Byla C-367/09

Belgisch Interventie‑ en Restitutiebureau

prieš

SGS Belgium NV ir kt.

(hof van beroep te Antwerpen prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Veika, nukreipta prieš Europos Sąjungos finansinius interesus – Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 – 1 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, 5 ir 7 straipsniai – Reglamentas (EEB) Nr. 3665/87 – 11 straipsnis ir 18 straipsnio 2 dalies c punktas – Ūkio subjekto sąvoka – Asmenys, dalyvavę darant pažeidimą – Asmenys, turintys atsakyti už padarytą pažeidimą arba užtikrinti, kad jis nebūtų padarytas – Administracinė nuobauda – Tiesioginis veikimas – Patraukimo atsakomybėn senatis – Nutraukimas“

Sprendimo santrauka

1.        Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Reglamentas dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos – Administracinės nuobaudos – Taikymo sąlygos – Negalimumas šias nuobaudas skirti vien remiantis minėto reglamento 5 ir 7 straipsniais

(Tarybos reglamento Nr. 2988/95 5 ir 7 straipsniai)

2.        Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Reglamentas dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos – Administracinės nuobaudos – Taikymo sąlygos – Tarptautinė kontrolės ir priežiūros agentūra, išdavusi klaidingus sertifikatus

(Tarybos reglamento Nr. 2988/95 7 straipsnis)

3.         Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Reglamentas dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos – Patraukimas atsakomybėn už pažeidimus – Senaties terminas

(Tarybos reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa)

1.        Reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 5 ir 7 straipsniai netaikytini, jei administracinė nuobauda gali būti skirta remiantis vien šiomis nuostatomis, o atsižvelgiant į Sąjungos finansinių interesų apsaugą, siekiant tam tikriems asmenims skirti administracinę nuobaudą, reikia, kad ji ir jos taikymo šiems asmenims sąlygos būtų nustatytos iki pažeidimo padarymo Sąjungos teisės aktų leidėjo priimtame tam tikrą sektorių reglamentuojančiame teisės akte arba, jei tokie teisės aktai dar nebuvo priimti Sąjungos lygiu, kad administracinės nuobaudos skyrimas šiems asmenims būtų numatytas pagal valstybės narės, kurioje buvo padarytas šis pažeidimas, teisę.

Iš tikrųjų, nors dėl pobūdžio ir paskirties Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamento nuostatos paprastai iškart veikia nacionalinės teisės sistemose, todėl nacionalinės valdžios institucijoms nereikia imtis taikymo priemonių arba Sąjungos teisės aktų leidėjui nebereikia priimti papildomų teisės aktų, kai kurias reglamento nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms arba Sąjungos teisės aktų leidėjui priimant taikymo priemones.

Taip yra ir Sąjungos finansinių interesų apsaugos atveju, kalbant apie Reglamente Nr. 2988/95 nurodytiems įvairiems subjektams skirtas administracines nuobaudas. Taip, pavyzdžiui, yra minėto reglamento 5 ir 7 straipsniuose nurodytų nuobaudų atveju, nes šiose nuostatose nustatytos tik bendrosios kontrolės ir sankcijų, siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, taisyklės, ir, konkrečiai kalbant, šiose nuostatose tiksliai neapibrėžiama, nei kuri iš minėtame 5 straipsnyje išvardytų nuobaudų turi būti skiriama pažeidus Sąjungos finansinius interesus, nei subjektai, kuriems tokiu atveju šios nuobaudos gali būti skiriamos.

(žr. 32–34, 36, 43 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Tokiomis aplinkybėmis, kai tam tikrą sektorių reglamentuojančiuose Sąjungos teisės aktuose valstybėms narėms dar nebuvo numatyta pareiga nustatyti veiksmingų sankcijų tuo atveju, kai valstybės narės patvirtinta tarptautinė kontrolės ir priežiūros agentūra išdavė klaidingus sertifikatus, pagal Reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 7 straipsnį nedraudžiama, kad valstybė narė tokiai agentūrai, kaip „dalyvavusiam darant pažeidimą“ arba „atsakyti už padarytą pažeidimą“ turinčiam asmeniui, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, taikytų sankciją, su sąlyga, kad ji gali būti taikoma tik jeigu turi aiškų ir nedviprasmišką teisinį pagrindą, o tai įvertinti turi nacionalinis teismas.

(žr. 62 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.        Išleidimo į apyvartą sertifikatą išdavusiai tarptautinės kontrolės ir priežiūros agentūrai dėl konkrečios eksporto operacijos pateikti tyrimo, per kurį buvo nustatytas su šia eksporto operacija susijęs pažeidimas, ataskaita, prašymas pateikti papildomus dokumentus, kuriais remiantis būtų galima patikrinti, ar tikrai prekės buvo išleistos į apyvartą, ir registruotas laiškas, kuriame šiai agentūrai skiriama sankcija už pagal Reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnio 2 dalį padarytą pažeidimą, yra pakankamai konkretūs, su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susiję veiksmai, apie kuriuos pranešama atitinkamam asmeniui ir kurie nutraukia patraukimo atsakomybėn senaties eigą, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą.

(žr. 70 punktą ir rezoliucinės dalies 3 punktą)

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija)

SPRENDIMAS

2010 m. spalio 28 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Veika, nukreipta prieš Europos Sąjungos finansinius interesus – Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 – 1 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, 5 ir 7 straipsniai – Reglamentas (EEB) Nr. 3665/87 – 11 straipsnis ir 18 straipsnio 2 dalies c punktas – Ūkio subjekto sąvoka – Asmenys, dalyvavę darant pažeidimą – Asmenys, kurie pagal savo pareigas turi atsakyti už padarytą pažeidimą arba užtikrinti, kad jis nebūtų padarytas – Administracinė nuobauda – Tiesioginis veikimas – Patraukimo atsakomybėn senatis – Nutraukimas“

Byloje C‑367/09

dėl Hof van beroep te Antwerpen (Belgija) 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, kurį Teisingumo Teismas gavo 2009 m. rugsėjo 14 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Belgisch Interventie‑ en Restitutiebureau

prieš

SGS Belgium NV,

Firme Derwa NV,

Centraal Beheer Achmea NV,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.‑C. Bonichot, teisėjai K. Schiemann, L. Bay Larsen, C. Toader (pranešėja) ir A. Prechal,

generalinė advokatė J. Kokott,

posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. birželio 17 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        SGS Belgium NV, atstovaujamos advokato M. Storme,

–        Firme Derwa NV, atstovaujamos advokatų L. Wysen ir J. Gevers,

–        Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J. C. Halleux, padedamo advokatų P. Bernaerts ir E. Vervaeke,

–        Austrijos vyriausybės, atstovaujamos E. Riedl,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos A. Bouquet ir F. Wilman,

susipažinęs su 2010 m. liepos 15 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340) 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, 5 ir 7 straipsnių išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Belgijos intervencijos ir grąžinimo biuro (Belgisch Interventie‑ en Restitutiebureau, toliau – BIRB) bei kontrolės ir priežiūros veikla užsiimančios bendrovės SGS Belgium NV (toliau – SGS Belgium), eksporto bendrovės Firme Derwa NV (toliau – Firme Derwa) ir draudimo bendrovės Centraal Beheer Achmea NV ginčą dėl SGS Belgium skirtos sankcijos už tai, kad jos leidimu Firme Derwa nepagrįstai susigrąžino eksporto išmokas.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

 Reglamentas Nr. 2988/95

3        Reglamento Nr. 2988/95 antra–penkta bei septinta, aštunta, dešimta ir trylikta konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„kadangi daugiau nei pusė Bendrijos išlaidų išmokama įvairiems gavėjams tarpininkaujant valstybėms narėms;

kadangi išsamias šio decentralizuoto administravimo taisykles ir jų taikymo kontrolę reglamentuoja skirtingos konkrečios nuostatos pagal atitinkamą Bendrijos politiką; kadangi Bendrijų finansiniams interesams kenkiantys teisės aktai turi būti panaikinti visose srityse;

kadangi veiksmingai kovojant su Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu būtina priimti tam tikras bendras taisykles visose Bendrijos politikos srityse;

kadangi neteisėtą veiką ir jai taikomas administracines priemones bei už ją skiriamas nuobaudas nustato atskirų sektorių taisyklės pagal šį reglamentą;

<...>

kadangi Bendrijos administracinės nuobaudos turi užtikrinti tinkamą minėtų interesų apsaugą; kadangi būtina apibrėžti tokias nuobaudas reglamentuojančias bendrąsias taisykles;

kadangi Bendrijos teisės aktuose yra nustatytos Bendrijos administracinės nuobaudos bendros žemės ūkio politikos sistemoje; kadangi tokios nuobaudos turi būti nustatytos ir kitose srityse;

<...>

kadangi norint išvengti, kad Bendrijos piniginės nuobaudos ir nacionalinės baudžiamosios sankcijos nebūtų skiriamos tiems patiems asmenims dėl tų pačių priežasčių, būtina priimti atitinkamas nuostatas remiantis ne vien tik bendru teisingumo principu ir proporcingumo principu, bet ir ne bis in idem principu, kartu gerbiant acquis communautaire bei konkrečių šio reglamento įsigaliojimo metu galiojusių Bendrijos taisyklių nuostatas;

<...>

kadangi Bendrijos teisės aktai Komisiją ir valstybes nares įpareigoja tikrinti, kad Bendrijos biudžeto lėšos būtų naudojamos pagal numatytą paskirtį; kadangi esamas nuostatas reikia papildyti bendromis taisyklėmis.“

4        Šio reglamento 1 straipsnyje numatyta:

„1. Siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus.

2. „Pažeidimas“ – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.“

5        Šio reglamento 2 straipsnyje nustatyta:

„1. Administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.

2. Administracinių nuobaudų skirti negalima, jeigu jos nėra numatytos Bendrijos teisės akte, priimtame iki tol, kol buvo padarytas pažeidimas. Jeigu Bendrijos taisyklių nuostatos, pagal kurias skiriamos administracinės nuobaudos, buvo vėliau pakeistos, atgaline data taikomos mažiau griežtos nuostatos.

3. Kad minėtos taisyklės būtų taikomos teisingai, Bendrijos teisės aktuose nustatomas administracinių priemonių ir nuobaudų pobūdis ir taikymo sritis atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, suteiktą ar gautą naudą bei atsakomybės laipsnį.

4. Bendrijos patikrinimai, priemonės ir nuobaudos reglamentuojamos valstybių narių įstatymais, laikantis atitinkamų Bendrijos teisės aktų.“

6        Šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai.

<...>

Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo.

<...>“

7        Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnyje, esančiame II dalyje „Administracinės priemonės ir nuobaudos“, numatyta:

„1. Įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama:

–        įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas,

–        visiškai arba dalinai nusavinant užstatą, kuris buvo pateiktas kartu su paskirtos sumos prašymu arba tada, kai buvo gautas išankstinis mokėjimas.

2. Taikant 1 dalyje nurodytas priemones apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą.

3. Jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti.

4. Šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis.“

8        Šio reglamento 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1. Padarius tyčinius pažeidimus arba pažeidimus dėl aplaidumo gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos:

a)      administracinė bauda;

b)      reikalavimas sumokėti didesnę sumą negu neteisėtai gautos arba vengiamos mokėti sumos, tam tikrais atvejais pridėjus palūkanas; ši papildoma suma nustatoma remiantis konkrečiose taisyklėse nurodytu procentu, bet ji negali būti didesnė nei yra būtina, kad darytų atgrasinančios priemonės poveikį;

c)      visiškai ar dalinai panaikinant Bendrijos taisyklėmis suteiktą naudą, net jeigu ekonominės veiklos vykdytojas neteisėtai pasinaudojo tik dalimi šios naudos;

<...>

g)      kitos grynai ekonominės, savo pobūdžiu ir taikymo sritimi lygiavertės nuobaudos, numatytos atskirų sektorių taisyklėse, kurias priėmė Taryba, atsižvelgdama į atitinkamiems sektoriams keliamus konkrečius reikalavimus ir neviršydama Komisijai Tarybos suteiktų įgaliojimų.

2. Nepažeidžiant šio reglamento įsigaliojimo metu galiojusių sektorių taisyklių, už kitus pažeidimus galima skirti tik tokias nuobaudas, kurios nėra lygiavertės baudžiamosioms sankcijoms ir kurios yra numatytos šio straipsnio 1 dalyje, jeigu šios nuobaudos yra būtinos norint užtikrinti teisingą taisyklių taikymą.“

9        Pagal šio reglamento 7 straipsnį:

„Bendrijos administracinės priemonės ir nuobaudos gali būti taikomos 1 straipsnyje nurodytiems ekonominės veiklos vykdytojams, o būtent: fiziniams ir juridiniams asmenims bei kitiems pagal nacionalinės teisės aktus veiksniems ir teisniems subjektams, kurie yra padarę pažeidimą arba kurie pagal savo pareigas turi atsakyti už padarytą pažeidimą arba užtikrinti, kad jis nebūtų padarytas.“

 Reglamentas (EEB) Nr. 3665/87

10      1987 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87, nustatančio išsamias bendrąsias grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus sistemos taikymo taisykles (OL L 351, p. 1), iš dalies pakeisto 1997 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 495/97 (OL L 77, p. 12, toliau – Reglamentas Nr. 3665/87), 11 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta:

„1. Jeigu nustatoma, kad eksportuotojas, siekdamas gauti grąžinamąją eksporto išmoką, paprašė sumos, didesnės nei taikoma išmoka, grąžinamoji išmoka už atitinkamus eksportuotus produktus bus ta, kuri taikoma iš tikrųjų eksportuotiems produktams, tačiau sumažinta:

a)      puse skirtumo tarp prašomos grąžinamosios išmokos ir iš tikrųjų eksportuotiems produktams taikomos grąžinamosios išmokos;

b)      dvigubu skirtumu tarp prašomos grąžinamosios išmokos ir taikomos grąžinamosios išmokos, jei eksportuotojas sąmoningai pateikia melagingą informaciją.

<...>

Baudos taikomos nepažeidžiant nuostatų, susijusių su papildomomis baudomis, nustatytomis nacionaliniu lygiu.

<...>

3. Nepažeidžiant įsipareigojimo sumokėti neigiamą sumą, numatytą 1 dalies ketvirtoje pastraipoje, gavėjas grąžina nepagrįstai gautas grąžinamąsias išmokas, įskaitant visas baudas, taikomas pagal 1 dalies pirmąją pastraipą <...>“

11      Reglamento Nr. 3665/87 18 straipsnyje nustatyta:

„1. Įrodymui, kad atlikti su išleidimu į apyvartą susiję muitinės formalumai, pateikiamas vienas iš šių eksportuotojo nuožiūra pasirinktų dokumentų:

a)      muitinės dokumentas <...>;

b)      iškrovimo ir išleidimo į apyvartą sertifikatas, surašytas valstybės narės patvirtintos tarptautinės kontrolės ir priežiūros agentūros (toliau – priežiūros agentūra). Tokiame sertifikate turi būti nurodyta muitinės išleidimo į apyvartą dokumento data ir numeris.

2. Jeigu eksportuotojas negali gauti dokumento, kurį pasirenka pagal 1 dalies a arba b punktą, net po to, kai imasi tinkamų priemonių, arba jeigu kyla abejonių dėl pateikto dokumento tikrumo ar jo visapusiško tikslumo, įrodant, kad muitinės išleidimo į apyvartą formalumai buvo atlikti, galima pateikti vieną ar daugiau šių dokumentų:

<...>

c)      iškrovimo sertifikatą, kurį parengė valstybės narės patvirtinta tarptautinė kontrolės ir priežiūros agentūra, kuris taip pat patvirtina, kad produktas buvo išvežtas iš iškrovimo vietos arba kad jis, kiek jai žinoma, bent nebuvo vėliau pakrautas reeksportuoti;

<...>“

 Nacionalinė teisė

12      1985 m. sausio 4 d. Karaliaus dekreto, kuriuo nustatomos agentūrų, įgaliotų išduoti pagal bendrą žemės ūkio politiką eksportuotų prekių iškrovimo paskirties šalyje sertifikatus, patvirtinimo sąlygos (Moniteur belge, 1985 m. vasario 21 d., p. 1937), 1 straipsnis suformuluotas taip:

„Bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimo tikslais kompetentingos institucijos priima tik Ūkio reikalų ir Žemės ūkio ministrų įsakymais patvirtintų tarptautinių kontrolės ir priežiūros agentūrų išduotus sertifikatus, įrodančius, kad eksportuotos prekės buvo iškrautos paskirties šalyje.“

13      Šio Karaliaus dekreto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Agentūra įsipareigoja:

1)      solidariai su kitomis eksporto operacijose dalyvaujančiomis arba susijusiomis šalimis atsakyti už jos parengtų sertifikatų finansines pasekmes;

2)      bet kuriuo metu <...> pareigūnams sudaryti galimybę patekti į jos patalpas bei leisti susipažinti su visais su sertifikatu susijusiais dokumentais;

<...>“

14      Šis Karaliaus dekretas buvo panaikintas 1999 m. vasario 28 d. Karaliaus dekretu, kuriuo nustatomos agentūrų, įgaliotų išduoti pagal bendrą žemės ūkio politiką eksportuotų prekių iškrovimo paskirties šalyje sertifikatus, patvirtinimo sąlygos (Moniteur belge, 1999 m. birželio 22 d., p. 23534).

15      Pagal šio Karaliaus dekreto 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį „agentūra įsipareigoja: a) solidariai su kitomis eksporto operacijose dalyvaujančiomis arba susijusiomis šalimis atsakyti už jos parengtų sertifikatų finansines pasekmes“.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

16      1997 m. birželio 6 d. Firme Derwa pardavė 741 144 kg galvijienos siuntą eksportui į Egiptą ir paskui kreipėsi į BIRB dėl grąžinamųjų išmokų už eksportą. Taip šiam eksportuotojui pateikus užstatą buvo pervesta 1 407 268,91 EUR dydžio suma pagal išankstinio finansavimo tvarką.

17      Kad galutinai būtų suteikta grąžinamoji išmoka už eksportą, Firme Derwa turėjo pateikti įrodymą apie šios galvijienos siuntos importą į Egiptą. 1997 m. birželio 19 d. laivu išsiųsta mėsa buvo atplukdyta į paskirties valstybę. 1998 m. vasario 10 d. Firme Derwa pateikė BIRB 1997 m. lapkričio 4 d. SGS Belgium išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad Egipto muitinė išleido prekes į apyvartą.

18      1998 m. birželio 5 d. BIRB grąžino Firme Derwa pateiktą užstatą, o Firme Derwa buvo galutinai grąžintos susijusios išmokos už eksportą.

19      Po Belgijos ūkio ministerijos ekonominės inspekcijos patikrinimo paaiškėjo, kad 1997 m. rugsėjo 24 d. SGS Egiptas Ltd. faksu išsiuntė SGS Belgium pranešimą, kad šios prekės negalėjo būti importuotos į Egiptą, nes ši trečioji valstybė nusprendė uždrausti galvijienos importą iš Belgijos.

20      1998 m. rugpjūčio 13 d. bei spalio 9 d. ir 14 d. pranešimais BIRB perdavė SGS Belgium su šiuo tyrimu susijusias ataskaitas. 1999 m. balandžio 21 d. laišku BIRB paprašė šios agentūros pateikti muitinės dokumentus, kurių pagrindu buvo išduotas 1997 m. lapkričio 4 d. sertifikatas.

21      2002 m. vasario 5 d. laiške šiai agentūrai BIRB padarė išvadą, kad siunta nebuvo importuota į Egiptą vartoti, kad SGS Belgium neįvykdė jos prašymo, todėl, remdamasi Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsniu, skyrė SGS Belgium 200 % nuo Firme Derwa dėl šios priežiūros agentūros išduoto sertifikato nepagrįstai gautos 1 407 268,90 EUR sumos administracinę nuobaudą. Be to, SGS Belgium buvo nurodyta sumokėti šio dydžio sumą kartu su įvairiais priedais, tad galutinai iš šios agentūros buvo pareikalauta 4 503 260,74 EUR.

22      2002 m. balandžio 29 d. laišku SGS Belgium pranešė BIRB, kad po vidinio tyrimo paaiškėjo, jog prekės į Egiptą buvo importuotos tik laikinai, paskui jos buvo eksportuotos į Pietų Afriką. 2002 m. gegužės 27 d. laiške SGS Belgium pažymėjo, kad nežinodama pateikė neteisingus duomenis.

23      2003 m. rugsėjo 16 d. šaukimu į teismą BIRB rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen (Antverpeno pirmosios instancijos teismas) pradėjo bylą prieš SGS Belgium dėl minėtos administracinės nuobaudos skyrimo. Tada ši agentūra pateikė prašymą, kad Firme Derwa ir Centraal Beheer Achmea NV pagal įstatymą būtų įtrauktos į bylą.

24      2006 m. sausio 13 d. sprendimu šis teismas BIRB ieškinį ir SGS Belgium prašymą dėl įtraukimo į bylą pagal įstatymą atmetė kaip nepagrįstus. Visų pirma teismas pripažino, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytas ketverių metų senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs, nes buvo nutrauktas šios nuostatos trečios pastraipos prasme, kai BIRB išsiuntė 2002 m. vasario 5 d. laišką, kuriame SGS Belgium skyrė administracinę nuobaudą.

25      Vis dėlto rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen manė, kad Reglamento Nr. 2988/95 5 ir 7 straipsniai nebuvo pakankamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima skirti administracinę nuobaudą agentūrai, kaip antai SGS Belgium. Iš tiesų, šio teismo nuomone, priešingai nei Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsniu, šiomis nuostatomis valstybėms narėms suteikiama diskrecija ir nenumatoma pareiga skirti sankcijas. Todėl Sąjungos ir valstybių narių teisės aktų leidėjai tam tikrą sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose turi numatyti, kad, be eksportuotojo, ir kiti ūkio subjektai, galintys gauti grąžinamąsias išmokas, privalo mokėti tokias baudas. Be to, Reglamente Nr. 3665/87 nėra nuostatų, pagal kurias būtų leidžiama skirti sankcijas eksporto operacijos dalyviams už eksportuotojo padarytus pažeidimus.

26      BIRB dėl šio sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikė apeliacinį skundą, konkrečiai remdamasi tuo, kad pagal 1985 m. sausio 4 d. Karaliaus dekretą SGS Belgium kartu su eksportuotoju solidariai atsakė už jos išduotų sertifikatų finansines pasekmes. Tačiau, kadangi ši agentūra dirbtinai sudarė sąlygas eksportuotojui nepagrįstai susigrąžinti išmokas už eksportą ir kadangi Firme Derwa nežinojo, kad jai pateiktas klaidingas sertifikatas ir nesielgė aplaidžiai, BIRB manė, kad iš Firme Derwa nereikia susigrąžinti išmokų ar skirti administracinės nuobaudos. BIRB iš esmės nurodė, jog nors Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte numatyta sankcija taikytina iš esmės tik eksportuotojui, pagal Reglamento Nr. 2988/95 7 straipsnį šiai agentūrai, kaip asmeniui, galinčiam būti laikomu atsakingu už pažeidimą šios nuostatos prasme, buvo galima skirti šią nuobaudą remiantis nacionalinėje teisėje numatyta solidaria priežiūros agentūros atsakomybe. BIRB taip pat nurodė, jog bet kuriuo atveju, jei nepaaiškėtų, kad pažeidimas buvo padarytas tyčia, turėtų būti nuspręsta, jog SGS Belgium turi sumokėti bent nuobaudą, numatytą Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte.

27      SGS Belgium savo ruožtu tvirtino, kad jeigu jai būtų galima taikyti atsakomybę, ji turėtų būti solidari su eksportuotojo ir draudiko atsakomybe, nes eksportuotojas turi sumokėti reikalaujamas sumas, o pagal Reglamento Nr. 2988/95 7 straipsnį bei 1985 m. sausio 4 d. Karaliaus dekreto 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą numatoma solidari eksporto operacijoje dalyvaujančių subjektų atsakomybė.

28      Šiomis aplinkybėmis hof van beroep te Antwerpen (Antverpeno apeliacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar <...> Reglamento <...> Nr. 2988/95 <...> 5 ir 7 straipsnio nuostatos veikia tiesiogiai nacionalinėse valstybių narių teisės sistemose, nesuteikiant šioms valstybėms narėms jokios diskrecijos ir nereikalaujant, kad nacionalinės valdžios institucijoms priimtų jų įgyvendinimo priemones?

2.      Ar valstybės narės, kurioje priimta eksporto deklaracija (šiuo atveju Belgijos Karalystė), patvirtinta tarptautinė kontrolės ir priežiūros agentūra, kuri išdavė klaidingą iškrovimo sertifikatą <...> Reglamento <...> Nr. 3665/87 <...> 18 straipsnio 2 dalies c punkto prasme, gali būti laikoma ekonominės veiklos vykdytoja Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio prasme arba subjektu, kuris dalyvavo darant pažeidimą arba kuris pagal savo pareigas turi atsakyti už padarytą pažeidimą arba užtikrinti, kad jis nebūtų padarytas, šio reglamento 7 straipsnio prasme?

3.      Ar ekonominės inspekcijos pranešimas apie patikrinimo ataskaitą arba laiškas, kuriame prašoma pateikti papildomus dokumentus, įrodančius išleidimą į laisvą apyvartą, ar registruotas laiškas, kuriame nustatoma sankcija, gali būti laikomas su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusiu veiksmu, kaip apibrėžta <...> Reglamento <...> Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

29      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar Reglamento Nr. 2988/95 5 ir 7 straipsniai taikytini taip, kad administracinės nuobaudos pagal šį reglamentą gali būti skirtos remiantis vien šiomis nuostatomis.

30      SGS Belgium, Firme Derwa ir Austrijos vyriausybė nurodo, kad Reglamento Nr. 2988/95 5 ir 7 straipsniai neveikia tiesiogiai, todėl administracinės nuobaudos įvairiems iš Sąjungos biudžeto gautų išmokų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės procese dalyvaujantiems asmenims gali būti skirtos tik jei pažeidimo padarymo metu galiojo tam tikrą sektorių reglamentuojantys Sąjungos teisės aktai, pagal kuriuos apibrėžiamos sankcijų rūšys ir susiję subjektai. Šiuo klausimu jie nurodo, kad tokių šią sritį reglamentuojančių teisės aktų, susijusių su priežiūros agentūromis, nebuvo pagrindinėje byloje nagrinėjamų eksporto operacijų atlikimo metu.

31      Atvirkščiai, Belgijos vyriausybė ir Europos Komisija mano, kad jeigu tam tikri subjektai nepatenka į Reglamento Nr. 3665/87, susijusio su eksportuotojų neteisėtai gautomis grąžinamosiomis išmokomis, taikymo sritį, Reglamento Nr. 2988/95 5 ir 7 straipsniai, kadangi bendrai numatoma, jog, be eksporto išmokas susigrąžinusių asmenų, administracinės nuobaudos pagal juos gali būti taikomos ir kitiems subjektams, yra tiesiogiai taikytini pagal SESV 288 straipsnio 2 dalį.

32      Šiuo klausimu primintina, kad dėl pobūdžio ir paskirties Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai iškart veikia nacionalinės teisės sistemose, todėl nacionalinės valdžios institucijoms nereikia imtis taikymo priemonių (žr. 1972 m. gegužės 17 d. Sprendimo Leonesio, 93/71, Rink. p. 287, 5 punktą ir 2004 m. birželio 24 d. Sprendimo Handlbauer, C‑278/02, Rink. p. I‑6171, 25 punktą) arba Sąjungos teisės aktų leidėjui nebereikia priimti papildomų teisės aktų.

33      Vis dėlto kai kurias reglamento nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms arba Sąjungos teisės aktų leidėjui priimant taikymo priemones (šiuo klausimu žr. 2001 m. sausio 11 d. Sprendimo Monte Arcosu, C‑403/98, Rink. p. I‑103, 26 punktą).

34      Taip yra ir Sąjungos finansinių interesų apsaugos atveju, kalbant apie Reglamente Nr. 2988/95 nurodytiems įvairiems subjektams skirtas administracines nuobaudas.

35      Iš tiesų dėl tyčinių arba neatsargių pažeidimų šio reglamento 5 straipsnyje tik numatoma, kad „gali“ būti skiriamos tam tikros šiame straipsnyje išvardytos administracinės nuobaudos, o dėl subjektų, kuriems gali būti skiriamos šios nuobaudos, šio reglamento 7 straipsnyje numatoma, kad šios nuobaudos „gali“ būti taikomos ne tik ekonominės veiklos vykdytojams, dalyvavusiems darant pažeidimą, bet ir tiems, kurie pagal savo pareigas turi atsakyti už padarytą pažeidimą arba užtikrinti, kad jis nebūtų padarytas.

36      Konstatuotina, kad šiose nuostatose nustatytos tik bendrosios kontrolės ir sankcijų, siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, taisyklės (žr. 2008 m. kovo 13 d. Sprendimo Vereniging Nationaal Overlegorgaan Sociale Werkvoorziening, C‑383/06–C‑385/06, Rink. p. I‑1561, 39 punktą). Konkrečiai kalbant, šiose nuostatose tiksliai neapibrėžiama, nei kuri iš Reglamento Nr. 2988/95 5 straipsnyje išvardytų nuobaudų turi būti skiriama pažeidus Sąjungos finansinius interesus, nei subjektai, kuriems tokiu atveju šios nuobaudos gali būti skiriamos.

37      Be to, šiuo klausimu pažymėtina, kad, viena vertus, kaip matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio, ypač jo 3 dalies, skaitomos kartu su šio reglamento penkta ir aštunta konstatuojamosiomis dalimis, Sąjungos teisės aktų leidėjas privalo priimti tam tikrą sektorių reglamentuojančius teisės aktus, kuriuose nustatomos administracinės nuobaudos, kokios priimant šį reglamentą egzistavo bendros žemės ūkio politikos sistemoje. Be to, kaip išplaukia iš to paties reglamento septintos konstatuojamosios dalies, juo siekiama nustatyti atskirų sektorių teisės aktams taikytinas bendrąsias taisykles.

38      Kita vertus iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 4 dalies matyti, kad nepažeidžiant galiojančių Sąjungos teisės aktų juose numatyti patikrinimai, priemonės ir administracinės nuobaudos reglamentuojami valstybių narių įstatymais.

39      Be to, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatyta, jog, vadovaujantis nusikaltimo ir bausmės teisėtumo principu, administracinių nuobaudų skirti negalima, jeigu jos nėra numatytos Sąjungos teisės akte, priimtame iki tol, kol buvo padarytas pažeidimas.

40      Vis dėlto, kaip išplaukia iš SESV 325 straipsnio, valstybės narės prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą privalo imtis tų pačių priemonių, kurių imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą. Todėl, atsižvelgiant į Reglamentu Nr. 2988/95 siekiamus tikslus, jei Sąjungos teisės aktų leidėjas nepriėmė tam tikrą sritį reglamentuojančių teisės aktų, kuriais siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus nuo tam tikrų subjektų veiksmų, valstybės narės turi teisę palikti galioti arba priimti tokiems subjektams taikytinas šios srities nuostatas, jeigu jos būtinos kovai su sukčiavimu ir nepažeidžia bendrųjų Sąjungos teisės principų, visų pirma proporcingumo principo, ir, jei priimtos, tam tikrą Sąjungos sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų bendrųjų taisyklių, susijusių su kitais subjektais.

41      Iš tikrųjų reikia pažymėti, kad jei Sąjungos teisės aktuose nėra jokių konkrečių nuostatų, numatančių sankciją už jos pažeidimą, arba šiuose teisės aktuose numatyta, kad už Sąjungos teisės pažeidimą gali būti taikomos tam tikros sankcijos, tačiau išsamiai nenustatyta, kokias sankcijas valstybės narės gali taikyti, ESS 4 straipsnio 3 dalyje numatyta valstybių narių pareiga imtis veiksmingų priemonių prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius veiksmus (šiuo klausimu žr. 1989 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, 68/88, Rink. p. 2965, 23 punktą ir 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Nunes ir de Matos, C‑186/98, Rink. p. I‑4883, 12 ir 14 punktus).

42      Be to, valstybių narių veiksmų prieš subjektus, kuriems dar netaikytini Sąjungos lygiu priimti tam tikro sektoriaus teisės aktai, ribojimas būtų nesuderinamas su SESV 325 straipsnio, pagal kurį Sąjungai ir jos valstybėms narėms numatyta pareiga imtis priemonių prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą ir jų pažeidimus, siekiamais tikslais. Iš tikrųjų, kad Sąjungos finansinių interesų apsauga būtų veiksminga, būtina, kad atgrasantys veiksmai ir kova su sukčiavimu ir kitais pažeidimais vyktų visais lygiais, kur tokiais reiškiniais gali būti daromas poveikis šiems interesams, visų pirma todėl, kad su jais susiję subjektai dažnai veikia skirtingais lygiais (žr. 2003 m. liepos 10 d. Sprendimo Komisija prieš EIB, C‑15/00, Rink. p. I‑7281, 135 punktą). Be to, pažymėtina, kad toks yra ir kontrolės bei priežiūros agentūrų vaidmuo užtikrinant išmokų už eksportą susigrąžinimo teisėtumą.

43      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, jog Reglamento Nr. 2988/95 5 ir 7 straipsniai netaikytini, jei administracinė nuobauda gali būti skirta remiantis vien šiomis nuostatomis, o atsižvelgiant į Sąjungos finansinių interesų apsaugą siekiant tam tikriems asmenims skirti administracinę nuobaudą reikia, kad ji ir jos taikymo šiems asmenims sąlygos būtų nustatytos iki pažeidimo padarymo Sąjungos teisės aktų leidėjo priimtame tam tikrą sektorių reglamentuojančiame teisės akte, arba, jei tokie teisės aktai dar nebuvo priimti Sąjungos lygiu, kad administracinės nuobaudos skyrimas šiems asmenims būtų numatytas pagal valstybės narės, kurioje buvo atliktas šis pažeidimas, teisę.

 Dėl antrojo klausimo

44      Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar tokiomis, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamomis, aplinkybėmis, kai Sąjungos teisės aktuose dar nebuvo numatyta valstybių narių pareiga nustatyti veiksmingų sankcijų už valstybės narės patvirtintos tarptautinės kontrolės ir priežiūros agentūros išduotus klaidingus sertifikatus, pagal Reglamento Nr. 2988/95 7 straipsnį draudžiama, kad valstybės narės, remdamosi nacionalinėmis priemonėmis, šiai agentūrai taikytų sankciją kaip asmeniui, dalyvavusiam darant pažeidimą, arba kuris pagal savo pareigas „turi atsakyti“ už padarytą pažeidimą, arba asmeniui, kuris turėjo „užtikrinti, kad jis nebūtų padarytas“ šios nuostatos prasme.

45      Šiuo klausimu pažymėtina, kad išduodama klaidingą išleidimo į apyvartą sertifikatą Reglamento Nr. 3665/87 18 straipsnio prasme, kuriuo remdamasis eksportuotojas galėjo nepagrįstai gauti grąžinamąją išmoką už eksportą, valstybės narės patvirtinta tarptautinės kontrolės ir priežiūros agentūra gali būti laikoma asmeniu, dalyvavusiu darant pažeidimą Reglamento Nr. 2998/95 7 straipsnio prasme, kuriam už tai pagal šį reglamentą gali būti taikomos administracinės priemonės ir sankcijos. Ši agentūra taip pat gali būti laikoma asmeniu, kuris pagal savo pareigas turi atsakyti už padarytą pažeidimą šios nuostatos prasme, jei pagal nacionalinę teisę numatoma šios agentūros atsakomybė už jos išduotų sertifikatų finansines pasekmes.

46      Vis dėlto, kaip buvo nuspręsta šio sprendimo 43 punkte, siekiant taikyti tokią sankciją būtina, kad ši administracinė sankcija šiems asmenims būtų numatyta Sąjungos tam tikrą sektorių reglamentuojančiame akte arba, jeigu jų nėra, nacionalinės teisės akte.

47      Tačiau pagrindinėje byloje aptariamo importo metu Sąjungos teisėje nebuvo tam tikrą sektorių reglamentuojančių teisės aktų Reglamento Nr. 2988/95 prasme, kuriuose konkrečiai būtų reglamentuojamos sankcijos už kaip veika, nukreipta prieš Sąjungos finansinius interesus kvalifikuotiną tokių priežiūros agentūrų klaidingų išleidimo į apyvartą sertifikatų pateikimą.

48      Iš tikrųjų tik priėmus 2002 m. liepos 11 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1253/2002, iš dalies keičiantį 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 800/1999, nustatantį bendras išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (OL L 02, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 36 t., p. 189), jo naujame 16 d straipsnyje numatyta, kad „priežiūros agentūras patvirtinusios valstybės narės nustato veiksmingą sankcijų sistemą, taikomą tais atvejais, kai patvirtintoji priežiūros institucija išduoda klaidingą sertifikatą“.

49      Tačiau Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnyje buvo numatytos tikslios taisyklės, susijusios su eksportuotojo nepagrįstai gautų išmokų už eksportą susigrąžinimu iš eksportuotojo, bei nustatytos sankcijos už importuotojo dėl tyčia pateiktų klaidingų duomenų neteisėtai gautą naudą bei papildomos sankcijos pagal nacionalinę teisę. Pagrindinėje byloje kyla klausimas, ar nacionalinės valstybės institucijos galėjo atsisakyti susigrąžinti grąžinamąją išmoką iš eksportuotojo bei skirti jam administracinę nuobaudą ir kreiptis į priežiūros agentūrą, kuri pagal nacionalinę teisę solidariai atsakinga už dėl jos išduoto sertifikato atsiradusių finansinių pasekmių.

50      Dėl pagalbos iš Sąjungos biudžeto struktūrinių fondų ir bendros žemės ūkio politikos srityse Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad valstybių narių diskrecija dėl reikalavimo ar atsisakymo reikalauti grąžinti nepagrįstai ar neteisėtai išmokėtą pagalbą tikslingumo yra nesuderinama su šiuose sektoriuose nacionalinėms valdžios institucijoms pagal Sąjungos teisės aktus taikytina pareiga susigrąžinti nepagrįstai arba neteisėtai išmokėtą pagalbą (šiuo klausimu žr. 1983 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Deutsche Milchkontor ir kt., 205/82–215/82, Rink. p. 2633, 22 punktą bei minėto Sprendimo Vereniging Nationaal Overlegorgaan Sociale Werkvoorziening 38 punktą).

51      Iš esmės tas pats pasakytina dėl valstybių narių pareigos susigrąžinti iš eksportuotojų jų nepagrįstai gautas išmokas, numatytos Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnyje, kurio 1 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose kartu numatyta sankcija bei galimybė skirti pagal nacionalinę teisę numatytas papildomas sankcijas.

52      Iki įsigaliojant Reglamentui Nr. 1253/2002 valstybės narės neprivalėjo numatyti sankcijų priežiūros agentūroms tuo atveju, kai dėl jų išduotų klaidingų sertifikatų eksportuotojai nepagrįstai gaudavo išmokas. Vis dėlto ši aplinkybė nekliudo tam, kad valstybės narės, kaip buvo nuspręsta šio sprendimo 40 punkte, Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslais paliktų galioti arba priimtų nacionalines nuostatas su numatytomis šiems subjektams, kuriems Sąjungos teisės aktų leidėjas patikėjo kompetenciją bendradarbiauti tikrinant eksporto operacijų, kurioms taikomos išmokos iš Sąjungos biudžeto, teisėtumą, taikytinomis administracinėmis nuobaudomis. Tokios priemonės tik paskatino šiuo metu šioms valstybėms pagal 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (OL L 102, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 129), 16 d straipsnyje numatytą pareigą.

53      Darytina išvada, kad nagrinėjamomis pagrindinės bylos aplinkybėmis, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nuspręs, kad jo prašyme nurodytas 1985 m. sausio 4 d. Karaliaus dekretas taikytinas nagrinėjamoje byloje, nesant ratione temporis priežiūros agentūroms taikytinų tam tikrą sektorių reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų, valstybės narės galėjo numatyti šių agentūrų, kaip asmenų, kurie dalyvavo darant pažeidimą arba kurie pagal savo pareigas turi atsakyti už padarytą pažeidimą, solidarią atsakomybę su eksportuotoju už finansines pasekmes, atsiradusias dėl jų išduotų išleidimo į apyvartą sertifikatų, dėl kurių šis eksportuotojas, padarydamas nuostolį Sąjungos biudžetui, galėjo nepagrįstai gauti eksporto išmokas.

54      Tačiau atrodo, kad pagrindinėje byloje nacionalinės valdžios institucijos siekia, pirma, susigrąžinti iš SGS Belgium nepagrįstai gautas išmokas ir, antra, taikyti šiai priežiūros agentūrai paprastai eksportuotojams taikytinas Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte numatytas administracines sankcijas, remdamosi Reglamento Nr. 2988/95 7 straipsnio tiesioginiu veikimu ir pagal nacionalinę teisę numatyta tokios agentūros solidaria atsakomybe su eksportuotoju. Konkrečiai kalbant, anot BIRB, aplinkybė, kad priežiūros agentūra pagrindinėje byloje sąmoningai išdavė klaidingą sertifikatą, lyg ir leistų teigti, kad Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte numatytos sankcijos taikymo sąlyga yra tenkinama. Vis dėlto papildomai BIRB prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui teigia, kad net nenustačius ketinimo sukčiauti iš SGS Belgium turi būti priteista šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte numatyta nuobauda.

55      Šiuo atžvilgiu, kaip buvo pripažinta šio sprendimo 51 punkte, nepagrįstai gauta išmoka turi būti susigrąžinta iš eksportuotojo, kurio naudai ši išmoka buvo nepagrįstai sumokėta.

56      Dėl šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte numatytos sankcijos taikymo pažymėtina, kad ji taikytina tik jeigu „eksportuotojas sąmoningai pateikia melagingą informaciją“. Todėl Sąjungos teisės aktų leidėjas tiesiogiai numatė, kad sąlyga taikytina vien eksportuotojui.

57      Todėl šiomis aplinkybėmis, jeigu pagrindinėje byloje paaiškėtų, kad eksportuotojas nežinojo apie priežiūros agentūros tyčia pateiktą klaidingą išleidimo į apyvartą sertifikatą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, negalima teigti, kad šis eksportuotojas sąmoningai perdavė klaidingą informaciją Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkto prasme, ir todėl šioje nuostatoje numatyta sankcija negali būti taikoma nei eksportuotojui, nei šiai priežiūros agentūrai vadovaujantis nacionalinėje teisėje numatyta solidariosios atsakomybės taisykle.

58      Tačiau tokioje situacijoje galėtų būti taikoma Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte numatyta sankcija. Iš tikrųjų ji taikytina, net jeigu nėra eksportuotojo klaidos (žr. 2008 m. balandžio 24 d. Sprendimo AOB Reuter, C‑143/07, Rink. p. I‑3171, 17 punktą).

59      Šiuo klausimu pažymėtina, kad, viena vertus, ši sankcija skiriama tik ūkio subjektams, kurie kreipėsi dėl gražinamųjų eksporto išmokų, jei paaiškėja, kad jų prašymuose pateikta informacija yra klaidinga. Kita vertus, kadangi egzistuoja reali rizika, kad eksportuotojas, kuris dažniausiai yra paskutinis prekių perpardavimo grandinėje, gali išvengti atsakomybės, už deklaracijoje dėl galimos klaidos, neatsargumo ar sukčiavimo ankstesnėse šios grandies dalyse pateiktus netikslius duomenis, Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnyje numatyta jo atsakomybė už deklaracijos tikslumą ir priešingu atveju skirtinos sankcijos (šiuo klausimu žr. 2002 m. liepos 11 d. Sprendimo Käserei Champignon Hofmeister, C‑210/00, Rink. p. I‑6453, 42, 61 ir 62 punktus). Iš tikrųjų eksportuotojas gali laisvai pasirinkti kontrahentus ir privalo imtis tinkamų atsargumo priemonių, į su jais sudaromas sutartis įrašydamas atitinkamas sąlygas arba sudarydamas atitinkamą draudimo sutartį (minėto Sprendimo AOB Reuter 36 punktas).

60      Vis dėlto tokioje situacijoje, kai eksportuotojas, pasinaudojęs pagal Sąjungos teisės aktų reikalavimus tarptautinės kontrolės ir priežiūros agentūros išduotu išleidimo į apyvartą sertifikatu, gauna eksporto išmoką ir paaiškėja, kad agentūra per eksportuotoją pateikė klaidingą sertifikatą, pagal kurį su eksporto operacijomis susijusią riziką draudžiantis draudikas neatlygins dėl šios operacijos neįgyvendinimo atsiradusių nuostolių, pagal Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnį nedraudžiama, kad, vadovaujantis tarptautinės kontrolės ir priežiūros agentūros solidarią atsakomybę už dėl jos išduoto sertifikato atsiradusių finansinių pasekmių numatančia nacionaline nuostata, nacionalinės valdžios institucijos nuspręstų iš šios agentūros susigrąžinti dėl pagal šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą eksportuotojui taikomos sankcijos susidariusias sumas.

61      Vis dėlto reikia pažymėti, kad sankcija, nors ji ir nėra baudžiamojo pobūdžio, gali būti paskirta, tik jeigu turi aiškų ir nedviprasmišką teisinį pagrindą (žr. 2000 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Emsland‑ Stärke, C‑110/99, Rink. p. I‑11569, 56 punktą; minėto Sprendimo Käserei Champignon Hofmeister 52 punktą bei 2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo ED & F Man Sugar, C‑274/04, Rink. p. I‑3269, 15 punktą).

62      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kai tam tikrą sektorių reglamentuojančiuose Sąjungos teisės aktuose valstybėms narėms dar nebuvo numatyta pareiga nustatyti veiksmingų sankcijų tuo atveju, kai valstybės narės patvirtinta tarptautinė kontrolės ir priežiūros agentūra išdavė klaidingus sertifikatus, pagal Reglamento Nr. 2988/95 7 straipsnį nedraudžiama, kad valstybė narė tokiai agentūrai, kaip dalyvavusiam darant pažeidimą arba pagal savo pareigas atsakyti už padarytą pažeidimą turinčiam asmeniui šios nuostatos prasme, taikytų sankciją, su sąlyga, kad ji gali būti taikoma tik jeigu turi aiškų ir nedviprasmišką teisinį pagrindą, o tai įvertinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

 Dėl trečiojo klausimo

63      Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar eksporto operacijos išleidimo į apyvartą sertifikatą išdavusiai tarptautinės kontrolės ir priežiūros agentūrai pateikti tyrimo, per kurį buvo nustatytas su šia eksporto operacija susijęs pažeidimas, ataskaita, prašymas pateikti papildomus dokumentus, kuriais remiantis būtų galima patikrinti, ar tikrai prekės buvo išleistos į apyvartą, bei registruotas laiškas, kuriame šiai agentūrai skiriama sankcija už padarytą pažeidimą, yra su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susiję veiksmai, apie kuriuos pranešama atitinkamam asmeniui, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos prasme.

64      Pagrindinės bylos aplinkybėmis pažymėtina, kad jei nėra tam tikrą sektorių reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų, pagal kuriuos būtų numatyta taikyti sankcijas Sąjungos finansinius interesus pažeidusioms tarptautinėms kontrolės ir priežiūros agentūroms, valstybėms narėms priklauso nuspręsti, ar atsižvelgiant į jų kovos su sukčiavimu politiką agentūrai dėl nacionalinėje teisėje numatytos solidarios atsakomybės su eksportuotoju reikia taikyti Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte numatytą sankciją. Vis dėlto tokiu atveju valstybės narės privalo nepažeisti bendrųjų Sąjungos teisės principų bei Reglamente Nr. 2988/95 ir tam tikrą sektorių reglamentuojančiuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų bendrųjų taisyklių, susijusių su kitais subjektais.

65      Taip pat konstatuotina, kad jei nacionalinės valdžios institucijos nusprendžia taikyti šią sankciją priežiūros agentūrai dėl pagal nacionalinę teisę numatytos solidarios atsakomybės su eksportuotoju, šis sprendimas patenka į Reglamento Nr. 2988/95 taikymo sritį.

66      Kadangi Reglamente Nr. 3665/87 nenumatytos reikalavimo grąžinti nepagrįstai gautas eksporto grąžinamąsias išmokas taisyklės, reikia remtis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa (2009 m. sausio 15 d. Sprendimo Bayerische Hypotheken‑und Vereinsbank, C‑281/07, Rink. p. I 91, 16 punktas), nes ši nuostata tiesiogiai taikoma valstybėse narėse ir grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktų eksportą srityje, jei nėra šį sektorių reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų, kuriuose nustatomas trumpesnis, bet ne trumpesnis nei 3 metai, terminas, arba nacionalinės teisės aktų, kuriuose nustatomi ilgesni senaties terminai (minėto Sprendimo Handlbauer 35 punktas).

67      Pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą patraukimo atsakomybėn senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Be to, senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo.

68      Bendrąja prasme senaties terminai atlieka teisinio saugumo užtikrinimo funkciją. Ši funkcija nebūtų iki galo įgyvendinta, jei Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas senaties terminas galėtų būti nutraukiamas dėl kiekvieno nacionalinės administracijos bendro patikrinimo, neturinčio ryšio su įtariamais pažeidimais, pakankamai glaudžiai susijusiais su nurodytomis operacijomis (žr. minėto Sprendimo Handlbauer 40 punktą).

69      Vis dėlto, kai nacionalinės valdžios institucijos pateikia asmeniui ataskaitas apie nustatytą jo padarytą pažeidimą, susijusį su konkrečia eksporto operacija, prašymą pateikti su šia operacija susijusius papildomus dokumentus bei skiria jam su šia operacija susijusią sankciją, jos imasi pakankamai konkrečių veiksmų, susijusių su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos prasme.

70      Todėl į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis išleidimo į apyvartą sertifikatą išdavusiai tarptautinės kontrolės ir priežiūros agentūrai dėl konkrečios eksporto operacijos pateikti tyrimo, per kurį buvo nustatytas su šia eksporto operacija susijęs pažeidimas, ataskaita, prašymas pateikti papildomus dokumentus, kuriais remiantis būtų galima patikrinti, ar tikrai prekės buvo išleistos į apyvartą, bei registruotas laiškas, kuriame šiai agentūrai skiriama sankcija už pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį padarytą pažeidimą, yra pakankamai konkretūs, su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susiję veiksmai, apie kuriuos pranešama atitinkamam asmeniui ir kurie nutraukia patraukimo atsakomybėn senaties eigą Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos prasme

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

71      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

1.      1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 5 ir 7 straipsniai netaikytini, jei administracinė nuobauda gali būti skirta remiantis vien šiomis nuostatomis, o atsižvelgiant į Sąjungos finansinių interesų apsaugą, siekiant tam tikriems asmenims skirti administracinę nuobaudą, reikia, kad ji ir jos taikymo šiems asmenims sąlygos būtų nustatytos iki pažeidimo padarymo Sąjungos teisės aktų leidėjo priimtame tam tikrą sektorių reglamentuojančiame teisės akte arba, jei tokie teisės aktai dar nebuvo priimti Sąjungos lygiu, kad administracinės nuobaudos skyrimas šiems asmenims būtų numatytas pagal valstybės narės, kurioje buvo padarytas šis pažeidimas, teisę.

2.      Tokiomis aplinkybėmis, kaip antai pagrindinėje byloje, kai tam tikrą sektorių reglamentuojančiuose Sąjungos teisės aktuose valstybėms narėms dar nebuvo numatyta pareiga nustatyti veiksmingų sankcijų tuo atveju, kai valstybės narės patvirtinta tarptautinė kontrolės ir priežiūros agentūra išdavė klaidingus sertifikatus, pagal Reglamento Nr. 2988/95 7 straipsnį nedraudžiama, kad valstybė narė tokiai agentūrai, kaip dalyvavusiam darant pažeidimą arba pagal savo pareigas „atsakyti už padarytą pažeidimą“ turinčiam asmeniui šios nuostatos prasme, taikytų sankciją, su sąlyga, kad ji gali būti taikoma tik jeigu turi aiškų ir nedviprasmišką teisinį pagrindą, o tai įvertinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

3.      Pagrindinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis išleidimo į apyvartą sertifikatą išdavusiai tarptautinės kontrolės ir priežiūros agentūrai dėl konkrečios eksporto operacijos pateikti tyrimo, per kurį buvo nustatytas su šia eksporto operacija susijęs pažeidimas, ataskaita, prašymas pateikti papildomus dokumentus, kuriais remiantis būtų galima patikrinti, ar tikrai prekės buvo išleistos į apyvartą, bei registruotas laiškas, kuriame šiai agentūrai skiriama sankcija už pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį padarytą pažeidimą, yra pakankamai konkretūs, su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susiję veiksmai, apie kuriuos pranešama atitinkamam asmeniui ir kurie nutraukia patraukimo atsakomybėn senaties eigą Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos prasme.

Parašai.

---

* Proceso kalba: olandų.