TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. liepos 2 d.

Byla F‑19/08

Kelly-Marie Bennett ir kt.

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Neterminuota sutartis, kurioje įtvirtinta nutraukimo sąlyga – Atviri konkursai – Priimtinumas – Asmens nenaudai priimtas aktas – KTĮS 8 ir 47 straipsniai – Pareiga motyvuoti – Rūpestingumo pareiga – Gero administravimo principas – Teisėti lūkesčiai – Nediskriminavimo principas – Kalbos reikalavimai – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Sąžiningo sutarčių vykdymo principas “

Dalykas:      Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo Kelly-Marie Bennett ir vienuolika kitų laikinųjų VRDT tarnautojų prašo, kiek tai susiję su trimis ieškovais, panaikinti pranešimą apie konkursą OHIM/AD/02/07, skirtą sudaryti rezervą AD 6 lygio administratoriaus pareigybei intelektinės nuosavybės srityje užimti, ir, kiek tai susiję su kitais ieškovais, panaikinti pranešimą apie konkursą OHIM/AST/02/07, skirtą sudaryti rezervo sąrašą keturioms AST 3 lygio asistento pareigybėms toje pačioje srityje užimti (OL C 300 A, p. 17 ir 50, klaidų ištaisymas: OL C 67 A, 2008, p. 2 ir 4), be to, priteisti kiekvienam ieškovui 25 000 eurų tariamai patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas: Priteisti iš VRDT kiekvienam ieškovui po 2 000 eurų žalos atlyginimo. Atmesti likusią ieškinio dalį. VRDT padengia savo pačios ir ketvirtadalį ieškovų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai padengia tris ketvirtadalius savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys, pareikštas dėl sprendimo neleisti laikyti konkurso egzaminų – Galimybė remtis pranešimo apie konkursą neteisėtumu

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Laikinojo tarnautojo įdarbinimo sutartis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)

3.      Pareigūnai – Konkursas – Konkursas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Dalyvavimo konkurse reikalavimai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio pirma pastraipa)

4.      Pareigūnai – Įdarbinimas – Procedūros – Pasirinkimas – Paskyrimų tarnybos diskrecija

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnis ir 29 straipsnio 1 dalis)

5.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Neterminuotos sutartys, kuriose įtvirtinta nutraukimo sąlyga, taikytina tik neįrašymo į rezervo sąrašą, sudarytą pasibaigus atviram konkursui, atveju – Pranešimas apie konkursą, kuriame numatytas užimtinų vietų, skaičius gerokai mažesnis, nei sudaryta minėtų sutarčių

6.      Pareigūnai – Konkursas – Dalyvavimo konkurse reikalavimai – Vienodas požiūris

7.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Sąžiningo sutarčių vykdymo principas

8.      Pareigūnai – Ieškinys – Procesinės nuostatos – Administracijos atsakomybė už tarnybinį nusižengimą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalis)

1.      Tiek išankstinis administracinis skundas, tiek ieškinys teisme pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį gali būti pateikiami dėl ieškovo nenaudai priimto akto, kuris sukelia privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir iš karto paveikti ieškovo interesus, gerokai pakeisdamas jo teisinę padėtį.

Dėl pranešimų apie konkursą pasakytina, kad, atsižvelgiant į ypatingą įdarbinimo procedūros – sudėtingos administracinės procedūros, susidedančios iš kelių, vienas su kitu glaudžiai susijusių sprendimų, – prigimtį, ieškovas gali remtis vykstant konkursui padarytais pažeidimais, įskaitant tuos, kurie galėjo kilti iš paties pranešimo apie konkursą teksto, ieškinyje dėl vėlesnio individualaus sprendimo, kaip antai sprendimas neleisti laikyti egzaminų. Išimtiniais atvejais dėl pranešimo apie konkursą taip pat gali būti paduotas ieškinys dėl panaikinimo, jeigu juo nustatomi reikalavimai, dėl kurių atmetama ieškovo kandidatūra ir dėl to tai yra jo nenaudai priimtas sprendimas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius.

(žr. 65 ir 66 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1975 m. birželio 19 d. Sprendimo Küster prieš Parlamentą, 79/74, Rink. p. 725, 5–8 punktai; 1988 m. kovo 8 d. Sprendimo Sergio ir kt. prieš Komisiją, 64/86, 71/86–73/86 ir 78/86, Rink. p. 1399, 15 punktas; 1995 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimo Komisija prieš Noonan, C‑448/93 P, Rink. p. I‑2321, 17–19 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Noonan prieš Komisiją, T‑60/92, Rink. p. II‑911, 21 punktas; 2005 m. rugsėjo 7 d. Nutarties Krahl prieš Komisiją, T‑358/03, Rink. VT p. I‑A‑215 ir II‑993, 38 punktas.

Tarnautojų Teismo praktika: 2006 m. birželio 28 d. Sprendimo Grünheid prieš Komisiją, F‑101/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑55 ir II‑A‑1‑199, 33 punktas; 2007 m. gegužės 24 d. Nutarties Lofaro prieš Komisiją, F‑27/06 ir F‑75/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 57 punktas.

2.      Dėl laikinojo tarnautojo sutarties, net ją pasirašius, gali būti paduotas skundas, atsižvelgiant į tai, kad ji gali būti nenaudinga tarnautojui.

(žr. 96 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. liepos 11 d. Sprendimo Martínez Páramo ir kt. prieš Komisiją, T‑137/99 ir T‑18/00, Rink. VT p. I‑A‑119 ir II‑639, 56 punktas; 2008 m. spalio 15 d. Sprendimo Potamianos prieš Komisiją, T‑160/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑0000 ir II‑A‑2‑0000, 21 punktas, dėl kurio pareikštas apeliacinis skundas Teisingumo Teisme (byla C‑561/08 P).

3.      Atsižvelgiant į bet kurio Europos Bendrijose organizuojamo konkurso tikslą, kuris, kaip matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio pirmos pastraipos, yra užtikrinti, kad institucijoje, įskaitant agentūras, dirbtų aukščiausio lygio gebėjimų, darbingumo ir patikimumo pareigūnai, visiškai neFatrodo nepagrįsta pranešime apie konkursą numatyti reikalavimą turėti diplomą, patvirtinantį bent trejų metų universitetines studijas, ir turėti bent trejų metų su pareigų pobūdžiu susijusios profesinės patirties.

(žr. 104 punktą)

4.      Kuomet reikia įdarbinti į laisvą vietą, Paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją atrinkti aukščiausio lygio gebėjimų, patikimumo ir darbingumo kandidatus. Šiuo atžvilgiu iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalies b punkte pavartoto žodžio „galimybės“ aiškiai matyti, kad ši institucija neturi absoliučios pareigos surengti vidinį konkursą institucijoje, o tik privalo kiekvienu atveju įvertinti, ar imantis tokios priemonės galima būtų įdarbinti asmenis, kurie atitiktų Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio reikalavimus. Taigi, administracija neprivalo laikytis Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalyje išvardytų procedūros stadijų nurodyta eiliškumo tvarka ir gali nuspręsti pereiti nuo vieno etapo prie kito, net jeigu per pirmąjį etapą ji turi tinkamų kandidatų.

(žr. 110 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2003 m. birželio 5 d. Sprendimo O’Hannrachain prieš Parlamentą, C‑121/01 P, Rink. p. I‑5539, 14 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. sausio 16 d. Sprendimo Chamier ir O’Hannrachain prieš Parlamentą, T‑97/99 ir T‑99/99, Rink. VT p. I‑A‑1 ir II‑1, 33 punktas; 2003 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Faita prieš EESRK, T‑248/02, Rink. VT p. I‑A‑281 ir II‑1365, 45 punktas.

5.      Daugeliui tarnautojų, kurie sėkmingai praėjo vidines atrankos procedūras, pasiūliusi sudaryti neterminuotas laikinojo tarnautojo sutartis, kuriose numatyta nutraukimo sąlyga, taikytina tik tuo atveju, jeigu tarnautojas nebūtų įrašytas į pasibaigus atviram konkursui sudarytą rezervo sąrašą, ir taip aiškiai įsipareigojusi palikti tarnautojus dirbti institucijoje neribotą laiką su sąlyga, kad jie bus įrašyti į tokį rezervo sąrašą, tačiau po to užimtinų pareigybių skaičių sumažinusi iki kelių vietų, o į po dviejų konkursų, – maža to, atvirų, – sudarytą tinkamumo sąrašą įtrauktų asmenų skaičių nustačiusi griežtai tokį, kiek yra užimtinų vietų, institucija iš esmės ir objektyviai sumažino šių tarnautojų, vertinamų bendrai, galimybes išvengti nutraukimo sąlygos taikymo, todėl sutartiniai įsipareigojimai, kuriuos ji prisiėmė laikinųjų tarnautojų atžvilgiu, iš dalies netenka prasmės.

Vis dėlto šis konstatavimas negali lemti šių pranešimų apie konkursą panaikinimo. Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnio penktoje pastraipoje, kurioje numatyta, jog tinkamų kandidatų sąraše, jeigu įmanoma, turi būti bent dvigubai daugiau kandidatų nei pareigybių, į kurias reikia paskirti pareigūnus, tepateikiama rekomendacija vertinimo komisijai, siekiant palengvinti Paskyrimų tarnybos sprendimų priėmimą. Be to, pranešimo apie konkursą, kuris yra bendrai taikoma priemonė, teisėtumas negali priklausyti nei nuo konkurso kandidatus su administracija saistančių sutarčių sąlygų turinio, nei nuo to, kaip ši vykdė šias sąlygas.

(žr. 116, 117, 119 ir 120 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1978 m. spalio 26 d. Sprendimo Agneessens ir kt. prieš Komisiją, 122/77, Rink. p. 2085, 22 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Dricot ir kt. prieš Komisiją, T‑159/95, Rink. VT p. I‑A‑385 ir II‑1035, 67 punktas; 1997 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Chiou prieš Komisiją, T‑225/95, Rink. VT p. I‑A‑423 ir II‑1135, 82 punktas; 2003 m. sausio 23 d. Sprendimo Angioli prieš Komisiją, T‑53/00, Rink. VT p. I‑A‑13 ir II‑73, 103 punktas.

6.      Tarnybos interesais galima pateisinti reikalavimą, kad konkurso kandidatas turėtų specialių tam tikrų Bendrijos kalbų žinių, o kalbos žinių lygis, kurio gali būti reikalaujama per įdarbinimo procedūrą, turi būti toks, kuris atitinka realius tarnybos poreikius. Be to, kiek tai susiję su institucijų vidaus funkcionavimu, visaapimančio kalbų pliuralizmo sistema lemtų rimtų valdymo problemų ir ekonominiu požiūriu būtų sunkiai įgyvendinama. Taigi ribotą vidaus komunikacijų kalbų pasirinkimą galima objektyviai pateisinti tinkamu Sąjungos institucijų ir organų funkcionavimu, ypač kai atitinkamas organas turi ribotus išteklius.

Vadinasi, kai pranešime apie konkursą pirmenybė teikiama vienai ar kelioms Bendrijų kalboms ir dėl to palankesnėje padėtyje atsiduria tie kandidatai, kurių vienos iš šių kalbų žinos yra bent patenkinamos, tai negali būti vienodo požiūrio principo pažeidimas, jeigu, viena vertus, šis skirtingas vertinimas kyla iš kiekvienam kandidatui būdingos situacijos ir, kita vertus, nebuvo nurodyta jokia konkreti aplinkybė, verčianti suabejoti reikalaujamų kalbos žinių reikšmingumu vykdant pranešime apie konkursą nurodytas pareigas.

(žr. 137, 138, 142 ir 143 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: minėto Sprendimo Küster prieš Parlamentą 16 ir 20 punktai; 1975 m. spalio 29 d. Sprendimo Küster prieš Parlamentą, 22/75, Rink. p. 1267, 13 ir 17 punktai; generalinio advokato M. Poiares Maduro išvados 2005 m. kovo 15 d. Sprendimui Ispanija prieš Eurojustą, C‑160/03, Rink. p. I‑2077, 47 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. balandžio 5 d. Sprendimo Hendrickx prieš Tarybą, T‑376/03, Rink. VT p. I‑A‑83 ir II‑379, 26 punktas.

7.      Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ir jos laikinųjų tarnautojų darbo santykiai, nors ir kyla iš sutarties, yra reguliuojami Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis ir Pareigūnų tarnybos nuostatais, todėl priskirtini viešajai teisei. Vis dėlto tai, kad laikiniesiems tarnautojams taikomas Bendrijos administracinės teisės režimas, nepašalina VRDT pareigos įgyvendinant tam tikras laikinojo tarnautojo sutarties sąlygas, papildančias šį režimą, laikytis sąžiningo sutarčių vykdymo principo, kuris yra bendras didžiajai daliai valstybių narių teisės sistemų.

Todėl VRDT, savo elgesiu palaikiusi pakankamai konkrečią daugelio laikinųjų tarnautojų viltį išlaikyti stabilią profesinę padėtį ir pasiūliusi jiems neterminuotą sutartį, kurioje įtvirtinta nutraukimo sąlyga, taikytina tik neįrašymo į pasibaigus atviram konkursui sudarytą rezervo sąrašą atveju, tačiau paskui užimtinų pareigybių skaičių sumažinusi iki kelių vietų, taip padarė tarnybinį nusižengimą, dėl kurio gali kilti jos sutartinė atsakomybė.

Tarnautojai, kurie nors ir išlaikė vidinės atrankos egzaminus ir dėl to su jais galėjo būti sudarytos neterminuotos sutartys iki jų dalyvavimo atvirame konkurse, patiria neturtinę žalą dėl jausmo, jog buvo apgauti dėl realių jų karjeros perspektyvų.

(žr. 163–165 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1960 m. liepos 15 d. Sprendimas Von Lachmüller ir kt. prieš Komisiją, 43/59, 45/59 ir 48/89, Rink. p. 933, 956.

8.      Kad kiltų administracijos atsakomybė dėl tarnybinio nusižengimo, padaryto vykdant laikinojo tarnautojo sutartimi prisiimtą sutartinį įsipareigojimą, atitinkamas laikinasis tarnautojas turi tiksliai laikytis ikiteisminės procedūros ir pirmiausia pateikti prašymą dėl žalos atlyginimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį.

To nepadarius, reikalavimai dėl žalos atlyginimo nepriimami.

Vis dėlto, kadangi dėl ginčo dalyko ir ypatybių, reikalaujančių patikslinti santykį tarp sutarties sąlygų – individualaus taikymo priemonių – ir ginčijamo pranešimo apie konkursą – bendrojo taikymo priemonės, – priimtinumo klausimas tampa itin sudėtingas, negalima kaltinti ieškovo nepateikus skundo dėl minėto pranešimo apie konkursą kartu su prašymu dėl neturtinės žalos, kurią jis tvirtina patyręs, atlyginimo. Šiuo atžvilgiu padaryta klaida yra atleistina ir geram teisingumo vykdymui prieštarautų ieškovo įpareigojimas pradėti iš naujo visą administracinę procedūrą ir prireikus teisminį procesą tam, kad gautų jo patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

(žr. 167–169 punktus)