—

Zuid-Chemie BV, atstovaujamos advokato P. Knijp,

—

Philippo’s Mineralenfabriek NV/SA, atstovaujamos advokato M. Polak,

—

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos C. Wissels ir M. Noort,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos A.-M. Rouchaud-Joët ir P. van Nuffel,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 5 straipsnio 3 punkto išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas byloje tarp trąšas gaminančios įmonės Zuid-Chemie BV (toliau – Zuid-Chemie), kurios buveinė yra Sas van Gent (Nyderlandai), ir Philippo’s Mineralenfabriek NV/SA (toliau – Philippo’s), įsteigtos Esene (Belgija), dėl pastarosios užteršto produkto, panaudoto trąšų gamyboje, tiekimo Zuid-Chemie.

3

Pagal Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalį, kuri yra II skyriaus 1 skirsnyje „Bendrosios nuostatos“:

„Pagal šį reglamentą valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose.“

4

To paties reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatoma:

„Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.“

5

Reglamento 5 straipsnyje, kuris yra II skyriaus 2 skirsnyje „Speciali jurisdikcija“, nustatyta:

„Valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl:

<…>

<…>“

6

Zuid-Chemie yra trąšas gaminanti įmonė, kuri 2000 m. liepos mėn. iš Roterdame (Nyderlandai) įsteigtos įmonės HCI Chemicals Benelux BV (toliau – HCI) nusipirko dvi produkto „micromix“ partijas.

7

HCI, kuri pati negali gaminti micromix, jį užsakė įmonėje Philippo’s, kuriai patiekė šio produkto gamybai reikalingas žaliavas, išskyrus vieną. Susitarusi su HCI, Philippo’s šią trūkstamą žaliavą, t. y. cinko sulfatą, nupirko iš G. J. de Poorter, vykdančios veiklą Poortershaven vardu Roterdame.

8

Philippo’s pagamino micromix savo gamykloje Esene, iš ten Zuid-Chemie jį ir pasiėmė.

9

Zuid-Chemie panaudojo micromix savo gamykloje Nyderlanduose įvairiose trąšų partijose ir pardavė bei išsiuntė laivais jų dalį klientams.

10

Vėliau paaiškėjo, kad iš Poortershaven nupirktame cinko sulfate buvo per daug kadmio, todėl trąšų negalima buvo naudoti arba jas buvo galima naudoti tik mažesniais kiekiais, todėl, Zuid-Chemie teigimu, ji patyrė žalą.

11

2003 m. sausio 17 d.Zuid-Chemie pareiškė ieškinį Rechtbank Middelburg (Nyderlandai) prieš Philippo’s, kuriame reikalavo pripažinti, kad Philippo’s yra atsakinga už jos patirtą žalą, įpareigoti šią įmonę sumokėti įvairias, susijusias su tariamai jos patirta žala, sumas, taip pat kompensaciją už patirtą žalą kartu su palūkanomis bei padengti bylinėjimosi išlaidas.

12

2003 m. gruodžio 10 d. Sprendimu Rechtbank Middelburg pripažino, kad neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčą pateiktoje byloje, nes Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 dalies taikymo tikslais sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“, apima ir vietą, kurioje įvyko įvykis, dėl kurio atsirado žala („Handlungsort“), ir vietą, kurioje atsirado pradinė žala („Erfolgsort“). Tačiau kalbėdamas apie vietą, kurioje atsirado pradinė žala, šis teismas nusprendė, kad Zuid-Chemie tokia žala atsirado Esene, atsižvelgiant į tai, kad šioje vietovėje ši įmonė pasiėmė užterštą produktą.

13

Gerechtshof te ‘s-Gravenhage (apeliacinis teismas) nė viena šalis neginčijo, kad Esenas yra įvykio, dėl kurio atsirado žala, vieta, nes užterštas micromix buvo pagamintas šioje vietovėje. Kalbant apie vietą, kurioje atsirado pradinė žala, pažymėtina, kad šis teismas patvirtino pirmosios instancijos sprendimą. Šiuo klausimu jis teigė, kad svarbiausias elementas buvo tariamai neleistini Philippo’s veiksmai, o ne aplinkybė, kad užterštas micromix užteršė ir Zuid-Chemie Nyderlanduose pagamintas trąšas. Taigi pastarosios patirta (pradinė) žala atsirado Esene, nes užterštas produktas jai buvo tiekiamas „iš gamyklos“.

14

Zuid-Chemie pateikė kasacinį skundą dėl Gerechtshof te ‘s-Gravenhage sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Pastarasis nusprendė, kad ginčas susijęs su sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 dalies prasme ir jos išaiškinimas reikalingas sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti.

15

Šiomis aplinkybėmis Hoge Raad der Nederlanden nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

16

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį klausimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ tokiame ginče, kaip antai pagrindinėje byloje, reiškia netinkamo produkto pristatymo pirkėjui vietą, ar jame nurodoma vieta, kurioje gaminį naudojant įprastai tiems tikslams, kuriems jis skirtas, atsirado pradinė žala.

17

Siekiant atsakyti į šį klausimą reikia priminti, pirma, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos turi būti aiškinamos autonomiškai, atsižvelgiant į jo sistemą ir tikslus (be kita ko, žr. 2008 m. spalio 2 d. Sprendimo Hassett ir Doherty, C-372/07, Rink. p. I-7403, 17 punktą; taip pat 2009 m. balandžio 23 d. Sprendimo Draka NK Cables ir kt., C-167/08, Rink. p. I-3477, 19 punktą).

18

Antra, kadangi nuo šiol valstybių narių tarpusavio santykiuose 1968 m. rugsėjo 27 d. Konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (OL L 299, 1972, p. 32), iš dalies pakeistą konvencijomis, susijusiomis su naujų valstybių narių prisijungimu prie šios konvencijos (toliau – Briuselio konvencija), pakeičia Reglamentas Nr. 44/2001, Teisingumo Teismo pateiktas Briuselio konvencijos nuostatų išaiškinimas taikomas ir šio reglamento nuostatoms, kai šias nuostatas galima laikyti lygiavertėmis.

19

Šioje byloje svarbios Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos pakartoja tą pačią sistemą kaip ir Briuselio konvencijos, be to, jos suformuluotos vienodai. Atsižvelgiant į šį vienodumą svarbu užtikrinti pagal Reglamento Nr. 44/2001 devynioliktą konstatuojamąją dalį šių dviejų teisės aktų aiškinimo tęstinumą (žr. minėto sprendimo Draka NK Cables ir kt. 20 punktą bei 2009 m. gegužės 14 d. Sprendimo Ilsinger, C-180/06, Rink. p. I-3961, 58 punktą).

20

Primintina, kad Teisingumo Teismas, aiškindamas Briuselio konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, jau konstatavo, kad šios konvencijos II skirsnyje numatyta bendros jurisdikcijos priskyrimo sistema yra pagrįsta principu, nustatytu jos 2 straipsnio pirmojoje pastraipoje, pagal kurią Susitariančiojoje valstybėje nuolatinę gyvenamąją vietą turintiems asmenims, kad ir kokia būtų jų pilietybė, byla keliama tos valstybės teismuose (2004 m. birželio 10 d. Sprendimo Kronhofer, C-168/02, Rink. p. I-6009, 12 punktas).

21

Remiantis leidžiančia nukrypti nuo šio pagrindinio principo nuostata, jog jurisdikcija priklauso nuo atsakovo gyvenamosios vietos, Briuselio konvencijos II skirsnio 2 skyriuje numatyti tam tikri specialios jurisdikcijos priskyrimo atvejai, tarp kurių yra ir šios konvencijos 5 straipsnio 3 punktas (minėto sprendimo Kronhofer 13 punktas).

22

Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad specialios jurisdikcijos taisyklės yra aiškintinos siaurai, neleidžiant jų aiškinti plačiau nei tai aiškiai numatyta šioje konvencijoje (žr. minėto sprendimo Kalfelis 19 punktą; 2004 m. sausio 15 d. Sprendimo Blijdenstein, C-433/01, Rink. p. I-981, 25 punktą ir minėto sprendimo Kronhofer 14 punktą).

23

Tačiau iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad tuo atveju, kai vieta, kurioje atsitiko įvykis, dėl kurio gali kilti deliktinė arba kvazideliktinė atsakomybė, ir vieta, kurioje dėl šio įvykio atsirado žala, nesutampa, Briuselio konvencijos 5 straipsnio 3 punkte esanti formuluotė „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ reiškia žalos atsiradimo vietą ir įvykio, dėl kurio žala atsirado, vietą, todėl atsakovui ieškinys gali būti pareiškiamas ieškovo nuožiūra vienos iš šių dviejų vietų teisme (be kita ko, žr. 1976 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Bier, vadinamo „Mines de potasse d’Alsace“, 21/76, Rink. p. 1735, 24 ir 25 punktus; 2002 m. spalio 1 d. Sprendimo Henkel, C-167/00, Rink. p. I-8111, 44 punktą; 2004 m. vasario 5 d. Sprendimo DFDS Torline, C-18/02, Rink. p. I-1417, 40 punktą ir minėto sprendimo Kronhofer 16 punktą).

24

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pabrėžė, kad specialios jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Briuselio konvencijos 5 straipsnio 3 punkte, pagrįsta ypač glaudaus ryšio tarp ginčo ir vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismo, o tai pateisina jurisdikcijos priskyrimą pastarajam dėl gero teisingumo administravimo ir naudingo proceso organizavimo priežasčių (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Mines de potasse d’Alsace 11 punktą; 1990 m. sausio 11 d. Sprendimo Dumez France ir Tracoba, C-220/88, Rink. p. I-49, 17 punktą; 1995 m. kovo 7 d. Sprendimo Shevill ir kt., C-68/93, Rink. p. I-415, 19 punktą bei 1995 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Marinari, C-364/93, Rink. p. I-2719, 10 punktą). Iš tiesų vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teisėjas paprastai turi geriausią galimybę priimti sprendimą, be kita ko, dėl ginčo artumo ir įrodymų administravimo paprastumo (žr. minėto sprendimo Henkel 46 punktą).

25

Pagrindinės bylos šalims aišku, kaip teigiama šio sprendimo 13 punkte, kad Esenas yra vieta, kur atsitiko įvykis, dėl kurio atsirado žala („Handlungsort“), bet jos nesutaria dėl vietos, kurioje atsirado žala („Erfolgsort“), nustatymo.

26

Pastaroji vieta pagal šio sprendimo 23 punkte minėtą teismo praktiką yra vieta, kur atsitiko įvykis, dėl kurio gali kilti deliktinė arba kvazideliktinė atsakomybė ir atsirasti žala.

27

Tačiau vietos, kurioje atsirado žala, nereikėtų painioti su vieta, kurioje atsitiko įvykis, padaręs žalą pačiam produktui; tai iš tiesų yra vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis. Tačiau vieta, kurioje „žala materializavosi“ (žr. minėtų sprendimų Mines de potasse d’Alsace 15 punktą bei Shevill ir kt. 21 punktą), yra vieta, kur žalą sukėlęs įvykis atskleidžia žalingą poveikį, t. y. vieta, kur netinkamo produkto padaryta žala konkrečiai pasireiškia.

28

Reikia priminti, kad teismo praktika aiškiai atskiria žalą nuo ją sukėlusio įvykio, šiuo atžvilgiu nusprendžiant, kad reikia atsižvelgti į deliktinę ar kvazideliktinę atsakomybę tik su sąlyga, jei galima nustatyti priežastinį ryšį tarp šių dviejų elementų (žr. minėto sprendimo Mines de potasse d’Alsace 16 punktą).

29

Atsižvelgiant į pateiktus svarstymus, vieta, kurioje atsirado žala, gali būti tik Zuid-Chemie gamykla Nyderlanduose, kur micromix – šiuo atveju netinkamas produktas – buvo perdirbtas į trąšas, taip padarant turtinę žalą Zuid-Chemie, didesnę nei pačiam micromix padaryta žala.

30

Be to, reikia priminti, kad Nyderlandų teismų praktikos esmė taip leidžia Zuid-Chemie, be kita ko, dėl šio sprendimo 24 punkte nurodytų priežasčių kreiptis į geriausiai sprendimą galintį priimti teismą ir taip naudingiausiai veikti specialiosios jurisdikcijos taisyklei, nustatytai Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkte.

31

Šiuo klausimu naudinga priminti, kad Teisingumo Teismas, aiškindamas Briuselio konvencijos 5 straipsnio 3 punktą taip, kad ši nuostata numato ne tik vietą, kurioje atsitiko žalą sukėlęs įvykis, bet ir vietą, kurioje atsirado žala, nusprendė, jog pasirinkus tik vietą, kur atsitiko žalą sukėlęs įvykis, daugeliu atveju būtų painiojami šios konvencijos 2 straipsnyje ir 5 straipsnio 3 punkte nurodyti jurisdikcijos atvejai taip, kad pastaroji nuostata prarastų naudingą poveikį (žr. minėtų sprendimų Mines de potasse d’Alsace 15 ir 20 punktus bei Shevill ir kt. 22 punktą). Iš tiesų tokie svarstymai, susiję su jurisdikcijos painiojimu, gali būti taip pat taikomi prireikus neatsižvelgiant į žalos atsiradimo vietą, kuri nesutampa su vieta, kur atsitiko įvykis, dėl kurio atsirado žala.

32

Iš pateiktų svarstymų matyti, kad Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokio ginčo, kaip antai pagrindinėje byloje, atveju sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ reiškia vietą, kur atsirado pradinė žala dėl įprasto produkto naudojimo tiems tikslams, kuriems jis skirtas.

33

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta, kad Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ reiškia vietą, kur atsirado pradinė žala dėl įprasto produkto naudojimo tiems tikslams, kuriems jis skirtas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar tai turi būti fizinė žala asmenims ar daiktams, ar (šiuo etapu) galima kalbėti vien apie finansinę žalą.

34

Šiuo klausimu reikia priminti, kaip buvo pasakyta šio sprendimo 9 ir 10 punktuose, kad Zuid-Chemie užterštą micromix perdirbo į trąšas, dėl ko šios tapo naudotinos mažesniais kiekiais arba visai nenaudotinos, ir dėl to patyrė žalą.

35

Zuid-Chemie patirtą pradinę žalą sudaro fizinė žala daiktams, todėl reikia konstatuoti, kad klausimas, ar šiuo etapu vien finansinės žalos pakanka šio sprendimo 32 punkte nurodytam aiškinimui, yra hipotetinis.

36

Atsižvelgiant į šią išvadą ir Teisingumo Teismui suteiktą kompetenciją, kuri prisideda prie teisingumo valstybėse narėse administravimo ir nėra skirta formuluoti konsultacines nuomones dėl bendrų ar hipotetinių klausimų (2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo ZF Zefeser, C-62/06, Rink. p. I-11995, 15 punktas), į antrąjį klausimą atsakyti nereikia.

37

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokio ginčo, kaip antai pagrindinėje byloje, atveju sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ reiškia vietą, kur atsirado pradinė žala dėl įprasto produkto naudojimo tiems tikslams, kuriems jis skirtas.