1

Apeliaciniu skundu Polyelectrolyte Producers Group GEIE (PPG) (toliau ‐ PPG) ir SNF SAS (toliau ‐ SNF) prašo panaikinti 2011 m. rugsėjo 21 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį PPG ir SNF prieš ECHA (T-1/10, Rink. p. II-6573; toliau – skundžiama nutartis), kuria jis atmetė kaip nepriimtiną jų ieškinį dėl Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) sprendimo, kuriuo akrilamidas (EB Nr. 201‑173‑7) pripažintas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, p. 1, ir klaidų ištaisymas OL L 136, 2007, p.3; toliau – REACH reglamentas), 57 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga ir įtrauktas į kandidatinį sąrašą, kuriame esančios cheminės medžiagos galiausiai bus įtrauktos į minėto reglamento XIV priedą, kaip numatyta šio reglamento 59 straipsnyje (toliau ‐ ginčijamas sprendimas), panaikinimo.

2

REACH reglamento 57 straipsnyje išvardijamos cheminės medžiagos, kurios gali būti įtrauktos į jo XIV priedą „Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašas“. Šio reglamento 57 straipsnio a ir b punktuose nurodytos tam tikrų kategorijų cheminės medžiagos, atitinkančios priskyrimo prie kancerogeninių ir mutageninių medžiagų kriterijus.

3

Šio reglamento 59 straipsnyje „57 straipsnyje nurodytų cheminių medžiagų nustatymas“ įtvirtinta:

„1.   Siekiant nustatyti 57 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančias chemines medžiagas ir sudaryti kandidatinį sąrašą, kuriame esančios cheminės medžiagos galiausiai bus įtrauktos į XIV priedą [(toliau – kandidatinis cheminių medžiagų sąrašas)], taikoma šio straipsnio 2–10 dalyse išdėstyta tvarka. <...>

<...>

3.   Valstybė narė, laikydamasi XV priedo, gali parengti dokumentaciją apie chemines medžiagas, kurios, jos manymu, atitinka 57 straipsnyje nurodytus kriterijus, ir perduoti jį [ECHA]. <...> Per 30 dienų nuo gavimo [ECHA] šią dokumentaciją pateikia kitoms valstybėms narėms.

4.   [ECHA] savo tinklavietėje paskelbia pranešimą, kad apie cheminę medžiagą buvo parengta XV priede nurodyta dokumentacija. [ECHA] ragina visas suinteresuotas šalis per nustatytą terminą pateikti [ECHA] pastabas.

5.   Per 60 dienų nuo dokumentacijos išplatinimo kitos valstybės narės arba [ECHA] pagal 57 straipsnyje nurodytus kriterijus gali pareikšti pastabas dėl cheminės medžiagos nustatymo [ECHA] pateiktoje dokumentacijoje.

6.   Jei [ECHA] negauna arba nepateikia jokių pastabų, šią cheminę medžiagą ji įtraukia į 1 dalyje nurodytą sąrašą. <...>

7.   Kai pastabų pateikiama arba gaunama, [ECHA] per 15 dienų nuo 5 dalyje nurodyto 60 dienų laikotarpio pabaigos [ECHA] perduoda dokumentaciją Valstybių narių komitetui.

8.   Jei per 30 dienų nuo dokumentacijos perdavimo Valstybių narių komitetas vieningai sutaria dėl cheminės medžiagos nustatymo, šią cheminę medžiagą [ECHA] įtraukia į 1 dalyje nurodytą sąrašą. <...>

<...>

10.   Priėmus sprendimą dėl cheminės medžiagos įtraukimo į sąrašą, [ECHA] savo tinklavietėje nedelsdama paskelbia ir atnaujina 1 dalyje nurodytą sąrašą.“

4

PPG yra polielektrolitus, poliakrilamidą ir (arba) kitus polimerus, kurių sudėtyje yra akrilamido, gaminančių ir (arba) importuojančių bendrovių interesams atstovaujanti Europos ekonominių interesų grupė. Viena iš jos narių yra bendrovė SNF.

5

2009 m. rugpjūčio 25 d. Nyderlandų Karalystė pateikė ECHA savo parengtą dokumentaciją dėl akrilamido pripažinimo REACH reglamento 57 straipsnio a ir b punktuose nustatytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga.

6

2009 m. rugpjūčio 31 d. ECHA savo tinklavietėje paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl akrilamido bylos. Ji taip pat paragino kitų valstybių narių kompetentingas institucijas pateikti pastabas šiuo klausimu.

7

Gavusi pastabų dėl šios bylos, be kita ko, iš PPG, taip pat Nyderlandų Karalystės atsakymus į šias pastabas, ECHA nusiuntė minėtą bylą Valstybių narių komitetui, o jis 2009 m. lapkričio 27 d. vieningai sutarė dėl akrilamido pripažinimo labai didelį susirūpinimą keliančia chemine medžiaga, motyvuodamas tuo, kad akrilamidas atitinka Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnio a ir b punktuose nustatytus kriterijus.

8

2009 m. gruodžio 7 d. ECHA paskelbė pranešimą spaudai, kuriame buvo nurodyta, kad, pirma, Valstybių narių komitetas vieningai sutarė dėl akrilamido ir keturiolikos kitų cheminių medžiagų pripažinimo labai didelį susirūpinimą keliančiomis medžiagomis, nes šios medžiagos atitinka Reglamento Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, antra, kandidatinis cheminių medžiagų sąrašas bus oficialiai atnaujintas 2010 m. sausio mėn.

9

2009 m. gruodžio 22 d. ECHA vykdomasis direktorius priėmė Sprendimą ED/68/2009 dėl šių keturiolikos cheminių medžiagų įtraukimo į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą; šis sprendimas turėjo įsigalioti 2010 m. sausio 13 d.

10

2010 m. kovo 30 d. šis sąrašas, į kurį įtrauktas akrilamidas, buvo paskelbtas ECHA tinklavietėje.

11

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. sausio 4 d., PPG ir SNF prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.

12

2010 m. kovo 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ECHA pareiškė šio ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Ji nurodė tris nepriimtinumo pagrindus, susijusius su ginčijamo sprendimo pobūdžiu, aplinkybe, kad ginčijamas sprendimas nedaro tiesioginio poveikio apeliantėms, ir aplinkybe, kad ginčijamas sprendimas nėra konkrečiai su apeliantėmis susijęs reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktas, kaip numatyta SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje.

13

Dėl su ginčijamo sprendimo pobūdžiu susijusio nepriimtinumo pagrindo ECHA iš esmės nurodė, kad apeliantės, remdamosi 2009 m. lapkričio 27 d. ECHA valstybių narių komiteto vieningu sutarimu, užginčijo parengiamąjį aktą, negalintį turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, kaip nurodyta SESV 263 straipsnio pirmos pastraipos antrame sakinyje.

14

Nyderlandų Karalystė, kuriai buvo leista įstoti į bylą palaikyti ECHA reikalavimų, palaikė šios agentūros nurodytus nepriimtinumo pagrindus.

15

Europos Komisija, kuriai taip pat buvo leista įstoti į bylą, palaikė ECHA argumentus, susijusius ginčijamo sprendimo pobūdžiu ir aplinkybe, kad ginčijamas sprendimas nedaro tiesioginio poveikio apeliantėms. Be to, ji nurodė, kad ieškinys neatitinka Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimų, nes nėra pakankamai aiškus.

16

Pirmiausia Bendrasis Teismas išnagrinėjo paskutinį nurodytą nepriimtinumo pagrindą. Priminęs, kad į bylą įstojusi šalis neturi teisės nurodyti nepriimtinumo pagrindo, kurio nenurodė jos palaikoma šalis, jis pažymėjo, jog ieškinio ir jame pateiktų kaltinimų priimtinumo sąlygos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jis gali jas išnagrinėti savo iniciatyva.

17

Bendrasis Teismas atmetė šį nepriimtinumo pagrindą ir skundžiamos nutarties 34 punkte nusprendė, kad pakankamai aišku, jog ginčo dalykas yra pasibaigus REACH reglamento 59 straipsnyje numatytai procedūrai priimtas ECHA aktas, kuriuo akrilamidas pripažintas minėto reglamento 57 straipsnyje išdėstytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga, dėl kurio turinio 2009 m. lapkričio 27 d. vieningai sutarė Valstybių narių komitetas ir kuris turėjo būti įvykdytas įtraukiant akrilamidą į ECHA tinklavietėje skelbiamą kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, o tai buvo numatyta padaryti 2010 m. sausio 13 d. ir galiausiai padaryta 2010 m. kovo 30 d.

18

Toliau dėl ECHA nurodyto su ginčijamo sprendimo pobūdžiu susijusio nepriimtinumo pagrindo Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 41 punkte teigė, kad nereikia priimti sprendimo dėl argumentų, susijusių su tariamai parengiamuoju minėto vieningo sutarimo pobūdžiu, nes tuo momentu, kai turėjo būti įvertintas ieškinio priimtinumas, t. y. pareiškiant ieškinį, ginčijamu sprendimu nebuvo siekiama sukelti teisinių padarinių trečiosioms šalims.

19

Skundžiamos nutarties 45 punkte Bendrasis Teismas šiuo klausimu konstatavo, kad ieškinys buvo pareikštas po to, kai Valstybių narių komitetas vieningai sutarė dėl akrilamido pripažinimo labai didelį susirūpinimą keliančia medžiaga, o ECHA vykdomasis direktorius priėmė sprendimą įtraukti šią cheminę medžiagą į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, tačiau iki 2010 m. sausio 13 d., t. y. datos, kai turėjo įsigalioti šis sprendimas, o akrilamidas – būti įtrauktas į minėtą sąrašą.

20

Skundžiamos nutarties 49 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, pirma, kad cheminės medžiagos pripažinimo keliančia labai didelį susirūpinimą aktu nesiekiama sukelti teisinių padarinių trečiosioms šalims iki jos įtraukimo į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą ir kad dėl šio akto kylančios teisinės pareigos gali būti taikomos atitinkamiems asmenims tik paskelbus ir atnaujinus šį sąrašą, kuriame būtų ši cheminė medžiaga, ECHA tinklavietėje, kaip numatyta REACH reglamento 59 straipsnio 10 dalyje. Antra, Bendrasis Teismas nusprendė, kad terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl minėto akto, pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą pradedamas skaičiuoti tik nuo šio paskelbimo momento.

21

Todėl Bendrasis Teismas atmetė pareikštą ieškinį kaip nepriimtiną ir nenagrinėjo kitų ECHA nurodytų nepriimtinumo pagrindų.

22

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir ginčijamą sprendimą arba, nepatenkinus šio prašymo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl jų ieškinio, ir priteisti iš ECHA bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

23

ECHA, taip pat ECHA pirmojoje instancijoje palaikiusios Nyderlandų Karalystė ir Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti apeliacinį skundą nepagrįstu ir priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas.

24

Apeliantės remiasi vieninteliu argumentu, susijusiu su teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė aiškindamas ir taikydamas REACH reglamentą, nes nusprendė, kad ECHA valstybių narių komiteto pagal šio reglamento 59 straipsnio 8 dalį priimtas sprendimas pripažinti cheminę medžiagą keliančia labai didelį susirūpinimą nėra sprendimas, kuriuo trečiosioms šalims siekiama sukelti teisinių padarinių iki kandidatinio cheminių medžiagų sąrašo, kuriame būtų šį cheminė medžiaga, paskelbimo.

25

Apeliantės teigia, kad, priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamos nutarties 47 punkte, iš įvairių nuorodų į „pripažinimą“ ir „įtraukimą“ REACH reglamento nuostatose, kuriose patikslinama pareiga pranešti, matyti, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė įtvirtinti tokią pareigą, kylančią dėl cheminės medžiagos pripažinimo iki jos įtraukimo į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą.

26

ECHA, palaikoma Nyderlandų Karalystės, primena, kad kai aktai priimami per procedūrą, kurią sudaro keli etapai, tik tos priemonės, kuriomis išreiškiama galutinė atitinkamos institucijos arba organo pozicija procedūroje, laikytinos aktais, kuriuos galima ginčyti. Ji nurodo, kad šiuo atveju akrilamido įtraukimas į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, kaip paskelbtą 2010 m. kovo 30 d., yra galintis sukelti teisinių padarinių aktas, o Valstybių narių komiteto sutarimas yra parengiamasis aktas, kuris savaime neįtvirtina jokios teisinės pareigos.

27

Komisijos nuomone, aplinkybė, kad Valstybių narių komiteto vienbalsis sutarimas nepalieka jokios diskrecijos, kiek tai susiję su cheminės medžiagos įtraukimu į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą, nereiškia, kad šis sutarimas yra galutinis aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, arba kad juo gali būti pakeistas pagal REACH reglamento 59 straipsnio 8 dalį priimtas ECHA sprendimas.

28

Komisija teigia, kad iš nė vienos šio reglamento nuostatos nematyti, kad yra skirtumas tarp cheminės medžiagos pripažinimo ir jos įtraukimo į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą. Atvirkščiai, iš minėto reglamento 59 straipsnio aišku, kad cheminės medžiagos pripažįstamos keliančiomis labai didelį susirūpinimą siekiant vienintelio tikslo – įtraukti jas į šį sąrašą.

29

Pirmiausia reikia pažymėti, kad neginčijama, jog PPG ir SNF pareikšto ieškinio dalykas buvo ECHA aktas, kurį Bendrasis Teismas aprašė skundžiamos nutarties 34 punkte, t. y. pasibaigus REACH reglamento 59 straipsnyje numatytai procedūrai priimtas ECHA aktas, kuriuo akrilamidas pripažintas šio reglamento 57 straipsnyje išdėstytus kriterijus atitinkančia chemine medžiaga.

30

Be to, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo šioje nutartyje, pagal SESV 263 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį dėl tokio akto gali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo, nes jį priėmė Europos Sąjungos įstaiga, būtent ECHA, ir juo siekiama sukelti teisinių padarinių trečiosioms šalims. Iš tiesų keliose REACH reglamento nuostatose, pavyzdžiui, nurodytose minėtos nutarties 42 punkte, numatyta pareiga pranešti, kylanti dėl cheminės medžiagos pripažinimo akto, priimto pagal šio reglamento 59 straipsnyje nustatytą procedūrą.

31

Be to, Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 49 punkte teisingai nusprendė, kad dėl cheminės medžiagos pripažinimo keliančia labai didelį susirūpinimą akto, priimto pasibaigus minėto reglamento 59 straipsnyje numatytai procedūrai, kylančios teisinės pareigos atitinkamiems asmenims gali būti taikomos tik paskelbus kandidatinį sąrašą, kuriame būtų ši cheminė medžiaga, nes toks paskelbimas numatytas šio straipsnio 10 dalyje.

32

Iš tikrųjų, kai pagal Sąjungos teisės aktus aktą numatyta skelbti, tik nuo tokio paskelbimo momento minėti asmenys gali aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir atitinkamai imtis būtinų veiksmų (šiuo klausimu žr. 2009 m. kovo 10 d. Sprendimo Heinrich, C-345/06, Rink. p. I-1659, 44 punktą).

33

Todėl siekiant atitinkamiems asmenims suteikti pakankamai laiko užginčyti Sąjungos aktą, priimtą susipažinus su visa informacija, ieškinio dėl tokio akto pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo jo paskelbimo, kaip numatyta SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje.

34

Tačiau, priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamoje nutartyje, remiantis tuo nedarytina išvada, kad ieškovas negali ginčyti Sąjungos priimto akto iki jo paskelbimo.

35

Šiuo klausimu 1985 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Hoogovens Groep prieš Komisiją (172/83 ir 226/83, Rink. p. 2831) 8 punkte Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad EAPB sutarties 33 straipsnio trečios pastraipos nuostatos, kuriose patikslinami formalumai – pranešimas arba paskelbimas, – nuo kurių pradedamas skaičiuoti terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, nesudaro ieškovui kliūčių pareikšti Teisingumo Teisme ieškinį iš karto tik priėmus ginčijamą sprendimą, nelaukiant pranešimo apie jį arba jo paskelbimo, todėl dėl kurio nors iš ieškinių, dėl kurių priimtas minėtas sprendimas, negali būti pareikštas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas dėl to, kad jis buvo pateiktas Teisingumo Teismo kanceliarijai iki šio sprendimo paskelbimo.

36

Pagal SESV 263 straipsnio šeštos pastraipos, kuri atitinka EAPB sutarties 33 straipsnio trečią pastraipą, nuostatas nedraudžiama taikyti šios teismo praktikos ir nagrinėjamu atveju.

37

Tačiau, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 55 punkte, nors iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad aktais arba sprendimais, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, reikia pripažinti priemones, sukeliančias privalomų teisinių padarinių, kurie turi įtakos ieškovo interesams aiškiai pakeisdami jo teisinę situaciją (žr. 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Reynolds Tobacco ir kt. prieš Komisiją, C-131/03 P, Rink. p. I-7795, 54 punktą ir nurodytą teismo praktiką), šiame straipsnyje netvirtinama, kad tokio ieškinio pareiškimas susijęs su tokių aktų arba sprendimų paskelbimu arba pranešimu apie juos.

38

Be to, ieškinio dėl Sąjungos akto pareiškimas iki to akto paskelbimo, jeigu šis aktas buvo priimtas, visiškai nekenkia ieškinio pareiškimo termino tikslui – užtikrinti teisinį saugumą ir išvengti begalinio teisinių padarinių sukeliančių Sąjungos aktų ginčijimo (žr. 2002 m. spalio 22 d. Sprendimo National Farmers’ Union, C-241/01, Rink. p. I-9079, 34 punktą ir 2013 m. balandžio 23 d. Sprendimo Gbagbo ir kt. prieš Tarybą, C‑478/11 P–C‑482/11 P, 62 punktą).

39

Todėl, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 56 punkte, nors nuo akto paskelbimo pradedamas skaičiuoti terminas, kuriam pasibaigus šis aktas tampa neskundžiamas, paskelbimas nėra teisės pareikšti ieškinį dėl aptariamo akto atsiradimo sąlyga.

40

Šiuo atveju Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 45 punkte padarė išvadą, kad ieškinys buvo pareikštas ir po to, kai Valstybių narių komitetas vieningai sutarė dėl šio pripažinimo, ir po ECHA vykdomojo direktoriaus 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo priėmimo, kuris ir yra sprendimas. Iš to matyti, kad šio ieškinio pareiškimo dieną, t. y. 2010 m. sausio 4 d., ginčijamas sprendimas buvo galutinai priimtas.

41

Todėl Bendrasis Teismas nepagrįstai nusprendė, kad minėtas ieškinys nepriimtinas dėl to, jog buvo pareikštas iki ginčijamo sprendimo paskelbimo įtraukiant akrilamidą į kandidatinį cheminių medžiagų sąrašą ECHA tinklavietėje, o tai iš pradžių buvo numatyta atlikti 2010 m. sausio 13 d., bet galiausiai buvo padaryta 2010 m. kovo 30 d., datos.

42

Todėl reikia pritarti vieninteliam apeliančių pateiktam pagrindui ir atitinkamai patenkinti jų ieškinį, taigi panaikinti skundžiamą nutartį.

43

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, jei Teisingumo Teismas Bendrojo Teismo sprendimą panaikina, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

44

Šiuo atveju, kadangi šioje bylos stadijoje negalima priimti tokio sprendimo, reikia grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: