—

Har Vaessen Douane Service BV, atstovaujamos advokatų R. N. van der Paardt ir C. Bouwmeester,

—

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos C. Wissels ir M. de Mol,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos S. Schønberg ir M. van Beek,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL L 105, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 1 t., p. 419), iš dalies pakeisto 1991 m. lapkričio 7 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3357/91 (OL L 318, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių kalba, 2 sk., 4 t., p. 236, toliau – iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 918/83), 27 straipsnio išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas ginče tarp Har Vaessen Douane Service BV (toliau – Har Vaessen), pagal Nyderlandų teisę Nyderlanduose įsteigtos bendrovės, ir Staatssecretaris van Financiën dėl pastarojo atsisakymo Har Vaessen taikyti iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnyje numatytą atleidimą nuo muitų, kiek tai susiję su kompaktinių diskų ir magnetinių juostų importu.

3

Reglamento Nr. 918/83 I skyriuje „Atleidimas nuo importo muitų“ esančio 27 straipsnio pradinė versija suformuluota taip:

„Atsižvelgiant į 28 straipsnį, laišku ar pašto siuntiniu siunčiamas gavėjui siuntas, kurių bendra vertė neviršija 10 (eurų), leidžiama įvežti be importo muitų.“

4

Šią nuostatą iš dalies pakeitė 1983 m. liepos 29 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2287/83, nustatantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 127 straipsnio įgyvendinimo nuostatas (OL L 220, p. 12). Reglamento Nr. 2287/83 1 straipsnyje pabrėžiama:

„Pagrindinio reglamento 27 straipsnyje nustatytas atleidimas nuo muitų taikomas tik pašto siuntoms, siunčiamoms laiškais ar siuntiniais tiesiogiai iš trečiosios šalies fiziniam ar juridiniam asmeniui Bendrijoje.“

5

Reglamento Nr. 918/83 27 straispnio pakeitimo priežastis matyti iš Reglamento Nr. 2287/83 trečios konstatuojamosios dalies:

„kadangi, norint išvengti, kad prekybos įmonės negautų pelno iš (Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnyje numatyto atleidimo nuo muitų) sukurdamos ad hoc veiklą ar dirbtinai pakeisdamos egzistuojančią veiklą taip iškreipdamos konkurenciją vidaus rinkoje; kadangi siekiant išvengti šio iškraipimo minėtoms siuntoms galima netaikyti atleidimo nuo importo muitų, jei prieš išleidžiant jas į laisvą apyvartą siuntoms taikoma kita muitinės procedūra; kadangi todėl atleidimas nuo muitų turi būti taikomas tik aptariamoms siuntoms, išsiųstoms tiesiogiai iš trečiosios šalies fiziniam ar juridiniam asmeniui Bendrijoje.“

6

Reglamento Nr. 3357/91 1 straipsniu panaikinamas Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnyje numatytas apsiribojimas tik pašto siuntomis.

7

Šio reglamento pirma konstatuojamoji dalis šiuo klausimu taip pateisina Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnio pakeitimą:

„kadangi, norint, kad administracinis supaprastinimas, numatytas <…> reglamento (EEB) Nr. 918/83 <…>, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 4235/88 <…>, 27 straipsnyje, būtų veiksmingas, jį būtina taikyti visoms importuojamoms menkaverčių prekių siuntoms.“

8

Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnyje dabar numatyta:

„Vadovaujantis 28 straipsniu, visas menkaverčių prekių siuntas, išsiųstas tiesiai iš trečiosios šalies gavėjui Bendrijoje, leidžiama įvežti be importo muitų.

„Menkavertės prekės“ – tai prekės, kurių savoji vertė kiekvienoje siuntoje neviršija 22 (eurų).“

9

Har Vaessen yra transporto bendrovė, kuri Nyderlanduose įsteigtos bendrovės ECS Media BV (toliau – ECS) vardu teikė deklaracijas kompaktiniams diskams ir magnetinėms juostoms (toliau – prekės) išleisti į laisvą apyvartą nuo 1998 m. lapkričio 12 d. iki 1999 m. spalio 28 dienos.

10

Šias prekes, kurių savoji vertė buvo mažesnė nei 22 eurai, individualūs klientai iš anksto užsisakė iš ECI voor Boeken en Platen BV (toliau – ECI), ECS patronuojančios bendrovės, taip pat įsteigtos Nyderlanduose. Pagal sutartį tarp ECS ir ECI, pastaroji perdavė užsakymus ECS, kuri paruošė prekes išsiųsti iš platinimo centro Šveicarijoje. Prekės, kaip rinktinė siunta, kartu su dokumentu T buvo perduotos Har Vaessen pervežti į platinimo centrą Nyderlanduose, iš kurio Nyderlandų įmonė PTT Post BV (toliau – PTT) jas pristatė kiekvienam klientui.

11

Ant kiekvieno atskiro siuntinio buvo nurodytas kliento, kuriam jis skirtas, vardas ir pristatymo lapelis, reikalingas atsiskaitant už prekę.

12

Har Vaessen, deklaruodama prekių išleidimą į laisvą apyvartą, prašė pritaikyti atleidimą nuo muitų pagal iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnį, bet prašymas nebuvo patenkintas. Pagal 1999 m. gruodžio 29 d. pranešimą apie mokesčio dydį dėl šio fakto jai buvo nurodyta sumokėti 436907,60 NLG, t. y. apie 198260,02 euro muitą.

13

Po to, kai Har Vaessen pateiktas skundas nebuvo patenkintas, o Staatssecretaris van Financiën palaikė nurodymą sumokėti muitą, ši bendrovė pateikė skundą dėl šio sprendimo Tariefcommissie (tarifų komisija), kurią vykstant procesui pakeitė Gerechtshof te Amsterdam.

14

Šis teismas atmetė Har Vaessen prašymą, nes ECI, o ne individualiai užsakymus pateikę klientai turi būti laikoma pagrindinėje byloje aptariamų prekių gavėja iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnio prasme. Iš tiesų šie klientai nedalyvavo deklaravimo procedūroje muitinėje, nebuvo nei skolos muitinei debitoriai, nei išsiųstų prekių savininkai. Šiomis aplinkybėmis šis teismas padarė išvadą, kad pagrindinėje byloje aptariamos prekės nebuvo tiesiogiai išsiųstos individualiems klientams, kaip gavėjams, iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnio prasme.

15

Har Vaessen pateikė kasacinį skundą dėl šio sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

16

Hoge Raad der Nederlanden abejoja, ar atleidimas nuo muitų gali būti taikomas rinktinei siuntai, kaip antai aptariamai pagrindinėje byloje, dėl dviejų priežasčių.

17

Pirma, jei rinktinė siunta, aišku, sudaryta iš skirtingų prekių, kurios individualiai yra menkavertės ir kurių kiekvienos galutinė paskirties vieta yra skirtinga, administracinio supaprastinimo tikslas, kuris pateisina iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnyje numatyto atleidimo nuo muitų taikymą, tokiu atveju nėra įdomus, nes muitų surinkimo sąnaudos nėra didesnės nei bendrai surinktinas muitas.

18

Antra, norint užkirsti kelią piktnaudžiavimui iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnyje numatytu atleidimu nuo muitų sąvoka „išsiųstos tiesiai“ turi būti suprantama kaip apribota ta aplinkybe, jog prekių gavėjo sutarties partneris įsisteigęs trečiojoje valstybėje. Tačiau pagrindinėje byloje kalbama apie siuntą, sudarytą iš skirtingų prekių, kurių Nyderlanduose reziduojantys gavėjai yra taip pat šioje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės klientai.

19

Šiomis aplinkybėmis Hoge Raad der Nederlanden nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

20

Šiais dviem prejudiciniais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar aplinkybė, pirma, kad pagrindinėje byloje aptariamos prekės, kurių vertė mažesnė nei 22 eurai, pristatytos į muitinę kaip rinktinė siunta, kurios vertė didesnė nei numatyta iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnyje, ir, antra, kad užsakiusių prekes klientų sutarties partneris, t. y. ECI, įsteigtas Bendrijoje, kliudo šioms prekėms taikyti šioje nuostatoje numatytą atleidimą nuo muito.

21

Pirma, reikia priminti, kad nuostatos, suteikiančios atleidimą nuo muitų, aiškinamos pagal jų formuluotę (pagal analogiją žr. 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Olasagasti ir kt., C-47/95 – C-50/95, C-60/95, C-81/95, C-92/95 ir C-148/95, Rink. p. I-6579, 20 punktą).

22

Šiuo atveju iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnyje skelbiama, kad menkaverčių, t. y. pigesnių nei 22 eurai, prekių siuntos, išsiųstos tiesiai iš trečiosios šalies gavėjui Bendrijoje, gali būti atleidžiamos nuo muitų.

23

Pagal šią nuostatą viena iš atleidimo nuo muitų taikymo sąlyga yra susijusi su siunčiamų prekių verte, t. y. jos turi būti pigesnės nei 22 eurai.

24

Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimo matyti, kad pagrindinėje byloje aptariamos siuntos, kurių atžvilgiu Nyderlandų institucijos atsisakė taikyti atleidimą nuo muitų pagrįsdamos tuo, kad jų bendra vertė didesnė nei 22 eurai, buvo sudarytos iš siuntinių, kurių kiekvieno atskirai vertė mažesnė nei 22 eurai, surinktų į vieną siuntą siekiant išleisti į laisvą apyvartą Bendrijoje. Pirmiausia šie surinkti siuntiniai buvo išsiųsti į PTT platinimo centrą iš kurio PTT juos atskirai turėjo paskirstyti ECI klientams.

25

Kaip pabrėžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šiomis aplinkybėmis, siekiant taikyti iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnį, reikia atižvelgti į pagrindinėje byloje aptariamų siuntų vertę pagal prekių gavėjų, t. y. ECI ar PTT klientų, tapatybę.

26

Šiuo atveju neginčyta, kad ant kiekvieno siuntinio nuo tada, kai juos gavo Har Vaessen, buvo nurodytas ECI kliento adresas.

27

Tačiau Nyderlandų vyriausybė pabrėžia, kad pagrindinėje byloje aptariamos deklaracijos 8 langelyge kaip siuntinių gavėjas nurodytas PTT.

28

Pats šis argumentas nėra svarbus. Iš tiesų, išskyrus aplinkybę, kad gali būti klaida, iš bylos medžiagos matyti, kaip pabrėžia generalinė advokatė išvados 34 punkte, kad ECI klientų, kuriems skirti atskiri siuntiniai, sąrašas buvo pridėtas prie pagrindinėje byloje aptariamos deklaracijos.

29

Be to, siuntinyje esančios prekės skirtos panaudoti tik ECI klientui, kuris yra individualus gavėjas. Iš tiesų prekes individualiai užsisakė ECI klientai, kurie todėl gali būti laikomi vartotojais, priešingai nei Har Vaessen ir PTT, kurie, būdami vežėjai, yra tik gabenimo grandinės, jungiančios ECI ir jos klientus, galutinius prekių gavėjus, grandis.

30

Todėl pagrindinėje byloje aptariamos siuntos turi būti laikomos skirtingais siuntiniais, kurių vertė mažesnė nei 22 eurai, o jų gavėjai yra ECI klientai, ir joms gali būti taikomas iš dalies pakeisto Reglamento Nr.918/83 27 straipsnyje numatytas atleidimas nuo muitų.

31

Šį aiškinimą patvirtina iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnio formuluotė, kurioje nenumatytas joks skirtumas tarp prekių gabenimo būdų atleidimo nuo muitų tikslais, t. y. pagrindinėje byloje nereikia nuspręsti, kad ECI klientai nėra prekių gavėjai, jei tos prekės išvežamos iš trečiosios valstybės ar joms negali būti taikomas atleidimas nuo muitų.

32

Iš tiesų, kadangi pradinėje Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnio formuluotėje apribotas atleidimo nuo muitų taikymas prekių siuntoms, kurių vertė mažesnė nei 10 eurų ir jos siunčiamos paštu, Reglamento Nr. 3357/91 1 straipsnyje panaikinta sąlyga, susijusi su siuntimo būdu, t. y. vežant kitu būdu taip pat gali būti taikomas iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnyje nustatytas atleidimas nuo mokesčio. Taigi, jei prekes gabena siuntėjas, kaip antai Var Haessen, kuris dėl logistinių priežasčių sugrupuoja individualius siuntinius prieš juos pristatydamas į muitinę, šių prekių atžvilgiu neturėtų būti panaikinta galimybė taikyti atleidimą nuo muitų, nes nors jos nesiunčiamos paštu, atitinka iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnio reikalaujamas sąlygas.

33

Be to, šis aiškinimas atitinka šio 27 straipsnio tikslą, nurodytą Reglamento Nr. 3357/91 pirmoje konstatuojamoje dalyje, t. y. kad šioje nuostatoje numatytas muitinės procedūrų administracinis supaprastinimas.

34

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Europos Sąjungos Taryba, priimdama nuostatas, numatančias atleidimą nuo muitų, be kita ko, turi atsižvelgti į sunkumus, su kuriais susidurs nacionalinės muitinės (pagal analogiją žr. 1998 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Schoonbroodt, C-247/97, Rink. p. I-8095, 23 punktą).

35

Jei toks administracinis supaprastinimas, kaip pastabose nurodo Nyderlandų vyriausybė, gali apimti situacijas, kai muitų surinkimo sąnaudos didesnės nei patys muitai, šis tikslas gali apimti ir kitas situacijas.

36

Taigi, atsisakymo iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnyje nustatytą atleidimą nuo muitų taikyti siuntoms, kaip antai aptariamoms pagrindinėje byloje, ir to, kad individualių suntinių vertė yra mažesnė nei 22 eurai, pasekmės būtų tokios, jog siuntėjas į muitinę turėtų pristatyti kiekvieną siuntinį atskirai tam, kad būtų pritaikytas atleidimas nuo muitų.

37

Taip pat netaikant atleidimo nuo muitų pagrindinėje byloje aptariamoms siuntoms nacionalinės muitinės turėtų nustatyti bendrą siuntos, sudarytos iš daugelio prekių, mutinės vertę. Tokia situacija taip pat neatitinka administracinio supaprastinimo, kurio siekia Bendrijos teisės aktų leidėjas, tikslo.

38

Todėl aplinkybė, kad pagrindinėje byloje aptariami siuntiniai, kurių individuali vertė mažesnė nei 22 eurai, į muitinę pristatomi sugrupuoti, kad būtų siunčiami į Bendriją, nekliudo taikyti jiems atleidimo nuo muitų, nes nuo jų išsiuntimo iš trečiųjų valstybių kiekvieno siuntinio gavėjas yra nustatytas.

39

Tačiau iš Reglamento Nr. 2287/83 trečios konstatuojamosios dalies matyti, kad atleidimas nuo muitų netaikomas, jei piktnaudžiaujama teise.

40

Tai iš esmės pabrėžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas antrajame prejudiciniame klausime, pažymėdamas, kad jo nagrinėjamoje byloje išleistinų į laisvą apyvartą prekių gavėjo sutarties partneris, t. y. ECI, įsteigtas Bendrijoje, o ne trečiojoje išgabenimo valstybėje.

41

Pirma, reikia konstatuoti, kad pačiame iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnio tekste prekių gavėjų sutarčių partnerių atžvilgiu nenumatyta sąlyga įsisteigti ne Bendrijos teritorijoje, kad būtų taikomas atleidimas nuo muitų.

42

Antra, reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr.2287/83 trečią konstatuojamąją dalį, norint išvengti piktnaudžiavimo atleidimu nuo muitų ir iš jo kylančio konkurencijos iškraipimo, atleidimo nuo importo muitų galima netaikyti prekių siuntoms, kurioms prieš išleidžiant į laisvą apyvartą buvo taikoma kita muitinės procedūra. Todėl atleidimas nuo muitų turi būti taikomas tik siuntoms, išsiųstoms tiesiogiai iš trečiosios valstybės fiziniam ar juridiniam asmeniui Bendrijoje.

43

Tačiau vien aplinkybė, kad ECI įsteigta Bendrijoje, neleidžia nuspręsti, jog pagrindinėje byloje aptariamoms prekėms buvo taikoma kita muitinės procedūra prieš jas išleidžiant į laisvą apyvartą Bendrijoje. Bet kuriuo atveju ir nepažeidžiant nacionalinio teismo patikrinimo šiuo klausimu iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos nematyti, kad taip buvo pagrindinėje byloje aptariamų siuntų atveju.

44

Tačiau Nyderlandų vyriausybė teigia, kad pagrindinės bylos aplinkybėmis piktnaudžiavimas teise pasireiškė ne tiek atleidimo nuo muitų taikymu, kiek ECI siekimu būti atleistai nuo apyvartos mokesčio. Nyderlandų muitinės kodekso 101 straipsnyje iš esmės numatyta, kad prekės, kurioms taikomas iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnyje numatytas atleidimas nuo muitų, taip pat atleidžiamos nuo apyvartos mokesčio; ECI, pirmiausia norėdama pasinaudoti atleidimu nuo muitų, o vėliau – su juo susijusiu atleidimu nuo apyvartos mokesčio, rėmėsi tuo, kad platinimo centras yra ne Bendrijoje. Taip ši įmonė galėjo įgyti finansinį pranašumą, kuris iškreiptų konkurenciją kitų įmonių, veikiančių tame pačiame sektoriuje ir siunčiančių prekes savo klientams iš Bendrijos teritorijos, atžvilgiu.

45

Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad Nyderlandų vyriausybės pateiktu iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnio aiškinimu siekiama kliudyti piktnaudžiauti atleidimu nuo apyvartos mokesčio, o ne atleidimu nuo muitų, numatytu šioje nuostatoje.

46

Tačiau, pirma, kaip priminė generalinė advokatė išvados 56–60 punktuose, pati Nyderlandų Karalystė pasirinko atleidimo nuo apyvartos mokesčio sistemą, susijusią su iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnyje nustatyto atleidimo nuo muitų taikymu. Antra, Nyderlandų vyriausybės pastabose cituotoje Bendrijos teismo praktikoje siūloma leisti valstybėms narėms netaikyti mokestinio pranašumo pridėtinės vertės mokesčio srityje, jei juo būtų piktnaudžiaujama. Todėl kova su piktnaudžiavimu atleidimo nuo apyvartos mokesčio srityje neturėtų būti remiamasi aiškinant iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnį.

47

Be to, kalbant apie tariamą konkurencijos iškraipimą, pagrindinėje byloje naudingą ECI, reikia konstatuoti, kad įmonės pasirinkimas siųsti prekes iš trečiosios valstybės būtinai apima prekių gabenimo išlaidas ir muitinės importo procedūrą, o tame pačiame sektoriuje veikiančios įmonės, kurios siunčia prekes Bendrijos muitų teritorijoje, to nepatiria.

48

Todėl ir nepažeidžiant prašymą priimti prejudicinį sprendima pateikusio teismo patikrinimo šiuo klausimu negalima drausti taikyti iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnyje numatyto atleidimo nuo muitų pagrindinės bylos aplinkybėmis tik todėl, kad ECI įsteigta Bendrijoje.

49

Iš to, kas pasakyta, aišku, kad iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 918/83 27 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiama rinktinei prekių siuntai, kurios bendra vertė didesnė nei 27 straipsnyje nustatyta riba, bet, vertinant atsikirai, prekės yra menkavertės, taikyti atleidimo nuo importo muito, su sąlyga, kad rinktinės siuntos kiekvienas siuntinys būtų individualiai adresuotas gavėjui Bendrijoje. Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad gavėjo sutarties partneris pats įsteigtas Bendrijoje, nėra svarbi, nes prekės išgabentos tiesiai iš trečiosios valstybės šiems gavėjams.

50

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, iš dalies pakeisto 1991 m. lapkričio 7 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3357/91, 27 straipsniu nedraudžiama rinktinei prekių siuntai, kurios bendra vertė didesnė nei 27 straipsnyje nustatyta riba, bet, vertinant atsikirai, prekės yra menkavertės, taikyti atleidimo nuo importo muito, su sąlyga, kad rinktinės siuntos kiekvienas siuntinys būtų individualiai adresuotas gavėjui Europos Bendrijoje. Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad gavėjo sutarties partneris pats įsteigtas Europos bendrijoje, nėra svarbi, nes prekės išgabentos tiesiai iš trečiosios valstybės šiems gavėjams.