—

ET Agrokonsulting-04-Velko Stoyanov, atstovaujamos advokat R. Trifonova,

—

Izpalnitelen direktor na Darzhaven fond „Zemedelie“ – Razplashtatelna agentsia, atstovaujamos R. Porozhanov ir I. Boyanov,

—

Bulgarijos vyriausybės, atstovaujamos E. Petranova,

—

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos H. Tserepa-Lacombe ir N. Nikolova,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su lygiavertiškumo bei veiksmingumo principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – chartija) 47 straipsnio išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ET Agrokonsulting-04-Velko Stoyanov (toliau ‐ Agrokonsulting) ir Izpalnitelen direktor na Darzhaven fond „Zemedelie“ – Razplashtatelna agentsia (Nacionalinio „Žemės ūkio“ fondo – mokėjimo agentūros vykdomasis direktorius, toliau ‐ Direktor) ginčą dėl paraiškos paramai gauti, susijusios su finansavimu pagal Europos Sąjungos žemės ūkio politiką.

3

Kaip matyti iš 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, p. 16), 1 straipsnio c punkto ir 2 straipsnio g punkto, be kita ko, jo V antraštinės dalies 2 skyriuje nustatyta „vienkartinės išmokos už plotus“ schema, t. y. supaprastinta ir pereinamojo laikotarpio pajamų rėmimo schema, skirta 2004 m. ir 2007 m. į Sąjungą įstojusių valstybių narių ūkininkams.

4

Be to, kaip matyti iš šio reglamento 1 straipsnio e punkto, šiame reglamente nustatyta sistema, pagal kurią šioms valstybėms narėms suteikiama teisė „padidinti tiesiogines išmokas“. Ši schema numatyta šio reglamento 132 straipsnyje „Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos ir tiesioginės išmokos“, pagal kurį, Komisijai leidus, atitinkamos valstybės narės gali padidinti tiesiogines išmokas, mokamas ūkininkams pagal bet kurią iš šio reglamento I priede nurodytų išmokų paramos schemų, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Šis priedas, be kita ko, apima vienkartinės išmokos už plotus schemą.

5

Pagal Reglamento Nr. 73/2009 14 straipsnį, skaitomą kartu su minėtu priedu, kiekviena valstybė narė turi sukurti ir taikyti, be kita ko, vienkartinės išmokos už plotus schemos „integruotą administravimo ir kontrolės sistemą“. Pagal šio reglamento 15 straipsnio 1 dalį ji turi apimti kompiuterinę duomenų bazę, žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemą, teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistemą, paraiškas paramai gauti, integruotą kontrolės sistemą bei bendrą kiekvieno paraišką paramai gauti pateikiančio ūkininko tapatybės registravimo sistemą.

6

Šio reglamento 16 straipsnyje nustatyta:

„1.   Kompiuterinėje duomenų bazėje registruojami paraiškose paramai gauti nurodyti duomenys apie kiekvieną žemės ūkio valdą.

Ši duomenų bazė visų pirma sudaro sąlygas tiesiogiai ir greitai per valstybės narės kompetentingą instituciją gauti duomenis, susijusius su kalendoriniais ir (arba) prekybos metais nuo 2000 metų. Ji taip pat sudaro sąlygas tiesiogiai ir greitai gauti su keturiais ankstesniais metais susijusius duomenis.

2.   Valstybės narės gali sukurti decentralizuotas duomenų bazes su sąlyga, kad duomenų bazės ir duomenų registravimo bei naudojimosi jais administracinės procedūros tvarka būtų kuriamos nuosekliai visoje valstybės narės teritorijoje ir būtų suderinamos tarpusavyje, kad būtų galima atlikti kryžminius patikrinimus.“

7

Pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 17 straipsnį „žemės ūkio paskirties sklypų sistema sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga“. Taikomi metodai turi būti pagrįsti „kompiuterine geografine informacine sistema, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą“.

8

Šio reglamento 18 straipsnyje numatyta:

„1.   Turi būti sukurta teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistema, sudaranti sąlygas atlikti teisių į išmokas patikrinimą ir vykdyti jų bei paraiškų paramai gauti ir žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos kryžminius patikrinimus.

2.   1 dalyje nurodyta sistema sudaro sąlygas tiesiogiai ir greitai per valstybės narės kompetentingą instituciją gauti duomenis, susijusius bent jau su ankstesniais ketveriais iš eilės einančiais kalendoriniais metais.“

9

Pagal šio reglamento 19 straipsnį paraiškos tiesioginei išmokai gauti pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą turi būti pateikiamos kiekvienais metais.

10

Šio reglamento 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Valstybės narės vykdo administracinę paraiškų paramai gauti kontrolę siekdamos patikrinti, ar jos atitinka paramos skyrimo sąlygas.

2.   Be administracinės kontrolės, dar atliekami patikrinimai vietoje, kuriais siekiama patikrinti paramos skyrimo sąlygų atitiktį. Šiuo tikslu valstybės narės sudaro žemės ūkio valdų imčių ėmimo planą.

Valstybės narės žemės ūkio paskirties sklypų patikrinimams vietoje gali naudoti nuotolinių stebėjimų ir pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) technologijas.“

11

Pagal Reglamento Nr. 73/2009 29 straipsnio 2 ir 3 dalis:

„2.   Išmokos mokamos dalimis iki dviejų kartų per metus nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 d.

3.   Išmokos pagal I priede išvardytas paramos schemas neteikiamos, kol valstybė narė pagal 20 straipsnį patikrina paramos skyrimo sąlygų atitiktį.“

12

Pagal šio reglamento 122 straipsnį vienkartinė išmoka už plotus skiriama kartą per metus.

13

Pagal šio reglamento 124 straipsnio 1 ir 2 dalis:

„1.   <...>

Tačiau Bulgarijos ir Rumunijos atveju žemės ūkio paskirties žemė pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą – ta naudojamos žemės ūkio paskirties žemės dalis, kuri yra geros agrarinės būklės, neatsižvelgiant į tai, ar ji naudojama gamybai, ar ne, ir kuri prireikus patikslinama remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos turi nustatyti Bulgarija ar Rumunija, gavusios Komisijos pritarimą.

2.   Išmokų pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą skyrimo reikalavimus atitinkantys <...> Bulgarijos ir Rumunijos atveju <...> yra visi žemės ūkio paskirties sklypai, kurie atitinka 1 dalyje numatytus kriterijus, ir žemės ūkio paskirties sklypai, kurie apsodinti miško kirtimo atžalynais.

<...>“

14

Taigi, kaip matyti iš 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (OL L 316, p. 65), pavadinimo, jame, be kita ko, nustatytos Reglamento Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas.

15

Reglamento Nr. 1122/2009 58 straipsnyje numatytas paramos sumažinimas arba jos neskyrimas, kai pateikus paraišką paramai gauti pagal pagalbos „už plotus“ schemas, kurios, kaip matyti iš šio reglamento 2 straipsnio 12 dalies, apima vienkartinės išmokos už plotus schemą, numatytą Reglamento Nr. 73/2009 V antraštinėje dalyje, deklaruojamas per didelis plotas.

16

Pagal pagrindinės bylos aplinkybėms taikomos redakcijos Paramos ūkininkams įstatymo (Zakon za podpomagane na zemedelskite proizvoditeli, DV Nr. 58, 1998 m. gegužės 22 d.) 1 straipsnio 1 ir 6 dalis šiuo įstatymu reglamentuojama „parama ūkininkams už žemės ūkio produktų gamybą <...> ir į nacionalinį planą įtrauktos žemės ūkio ir žemės ūkio regionų plėtros priemonės“ bei „vienkartinės išmokos už plotą schemos taikymas pagal Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką“.

17

Pagal šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalį paraiškos paramai gauti turi būti pateikiamos regioninei mokėjimo agentūros tarnybai.

18

Pagal pagrindinei bylai taikomos Dekreto Nr. 5/2009 dėl paraiškų pagal paramos už plotus schemas pateikimo tvarkos (Naredba Nr. 5/2009 g. za usloviata i reda za podavane na zayavlenia po shemi i merki za podpomagane na plosht) redakcijos 1 straipsnį:

„Šiame reglamente nustatoma, kaip pateikti paraiškas paramai gauti pagal bendrosios žemės ūkio politikos schemas ir priemones:

<...>“

19

Pagal Administracinio proceso kodekso (Administrativnoprotsesualen kodeks, toliau – APK) 128 straipsnį administracinių teismų jurisdikcijai priklauso visos bylos, susijusios su prašymais, be kita ko, pakeisti, panaikinti ar paskelbti negaliojančiu administracinį aktą.

20

Pagal APK 133 straipsnio 1 dalį:

„Bylą nagrinėja tas Administrativen sad [administracinis teismas], kurio jurisdikcijos teritorijoje yra skundžiamą aktą priėmusios tarnybos buveinė <...>.“

21

APK 135 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jurisdikcijos konfliktus tarp administracinių teismų nagrinėja Varhoven administrativen sad (Vyriausiasis administracinis teismas).

22

Pagrindinei bylai taikomos Žemės ūkio paskirties plotų nuosavybės ir naudojimo įstatymo (Zakon za sobstvenostta i polzuvaneto na zemedelskite zemi, DV Nr. 17, 2001 m. kovo 1 d., toliau – ZSPZZ) redakcijos 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja žemės ūkio paskirties žemės nuosavybę ir naudojimą.

23

Administracinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 19 straipsnyje nustatyta:

<...>“

24

Agrokonsulting, kurios registruota buveinė yra Burge (Bulgarija), įregistruota kaip ūkininkė. 2010 m. gegužės 11 d. ji pateikė paraišką paramai gauti pagal vienkartinės išmokos už plotus ir papildomų nacionalinių išmokų už žemės ūkio paskirties žemės hektarą schemas, kurioje, be kita ko, nurodė auginanti įvairių veislių grūdines kultūras, daržoves ir vaisius. Aptariama žemės ūkio paskirties žemė buvo kaimo Merdania (apie 250 km nuo Sofijos), Veliko Tarnavo (Bulgarija) regionas, apylinkėse.

25

2011 m. spalio 2 d. raštu Direktor atmetė Agrokonsulting paraišką dėl to, kad jos deklaruoti plotai neatitiko Reglamento Nr. 1122/2009 sąlygų.

26

Agrokonsulting pateikė ieškinį dėl šio sprendimo Administrativen sad – Burgas, kuriame teigė, kad Direktor išvados, jog kai kurie deklaruoti sklypai fiziškai nėra sklypų, kurie atitinka paramos skyrimo sąlygas, dalis, yra neteisėtos. Šiomis aplinkybėmis pateikti Agrokonsulting argumentai iš esmės buvo pagrįsti Bulgarijos teisės aktų, skirtų, kad būtų užtikrintas Sąjungos teisės, susijusios su bendrąja žemės ūkio politika, perkėlimas į vidaus teisę, pažeidimu, padarytu priėmus Direktor sprendimą. Be kita ko, Agrokonsulting tvirtino, kad šis sprendimas pagrįstas klaidingu Reglamento Nr. 1122/2009 58 straipsnio taikymu.

27

Sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pažymima, kad Agrokonsulting taip pat teigė, kad byla priskirtina Administrativen sad – Burgas jurisdikcijai, nes paraiška paramai gauti buvo pateikta Burgo regiono Obshtinska sluzhba „Zemedelie“ (savivaldybės „Žemės ūkio“ tarnyba). Agrokonsulting teigimu, pagal procedūros greitumo principą reikalaujama, kad bylą nagrinėtų Administrativen sad – Burgas. Be to, šiuo klausimu Agrokonsulting tvirtino, kad delsimas priimti sprendimą nesuderinamas su bendrosios žemės ūkio politikos tikslais.

28

2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi Administrativen sad – Burgas iškėlė jurisdikcijos konflikto klausimą, sustabdė bylos nagrinėjimą ir perdavė bylą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl jurisdikcijos. Šios nutarties motyvuose nurodyta, kad pagal APK 133 straipsnio 1 dalį bylą turi nagrinėti administracinis teismas, kurio jurisdikcijos teritorijoje yra Direktor buveinė, t. y. Administrativen sad Sofia-grad.

29

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pagrindinė byla nepriklauso jo jurisdikcijai ir pagal APK 135 straipsnio 3 dalį jurisdikcijos konfliktą reikia perduoti nagrinėti Varhoven administrativen sad. Tačiau teismas mano, kad reikia pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą „dėl Teisingumo Teismo praktikoje numatytų nacionalinių teismų proceso autonomijos, veiksmingumo ir lygiavertiškumo principų išaiškinimo ir taikymo apimties taikant nacionalines procesines normas, kaip antai APK 133 straipsnis“.

30

Iš tiesų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, pagal nusistovėjusią Bulgarijos administracinę praktiką mokėjimo agentūros administracinius aktus, susijusius su bendrąja žemės ūkio politika, priima Direktor, esantis Sofijoje, nepriklausomai nuo to, kurioje teritorinėje tarnyboje paraiška pateikta, ir nuo vietos, kurioje yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas, deklaruotas siekiant gauti paramą. Todėl APK 133 straipsnio 1 dalimi Administrativen sad Sofia–grad įpareigojamas priimti sprendimus dėl visų ieškinių, susijusių su Direktor aktais. Taip visi ginčai dėl paramos ūkininkams vykdant bendrosios žemės ūkio politikos schemas ir priemones koncentruojami prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.

31

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad jo nagrinėjamą bylą apsunkina faktas, jog sklypas, dėl kurio priimtas 2011 m. spalio 2 d.Direktor sprendimas, yra toli. Šio teismo teigimu, įrodymų rinkimas, ekspertų išvadų pateikimas ir sklypų, kurie dažnai nutolę nuo Sofijos šimtus kilometrų, patikrinimas gali labai prailginti nagrinėjimo laiką ir sudaryti papildomų išlaidų, o tai neigiamai veikia ūkininkų, kuriuos šis teismas įvardija kaip „pažeidžiamą socialinę grupę“, teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

32

Administrativen sad Sofia-grad svarsto, ar pagal lygiavertiškumo principą nedraudžiama nacionalinė nuostata, pagal kurią jurisdikcija administraciniuose ginčuose dėl materialinių iš Sąjungos teisės kylančių teisių nustatoma vien pagal administracinės institucijos, kuri priėmė skundžiamą administracinį aktą, buveinės vietą. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad APK 133 straipsnio 1 dalyje nustatytoje bendroje teritorinės jurisdikcijos taisyklėje neatsižvelgiama į atitinkamų žemės ūkio paskirties sklypų vietą, priešingai nei specialioje teritorinės jurisdikcijos taisyklėje, numatytoje APK pakeitimo ir papildymo įstatymo pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 19 straipsnyje, tais atvejais, kai aktai priimami pagal ZSPZZ.

33

Tokiomis aplinkybėmis Administrativen sad Sofia-grad nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

34

Šiais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Sąjungos teisę, būtent lygiavertiškumo bei veiksmingumo principus ir chartijos 47 straipsnį, reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinė teismų jurisdikcijos taisyklė, kaip antai nustatyta APK 133 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tik vienam teismui suteikiama jurisdikcija nagrinėti visus ginčus dėl nacionalinių institucijų, įpareigotų pagal bendrąją žemės ūkio politiką išmokėti žemės ūkio paramą, sprendimų.

35

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, nesant šią sritį reguliuojančių Bendrijos teisės normų, kiekviena valstybė narė savo nacionalinės teisės sistemoje turi paskirti kompetentingus teismus ir nustatyti išsamias ieškinių, skirtų iš Bendrijos teisės kylančių asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pareiškimo procesines taisykles, nes vis dėlto valstybės narės veiksmingą šių teisių apsaugą turi užtikrinti kiekvienu atveju (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Köbler, C-224/01, Rink. p. I-10239, 47 punktą; 2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Impact, C-268/06, Rink. p. I-2483, 44 ir 45 punktus; 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Mono Car Styling, C-12/08, Rink. p. I-6653, 48 punktą bei 2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Alassini ir kt., C-317/08-C-320/08, Rink. p. I-2213, 47 punktą).

36

Šiuo klausimu, pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą lojalaus bendradarbiavimo principą ieškinių, skirtų iš Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pareiškimo procesinės taisyklės neturi būti mažiau palankios nei taikomos panašiems nacionaline teise grindžiamiems ieškiniams (lygiavertiškumo principas) ir dėl jų naudojimasis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas) (žr., be kita ko, 1976 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Rewe-Zentralfinanz ir Rewe-Zentral, 33/76, Rink. p. 1989, 5 punktą; 1995 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Peterbroeck, C-312/93, Rink. p. I-4599, 12 punktą bei 2013 m. sausio 15 d. Sprendimo Križan ir kt., C-416/10, 85 punktą).

37

Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad iš lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų kylantys reikalavimai galioja tiek apibrėžiant tai, kas yra teismai, turintys jurisdikciją nagrinėti šia teise pagrįstus ieškinius, tiek apibrėžiant tokius ieškinius reglamentuojančias procesines taisykles (žr. minėtų sprendimų Impact 47 punktą ir Alassini ir kt. 49 punktą).

38

Šių reikalavimų laikymąsi reikia analizuoti atsižvelgiant į atitinkamų nuostatų svarbą visam procesui, proceso eigą ir šių nuostatų ypatybes įvairiose nacionalinėse institucijose (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Peterbroeck 14 punktą; 1998 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Levez, C-326/96, Rink. p. I-7835, 44 punktą; 2009 m. spalio 29 d. Sprendimo Pontin, C-63/08, Rink. p. I-10467, 46 ir 47 punktus bei minėtą teismo praktiką).

39

Pirmiausia, kalbant apie lygiavertiškumo principą, iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad jo laikymasis reiškia, jog ginčijama nacionalinė taisyklė vienodai taikoma tiek Sąjungos, tiek nacionalinės teisės pažeidimu grindžiamiems ieškiniams, kurių dalykas ir pagrindas panašūs. Nacionalinis teismas, vienintelis tiesiogiai žinantis procesines ieškinių pareiškimo vidaus teisės taisykles, turi patikrinti, ar procesinės taisyklės, skirtos iš Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių apsaugai vidaus teisėje užtikrinti, atitinka šį principą, ir išnagrinėti vidaus teise grindžiamų ieškinių panašumą dalyko, motyvų ir esminių aplinkybių atžvilgiu (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Pontin 45 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką bei 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Littlewoods Retail, C-591/10, 31 punktą).

40

Sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kad parodytų savo susirūpinimą dėl lygiavertiškumo principo, Administrativen sad Sofia-grad palygino ginčus, susijusius su Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos taikymu, ir Bulgarijos vidaus teisės ginčus, susijusius su nuosavybės teisės grąžinimu ir žemės ūkio paskirties žemės naudojimu. Iš tiesų, kalbant apie pastaruosius ginčus, APK pakeitimo ir papildymo įstatymo pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 19 straipsnyje numatyta, kad bylą turi nagrinėti vietos, kurioje yra nekilnojamasis turtas, Rayonen sad.

41

Tačiau iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad APK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta nacionalinių teismų jurisdikcijos taisyklė, bendrai taikoma ieškiniams, pareikštiems dėl administracinių aktų, įskaitant administracinius aktus, susijusius su tiesioginėmis išmokomis ūkininkams pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą, nustatytą Reglamente Nr. 73/2009. Tačiau APK pakeitimo ir papildymo įstatymo pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 19 straipsnyje numatyti tik ieškiniai dėl tam tikrų pagal ZSPZZ ir jo įgyvendinimo dekretą priimtų aktų. Iš Teisingumo Teismui pateiktos medžiagos matyti, kad remiantis ZSPZZ priimti administraciniai aktai glaudžiai susiję su realiomis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, be kita ko, įskaitant aktus, susijusius su nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą grąžinimu ar žemės ūkio paskirties žemės naudojimu, kompensacija savininkams bei žemės ūkio paskirties žemės, į kurią nuosavybės teisės buvo grąžintos, kadastrinio žemėlapio sudarymu.

42

Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į šio sprendimo 38 ir 39 punktuose minėtą teismo praktiką, panašu, tik jei prireikus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikrins, jog jurisdikcijos taisyklės, kaip antai numatytos atitinkamai APK 133 straipsnio 1 dalyje ir APK pakeitimo ir papildymo įstatymo pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 19 straipsnyje, nėra panašios lygiavertiškumo principo taikymo tikslais.

43

Tačiau, taikant šio sprendimo 36 punkte nurodytą teismo praktiką, ieškiniai, skirti paramos schemų ūkininkams suteiktoms teisėms ginti, kurios gali būti nustatytos vidaus teisėje, aiškiai gali būti laikomi ieškiniais, panašiais į skirtus apsaugoti teisėms, kurias asmuo turi pagal Sąjungos teisę.

44

Šiuo klausimu reikia priminti, kad vien faktas, jog pagal Reglamento Nr. 73/2009 132 straipsnį Komisija gali leisti padidinti tiesiogines išmokas ir tam šiame straipsnyje yra nustatyta tvarka, nekliudo manyti, kad lygiavertiškumo principo taikymo tikslais nacionalinės papildomos tiesioginės išmokos priklauso nuo atitinkamos valstybės narės vidaus teisės tvarkos.

45

Šiuo klausimu iš šioje byloje Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad atsižvelgdama į Reglamento Nr. 73/2009 132 straipsnį Bulgarijos Respublika pasinaudojo teise pridėti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas prie šiame reglamente numatytų tiesioginių išmokų.

46

Šiuo klausimu Direktor ir Bulgarijos vyriausybė per posėdį Teisingumo Teisme nurodė, kad ieškiniams, susijusiems su pastarosiomis išmokomis, taip pat taikoma bendra teritorinės jurisdikcijos taisyklė, numatyta APK 133 straipsnio 1 dalyje.

47

Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui šiuo klausimu atliekant patikrinimą paaiškėtų, kad šis teiginys teisingas, negalima būtų daryti išvados, kad buvo nepaisyta lygiavertiškumo principo, kylančio iš procesinių taisyklių, susijusių su ieškiniais dėl papildomų tiesioginių nacionalinių išmokų.

48

Be to, kalbant apie veiksmingumo principą, primintina, kad atsižvelgiant į šio sprendimo 38 punkte nurodytoje teismo praktikoje reikalaujamą atlikti analizę, klausimas, ar nacionalinė procesinė nuostata subjektams praktiškai neužkerta kelio naudotis Sąjungos teisės sistemos suteiktomis teisėmis arba pernelyg neapsunkina tokio naudojimosi, turi būti nagrinėjamas, jei reikia, atsižvelgiant į valstybės narės teismų sistemą pagrindžiančius principus, pavyzdžiui, teisės į gynybą apsaugą, teisinio saugumo ir tinkamos proceso eigos principus (šiuo klausimu, be kita ko, žr. minėtų sprendimų Peterbroeck 14 punktą ir Pontin 47 punktą).

49

Pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, turint omenyje šio sprendimo 30 ir 31 punktuose nurodytą susirūpinimą, turi atsižvelgti į šiuos faktorius.

50

Pirma, svarbu ištirti, ar Direktor administracinį aktą ketinantis skųsti ir su juo susijęs ūkininkas turi asmeniškai dalyvauti teismo procese. Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismui pateiktų pastabų matyti, kad bylos šalis, esanti tokioje padėtyje, kaip Agrokonsulting, neprivalo asmeniškai dalyvauti teismo procese, bet gali būti atstovaujama advokato, sutuoktinio, pirmos eilės aukštutinės ar žemutinės linijos giminaičio, patarėjo ar teisinį išsilavinimą turinčio darbuotojo. Bulgarijos vyriausybė priduria, kad teisminė pagalba suteikiama, jei įrodoma, kad šalis neturi pakankamai lėšų, kad apmokėtų advokato paslaugas. Be to, šios vyriausybės teigimu, bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokatui, padengiamos bylą laimėjusioms šalims, jei jos to prašė. Taip pat padengiamos ieškovo bylinėjimosi išlaidos, jei byla nutraukiama atšaukus skundžiamą administracinį aktą. Be to, Direktor teigimu, reiškiant ieškinius dėl jo priimtų sprendimų, pakanka vien ieškovo teiginio, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas, tam, kad administratoriui tektų įrodinėjimo našta. Prireikus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris, priešingai nei Teisingumo Teismas pagal SESV 267 straipsnį, yra kompetentingas aiškinti Bulgarijos teisę, turi patikrinti šiuos klausimus.

51

Antra, iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos aiškiai matyti, kad, ūkininkui pareiškus ieškinį dėl nacionalinio „Žemės ūkio“ fondo priimtų administracinių aktų, paprastai taikomas įrodinėjimo būdas yra ekspertizė. Tokiu atveju kompetentingo teismo paskirto eksperto užduotis – susipažinti su svarbiais įrodymais, o tada pateikti išvadas dėl jam pateiktų klausimų.

52

Tačiau, kalbant apie ieškinį dėl paramos sumažinimo ar atsisakymo ją suteikti pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą, pažymėtina, jog neatrodo, kad procesas tampa sudėtingesnis dėl atstumo tarp atitinkamų žemės ūkio sklypų ir jurisdikciją turinčio teismo.

53

Iš tiesų, pirma, pareikštų ieškinių, kaip antai pagrindinėje byloje, atveju, siekiant nuginčyti išvadas, kad deklaruoti sklypai nėra fiziškai sklypų, kurie atitinka paramos skyrimo sąlygas, dalis, be kita ko, iš Reglamento Nr. 73/2009 16 straipsnio 1 dalies, 17 ir 18 straipsnių matyti, kad paprastai, jei ne visada, reikia susipažinti su šio sprendimo 14 straipsnyje numatytoje integruotoje administravimo ir kontrolės sistemoje pateiktais ortovaizdavimo bei kitais duomenimis.

54

Antra, kiek tai susiję su atitinkamų žemės ūkio paskirties sklypų naudojimo per paraiškoje nurodytus metus patikrinimu, iš Reglamento Nr. 73/2009 17 straipsnio ir 20 straipsnio 2 dalies matyti, kad valstybės narės žemės ūkio paskirties sklypų patikrinimams vietoje gali naudoti nuotolinių stebėjimų ir pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos technologijas. Be to, kaip, be kita ko, matyti iš šio reglamento 19, 29 ir 122 straipsnių, ginčo procedūra dėl atsisakymo suteikti paramą pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą ar jos sumažinimo vykdoma tik praėjus metams, susijusiems su paraiška dėl atitinkamos paramos gavimo. Tokiu atveju žemės ūkio paskirties sklypų inspekcija atvykusi į vietą dažnai negali naudingai patikrinti sklypų naudojimo praėjusiais metais. Taigi, šio reglamento 16 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad duomenų bazė, kuri yra integruotos administravimo ir kontrolės sistemos dalis, turi sudaryti sąlygas tiesiogiai ir greitai gauti su ankstesniais ketveriais metais susijusius duomenis.

55

Trečia, tiek Direktor, tiek Bulgarijos vyriausybė Teisingumo Teisme teigė, kad atrodo, jog Adminsitrativen sad Sofia-grad paprastai ieškinius dėl Direktor bendros žemės ūkio politikos srityje priimtų aktų išnagrinėja per šešis–aštuonis mėnesius. Iš esmės tokia vidutinė trukmė, kurios realumą turi patvirtinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, neatrodo per ilga taikant vienkartinės išmokos už plotus schemą.

56

Ketvirta, nereikia atmesti galimybės, susijusios su šiuo paskutiniu klausimu, kad ginčų koncentracija prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui leidžia priimti sprendimus dėl klausimų, susijusių su parama žemės ūkiui, taip įgyjant specialią patirtį ir apsiribojant vidutine proceso trukme. Be to, kaip pirmiausia pažymėjo Vokietijos vyriausybė, centralizuotas specializuotas paramos žemės ūkiui srityje teismas, atrodo, gali užtikrinti vienodą praktiką visoje nacionalinėje teritorijoje, ir taip padidinti teisinį saugumą.

57

Aišku, kad pagal procesinės autonomijos principą Bulgarijos Respublika, paisydama lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų, gali priimti kitokią nei APK 133 straipsnio 1 dalyje nustatytą teismų jurisdikcijos taisyklę. Tačiau tai nereiškia, kad tokia nuostata vien dėl aplinkybės, jog ieškinį dėl administracinio akto nagrinėja administracinis teismas, kurio teritorijoje yra šį aktą priėmusios įstaigos buveinė, pažeidžia veiksmingumo principą.

58

Atsižvelgiant į tai, kas minėta, atrodo, kad egzistuoja svarstymų, būtent susijusių su tinkama proceso eiga, o tai patvirtina išvadą, kad nacionalinės teismų jurisdikcijos taisyklės, kaip antai APK 133 straipsnio 1 dalis, pagal kurią ginčai dėl nacionalinės institucijos, įgaliotos išmokėti žemės ūkiui skirtą paramą vykdant bendrąją žemės ūkio politiką, priimtų sprendimų, sukoncentruoti viename teisme, taikymas nepažeidžia veiksmingumo principo. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris, priešingai nei Teisingumo Teismas pagal SESV 267 straipsnį, yra kompetentingas įvertinti pagrindinės bylos aplinkybes ir aiškinti Bulgarijos teisę, turi patikrinti, ar taip yra šioje byloje.

59

Galiausiai, kiek tai susiję su chartijos 47 straipsniu, pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką veiksmingos teisminės gynybos principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, pasirašytos Romoje 1950 m. lapkričio 4 d., 6 ir 13 straipsniuose (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 1986 m. gegužės 15 d. Sprendimo Johnston, 222/84, Rink. p. 1651, 18 punktą; 2007 m. kovo 13 d. Sprendimo Unibet, C-432/05, Rink. p. I-2271, 37 punktą bei 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Réexamen Arango Jaramillo ir kt. prieš EIB, C-334/12 RX-II, 40 punktą).

60

Šiuo klausimu pakanka priminti, kad, būtent atsižvelgiant į svarstymus šio sprendimo 50–58 punktuose ir į Teisingumo Teismo turimą informaciją šiame procese, neatrodo, kad bylos šalis, kurios situacija tokia kaip Agrokonsulting, negalėtų veiksmingai pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis teisme, kad galėtų apginti Sąjungos teisės suteiktas teises.

61

Atsižvelgiant į visa tai, kas minėta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: pagal Sąjungos teisę, būtent lygiavertiškumo bei veiksmingumo principus ir chartijos 47 straipsnį, nedraudžiama nacionalinė teismų jurisdikcijos taisyklė, kaip antai nustatyta APK 133 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tik vienam teismui suteikiama jurisdikcija nagrinėti visus ginčus dėl nacionalinių institucijų, įpareigotų pagal Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką išmokėti žemės ūkio paramą, sprendimų, su sąlyga, kad ieškinių, skirtų iš Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pareiškimo procesinės taisyklės nebūtų mažiau palankios nei taikomos ieškiniams, skirtiems iš bet kokių vidaus teisėje nustatytų paramos ūkininkams schemų kylančių teisių apsaugai, ir jurisdikcijos taisyklė šalims nesukeltų procesinių nepatogumų, susijusių, be kita ko, su proceso trukme, dėl kurių naudojimasis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis neturėtų tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas, bet tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

62

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

Pagal Sąjungos teisę, būtent lygiavertiškumo bei veiksmingumo principus ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, nedraudžiama nacionalinė teismų jurisdikcijos taisyklė, kaip antai nustatyta APK 133 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tik vienam teismui suteikiama jurisdikcija nagrinėti visus ginčus dėl nacionalinių institucijų, įpareigotų pagal Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką išmokėti žemės ūkio paramą, sprendimų, su sąlyga, kad ieškinių, skirtų iš Europos Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių apsaugai užtikrinti, pareiškimo procesinės taisyklės nebūtų mažiau palankios nei taikomos ieškiniams, skirtiems iš bet kokių vidaus teisėje nustatytų paramos ūkininkams schemų kylančių teisių apsaugai, ir jurisdikcijos taisyklė šalims nesukeltų procesinių nepatogumų, susijusių, be kita ko, su proceso trukme, dėl kurių naudojimasis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis neturėtų tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas, bet tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.