą ir rinkos veiksmingumą, laikantis atitinkamuose tarptautiniuose forumuose priimtų aukštų reguliavimo standartų.

5

Tos pačios direktyvos 31 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Siekiant palengvinti įvairių prospektą sudarančių dokumentų cirkuliaciją, turėtų būti skatinamas elektroninės ryšių įrangos, pvz., interneto, naudojimas. Investuotojams prašant, prospektas visada turėtų būti pateikiamas atspausdintas ant popieriaus ir nemokamai.“

6

Pagal Prospektų direktyvos 34 konstatuojamąją dalį:

„Bet koks naujas investicijos įvertinimui galintis turėti įtakos klausimas, kuris iškyla po prospekto paskelbimo, bet prieš pasiūlymo nutraukimą arba prekybos reguliuojamoje rinkoje pradžią, turėtų būti tinkamai įvertinamas investuotojų, todėl reikalaujama, kad būtų patvirtinamas ir platinamas prospekto priedas.“

7

Šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies r punkte bazinis prospektas apibrėžtas kaip „prospektas, kuriame yra visa reikalinga informacija, kaip nurodyta 5, 7 ir 16 straipsniuose, jei yra priedas, apie emitentą ir vertybinius popierius, kurie bus siūlomi visuomenei arba įtraukiami į prekybos sąrašą, ir emitento pasirinkimu į galutines pasiūlymo sąlygas“.

8

Minėtos direktyvos 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta:

„Toliau nurodytiems vertybinių popierių tipams prospektą gali, emitento, siūlytojo ar asmens, prašančio įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, pasirinkimu, sudaryti bazinis prospektas, kuriame pateikiama visa svarbi informacija apie emitentą ir vertybinius popierius, kurie siūlomi visuomenei arba bus įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą:

<...>

Baziniame prospekte pateikiama informacija prireikus papildoma, remiantis 16 straipsniu, atnaujinta informacija apie emitentą ir vertybinius popierius, kurie bus siūlomi visuomenei arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą.

Jei galutinės pasiūlymo sąlygos nėra įtrauktos nei į bazinį prospektą, nei į jo priedą, galutinės sąlygos pateikiamos investuotojams ir kompetentingai institucijai atliekant kiekvieną viešą pasiūlymą kiek galima greičiau ir, jei galima, prieš pasiūlymo pradžią. Tokiu atveju taikomos 8 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos.“

9

Prospektų direktyvos 8 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad jei galutinė pasiūlymo kaina ir vertybinių popierių kiekis, kuris bus pasiūlytas visuomenei, negali būti įtraukti į prospektą:

Galutinė pasiūlymo kaina ir vertybinių popierių kiekis pateikiami buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir paskelbiami, kaip numatyta 14 straipsnio 2 dalyje.“

10

Pagal šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalį „joks prospektas neskelbiamas, kol jo nepatvirtino kompetentinga buveinės valstybės narės institucija“.

11

Šios direktyvos 14 straipsnio 2, 5, 7 ir 8 dalyse nustatyta:

„2.   Prospektas laikomas pateiktu visuomenei, jei jis paskelbiamas:

<...>

<...>

5.   Jei prospektą sudaro keli dokumentai ir (arba) jis apima nuorodos būdu pateikiamą informaciją, prospektą sudarantys dokumentai ir informacija gali būti skelbiami ir platinami atskirai, su sąlyga, kad minėti dokumentai yra nemokamai prieinami visuomenei 2 dalyje nustatytomis sąlygomis. <...>

<...>

7.   Jei prospektas pateikiamas visuomenei elektronine forma, investuotojui prašant jam nemokamai pateikiamas ir spausdintas egzempliorius, jį pateikia emitentas, siūlytojas, asmuo, prašantis įtraukimo į prekybos sąrašą, arba finansiniai tarpininkai, pateikiantys ar parduodantys vertybinius popierius.

8.   Siekdama atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose ir užtikrinti vienodą šios direktyvos taikymą, Komisija 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priima įgyvendinimo priemones straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalims. Pirma įgyvendinimo priemonių grupė priimama iki 2004 m. liepos 1 d.“

12

Tos pačios direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Kiekvienas svarbus naujas veiksnys, svarbi klaida ar netikslumas, susiję su prospekte nurodyta informacija ir galintys turėti įtakos vertybinių popierių įvertinimui, atsirandantys ar pastebėti po to, kai prospektas patvirtinamas ir prieš galutinį pasiūlymo visuomenei uždarymą arba laiką, kai pradedama prekyba reguliuojamoje rinkoje, nurodoma prospekto priede. Toks priedas patvirtinamas tokiu pat būdu ne ilgiau kaip per septynias darbo dienas ir paskelbiamas laikantis bent jau tokių pat nuostatų, kokios buvo taikomos skelbiant pradinį prospektą. Taip pat papildoma santrauka ir bet kokie jos vertimai, jei būtina atsižvelgti į naują priede esančią informaciją.“

13

Prospektų reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Baziniame prospekte ir jo galutinėse sąlygose turi būti pateikta ta pati informacija, kaip ir prospekte. Visi prospektui taikomi bendrieji principai galioja ir galutinėms sąlygoms. Nepaisant to, kai galutinės sąlygos nėra įtraukiamos į bazinį prospektą, jos neprivalo būti patvirtintos kompetentingos institucijos.“

14

Pagal Prospektų reglamento 25 konstatuojamąją dalį bazinio prospekto ir jo galutinių sąlygų formuluotės yra gerokai lankstesnės nei atskiros emisijos prospekto, tačiau tai neturėtų kliudyti investuotojams nesunkiai gauti svarbiausią informaciją.

15

Šio reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad „turi būti aiškiai nurodyta, kokią informaciją reikės įtraukti į galutines bazinio prospekto sąlygas. Reikia, kad šį reikalavimą būtų galima įvykdyti keliais skirtingais būdais, pavyzdžiui, baziniame prospekte gali būti palikta tuščių vietų, skirtų informacijai, kuri bus įtraukta į galutines sąlygas, arba su baziniu prospektu gali būti pateikiamas trūkstamos informacijos sąrašas.“

16

Pagal prospektų reglamento 22 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 7 dalis:

„1.   Bazinis prospektas sudaromas naudojant kurį nors iš 4–20 straipsniuose nurodytų aprašų ir informacinių priedų arba XVIII priedo lentelėje pateiktus jų derinius, sudaromus pagal įvairių tipų vertybinius popierius.

Atsižvelgiant į emitento ir vertybinių popierių tipą, baziniame prospekte pateikiami I–XVII prieduose nurodyti informacijos punktai, nustatyti 4–20 straipsniuose nurodytuose aprašuose ir informaciniuose blokuose. Kompetentinga institucija neturi reikalauti, kad prospekte būtų informacijos punktai, neįtraukti į I–XVII priedus.

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi [Prospektų direktyvos] 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, patvirtindama prospektą pagal tos direktyvos 13 straipsnį, kiekvienu atveju gali reikalauti, kad emitentas, siūlytojas ar asmuo, prašantis įtraukti vertybinius popierius į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, užpildytų kiekvieną informacinį punktą.

2.   Emitentas, siūlytojas ar asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, gali praleisti tuos informacijos punktus, kurie bazinio prospekto patvirtinimo metu yra nežinomi ir gali būti nustatyti tik atskiros emisijos metu.

<...>

4.   Į bazinio prospekto priede pateiktas galutines sąlygas galima įtraukti tik informacijos punktus, įeinančius į skirtingų vertybinių popierių raštų aprašus, kuriais remiantis sudarytas tas bazinis prospektas.

5.   Be 4–20 straipsniuose nustatytų aprašų ir informacijos blokų, į bazinį prospektą įtraukiama ši informacija:

<...>

7.   Kai per laikotarpį nuo bazinio prospekto patvirtinimo iki kiekvienos pagal bazinį prospektą išleidžiamos vertybinių popierių emisijos platinimo termino pabaigos arba, tam tikrais atvejais, iki prekybos šiais vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje pradžios atsiranda [Prospektų direktyvos] 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas veiksnys, emitentas, siūlytojas arba asmuo, prašantis įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, prieš platinimo termino pabaigą arba prieš leidžiant platinti tuos vertybinius popierius paskelbia priedą.“

17

Pagal Prospektų reglamento 26 straipsnio 5 dalį „bazinio prospekto priede pateiktos galutinės sąlygos pateikiamos kaip atskiras dokumentas, kuriame pateikiamos tik galutinės sąlygos, arba įtraukiant galutines sąlygas į bazinį prospektą.“

18

To paties reglamento 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Paskelbiant prospektą arba bazinį prospektą elektronine forma pagal [Prospektų direktyvos] 14 straipsnio 2 dalies c, d ir e punktus arba šią formą panaudojant kaip papildomą paskelbimo būdą, taikomi šie reikalavimai:

<...>

<...>“

19

1991 m. gruodžio 6 d. Kapitalo rinkos įstatymo (Kapitalmarktgesetz, BGBl. 625/1991) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Jeigu pasiūlymas, kuris turi būti paskelbtas prospekte, pateikiamas nepaskelbus prospekto arba informacijos pagal 6 straipsnį, investuotojai, kurie yra vartotojai, kaip jie suprantami pagal Vartotojų apsaugos įstatymo (Konsumentenschutzgesetz) 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą, gali atsisakyti pasiūlymo arba sutarties.“

20

2006 m. spalio 30 d. M. Timmel, gyvenantis Vienoje (Austrija), tarpininkaujamas Aviso Zeta, taip pat įsteigtos Vienoje, pasirašė 40000 vienetų „Dragon FX Garant“ vertybinių popierių, kurių vieneto nominali vertė yra mažesnė negu 50000 eurų ir kurių emitentė buvo Lehman Brothers Treasury Co. BV, kurios buveinė yra Amsterdame (Nyderlandai).

21

Vėliau M. Timmel pareiškė, kad nori atsisakyti šio pasirašymo pagal 1991 m. gruodžio 6 d. Kapitalo rinkos įstatymo 5 straipsnį, ir tvirtino, kad pasiūlymas pateiktas tinkamai nepaskelbus su juo susijusios informacijos. Nenurodytas „International Securities Identification Number“ (ISIN) kodas, emisijos valiuta, nepateikta jokios informacijos apie atitinkamų vertybinių popierių ankstesnę ir būsimą vertės kaitą ir jų pelningumo apskaičiavimo būdą.

22

Anot M. Timmel, bazinis prospektas ir trys jo priedai atitinkamai buvo paskelbti 2006 m. rugpjūčio 9 ir 29 d. ir tų pačių metų rugsėjo 6 ir 26 d. Be to, galutinių sąlygų projektas paskelbtas 2006 m. rugsėjo 19 d., o jų galutinė versija – 2006 m. gruodžio 4 d.

23

Tačiau šie dokumentai nebuvo tinkamai paskelbti nei vertybinių popierių biržoje, nei emitentės buveinėje ar finansų tarpininko biure. Įvairūs prospektą sudarantys dokumentai buvo laikomi tik Vienoje. Be to, su dokumentais, susijusiais su pasiūlymu pirkti vertybinius popierius, kurį laiką buvo galima susipažinti Liuksemburgo biržos interneto svetainėje, tačiau, norint juos perskaityti, reikėjo užsiregistruoti ir sumokėti mokestį, kad būtų galima perskaityti, be kita ko, privalomą prospekto priedą, kuriame įtvirtintos minėto pasiūlymo galutinės sąlygos.

24

Tokiomis aplinkybėmis M. Timmel kreipėsi į Handelsgericht Wien (Vienos komercinių bylų teismas). Šis teismas mano, kad bylos baigtis, be kita ko, priklauso nuo to, ar pagal Prospektų reglamento 22 straipsnio 2 dalį Aviso Zeta privalėjo paskelbti iš principo privalomai įtrauktiną informaciją, kuri patvirtinant bazinį prospektą dar nebuvo žinoma, bet jau buvo žinoma paskelbiant prospekto priedą.

25

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pabrėžia Prospektų direktyvos 14 straipsnio 2 dalies b punkto versijų įvairiomis kalbomis skirtumus, susijusius su tuo, ar reikalavimai pateikti prospektą visuomenei registruotoje emitento buveinėje ir finansų tarpininkų biuruose yra kumuliaciniai, ar alternatyvūs.

26

Šiomis aplinkybėmis Handelsgericht Wien nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

27

Pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Prospektų reglamento 22 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal šio straipsnio 1 dalį privalomai įtrauktina informacija, kuri skelbiant bazinį prospektą dar nebuvo žinoma, bet jau yra žinoma paskelbiant prospekto priedą, turi būti įtraukta į tą priedą, o gal šią informaciją prireikus galima praleisti.

28

Visų pirma primintina, kad Prospektų reglamento 22 straipsnyje nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta baziniame prospekte ir galutinėse sąlygose.

29

Šiuo klausimu iš Prospektų reglamento 26 straipsnio 5 dalies matyti, kad šia nuostata siekiama suteikti emitentams tam tikro lankstumo ir jiems leidžiama paskelbti galutines sąlygas baziniame prospekte arba kaip atskirą dokumentą.

30

Išskiriami, viena vertus, tam tikri duomenys, kurie būtini konkrečiam sandoriui sudaryti (kaip antai galutinė atitinkamų vertybinių popierių kaina) ir, kita vertus, bendra informacija, kuri leidžia investuotojams įvertinti galimą riziką prieš nusprendžiant pasirašyti vertybinius popierius.

31

Tačiau Prospektų reglamento 22 straipsnio 5 dalies 1 punkte emitentas įpareigojamas baziniame prospekte nurodyti informaciją, kuri bus įtraukta į galutines sąlygas. Taip pat įtvirtinta, kad jei galutinėse sąlygose pateikta informacija negalėjo būti įtraukta į bazinį prospektą, jame turi būti nurodyta, kad tokia informacija egzistuoja.

32

Be to, Prospektų reglamento 22 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, be kita ko, kai per laikotarpį nuo bazinio prospekto patvirtinimo iki kiekvienos pagal bazinį prospektą išleidžiamos vertybinių popierių emisijos platinimo termino pabaigos atsiranda svarbus naujas veiksnys, esminė klaida ar netikslumas, susiję su baziniame prospekte nurodyta informacija ir galintys turėti įtakos vertybinių popierių įvertinimui, kaip tai suprantama pagal Prospektų direktyvos 16 straipsnio 1 dalį, emitentas arba siūlytojas baigiantis platinimo terminui turi paskelbti priedą.

33

Būtent atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia aiškinti Prospektų reglamento 22 straipsnio 2 dalį, pagal kurią emitentui ar siūlytojui suteikiama galimybė neskelbti tam tikros pagal to paties straipsnio 1 dalį privalomai įtrauktinos informacijos tuo atveju, kai ji nėra žinoma patvirtinant bazinį prospektą ir gali būti nustatyta tik emisijos momentu.

34

Šiuo klausimu, aiškinant šias nuostatas a contrario, matyti, kad, kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 38 punkte, jei bazinio prospekto patvirtinimo momentu emitentas žino ar gali nustatyti Prospektų reglamento 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, tokia informacija turi būti paskelbta tame prospekte.

35

Jei privalomai įtrauktina informacija, kuri nėra žinoma paskelbiant bazinį prospektą ir gali būti nustatyta tik emisijos momentu, pati savaime nėra svarbus naujas veiksnys arba esminė klaida ar netikslumas, kaip tai suprantama pagal Prospektų direktyvos 16 straipsnio 1 dalį, prireikus ji turi būti paskelbta galutinėse sąlygose.

36

Iš Prospektų reglamento 21 ir 25 konstatuojamųjų dalių matyti, kad baziniame prospekte ir galutinėse sąlygose turi būti pateikta tiek pat informacijos kaip ir vienu kartu paskelbtame prospekte. Tai, be kita ko, suponuoja, kad pagal šio reglamento 22 straipsnio 1 dalį privaloma informacija, kuri nėra žinoma paskelbiant bazinį prospektą ir gali būti nustatyta tik emisijos momentu, skelbiama galutinėse sąlygose.

37

Tačiau jei, pirma, ši informacija yra svarbus naujas veiksnys arba ja ištaisoma esminė klaida ar netikslumas ir, antra, ji gali turėti įtakos vertybinių popierių įvertinimui, būtina paskelbti priedą, kaip numatyta Prospektų direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje ir Prospektų reglamento 22 straipsnio 7 dalyje.

38

Šiuo klausimu tai, ar pagrindinėje byloje aptariama informacija turėjo įtakos vertybinių popierių įvertinimui, kaip tai suprantama pagal Prospektų direktyvos 16 straipsnio 1 dalį, turi nustatyti nacionalinis teismas.

39

Kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 43 punkte, norint atsakyti į šį klausimą, reikia įvertinti įrodymus, susijusius su informacijos pobūdžiu ir jos poveikiu investuotojo sprendimui pasirašyti vertybinius popierius.

40

Taigi į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti, jog Prospektų reglamento 22 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad šio straipsnio 1 dalyje numatyta privalomai įtrauktina informacija, kuri skelbiant bazinį prospektą dar nebuvo žinoma, bet jau yra žinoma paskelbiant šio prospekto priedą, turi būti įtraukta į tą priedą, jei ši informacija yra svarbus naujas veiksnys arba esminė klaida ar netikslumas, galintys turėti įtakos vertybinių popierių įvertinimui, kaip tai suprantama pagal Prospektų direktyvos 16 straipsnio 1 dalį, o tai turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

41

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar tuo atveju, kai bazinis prospektas paskelbtas be informacijos, kuri privaloma pagal Prospektų reglamento 22 straipsnio 1 dalies [antrą pastraipą], visų pirma pagal V priedą, o galutinės sąlygos nepaskelbtos, paskelbimas atitinka tame straipsnyje numatytus reikalavimus.

42

Iš atsakymo į pirmuosius du klausimus matyti, jog tam, kad prospektas atitiktų Prospektų reglamento 22 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, pirmiausia pagal šio straipsnio 1 dalį baziniame prospekte turi būti pateikta privalomai įtrauktina informacija, kuri emitentui yra žinoma skelbiant prospektą.

43

Be to, pažymėtina, kad pagal Prospektų direktyvos 13 straipsnio 1 dalį ir Prospektų reglamento 22 straipsnio 1 dalies [antrą pastraipą] bazinis prospektas skelbiamas po to, kai jį patvirtina kompetentingos institucijos.

44

Antra, privalomai įtrauktina informacija, kurią emitentas sužinojo jau paskelbus bazinį prospektą, bet iki platinimo termino pabaigos, turi būti nurodyta priede, jei ji yra svarbus naujas veiksnys, esminė klaida ar netikslumas, kaip tai suprantama pagal Prospektų direktyvos 16 straipsnio 1 dalį.

45

Kad tokio priedo paskelbimas būtų tinkamas, pagal šios direktyvos 16 straipsnio 1 dalį jį taip pat turi iš anksto patvirtinti kompetentingos institucijos.

46

Jei minėta informacija nėra svarbus naujas veiksnys arba esminė klaida ar netikslumas, kaip tai suprantama pagal Prospektų direktyvos 16 straipsnio 1 dalį, ji turi būti paskelbta galutinėse sąlygose, jei įvykdytos Prospektų reglamento 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos ir jei ši informacija iš dalies ar visiškai nepakeičia baziniame prospekte nurodytos informacijos.

47

Be to, pagal Prospektų reglamento 22 straipsnio 5 dalį baziniame prospekte turi būti nurodyta informacija, kuri bus įtraukta į jo galutines sąlygas.

48

Šiuo klausimu primintina, kad, kaip numatyta Prospektų reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje, galutinės sąlygos neprivalo būti iš anksto patvirtintos kompetentingų institucijų. Iš Prospektų direktyvos 5 straipsnio 4 dalies trečios pastraipos matyti, kad jei galutinės sąlygos nėra įtrauktos nei į bazinį prospektą, nei į jo priedą, jos pateikiamos investuotojams ir kompetentingai institucijai kuo greičiau ir iki pasiūlymo pradžios.

49

Taigi į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad tuo atveju, kai bazinis prospektas paskelbtas be informacijos, kuri privaloma pagal Prospektų reglamento 22 straipsnio 1 dalį, visų pirma pagal V priedą, paskelbimas neatitinka tame straipsnyje numatytų reikalavimų, jei vėliau nepaskelbiamos galutinės sąlygos. Tam, kad informacija, kuri pagal Prospektų reglamento 22 straipsnio 1 dalį turi būti įtraukta į bazinį prospektą, galėtų būti nurodyta galutinėse sąlygose, baziniame prospekte turi būti nurodyta, kokia informacija bus įtraukta į tas galutines sąlygas, ir ši informacija turi atitikti šio reglamento 22 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus.

50

Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar Prospektų reglamento 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas aiškintinas taip, kad reikalavimas, kad prospektas arba bazinis prospektas turi būti lengvai pasiekiamas patekus į tinklalapį, kuriame jie skelbiami, tenkinamas, kai privaloma užsiregistruoti tame tinklalapyje, numatyta išlyga dėl teisinės atsakomybės apribojimo ir būtina nurodyti elektroninio pašto adresą, kai norint perskaityti elektroninius dokumentus reikia susimokėti arba kai nemokamai galima skaityti tik dalį prospekto – du dokumentus per mėnesį.

51

Pirma, dėl būtinybės užsiregistruoti ir sutikti su išlyga dėl teisinės atsakomybės apribojimo ir nurodyti elektroninio pašto adresą konstatuotina, kad šios sąlygos riboja galimybę susipažinti su elektronine forma paskelbtu prospektu ir savaime nesuderinamos su Prospektų reglamento 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu lengvo pasiekiamumo reikalavimu.

52

Tokios sąlygos visų pirma gali atgrasyti tam tikrus potencialius investuotojus. Be to, sutikimas su išlyga dėl teisinės atsakomybės ribojimo yra sąlyga, dėl kurios atsiranda nelygybė tarp galimo emitento ar tarpininko ir potencialaus investuotojo ir kuri savaime prieštarauja Prospektų direktyvos 10 konstatuojamojoje dalyje nurodytam jos tikslui užtikrinti investuotojų apsaugą.

53

Antra, kiek tai susiję su tuo, kad, norint susipažinti su elektronine forma paskelbtu prospektu, reikia susimokėti, Prospektų reglamento 29 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikia aiškinti atsižvelgiant į Prospektų direktyvos 14 straipsnio 5 dalį, kurioje aiškiai numatyta, kad net tuo atveju, kai prospektą sudarantys dokumentai skelbiami atskirai, jie turi būti nemokamai prieinami visuomenei.

54

Todėl prospekto paskelbimas elektronine forma tinklalapyje, prie kurio prieiga yra mokama arba kuriame nemokamai galima perskaityti tik kai kuriuos prospektą sudarančius dokumentus, laikytinas neatitinkančiu lengvo pasiekiamumo sąlygos, numatytos Prospekto reglamento 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

55

Galiausiai reikia patikslinti, kad Prospektų direktyvos 14 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad jei prospektas pateikiamas visuomenei elektronine forma, investuotojo prašymu nemokamai turi būti pateikiamas ir spausdintas egzempliorius, šiuo klausimu įtakos neturi.

56

Nei iš Prospektų direktyvos ar Prospektų reglamento nuostatų, nei iš šių teisės aktų struktūros nematyti, kad prospektą sudarančių dokumentų pasiekiamumo sąlygą galima traktuoti skirtingai, nelygu, koks emitento pasirinktas paskelbimo būdas.

57

Priešingai, Sąjungos teisės aktų leidėjas Prospektų reglamento 29 straipsnio 1 dalyje patikslino, kad joje įtvirtintos paskelbimo elektronine forma sąlygos turi būti įvykdytos, kai prospektas skelbiamas pagal Prospektų direktyvos 14 straipsnio 2 dalies c–e punktus arba kai ši forma panaudojama kaip papildomas paskelbimo būdas.

58

Be to, iš Prospektų direktyvos 31 konstatuojamosios dalies matyti, kad teisės aktų leidėjas siekė skatinti prospektų skelbimą elektronine forma, nes taip palengvinama šių dokumentų cirkuliacija. Taigi sutikimas su mažesne investuotojų apsauga tuo atveju, kai prospektas skelbiamas elektronine forma, prieštarautų tokiam tikslui.

59

Taigi į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti, kad Prospektų reglamento 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas aiškintinas taip, kad reikalavimas, jog prospektas arba bazinis prospektas turi būti lengvai pasiekiami patekus į tinklalapį, kuriame jie skelbiami, netenkinamas, kai privaloma užsiregistruoti tame tinklalapyje, numatyta išlyga dėl teisinės atsakomybės apribojimo ir būtina nurodyti elektroninio pašto adresą, kai, norint perskaityti elektroninius dokumentus, reikia susimokėti arba kai nemokamai galima skaityti tik dalį prospekto – du dokumentus per mėnesį.

60

Penktuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar Prospektų direktyvos 14 straipsnio 2 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad bazinis prospektas turi būti pateikiamas visuomenei registruotoje emitento buveinėje ir finansų tarpininkų biuruose.

61

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal šios nuostatos versiją vokiečių kalba bazinis prospektas turi būti pateikiamas registruotoje emitento buveinėje arba finansų tarpininko biure, o versijose ispanų, anglų ir prancūzų kalbomis prospektas turi būti prieinamas abiejose vietose.

62

Šiuo klausimu primintina, kad nuostatą, kurios dėl versijų įvairiomis kalbomis skirtumų aiškus ir vienodas aiškinimas negalimas, reikia aiškinti atsižvelgiant į jos tikslą ir struktūrą (žr., be kita ko, sprendimų Bouchereau, 30/77, EU:C:1977:172, 14 punktą ir Borgmann, C‑1/02, EU:C:2004:202, 25 punktą).

63

Pažymėtina, kad dėl būtinybės vienodai taikyti, taigi ir aiškinti, Sąjungos teisės aktą neleidžiama remtis tik viena jo versija ir reikalaujama, kad jis būtų aiškinamas remiantis tikrąja jo autoriaus valia ir siekiamu tikslu, atsižvelgiant visų pirma į versijas visomis kalbomis (žr., Sprendimo Interportal und Marketing, C‑569/08, EU:C:2010:311, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

64

Kiek tai susiję su pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata, pažymėtina, kad iš Prospektų direktyvos 4 ir 10 konstatuojamųjų dalių aiškiai matyti, kad ja siekiama, be kita ko, užtikrinti investuotojų apsaugą ir suteikti įmonėms plačiausią įmanomą investicinio kapitalo prieinamumą visos Europos Sąjungos mastu, suteikiant vertybinių popierių emitentams bendrą pasą.

65

Kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 81 punkte, šiems tikslams gali būti pakenkta tuo atveju, kai registruota emitento buveinė yra kitoje valstybėje narėje negu finansų tarpininko biuras, nes bazinis prospektas spausdintas būtų pateikiamas tik vienoje iš šių vietų.

66

Be to, Prospektų direktyvos struktūra skatina manyti, kad prospektas turi būti pateikiamas visuomenei ir registruotoje emitento buveinėje, ir finansinio tarpininko biure.

67

Kadangi šios direktyvos 14 straipsnio 7 dalyje reikalaujama, kad jei prospektas pateikiamas visuomenei elektronine forma, investuotojo prašymu emitentas ar finansų tarpininkas nemokamai turi pateikti ir spausdintą egzempliorių, pastarieji turi turėti šio prospekto egzempliorių, kad galėtų įvykdyti šią pareigą. Taigi tai reiškia, kad prospektas turi būti prieinamas ir registruotoje emitento buveinėje, ir finansų tarpininko biure, kaip pažymi Komisija.

68

Taigi į penktąjį klausimą reikia atsakyti, jog Prospektų direktyvos 14 straipsnio 2 dalies b punktas aiškintinas taip, kad bazinis prospektas turi būti pateikiamas visuomenei ir registruotoje emitento buveinėje, ir finansų tarpininkų biuruose.

69

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: