—

Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura (CCIAA) di Cosenza, atstovaujamų avvocati O. Morcavallo ir F. Sciaudone,

—

Grillo Star Srl, atstovaujamos avvocato R. Mastroianni,

—

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato S. Fiorentino,

—

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos N. Graf Vitzthum,

—

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pesendorfer,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Aresu ir M. Afonso,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvos 2008/7/EB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui (OL L 46, p. 11), 5 straipsnio 1 dalies c punkto ir 6 straipsnio 1 dalies e punkto išaiškinimu.

2

Šį prašymą vykstant bankrutuojančios bendrovės Grillo Star Srl (toliau – Grillo Star) įsipareigojimų nustatymo procesui pateikė Tribunale di Cosenza teisėjas, kuriam pavesta nagrinėti bankroto bylas ir kurio prašoma patvirtinti Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura di Cosenza (toliau – CCIAA di Cosenza) prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą dėl Grillo Star nesumokėtos 2009 m. metinės rinkliavos, kurią privalo mokėti kiekviena įmonė, įregistruota ar įrašyta įmonių registre (toliau – metinė rinkliava).

3

Direktyvos 2008/7 2 straipsnyje „Kapitalo bendrovė“ nurodyta:

„1.   Šios direktyvos tikslais, „kapitalo bendrovė“ – tai:

2.   Šios direktyvos tikslais, bet kuri kita bendrovė, firma, asociacija ar juridinis asmuo, siekiantys pelno, laikomi kapitalo bendrovėmis.“

4

Šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Valstybės narės kapitalo bendrovių neapmokestina jokios formos netiesioginiais mokesčiais, renkamais už:

<…>

<…>“

5

Tos pačios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies tekstas yra toks:

„Nepaisant 5 straipsnio, valstybės narės gali rinkti šiuos mokesčius:

<…>

<…>“

6

Pagrindinėje byloje taikytinos nacionalinės nuostatos iki jų išdėstymo nauja redakcija 2010 m. vasario 15 d. Įstatyminio dekreto Nr. 23 dėl Prekybos, pramonės, amatų ir žemės ūkio rūmų sistemos reformos pagal 2009 m. liepos 23 d. Įstatymo Nr. 99 53 straipsnį (decreto legislativo Nr. 23 – Reforma dell’ordinamento relativo alle camere di commercio, industria, artigianato e agricoltura, in attuazione dell’articolo 53 della legge 23 luglio 2009, Nr. 99) (GURI, Nr. 46, 2010 m. vasario 25 d., p. 1) – šis dekretas įsigaliojo 2010 m. kovo 12 d. – 1 straipsnio 19 dalyje nurodomos toliau.

7

Italijos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2188 straipsnio 1 dalimi numatytas įmonių registras, kuriame pagal šio kodekso 2195 straipsnį privalo įsiregistruoti visos atskirai ar kartu valdomos pramonės, prekybos ir finansų įmonės ir konkrečiau – pagal to paties kodekso 2200 straipsnį – bendrovės ir kooperatyvai, įskaitant atvejus, kai jie nevykdo komercinės veiklos.

8

1993 m. gruodžio 29 d. Įstatymo Nr. 580 dėl Prekybos, pramonės, amatų ir žemės ūkio rūmų reorganizavimo (legge Nr. 580 – Recante Riordinamento delle camere di commercio, industria, artigianato e agricoltura) (GURI, Nr. 7, 1994 m. sausio 11 d., paprastasis priedas; toliau – Įstatymas Nr. 580/1993) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad įmonių registrą tvarko Prekybos, pramonės, amatų ir žemės ūkio rūmai.

9

Įstatymo Nr. 580/1993 18 straipsnio 3–5 dalyse nustatyta metinės rinkliavos apskaičiavimo tvarka.

10

2009 m. balandžio 30 d. Ekonominės plėtros ministro įsakymu dėl įmonių už 2009 m. Prekybos rūmams mokėtinų metinės rinkliavos sumų nustatymo (decreto del ministro dello Sviluppo economico – Determinazione delle misure del diritto annuale dovuto per l’anno 2009, dalle imprese alle camere di commercio) (GURI Nr., 114, 2009 m. gegužės 19 d., p. 37) nustatyta metinės rinkliavos suma už pagrindinėje byloje aptariamus metus. Ši rinkliava sudaro fiksuotą 200 EUR sumą įmonėms, kurių apyvarta yra mažesnė nei 100000 EUR, o jei apyvartos suma didesnė, apskaičiuojama procentinė dalis nuo atitinkamos įmonės apyvartos.

11

2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Tribunale di Cosenza Bankroto bylų skyrius iškėlė bankroto bylą Grillo Star ir pradėjo įtraukimo į kreditorių sąrašą procesą pagal Bankroto įstatymo 93 straipsnį.

12

Vykstant šiam procesui CCIAA di Cosenza2009 m. birželio 4 d. pateikė prašymą į bankrutuojančios Grillo Star įsipareigojimus įtraukti reikalavimą dėl 200 EUR sumos, padidintos 113,39 EUR, kaip privalomos metinės rinkliavos už 2009 m.

13

Paprašytas patvirtinti prašymą įtraukti šį reikalavimą į bankrutuojančios Grillo Star įsipareigojimus, Tribunale di Cosenza teisėjas, kuriam pavesta nagrinėti bankroto bylas, suabejojo dėl Italijos teisės aktų, susijusių su metinės rinkliavos nustatymu, suderinamumo su Direktyva 2008/7.

14

Šiuo atžvilgiu jis nurodo Teisingumo Teismo praktiką, visų pirma 1993 m. balandžio 20 d. Sprendimą Ponente Carni ir Cispadana Costruzioni (C-71/91 ir C-178/91, Rink. p. I-1915), 1997 m. gruodžio 2 d. Sprendimą Fantask ir kt. (C-188/95, Rink. p. I-6783) ir 2002 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Prisco ir CASER (C-216/99 ir C-222/99, Rink. p. I-6761), kur apibrėžiami rinkliavų ir panašių mokėjimų, kuriuos valstybės narės gali rinkti pagal 1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyvos 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti (OL L 249, p. 25; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 11), 12 straipsnio 1 dalies e punkte numatytą išimtį, kuri iš esmės perkelta į Direktyvos 2008/7 6 straipsnio 1 dalies e punktą, būdingi požymiai. Tačiau šiam teisėjui atrodo, kad metinė rinkliava neturi tokių požymių, nes jos apskaičiavimas nesusijęs su įmonėms teikiamos paslaugos, siekiant išsaugoti jų registraciją Prekybos, pramonės, amatų ir žemės ūkio rūmų tvarkomame registre, sąnaudomis.

15

Šiomis aplinkybėmis Tribunale di Cosenza teisėjas, kuriam pavesta nagrinėti bankroto bylas, nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

16

Dėl Direktyvos 2008/7 5 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo metinei rinkliavai Tribunale di Cosenza teisėjas, kuriam pavesta nagrinėti bankroto bylas, nutarė papildyti savo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

„1.   Ar reikalavimas mokėti [metinę rinkliavą], taikomas kapitalo bendrovei, kuri nevykdo ir niekada nevykdė jokios ekonominės veiklos ir kuri, be to, nurodyta kaip „nevykdanti veiklos“, prieštarauja [Direktyvai 2008/7]?

2.   Ar tai, kad pagal Italijos teisės sistemą įregistravimas įmonių registre neišvengiamai reiškia kapitalo bendrovės juridinio asmens statuso įgijimą, taigi ir susijusios „metinės rinkliavos“ mokėjimą, prieštarauja [Direktyvai 2008/07]?“

17

Po šios papildomos nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 2010 m. spalio 20 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi nutarta atnaujinti rašytinę proceso dalį.

18

CCIAA di Cosenza iš esmės tvirtina, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į pateiktus prašymus priimti prejudicinius sprendimus, nes Tribunale di Cosenza teisėjas, kuriam pavesta nagrinėti bankroto bylas, negali būti laikomas „teismu“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį. Šiuo atžvilgiu jie tvirtina, kad dėl šio teisėjo atliekamos procedūros nebus priimtas teisminis sprendimas. Šiuo klausimu jie pažymi, kad šis teisėjas iš esmės vykdo įsipareigojimų nustatymo proceso teisėtumo priežiūros ir kontrolės funkcijas, priimdamas visą prašymą įtraukti reikalavimą ar jo dalį arba jį atmesdamas ar pripažindamas nepriimtinu. Jie taip pat tvirtina, kad tokio teisėjo atliekamoje procedūroje yra daug rungimosi principo apribojimų.

19

Tačiau Grillo Star tvirtina, kad paskirto teisėjo vykdomai procedūrai būdingas teisminis pobūdis, nes Italijos teisės aktais jam priskirta užduotis priimti pagrįstus sprendimus dėl kiekvieno prašymo įtraukti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir, nepateikus skundo, šie sprendimai tampa galutiniai ir privalomi šalims. Ji taip pat pažymi, kad paskirto teisėjo sprendimas priimamas po posėdžio, į kurį šalys kviečiamos ir turi teisę dalyvauti.

20

Šiuo klausimu reikia priminti, jog pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką tam, kad atsakytų į tik su Sąjungos teise susijusį klausimą, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija yra teismas, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, Teisingumo Teismas atsižvelgia į aplinkybių visumą, t. y. ar institucija yra įsteigta teisės aktų pagrindu, ar ji yra nuolatinė, ar jos jurisdikcija yra privaloma, ar procesas grindžiamas rungimosi principu, ar institucija taiko teisės normas ir ar ji yra nepriklausoma (žr. 2011 m. birželio 14 d. Sprendimo Miles ir kt., C-196/09, Rink. p. I-5105, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

21

Be to, nacionaliniai teismai gali kreiptis į Teisingumo Teismą tik nagrinėdami ginčą ir turėdami priimti sprendimą pagal teisminiam sprendimui priimti skirtą procedūrą (2011 m. kovo 24 d. Nutarties Bengtsson, C-344/09, 18 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

22

Taigi, veikdama kaip administracinė institucija ir nenagrinėdama ginčo, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo praktiką, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija negali būti laikoma atliekančia teisminę funkciją (minėtos Nutarties Bengtsson 19 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

23

Šiuo atveju iš CCIAA di Cosenza pateiktos ir Grillo Star patvirtintos informacijos matyti, kad teisėjas, kuriam pavesta nagrinėti bankroto bylas, remdamasis bankrutuojančios bendrovės administratoriaus parengtu įsipareigojimų ataskaitos projektu, kreditorių prašymu turi nustatyti į šį įsipareigojimų sąrašą įtraukiamus reikalavimus. Be to, remiantis Bankroto įstatymu, tiek administratorius, tiek kiti suinteresuotieji asmenys gali paskirtam teisėjui pateikti prieštaravimą dėl jam kreditoriaus pateikto prašymo įtraukti reikalavimą. Galiausiai pažymėtina, kad, nesant prieštaravimo, šio paskirto teisėjo sprendimas atsisakyti įtraukti į kreditorių sąrašą sukelia privalomų teisinių pasekmių.

24

Be to, kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 19 punkte, administratorius ir kreditoriai teisėjui, kuriam pavesta nagrinėti bankroto bylas, gali pateikti rašytines ir žodines pastabas.

25

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, negalima pagrįstai teigti, kad Tribunale di Cosenza teisėjas, kuriam pavesta nagrinėti bankroto bylas, neturi priimti teisminio sprendimo, siekdamas išspręsti ginčą vykstant procesui pagal rungimosi principą, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę.

26

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktus klausimus.

27

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvą 2008/7, visų pirma jos 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 6 straipsnio 1 dalies e punktą, reikia aiškinti taip, kad jais draudžiama nustatyti tokią Italijos prekybos, pramonės, amatų ir žemės ūkio rūmams skirtą metinę rinkliavą, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, kurią moka kiekviena šių rūmų tvarkomame registre įregistruota ar nurodyta įmonė.

28

Visų pirma reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, jog Direktyvos 69/335 12 straipsniu, kurio formuluotė iš esmės identiška Direktyvos 2008/7 6 straipsnio formuluotei, nustatyta draudimo iš esmės taikyti mokesčius, turinčius tokius pačius požymius kaip kapitalo mokestis, įtvirtinto Direktyvos 69/335 10 straipsnyje ir iš esmės pakartoto Direktyvos 2008/7 5 straipsnio 1 dalyje, išimtis (šiuo klausimu, be kita ko, žr. minėto Sprendimo Fantask ir kt. 20 punktą).

29

Todėl pirmiausia reikia išnagrinėti, ar tokia metinė rinkliava, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, yra vienas iš Direktyvos 2008/7 5 straipsnio 1 dalyje draudžiamų mokesčių.

30

Tuo straipsniu, būtent jo 1 dalies c punktu, draudžiami netiesioginiai mokesčiai, neatsižvelgiant į jų formą, taikomi už registraciją arba kitus prieš pradedant verslą būtinus formalumus, kurie kapitalo bendrovei gali būti privalomi dėl jos teisinės formos.

31

Šis draudimas pateisinamas tuo, kad nors nagrinėjamais mokesčiais neapmokestinami būtent kapitalo įnašai, tačiau jie renkami dėl formalumų, susijusių su bendrovės, t. y. kapitalo pritraukimo priemonės, teisine forma, taigi ir toliau taikant šiuos mokesčius gali būti sutrukdyta siekti Direktyvos 2008/7 tikslų (šiuo klausimu žr. 2007 m. birželio 28 d. Sprendimo Albert Reiss Beteiligungsgesellschaft, C-466/03, Rink. p. I-5357, 50 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

32

Direktyvos 2008/7 5 straipsnio 1 dalies c punktas iš esmės turi būti aiškinamas plačiai – kaip apimantis ne tik formalias procedūras prieš kapitalo bendrovei pradedant verslą, tačiau ir formalumus, kurie yra tokios bendrovės veiklos vykdymo ir tęsimo sąlyga (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Albert Reiss Beteiligungsgesellschaft 51 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

33

Tačiau, remiantis Teisingumo Teismo praktika, šiuo straipsniu nedraudžiamas mokestis, kurį privaloma mokėti kiekvienais metais už įmonės registraciją prekybos ir pramonės rūmuose, nes apmokestinimo šiuo mokesčiu pagrindas yra ne bendrovės ar juridinio asmens, kuriam priklauso įmonė, įregistravimas, o pačios įmonės įregistravimas, ir toks mokestis nepriklauso nuo subjekto, kuriam priklauso įmonė, teisinės formos, todėl jis nėra susijęs su formalumais, kurie kapitalo bendrovėms gali būti privalomi dėl jų teisinės formos (šiuo klausimu žr. 1996 m. birželio 11 d. Sprendimo Denkavit Internationaal ir kt., C-2/94, Rink. p. I-2827, 24–26 punktus).

34

Akivaizdu, kad apmokestinimo tokia metine rinkliava, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, pagrindas pagal taikytiną nacionalinę teisę yra ne bendrovės ar juridinio asmens, kuriam priklauso įmonė, įregistravimas, o pačios įmonės įregistravimas. Kalbama apie rinkliavą, kuri taikoma visiems pelno siekiantiems subjektams, remiantis jų apyvarta.

35

Tokia rinkliava, kaip per posėdį patvirtino Grillo Star, nepriklauso nuo subjekto, kuriam priklauso įmonė, teisinės formos ir taikoma įmonėms, kurios yra kapitalo bendrovės, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/7 2 straipsnį, ir kitų teisinių formų įmonėms, visų pirma toms, kurios tiesiogiai priklauso fiziniams asmenims ar yra jų valdomos (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Denkavit Internationaal ir kt. 25 punktą).

36

Be to, kaip teisingai pažymi Italijos vyriausybė ir Europos Komisija, dėl to, kad metinė rinkliava yra proporcinga atitinkamos įmonės apyvartai, jos mokėjimas nėra brangesnis formalumas kapitalo bendrovės teisinę formą pasirinkusiai įmonei nei kitos teisinės formos įmonei.

37

Taigi atrodo, kad tokia metinė rinkliava, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, nėra susijusi su formalumais, kurie gali būti taikomi kapitalo bendrovėms dėl jų teisinės formos.

38

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pažymėta aplinkybė, kad kapitalo bendrovių įregistravimas įmonių registre kapitalo bendrovėms, kaip jos suprantamos pagal nagrinėjamą nacionalinę teisę, skirtingai nuo kitų įmonių, turi steigiamąjį poveikį, negali paneigti ankstesniame punkte padarytos išvados. Iš tiesų, net jei įregistravimas šiame registre, taigi ir su juo susijusios metinės rinkliavos mokėjimas, yra kapitalo bendrovių teisinio egzistavimo sąlyga, ši aplinkybė savaime negali pakeisti apmokestinimo šia metine rinkliava pagrindo, kaip nurodyta šio sprendimo 34 punkte, ir paversti jos rinkliava, mokėtina dėl kapitalo bendrovės, kuriai priklauso įmonė, įregistravimo (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Denkavit Internationaal ir kt. 28 punktą). Be to, neginčijama, kad jei kapitalo bendrovė nesumoka šios rinkliavos, dėl to ji nėra išbraukiama iš įmonių registro.

39

Taip pat neturi reikšmės CCIAA di Cosenza nurodyta aplinkybė, kad tokią metinę rinkliavą, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, kapitalo bendrovei, kaip Grillo Star, reikia mokėti net už laikotarpį, kuriuo ji nevykdo jokios faktinės ekonominės veiklos. Iš tiesų, pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą nacionalinę teisę tokia pareiga kapitalo bendrovėms mokėti metinę rinkliavą pateisinama prielaida, kad bet kuri kapitalo bendrovė iš esmės užsiima verslu. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas pripažino, kad, pirma, verslo sąvokos apibrėžimas tokioje srityje, kaip ta, kuriai taikoma Direktyva 2008/7, priklauso nacionalinės teisės aktų leidėjo kompetencijai (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Denkavit Internationaal ir kt. 31 punktą) ir, antra, ši prielaida neturi įtakos išvadai, jog apmokestinimo tokiu mokesčiu, kaip metinė rinkliava, pagrindas yra, kaip minėta šio sprendimo 34 punkte, pačios įmonės įregistravimas, neatsižvelgiant į jos teisinę formą (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Denkavit Internationaal ir kt. 29 punktą).

40

Be to, remiantis Teisingumo Teismo turima bylos medžiaga, bendrovė, kaip antai Grillo Star, vykdžiusi bent jau parengiamuosius viešbučių verslo veiksmus, be kita ko, įsigydama sklypus, bet kuriuo atveju negali būti laikoma „tuščia bendrove“, kaip tai suprantama pagal minėto Sprendimo Denkavit Internationaal ir kt. 29 punktą, t. y. bendrove, neturinčia turto ir nebevykdančia jokios veiklos.

41

Todėl šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad tokia metinė rinkliava, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, nėra draudžiamas mokestis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/7 5 straipsnio 1 dalies c punktą.

42

Todėl nereikia nagrinėti, ar tokiai rinkliavai taikoma šio straipsnio išimtis, numatyta Direktyvos 2008/7 6 straipsnio 1 dalies e punkte.

43

Todėl į pateiktus klausimus reikia atsakyti, jog Direktyvos 2008/7 5 straipsnio 1 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiama tokia rinkliava, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, kurią visos įmonės kiekvienais metais privalo mokėti už įregistravimą įmonių registre, net jei toks įregistravimas kapitalo bendrovėms turi steigiamąjį poveikį ir jei šią rinkliavą šios bendrovės taip pat privalo mokėti už laikotarpį, kuriuo jos vykdė tik parengiamąją verslo veiklą.

44

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvos 2008/7/EB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui, 5 straipsnio 1 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiama tokia rinkliava, kaip nagrinėjamoji pagrindinėje byloje, kurią visos įmonės kiekvienais metais privalo mokėti už įregistravimą įmonių registre, net jei toks įregistravimas kapitalo bendrovėms turi steigiamąjį poveikį ir jei šią rinkliavą šios bendrovės taip pat privalo mokėti už laikotarpį, kuriuo jos vykdė tik parengiamąją verslo veiklą.