1

Savo ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad nustatydama ir palikdama galioti mokesčio lengvatą už įmokas, sumokėtas kaupiant pensiją, tiek, kiek ji taikoma tik mokėjimams Belgijoje įsteigtoms institucijoms ar fondams, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 56 ir 63 straipsnius.

2

Remiantis 1992 m. Pajamų mokesčių kodekso (code des impôts sur les revenus 1992, toliau – CIR 1992) 34 straipsnio 1–3 dalimis:

„1.   Pensijos, renta ir joms prilyginami mokėjimai, nesvarbu, kas yra jų mokėtojas, gavėjas, kaip jie kvalifikuojami ir kokios jų nustatymo ir skyrimo sąlygos, apima:

<...>

2.   Pensijos kaupimo pajamas sudaro:

<...>

3.   2 dalies 1 punkte nurodyta apmokestinama sukauptos sumos dalis lygi sumai, atitinkančiai į taupomąją sąskaitą padėtų neto sumų, į kurias atsižvelgiama taikant mokesčio lengvatą, bendros sumos 4,75 % metinę kapitalizaciją.

<...>“

3

CIR 1992 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pensijos, papildomos pensijos, renta, kapitalas, sukauptos sumos ir išperkamoji suma atleidžiami nuo mokesčio, jeigu susiję su taupomąja sąskaita arba kaupiamojo draudimo sutartimi, kurioms šio kodekso 145/1 straipsnio 5 punkte numatyta mokesčio lengvata nebuvo taikyta.

4

CIR 1992 145/1 straipsnyje numatyta:

„Atsižvelgiant į 145/2–145/16 straipsniuose numatytus apribojimus ir sąlygas, suteikiama mokesčio lengvata, apskaičiuojama remiantis šiomis išlaidomis <...>:

<...>

<...>“

5

CIR 1992 145/8 straipsnio pirma pastraipa suformuluota taip:

„Sumos, į kurias atsižvelgiama siekiant taikyti lengvatą kaupiant pensiją pagal CIR 1992 145/1 straipsnio 5 dalį, yra tos, kurios galutinai sumokamos Belgijoje:

6

CIR 1992 145/11 straipsnyje numatyta, kad pagal šio kodekso 145/16 straipsnį patvirtinta pensijų kaupimo fondo valdymo bendrovė šio fondo aktyvus ir pajamas iš šių aktyvų, atėmus mokesčius, privalo naudoti tik minėtame 145/11 straipsnyje nurodytoms investicijoms, laikantis tame straipsnyje nustatytų ribų.

7

Remiantis minėto kodekso 145/12 ir 145/13 straipsniais, 145/11 straipsnio nuostatos taip pat taikomos individualioms taupomosioms sąskaitoms ir kaupiamajam draudimui.

8

CIR 1992 145/15 straipsnyje nustatyta:

„Atidaryti kolektyvines arba individualias taupomąsias sąskaitas turi teisę tik 56 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos. Karalius dekretu, kuris aptariamas Ministrų taryboje, jo paties nustatytomis sąlygomis tokį patį leidimą gali suteikti pagal Belgijos teisę įsteigtoms biržos bendrovėms.

Teisę sudaryti kaupiamojo draudimo sutartis turi tik tos draudimo įmonės, kurios vykdo „gyvybės“ veiklą, kaip numatyta 1975 m. liepos 9 d. Draudimo įmonių kontrolės įstatyme (loi relative au contrôle des entreprises d’assurances).“

9

CIR 1992 145/16 straipsnio 1 punkte kolektyvinė taupomoji sąskaita apibrėžiama kaip karaliaus nustatytomis sąlygomis finansų ministro patvirtinto pensijų kaupimo fondo dalys, skirtos sukaupti lėšoms, galimoms naudoti gyvenimo arba mirties atveju.

10

Karaliaus dekreto dėl 1992 m. Pajamų mokesčių kodekso įgyvendinimo (Arrêté royal d’exécution du code des impôts sur les revenus 1992; toliau – AR/CIR 1992) 63/5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams, kuriais mokėtos pensijų kaupimo įmokos, CIR 1992 145/15 straipsnyje nurodytos institucijos ir įmonės per du mėnesius tiesioginių mokesčių administratoriui pateikia pažymos, kurią jie pateikė kiekvienam taupomosios sąskaitos savininkui arba kaupiamojo draudimo sutartį pasirašiusiam asmeniui, kopiją.

11

AR/CIR 1992 63/6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius dokumentus valdymo bendrovė turi pridėti prie prašymo siekdama, kad Belgijos investicijų fondas būtų patvirtintas kaip pensijų kaupimo fondas. To paties straipsnio 2 dalimi tokia valdymo bendrovė įpareigojama informuoti finansų ministrą apie pakeitimus, kurie turi būti padaryti šiuose dokumentuose, ir pateikti jam metines ataskaitas.

12

Remiantis AR/CIR 1992 63/7 straipsniu, CIR 1992 145/11 straipsnyje nurodytų sąlygų laikymasis konstatuojamas remiantis per vieną mėnesį nuo kiekvieno viso kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo tada, kai fondas patvirtintas, valdymo bendrovės finansų ministrui pateiktais dokumentais, kuriuose parodoma detali fondo padėtis, nustatyta kiekvieno mėnesio, priklausančio kalendoriniam ketvirčiui, paskutinės banko darbo dienos pabaigoje.

13

AR/CIR 1992 63/8 straipsnyje nurodyta, kokiomis sąlygomis pensijų kaupimo fondo patvirtinimas gali būti atšauktas.

14

2006 m. spalio 18 d. raštu Komisija išsiuntė Belgijos Karalystei oficialų pranešimą, kuriame paragino pateikti savo pastabas dėl tam tikrų Belgijos teisės aktų nuostatų mokesčio lengvatų, taikomų mokėjimams kaupiant pensiją, srityje atitikties EB sutarčiai ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimui (OL L 1, 1994, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 52 t., p. 3). 2007 m. vasario 8 d. ši valstybė narė atsakė į minėtą raštą.

15

2010 m. kovo 22 d. Komisija pateikė Belgijos Karalystei pagrįstą nuomonę, kurioje nusprendė, kad ši valstybė narė pažeidžia įsipareigojimus pagal SESV 56 ir 63 straipsnius ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 31 ir 40 straipsnius ir paragino ją per du mėnesius nuo šios nuomonės gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta.

16

Kadangi Belgijos Karalystės pateikti atsakymai į minėtą nuomonę Komisijos netenkino, ji pareiškė šį ieškinį.

17

Komisija, pirma, pažymi, kad pensijų kaupimo fondų valdymas yra paslauga, kaip tai suprantama pagal SESV 56 straipsnį. Ji mano, jog tai, kad įmokos į tokius fondus suteikia teisę į mokesčio lengvatą tik tuomet, kai jos pervedamos į Belgijoje įsteigtas finansų institucijas, sudaro kliūčių laisvei teikti paslaugas tiek, kiek tai susiję ir su minėtų paslaugų gavėjais, ir su paslaugų teikėjais, kurie nėra įsisteigę Belgijos teritorijoje.

18

Antra, ir pervedimai į individualias ar kolektyvines sąskaitas, ir gyvybės draudimo įmokų mokėjimas yra kapitalo judėjimas, kaip tai suprantama pagal SESV 63 straipsnį. Mokesčio lengvatos šiems pervedimams ir mokėjimams, atliktiems tik Belgijoje įsteigtoms institucijoms, suteikimas yra kliūtis laisvam kapitalo judėjimui, nes mokėtojai ir draudėjai Belgijoje atgrasomi pervesti sumas, kai kaupiama pensijai, pervedimo institucijoms, kurios nėra įsisteigusios Belgijos teritorijoje.

19

Komisijos teigimu, minėtos kliūtys negali būti pateisintos būtinumu užtikrinti Belgijos mokesčių sistemos darnumą. Argumentą, kad nacionalinės teisės normos yra simetriškos, nes pagal jas pervestos išmokos neapmokestinamos, jeigu su jomis susijusiems įmokų pervedimams ir mokėjimams nebuvo taikyta mokesčio nuolaida, Teisingumo Teismas jau yra atmetęs 2007 m. sausio 30 d. Sprendime Komisija prieš Daniją (C-150/04, Rink. p. I-1163).

20

Be to, Komisija mano, kad Belgijos Karalystei nepavyko patenkinti mokesčių darnumo reikalavimo pagal su kitomis valstybėmis narėmis sudarytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nes nemažai jų teisę apmokestinti pensijas ir kitas panašias pajamas suteikia gavėjo gyvenamosios vietos valstybei. Sutarčių, pagal kurias ši teisė suteikiama valstybei, kurioje tos pajamos gaunamos, atveju mokesčių darnumo reikalavimas negali pateisinti nagrinėjamų kliūčių, nes ši valstybė gali apmokestinti mokesčių mokėtojo gaunamas išmokas, net jei šis apsigyvena kitoje susitariančiojoje valstybėje.

21

Į pensijų kaupimą investuojančių piliečių apsauga grindžiamo pateisinimo klausimu Komisija mano, kad investuotų lėšų saugumas gali būti garantuotas ir nesant būtinumo reikalauti, kad įnašai ir įmokos būtų sumokėti tik į Belgijoje įsteigtas institucijas ar fondus, nes Belgijos teisės aktais investicijų, patvirtinimo ir ataskaitų rengimo srityje nustatytų pareigų gali laikytis ir kitose valstybėse narėse įsteigtos finansų institucijos. Pareigų ataskaitų rengimo srityje laikymosi kontrolė taip pat galima, nes jų pateikimas yra viena iš institucijai ar fondui suteikto patvirtinimo gavimo ir išlaikymo sąlyga. Be to, siekdama gauti informacijos apie mokesčių mokėtoją ir kontroliuoti užsienyje įsteigtą finansų instituciją, Belgijos Karalystė gali remtis 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 77/799/EEB dėl valstybių narių atsakingų institucijų savitarpio pagalbos tiesioginių ir netiesioginių mokesčių srityje (OL L 336, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 63), iš dalies pakeista 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB (OL L 76, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 179; toliau – Direktyva 77/799).

22

Belgijos Karalystė pripažįsta, kad nagrinėjama Belgijos pensijų kaupimo sistema reiškia laisvės teikti paslaugas ir laisvo kapitalo judėjimo pažeidimą. Tačiau ji tvirtina, kad tokį apribojimą galima pateisinti privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais.

23

Šiuo atžvilgiu ji pirmiausia nurodo vidinį mokesčių sistemos darnumą ir tvirtina, kad Belgijos pensijų kaupimo sistema atitinka 1992 m. sausio 28 d. sprendimus Bachmann (C-204/90, Rink. p. I-249) ir Komisija prieš Belgiją (C-300/90, Rink. p. I-305), kuriuose Teisingumo Teismas, be kita ko, reikalavo, kad egzistuotų tiesioginis ryšys tarp mokesčio lengvatos ir faktinio apmokestinimo. Iš tiesų pensijų išmokos iš esmės apmokestinamos pagal CIR 1992 34 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau atleidžiamos nuo mokesčio pagal minėto kodekso 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu šio kodekso 145/1 straipsnio 5 punkte numatyta mokesčio lengvata nebuvo suteikta už mokėjimus į pensijų kaupimo sąskaitas arba už kaupiamojo draudimo įmokas, kaip yra tuo atveju, kai minėtas sąskaitas ir kaupiamąjį draudimą administruoja institucijos, kurios įsteigtos ne Belgijoje.

24

Be to, Belgijos Karalystė pažymi, kad stengėsi užtikrinti mokesčių darnumą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių lygmeniu, suteikdama kompetenciją apmokestinti pensijas ir kitas panašias pajamas šaltinio valstybei, tačiau pripažįsta, kad sutartyse su kai kuriomis valstybėmis narėmis jai to padaryti nepavyko.

25

Antra, Belgijos Karalystė nurodo, kad reikalinga veiksminga mokesčių kontrolė. Viena vertus, ji pažymi, kad Belgijos mokesčių administratorius gali vykdyti mokesčio lengvatų, taikomų mokėjimams kaupiant pensiją, suteikimo kontrolę ir užtikrinti nuo išmokėtos sumos mokėtino mokesčio surinkimą pagal, be kita ko, AR/CIR 1992 63/5 straipsnį, kuriame numatytos finansų institucijoms ir pensijų kaupimo fondams tenkančios pareigos, susijusios su mokesčių administratoriaus informavimu apie mokesčių mokėtojams išduotas pažymas.

26

Kita vertus, Belgijos Karalystė remiasi lėšas kaupiančių asmenų interesų apsauga, siekdama užtikrinti jiems ateityje mokėtinos pensijos mokėjimą. Jos teigimu, minėta apsauga užtikrinama minėto kodekso 145/11 straipsniu ir AR/CIR 1992 63/6–63/8 straipsniais, kuriuose, be kita ko, numatyta pensijų kaupimo fondų patvirtinimo procedūra, galimybė atšaukti tokį patvirtinimą ir pareigos investavimo ir ataskaitų rengimo srityse. Minėta valstybė narė mano, kad Sąjungos teisės nuostatose informacijos pasikeitimo tarp valstybių narių srityje numatytos sudėtingos ir lėtos procedūros, kuriomis dėl to neužtikrinama, kad kitose valstybėse narėse įsteigtos institucijos ir fondai laikytųsi šių pareigų.

27

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, nors tiesioginiai mokesčiai priklauso valstybių narių kompetencijai, vis dėlto jos turi ją įgyvendinti laikydamosi Sąjungos teisės (žr. 2012 m. spalio 25 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C‑387/11, 36 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

28

Pirmiausia pažymėtina, kad finansų institucijų ir draudimo pensijų kaupimo srityje įmonių, įskaitant patvirtinto pensijų kaupimo fondo valdymo bendroves, teikiamos paslaugos yra paslaugos, kaip tai suprantama pagal SESV 56 straipsnį. Iš tiesų tokios paslaugos apima paslaugas, paprastai teikiamas už atlygį, kurio esminis bruožas yra tai, kad jis yra ekonominis atlygis už atitinkamą paslaugą (žr. 2002 m. spalio 3 d. Sprendimo Danner, C-136/00, Rink. p. I-8147, 26 punktą).

29

Taip pat pažymėtina, kad bendrosios rinkos požiūriu ir siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinti jos tikslus SESV 56 straipsniu draudžiama taikyti bet kurias nacionalinės teisės normas, dėl kurių teikti paslaugas, kaip tai suprantama pagal SESV 56 straipsnį, tarp valstybių narių tampa sudėtingiau nei tik vienos valstybėje narėje (žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Daniją 38 punktą ir 2013 m. birželio 6 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C‑383/10, 42 punktą).

30

Nagrinėjamu atveju Belgijos Karalystė neginčija to, kad nagrinėjamos CIR 1992 nuostatos reiškia kliūtį laisvei teikti paslaugas.

31

Iš tiesų tai, kad dėl įmokų, sumokėtų kaupiant pensiją, suteikiama teisė į CIR 1992 145/1 straipsnio 5 punkte nurodytą mokesčio lengvatą, tik jei jos sumokamos Belgijoje įsteigtoms finansų institucijoms, reiškia, jog laisvas paslaugų pensijų kaupimo srityje teikimas iš kitų valstybių narių tampa sudėtingesnis nei tuo atveju, kai paslaugos teikiamos tik Belgijos Karalystėje. Tokia pensijų kaupimo sistema gali atgrasyti Belgijos mokesčių mokėtojus nuo kolektyvinių ar individualių taupomųjų sąskaitų atidarymo finansų institucijose, įsteigtose ne Belgijos Karalystėje, o kitoje valstybėje narėje, arba kaupiamojo draudimo sutarčių sudarymo su tokiomis finansų institucijomis, o šias finansų institucijas – nuo savo paslaugų siūlymo Belgijos rinkoje (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Danner 31 punktą ir 2007 m. liepos 5 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C-522/04, Rink. p. I-5701, 39 punktą).

32

Tačiau iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad nacionalinės priemonės, galinčios apriboti galimybę pasinaudoti ESV sutarties užtikrintomis pagrindinėmis laisvėmis ar naudojimąsi jomis padaryti mažiau patrauklų, gali būti leidžiamos, jeigu jomis siekiama bendrojo intereso tikslo, jos yra tinkamos šiam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas reikalinga jam pasiekti (žr., be kita ko, minėto 2013 m. birželio 6 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją 49 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

33

Taip pat pagal nusistovėjusią teismo praktiką, kai nacionalinės valdžios institucijos priima nuo Sąjungos teisėje įtvirtinto principo nukrypstančią priemonę, kiekvienu konkrečiu atveju jos turi įrodyti, kad minėta sąlyga yra įvykdyta. Kartu su pateisinamosiomis priežastimis, kuriomis valstybė narė gali remtis, turi būti pateiktas šios valstybės priimtos priemonės tinkamumo ir proporcingumo įvertinimas ir konkretūs jos argumentus galintys pagrįsti įrodymai (žr. 2012 m. birželio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C‑542/09, 81 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

34

Belgijos Karalystė pirmiausia remiasi būtinumu užtikrinti Belgijos mokesčių sistemos darnumą ir nurodo nagrinėjamos sistemos simetriją, pagal kurią numatyta, kad pensijos kaupimo pajamos apmokestinamos, kai atliekant mokėjimus, skirtus pensijai kaupti, buvo pritaikyta mokesčio lengvata, tačiau atleidžiamos nuo mokesčio, jeigu tokia lengvata nebuvo taikyta.

35

Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad būtinumas išlaikyti mokesčių sistemos darną gali pateisinti naudojimosi ESV sutartimi garantuojamomis judėjimo laisvėmis apribojimą, tačiau šis būtinumas reikalauja, kad egzistuotų tiesioginis ryšys tarp mokesčio lengvatos ir susijusio apmokestinimo (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Daniją 70 punktą ir 2013 m. liepos 4 d. Sprendimo Argenta Spaarbank, C‑350/11, 41 ir 42 punktus).

36

Nagrinėjamu atveju egzistuoja ryšys tarp mokesčio lengvatos, į kurią gali suteikti teisę kaupiant pensiją sumokėtos įmokos, ir pajamų iš pensijos apmokestinimo. Remiantis CIR 1992 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pensijos, papildomos pensijos, renta, kapitalas, sukauptos sumos ir išperkamoji suma atleidžiami nuo mokesčio, jeigu susiję su taupomąja sąskaita arba kaupiamojo draudimo sutartimi, kurioms šio kodekso 145/1 straipsnio 5 punkte numatyta mokesčio lengvata nebuvo suteikta (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Bachmann 21 punktą ir 1992 m. sausio 28 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją 14 punktą).

37

Tačiau, kaip minėto Sprendimo Komisija prieš Daniją 71 punkte Teisingumo Teismas konstatavo dėl sistemos, kurioje numatytas panašus ryšys tarp galimybės atskaityti įmokas pagal pensijų planą ir atitinkamų mokėjimų apmokestinimo, veiksnys, galintis neigiamai paveikti nagrinėjamos Belgijos sistemos darnumą, yra mokesčių mokėtojo gyvenamosios vietos pasikeitimas tarp pensijos kaupimo įmokų sumokėjimo dienos ir pajamų iš pensijos gavimo dienos, o ne tai, kad pensijoms kaupiamas lėšas administruojanti finansų institucija įsikūrusi kitoje valstybėje narėje.

38

Iš tiesų, kai mokesčių mokėtojas, sudaręs pensijos kaupimo sutartį su Belgijoje įsteigta finansų institucija, naudojasi mokesčio lengvata už kaupiant pensiją sumokėtas įmokas, o vėliau, prieš sueinant pajamų iš pensijos mokėjimo terminui, persikelia gyventi į kitą valstybę narę, Belgijos Karalystė praranda galimybę apmokestinti šias pajamas, bent jau tuo atveju, kai ji su valstybe nare, į kurią mokesčių mokėtojas persikėlė gyventi, yra pasirašiusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, kurioje numatyta, kad pensijos ir kiti panašūs mokėjimai apmokestinami tik jų gavėjo gyvenamosios vietos valstybėje (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Daniją 72 punktą).

39

Tačiau tai, kad pensijos kaupimo sąskaita atidaryta finansų institucijoje, kuri yra ne Belgijos Karalystėje, o kitoje valstybėje narėje, savaime negali pažeisti nagrinėjamos sistemos darnumo. Iš tiesų niekas netrukdo pastarajai valstybei narei naudotis savo teise apmokestinti iš sukauptos pensijos gaunamas pajamas, kurias kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų institucija perveda šių pajamų pervedimo momentu Belgijoje tebegyvenančiam mokesčių mokėtojui, kaip kompensacija už įmokas, už kurias buvo suteikta mokesčio lengvata (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Daniją 73 punktą).

40

Todėl nagrinėjama sistema, pagal kurią bendrai atsisakoma suteikti mokesčio lengvatą už įmokas, sumokėtas kaupiant pensiją, administruojamai ne Belgijos Karalystėje, o kitoje valstybėje narėje įsteigtos finansų institucijos, negali būti pateisinta būtinumu užtikrinti mokesčių sistemos darnumą.

41

Antra, Belgijos Karalystė siekia pateisinti nagrinėjamą sistemą nurodydama veiksmingos mokesčių kontrolės reikalingumą.

42

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką būtinybė užtikrinti mokesčių kontrolės veiksmingumą gali pateisinti pagrindinių laisvių apribojimą (minėto 2013 m. birželio 6 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją 51 punktas).

43

Primintina, kad valstybė narė gali remtis Direktyva 77/799, siekdama iš kitos valstybės narės kompetentingų institucijų gauti bet kokios reikalingos informacijos, kuri leistų jai nustatyti teisingą minėtoje direktyvoje numatytų mokesčių sumą (žr. 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-540/07, Rink. p. I-10983, 60 punktą).

44

Be to, niekas nedraudžia Belgijos mokesčių institucijoms iš mokesčių mokėtojo reikalauti pateikti įrodymų, kurie, kaip jos mano, reikalingi siekiant teisingai nustatyti atitinkamus mokesčius, ir prireikus netaikyti prašomos mokesčio lengvatos, jei tokie įrodymai nepateikti (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 11 d. Sprendimo ELISA, C-451/05, Rink. p. I-8251, 95 punktą ir minėto 2013 m. birželio 6 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją 54 punktą).

45

Esant šioms sąlygoms negali būti sutinkama su nagrinėjamos sistemos pateisinimu, kad reikalinga veiksminga mokesčių kontrolė.

46

Be to, Belgijos Karalystė negali pagrįstai remtis lėšas kaupiančių asmenų interesų, kad jiems būtų užtikrintas ateityje jiems mokėtinos pensijos mokėjimas, apsauga siekdama tikslo užtikrinti mokesčių kontrolės, kuria siekiama kovoti su sukčiavimu mokesčių srityje (pagal analogiją žr. 2008 m. kovo 13 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C‑248/06, 34 punktą ir 2012 m. liepos 5 d. Sprendimo SIAT, C‑318/10, 44 punktą), veiksmingumą, o ne apsaugoti mokesčių mokėtoją.

47

Kadangi gali būti manoma, jog tokia apsauga priskirtina privalomajam bendrojo intereso pagrindui, kurio esmė – vartotojų apsauga, konstatuotina, kad Belgijos Karalystė neįrodė, jog nagrinėjamos nuostatos neviršija to, kas reikalinga siekiant užtikrinti nurodytą tikslą.

48

Savo atsiliepime į ieškinį Belgijos Karalystė neįrodo, kad nėra kitų priemonių apsaugoti vartotojus nei bendras mokesčio lengvatos už pensijos kaupimą netaikymas bet kokiems mokėjimams kitose valstybėse narėse įsteigtoms institucijoms arba valdomiems fondams.

49

Esant šioms sąlygoms, su mokesčių mokėtojų apsauga grindžiamu pateisinimu negali būti sutinkama.

50

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad nagrinėjama sistema sudaroma kliūtis laisvei teikti paslaugas negali būti pateisinama Belgijos Karalystės nurodytais tikslais.

51

Kadangi su laisve teikti paslaugas susijusios ESV sutarties nuostatos draudžia nagrinėjamą sistemą, nereikia jos atskirai nagrinėti pagal su laisvu kapitalo judėjimu susijusį SESV 63 straipsnį (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Daniją 76 punktą ir 2013 m. birželio 6 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją 74 punktą).

52

Todėl konstatuotina, kad nustatydama ir palikdama galioti mokesčio lengvatą už įmokas, sumokėtas kaupiant pensiją, tiek, kiek ji taikoma tik mokėjimams Belgijoje įsteigtoms institucijoms ir fondams, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 56 straipsnį.

53

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o Belgijos Karalystė pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia: