1

Apeliaciniais skundais Land Burgenland (C‑214/12 P) ir Austrijos Respublika (C‑223/12 P) prašo panaikinti 2012 m. vasario 28 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Land Burgenland ir Austrija prieš Komisiją (T‑268/08 ir T‑281/08, toliau – Sprendimas Burgenland), kuriuo šis teismas atmetė jų ieškinius dėl 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimo 2008/719/EB dėl valstybės pagalbos C 56/06 (ex NN 77/06), kurią Austrija suteikė privatizuojant Bank Burgenland (OL L 239, p. 32, toliau – ginčijamas sprendimas).

2

Apeliaciniu skundu (C‑215/12 P) Grazer Wechselseitige Versicherung AG (toliau – GRAWE) prašo panaikinti 2012 m. vasario 28 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Grazer Wechselseitige Versicherung prieš Komisiją (T‑282/08, toliau – Sprendimas GRAWE), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

3

Iki privatizavimo Hypo Bank Burgenland AG (toliau – BB) buvo regioninis bankas, turintis pagal Austrijos teisę veikiančios akcinės bendrovės, kurios buveinė buvo Eizenštate (Austrija), statusą. 2005 m. bendras BB balansas siekė 3,3 mlrd. EUR ir jis 100 % priklausė Land Burgenland.

4

Remiantis įstatymo dėl Land Burgenland hipotekų bankų (Landes‑Hypothekenbank Burgenland‑Gesetz, LGBl. 58/1991) redakcijos su pakeitimais, padarytais LGBl. 63/1998 paskelbtu įstatymu, 4 straipsniu, Land Burgenland buvo garantas, kaip tai suprantama pagal Austrijos civilinio kodekso (Allgemeines Bürgerliches Gesetzbuch) 1356 straipsnį, atsakinga už visus BB įsipareigojimus nutraukus mokėjimus. Pagal šio įstatymo nuostatas to banko kreditoriai turi tiesiogines teises, kiek tai susiję su garantu, kuris vis dėlto turi imtis veiksmų tik tuo atveju, jei banko turto nepakanka skoliniams įsipareigojimams padengti.

5

Ši viešosioms kreditų institucijoms skirta įvykdymą užtikrinančių garantijų sistema, vadinama Ausfallhaftung, konkrečiai – Land Burgenland garantija BB ir jos pirmtakų naudai, išliko faktiškai nepakitusi nuo 1928 m. Ji nebuvo taikoma nei kokiam nors laikotarpiui, nei konkrečiai sumai.

6

Pagal Europos Bendrijų Komisijos ir Austrijos Respublikos sudarytą susitarimą, kurio pagrindu buvo priimtas 2003 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimas C(2003) 1329 galutinis dėl pagalbos E 8/02 (OL C 175, p. 8), Ausfallhaftung turėjo būti panaikinta iki 2007 m. balandžio 1 d. Visiems įsipareigojimams, galiojusiems 2003 m. balandžio 2 d., Ausfallhaftung iš esmės ir toliau galiojo iki jų įvykdymo. Nuo 2003 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. balandžio 1 d.Ausfallhaftung iš esmės galėjo būti taikoma naujiems įsipareigojimams, jeigu jų įvykdymo terminas buvo iki 2017 m. rugsėjo 30 d.

7

Po dviejų nesėkmingų bandymų 2003 ir 2005 m. Land Burgenland pradėjo trečią BB privatizavimo procesą, kurio įgyvendinimas buvo patikėtas Diuseldorfo (Vokietija) investicijų bankui HSBC Trinkaus & Burkhardt KgaA kartu su Londono (Jungtinė Karalystė) HSBC plc (toliau kartu – HSBC). Šis procesas pradėtas 2005 m. spalio mėn. spaudoje paskelbiant konkursą.

8

Du konkurso dalyviai, t. y. GRAWE, kuri yra Austrijos draudimo bendrovė, teikianti įvairias draudimo paslaugas bei finansines ir išperkamosios nuomos paslaugas, ir kuri kartu su GW Beteiligungserwerbs- und -verwaltungs-GmbH 2006 m. tiesiogiai valdė dviejų bankų ir investicijų sektoriaus finansų įmonių didžiąją turto dalį, ir Austrijos ir Ukrainos konsorciumas, vienijantis Austrijos įmones SLAV AG bei SLAV Finanzbeteiligung GmbH ir Ukrainos akcines bendroves Ukrpodshipnik bei Ilyich (toliau – konsorciumas), pateikė privalomus pasiūlymus. Vėliau šie pasiūlymai buvo individualiai išnagrinėti ir buvo vedamos derybos; šios derybos baigėsi 2006 m. kovo 4 d.

9

2006 m. kovo 5 d.Land Burgenland nusprendė su GRAWE sudaryti sutartį dėl BB, nors GRAWE pasiūlyta pirkimo kaina (100,3 milijonai eurų) buvo daug mažesnė už konsorciumo pasiūlytą kainą (155 milijonai eurų). Šis sprendimas, be kita ko, pagrįstas 2006 m. kovo 4 d. HSBC rašytine rekomendacija, o ji sprendimo priėmimo dieną papildyta žodinėmis pastabomis, skirtomis Land Burgenland vyriausybės nariams. HSBC rekomendacijoje iš esmės skelbiama, kad nors, atsižvelgiant į siūlomą pirkimo kainą, sprendimas turi būti priimtas konsorciumo naudai, rekomenduojama BB perduoti GRAWE atsižvelgiant į kitus kriterijus, t. y. pirkimo kainos mokėjimo patikimumą, BB valdymo tęstinumą vengiant naudotis Ausfallhaftung, kapitalo didinimus ir sandorių saugumą.

10

BB pardavimas, kurį Land Burgenland valdžios institucijos oficialiai patvirtino 2006 m. kovo 7 d., buvo užbaigtas 2006 m. gegužės 12 d. Iki šios datos BB išleido Ausfallhaftung užtikrintų 700 mln. eurų vertės obligacijų, iš kurių 320 mln. eurų buvo numatyti privatizavimo sąlygose, o „papildomi“ 380 mln. eurų, remiantis ginčijamo sprendimo 35 konstatuojamąja dalimi, nebuvo nurodyti sutarties su GRAWE ir konsorciumu projektuose.

11

2006 m. balandžio 4 d. Komisija gavo konsorciumo skundą, kuriame teigiama, kad Austrijos Respublika, privatizuodama BB, pažeidė valstybės pagalbos taisykles. Skundo pareiškėjas, be kita ko, tvirtino, kad konkursą, kuris jo atžvilgiu nebuvo sąžiningas, skaidrus ir nediskriminacinis, laimėjo ne aukščiausią kainą už BB pasiūlęs pirkėjas, t. y. konsorciumas, bet GRAWE.

12

2006 m. gruodžio 21 d. raštu Komisija informavo Austrijos valdžios institucijas apie savo sprendimą dėl BB perdavimo GRAWE pradėti formalią tyrimo procedūrą, numatytą EB 88 straipsnio 2 dalyje. Šis sprendimas paskelbtas 2007 m. vasario 8 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 28, p. 8). 2008 m. balandžio 30 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

13

Priimdama sprendimą dėl to, ar GRAWE pasinaudojo atrankiniu pranašumu, Komisija nagrinėjo, ar Land Burgenland elgėsi kaip bet kuris rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis pardavėjas (toliau – vadinamasis „privataus pardavėjo“ kriterijus). Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 120–122 punktuose Komisija nurodo, kad privatus pardavėjas gali dviem atvejais pasirinkti už patį didžiausią pasiūlymą mažesnį pasiūlymą.

14

Pirmasis atvejis susijęs su situacija, kai aišku, kad pardavimas didžiausią kainą siūlančiam pirkėjui yra neįmanomas, o tai šiuo atveju reiškia, kad reikia išnagrinėti sandorio saugumą atsižvelgiant į konsorciumo ekonominį stabilumą ir tikimybę, kad šis konsorciumas negaus reikiamo leidimo iš Finanzmarktaufsicht (Austrijos finansų rinkų priežiūros institucija, toliau – FMA). Komisijos nuomone, ne tik nebuvo jokios priežasties abejoti tuo, kad konsorciumas gali sumokėti pasiūlytą 155 milijonų eurų pirkimo kainą, bet ir nėra jokių požymių ar įrodymų, kad FMA būtų uždraudusi perduoti BB konsorciumui.

15

Antrasis atvejis apima situaciją, kai atsižvelgimas į kitus kriterijus, o ne į kainą yra pateisinamas, t. y. vieninteliai kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta, yra tie, į kuriuos atsižvelgtų privatus pardavėjas, o tai, Komisijos nuomone, pašalina riziką, kylančią iš įsipareigojimo suteikti garantiją, kuri turi būti kvalifikuojama kaip galima esama valstybės pagalba, kaip antai Ausfallhaftung.

16

Dėl šio klausimo Komisija patikslina, kad remiantis teismų praktika galima teigti, jog, viena vertus, valstybės, kaip įmonės pardavėjos, vaidmuo ir, antra vertus, jos, kaip viešosios valdžios subjekto, įsipareigojimai neturi būti painiojami. Taigi joks privatus pardavėjas nesutiks su garantija, kuria nesilaikoma rinkos sąlygų, o sprendimas panaikinti Ausfallhaftung patvirtina, kad Ausfallhaftung nepriskiriama prie tokių sąlygų.

17

Tokiomis aplinkybėmis ginčijamo sprendimo 175 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad Austrijos Respublika neteisėtai suteikė valstybė pagalbą bendrovei GRAWE dėl BB privatizavimo ir taip pažeidė EB 88 straipsnio 3 dalį ir kad ši pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka. Taigi to sprendimo 1, 2 ir 4 straipsniai suformuluoti taip:

„1 straipsnis

Valstybės pagalba, kurią Austrija suteikė bendrovei GRAWE pažeisdama [EB 88 straipsnio 3 dalį] ir todėl neteisėtai, yra nesuderinama su bendrąja rinka. Pagalba atitinka abiejų konkurso metu pateiktų galutinių kainų pasiūlymų skirtumą, kuris turi būti tinkamai koreguojamas pagal šio sprendimo 167–174 [konstatuojamosiose dalyse] nurodytus parametrus.

2 straipsnis

1.   Austrija susigrąžina iš pagalbos gavėjo 1 straipsnyje minimą pagalbą.

<…>

4 straipsnis

1.   Austrija per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą pateikia Komisijai šią informaciją:

<…>“

18

2008 m. liepos 11 d., 15 d. ir 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pareiškimus, kuriais Land Burgenland, Austrijos Respublika ir GRAWE pareiškė ieškinius dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo (atitinkamai bylos T‑268/08, T‑281/08 ir T‑282/08).

19

2009 m. balandžio 20 d. nutartimi Pirmosios instancijos teismo aštuntosios kolegijos pirmininkas, išklausęs šalis, nusprendė sujungti bylas T‑268/08 ir T‑281/08, kad būtų kartu vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas sprendimas.

20

Ieškiniams pagrįsti Land Burgenland ir Austrijos Respublika pateikė devynis ieškinio pagrindus. Tarp jų nurodyti būtent tokie pagrindai:

21

Ieškiniui pagrįsti GRAWE pateikė įvairių pagrindų, iš kurių tam tikri susiję su klaidingu EB 87 straipsnio 1 dalies taikymu, visų pirma, dėl BB rinkos kainos nustatymo, paskui dėl atsisakymo atsižvelgti į Ausfallhaftung ir, galiausiai, dėl to, kad Komisija neatsižvelgė į pirkimo kainos neigiamo skirtumo galimybę.

22

Sprendimais Burgenland ir GRAWE Bendrasis Teismas atmetė visus jam pateiktus nagrinėti ieškinius. Konkrečiai kalbant, iš esmės jis nusprendė, kad:

23

2012 m. liepos 25 d. Vokietijos Federacinė Respublika Teisingumo Teisme pateikė raštą, kuriuo paprašė leisti įstoti į bylas C‑214/12 P ir C‑223/12 P palaikyti atitinkamai Land Burgenland ir Austrijos Respublikos reikalavimų.

24

2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Teisingumo Teismo pirmininkas leido Vokietijos Federacinei Respublikai įstoti į tas bylas.

25

2012 m. rugsėjo 26 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑214/12 P, C‑215/12 P ir C‑223/12 P buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.

26

Land Burgenland ir Austrijos Respublika prašo Teisingumo Teismo:

27

GRAWE Teisingumo Teismo prašo:

28

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

29

Land Burgenland, GRAWE ir Austrijos Respublika pateikė atitinkamai keturis, tris ir du pagrindus apeliaciniams skundams pagrįsti.

30

Kadangi visuose trijuose apeliaciniuose skunduose nurodyti pagrindai yra identiški arba panašūs, juos reikia nagrinėti bendrai. Taigi visų pirma reikia išnagrinėti Land Burgenland apeliacinio skundo antrąjį pagrindą ir GRAWE ir Austrijos Respublikos apeliacinių skundų pirmąjį pagrindą dėl rizikos, susijusios su Ausfallhaftung, reikšmingumu vertinant pasiūlymus, pateiktus dėl BB.

31

Antrajame apeliacinio skundo pagrinde Land Burgenland, o Austrijos Respublika ir GRAWE – pirmajame apeliacinio skundo pagrinde teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė EB 87 straipsnio 1 dalį nuspręsdamas, kad Komisija nepadarė teisės klaidos, kai vertindama pasiūlymus pirkti BB neatsižvelgė į riziką dėl Ausfallhaftung.

32

Pirma, pasak Land Burgenland ir Austrijos Respublikos, Sprendimo Burgenland 154–158 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai rėmėsi 1994 m. rugsėjo 14 d. Sprendimu Ispanija prieš Komisiją (C-278/92-C-280/92, Rink. p. I-4103) ir 2003 m. sausio 28 d. Sprendimu Vokietija prieš Komisiją (C-334/99, Rink. p. I-1139), kuriuose nustatytas skirtumas tarp valstybei, kaip viešosios valdžios subjektui, ir valstybei, kaip bendrovės savininkei bei akcininkei, tenkančių pareigų. Tačiau kadangi Ausfallhaftung suteikiama atlyginta garantija pagal privatinę teisę, su juo susijusi rizika kaip BB savininkei ir akcininkei tenka Land Burgenland. Be to, tuo metu BB nebuvo sunkumų patirianti įmonė, priešingai nei byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas Vokietija prieš Komisiją, nagrinėtos aplinkybės.

33

Dublike, kuriame kalbama tik apie 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija prieš EDF (C‑124/10 P) įtaką byloms, dėl kurių pateikti apeliaciniai skundai, Land Burgenland ir Austrijos Respublika pažymi, kad remiantis tuo sprendimu darytina išvada, jog valstybė narė neveikia kaip viešosios valdžios subjektas tik todėl, kad ji teikia išteklių vykdydama viešosios valdžios subjekto įgaliojimus. Todėl aplinkybė, kad Land Burgenland pagal įstatymą prisiėmė įsipareigojimus dėl BB, nepaneigia fakto, kad tie įsipareigojimai Land Burgenland privalomi kaip BB akcininkei. Be to, kadangi Komisija neatliko bendro visų reikšmingų aplinkybių vertinimo, kurį atlikti privaloma remiantis minėtu Sprendimu Komisija prieš EDF, Bendrasis Teismas negalėjo nuspręsti, kad Ausfallhaftung yra privaloma Land Burgenland, kuri laikoma vykdančia viešosios valdžios subjekto įpareigojimus.

34

Antra, Bendrasis Teismas padarė klaidą neatsižvelgdamas į 1998 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą BP Chemicals prieš Komisiją (T-11/95, Rink. p. II-3235) ir į 2012 m. kovo 2 d. Bendrojo Teismo sprendimą Nyderlandai ir ING Groep prieš Komisiją (T‑29/10 ir T‑33/10), kuriais remiantis galima teigti, kad reikia atsižvelgti į anksčiau suteiktą pagalbą, kai priemonė vertinama atsižvelgiant į privataus pardavėjo kriterijų, siekiant konstatuoti pagalbos egzistavimą ir, jei reikia, jos intensyvumą. Taigi akivaizdu, kad Ausfallhaftung buvo egzistuojanti ir teisėta pagalba, į kurią dėl tos priežasties reikėjo atsižvelgti.

35

Trečia, Sąjungos teisės vientisumas ir nuoseklumas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į Ausfallhaftung. Iš tiesų būtų nenuoseklu, pirma, pripažinti Ausfallhaftung teisėtumą ir įpareigoti Land Burgenland ją apriboti iki reikiamo minimumo ir, antra, jai uždrausti atsižvelgti į su ta garantija susijusius pavojus parduodant BB. Dėl tokio EB 87 straipsnio 1 dalies aiškinimo valstybinių įmonių pardavimas taptų praktiškai neįmanomas.

36

Ketvirta, Sprendimo Burgenland 158 punktas nesuprantamas, nes jame kalbama apie „šiame sprendime aprašytus <…> požymius“ siekiant įrodyti, kad Ausfallhaftung nebuvo pasirašyta įprastomis rinkos sąlygomis. Tiesą sakant, tokio teiginio negalima pagrįsti jokiu tame sprendime aprašytu Ausfallhaftung požymiu.

37

GRAWE kaltina Bendrąjį Teismą visų pirma tuo, kad minėtą Sprendimą Ispanija prieš Komisiją jis pritaikė neteisingai. Land Burgenland įgyvendino Ausfallhaftung už BB įsipareigojimus vykdant ūkinę veiklą. Ši atsakomybė neatsiejama nuo 1928 m. priimto sprendimo vykdyti komercinę veiklą finansinių paslaugų srityje. Tačiau Ausfallhaftung funkcija buvo nuosavą kapitalą suteikti BB dispozicijai, o tai ekonomiškai prilygintina banko atidarymui partnerystės pagrindu. Taigi Ausfallhaftung yra Land Burgenland, kaip BB savininkės, prisiimtas įsipareigojimas, todėl reikia į tai atsižvelgti taikant privataus pardavėjo kriterijų.

38

Dublike, kuriame taip pat kalbama tik apie minėto Sprendimo Komisija prieš EDF įtaką šioms byloms, GRAWE teigia, kad juo remiantis darytina išvada, jog pranašumo suteikimo būdas, šiuo atveju – įstatymas, neturi jokios reikšmės atsakant į klausimą, ar tą pranašumą valstybė suteikė kaip viešosios valdžios subjektas, ar kaip akcininkė. Kadangi Bendrasis Teismas rėmėsi Ausfallhaftung teisėtumu, jis pritaikė klaidingą kriterijų. Be to, jam net nekilo klausimo, ar Land Burgenland prisiėmė su Ausfallhaftung susijusius įsipareigojimus kaip akcininkė. Dėl šio aspekto GRAWE teigia, kad niekas netrukdo valstybei siekti kartu ir socialinių tikslų, ir, kaip yra šiuo atveju, pelno. Iš tiesų Land Burgenland gauna dividendus, kurie pakeičia nuosavus išteklius, kaip atlyginimą už Ausfallhaftung. Pasak GRAWE, net jei pranašumas turi pagalbos požymių, tai nereiškia, kad akcininkas negali jos suteikti.

39

Antra, Land Burgenland ir Austrijos Respublikos nurodytus šių bylų ir bylos, kurioje priimtas minėtas Sprendimas Vokietija prieš Komisiją, aplinkybių skirtumus GRAWE papildo aplinkybe, kad Vokietijos Federacinė Respublika taip pat atsižvelgė į objekto vietos sutvarkymo išlaidas ir kad priemonės šioje byloje buvo įgyvendintos pažeidžiant EB 88 straipsnio 3 dalį.

40

Trečia, GRAWE teigia, kad Sprendime GRAWE pažeistas teisinio saugumo principas ir nuoseklumo reikalavimas. Kadangi Sprendime C(2003) 1329 galutinis konstatuota, kad Ausfallhaftung neprieštarauja Sąjungos teisei, visi ūkio subjektai turėtų galėti juo pasitikėti ir dėl neišvengiamai su juo susijusių ekonominių pasekmių. Taigi ginčijamame sprendime ir Sprendime GRAWE kilo abejonių dėl to sprendimo.

41

Ketvirta, dėl tų pačių priežasčių, kurias nurodė Land Burgenland ir Austrijos Respublika, GRAWE mano, kad, remdamasis minėtu Sprendimu Nyderlandai ir ING Groep prieš Komisiją, Bendrasis Teismas privalėjo pripažinti, kad vertinant privataus pardavėjo kriterijų reikia atsižvelgti į Ausfallhaftung.

42

Penkta, GRAWE pažymi, kad neigiamas Ausfallhaftung poveikis konkurencijai yra nevienodos apimties, nelygu, ar ta garantija suveikia konkrečiu atveju, ar tai tik galimas Land Burgenland įsipareigojimas dėl BB. Iš tiesų, tik galimi mokėjimai turėtų mažesnį poveikį konkurencijai nei konkretūs mokėjimai. TodėlLand Burgenland veiksmais, kuriais siekiama išvengti panaudoti Ausfallhaftung, buvo apribotas konkurencijos iškraipymas rinkoje. Todėl Bendrojo Teismo pozicija pakenktų EB 87 straipsnio 1 dalies veiksmingumui.

43

GRAWE priduria, kad per finansų krizę daugelis valstybių narių įnešė kapitalo į kredito įstaigas ir kad valstybinis kapitalas turėjo būti kuo greičiau pakeistas privačiomis lėšomis, kad būtų išsaugota konkurencija ir grįžta prie įprastinių rinkos veikimo sąlygų. Tačiau ginčijamu sprendimu ir Sprendimu GRAWE būtų sudaryta rimtų kliūčių tokiam procesui.

44

Baigdama dėstyti argumentus šiuo klausimu, GRAWE pabrėžia aplinkybę, kad atsižvelgiant į Ausfallhaftung, GRAWE pasiūlymas buvo geriausias.

45

Komisija ginčija Land Burgenland, Austrijos Respublikos ir GRAWE pateiktus argumentus.

46

Pirmuoju argumentu Land Burgenland, Austrijos Respublika ir GRAWE iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė, turint galvoje Ausfallhaftung savybes, nei į Land Burgenland, kaip BB savininkės ir akcininkės, vaidmenį, nei dėl šios aplinkybės į privataus investuotojo kriterijų, kuris apibrėžtas minėtuose sprendimuose Ispanija prieš Komisiją ir Vokietija prieš Komisiją.

47

Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad Sprendimo Burgenland 155 ir 156 straipsniuose bei Sprendimo GRAWE 128 ir 129 straipsniuose Bendrasis Teismas teisingai priminė šią su minėtu kriterijumi susijusią sąvoką, kaip ji apibrėžta Teisingumo Teismo praktikoje.

48

Paskui Sprendimo Burgenland 157 straipsnyje ir Sprendimo GRAWE 130 straipsnyje Bendrais Teismas, remdamasis ta teismų praktika, nusprendė, kad taikant privataus investuotojo kriterijų svarbu nustatyti, ar aptariamos priemonės yra tos, kurias toks investuotojas, kuris per ilgesnį ar trumpesnį laiką tikisi gauti pelno, galėjo suteikti.

49

Galiausiai Sprendimo Burgenland 158 straipsnyje ir Sprendimo GRAWE 131 straipsnyje Bendrasis Teismas, savarankiškai vertindamas faktines aplinkybes, konstatavo, kad Ausfallhaftung, atsižvelgiant į jos savybes, nebuvo pasirašyta įprastomis rinkos sąlygomis.

50

Tokiomis aplinkybėmis Sprendimo Burgenland 158 ir 159 punktuose ir Sprendimo GRAWE 131 punkte Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad vertinant Austrijos valdžios institucijų veiksmus pagal privataus pardavėjo kriterijų negalima atsižvelgti į Ausfallhaftung ir kad dėl tos priežasties negalima kaltinti Komisijos, kad vertindama konsorciumo ir GRAWE pateiktus pasiūlymus ji neatsižvelgė į Ausfallhaftung reikšmę.

51

Be to, dėl minėto Sprendimo Komisija prieš EDF poveikio reikia pažymėti, kad jis iš esmės susijęs su byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, nagrinėtame Komisijos sprendime atmestu privataus investuotojo kriterijaus taikymu tos bylos aplinkybėmis, o ne su to kriterijaus taikymu in concreto (žr. minėto Sprendimo Komisija prieš EDF 75 punktą). Tačiau šiose bylose aišku, kad Komisija pritaikė privataus pardavėjo kriterijų, o Land Burgenland, Austrijos Respublika ir GRAWE ginčija būtent Bendrojo Teismo patvirtintą būdą, kuriuo Komisija taikė šį kriterijų.

52

Tačiau, kalbant apie šio kriterijaus taikymą, minėtame Sprendime Komisija prieš EDF buvo patvirtinta teismų praktika, kuri nustatyta būtent minėtuose sprendimuose Ispanija prieš Komisiją ir Vokietija prieš Komisiją ir kurioje pasakyta, kad vertinant klausimą, ar ta pati priemonė įprastomis rinkos sąlygomis būtų taikoma privataus pardavėjo, kurio situacija labai panaši į valstybės, reikia atsižvelgti tik į naudą ir pareigas, susijusias su pastarosios, kaip akcininkės, padėtimi, išskyrus naudą ir pareigas, susijusias su jos, kaip viešosios valdžios subjekto, įgaliojimais (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš EDF 79 punktą).

53

Minėtame Sprendime Komisija prieš EDF Teisingumo Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad atliekant šį vertinimą neturi reikšmės naudos suteikimo forma ir valstybės taikytų priemonių pobūdis, kai aptariama valstybė narė tą naudą suteikė veikdama kaip nagrinėjamos įmonės akcininkė (žr. minėto Sprendimo Komisija prieš EDF 91 ir 92 punktus).

54

Dėl Bendrojo Teismo šiuo klausimu atlikto tyrimo reikia pasakyti, kad remiantis sprendimais Burgenland ir GRAWE darytina išvada, jog Bendrasis Teismas nepagrindė Land Burgenland, Austrijos Respublikos ir GRAWE argumentų dėl Ausfallhaftung teisinės kilmės, nors bylos šalys to reikalavo. Iš tiesų Bendrasis Teismas išnagrinėjo, ar taikant privataus pardavėjo kriterijų reikia atsižvelgti į Ausfallhaftung, ir konstatavo, kad privatus pardavėjas nebūtų pasirašęs tokios garantijos.

55

Tačiau Land Burgenland, Austrijos Respublika ir GRAWE nenurodo jokio argumento, galinčio paneigti šį teiginį, tačiau pačios teigia, kad Ausfallhaftung yra valstybės pagalba, kaip, beje, konstatavo Komisija Sprendime C(2003) 1329 galutinis.

56

Tokiomis aplinkybėmis ir dėl to, kad suteikdama pagalbą valstybė narė iš esmės siekia kitokių tikslų nei pelnas iš jai priklausančiai įmonei suteiktų priemonių, reikia pripažinti, kad šias priemones iš principo teikia valstybė, vykdanti viešosios valdžios subjekto įpareigojimus.

57

Kadangi Land Burgenland, Austrijos Respublika ir GRAWE teigia, kad, suteikdama Ausfallhaftung, Land Burgenland vis dėlto siekė pelno ar bent jau siekė ir tokio tikslo, reikia priminti, kad jei valstybė narė remiasi tokiu kriterijumi, kaip privataus pardavėjo kriterijus, abejonės atveju ji privalo nedviprasmiškai ir remdamasi objektyvia bei patikrinama informacija įrodyti, kad priemonės ėmėsi veikdama kaip akcininkė (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš EDF 82 punktą).

58

Iš šios informacijos turi būti akivaizdu, kad aptariama valstybė narė prieš suteikdama ekonominę naudą ar tuomet, kai ją teikė, priėmė sprendimą naudodamasi veiksmingai įgyvendinta priemone investuoti į valstybės kontroliuojamą įmonę (minėto Sprendimo Komisija prieš EDF 83 punktas).

59

Šiuo tikslu, be kita ko, gali būti reikalaujama informacijos, iš kurios paaiškėtų, kad tas sprendimas grindžiamas ekonominiais vertinimais, kurie šios bylos aplinkybėmis būtų panašūs į racionalaus privataus pardavėjo, kurio padėtis labai panaši į minėtos valstybės narės padėtį, vertinimus, kuriuos, prieš vykdydamas tą investiciją, jis galėtų atlikti siekdamas nustatyti tokios investicijos pelningumą ateityje (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš EDF 84 punktą).

60

Tik tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai reikalaujamą informaciją, ši privalo atlikti bendrą vertinimą atsižvelgdama, be atitinkamos valstybės narės pateiktos informacijos, į bet kokias kitas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes, jai leidžiančias nustatyti, ar nagrinėjamą priemonę lėmė minėtos valstybės narės akcininkės, ar viešosios valdžios subjekto statusas (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš EDF 86 punktą).

61

Tačiau nei per administracinę procedūrą, nei Bendrajame Teisme Land Burgenland, Austrijos Respublika ir GRAWE nepateikė informacijos, iš kurios būtų matyti, kad Ausfallhaftung nustatymas ar palikimas galioti buvo pagrįstas Land Burgenland atliktais ekonominiais vertinimais siekiant nustatyti jos veiksmingumą. Darytina išvada, kad Komisija neprivalėjo atlikti tokio bendro vertinimo dėl Ausfallhaftung ir kad sprendimuose Burgenland ir GRAWE nėra klaidų šiuo klausimu.

62

Dėl argumento, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į minėtus sprendimus BP Chemicals prieš Komisiją ir Nyderlandai ir ING Groep prieš Komisiją, kuriais remiasi Land Burgenland, Austrijos Respublika ir GRAWE, reikia pažymėti, kad dėl to, jog bylų, kuriose priimti minėti sprendimai, faktinės ir teisinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, kuriomis kilo šioje byloje nagrinėjami ginčai, sprendimai, kuriais remiamasi, šioje byloje nereikšmingi.

63

Galiausiai pakanka pažymėti, kad Sprendimo Burgenland 158 punktas turi būti skaitomas atsižvelgiant, be kita ko, į to paties sprendimo 2, 3 ir 149 punktus, nes tada lengviau suvokti minėto 158 punkto aprėptį.

64

Darytina išvada, kad atmesdamas Land Burgenland, Austrijos Respublikos ir GRAWE argumentus Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kuria jį kaltina bylos šalys, ir nepadarė tariamo Sąjungos teisės vientisumo ir nuoseklumo pažeidimo, taip pat nepažeidė teisinio saugumo principo ar jam nustatytos pareigos motyvuoti.

65

Todėl Land Burgenland apeliacinio skundo antrasis pagrindas ir Austrijos Respublikos bei GRAWE apeliacinių skundų pirmieji pagrindai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

66

Land Burgenland savo apeliacinio skundo ketvirtajame pagrinde, o Austrijos Respublika savo apeliacinio skundo antrajame pagrinde teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė EB 87 straipsnio 1 dalį, nes Sprendimo Burgenland 106–140 punktuose konstatavo, kad Komisija nepadarė klaidos nuspręsdama, kad nei neaiškia FMA procedūros baigtimi, nei galbūt ilgesne jos trukme, jei būtų buvę nuspręsta BB parduoti konsorciumui, negalima pagrįsti BB pardavimo GRAWE.

67

Pirma, Sprendimo Burgenland 119 ir 120 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad Land Burgenland ir Austrijos Respublikos pateikta informacija, skirta įrodyti, jog konsorciumui tikriausiai nebūtų buvę leista įsigyti BB, yra nereikšminga vertinant leidimo procedūros sėkmės galimybes, nes nebuvo nurodyta, ar ir kokiais atvejais į tą informaciją FMA būtų atsižvelgusi. Tiek Komisija, tiek Bendrasis Teismas tiksliai žinojo, kokius kriterijus taiko FMA, o Land Burgenland ir Austrijos Respublika išsamiai nurodė punktus, dėl kurių kyla didelių abejonių, ar tokiam pardavimui FMA būtų sutikusi išduoti leidimą. Taigi Bendrasis Teismas įvertino jų argumentus akivaizdžiai klaidingai ir nepateikė motyvų, kuriuos būtų galima patikrinti.

68

Kadangi Sprendimo Burgenland 121 punkte Bendrasis Teismas tvirtina, kad tam tikra to sprendimo 119 punkte nurodyta informacija yra tik „susirūpinimas dėl BB <…> komercinės ateities“, kuris nėra esminis privačiam pardavėjui, jis padarė klaidą, nes per leidimo suteikimo procedūrą FMA, o dėl to ir privatus pardavėjas būtų atsižvelgę į tą informaciją. Taigi atsižvelgiant į Land Burgenland prognozės paklaidą, kurią Sprendimo Burgenland 136 punkte Bendrasis Teismas akivaizdžiai pripažino, Land Burgenland galėjo nuspręsti, kad FMA tikriausiai uždraus BB parduoti konsorciumui. 50 % tikimybė šiuo atveju yra tik supaprastinta aplinkybės, kad remiantis neformaliais kontaktais su FMA darytina išvada, jog bus išduotas leidimas parduoti GRAWE, o jeigu būtų parduodama konsorciumui, procedūros baigtis būtų „visiškai neaiški“, išraiška.

69

Antra, Land Burgenland ir Austrijos Respublika teigia, visų pirma, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sprendimo Burgenland 132 punkte pateikti Bendrojo Teismo argumentai dėl BB pardavimo skubos nebereikšmingi. Kaip papildomą argumentą jos nurodo tai, kad Bendrojo Teismo argumentai grindžiami klaidingu EB 87 straipsnio 1 dalies aiškinimu, nes po dviejų nevaisingų ir laiko bei pinigų atžvilgiu brangių bandymų privatizuoti BB, be to, atsižvelgiant tiek į tai, kad GRAWE pasiūlymas baigė galioti per FMA leidimo suteikimo procedūrą, tiek į galimą FMA draudimą parduoti BB konsorciumui, privatus pardavėjas nebūtų rizikavęs trečią kartą patirti nesėkmę privatizuojant ir todėl nebūtų pardavęs BB konsorciumui. Be to, priešingai, nei konstatavo Bendrasis Teismas minėtame 132 punkte, Land Burgenland ir Austrijos Respublika pateikė nemažai įrodymų, kuriais patvirtinama, kad dėl užsitęsusios procedūros FMA, BB privatizacijai būtų iškilęs pavojus. Todėl faktines aplinkybes Bendrasis Teismas įvertino neišsamiai ir neteisingai motyvavo Sprendimą Burgenland.

70

Trečia, Land Burgenland ir Austrijos Respublika teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai susiaurino atliekamą tyrimą, kad identifikuotų akivaizdžias vertinimo klaidas. Remiantis Teisingumo Teismo praktika ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, Bendrasis Teismas privalėjo atlikti išsamią teisminę kontrolę.

71

Komisija neigia Land Burgenland ir Austrijos Respublikos argumentus. Konkrečiau, Komisija visų pirma pažymi, kad savo argumentuose jos nekaltina Bendrojo Teismo, kad šis iškraipė faktines aplinkybes, ir mano, kad dėl tos priežasties jų argumentai yra nereikšmingi.

72

Pirma, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas turi savarankiškai įvertini faktines aplinkybes ir atsakyti į klausimą, kiek per administracinę procedūrą pateikti įrodymai patvirtina ar paneigia, atsižvelgiant į taikytinus nacionalinės teisės aktus, tikimybę, kad FMA gali uždrausti parduoti BB konsorciumui. Tą patį reikia pasakyti ir apie procedūros FMA trukmės įtaką BB privatizavimo perspektyvai.

73

Kadangi dėl šio aspekto nenurodomas joks reikšmingų įrodymų iškraipymas, šie Land Burgenland ir Austrijos Respublikos sprendimai yra nepriimtini (šiuo klausimu žr. 2006 m. gegužės 18 d. Sprendimo Archer Daniels Midland ir Archer Daniels Midland Ingredients prieš Komisiją, C-397/03 P, Rink. p. I-4429, 85 punktą bei 2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ThyssenKrupp Nirosta prieš Komisiją, C-352/09 P, Rink. p. I-2359, 180 punktą).

74

Antra, kadangi Land Burgenland ir Austrijos Respublika teigia, kad, atsižvelgiant į Bendrajame Teisme pateiktus argumentus, Sprendimo Burgenland 120 ir 121 punktuose Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, jog to sprendimo 119 punkte nurodyti argumentai yra nereikšmingi, remiantis Bendrajam Teismui pateiktais argumentais galima daryti aiškią išvadą, kad, priešingai, nei jis konstatavo Sprendimo Burgenland 120 ir 121 punktuose, FMA būtų atsižvelgusi į konsorciumo verslo planą. Vis dėlto tuo remiantis negalima teigti, kad FMA būtų atsižvelgusi į minėtame Sprendimo Burgenland 119 punkte nurodytus kitus argumentus nei su tuo verslo planus susijęs argumentas.

75

Be to, reikia pažymėti, kad remiantis minėtais įrodymais negalima daryti išvados apie atskirų argumentų, į kuriuos atsižvelgė FMA, svarbos kriterijus, todėl nėra jokio argumento, kuriuo remiantis būtų galima konstatuoti lemiamos įtakos, kurią minėtas verslo planas galėjo turėti FMA atliekamam vertinimui, mastą.

76

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad tariamas įrodymų iškraipymas Sprendimo Burgenland 120 ir 121 punktuose neįrodytas, nes tas iškraipymas nėra akivaizdžiai matomas iš byloje esančių dokumentų (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 27 d. Sprendimo Austrija prieš Scheucher-Fleisch ir kt., C-47/10 P, Rink. p. I-10707, 59 punktą ir nurodytą teismų praktiką).

77

Trečia, Komisijos tyrimas dėl klausimo, ar nurodytos priemonės gali būti kvalifikuojamos kaip valstybės pagalba dėl to, kad valstybės valdžios institucijos veikė ne taip, kaip privatus pardavėjas, reikalauja sudėtingo ekonominio vertinimo (šiuo klausimu žr. 2007 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Ispanija prieš Lenzing, C-525/04 P, Rink. p. I-9947, 59 punktą ir 2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice prieš Komisiją, C‑73/11 P, 74 punktą).

78

Šiuo klausimu primintina, kad vykdydamas kontrolę, Sąjungos teismų taikomą Komisijos atliktiems sudėtingiems ekonominiams vertinimams valstybės pagalbos srityje, Sąjungos teismas neturi pakeisti Komisijos ekonominio vertinimo savuoju (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija prieš Scott, C-290/07 P, Rink. p. I-7763, 64 ir 66 punktus ir minėto Sprendimo Frucona Košice prieš Komisiją 75 punktą).

79

Tačiau Europos Sąjungos teismas turi, be kita ko, patikrinti ne tik nurodytų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija prieš Tetra Laval, C-12/03 P, Rink. p. I-987, 39 punktą; minėto Sprendimo Komisija prieš Scott 65 punktą ir minėto Sprendimo Frucona Košice prieš Komisiją 76 punktą).

80

Kadangi šioje byloje Komisija atliko sudėtingą ekonominį vertinimą, kaip minėtąjį šio sprendimo 77 punkte, Bendrojo Teismo turėtas atlikti tyrimas apsiribojo tik tais aspektais, kurie nurodyti pirmesniame punkte. Taigi reikia konstatuoti, kad Sprendimo Burgenland 109 ir paskesniuose punktuose atliktas tyrimas atitinka teisminės kontrolės, kurią jis turėjo įvykdyti, reikalavimus, priešingai, nei teigia Land Burgenland ir Austrijos Respublika.

81

Ketvirta, dėl tariamo pareigos motyvuoti pažeidimo, kuriuo Bendrąjį Teismą kaltina Land Burgenland ir Austrijos Respublika, iš to, kas išdėstyta pirmiau, ir tiesiog skaitant Sprendimo Burgenland 132 straipsnį darytina išvada, jog to sprendimo 120, 121 ir 132 punktuose pateikti Bendrojo Teismo argumentai gali leisti tiek ieškovams sužinoti priežastis, dėl kurių Bendrasis Teismas atmetė jų argumentus, tiek Teisingumo Teismui gauti pakankamai informacijos vykdant teisminę kontrolę per apeliacinį procesą, todėl jie atitinka šioje srityje nusistovėjusioje Teisingumo Teismo praktikoje išdėstytus reikalavimus (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo A2A prieš Komisiją, C‑320/09 P, 97 punktą).

82

Darytina išvada, kad Land Burgenland apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas ir Austrijos Respublikos apeliacinio skundo antrasis pagrindas turi būti atmesti kaip iš dalies nepriimtini ir iš dalies nepagrįsti.

83

Apeliacinio skundo trečiajame pagrinde Land Burgenland teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė EB 87 straipsnio 1 dalį, nes Sprendimo Burgenland 69–73 ir 87–91 straipsniuose nusprendė, kad Komisija nepadarė klaidos, kai BB rinkos vertę nustatė remdamasi konsorciumo pasiūlymu ir neatsižvelgdama į jos turėtus nepriklausomus vertinimus, taip pat neatlikdama jokio kito įvertinimo.

84

Pirma, Bendrasis Teismas suklydo nuspręsdamas, kad Komisija nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai BB rinkos vertę nustatė remdamasi tik konsorciumo pasiūlymu. Pasak Land Burgenland, remiantis teismų praktika darytina išvada, kad yra kitokių metodų, atspindinčių realią parduodamo objekto rinkos kainą. Kadangi pateikti pasiūlymai visais atvejais nėra geriausias apytikslis šios kainos vertinimas, Bendrasis Teismas turėjo išsiaiškinti, ar taip yra šio pasiūlymo atveju. Tačiau tas teismas tokio vertinimo Sprendime Burgenland neatliko, o tame sprendime tik cituojamas ginčijamas sprendimas.

85

Antra, Land Burgenland mano, kad Bendrasis Teismas iškraipė ginčijamą sprendimą, kuriame konstatuota, kad konkurso procedūra buvo neteisėta, nes buvo iškelta neteisėta sąlyga siekiant išvengti naudojimosi Ausfallhaftung, ir kad tas teismas pats sau prieštarauja nuspręsdamas, kad dėl tos neteisėtos sąlygos konkurso procedūra yra ir neteisėta, ir besąlyginė. Taigi tos procedūros neteisėtumas pakenkė konsorciumo pasiūlymui.

86

Trečia, Bendrasis Teismas klaidingai įvertino Land Burgenland argumentus ir neišnagrinėjo faktinių aplinkybių, kai Sprendimo Burgenland 90 punkte konstatavo, kad konkurso sąlygų neteisėtumas neturėjo įtakos pasiūlymų dydžiui. Bendrasis Teismas tik padarė nuorodą į ginčijamą sprendimą ir neatliko savo vertinimo, svarbiausia – jis nepatikrino, ar Komisija atsižvelgė į visą reikšmingą informaciją. Tačiau Komisija taip pat tik konstatavo, kad dėl tų sąlygų pasiūlymų suma nebuvo per maža, tačiau ji neišnagrinėjo, ar tos sąlygos nelėmė per didelių pasiūlymų. Land Burgenland pirmojoje instancijoje pažymėjo, kad konsorciumo pasiūlymas buvo apie 200 % didesnis už BB vertę, todėl nerealus.

87

Ketvirta, jei Sprendimo Burgenland 89 punktas reiškia, kad į konsorciumo pasiūlymą turėjo būti atsižvelgta nepaisant jo nerealaus dydžio ir to, kad tas pasiūlymas neatspindėjo BB rinkos kainos, tai Bendrasis Teismas padarė prieštaringas išvadas. Būtų nenuoseklu atsižvelgti į neteisėtų sąlygų nulemtą per mažą pasiūlymų dydį, tačiau neatsižvelgti į per didelį tokių sąlygų nulemtą pasiūlymų dydį, nors abu atvejus nulemia tos pačios sąlygos.

88

Penkta, minėtame 89 punkte išdėstytais argumentais pažeidžiamas SESV 345 straipsnyje įtvirtintas vienodo požiūrio į valstybinę ir privačią nuosavybę principas. Komisijos konstatuoti trūkumai buvo grindžiami sąlyga dėl būtinybės išvengti pasinaudojimo Ausfallhaftung. Tačiau jeigu Land Burgenland negalėjo atsižvelgti, pasak Komisijos ir Bendrojo Teismo, į pavojus, kylančius dėl Ausfallhaftung, ji turėjo būtinai turėti galimybę neatsižvelgti į per didelį konsorciumo pasiūlymą, kurį lėmė tas pavojus ir dėl kurio pasiūlymas tapo nerealus. Dėl to, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į šį elementą, Land Burgenland padėtis tapo prastesnė, palyginti su privačių pardavėjų padėtimi.

89

Savo apeliacinio skundo antrajame pagrinde GRAWE taip pat teigia, kad konkurso procedūros rezultatai yra pagrįstas rinkos kainos rodiklis tik tuo atveju, kai konkursas yra atviras, skaidrus ir besąlyginis. Tačiau, pasak Komisijos ir Bendrojo Teismo, šis pagrindinis reikalavimas privatizuojant BB nebuvo įvykdytas dėl sąlygos, susijusios su būtinybe išvengti pasinaudojimo Ausfallhaftung. Be to, dėl šios sąlygos buvo iškraipytas konsorciumo pasiūlymas, nes jis padidėjo, kaip teigė GRAWE Bendrajame Teisme. Tačiau Bendrasis Teismas šių argumentų nenagrinėjo, o tik pacitavo Komisijos poziciją nepatikrinęs jos atliktos analizės tikslumo, o Komisija taip pat nepatikrino, ar konsorciumo pasiūlymas galėjo būti iškraipytas nustatant per didelę kainą.

90

GRAWE pabrėžia, kad, priešingai, nei Komisija teigė Bendrajame Teisme, BB rinkos kainos iškraipymas, t. y padidinimas, yra reikšmingas, nes taikant privataus investuotojo kriterijų rinkos kaina turi atitikti pačią aukščiausią kainą, kurią privatus investuotojas, veikiantis įprastomis konkurencijos sąlygomis, būtų pasirengęs mokėti. Todėl Bendrasis Teismas turėjo nuspręsti, kad vykdydama pareigą atidžiai ir nešališkai išnagrinėti bylą Komisija turėjo taikyti kitus rinkos kainos nustatymo metodus.

91

Komisija ginčija Land Burgenland ir GRAWE argumentus.

92

Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika darytina išvada, kad rinkos kaina yra pati didžiausia kaina, kurią privatus investuotojas, veikiantis įprastomis konkurencijos sąlygomis, yra pasirengęs mokėti už esamos būklės bendrovę (žr. 2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Banks, C-390/98, Rink. p. I-6117, 77 punktą ir 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C-277/00, Rink. p. I-3925, 80 punktą).

93

Siekdamos patikrinti rinkos kainą, nacionalinės valdžios institucijos gali atsižvelgti, be kita ko, į pasirinktą bendrovės perleidimo formą, pvz., į viešąjį konkursą, kuris laikomas užtikrinančiu pardavimą rinkos sąlygomis, arba atsižvelgti į eksperto vertinimą, parengtą rengiantis perleisti bendrovę (šiuo klausimu žr. 2008 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-214/07, Rink. p. I-8357, 59 ir 60 punktus).

94

Darytina išvada, kad Sprendimo Burgenland 70 ir 87 punktuose bei Sprendimo GRAWE 77 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad kai viešosios valdžios institucija parduoda jai priklausančią įmonę ir taiko atvirą, skaidrią ir besąlyginę konkurso procedūrą, galima preziumuoti, kad rinkos kaina atitinka didžiausią pasiūlytą kainą, tačiau turi būti nustatyta, kad, pirma, šis pasiūlymas yra įpareigojamojo pobūdžio ir patikimas ir, antra, nėra pagrindo atsižvelgti į kitus ekonominius kriterijus, išskyrus kainą.

95

Tokiomis sąlygomis Komisija iš tiesų neprivalo taikyti kitų priemonių, kaip antai nepriklausomų ekspertų vertinimo, kad nustatytų rinkos kainą.

96

Sprendimo Burgenland 90 punkte ir Sprendimo GRAWE 81 punkte Bendrasis Teismas taip pat pagrįstai nusprendė, kad didžiausios kainos pasiūlymas, pateiktas pagal viešojo konkurso procedūrą, kuri yra neteisėta dėl joje nustatytų sąlygų, vis dėlto gali atitikti rinkos kainą, jei konkurso paskelbimo sąlygose nustatyti trūkumai neturėjo įtakos to pasiūlymo kainai ir ji dėl tų sąlygų nesumažėjo.

97

Šiuo atveju, pirma, Komisija, atlikdama sudėtingą ekonominį vertinimą, ar Land Burgenland veikė kaip privatus pardavėjas, išnagrinėjo, ar konstatuoti konkurso procedūros trūkumai turėjo įtakos tos procedūros rezultatui, ir, remdamasi būtent konsorciumo pastabomis, jog neteisėtas ginčytinas sąlygas jis laiko netaikytinomis ateityje, padarė išvadą, kad tie trūkumai nelėmė paties didžiausio pasiūlymo sumos sumažinimo.

98

Antra, kadangi Land Burgenland ir GRAWE Bendrajame Teisme nepateikė jokių argumentų, kuriais būtų galima įrodyti, kad toks Komisijos vertinimas yra klaidingas, Bendrojo Teismo negalima kaltinti, kad jis pritarė Komisijos išdėstytam teiginiui pats neatlikęs patikrinimo.

99

Dėl Land Burgenland ir GRAWE teiginio, kad Komisija neišnagrinėjo, ar dėl neteisėtų sąlygų didžiausios kainos pasiūlymas nebuvo iškreiptas ir pasiūlyta ne per didelė suma, o Bendrasis Teismas dėl tokio Komisijos neveikimo nepriėmė sprendimo, pakanka pažymėti, kad Sprendimo Burgenland 89 punkte Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis privatus pardavėjas iš esmės pasirinktų patį didžiausią pasiūlymą pirkti, jei tas pasiūlymas reiškia įsipareigojimą ir yra patikimas, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių potencialus pirkėjas nusprendė pateikti tokį pasiūlymą, ir kad dėl tos priežasties reikia atmesti teiginį, jog konsorciumo pasiūlymas buvo pernelyg didelis.

100

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Land Burgenland apeliacinio skundo trečiasis pagrindas ir GRAWE apeliacinio skundo antrasis pagrindas turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

101

Apeliacinio skundo pirmajame pagrinde Land Burgenland teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė jos teisę būti išklausytai, nes neįvertino jos argumentų, kad ginčijamo sprendimo 171 konstatuojamojoje dalyje Komisija turėjo atsižvelgti ne tik į pranašumą dėl 380 mln. eurų vertės „papildomų“ akcijų emisijos, bet ir į pranašumą dėl 320 mln. eurų vertės akcijų emisijos. Be to, ji teigia, kad atkreipė Bendrojo Teismo dėmesį į šį argumentą pastabose dėl teismo posėdžio pranešimo, nes jose tie argumentai nebuvo nurodyti.

102

Kadangi, atsižvelgus į konsorciumo ir GRAWE įgytą pranašumą dėl 320 mln. eurų vertės akcijų emisijos, išnyktų bet koks pagalbos elementas BB parduodant GRAWE, šio argumento vertinimas turėjo baigtis ginčijamo sprendimo panaikinimu. Atsižvelgiant į jų reitingų skirtumą ir į jų rizikos klases, dėl šios akcijų emisijos konsorciumas būtų įgijęs ne mažiau kaip 43,5 mln. eurų dydžio refinansavimo pranašumą, o tas pranašumas GRAWE atveju būtų tik nuo 3,52 iki 8,32 mln. eurų.

103

Land Burgenland pabrėžia, kad negalima teigti, jog Sprendimo Burgenland 171 ir 172 punktuose pateiktas tų argumentų vertinimas, nes tuose punktuose neatsižvelgiama į tuos argumentus, be to, 171 punktas yra nepakankamai motyvuotas.

104

Land Burgenland priduria, kad Sprendimo Burgenland 168–172 punktuose išdėstytas Bendrojo Teismo atliktas likusių jos argumentų dėl ieškinio aštuntojo pagrindo vertinimas grindžiamas nepakankamu motyvavimu ir teisiniu vertinimu, jis atliktas neatsižvelgiant į jos pateiktus įrodymus, jame prieštaraujama ginčijamo sprendimo 148 punkte išdėstytiems teiginiams ir nepatikrinta, ar tas ginčijamas sprendimas buvo pagrįstas atsižvelgiant į visus reikšmingus įrodymus.

105

Savo apeliacinio skundo trečiajame pagrinde GRAWE nurodo, kad pirmojoje instancijoje teigė, jog, atsižvelgiant į nustatytus jos ir konsorciumo skirtingus reitingus ir rizikos klases, dėl minėtos 320 mln. eurų vertės akcijų emisijos konsorciumas įgijo 42,5 mln. eurų refinansavimo pranašumą, o GRAWE įgytas pranašumas dėl visos 700 mln. eurų vertės akcijų emisijos buvo tik 1,6 mln. eurų, todėl abiejų konkurentų pasiūlyta pardavimo kaina turėjo būti patikslinta 40,8 mln. eurų GRAWE naudai. Tačiau Sprendime GRAWE Bendrasis Teismas šių argumentų neišnagrinėjo.

106

Pasak GRAWE, šių argumentų neišnagrinėjimas negali būti grindžiamas aplinkybe, kad konsorciumas ir GRAWE žinojo apie 320 mln. eurų dydžio akcijų emisiją, todėl šie galimi pirkėjai galėjo į tai atsižvelgti teikdami pasiūlymus. Kadangi Komisija ir Bendrasis Teismas nusprendė, kad dėl Ausfallhaftung gauta nauda negali būti vertinama taikant privataus investuotojo kriterijų, ji turėjo būti vertinama atskirai, kad būtų išlaikytas argumentų nuoseklumas.

107

Komisija teigia, kad Land Burgenland ir GRAWE argumentai nepriimtini, nes nei Land Burgenland ieškinyje, nei GRAWE ieškinyje, pateiktuose Bendrajame Teisme, nenurodytas panaikinimo pagrindas dėl 320 mln. eurų dydžio privilegijuotųjų akcijų emisijos vertinimo. Taigi pastabose dėl teismo posėdžio pranešimo buvo siekiama pateikti naują pagrindą, kuris yra nepriimtinas.

108

Jei šis teiginys būtų atmestas, Komisija teigia, kad minėti argumentai yra nepagrįsti.

109

Bet kuriuo atveju Bendrojo Teismo atliktas Land Burgenland ir GRAWE argumentų vertinimas negalėjo pasibaigti sprendimų Burgenland ir GRAWE rezoliucinių dalių pakeitimu. Iš tiesų, kadangi konsorciumas ir GRAWE žinojo apie 320 mln. eurų dydžio akcijų emisiją, jie galėjo į tai atsižvelgti savo pasiūlymuose.

110

Pirma, remiantis bylos, kurioje priimtas Sprendimas Burgenland, medžiaga darytina išvada, kad nors Land Burgenland argumentai dėl 320 mln. eurų vertės akcijų emisijos ieškinyje neišdėstyti kaip atskira jos pareikšto ieškinio aštuntojo pagrindo dalis, jie vis dėlto laikomi išdėstytais tame pagrinde. Todėl, Land Burgenland pateikus paaiškinimų dėl teismo posėdžio pranešimo, ieškinyje jau buvusių argumentų egzistavimas ir apimtis negalėjo kelti abejonių. Todėl, priešingai, nei teigia Komisija, šie paaiškinimai negali būti laikomi nauju pagrindu, kuris būtų nepriimtinas.

111

Be to, remiantis bylos, kurioje priimtas Sprendimas GRAWE, medžiaga, darytina išvada, kad tie argumentai buvo pakankamai aiškiai išdėstyti GRAWE ieškinyje.

112

Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti šiuos argumentus ir Sprendime Burgenland, ir Sprendime GRAWE. Tačiau, priešingai, nei teigia Komisija, remiantis sprendimais Burgenland ir GRAWE negalima teigti, kad Bendrasis Teismas pateikė tokį vertinimą.

113

Todėl šiuo atveju reikia išnagrinėti minėtus argumentus, kurie iš esmės pateikti Land Burgenland apeliacinio skundo pirmajame pagrinde ir GRAWE apeliacinio skundo trečiajame pagrinde.

114

Dėl šio aspekto pakanka priminti, kad šio sprendimo 99 punkte konstatuota, jog Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis privatus pardavėjas iš esmės pasirinktų didžiausios kainos pasiūlymą pirkti, jei tas pasiūlymas reiškia įsipareigojimą ir yra patikimas, kad ir kokios būtų priežastys, dėl kurių potencialus pirkėjas nusprendė pateikti tokį pasiūlymą. Iš tiesų, tokio privataus pardavėjo požiūriu, priežastys, kuriomis vadovaudamasis tam tikras konkurso dalyvis pateikė tam tikros kainos pasiūlymą, nėra lemiamos.

115

Šiuo atveju neginčijama, kad apie 320 mln. eurų dydžio akcijos emisiją žinojo ir konsorciumas, ir GRAWE ir kad dėl tos priežasties šios įmonės į tai atsižvelgė teikdamos savo pasiūlymus. Kadangi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmesniame punkte, nereikia nagrinėti priežasčių, dėl kurių galimas pirkėjas pateikė patį didžiausią pasiūlymą, darytina išvada, kad bet kuriuo atveju argumentams dėl šios akcijų emisijos pritarti negalima.

116

Konkrečiai kalbant, kaip teisingai pažymėjo Komisija, kadangi bet kuri valstybinės įmonės privatizavimo sąlygų sudedamoji dalis gali vieniems dalyviams būti palanki, o kitiems – nepalanki, analizėje, apie kurią kalba Land Burgenland ir GRAWE, šiuo atveju negalima apsiriboti tik 320 mln. eurų dydžio akcijų emisijos poveikiu, bet reikėtų išanalizuoti, pavyzdžiui, mokestinius pranašumus, kurių tam tikri konkurso dalyviai galėtų įgyti dėl mokesčių tikslais perkeliamų BB nuostolių. Tačiau Komisija neprivalo atlikti tokios išsamios ir diferencijuotos analizės dėl kiekvieno konkurso dalyvio.

117

Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika galima teigti, kad kai įmonė perperkama už didžiausią kainą, kurią įprastomis konkurencijos sąlygomis veikiantis privatus investuotojas pasiruošęs mokėti už šią bendrovę atsižvelgdamas į jos situaciją, ta įmonė visais atžvilgiais buvo įvertinta rinkos kaina, todėl pirkėjo negalima laikyti įgijusiu pranašumą, palyginti su kitais rinkoje veikiančiai ūkio subjektais (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Banks 77 punktą ir minėto 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją 80 punktą).

118

Antra, dėl Land Burgenland pretenzijų, susijusių su Bendrojo Teismo atliktu jos argumentų dėl 380 mln. eurų vertės akcijų emisijos vertinimu, viena vertus, remiantis Sprendimo Burgenland 165 punktu darytina išvada, kad Bendrasis Teismas atsižvelgė į visus Land Burgenland šiuo klausimu pateiktus argumentus ir kad jis, konkrečiai kalbant, rėmėsi įrodymais, kuriais Land Burgenland grindžia apeliacinį skundą.

119

Antra vertus, remiantis Sprendimo Burgenland 170 punktu darytina išvada, kad Bendrasis Teismas tuos argumentus atmetė nusprendęs, jog, nepaisydama šios informacijos, Komisija galėjo, nepadarydama klaidos, savo išvadą grįsti ginčijamame sprendime išdėstyta informacija.

120

Todėl reikia konstatuoti, visų pirma, kad, remdamasi šiuo motyvavimu, Land Burgenland gali susipažinti su priežastimis, dėl kurių Bendrasis Teismas atmetė šiuos argumentus, o Teisingumo Teismas surinkti pakankamai duomenų, kad atliktų teisminę kontrolę. Be to, šis motyvavimas yra pakankamai teisiškai motyvuotas, jame atsižvelgiama į Land Burgenland pateiktus įrodymus, taip pat patikrinta, ar Komisija ginčijamą sprendimą grindė atsižvelgdama į visus reikšmingus įrodymus. Galiausiai, skaitant būtent minėto 170 punkto pirmą sakinį negalima konstatuoti tariamo jo prieštaravimo ginčijamo sprendimo 148 punkte išdėstytiems teiginiams.

121

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, Land Burgenland apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą ir GRAWE apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstus.

122

Kadangi negalima pritarti nė vienam Land Burgenland, Austrijos Respublikos ir GRAWE apeliaciniuose skunduose pateiktam pagrindui, juos reikia atmesti.

123

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, kai apeliacinis skundas yra nepagrįstas, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

124

Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniam procesui pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, o Land Burgenland, Austrijos Respublika ir GRAWE pralaimėjo bylą, jos turi jas padengti.

125

Pagal to paties reglamento 140 straipsnio 1 dalį, taip pat taikomą apeliacinėse bylose pagal minėtą 184 straipsnio 1 dalį, įstojusios į bylą valstybės narės pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl reikia nuspręsti, kad Vokietijos Federacinė Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: