—

Consiglio nazionale dei geologi, atstovaujamo avvocatessa A. Lagonegro,

—

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato S. Fiorentino,

—

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues bei E. Belliard ir B. Beaupère-Manokha,

—

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Fehér bei K. Molnár ir K. Szíjjártó,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos J.-P. Keppenne, L. Malferrari ir G. Conte,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su SESV 101 straipsnio ir SESV 267 straipsnio trečios pastraipos išaiškinimu.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Consiglio nazionale dei geologi (Nacionalinės geologų tarybos, toliau – CNG) ir Autorità garante della concorrenza e del mercato (toliau – Autorità) bei Autorità ir CNG ginčą, kilusį dėl to, kad Autorità konstatavo konkurenciją ribojantį su honorarų dydžių geologams nustatymu susijusį susitarimą, kuris įgyvendintas CNG priimtomis etikos normomis.

3

Pagal 1963 m. vasario 3 d. Įstatymo Nr. 112/1963 dėl geologo statuso ir profesijos apsaugos (Legge n. 112 – Disposizioni per la tutela del titolo e della professione di geologo, GURI, Nr. 57, 1963 m. vasario 28 d., toliau – Įstatymas Nr. 112/1963) 2 straipsnį Italijoje galima užsiimti minėta profesija tik įsirašius į registrą, kurį valdo Nacionalinė geologų draugija.

4

Šio įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad visi į minėtą registrą įsirašę geologai sudaro draugiją ir jie renka CNG.

5

Šio įstatymo 9 straipsnyje skelbiama:

„[CNG] be užduočių, priskirtinų jai pagal kitas nuostatas, vykdo šias užduotis:

6

Pagal 1966 m. liepos 25 d. Įstatymo Nr. 616, kuriuo įgyvendinamos Įstatymo Nr. 112 dėl geologo statuso ir profesijos apsaugos nuostatos (Legge n. 616 – Norme integrative per l’applicazione della L. 3 febbraio 1963, n. 112, contenente norme per la tutela del titolo e della professione di geologo, GURI, Nr. 201, 1966 m. rugpjūčio 13 d.), 14 straipsnio 1 dalį:

„Į registrą ar specialų sąrašą įrašytam asmeniui, kurio veiksmai nesuderinami su asmens ar profesiniu orumu, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

7

2006 m. liepos 4 d. Įstatyminio dekreto Nr. 223 dėl neatidėliotinų nuostatų dėl ekonominio ir socialinio pakilimo, viešųjų išlaidų ribojimo ir racionalizavimo bei priemonių, susijusių su pajamomis ir kova su mokesčių slėpimu (Decreto-legge n. 223 – Disposizioni urgenti per il rilancio economico e sociale, per il contenimento e la razionalizzazione della spesa pubblica, nonchè interventi in materia di entrate e di contrasto all’evasione fiscale, GURI, Nr. 153, 2006 m. liepos 4 d.), iš dalies pakeisto 2006 m. rugpjūčio 4 d. Įstatymu Nr. 248 (toliau – Įstatyminis dekretas Nr. 223/2006), 2 straipsnyje numatyta:

„1.   Vadovaujantis Bendrijos laisvos konkurencijos ir laisvo asmenų bei paslaugų judėjimo principais ir siekiant užtikrinti vartotojams galimybę turėti realų pasirinkimą naudojantis savo teisėmis bei palyginti rinkoje siūlomas paslaugas, nuo šio dekreto įsigaliojimo dienos panaikinamos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, kuriose dėl laisvųjų profesijų ir intelektualinės veiklos nustatomi:

3.   Etikos ir įprastas nuostatas bei elgesio kodeksus, kuriais įgyvendinamos 1 dalyje nurodytos nuostatos, būtina pritaikyti iki 2007 m. sausio 1 d., įskaitant priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti profesinių paslaugų kokybę, priėmimą. Neatlikus suderinimo iki minėtos datos, 1 dalies nuostatoms prieštaraujančios taisyklės bet kuriuo atveju bus niekinės.“

8

Pagal Civilio kodekso 2233 straipsnį dėl su protiniu darbu susijusių profesijų:

„Honorarų dydžius, kurių šalys nenustatė pagal įkainius arba įprastus atlygius, nustato teismas, pasikonsultavęs su profesine asociacija, kuriai priklauso specialistas.

Bet kuriuo atveju atlyginimo dydis turi atitikti darbo svarbą ir profesijos orumą.

<...>“

9

Etikos kodekso dėl užsiėmimo geologo profesine veikla Italijoje, kurį 2006 m. gruodžio 19 d. patvirtino CNG ir kuris paskutinį kartą buvo pakeistas 2010 m. kovo 24 d. (toliau – Etikos kodeksas), 17–19 straipsniuose nustatyta:

„17 straipsnis – Įkainiai

Nustatydamas profesinio honoraro dydį geologas turi laikytis Įstatyminio dekreto Nr. 223/2006, reikalavimų, Civilinio kodekso 2233 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto atitikties principo ir bet kuriuo atveju visų galiojančių įstatymų nuostatų šioje srityje. 1971 m. lapkričio 18 d. ministro dekretu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais patvirtinti profesiniai įkainiai ir 2001 m. balandžio 4 d. ministro dekretu patvirtinti įkainiai viešųjų pirkimų srityje tiek, kiek tai susiję su geologais, yra teisėtas ir objektyvus profesinis – techninis referencinis pagrindas šalims vertinant, nustatant ir apibrėžiant honorarų dydžius.

18 straipsnis – Honorarų dydžių nustatymas

Pagal galiojančius teisės aktus siekdamas užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, geologas, vykdantis įvairių formų profesinę veiklą, t. y. individualiai, bendrovėje ar asociacijoje, nustatydamas savo honorarų dydžius turi atsižvelgti į užduoties apimtį ir sudėtingumą, profesinį orumą, reikalingas technines žinias ir prisiimtus įsipareigojimus.

Ordine, atsižvelgdama į profesinio konkurencingumo principus, prižiūri, kaip laikomasi [šių reikalavimų].

19 straipsnis – Viešųjų pirkimų procedūros

Per viešųjų pirkimų procedūras, per kurias viešoji administracija atlyginimui teisėtai netaiko profesinių įkainių, geologas vis dėlto turi įvertinti savo pasiūlymą pagal užduoties apimtį ir sudėtingumą, profesinį orumą, reikalingas technines žinias ir pastangas.“

10

2010 m. birželio 23 d. tyrimo rezultatais pagrįstu sprendimu (toliau – Autorità sprendimas) Autorità konstatavo, kad Nacionalinė geologų draugija pažeidė SESV 101 straipsnį, nes savo narius skatino suvienodinti ekonominį elgesį taikant profesinius įkainius. Konkrečiai kalbant, Autorità manė, kad Elgesio kodeksas – tai įmonių asociacijos sprendimas, kuriuo ribojama konkurencija pažeidžiant SESV 101 straipsnį.

11

Anot Autorità, profesinio įkainio kvalifikavimu pagal minėto kodekso 17 straipsnį kaip teisėto referencinio pagrindo siekiant nustatyti honorarų dydžius geologai buvo skatinami nustatyti savo honorarų dydžius vadovaujantis šiuo įkainiu. Formalia nuoroda minėtame 17 straipsnyje į Įstatyminį dekretą Nr. 223/2006, kuriuo panaikinami fiksuoti ir minimalūs įkainiai, nebuvo suteikiama galimybė geologams nustatyti profesinių honorarų dydžius remiantis laisvu šalių susitarimu.

12

Be to, Etikos kodekso 18 ir 19 straipsniuose numatyta pareiga nustatyti honorarų dydžius pagal bendro pobūdžio sąlygas, kaip antai prestižą ir profesinį orumą, neįtvirtinant kriterijų, kuriais būtų galima apibūdinti šias sąlygas pateikiant konkrečias nuorodas į specialistų paslaugų įkainių nustatymą, taip pat skatinama profesinius įkainius laikyti privalomais, taip kliudant laisvai elgtis rinkoje. Taip pat to paties kodekso 17 straipsnyje nukreipiant į Civilinio kodekso 2233 straipsnį, kuriame pateikiama nuoroda į profesinį orumą, pagrindžiama ši tezė.

13

CNG apskundė Autorità sprendimą Tribunale amministrativo regionale per il Lazio.

14

2011 m. vasario 25 d. sprendimu šis teismas atmetė CNG skundą. Konkrečiai kalbant, jis pritarė Autorità pozicijai, pagal kurią profesinių įkainių, kaip teisėto pagrindo nustatant honorarų dydžius, nurodymu geologai skatinami prisitaikyti prie šių įkainių, o tai yra konkurencijos ribojimas. Tačiau šis teismas taip pat manė, kad Autorità nepateikė pakankamai įrodymų, kad būtų pagrįsta tezė, pagal kurią nuoroda į profesinį orumą, kaip į vieną iš pagrindų, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant geologų honorarų dydžius, reiškė profesinio įkainio privalomumą. Vis dėlto jis manė, kad šios klaidos nepakanka Autorità sprendimui panaikinti.

15

CNG apskundė šį Tribunale amministrativo regionale per il Lazio sprendimą Consiglio di Stato. Autorità taip pat apskundė šį sprendimą tiek, kiek jame pripažinta, kad Autorità sprendimo motyvai buvo iš dalies klaidingi.

16

Per procesą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme CNG pasiūlė pateikti Teisingumo Teismui kelis prejudicinius klausimus dėl nacionalinių nuostatų, įtvirtintų tiek įstatymuose arba poįstatyminiuose aktuose, tiek Etikos kodekse, atitikties Sąjungos teisei konkurencijos srityje.

17

Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad daugelis CNG klausimų iš esmės yra svarbūs siekiant išspręsti pagrindinę bylą, jis vis dėlto konstatuoja, kad jie suformuluoti neaiškiai. Be to, minėtas teismas mano, kad kai kurie klausimai yra nesvarbūs pagrindinei bylai, ypač tie, kuriuose nurodomas 1985 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2137/85 dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG)(OL L 199, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 83).

18

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikia Teisingumo Teismui klausimus dėl SESV 267 straipsnio trečios pastraipos apimties tiek, kiek tai susiję su jo kompetencija pasirinkti ir performuluoti vienos iš šalių pagrindinėje byloje pasiūlytus klausimus ir galima pareiga taip pasirinkti ar performuluoti.

19

Dėl klausimų, susijusių su Sąjungos teisės aktais konkurencijos srityje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas performuluoja CNG pateiktus pasiūlymus.

20

Esant šioms sąlygoms Consiglio di Stato nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

21

Pateikdamas klausimus, susijusius su SESV 267 straipsnio trečia pastraipa, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, kokia yra jo kompetencijos pasirinkti ir performuluoti vienos iš šalių pagrindinėje byloje pasiūlytus klausimus apimtis ir galima pareiga taip pasirinkti ar performuluoti.

22

Šiomis aplinkybėmis jis Teisingumo Teismo ypač klausia, ar remiantis minėta nuostata draudžiama taikyti nacionalines teisės normas, pagal kurias nacionalinis teismas negali įgyvendinti savo kompetencijos pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą arba pareigos pateikti šalių siūlomus klausimus.

23

Be to, jeigu SESV 267 straipsnio trečia pastraipa turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nacionalinis paskutinės instancijos teismas besąlygiškai įpareigojamas prašyti priimti prejudicinį sprendimą dėl bylos šalies iškelto klausimo, susijusio su Sąjungos teisės aiškinimu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia Teisingumo Teismo apie galimą Sąjungos teisėje įtvirtinto protingos proceso trukmės principo įtaką paskutinės instancijos teismo pareigoms pagal SESV 267 straipsnio trečią pastraipą.

24

Be to, Consiglio di Stato pateikia klausimą dėl aplinkybių, kurioms susiklosčius SESV 267 straipsnio trečioje pastraipoje numatytos pareigos pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą nesilaikymas gali būti akivaizdus Sąjungos teisės pažeidimas kaip prielaida valstybės deliktinei atsakomybei dėl minėtos teisės pažeidimo atsirasti.

25

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad jei nėra jokio skundo teisme dėl nacionalinio teismo sprendimo, pastarasis iš esmės privalo kreiptis į Teisingumo Teismą, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnio trečią pastraipą, kai jame keliamas klausimas dėl ESV sutarties aiškinimo (žr. 1997 m. lapkričio 4 d. Sprendimo Parfums Christian Dior, C-337/95, Rink. p. I-6013, 26 punktą).

26

Iš SESV 267 straipsnio antros ir trečios pastraipų santykio matyti, kad trečioje pastraipoje nurodyti teismai turi tokią pačią diskreciją kaip ir kiti nacionaliniai teismai, kiek tai susiję su tuo, ar sprendimui priimti reikia sprendimo Sąjungos teisės klausimu. Todėl šie teismai neprivalo pateikti jiems kilusio Sąjungos teisės aiškinimo klausimo, jeigu šis nėra svarbus, t. y. tokiu atveju, kai atsakymas į šį klausimą, kad ir koks jis būtų, nepadarytų jokios įtakos ginčo sprendimui (1982 m. spalio 6 d. Sprendimo Cilfit ir kt., 283/81, Rink. p. 3415, 10 punktas).

27

Tačiau jeigu jie konstatuoja, kad būtina remtis Sąjungos teise jiems pateiktam ginčui išspręsti, SESV 267 straipsnyje iš esmės įtvirtinta jų pareiga pateikti Teisingumo Teismui kiekvieną kilusį klausimą (žr. minėto Sprendimo Cilfit ir kt., 11–20 punktus).

28

Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad SESV 267 straipsnyje numatyta sistema yra skirta vienodam Sąjungos teisės aiškinimui valstybėse narėse užtikrinti ir numato tiesioginį Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimą, kuris nepriklauso nuo šalių (2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Cartesio, C-210/06, Rink. p. I-9641, 90 punktas ir 2011 m. liepos 21 d. Sprendimo Kelly, C-104/10, Rink. p. I-6813, 62 punktas).

29

Nacionalinis teismas turi nuspręsti, kokius klausimus pateikti Teisingumo Teismui, ir šalys pagrindinėje byloje negali pakeisti jų turinio (žr. 2011 m. balandžio 14 d. Sprendimo Vlaamse Dierenartsenvereniging ir Janssens, C-42/10, C-45/10 ir C-57/10, Rink. p. I-2975, 43 punktą bei 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Danske Svineproducenter, C-316/10, Rink. p. I-13721, 32 punktą).

30

Nors minėtas teismas turi teisę paprašyti jo nagrinėjamos bylos šalių pasiūlyti formuluotę, kaip vėliau galėtų būti išdėstyti prejudiciniai klausimai, vis dėlto tik jis pats galiausiai turi nuspręsti ir dėl klausimų formos, ir dėl jų turinio (minėto Sprendimo Kelly 65 punktas).

31

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti ir suformuluoti prejudicinius klausimus dėl Sąjungos teisės aiškinimo, kurie būtini pagrindinei bylai išspręsti.

32

Kalbant apie nacionalines procesines normas, kuriomis vis dėlto nepaaiškindamas tikslios jų apimties remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, bet kuriuo atveju pakanka priminti, kad tokiomis normomis negali būti pažeidžiama nacionalinio teismo, kaip antai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, kompetencija ir pareigos pagal SESV 267 straipsnį (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Cartesio 93, 94 ir 98 punktus).

33

Be to, reikia pabrėžti, kad nacionalinis teismas, įpareigotas taikyti Sąjungos teisės nuostatas neperžengdamas savo kompetencijos ribų, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą ir, jei būtina, savo iniciatyva atsisakyti taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą; šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta įstatyminėmis arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 5 d. Sprendimo Elchinov, C-173/09, Rink. p. I-8889, 31 punktą).

34

Be to, kalbant apie galimą protingos proceso trukmės reikalavimo įtaką, kurią taip pat nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, reikia pažymėti, kad šį klausimą minėtas teismas suformulavo tik tokiu atveju, jei SESV 267 straipsnis būtų aiškinamas taip, kad pagal jį nacionalinis paskutinės instancijos teismas besąlygiškai įpareigojamas prašyti priimti prejudicinį sprendimą dėl bylos šalies iškelto klausimo, susijusio su Sąjungos teisės aiškinimu. Šiomis aplinkybėmis atsižvelgiant į tai, kas matyti iš šio sprendimo 25–33 punktų, į šį klausimą atsakyti nereikia.

35

Galiausiai, kalbant apie akivaizdų Sąjungos teisės pažeidimą – kaip prielaidą valstybės deliktinei atsakomybei dėl minėtos teisės pažeidimo atsirasti, svarbu pažymėti, kad šis klausimas yra akivaizdžiai nesvarbus ir hipotetinis atsižvelgiant į pagrindinę bylą. Iš tiesų iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, kad pagrindinė byla susijusi su šia atsakomybe ir kad šį klausimą, atlikdama procesinį veiksmą, pateikė viena iš pagrindinės bylos šalių.

36

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į klausimus, susijusius su SESV 267 straipsnio trečia pastraipa, reikia atsakyti, kad ši nuostata aiškintina taip, kad tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti ir suformuluoti prejudicinius klausimus dėl Sąjungos teisės aiškinimo, kurie būtini pagrindinei bylai išspęsti. Nacionalinės teisės normos, dėl kurių būtų pažeista ši kompetencija, neturi būti taikomos.

37

Kadangi nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš tiesų performulavo CNG pasiūlytus klausimus, reikia nagrinėti performuluotus klausimus.

38

Iš esmės minėtas teismas siekia sužinoti, ar SESV 101 straipsniu draudžiama tai, kad profesinė draugija, kaip antai Nacionalinė geologų draugija Italijoje, priimtų etikos taisykles, kuriose, be paslaugų teikimo kokybės ir svarbos, kaip honorarų dydžių nustatymo kriterijus būtų numatytas profesijos orumas, todėl už mažesnių nei atitinkamo lygio honorarų dydžių nustatymą – situaciją, panašią į minimalių įkainių nustatymą – gali būti baudžiama dėl šių taisyklių nesilaikymo.

39

Be to, jis klausia Teisingumo Teismo, ar nacionalinėje teisėje gali būti numatyta griežtesnė konkurencijos apsauga, nei numatyta Sąjungos teisės aktuose. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šio klausimo svarba pagrindinei bylai išspręsti nematyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą. Iš tiesų jame nėra informacijos, kuria remiantis būtų galima nustatyti atsakymo į šį klausimą naudingumą pagrindinei bylai išspręsti. Tačiau toks paaiškinimas būtų buvęs būtinas, jei iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos būtų matyti, kad ši byla susijusi su Autorità, kuri taikė SESV 101 straipsnį, o ne nacionalinės teisės normas konkurenciją ribojančių susitarimų srityje, sprendimo teisėtumu. Todėl minėtas klausimas turi būti pripažintas nepriimtinu.

40

Tai irgi taikytina klausimams, susijusiems su Reglamento Nr. 2137/85 ir direktyvų 2005/36 ir 2006/123 aiškinimu.

41

Kalbant apie šio sprendimo 38 punkte nurodytą klausimą, reikia išsiaiškinti kiek profesinė organizacija, kaip antai Nacionalinė geologų draugija Italijoje, turi būti laikoma įmonių asociacija, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, kai priima taisykles, kaip antai įtvirtintas Etikos kodekse.

42

Tai aiškinantis, reikia patikrinti, ar kai priima taisykles, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, profesinė draugija turi būti laikoma įmonių asociacija ar, atvirkščiai, viešąja institucija dėl to, kad jos veikla susijusi su viešosios valdžios institucijos įgaliojimų vykdymu (žr. 2002 m. vasario 19 d. Sprendimo Wouters ir kt., C-309/99, Rink. p. I-1577, 57 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

43

Kalbant apie CNG veiklos pobūdį, pažymėtina, jog iš Įstatymo Nr. 112/1963 8 ir 9 straipsnių matyti, kad į šioje nuostatoje numatytą registrą įrašyti geologai sudaro draugiją ir renka CNG, o pastaroji turi kontroliuoti profesinių teisės aktų ir kitų su profesija susijusių nuostatų laikymąsi ir taikyti drausmines priemones.

44

Taigi reikia pažymėti, kad kai profesinė organizacija, kaip antai Nacionalinė geologų draugija, priima aktą, pavyzdžiui, Etikos kodeksą, ji nevykdo nei solidarumo principu pagrįstos socialinės užduoties, nei tipinių išimtinių viešosios valdžios įgaliojimų. Ji veikia kaip tam tikros profesijos, kuria verčiantis, be kita ko, vykdoma ekonominė veikla, reguliavimo organas (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Wouters ir kt. 58 punktą).

45

Todėl atsižvelgiant į šiuos svarstymus reikia konstatuoti, kad profesinė organizacija, kaip antai Nacionalinė geologų draugija, priimdama pagrindinėje byloje nagrinėjamas etikos taisykles, veikia kaip įmonių asociacija, kaip ji suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį.

46

Kalbant apie klausimą, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos etikos taisyklės yra sprendimas pagal SESV 101 straipsnį, reikia priminti, kad kainos rekomendacija, nepaisant jos tikslaus teisinio statuso, gali būti laikoma tokiu sprendimu (1987 m. sausio 27 d. Sprendimo Verband der Sachversicherer prieš Komsiją, 45/85, Rink. p. 405, 32 punktas).

47

Nagrinėjamu atveju dėl Etikos kodekso ribojamojo pobūdžio geologų atžvilgiu ir galimybės jiems taikyti sankcijas už šio kodekso nesilaikymą jame įtvirtintos taisyklės turi būti laikomos sprendimu pagal SESV 101 straipsnį.

48

Tam, kad Sąjungos konkurencijos taisyklės būtų taikomos susitarimui arba piktnaudžiaujamiems veiksmams, reikia, kad jie galėtų daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai (žr. 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Manfredi ir kt., C-295/04-C-298/04, Rink. p. I-6619, 40 punktą).

49

Galiausiai, kad būtų daromas poveikis prekybai tarp valstybių narių, įmonių sprendimai, susitarimai ar veiksmai, atsižvelgiant į objektyvių faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, turi leisti pakankamai tiksliai numatyti, kad jie gali tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai daryti poveikį valstybių narių prekybai ir kliudyti kurti vientisą valstybių narių rinką (žr. minėto Sprendimo Manfredi ir kt. 42 punktą).

50

Visoje vienos valstybės teritorijoje taikomas susitarimas vien dėl savo pobūdžio sustiprina valstybės rinkos uždarumą ir taip trukdo Sutartimi siekiamai ekonominei skvarbai (žr. 1998 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-35/96, Rink. p. I-3851, 48 punktą ir minėto Sprendimo Manfredi ir kt. 45 punktą).

51

Tokį poveikį gali sukelti pagrindinėje byloje nagrinėjamas įmonių asociacijos sprendimas, nes Italijos teisėje numatytas visoje Italijos Respublikos teritorijoje privalomas geologų priklausymas profesinei draugijai, o tai reiškia, kad jiems taikomos etikos taisyklės ir gali kilti jų drausminė atsakomybė už šių taisyklių nesilaikymą.

52

Atsižvelgiant į pirma išdėstytus svarstymus reikia konstatuoti, kad etikos taisyklėmis, kuriose kaip kriterijus honorarų dydžiams nustatyti nurodytas profesinis orumas, paslaugų kokybė ir svarba, gali būti ribojama konkurencija vidaus rinkoje.

53

Tačiau reikia pažymėti, kad ne kiekvienam įmonių asociacijos sprendimui, kuris riboja šalių ar vienos šalies veiksmų laisvę, taikomas EB 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas. Iš tiesų siekiant taikyti šią nuostatą nagrinėjamam atvejui pirmiausia reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, kuriomis nagrinėjamas įmonių asociacijos sprendimas buvo priimtas ar sukelia padarinių, ir, konkrečiai kalbant, į jo tikslus, kurie nagrinėjamu atveju yra suteikti būtinas garantijas galutiniams nagrinėjamų paslaugų vartotojams. Vėliau reikia išnagrinėti, ar iš to atsirandantis ribojamasis konkurencijos poveikis yra susijęs su šių tikslų siekimu (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Wouters ir kt. 97 punktą).

54

Šiomis aplinkybėmis svarbu patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamose normose įtvirtinti apribojimai neviršija to, kas yra būtina teisėtų tikslų įgyvendinimui užtikrinti (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 18 d. Sprendimo Meca-Medina ir Majcen prieš Komisiją, C-519/04 P, Rink. p. I-6991, 47 punktą).

55

Atsižvelgdamas į turimą bylos medžiagą Teisingumo Teismas negali įvertinti, ar profesinio orumo kriterijus, gali būti laikomas būtinu įgyvendinti teisėtą tikslą, kaip antai susijusį su geologų paslaugų galutiniams vartotojams garantijomis, nes, be kita ko, minėtas kriterijus papildo kitus kriterijus honorarų dydžiams nustatyti, glaudžiai susijusius su minėtų geologų darbo kokybe, kaip antai darbo svarba ir sunkumu, reikalingomis techninėmis žiniomis ir pastangomis.

56

Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, kuriomis atsiranda Etikos kodekso padariniai, įskaitant visas nacionalinės teisės normas ir nacionalinės geologų draugijos minėto kodekso taikymo praktiką, nacionalinis teismas turi patikrinti, ar yra ribojama konkurencija vidaus rinkoje. Minėtas teismas taip pat turi patikrinti, ar, atsižvelgiant į visą jo turimą svarbią informaciją, minėto kodekso taisyklės, ypač susijusios su profesinio orumo kriterijumi, gali būti laikomos būtinomis įgyvendinti minėtą teisėtą tikslą, susijusį su vartotojams teikiamomis garantijomis.

57

Atsižvelgiant į visus pirma išdėstytus svarstymus, į klausimus, susijusius su Sąjungos teisės aktais konkurencijos srityje, reikia atsakyti taip, kad taisyklės, kaip antai įtvirtintos Etikos kodekse, kuriose kaip kriterijus honorarų dyžiams nustatyti nurodyti profesinis orumas, paslaugų kokybė ir svarba, yra įmonių asociacijos sprendimas, kaip jis suprantamas pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, kuriuo gali būti ribojama konkurencija vidaus rinkoje. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, kuriomis atsiranda šio kodekso padariniai, įskaitant visas nacionalinės teisės normas ir Nacionalinės geologų draugijos minėto kodekso taikymo praktiką, nacionalinis teismas turi patikrinti, ar yra ribojama konkurencija vidaus rinkoje. Minėtas teismas taip pat turi patikrinti, ar, atsižvelgiant į visą jo turimą svarbią informaciją, to paties kodekso taisyklės, ypač susijusios su profesinio orumo kriterijumi, gali būti laikomos būtinomis įgyvendinti minėtą teisėtą tikslą, susijusį su geologų paslaugų vartotojams teikiamomis garantijomis.

58

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: