1

Ieškiniu Europos Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad reikalaudama registruojant jos teritorijoje naujus ar anksčiau kitose valstybėse narėse registruotus lengvuosius automobilius, kurių vairavimo mechanizmas įrengtas dešinėje pusėje, perkelti jų vairą į kairę pusę Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1970 m. birželio 8 d. Tarybos direktyvos 70/311/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų vairavimo mechanizmu, suderinimo (OL L 133, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 1 t., p. 90) 2a straipsnį, 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB, nustatančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, p. 1), 4 straipsnio 3 dalį bei SESV 34 straipsnį.

2

Direktyvos 2007/46 2, 3 ir 14 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

3

Direktyvos 2007/46 1 straipsnyje „Dalykas“ nustatyta:

„Šia direktyva nustatoma suderinta sistema, kurią sudaro į jos taikymo sritį patenkančių visų naujų transporto priemonių ir tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimui taikomos administracinės nuostatos ir bendri techniniai reikalavimai, siekiant palengvinti transporto priemonių registravimą, pardavimą bei eksploatavimo pradžią Bendrijoje.

Šioje direktyvoje taip pat nustatomos nuostatos dėl dalių ir įrangos, skirtų naudoti pagal šią direktyvą patvirtintose transporto priemonėse, pardavimo ir eksploatavimo pradžios.

Konkretūs techniniai reikalavimai dėl transporto priemonių konstrukcijos ir veikimo nustatyti šios direktyvos taikymui skirtuose norminiuose aktuose, kurių išsamus sąrašas pateiktas IV priede.“

4

Šios direktyvos 4 straipsnio „Valstybių narių įsipareigojimai“ 3 dalyje numatyta:

„Valstybės narės registruoja arba leidžia parduoti ar pradėti eksploatuoti tik šios direktyvos reikalavimus atitinkančias transporto priemones, sudėtines dalis ir atskirus techninius mazgus.

Dėl priežasčių, susijusių su jų gamybos ir veikimo aspektais, kuriems taikoma ši direktyva, jos nedraudžia, neriboja ar nesudaro kliūčių registruoti, parduoti, pradėti eksploatuoti transporto priemones, sudėtines dalis ar atskirus techninius mazgus, jei jie atitinka šios direktyvos reikalavimus.“

5

Tos pačios direktyvos 9 straipsnio „Konkrečios nuostatos dėl transporto priemonių“ 1 dalies a punkte nustatyta:

„Valstybės narės išduoda EB tipo patvirtinimą:

6

Nurodytos direktyvos IV priedo I dalyje pateiktas vadinamųjų „specialiųjų direktyvų“, kuriose įtvirtinti EB tipo patvirtinimui konkrečiai taikomi reikalavimai, sąrašas.

7

Direktyvos 2007/46 18 straipsnio „Atitikties liudijimas“ 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta:

„Gamintojas, kuris yra transporto priemonės EB tipo patvirtinimo turėtojas, pateikia atitikties liudijimą kartu su kiekviena pagal patvirtintą transporto priemonės tipą pagaminta komplektine, nekomplektine ar sukomplektuota transporto priemone.“

8

Šios direktyvos 26 straipsnio „Transporto priemonių registravimas, pardavimas ir eksploatavimo pradžia“ 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:

„Nepažeisdamos 29 ir 30 straipsnių nuostatų, valstybės narės užregistruoja, leidžia parduoti ar pradėti eksploatuoti transporto priemones tik tada, kai jos turi galiojantį atitikties liudijimą, išduotą pagal 18 straipsnį.“

9

Tos pačios direktyvos I priedas pavadintas „Išsamus duomenų sąrašas transporto priemonės EB tipui patvirtinti“. Šio priedo 1 punkte „Bendrosios transporto priemonės konstrukcijos charakteristikos“ numatyta:

„<...>

<...>“

Šio I priedo aiškinamosiose pastabose nurodyta:

„(1) Išbraukti, jeigu netaikoma (tam tikrais atvejais nieko nereikia išbraukti, jeigu taikomas daugiau nei vienas įrašas).“

10

Minėtos direktyvos III priedas pavadintas „Informacinis dokumentas transporto priemonės EB tipui patvirtinti“. Šio priedo 1 punkte „Transporto priemonės konstrukcijos bendros charakteristikos“ nustatyta:

„<...>

<...>“

Su šio III priedo 1 punkto 1 išnaša susijusių aiškinamųjų pastabų tekstas yra toks pat kaip ir šio sprendimo 9 punkte pateikto I priedo 1 punkto aiškinamųjų pastabų tekstas.

11

Direktyvos 2007/46 IX priedas, pakeistas 2009 m. gegužės 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 385/2009 (OL L 118, p. 13) siekiant suderinti jį su moksline ir technine pažanga, pavadintas „EB atitikties liudijimas“. Šio priedo 0 punktas „Tikslai“ suformuluotas taip:

„Atitikties liudijimas – transporto priemonės gamintojo pareiškimas pirkėjui, siekiant jį patikinti, kad įsigyta transporto priemonė atitinka teisės aktus, galiojusius Europos Sąjungoje tuo metu, kai ji buvo pagaminta.

Atitikties liudijimu taip pat siekiama sudaryti sąlygas valstybių narių kompetentingoms institucijoms atlikti transporto priemonių registraciją nereikalaujant iš pareiškėjo papildomų techninių dokumentų.

<…>“

12

Šio liudijimo 1 puslapyje yra ši frazė:

„Toliau pasirašiusysis <...> patvirtina, kad transporto priemonė:

<…>

visais požiūriais atitinka tipą, aprašytą patvirtinimo liudijime <…> ir

galima atlikti jos nuolatinę registraciją valstybėse narėse, kuriose eismas vyksta dešiniąja arba kairiąja puse <…>.“

13

Direktyvos 2007/46 IX priedo aiškinamųjų pastabų b ir d punktuose numatyta:

<…>

14

Direktyva 70/311 yra viena iš Direktyvos 2007/46 IV priede nurodytų specialiųjų direktyvų. Direktyvos 70/311 2a straipsnyje, įterptame Aktu dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo į Europos Bendrijas sąlygų ir sutarčių pritaikomųjų pataisų (OL L 73, 1972, p. 14), nustatyta:

„Jokia valstybė narė negali atsisakyti vykdyti arba uždrausti transporto priemonės pardavimą, registraciją, eksploataciją arba naudojimą dėl priežasčių, susijusių su jos vairavimo mechanizmu, jei šis mechanizmas atitinka priedo reikalavimus.“

15

Šios direktyvos I priedas pavadintas „Taikymo sritis, apibrėžimai, paraiška EB tipo patvirtinimui gauti, EB tipo patvirtinimo suteikimas, nuostatos dėl konstrukcijos, nuostatos dėl bandymų, tipo modifikacijos ir patvirtinimų pakeitimai, gamybos atitiktis“.

16

Šio priedo 1.3 punktas suformuluotas taip:

„Šioje direktyvoje:

<...>

vairavimo mechanizmas – tai visa įranga, kuria yra nustatoma transporto priemonės važiavimo kryptis.

Vairavimo mechanizmą sudaro:

17

Minėto priedo 4.1.1 punkte numatyta:

„Vairavimo mechanizmas užtikrina lengvą ir saugų transporto priemonės valdymą jai važiuojant maksimaliu konstrukciniu greičiu <…>.“

18

Direktyvos 70/311 I priedo 1 priedėlis pavadintas „Informacinis dokumentas pagal Tarybos direktyvos 70/156/EEB I priedą dėl transporto priemonės EB tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į vairavimo mechanizmą <…>“. Šio priedėlio 1 punktas „Transporto priemonės konstrukcijos bendrosios charakteristikos“ suformuluotas taip:

„<...>

<...>“

19

Vadovaujantis iš dalies pakeisto 1997 m. birželio 20 d. Kelių eismo įstatymo (Dz. U., 2005, Nr. 108, 908 pozicija) 68 straipsniu, naujo lengvojo automobilio gamintojas ar importuotojas dėl kiekvieno naujo transporto priemonės tipo turi gauti jo patvirtinimo liudijimą, kurį išduoda transporto ministras, tačiau ši pareiga netaikoma, jei gamintojas ar importuotojas yra gavęs patvirtinimo liudijimą, išduotą Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos pagal Bendrijos tipo patvirtinimo procedūrą.

20

Per techninę apžiūrą siekiant transporto priemonę registruoti ir pradėti eksploatuoti patikrinama, ar ji atitinka reikalavimus, nustatytus minėtame įstatyme, taip pat iš dalies pakeistame 2002 m. gruodžio 31 d. infrastruktūros ministro Įsakyme dėl techninių reikalavimų, taikomų transporto priemonėms, ir jų būtinos įrangos apimties (Dz. U., 2003, Nr. 32, 262 pozicija).

21

Nurodyto įsakymo 9 punkto antroje pastraipoje nustatyta:

„Transporto priemonės su daugiau kaip trimis ratais, kurios konstrukcija leidžia pasiekti didesnį kaip 40 km/h greitį, vairas neturi būti dešinėje.“

22

Techninės apžiūros apimtis ir atlikimo tvarka nustatytos iš dalies pakeistame infrastruktūros ministro 2003 m. gruodžio 16 d. įsakyme (Dz. U., 2003, Nr. 227, 2250 pozicija). Pagal šio įsakymo I priedo 5.1 punktą dešinėje pusėje įrengtas vairas – tai pagrindinis kriterijus, leidžiantis nustatyti, kad transporto priemonės su daugiau kaip trimis ratais, galinčios pasiekti didesnį kaip 40 km/h greitį, techninė būklė yra netinkama ir neatitinka techninių reikalavimų. Tokia pati nuostata įtvirtinta 2009 m. rugsėjo 18 d. infrastruktūros ministro įsakymo (Dz. U., 2009, Nr. 155, 1232 pozicija), kuriuo nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. panaikintas ir pakeistas minėtas 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymas, I priedo 6.1 punkte.

23

2008 m. Komisija gavo daug skundų iš asmenų, kurie norėjo Lenkijoje įregistruoti lengvuosius automobilius, atgabentus iš Jungtinės Karalystės ir Airijos. Pareiškėjai buvo lenkų kilmės asmenys, vykdantys profesinę veiklą šiose valstybėse narėse ir įsigiję jose lengvuosius automobilius, kuriuos pageidavo įregistruoti grįžę į Lenkiją. Tačiau pagal Lenkijos teisės aktus jie buvo įpareigoti perkelti transporto priemonės vairą į kairę pusę, o toks pakeitimas kainavo labai daug.

24

Komisija padarė išvadą, kad šis reikalavimas tolygus draudimui registruoti Lenkijoje transporto priemones, kurių vairas yra dešinėje. Ji mano, kad jei transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, įtvirtintus Direktyvos 2007/46 IV priede nurodytose specialiosiose direktyvose, valstybė narė, kurios teritorijoje eismas vyksta dešinėje kelio pusėje, neturi teisės atsisakyti registruoti šios transporto priemonės tuo pagrindu, kad jos vairas yra dešinėje. Komisijos nuomone, naujų transporto priemonių atveju tokiu atsisakymu pažeidžiama Direktyvos 2007/46 4 straipsnio 3 dalis ir Direktyvos 70/311 2a straipsnis, kuriuo nacionalinės institucijos įpareigojamos įregistruoti naują transporto priemonę, kad ir kokioje pusėje būtų įrengtas jos vairas, jeigu jos vairavimo mechanizmas atitinka pastarosios direktyvos reikalavimus. Komisija taip pat mano, kad anksčiau kitoje valstybėje narėje įregistruotų transporto priemonių atveju tokiu atsisakymu pažeidžiamas SESV 34 straipsnis. Taigi 2009 m. spalio 9 d. Komisija nusiuntė Lenkijos Respublikai oficialų pranešimą, kuriuo pareikalavo nutraukti šiuos įtariamus pažeidimus.

25

2009 m. gruodžio 8 d. Lenkijos Respublika užginčijo Komisijos suformuluotų kaltinimų pagrįstumą ir, be kita ko, nurodė: kadangi Direktyvos 2007/46 I ir III priedų 1.8 ir 1.8.1 punktuose daromas skirtumas tarp kelio pusių, kuriomis vyksta eismas, valstybė narė turi teisę leisti įregistruoti transporto priemonę savo teritorijoje, tik jei ši transporto priemonė pritaikyta važiuoti ta kelio puse, kuria šioje valstybėje narėje vyksta eismas. Bet kuriuo atveju, jos teigimu, atsisakymas registruoti šios sąlygos neatitinkančias transporto priemones nėra neteisėtas laisvo prekių judėjimo ribojimas, nes pateisinamas privalomais viešojo intereso užtikrinti kelių eismo saugumą ir apsaugoti asmenų sveikatą ir gyvybę pagrindais.

26

Šis pagrįstas atsakymas Komisijos neįtikino, todėl 2010 m. spalio 1 d. ji Lenkijos vyriausybei nusiuntė pagrįstą nuomonę, o vyriausybė į ją atsakė 2010 m. lapkričio 30 d. Kadangi šis atsakymas Komisijos netenkino, ji nusprendė pareikšti šį ieškinį.

27

2012 m. birželio 8 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Lietuvos Respublikai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Lenkijos Respublikos reikalavimų.

28

Pirmiausia pažymėtina, kad savo ieškinyje Komisija skiria naujus lengvuosius automobilius, kurių atveju ginčijamą nacionalinę priemonę reikia vertinti atsižvelgiant į direktyvas 2007/46 ir 70/311, ir kitoje valstybėje narėje anksčiau įregistruotus automobilius, dėl kurių sprendžiant vertinimas atliktinas remiantis SESV 34 straipsniu. Savo vertinime Teisingumo Teismas laikysis šio atskyrimo.

29

Komisija iš esmės teigia, kad direktyvomis 70/311 ir 2007/46 bei pastarosios direktyvos IV priede numatytomis specialiosiomis direktyvomis išsamiai reglamentuoti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti nauji lengvieji automobiliai, ir valstybėms narėms nepalikta jokios diskrecijos šioje srityje. Jos teigimu, šie techniniai reikalavimai taikomi ir transporto priemonės vairavimo mechanizmui, todėl nacionalinės teisės aktuose numatyta pareiga pakeisti šio mechanizmo vietą yra techninio pobūdžio reikalavimas, kurio nustatyti valstybės narės neturi teisės. Komisija priduria, kad šiose direktyvose įtvirtintais techniniais reikalavimais siekiama užtikrinti aukštą kelių eismo saugumo lygį.

30

Anot Komisijos, iš Direktyvos 70/311 2a straipsnio ir Direktyvos 2007/46 4 straipsnio 3 dalies teksto matyti, kad tai, kurioje pusėje yra transporto priemonės vairuotojo vieta, nėra techninis reikalavimas pagal direktyvas dėl naujų transporto priemonių patvirtinimo, susijęs su transporto priemonės pritaikymu eismui dešiniąja ar kairiąja kelio puse. Keliose direktyvų 2007/46 ir 70/311 nuostatose esanti nuoroda – atitinkamai „pavaros padėtis <...> dešinėje / kairėje“ ir „vairaračio padėtis <...> dešinėje / kairėje“ – reiškia tik tai, kad transporto priemonės konstrukcija, kiek tai susiję su jos vairavimo mechanizmu, atitinka šiose direktyvose numatytus techninius reikalavimus dėl pavaros / vairaračio padėties, ir nereiškia, kad eismui vykstant dešiniąja kelio puse vairavimo mechanizmas turi būti kairėje.

31

Lenkijos vyriausybė, palaikoma Lietuvos vyriausybės, teigia, kad draudimas registruoti transporto priemones su dešinėje įrengtu vairavimo mechanizmu susijęs ne su argumentais dėl šių transporto priemonių vairavimo mechanizmo veikimo ar jo atitikties direktyvų 2007/46 ir 70/311 techniniams reikalavimams, bet su vairuotojo galėjimu saugiai vairuoti šias transporto priemones keliuose, kur eismas vyksta dešiniąja puse. Nurodytose direktyvose numatyti tik transporto priemonių gamybos, montavimo ir patvirtinimo reikalavimai, tačiau nekalbama apie vairo padėtį, nes tai susiję ne su techniniu transporto priemonės reikalavimu, o su kelių eismo saugumu. Techniniais reikalavimais neva taip pat siekiama užtikrinti kelių eismo saugumą, tačiau tai nėra vienintelės priemonės, leidžiančios tai padaryti. Todėl nagrinėjama nacionalinė priemonė, Lenkijos vyriausybės teigimu, nepatenka į šių direktyvų taikymo sritį ir turi būti vertinama atsižvelgiant į SESV 34 ir 36 straipsnius, nesvarbu, ar kalbama apie naujas, ar apie naudotas transporto priemones.

32

Anot Lenkijos vyriausybės, Direktyvos 2007/46 I ir III priedų 1.8 ir 1.8.1 punktuose bei Direktyvos 70/311 I priedo 1 priedėlio 1.8 punkte įtvirtintas transporto priemonių skirstymas pagal tai, ar jos skirtos eismui dešiniąja, ar kairiąja kelio puse. Jokia šių direktyvų nuostata neleidžia teigti, kad valstybė narė privalo registruoti transporto priemonę negalėdama atsižvelgti į tai, kuria kelio puse toje valstybėje vyksta eismas. Be to, Direktyvos 2007/46 IX priedo d punkto aiškinamosiose pastabose valstybei narei, kurioje privalomas eismas dešiniąja kelio puse, leidžiama reikalauti perkelti vairą į kairę pusę prieš registruojant transporto priemonę.

33

Sugretinus šiuos argumentus matyti, kad pagrindinis šalių nesutarimas kilo dėl to, ar transporto priemonės vairuotojo vietos padėtis patenka į direktyvomis 2007/46 ir 70/311 įtvirtintą suderintą sistemą, ar jai šis suderinimas netaikomas, todėl saugos sumetimais valstybės narės turi teisę reikalauti registruojant jų teritorijoje naują transporto priemonę perkelti jos vairuotojo vietą į priešingą pusę nei ta, kuria vyksta eismas.

34

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Direktyva 2007/46, vadinamąja „pagrindų direktyva“, įtvirtinta, kaip matyti iš jos 1 straipsnio, analizuojamo kartu su jos 2, 3 ir 14 konstatuojamosiomis dalimis, vienoda naujų transporto priemonių patvirtinimo procedūra, pagrįsta visiško jų techninių charakteristikų suderinimo principu, o specialieji techniniai transporto priemonių konstrukcijos ir veikimo reikalavimai įtvirtinti šios direktyvos IV priede nurodytose specialiosiose direktyvose.

35

Iš minėtų nuostatų matyti, kad suderintos sistemos tikslas yra vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas, kartu siekiant užtikrinti aukštą kelių eismo saugumo lygį visiškai suderinant techninius reikalavimus, susijusius, be kita ko, su transporto priemonių konstrukcija.

36

Direktyvos 2007/46 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei transporto priemonės atitinka šios direktyvos reikalavimus, valstybės narės neturi teisės kaip nors riboti transporto priemonių registravimo dėl priežasčių, susijusių, be kita ko, su jų gamybos aspektais, kuriems taikoma ši direktyva.

37

Vairavimo mechanizmas, todėl ir vairuotojo vietos, kuri yra šio mechanizmo dalis, padėtis, yra esminiai transporto priemonės konstrukcijos elementai.

38

Nors direktyvose 2007/46 ir 70/311 nereglamentuota transporto priemonės vairuotojo vietos padėtis, nurodant, pavyzdžiui, kad ji visuomet turi būti pusėje, priešingoje tai, kuria vyksta kelių eismas, tai vis dėlto nereiškia, kad šis elementas nepatenka į šių direktyvų taikymo sritį. Manytina, kad šiuo klausimu Sąjungos teisės aktų leidėjas suteikė automobilių gamintojams laisvę, kurios negalima atimti ar apriboti nacionalinės teisės aktais.

39

Apie transporto priemonių vairavimo mechanizmus konkrečiai kalbama Direktyvoje 70/311; jos 2a straipsnyje valstybės narės įpareigotos nedrausti, be kita ko, transporto priemonės registracijos „dėl priežasčių, susijusių su jos vairavimo mechanizmu“, jei šis mechanizmas atitinka šios direktyvos reikalavimus.

40

Minėtame 2a straipsnyje įtvirtintas draudimas atsisakyti registruoti yra kategoriškas ir bendras, o žodžių „dėl priežasčių, susijusių su jos vairavimo mechanizmu“, turinys yra aiškus; sąvoka „vairavimo mechanizmas“ taip pat apima vairuotojo vietą, t. y. transporto priemonių vairo, kuris yra sudedamoji vairavimo mechanizmo dalis, padėtį.

41

Direktyvos 70/311 2a straipsnis įterptas Aktu dėl būtent Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo į Europos Bendrijas, o tuo metu tai buvo vienintelės valstybės narės, kuriose eismas vyko kairiąja kelio puse, tačiau šios direktyvos I priede esantis reikalavimų katalogas nebuvo papildytas.

42

Šiomis aplinkybėmis negalima pagrįstai teigti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas neatsižvelgė į faktą, jog valstybių narių, kurių teritorijoje automobilių eismas vyksta kairiąja kelio puse ir kurių viena gamina automobilius su paprastai dešinėje pusėje esančia vairuotojo vieta, įstojimas į vidaus rinkos sistemą, kurioje galioja laisvo judėjimo teisė, gali turėti įtakos vairavimo įpročiams ir net sukelti tam tikrą su kelių eismu susijusį pavojų. Atvirkščiai, darytina išvada, kad teisės aktų leidėjas atsižvelgė į šį galimą pavojų ir nusprendė priimti Direktyvos 70/311 2a straipsnį.

43

Iš šių argumentų matyti, kad tam tikrose direktyvų 2007/46 ir 70/311 nuostatose esanti nuoroda – atitinkamai, „pavaros padėtis <...> dešinėje / kairėje“ ir „vairaračio padėtis <...> dešinėje / kairėje“, – kuri turi būti nurodyta informaciniame transporto priemonės patvirtinimo dokumente, taip pat informacija, kurią reikia pateikti atitikties liudijime, kad transporto priemonė „pritaikyta“ važiuoti dešiniąja ar kairiąja kelio puse, negali reikšti esminių transporto priemonės konstrukcijos elementų, kaip antai vairo padėties; ji gali apimti tik kitus elementus, kaip antai apšvietimo prietaisus ir valytuvus ar transporto priemonės netiesioginio matymo sistemas.

44

Ta pati išvada darytina ir dėl Direktyvos 2007/46 IX priedo aiškinamųjų pastabų d punkto, pagal kurį, pirkėjui pasirinkus tokią transporto priemonę, gamintojo pareiškimu atitikties liudijime neribojama valstybių narių teisė reikalauti atlikti „techninius pakeitimus“, kad šią transporto priemonę būtų galima įregistruoti.

45

Iš tiesų, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 48 punkte, pakeitimai, kurių galima reikalauti, negali būti susiję su vairuotojo vietos perkėlimu, nes tai būtų Direktyvos 70/311 tekstui prieštaraujantis kišimasis, iš esmės pakeičiantis transporto priemonės konstrukciją; tie pakeitimai gali būti susiję tik su minimalaus pobūdžio įsikišimais, kaip numatyta šio sprendimo 43 punkte.

46

Be to, negalima pritarti argumentui, kad Direktyvos 70/311 2a straipsnyje įtvirtintas draudimas atsisakyti registruoti apima tik motyvus, susijusius su techninio pobūdžio reikalavimais, bet ne su siekiu užtikrinti kelių eismo saugumą. Viena vertus, kaip pagrįstai pažymi Komisija, direktyvose dėl naujų transporto priemonių patvirtinimo apibrėžtais techniniais reikalavimais siekiama užtikrinti aukštą kelių eismo saugumo lygį, todėl Direktyvos 70/311 2a straipsnyje įtvirtinto draudimo taikymo srities negalima laikyti apimančia tik su kelių eismo saugumu nesusijusius motyvus. Kita vertus, dėl Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių siūlomo aiškinimo 2a straipsnis netektų veiksmingumo, nes pagal šį aiškinimą būtų leista kliudyti įregistruoti techninius reikalavimus atitinkančias naujas transporto priemones dėl priežasčių, susijusių su kelių eismo saugumu, kuris kaip tik užtikrinamas šiais techniniais reikalavimais.

47

Taigi darytina išvada, kad vairuotojo vietos, kuri yra sudedamoji transporto priemonės vairavimo mechanizmo dalis, padėčiai taikomas direktyvomis 2007/46 ir 70/311 įtvirtintas suderinimas, todėl valstybės narės negali dėl kelių eismo saugumo reikalauti perkelti naujų transporto priemonių vairuotojo vietą į priešingą pusę nei ta, kuria vyksta eismas, kad šią transporto priemonę būtų galima įregistruoti jų teritorijoje.

48

Komisija pažymi, kad registruojant kitoje valstybėje narėje anksčiau įregistruotas transporto priemones taikoma ne Sąjungos antrinė teisė, o pirminės teisės nuostatos dėl laisvo prekių judėjimo. Ji mano, kad ginčijami nacionalinės teisės aktai, nors ir vienodai taikomi visoms transporto priemonėms, yra kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonė, nes jų tikslas ar poveikis yra mažiau palankus kitų valstybių narių kilmės prekių vertinimas.

49

Komisija teigia, kad nagrinėjamais teisės aktais negalima įgyvendinti siekiamo kelių eismo saugumo tikslo, nes yra kitų svarbių veiksnių, turinčių įtakos šiam saugumui. Anot Komisijos, kelių eismo saugumo lygis nepriklauso nuo to, kurioje transporto priemonės pusėje įrengtas jos vairavimo mechanizmas; jis susijęs su vairuotojų elgesiu ir patirtimi, taip pat su kelių ir transporto priemonių būkle. Bet kuriuo atveju Lenkijos vyriausybei nepavyko tinkamai įrodyti, kad leidus registruoti transporto priemones, kurių vairavimo mechanizmas įrengtas dešinėje, Lenkijos keliuose padidėtų eismo įvykių skaičius ir sumažėtų saugumo lygis. Galiausiai nagrinėjama priemonė nėra proporcinga, nes siekiamą tikslą galima įgyvendinti kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, įrengus papildomus išorinius galinio vaizdo veidrodėlius ir atitinkamai sureguliavus apšvietimo prietaisus bei valytuvus.

50

Lenkijos vyriausybė mano, kad ginčijamais teisės aktais neįtvirtintas iš kitų valstybių narių atgabentų transporto priemonių mažiau palankus vertinimas ir netiesioginė diskriminacija, nes Lenkijoje taip pat gaminamos transporto priemonės, kurių vairuotojo vieta yra dešinėje pusėje. Bet kuriuo atveju šie teisės aktai pateisinami kelių eismo saugumu, kuris Teisingumo Teismo praktikoje laikomas privalomuoju viešojo intereso reikalavimu, skirtu apsaugoti eismo dalyvių gyvybę ir sveikatą.

51

Lenkijos vyriausybės nuomone, šiuo požiūriu nagrinėjamais teisės aktais galima įgyvendinti siekiamą tikslą, atsižvelgiant į tai, kad jeigu eismas vyksta dešiniąja kelio puse, transporto priemonės, kurios vairas įrengtas dešinėje, vairuotojo regėjimo laukas yra mažesnis nei transporto priemonės, kurios vairas įrengtas kairėje, vairuotojo, ir Komisija šio fakto neginčija. Tai, anot šios vyriausybės, kelia pavojų kelių eismo saugumui, o to saugumo lygį vertina valstybės narės. Ji taip pat teigia, kad nagrinėjama priemonė yra proporcinga. Komisijos pasiūlytas alternatyvias priemones ji laiko arba visiškai neproporcingomis ir net pavojingomis arba neužtikrinsiančiomis lygiaverčio saugumo lygio.

52

Atsižvelgiant į nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, ginčijami teisės aktai yra kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonė, draudžiama pagal SESV 34 straipsnį, nes jais kliudoma tiekti į Lenkijos rinką transporto priemones, kurių vairuotojo vieta yra dešinėje pusėje ir kurios teisėtai gaminamos ir registruojamos kitose nei Lenkijos Respublika valstybėse narėse (kiek tai susiję su šios teismo praktikos ištakomis, žr. 1974 m. liepos 11 d. Sprendimo Dassonville, 8/74, Rink. p. 837, 5 punktą; 1979 m. vasario 20 d. Sprendimo Rewe-Zentral, vadinamojo Cassis de Dijon, 120/78, Rink. p. 649, 14 punktą ir vėlesnio 2009 m. vasario 10 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-110/05, Rink. p. I-519, 58 punktą).

53

Pagal tą pačią teismo praktiką tokie teisės aktai gali būti pateisinami privalomaisiais reikalavimais, jeigu jie tinkami užtikrinti siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti (minėto Sprendimo Komisija prieš Italiją 59 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

54

Kaip nagrinėjamų teisės aktų pateisinimą Lenkijos vyriausybė nurodo būtinybę užtikrinti kelių eismo saugumą, teismo praktikoje neginčijamai pripažintą privalomuoju viešojo intereso pagrindu, kuriuo gali būti pateisinamos laisvo prekių judėjimo kliūtys (minėto Sprendimo Komisija prieš Italiją 60 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

55

Primintina, kad remiantis nusistovėjusia teismo praktika ir Europos Sąjungos lygiu nesant visiško suderinimo, o taip yra kalbant apie vienoje valstybėje narėje jau įregistruotų transporto priemonių registravimą kitoje valstybėje narėje, valstybės narės turi nuspręsti, kokį kelių eismo saugumo lygį jos ketina užtikrinti savo teritorijoje, atsižvelgdamos į laisvo prekių judėjimo Sąjungos viduje reikalavimus. Šiuo klausimu kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi įrodyti, kad jų priimti teisės aktai yra tinkami užtikrinti siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Italiją 61 ir 62 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

56

Kiek tai susiję, pirma, su nagrinėjamų teisės aktų tinkamumu, Lenkijos vyriausybė teigia, kad transporto priemonės vairui esant toje pačioje pusėje, kuria vyksta kelių eismas, sumažėja vairuotojo regėjimo laukas, lenkti ir manevruoti pasidaro daug sunkiau, ypač dvipusio eismo kelyje, kiekviena kryptimi turinčiame po vieną eismo juostą, o būtent tokie keliai sudaro didžiąją dalį Lenkijos kelių tinklo, todėl padidėja nelaimingų atsitikimų pavojus.

57

Šiuo klausimu pažymėtina, kad nacionalinės teisės aktais, kuriais draudžiama valstybės narės teritorijoje registruoti transporto priemones su vairavimo mechanizmu toje pačioje pusėje, kuria vyksta eismas, galima sumažinti toje valstybėje narėje eisme dalyvaujančių tokių transporto priemonių skaičių, o kartu ir su šiuo dalyvavimu eisme susijusį pavojų. Šis pavojus žinomas iš bendros patirties, iš kurios matyti, kad vairuotojo regėjimo laukas tiesiogiai priklauso nuo vairo padėties, be to, jis patvirtintas paplitusios automobilių gamintojų ir pardavėjų praktikos kiekvienoje šalyje siūlyti parduoti iš esmės tas transporto priemones, kurių vairas įrengtas priešingoje pusėje nei ta, kuria vyksta eismas.

58

Antra, kiek tai susiję su klausimu, ar nagrinėjamais teisės aktais neviršijama tai, kas būtina siekiamam tikslui įgyvendinti, Lenkijos vyriausybė teigia, kad jokia kita priemone ar alternatyvia technine priemone neįmanoma užtikrinti tokio paties apsaugos lygio, kokį užtikrina nagrinėjama priemonė, atsižvelgiant į eismo pavojus, susijusius su vairo įrengimu dešinėje.

59

Šiuo klausimu visų pirma pažymėtina, kad dėl transporto priemonių, kurių vairas įrengtas dešinėje, dalyvavimo kelių eisme Lenkijos teritorijoje kylantis pavojus yra vienodas, nepaisant to, ar tai yra naujos, ar anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotos transporto priemonės. Dėl naujų transporto priemonių šio sprendimo 42 punkte pažymėta, kad teisės aktų leidėjas atsižvelgė į šį potencialų pavojų priimdamas Direktyvos 70/311 2a straipsnį.

60

Toliau reikia pažymėti, kad ginčijamuose teisės aktuose numatytos išimtys dėl dešiniavairių transporto priemonių, kuriomis naudojasi kitose valstybėse narėse gyvenantys asmenys, pavyzdžiui, turistai, atvykstantys į Lenkiją ribotam laikui, o tai reiškia, kad šiais teisės aktais toleruojamas tokių transporto priemonių kelių eisme keliamas pavojus. Tačiau nurodytu atveju kelių eismo saugumui kyla toks pats pavojus, juo labiau kad atvykstančiųjų į Lenkijos teritoriją lankytojų srautas yra pastovus ir šio pavojaus negalima laikyti mažesniu dėl to, kad į Lenkiją ribotam laikui tokiomis transporto priemonėmis atvykstantys lankytojai tariamai vairuos atsargiau nei asmenys, kurių transporto priemonės įregistruotos šioje valstybėje narėje.

61

Be to, iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad 22, t. y. didžiosios daugumos, valstybių narių teisės aktais arba tiesiogiai leidžiama registruoti transporto priemones su vairuotojo vieta toje pačioje pusėje, kuria vyksta kelių eismas, arba toks registravimas nedraudžiamas, nors kai kuriose šių valstybių narių kelių tinklo būklė panaši į Lenkijos Respublikos kelių tinklo būklę (šiuo klausimu žr. 2010 m. sausio 28 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-333/08, Rink. p. I-757, 105 punktą).

62

Taip pat konstatuotina, kad Lenkijos vyriausybės pateiktais statistikos duomenimis nėra pakankamai įrodomas ryšys tarp nelaimingų atsitikimų skaičiaus ir transporto priemonių su vairuotojo vieta dešinėje pusėje dalyvavimo eisme.

63

Galiausiai svarbu pabrėžti, kad yra priemonių, mažiau ribojančių laisvą prekių judėjimą nei nagrinėjama priemonė ir tinkamų gerokai sumažinti pavojų, galintį kilti dėl transporto priemonių su vairu toje pačioje pusėje, kuria vyksta eismas, dalyvavimo kelių eisme. Ypač svarbu pabrėžti, kad šioje srityje valstybės narės turi diskreciją nustatyti priemones, įskaitant pasiūlytas Komisijos, kurios, atsižvelgiant į technikos būklę, yra tinkamos užtikrinti transporto priemonės su vairu toje pačioje pusėje, kuria vyksta eismas, vairuotojui pakankamą priekinį ir galinį matomumą.

64

Taigi, skirtingai nuo atvejo, dėl kurio priimtas minėtas Sprendimas Komisija prieš Italiją, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus neatrodo, kad nagrinėjamą priemonę būtų galima laikyti būtina siekiamam tikslui įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjama priemonė neatitinka proporcingumo principo.

65

Darytina išvada, kad Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų, kaip nurodyta Komisijos ieškinyje.

66

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas ir pastaroji pralaimėjo bylą, iš jos turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Remiantis to paties reglamento 140 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas, reikia nuspręsti, kad Lietuvos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: