2008 m. spalio 6 d. pareikštas ieškinys byloje Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt prieš Komisiją

(Byla T-443/08)

(2008/C 327/63)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovai: Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt, atstovaujami advokato U. Soltész

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovų reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovai ginčija 2008 m. liepos 23 d. Komisijos sprendimo K(2008) 3512 galutinis (C 48/2006, ex N 227/2006) dėl Vokietijos priemonių DHL ir Leipcigo-Halės oro uosto naudai 1 straipsnio pirmojoje dalyje padarytą konstatavimą, kad Vokietijos Leipcigo-Halės oro uostui suteikta kapitalo investicija yra valstybės pagalba oro uostui, kurią sudaro 350 mln. EUR suma.

Ieškovai nurodo septynis ieškinio pagrindus:

Pirmiausia ieškovai teigia, kad pagalbą reglamentuojančios nuostatos netaikytinos, nes oro uostas, keik tai susiję su regioninio oro uosto infrastruktūros plėtra, nėra įmonė šių nuostatų prasme.

Antra, Flughafen Leipzig/Halle GmbH yra vienintelį tikslą turinti valstybės įmonė (single purpose vehicle), kurios organizacinę struktūrą reglamentuoja privatinė teisė ir kuri dėl to, kaip visuotinai pripažįstama, negali būti laikoma pagalbos gavėja, nes valstybė ją aprūpina jos funkcijų vykdymui būtinais ištekliais.

Trečia, ginčijamas sprendimas yra prieštaringas, nes Flughafen Leipzig/Halle GmbH jame vertinama kartu kaip pagalbos gavėja ir pagalbos teikėja.

Ketvirta, 2005 m. paskelbtų gairių (1) taikymas iki jų paskelbimo atsiradusiems faktams pažeidžia atgalinio galiojimo draudimą, teisinio saugumo reikalavimą, teisėtų lūkesčių apsaugą ir lygybės principą. Ieškovų nuomone, taikytinos tik 1994 m. Komisijos gairės (2).

Be to, ieškovai teigia, kad naujos gairės prieštarauja pirminei Bendrijos teisei, nes yra netaikytinos ir prieštaringos dėl to, kad regioninių oro uostų operatoriai neturi įmonės statuso. Pagal 2005 m. gaires valstybės pagalbos taisyklės taip pat taikomos oro uostų statybai, nors pagal 1994 m. gaires šiai veiklai valstybės pagalbos taisyklės aiškiai nebuvo taikomos. Atsižvelgiant į kardinaliai priešingą senų ir naujų gairių turinį bei į 1994 m. gairių nepanaikinimą, yra neaišku, kaip teisiškai ketinama vertinti oro uostų infrastruktūros finansavimą.

Šešta, ieškovai teigia, kad Komisija padarė procedūros pažeidimą, netaikydama Reglamento Nr. 659/1999 (3) nuostatų dėl esamos pagalbos investicijoms, kurias ji pripažino pagalba.

Septinta, 2005 m. gairėms taip pat taikomas kompetencijos padalijimas tarp valstybių narių ir Komisijos, nes Komisija, peržengdama EB sutartyje nustatytas ribas, išplečia savo kompetenciją aiškindama EB 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą esminį „įmonės“ kriterijų plačiau ir dėl šio platesnio aiškinimo leisdama Bendrijos institucijoms kontroliuoti nacionalinių valdymo įstaigų kompetencijai priklausančias procedūras.

(1)  Komisijos komunikatas — Bendrijos gairės dėl oro uostų finansavimo ir valstybės pagalbos oro transporto bendrovių veiklai iš regioninių oro uostų pradėti (OL C 312, 2005, p. 1).

(2)  Komisijos komunikatas — EB sutarties 92 ir 93 straipsnių bei EEE susitarimo 61 straipsnio taikymas valstybės pagalbai aviacijos sektoriuje (OL C 350, 1994, p. 7).

(3)  1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles.