Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62010CA0467

    Byla C-467/10: 2012 m. kovo 1 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas ( Landgericht Gießen (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš Baris Akyüz (Direktyvos 91/439/EEB ir 2006/126/EB — Abipusis vairuotojo pažymėjimų pripažinimas — Valstybės narės atsisakymas pripažinti kitoje valstybėje narėje asmeniui, neatitinkančiam fizinių ir psichinių vairavimo reikalavimų pagal pirmosios valstybės teisės aktus, išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimą)

    OL C 118, 2012 4 21, p. 4–4 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    21.4.2012   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 118/4


    2012 m. kovo 1 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas (Landgericht Gießen (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš Baris Akyüz

    (Byla C-467/10) (1)

    (Direktyvos 91/439/EEB ir 2006/126/EB - Abipusis vairuotojo pažymėjimų pripažinimas - Valstybės narės atsisakymas pripažinti kitoje valstybėje narėje asmeniui, neatitinkančiam fizinių ir psichinių vairavimo reikalavimų pagal pirmosios valstybės teisės aktus, išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimą)

    2012/C 118/06

    Proceso kalba: vokiečių

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Landgericht Gießen

    Šalis pagrindinėje byloje

    Baris Akyüz

    Dalykas

    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Landgericht Gießen — 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos dėl vairuotojo pažymėjimų (91/439/EEB) (OL L 237, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 317) 1 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 4 dalies bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 403, p. 18) 2 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 4 dalies išaiškinimas — Abipusis vairuotojo pažymėjimų pripažinimas — Valstybės narės atsisakymas pripažinti kitoje valstybėje narėje išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimą asmeniui, neatitinkančiam fizinių ir psichinių vairavimo reikalavimų pagal pirmosios valstybės teisės aktus

    Rezoliucinė dalis

    1.

    1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų 1 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 2 ir 4 dalys bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų 2 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiami priimančiosios valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos ji gali atsisakyti savo teritorijoje pripažinti kitoje valstybėje narėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, jei šio pažymėjimo savininko atžvilgiu priimančiojoje valstybėje narėje nebuvo imtasi Direktyvos 91/439 8 straipsnio 4 dalyje ar Direktyvos 2006/126 11 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytų priemonių, tačiau pastarojoje valstybėje atsisakyta pirmą kartą išduoti vairuotojo pažymėjimą, nes nebuvo įvykdyti visi tos valstybės narės teisės aktuose numatyti fiziniai ir psichiniai saugaus motorinės transporto priemonės vairavimo reikalavimai.

    2.

    Minėtos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis nedraudžiami priimančiosios valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos ji gali atsisakyti savo teritorijoje pripažinti kitoje valstybėje narėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, jei remiantis neginčijama išdavimo valstybės pateikta informacija konstatuojama, kad vairuotojo pažymėjimo savininkas pažymėjimo išdavimo momentu netenkino nuolatinės gyvenamosios vietos sąlygos, numatytos Direktyvos 91/439 7 straipsnio 1 dalies b punkte ir Direktyvos 2006/126 7 straipsnio 1 dalies e punkte. Šiuo atžvilgiu dėl aplinkybės, kad išdavimo valstybė priimančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms informaciją perdavė ne tiesiogiai, o per trečiuosius asmenis, savaime negalima atmesti to, kad ši informacija gali būti laikoma pateikta išdavimo valstybės narės, su sąlyga, kad ją pateikė tos valstybės narės valdžios institucija.

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar informacija, gauta tokiomis aplinkybėmis, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, gali būti laikoma išdavimo valstybės pateikta informacija, ir prireikus ją įvertinti, taip pat, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, nustatyti, ar tai yra neginčijama informacija, patvirtinanti, kad vairuotojo pažymėjimo savininkas pažymėjimo išdavimo momentu nuolat negyveno išdavimo valstybės narės teritorijoje.


    (1)  OL C 328, 2010 12 04.


    Top