1. 

Teisingumo Teismo pirmą kartą prašoma nuspręsti, ar pagal veiksmingumo bei lygiavertiškumo principus ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – chartija) 47 straipsnio 1 dalį galima taikyti nacionalinę procesinę taisyklę, lemiančią tai, kad visi ginčai, susiję su nacionalinės valdžios institucijos, įgaliotos skirti paramą žemės ūkiui įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką (toliau – BŽŪP), priimtais sprendimais, sprendžiami vieninteliame teisme.

2. 

Iš tikrųjų Administrativen sad Sofia-grad (Sofijos administracinis teismas, Bulgarija) mano, kad dėl tokios specializacijos sprendžiant minėtus ginčus atitinkami teisės subjektai, būtent ūkininkai, gali būti atgrasomi kreiptis į teismą ir jiems net gali būti kliudoma tai padaryti, o taip būtų pažeista jų teisė į veiksmingą teisminę gynybą.

3. 

Šioje išvadoje nurodysiu, kodėl manau, kad chartijos 47 straipsnio pirma pastraipa aiškintina taip, kad pagal ją galima taikyti nacionalinę procesinę taisyklę, kaip antai aptariamąją pagrindinėje byloje, lemiančią tai, kad visi ginčai, susiję su nacionalinės valdžios institucijos, įgaliotos skirti paramą žemės ūkiui įgyvendinant BŽŪP, priimtais sprendimais, sprendžiami Administrativen sad Sofia-grad, su sąlyga, kad dėl šios taisyklės nėra pernelyg apribojama teisės subjekto teisė kreiptis į teismą, o tai nustatyti turi nacionalinis teismas.

4.

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriuje numatytą paramos schemą ( 2 ).

5.

Reglamento Nr. 1122/2009 58 straipsnyje nustatyta:

„Jei pasėlių grupės plotas, deklaruotas siekiant gauti paramą pagal paramos už plotą schemas [pagal kurią nors iš paramos už plotą sistemų], išskyrus Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 ir 5 skirsniuose numatytą paramą už krakmolines bulves ir paramą už sėklas, yra didesnis už plotą, nustatytą pagal šio reglamento 57 straipsnį, paramos suma apskaičiuojama pagal nustatytą plotą, sumažinamą dvigubu nustatytu skirtumu, jeigu skirtumas yra daugiau kaip 3 % arba du hektarai, bet ne daugiau kaip 20 % nustatyto ploto.

Jeigu skirtumas yra didesnis nei 20 % nustatyto ploto, parama už plotus atitinkamai pasėlių grupei neskiriama.

Jeigu skirtumas didesnis nei 50 %, ūkininkui dar kartą neskiriama parama, kurios dydis lygus sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 57 straipsnyje nustatyto ploto skirtumą. Ta suma išieškoma pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006 5b straipsnį. Jei pagal tą straipsnį visa ši suma negali būti išieškota per trejus kalendorinius metus, einančius po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas pažeidimas, likutis panaikinamas.“

6.

Pagal Paramos ūkininkams įstatymo (Zakon za podpomagane na zemedelskite proizvoditeli) 1 straipsnio 6 dalį šiuo įstatymu reglamentuojamas vienkartinės išmokos už plotą sistemos taikymas, atitinkantis Europos Sąjungos BŽŪP.

7.

Pagal Administracinio proceso kodekso (Administrativnoprotsesualen kodeks, toliau – APK) 128 straipsnį teismams teismingos visos bylos, susijusios su prašymais dėl administracinių aktų priėmimo, pakeitimo, panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiais.

8.

APK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėja administrativen sad (administracinis teismas), turintis jurisdikciją teritorijoje, kurioje yra skundžiamą administracinį aktą priėmusios institucijos buveinė.

9.

Bulgarijoje kompetenciją priimti ar atmesti paraiškas suteikti paramą pagal BŽŪP turi tik Valstybinio žemės ūkio fondo, kurio buveinė yra Sofijoje, vykdomasis direktorius (Izpalnitelen direktor na Darzhaven fond „Zemedelie“, toliau – direktorius).

10.

APK dalinio pakeitimo ir papildymo įstatymo pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 19 straipsnyje nurodyta, kad individualūs administraciniai aktai, priimti pagal Žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės ir naudojimo įstatymą (Zakon za sobstvenostta i polzuvaneto na zemedelskite zemi) ir nutarimą dėl jo taikymo, taip pat atsisakymas priimti tokius aktus, jei tai nėra Ministar na zemedelieto i hranite (žemės ūkio ir maisto ministras) aktai ar atsisakymas, pagal APK gali būti skundžiami Rayonen sad (pirmosios instancijos teismas), turinčiam jurisdikciją teritorijoje, kurioje yra atitinkamas žemės sklypas.

11.

ET Agrokonsulting-04-Velko Stoyanov (toliau – Agrokonsulting) nuo 2007 m. kovo 23 d. yra įregistruotas kaip ūkininkas. 2010 m. gegužės 11 d. jis pateikė paramos, teikiamos pagal BŽŪP pagalbos sistemas, paraišką remdamasis, viena vertus, vienkartinės išmokos už plotą sistema ir, kita vertus, papildomų nacionalinių išmokų už žemės ūkio paskirties žemės hektarą sistema. Atitinkama žemės paskirties žemė yra Veliko Tirnovo regione (Bulgarija) apie 250 km nuo Sofijos.

12.

2011 m. spalio 2 d. raštu direktorius atmetė Agrokonsulting prašymą nurodęs, kad, kiek tai susiję su pareiškėjo deklaruotais sklypais, nėra įvykdyti Reglamente Nr. 1122/2009 nustatyti reikalavimai.

13.

Agrokonsulting pareiškė ieškinį dėl šio sprendimo Administrativen sad-Burgas (Burgaso administracinis teismas, Bulgarija). 2011 m. lapkričio 16 d. šis teismas konstatavo, kad yra jurisdikcijų kolizija, sustabdė bylos nagrinėjimą ir perdavė ją Administrativen sad Sofia-grad (Sofijos administracinis teismas, Bulgarija), kad šis nuspręstų dėl savo jurisdikcijos, nes pagal APK 133 straipsnį byla nagrinėtina administraciniame teisme, turinčiame jurisdikciją teritorijoje, kurioje yra direktoriaus buveinė, t. y. Administrativen sad Sofia-grad.

14.

Administrativen sad Sofia-grad mano, kad jurisdikcijų kolizijos klausimą reikia perduoti spręsti Varhoven administrativen sad (Vyriausiasis administracinis teismas). Tačiau Administrativen sad Sofia-grad kyla abejonių dėl procesinės autonomijos, veiksmingumo ir lygiavertiškumo principų aiškinimo ir taikymo apimties. Todėl jis nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui du prejudicinius klausimus.

15.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikia Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

16.

Pateiktais prejudiciniais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar lygiavertiškumo bei veiksmingumo principus ir chartijos 47 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal juos negalima taikyti nacionalinės procesinės taisyklės, kaip antai nustatytosios APK 133 straipsnio 1 dalyje, lemiančios tai, kad visi ginčai, susiję su nacionalinės valdžios institucijos, įgaliotos skirti paramą žemės ūkiui įgyvendinant BŽŪP, priimtais sprendimais, sprendžiami Administrativen sad Sofia-grad.

17.

Vokietijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose teigia, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į pirmąjį prejudicinį klausimą, nes šis susijęs su chartijos 47 straipsniu. Minėtos vyriausybės manymu, pagrindinėje byloje ginčijama nuostata nesusijusi su Sąjungos teisės įgyvendinimu.

18.

Nepritariu šiai nuomonei.

19.

Pagal chartijos 51 straipsnio 1 dalį chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms tik tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad chartija neišplečia Sąjungos teisės taikymo srities už Sąjungai suteiktų įgaliojimų ribų, nesukuria Sąjungai naujų įgaliojimų ar užduočių ir nepakeičia Sutartyse nustatytųjų.

20.

Minėto straipsnio 1 ir 2 dalys yra glaudžiai susijusios. Iš tikrųjų 1 dalyje patikslinama chartijos taikymo sritis, o 2 dalyje tai patvirtinama nurodant, kad chartija negali lemti Sąjungai pagal Sutartis suteiktų įgaliojimų ar tenkančių užduočių išplėtimo. Siekiama aiškiai nurodyti subsidiarumo principo ir aplinkybės, kad Sąjunga turi tik tuos įgaliojimus, kurie buvo jai suteikti, logiškas pasekmes ( 3 ).

21.

Šiuo atveju reikia priminti teisinį šios bylos kontekstą. APK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta jurisdikcijos suteikimo taisyklė, kiek tai susiję, be kita ko, su ginčais dėl paramos žemės ūkiui išmokų, skiriamų pagal Reglamentą Nr. 1122/2009, mokėjimo. Tiesa, minėta taisykle nesiekiama perkelti šį reglamentą. Tačiau ji būtinai susijusi su Sąjungos teise, būtent su teisės subjektų teisėmis, turimomis pagal šį reglamentą, nes jei paaiškėtų, kad šia taisykle pažeidžiama teisė į veiksmingą teisminę gynybą, minėtos teisės galėtų būti labai pažeistos ar net visai prarastos.

22.

Todėl Bulgarijos Respublika, priimdama tokią jurisdikcijos taisyklę, tikrai neperžengia Sąjungos teisės taikymo srities ( 4 ).

23.

Pripažinti, kad šis atvejis nesusijęs su Sąjungos teisės įgyvendinimu, kaip tai suprantama pagal chartijos 51 straipsnio 1 dalį, remiantis tuo, kad atitinkama taisyklė yra nacionalinė procesinė taisyklė, reikštų atmesti galimybę nagrinėti tokios taisyklės suderinamumą su chartija užtikrinamomis pagrindinėmis teisėmis.

24.

Be to, nežinau, kaip dėl prejudicinio klausimo nagrinėjimo, atsižvelgiant į chartijos 47 straipsnį, galėtų būti išplėsta Sąjungos teisės taikymo sritis peržengiant Sąjungai suteiktų įgaliojimų ribas, sukurti Sąjungai nauji įgaliojimai ir užduotys ar pakeisti Sutartyse nustatytieji, kaip tai suprantama pagal chartijos 51 straipsnio 2 dalį.

25.

Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar suteikiant Administrativen sad Sofia-grad išimtinę jurisdikciją spręsti atitinkamus ginčus, būtent susijusiuosius su nacionalinės valdžios institucijos, įgaliotos skirti paramą žemės ūkiui įgyvendinant BŽŪP, priimtais sprendimais, iš atitinkamų asmenų, nagrinėjamu atveju – ūkininkų, nėra atimama galimybė veiksmingai ginti savo teises teisme.

26.

Šiuo atžvilgiu primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, jei nėra atitinkamą sritį reglamentuojančių Sąjungos teisės normų, kiekvienos valstybės narės teisės sistemoje turi būti nurodyti kompetentingi teismai ir nustatyta procesinė ieškinių, skirtų teisės subjektų teisių, kylančių iš Sąjungos teisės, apsaugai užtikrinti, reiškimo tvarka ( 5 ).

27.

Tai valstybių narių procesinės autonomijos principo išraiška. Vis dėlto ši procesinė tvarka neturi būti mažiau palanki už taikomą panašiems ieškiniams, grindžiamiems nacionaline teise (lygiavertiškumo principas), ir dėl jos Sąjungos teisėje nustatytų teisių įgyvendinimas neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas) ( 6 ).

28.

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo atsižvelgiant būtent į šiuos principus ir teisę į veiksmingą teisminę gynybą, įtvirtintą chartijos 47 straipsnyje, nuspręsti, ar pagal juos negalima taikyti nacionalinės teisės akto, kuriuo Administrativen sad Sofia-grad suteikiama išimtinė jurisdikcija spręsti ginčus, susijusius su paramos žemės ūkiui išmokų mokėjimu įgyvendinant BŽŪP.

29.

Tačiau, mano manymu, šis klausimas nagrinėtinas atsižvelgiant tik į chartijos 47 straipsnį.

30.

Iš tikrųjų šie lygiavertiškumo ir veiksmingumo reikalavimai išreiškia bendrąją valstybių narių pareigą užtikrinti teisės subjektų teisių, turimų pagal Sąjungos teisę, teisminę apsaugą ( 7 ).

31.

Veiksmingos teisminės apsaugos principas, reiškiantis vieną pagrindinių teisių, apima teisę į veiksmingą teisminę gynybą ( 8 ). Ši teisė įtvirtinta chartijos 47 straipsnio pirmoje pastraipoje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, užtikrinamos pagal Sąjungos teisę, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme.

32.

Dėl nurodytų priežasčių manau, kad klausimą galima nagrinėti atsižvelgiant tik į šią nuostatą ( 9 ).

33.

Konkrečiau kalbant, šiuo atveju reikia atsakyti į klausimą, ar paraišką suteikti žemės ūkio paramą pagal BŽŪP pateikusiam asmeniui kliudoma įgyvendinti pagal Sąjungos teisę turimas teises vien dėl to, kad visus ginčus, susijusius su šios paramos išmokų mokėjimu, sprendžia tik Administrativen sad Sofia-grad. Iš tikrųjų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad geografinis atstumas tarp paraiškos pateikėjo gyvenamosios vietos ir teismo buvimo vietos tam tikrais atvejais, kaip antai aptariamuoju pagrindinėje byloje, gali būti kliūtis įgyvendinti teisę į veiksmingą teisminę gynybą, nes dėl šio atstumo būtų sunku fiziškai kreiptis į teismą ar paraiškos pateikėjas būtų bent atgrasomas pareikšti ieškinį. Taigi būtų pažeista chartijos 47 straipsnio pirma pastraipa.

34.

Iš tikrųjų nagrinėjant šį ginčą svarbiausias yra Administrativen sad Sofia-grad specializacijos klausimas. Ar dėl šios specializacijos teisės subjektui konkrečiai kliudoma fiziškai kreiptis į teismą arba jis bent nuo to atgrasomas?

35.

Naudodamosi savo suvereniomis galiomis valstybės narės į savo teismų organizavimo sistemą dažnai įtraukia specializaciją – arba todėl, kad atitinkami ginčai yra techninio pobūdžio, arba todėl, kad jie yra specifiniai, pavyzdžiui, susiję su patentais, nepilnamečiais ar terorizmu ( 10 ).

36.

Ši specializacija gali būti įvairi, pavyzdžiui, gali būti nustatoma, kad visi tam tikros rūšies ginčai sprendžiami viename teisme, arba tame pačiame teisme įsteigiamos specializuotos kolegijos.

37.

Taigi valstybė narė, kurdama teisminę sistemą savo teritorijoje, turi atsižvelgti į daugelį veiksnių, pirmiausia į susisiekimo transporto priemonėmis galimybę, kad teisės subjektai galėtų fiziškai veiksmingai kreiptis į teismą. Vadinasi, nacionalinių valdžios institucijų atliekamas vertinimas priklauso nuo kiekvienos teritorijos ypatybių.

38.

Todėl, kadangi bendroji valstybių narių pareiga užtikrinti teisės subjektų teisių, turimų pagal Sąjungos teisę, teisminę apsaugą taikytina ir nurodant teismus, kompetentingus nagrinėti šia teise grindžiamus ieškinius ( 11 ), Teisingumo Teismas negali valstybių narių vertinimo pakeisti savuoju, kiek tai susiję su tinkamiausia politika dėl jurisdikcijos spręsti tam tikrus ginčus paskirstymo ir teismų sistemos organizavimo atitinkamoje savo teritorijoje ( 12 ). Geriausiai tai gali padaryti valstybė narė, nes ji vienintelė turi tokiam vertinimui atlikti svarbių žinių.

39.

Taigi, mano manymu, Teisingumo Teismas turėtų tik nurodyti nacionaliniam teismui tai, į ką atsižvelgtina siekiant nustatyti, ar dėl to, kad visi atitinkami ginčai sprendžiami viename teisme, pernelyg apribojama galimybė kreiptis į teismą, tuo pažeidžiant teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

40.

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad minėto Sprendimo DEB, susijusio su teisinės pagalbos suteikimu, 45 punkte Teisingumo Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nurodė, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Todėl Teisingumo Teismas nurodė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti, ar teisinės pagalbos suteikimo sąlygos reiškia teisės kreiptis į teismą ribojimą, pažeidžiantį pačią šios teisės esmę, ar jomis siekiama teisėto tikslo ir ar tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo yra pagrįstas proporcingumo ryšys ( 13 ).

41.

Tas pats taikytina ir šiai bylai.

42.

Siekiant nustatyti, ar dėl pagrindinėje byloje aptariamos jurisdikcijos suteikimo taisyklės pažeidžiama teisė kreiptis į teismą, pirmiausia, kaip savo pastabose pažymėjo Komisija, reikėtų atsižvelgti į atstumą, kurį pareiškėjas turi įveikti, ir transporto priemonių, kuriomis naudojantis galima atvykti į Sofiją, buvimą. Nagrinėjamu atveju iš faktinių pagrindinės bylos aplinkybių matyti, kad Agrokonsulting buveinė yra Burgase (apie 370 km nuo Sofijos). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar esama greitkelių tinklo, taip pat geležinkelių ir oro transporto tinklų.

43.

Šiuo atžvilgiu direktorius teismo posėdyje nurodė, kad greitkeliu nuvykti iš vieno miesto į kitą galima maždaug per tris valandas. Nors šis atstumas labiausiai pažeidžiamiems teisės subjektams gali pasirodyti didelis, nemanau, kad tai yra materiali kliūtis, dėl kurios pernelyg apribojama galimybė kreiptis į Administrativen sad Sofia-grad.

44.

Bet kuriuo atveju atlikdamas vertinimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų patikrinti, ar pareiškėjas lengvai gali pasinaudoti esamomis transporto priemonėmis ir ar išlaidos, kurių gali tekti dėl to patirti, nėra tokios didelės, kad atgrasytų jį pareikšti ieškinį dėl direktoriaus sprendimo, kuriuo atmetama jo žemės ūkio paramos paraiška. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų, pavyzdžiui, įvertinti šias išlaidas atsižvelgdamas į sumą, kuri gali būti skirta dėl teisinės pagalbos.

45.

Šiuos dalykus taip pat reikėtų įvertinti atsižvelgiant į tikslą, kurio siekiama nacionaline jurisdikcijos suteikimo taisykle. Nagrinėjamu atveju Administrativen sad Sofia-grad specializacija ginčų, susijusių su paramos žemės ūkiui išmokų mokėjimu, srityje paaiškinama pačia šių ginčų specifika.

46.

Iš tikrųjų tiek Teisingumo Teismui pateiktose pastabose, tiek posėdyje visos bylos šalys pabrėžė šią specifiką. Paminėtina, kad atitikties reikalavimams, pagal kuriuos skiriama parama žemės ūkiui, įrodymą pateikia teismo paskirti ekspertai. Direktorius nurodė, kad jie praktiškai niekada nevyksta į vietą, nes naudojasi ortofotografija, t. y. aeronuotraukomis arba palydovinėmis nuotraukomis, kurios peržiūrimos naudojantis integruota kontrolės sistema, esančia Sofijoje. Taigi sprendžiant tokios rūšies ginčus tiesioginis ir asmeninis ryšys su pareiškėju yra visai ne toks svarbus, kaip, pavyzdžiui, ginčų, susijusių su baudžiamąja ar šeimos teise, atveju.

47.

Galiausiai nereikia pamiršti, kad kai visi tam tikros rūšies ginčai sprendžiami viename teisme, šis gali įgyti atitinkamos patirties, ir dėl to pirmiausia greitesnė tampa proceso eiga. Nagrinėjamu atveju Bulgarijos vyriausybė teismo posėdyje nurodė, kad procesas Administrativen sad Sofia-grad trunka 6–8 mėnesius, nors įprasta teismo proceso trukmė – 12–18 mėnesių. Asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, taip pat yra labai svarbus teisės į veiksmingą teisminę gynybą aspektas ( 14 ).

48.

Taigi teismo specializacija gali padėti tinkamai vykdyti teisingumą ir veiksmingai spręsti ginčus, o tai atitinka teisės subjektų interesus. Šiuo atžvilgiu Komisija teismo posėdyje nurodė aplinkybę, kuri, mano manymu, nagrinėjamuoju atveju yra labai svarbi. Iš tikrųjų kalbant apie mokėjimus, atliekamus pagal BŽŪP laikantis Reglamento (EB) Nr. 883/2006 ( 15 ) 9 straipsnio, pažymėtina, kad jeigu išlaidų patiriama pasibaigus nustatytiems terminams, į tai atsižvelgiama ir mokėjimai sumažinami. Kadangi dėl to ūkininkams gali būti atsisakyta mokėti paramos žemės ūkiui išmokas, jie yra suinteresuoti, kad sprendimas jų byloje būtų priimtas greitai, antraip jiems skirtos išmokos gali sumažėti.

49.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, manau, jog chartijos 47 straipsnio pirma pastraipa aiškintina taip, kad pagal ją galima taikyti nacionalinę procesinę taisyklę, kaip antai nustatytąją APK 133 straipsnio 1 dalyje, lemiančią tai, kad visi ginčai, susiję su nacionalinės valdžios institucijos, įgaliotos skirti paramą žemės ūkiui įgyvendinant BŽŪP, priimtais sprendimais, sprendžiami Administrativen sad Sofia-grad, su sąlyga, kad dėl šios taisyklės pernelyg neapribojama teisės subjekto teisė kreiptis į teismą, o tai nustatyti turi nacionalinis teismas.

50.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui Administrativen sad Sofia-grad atsakyti taip:

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pirma pastraipa aiškintina taip, kad pagal ją galima taikyti nacionalinę procesinę taisyklę, kaip antai nustatytąją Administracinio proceso kodekso 133 straipsnio 1 dalyje, lemiančią tai, kad visi ginčai, susiję su nacionalinės valdžios institucijos, įgaliotos skirti paramą žemės ūkiui įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, priimtais sprendimais, sprendžiami Administrativen sad Sofia-grad, su sąlyga, kad dėl šios taisyklės pernelyg neapribojama teisės subjekto teisė kreiptis į teismą, o tai nustatyti turi nacionalinis teismas.