Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62011CJ0376

2012 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas.
Pie Optiek SPRL prieš Bureau Gevers SA ir European Registry for Internet Domains ASBL.
Cour d'appel de Bruxelles prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
Internetas – .eu aukščiausio lygio domenas – Reglamentas (EB) Nr. 874/2004 – Domenų vardai – Registracija etapais – 12 straipsnio 2 dalis – „Ankstesnių teisių pagal licenciją turėtojų“ sąvoka – Prekių ženklo savininko įgaliotas asmuo registruoti savo vardu, bet šio savininko sąskaita identišką ar panašų į šį prekių ženklą domeno pavadinimą – Leidimo kitaip panaudoti žymenį kaip prekių ženklą nebuvimas.
Byla C-376/11.

Court reports – general

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2012:502

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. liepos 19 d. ( *1 )

„Internetas — .eu aukščiausio lygio domenas — Reglamentas (EB) Nr. 874/2004 — Domenų vardai — Registracija etapais — 12 straipsnio 2 dalis — „Ankstesnių teisių turėtojų“ sąvoka — Prekių ženklo savininko įgaliotas asmuo registruoti savo vardu, bet šio savininko sąskaita identišką ar panašų į šį prekių ženklą domeno vardą — Leidimo kitaip panaudoti žymenį kaip prekių ženklą nebuvimas“

Byloje C-376/11

dėl Cour d’appel de Bruxelles (Belgija) 2011 m. birželio 29 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2011 m. liepos 15 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Pie Optiek SPRL

prieš

Bureau Gevers SA,

European Registry for Internet Domains ASBL

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. N. Cunha Rodrigues, teisėjai U. Lõhmus (pranešėjas), A. Rosas, A. Ó Caoimh ir A. Arabadjiev,

generalinė advokatė V. Trstenjak,

posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. kovo 21 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

Pie Optiek SPRL, atstovaujamos advokatų E. Wéry ir T. van Innis,

Bureau Gevers SA, atstovaujamos advokatų B. Docquir ir B. Michaux,

European Registry for Internet Domains ASBL, atstovaujamos advokatų G. Glas ir H. Haouideg,

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Bulst ir C. Vrignon,

susipažinęs su 2012 m. gegužės 3 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustatančio .eu aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (OL L 162, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 825), 12 straipsnio 2 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies a punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Pie Optiek SPRL (toliau – Pie Optiek) ir Bureau Gevers SA (toliau – Bureau Gevers) bei European Registry for Internet Domains ASBL (toliau – EURid) dėl Bureau Gevers domeno vardo „www.lensworld.eu“ registravimo savo vardu bet Walsh Optical Inc. (toliau – Walsh Optical), Amerikos bendrovės, kuri yra prekių ženklo, atitinkančio šį domeno vardą, savininkė, sąskaita.

Teisinis pagrindas

Reglamentas (EB) Nr. 733/2002

3

2002 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 733/2002 dėl .eu aukščiausio lygio domeno įdiegimo (OL L 113, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 394) 6 ir 16 konstatuojamosiose dalyse skelbiama:

„(6)

.eu ALD [„top level domain .eu“ (.eu aukščiausio lygio domenas)] dėka vidaus rinka turi tapti labiau pastebima virtualioje Internetu paremtoje rinkoje. .eu ALD turi suformuoti aiškiai identifikuojamą sąsają su Bendrija, susijusia teisine sistema ir Europos rinka. Ji turi sudaryti sąlygas įmonėms, organizacijoms ir fiziniams asmenims Bendrijoje užsiregistruoti specialiame domene, kuris aiškiai parodys šią sąsają. .eu ALD kaip toks bus ne tik esminis elektroninės komercijos Europoje komponentas, bet taip pat padės pasiekti [EB] 14 straipsnyje nurodytų tikslų.

<…>

(16)

Nustatant viešąją tvarką, nukreiptą prieš spekuliacijomis ir piktnaudžiavimu paremtą domenų vardų registraciją, reikia užtikrinti, kad ankstesnių teisių turėtojai, pripažinti ar įsteigti nacionaliniais ir (arba) Bendrijos įstatymais bei viešųjų organizacijų sprendimais, tam tikrą laiko tarpą („saulėtekio“ periodas) gaus naudos, kuomet jų domenų vardų registravimas bus rezervuotas išimtinai tik tokiems ankstesnių teisių turėtojams, <...> bei viešųjų organizacijų sprendimais.“

4

Remiantis šio reglamento 1 straipsniu, juo įtvirtinamos .eu aukščiausio lygio domeno įgyvendinimo sąlygos, įskaitant ir registro paskyrimą, ir nustatomas bendras tokios registro veikimo politikos pagrindas.

5

To paties reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Registras:

<...>

b)

registruoja domenų vardus .eu ALD per bet kokį akredituotą .eu registratorių, kai to paprašo bet kokia:

i)

įmonė, kurios registruotas biuras, centrinė administracija arba pagrindinė veiklos vieta yra Bendrijoje;

ii)

organizacija, įsteigta Bendrijoje, nepažeidžiant nacionalinių įstatymų taikymo;

iii)

Bendrijoje gyvenantis fizinis asmuo.“

6

Reglamento Nr. 733/2002 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„<...> Komisija priima <...> taisykles <...> [kurios susideda iš]:

<...>

b)

viešosios tvarkos, nukreiptos prieš spekuliacijomis ar piktnaudžiavimu paremtą domenų vardų registraciją, įskaitant galimybę registruoti domenų vardus periodiškai, siekiant užtikrinti nacionalinių ir (arba) Bendrijos įstatymų pripažintiems arba įsteigtiems ankstesnių teisių turėtojams bei viešosioms organizacijoms reikiamas laikinąsias galimybes užregistruoti savo vardus.“

7

Taikydama minėtą nuostatą Komisija priėmė Reglamentą Nr. 874/2004.

Reglamentas Nr. 874/2004

8

Reglamento Nr. 874/2004 12 konstatuojamojoje dalyje skelbiama:

„Siekiant apsaugoti Bendrijos ar šalies teisės pripažintas ankstesnes teises, turi būti įdiegta registracijos etapais tvarka. Registracija etapais turėtų vykti dviem etapais, siekiant užtikrinti, kad ankstesnių teisių turėtojai turėtų tinkamų galimybių užregistruoti vardus, į kuriuos jie turi ankstesnių teisių. <...>“

9

Pagal šio reglamento 2 straipsnio pirmą–trečią pastraipas:

„Tinkama šalis, įvardyta Reglamento (EB) Nr. 733/2002 4 straipsnio 2 dalies b punkte, .eu ALD gali užregistruoti vieną ar daugiau domenų vardų.

Nepažeidžiant IV skyriaus, tinkamai šaliai, kurios prašymą registras gavo pirmiausiai techniškai teisingu būdu ir pagal šio reglamento nuostatas, paskiriamas naudoti konkretus domeno vardas. Šiame reglamente šis pirmiausiai gauto prašymo kriterijus vadinamas principu „pirmas atėjai, pirmas gavai“.

Užregistravus domeno vardą, vėliau jo registruoti nebegalima, kol baigiasi registracijos laikotarpis ir jis nepratęsiamas, arba kol tas domeno vardas yra panaikinamas.“

10

Reglamento Nr. 874/2004 IV skyriuje, kurį sudaro 10–14 straipsniai, nustatyta registracijos etapais procedūra. Šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos suformuluotos taip:

„Ankstesnių teisių, kurias pripažino ar nustatė nacionalinė ir (arba) Bendrijos teisė ir valstybės įstaigos, turėtojai gali teikti prašymus užregistruoti domenų vardus registracijos etapais laikotarpiu prieš bendrosios .eu domeno registracijos pradžią.

Turima galvoje, kad „ankstesnės teisės“, inter alia, reiškia ir registruotus šalių ir Bendrijos prekės ženklus <...>.“

11

Šio reglamento 12 straipsnio 2 dalies pirmoje‐trečioje pastraipose numatyta:

„Registracijos etapais laikotarpio trukmė yra keturi mėnesiai. Bendroji domenų vardų registracija turi prasidėti tik po to, kai pasibaigia registracijos etapais laikotarpis.

Registraciją etapais sudaro dvi dalys, kurių kiekviena trunka du mėnesius.

Per pirmąją registracijos etapais dalį ankstesnių teisių ar licencijų savininkai ir valstybės įstaigos, minėtos 10 straipsnio 1 dalyje, gali teikti prašymus registruoti domenų vardais tik registruotus šalių ir Bendrijos prekės ženklus, geografines nuorodas ir pavadinimus bei akronimus, minėtus 10 straipsnio 3 dalyje.“

12

Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsnio, „Ginčytini ir piktnaudžiavimo atvejai“ 1 dalyje numatyta:

„Registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis:

a)

jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba

b)

buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai.“

Pirmoji direktyva 89/104/EEB

13

1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 92) 5 straipsnio „Prekių ženklo suteikiamos teisės“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Įregistruotas prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti trečiosioms šalims be jo sutikimo vartoti prekybos veikloje:

a)

bet kokį žymenį, tapatų prekių ženklui, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas;

b)

bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo ar panašumo į jo prekių ženklą ir dėl šiuo ženklu ir žymeniu žymimų prekių arba paslaugų tapatumo ar panašumo yra tikimybė, kad visuomenė gali juos supainioti dėl žymens asocijavimosi su prekių ženklu.

2.   Bet kuri valstybė narė taip pat gali numatyti, jog savininkas turi teisę neleisti trečiosioms šalims be jo sutikimo naudoti prekybos veikloje bet kokį žymenį, tapatų arba panašų į prekių ženklą, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos nėra panašios į tas, kurioms jis buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi gerą vardą valstybėje narėje ir jeigu dėl žymens vartojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama prekių ženklo privalumais arba pažeidžiamas skiriamasis prekių ženklo požymis ar pakenkiama jo geram vardui.“

14

Šios direktyvos 8 straipsnis „Licencijavimas“ suformuluotas taip:

„1.   Licencija gali būti suteikiama prekių ženklu žymėti visas arba tiktai kai kurias prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas, naudoti jį visoje valstybėje narėje arba tik jos dalyje. Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė.

2.   Prekių ženklo savininkas gali panaudoti to ženklo suteikiamas teises prieš licencijos turėtoją, pažeidusį bet kurią sutarties dėl licencijos nuostatą, atsižvelgiant į jos trukmę, prekių ženklo naudojimo formą, nurodytą registracijoje, prekių ir paslaugų, kurioms yra suteikta licencija, paskirtį, teritoriją, kurioje prekių ženklas gali būti naudojamas, licencijoje nurodytų pagamintų prekių ar paslaugų kokybę.“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

15

Pie Optiek – tai Belgijoje įsteigta bendrovė, kuri vykdo veiklą kontaktinių lęšių, akinių ir kitų akims skirtų produktų prekybos internetu sektoriuje. Ji turi Beniliukse galiojantį vaizdinį prekių ženklą, apimantį žodinį žymenį „Lensworld“ ir stilizuotą planisferą, kurį įregistruoti paraiška pateikta 2005 m. gruodžio 8 d. ir kuris įregistruotas 2006 m. sausio 4 d. peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 5, 9 ir 44 klasių prekėms ir paslaugoms. Ji eksploatuoja interneto svetainę www.lensworld.be.

16

Bureau Gevers – tai Belgijoje įsteigta bendrovė, teikianti konsultacijas intelektinės nuosavybės klausimais.

17

Walsh Optical taip pat prekiauja internetu kontaktiniais lęšiais ir kitais akims skirtais produktais. Nuo 1998 m. ji eksploatuoja interneto svetainę www.lensworld.com ir turėjo Beniliukse galiojantį prekių ženklą „Lensworld“, kurį įregistruoti paraiška pateikta 2005 m. spalio 20 d. ir kuris įregistruotas 2005 m. spalio 26 d. minėtos Nicos sutarties 35 klasės prekėms ir paslaugoms. 2006 m. spalio 30 d. šis prekių ženklas buvo išbrauktas iš registro.

18

2005 m. lapkričio 18 d.Walsh Optical pasirašė su Bureau Gevers sutartį, pavadintą „License Agreement“ („Licencinė sutartis“, toliau – pagrindinėje byloje nagrinėjama sutartis).

19

Pagal minėtos sutarties 1 sąlygą ja siekiama tik leisti licenciatui įregistruoti savo vardu, bet licenciaro sąskaita domeno vardą, nustatyti kiekvienos šalies teises ir pareigas šios sutarties galiojimo laikotarpiu ir procedūrą, pagal kurią licenciatas perduos .eu domeno vardą ar vardus licenciarui arba jo nurodytam asmeniui.

20

Pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamos sutarties 2 sąlygą „Licenciaro teisės“ licenciaras gali bet kada paprašyti licenciato panaikinti minėtos sutarties 1 priede nurodytą domeno pavadinimą ar pavadinimus arba paprašyti, kad licenciatas perduotų domeno pavadinimą greitai ir be mokesčio bet kuriam jo nurodytam trečiajam asmeniui.

21

Pagal tos pačios sutarties 3 sąlygą licenciaras apmoka licenciato honorarus, o to nepadarius, domeno vardai gali būti neregistruojami, neišsaugomi ar neatnaujinami.

22

Pagrindinėje byloje nagrinėjamos sutarties 4 sąlygoje, kurioje numatytos licenciato teisės, patikslinama, kad licenciatas išrašo sąskaitas už suteiktas paslaugas licenciarui.

23

Minėtos sutarties 5 sąlygoje numatytos licenciato pareigos apima pastangas, kurių prireikia pateikiant prašymą dėl .eu ir registruojant vieną ar kelis domenų vardus. Be to, licenciatas pripažįsta, kad įregistruotas domeno pavadinimas bus išimtinė licenciaro nuosavybė, ir patvirtina, kad licenciatas nenaudos domeno pavadinimo ir pavadinimų kuriuo nors sutartyje nenumatytu tikslu.

24

EURid Teisingumo Teismui pateiktų pastabų matyti, kad pirmoji Reglamento Nr. 874/2004 IV skyriuje nurodytos registracijos etapais stadija buvo pradėta 2005 m. gruodžio 7 d.

25

Tą pačią dieną Bureau Gevers pateikė EURid paraišką įregistruoti domeno vardą „lensworld.eu“ jos vardu, bet Walsh Optical sąskaita. 2006 m. liepos 10 d. šis domeno vardas buvo suteiktas Bureau Gevers.

26

2006 m. sausio 17 d.Pie Optiek taip pat paprašė įregistruoti domeno vardą „lensworld.eu“, tačiau tai padaryti atsisakyta dėl to, kad Bureau Gevers paraišką pateikė anksčiau.

27

Pie Optiek prašymas, kurį ji pateikė Čekijos Respublikos arbitražo teisme, turinčiame kompetenciją spręsti ginčus dėl .eu domeno vardų, siekdama ginčyti minėto domeno vardo suteikimą Bureau Gevers, buvo atmestas 2007 m. kovo 12 d. Briuselio pirmosios instancijos teismas 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimu atmetė ir Pie Optiek ieškinį šiam teismui.

28

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, kuriam buvo pateiktas apeliacinis skundas dėl minėto sprendimo, Pie Optiek, be kita ko, tvirtina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama sutartis nesuteikia Bureau Gevers ankstesnių teisių turėtojos statuso, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 874/2004 12 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, ir kad ši bendrovė nebeturi teisės ar teisėto intereso, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 21 straipsnio 1 dalies a punktą.

29

Bureau Gevers teigimu, licencinės sutarties objektas nebūtinai apsiriboja leidimu naudoti šiuo prekių ženklu žymimas prekes ar paslaugas, bet gali apimti visas ar dalį nagrinėjamo prekių ženklo savininko teisių, įskaitant ir leidimą registruoti domeno vardą.

30

Šiomis aplinkybėmis Briuselio apeliacinis teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.

Ar reglamento [Nr. 874/2004] 12 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai aptariama ankstesnė teisė yra teisė į prekių ženklą, žodžių junginys „ankstesnių teisių turėtojai“ gali reikšti asmenį, kuriam suteiktas prekių ženklo savininko leidimas savo vardu, bet licenciaro sąskaita tik įregistruoti prekių ženklui identišką arba ar į jį panašų domeno pavadinimą, tačiau nesuteikiamas leidimas prekių ženklą naudoti kitais tikslais ar žymenį naudoti kaip prekių ženklą, pavyzdžiui, parduodant tuo prekių ženklu žymimas prekes ar teikiant juo pažymėtas paslaugas?

2.

Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar reglamento [Nr. 874/2004], 21 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad „teisė ar teisėtas interesas“ egzistuoja net tuo atveju, kai „ankstesnių teisių turėtojas“ įregistravo domeno pavadinimą .eu savo vardu, bet prekių ženklo savininko sąskaita, kai pastarasis neatitinka reikalavimų pagal reglamento [Nr. 733/2002] 4 straipsnio 2 dalies b punktą?“

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl pirmojo klausimo

31

Pirmasis klausimas susijęs su sąvoka „ankstesnių teisių turėtojai“, įtvirtinta Reglamento Nr. 874/2004 12 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje.

32

Nors minėto reglamento 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje patikslinama, kad sąvoka „ankstesnės teisės“, inter alia, reiškia ir registruotus šalių, ir Bendrijos prekės ženklus, sąvoka „turėtojas“ šiame reglamente neapibrėžta. Jame, kalbant apie tokį apibrėžimą, nėra ir aiškios nuorodos į valstybių narių teisę.

33

Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, tiek iš reikalavimo vienodai taikyti Sąjungos teisę, tiek iš lygybės principo reikalavimo išplaukia, jog tuomet, kai Sąjungos teisės nuostatoje nedaroma aiški nuoroda į valstybių narių teisę, tam, kad būtų nustatyta jos prasmė ir apimtis, jos turinys visoje Europos Sąjungoje paprastai turi būti aiškinamas autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant į nuostatos kontekstą ir nagrinėjamu reglamentavimu siekiamą tikslą (žr., be kita ko, 1984 m. sausio 18 d. Sprendimo Ekro, 327/82, Rink. p. 107, 11 punktą; 2000 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Linster, C-287/98, Rink. p. I-6917, 43 punktą ir 2012 m. kovo 22 d. Sprendimo Génesis, C-190/10, 40 punktą).

34

Be to, gyvendinimo reglamentas, esant galimybei, turi būti aiškinamas taip, kad neprieštarautų bazinio reglamento nuostatoms (1993 m. birželio 24 d. Sprendimo Dr. Tretter, C-90/92, Rink. p. I-3569, 11 punktas ir 2002 m. vasario 26 d. Sprendimo Komisija prieš Boehringer, C-32/00 P, Rink. p. I-1917, 53 punktas).

35

Kadangi Reglamentas Nr. 874/2004 yra įgyvendinimo reglamentas, priimtas taikant Reglamento Nr. 733/2002 5 straipsnio 1 dalį, reikia atsižvelgti į pastarojo tikslus ir nuostatas tam, kad sąvoka „turėtojas“ būtų aiškinama savarankiškai ir vienodai visoje Sąjungoje.

36

Šiuo aspektu iš Reglamento Nr. 733/2002 6 konstatuojamosios dalies matyti, kad dėl .eu ALD vidaus rinka turi tapti labiau pastebima virtualioje internetu paremtoje rinkoje, .eu ALD turi suformuoti aiškiai identifikuojamą sąsają su Sąjunga, susijusia teisine sistema bei Europos rinka ir sudaryti sąlygas įmonėms, organizacijoms ir fiziniams asmenims Sąjungoje užsiregistruoti specialiame domene, kuris aiškiai parodytų šią sąsają.

37

Būtent atsižvelgiant į šį tikslą Reglamento Nr. 733/2002 4 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, kad privalo būti registruojami domenų vardai .eu ALD, kai to paprašo bet kokia įmonė, kurios registruotas biuras, centrinė administracija arba pagrindinė veiklos vieta yra Sąjungoje, joje įsteigta organizacija, nepažeidžiant taikytinos nacionalinės teisės, ar Sąjungoje nuolat gyvenantis fizinis asmuo. Tokios įmonės, organizacijos ir fiziniai asmenys pagal Reglamento Nr. 874/2004 2 straipsnio pirmą pastraipą yra tinkamos šalys, galinčios minėtame ALD užregistruoti vieną ar daugiau domenų vardų.

38

Be to, iš Reglamento Nr. 733/2002 16 konstatuojamosios dalies ir Reglamento Nr. 874/2004 12 konstatuojamosios dalies bei pastarojo reglamento 10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos matyti, kad registracijos etapais laikotarpiu teisę prašyti užregistruoti domenų vardus turi tik „ankstesnių teisių [įskaitant registruotus nacionalinius ir Bendrijos prekių ženklus], kurias pripažino ar nustatė nacionalinė ir (arba) Bendrijos teisė <...>, turėtojai“, taip pat valstybės įstaigos.

39

Remiantis tuo darytina išvada, kad iš principo tik ankstesnių teisių turėtojai, turintys savo registruotą buveinę, centrinę administraciją, savo pagrindinės veiklos vietą ar rezidavimo vietą Sąjungoje, turi teisę per šį laikotarpį registruoti vieną ar daugiau domenų vardų .eu ALD.

40

Remiantis tuo taip pat galima daryti išvadą: kadangi Reglamento Nr. 874/2004 12 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa išplečiamas asmenų, turinčių teisę per pirmąjį registracijos etapą, ratas jiems priskiriant ankstesnius teisių turėtojus, pastarieji privalo tuo pačiu metu atitikti buvimo Sąjungos teritorijoje kriterijų ir vietoje savininko bent jau iš dalies ir (arba) laikinai turėti nagrinėjamą ankstesnę teisę.

41

Iš tiesų būtų prieštaraujama reglamentų Nr. 733/2002 ir Nr. 874/2004 tikslams, jei ankstesnių teisių turėtojui, kuris visiškai disponuoja šia teise, bet neatitinka buvimo Sąjungos teritorijoje kriterijaus, per kitą asmenį, kuris atitinka buvimo teritorijoje kriterijų, tačiau iš dalies ar laikinai neturi minėtos teisės, leisti įgyti jo naudai .eu domeno vardą.

42

Šiuos konstatavimus patvirtina Sąjungos teisės aktai ir Teisingumo Teismo praktika, kuriuose, aiškiai neapibrėžiant sąvokų „turėtojas“ ir „licencija“ prekių ženklų srityje, pateikiamos nuorodos dėl šių sąvokų apimties.

43

Visų pirma Direktyvos 89/104 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad licencija gali būti suteikiama prekių ženklu žymėti visas arba tiktai kai kurias prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas. Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė, kad tokia licencija, be kita ko, gali būti suteikiama naudoti prekių ženklą licenciatui prekiaujant prekėmis ar teikiant paslaugas.

44

Remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, šio prekių ženklo savininkas gali panaudoti to ženklo suteikiamas teises prieš licencijos turėtoją, pažeidusį bet kurią sutarties dėl licencijos sąlygą. Iš šios nuostatos matyti, kad tokiose sąlygose, be minėtos sutarties trukmės, dar gali būti numatyta prekių ženklo naudojimo forma, prekių ir paslaugų, kurioms yra suteikta licencija, paskirtis, teritorija, kurioje prekių ženklas gali būti naudojamas, arba licencijoje nurodytų pagamintų prekių ar paslaugų kokybė.

45

Šiuo aspektu tos pačios direktyvos 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse patikslinama, kad šis savininkas turi išimtinę teisę, kuria remdamasis gali uždrausti trečiosioms šalims be jo sutikimo vartoti prekybos veikloje, t. y. komerciškai naudoti (šiuo klausimu žr. 2011 m. kovo 29 d. Sprendimo Anheuser-Busch prieš Budějovický Budvar, C-96/09 P, Rink. p. I-2131, 144 punktą), bet kokį tapatų ar panašų žymenį tam tikroms prekėms ir paslaugoms ir tam tikromis sąlygomis.

46

Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad minėta išimtinė teisė buvo įtvirtinta siekiant suteikti prekių ženklo savininkui galimybę apginti savo, kaip prekių ženklo savininko, specifinius interesus, t. y. užtikrinti, kad prekių ženklas atliktų savo funkcijas, ir todėl naudotis šia teise galima, tik jei trečiajam asmeniui naudojant šį žymenį padaroma arba galėtų būti padaryta žala prekių ženklo funkcijoms. Prie šių funkcijų priskiriama ne tik esminė prekių ženklo funkcija užtikrinti vartotojams prekių ar paslaugų kilmę, bet ir kitos jo funkcijos, kaip antai funkcija garantuoti šių prekių ar paslaugų kokybę arba informavimo, investavimo ar reklamos funkcijos (žr. 2009 m. birželio 18 d. Sprendimo L’Oréal ir kt., C-487/07, Rink. p. I-5185, 58 punktą ir 2010 m. kovo 23 d. Sprendimo Google France ir Google, C-236/08-C-238/08, Rink. p. I-2417, 75 ir 77 punktus).

47

Todėl reikia manyti, kad išduodamas licenciją, prekių ženklo savininkas, taikydamas sutartyje dėl licencijos numatytus apribojimus, suteikia licencijos gavėjui teisę naudoti tą prekių ženklą tikslais, priskiriamais šiuo prekių ženklu suteikiamos išimtinės teisės sričiai, t. y. jį naudoti prekybos tikslais laikantis jo funkcijų, būtent ‐ pagrindinės funkcijos užtikrinti vartotojams nagrinėjamos prekės ar paslaugos kilmę.

48

Antra, Teisingumo Teismas turėjo galimybę 2009 m. balandžio 23 d. Sprendime Falco Privatstiftung ir Rabitsch (C-533/07, Rink. p. I-3327) išnagrinėti skirtumus tarp paslaugų sutarties ir sutarties dėl licencijos intelektinės nuosavybės teisėje. Šiuo aspektu jis minėto sprendimo 29 ir 30 punktuose konstatavo, kad nors paslaugų sąvoka mažų mažiausiai reiškia tai, kad jas teikianti šalis vykdo tam tikrą veiklą už atlyginimą, sutartis, kuria intelektinės nuosavybės teisės turėtojas suteikia kontrahentui teisę ja naudotis už atlyginimą, neapima tokios veiklos.

49

Remiantis tuo darytina išvada, kad sutartis, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, kuria kontrahentas, vadinamas „licenciatu“, įsipareigoja už atlyginimą dėti reikiamas pastangas, kad būtų pateiktas prašymas ir įregistruotas .eu domeno vardas, labiau artima paslaugų sutarčiai nei sutarčiai dėl licencijos.

50

Tai ypač taikytina tiems atvejams, kai tokia sutartimi minėtam licenciatui nesuteikiama jokia teisė komerciškai naudoti šį domeno vardą atitinkantį prekių ženklą laikantis jo funkcijų, bet pripažįstama, kad domeno vardas, kurį jis vykdydamas įsipareigojimus užregistruoja, išlieka išimtinė licencijos davėjo nuosavybė, ir numatoma, kad jis negali naudoti šio domeno vardo būdu, kuris nesuderinamas su sutarties sąlygomis.

51

Šiuo aspektu neturi reikšmės tai, jog tokia sutartimi patikslinama, kad jos tikslas, inter alia, yra leisti licenciatui užregistruoti domeno vardą savo vardu, bet licencijos davėjo sąskaita, jei šia galimybe siekiama vienintelio tikslo leisti kontrahentui įgyvendinti savo pareigą užregistruoti nagrinėjamą domeno vardą ar vardus už atlyginimą ir kuri todėl tik papildo šią pareigą. Be to, kaip nurodė generalinė advokatė savo išvados 49 ir 53 punktuose, leidimas registruoti prekių ženklą kaip .eu domeno vardą niekaip nereiškia, kad šio prekių ženklo savininkas suteikė savo kontrahentui teisę jį komerciškai naudoti pagal paskirtį.

52

Remiantis tuo darytina išvada, kad tokia sutartis, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, prekių ženklų teisėje neturėtų būti laikoma licencine sutartimi. Todėl kontrahentas, turintis užduotį nagrinėjamo prekių ženklo savininkui užregistruoti .eu domeno vardą, negali būti laikomas „ankstesnių teisių turėtoju“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 874/2004 12 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

53

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 874/2004 12 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai aptariama ankstesnė teisė yra teisė į prekių ženklą, žodžių junginys „ankstesnių teisių turėtojai“ neapima asmens, kuriam nagrinėjamo prekių ženklo savininkas tik suteikė leidimą savo vardu, bet šio savininko sąskaita užregistruoti minėtam prekių ženklui identišką arba ar į jį panašų domeno vardą, tačiau nedavė jam leidimo komerciškai jį naudoti pagal paskirtį.

Dėl antrojo klausimo

54

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

 

2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustatančio .eu aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus, 12 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai aptariama ankstesnė teisė yra teisė į prekių ženklą, žodžių junginys „ankstesnių teisių turėtojai“ neapima asmens, kuriam nagrinėjamo prekių ženklo savininkas tik suteikė leidimą savo vardu, bet šio savininko sąskaita užregistruoti minėtam prekių ženklui identišką arba ar į jį panašų domeno vardą, tačiau nedavė jam leidimo komerciškai jį naudoti pagal paskirtį.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: prancūzų.

Top