1

2002 m. gruodžio 9 d. ieškovė Lancôme parfums et beauté & Cie SNC, remdamasi iš dalies pakeistu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1), Vidaus rinkos derinimo tarybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pateikė Bendrijos prekių ženklo paraišką.

2

Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo COLOR EDITION.

3

Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 3 klasei ir atitinka tokį aprašymą: „Kosmetikos ir grimo preparatai“.

4

2004 m. vasario 11 d. prašomas prekių ženklas įregistruotas ir apie jį buvo paskelbta 2004 m. balandžio 19 d.Bendrijos prekių ženklų biuletenyje.

5

2004 m. gegužės 12 d. advokatų kontora Norton Rose Vieregge pateikė prašymą pripažinti žodinio prekių ženklo COLOR EDITION registraciją negaliojančia, kuris grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punktu ir to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais.

6

2005 m. gruodžio 21 d. Anuliavimo skyrius atmetė prašymą pripažinti žodinio prekių ženklo COLOR EDITION registraciją negaliojančia.

7

2006 m. vasario 9 d. advokatų kontora CMS Hasche Sigle, Norton Rose Vieregge teisių perėmėja, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais pateikė apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.

8

2007 m. vasario 26 d. Sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT antroji apeliacinė taryba apeliaciją patenkino.

9

Ginčijamas sprendimas grindžiamas toliau išdėstytais motyvais. Pirmiausia Apeliacinė taryba nurodė, kad CMS Hasche Sigle pateikta apeliacija yra priimtina pagal Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies a punktą, nes Reglamentas Nr. 40/94 neišskiria, kaip nurodo ieškovė, galėjimo ir suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme, o Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais siekiama bendrojo intereso, kuris pateisintų tai, jog minėtu straipsniu grindžiamus prašymus pripažinti registraciją negaliojančia galėtų pateikti kuo daugiau asmenų. Toliau Apeliacinė taryba padarė išvadą, jog žodinis prekių ženklas COLOR EDITION yra apibūdinamasis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme tiek, kiek žodžių „color“ ir „edition“ derinį suinteresuotoji visuomenė iš karto ir tiesiogiai suvokia kaip nurodantį skirtingų atspalvių kosmetikos ar grimo preparatų asortimentą ir tiek, kiek šie žodžiai gali būti vartojami konkurentų apibūdinant tam tikras jų prekių savybes, ir todėl turi likti visiems prieinami. Galiausiai Apeliacinė taryba nurodė: kadangi nagrinėjamas žodinis prekių ženklas yra apibūdinamasis, jis neturi ir skiriamųjų požymių Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme.

10

Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

11

VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:

12

Ieškinį ieškovė grindžia trimis pagrindais, susijusiais su atitinkamai Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies a punkto, 7 straipsnio 1 dalies c punkto ir 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

13

Dėl pirmojo pagrindo ieškovė nurodo, kad pripažindama priimtinu CMS Hasche Sigle prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, kai pastaroji net neįrodė suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme, Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies a punktą.

14

Šiam tvirtinimui pagrįsti ieškovė nurodo, pirma, kad Apeliacinė taryba negalėjo tvirtinti, jog suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme sąvoka yra numanomai įtraukta į Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies a punkto formuluotę. Ieškovės nuomone, šis tvirtinimas pažeidžia bendrąjį teisės principą, pagal kurį suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme turi būti įrodytas visų ieškinių atveju.

15

Suinteresuotumo pareikšti ieškinį visų ieškinių atveju reikalavimas išplaukia, pirma, iš Reglamento Nr. 40/94 procedūrinių nuostatų. Ieškovės nuomone, kadangi suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme reikalavimas aiškiai neišplaukia iš Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies a punkto formuluotės, Apeliacinė taryba turėjo, vadovaudamasi Reglamento Nr. 40/94 79 straipsniu, remtis valstybėms narėms taikomais bendraisiais teisės principais. Taigi visose valstybėse narėse be išimčių pareikšti ieškinį teisme gali tik teisėtai suinteresuotieji reikalavimo patenkinimu arba jo atmetimu. Antra, suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme visų ieškinių atveju reikalavimas išplaukia iš EB sutarties, ypač EB 230, 232 ir 236 straipsnių bei su tuo susijusios Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo praktikos.

16

Antra, ieškovė nurodo, kad VRDT negalėjo tvirtinti, jog Bendrijos teismų praktika, kurią ieškovė nurodė siekdama pateisinti suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme reikalavimą, priklauso ne prekių ženklų sričiai, o greičiau tokioms sritims, kokios yra žemės ūkis, muitų teisė arba viešoji tarnyba. Iš tikrųjų 2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendime Procter & Gamble prieš VRDT (Stačiakampė tabletė su intarpu) (T-129/00, Rink. p. II-2793, 12 punktas) Bendrijos teismas patvirtino suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme reikalavimo būtinybę pateikiant ieškinį pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnį. Taigi šis straipsnis tiksliai numato galimybę pareikšti ieškinį Bendrijos teismuose dėl Apeliacinės tarybos sprendimų.

17

Be to, ieškovė pažymi, jog Bendrijos teismų praktika, susijusi su ieškiniais dėl panaikinimo, taikoma VRDT, ir pastaroji turi laikytis principų, susijusių su suinteresuotumo pareikšti ieškinius pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnį reikalavimu. Šiuo atžvilgiu pati VRDT reikalautų suinteresuotumo pareikšti ieškinį specifinio teisėto suinteresuotumo forma, pareiškėjui pateikiant pareiškimą dėl nurodytų negaliojimo pagrindų (2001 m. gegužės 3 d. VRDT anuliavimo skyriaus sprendimas dėl prekių ženklo AROMATONIC).

18

Trečia ieškovė nurodo, kad suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme buvimas reiškia, jog skundžiamas aktas yra tiesiogiai, konkrečiai ir asmeniškai susijęs su prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikusiu asmeniu.

19

VRDT prašo atmesti šį pagrindą.

20

Pirmojo pagrindo atveju Pirmosios instancijos teismas turi nustatyti, ar pagal Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies a punktą prašymo pripažinti registraciją negaliojančia priimtinumas priklauso nuo suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme įrodymo. Šiuo atžvilgiu reikia išanalizuoti Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies formuluotę, struktūrą ir tikslą.

21

Iš Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies a punkto išplaukia, kad prašymą pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia, kuris visų pirma grindžiamas nagrinėjamo prekių ženklo apibūdinamuoju pobūdžiu Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme arba jo skiriamojo požymio nebuvimu Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, VRDT gali pateikti „kiekvienas juridinis ar fizinis asmuo arba kiekviena grupė ar organizacija, įsteigti, kad atstovautų gamintojų, paslaugų teikėjų, prekybininkų ar vartotojų interesams, kurie pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus gali būti ieškovai ir atsakovai teisme“. Taigi Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies punkte nenurodomas joks suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme.

22

Toliau iš Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies struktūros matyti, jog suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme nereikalaujamas pateikiant tokį prašymą pripažinti registraciją negaliojančia, kaip šioje byloje. Iš tikrųjų šiame straipsnyje numatoma, kad skirtingai turi būti vertinami prašymai pripažinti registraciją negaliojančia, grindžiami absoliučiais negaliojimo pagrindais, ir prašymai, grindžiami santykiniais negaliojimo pagrindais.

23

Taigi Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies a punktas, kuris susijęs būtent su prašymais pripažinti registraciją negaliojančia, grindžiamais absoliučiais negaliojimo pagrindais, nemini, kaip nurodyta šio sprendimo 21 punkte, būtinybės, kad prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikęs asmuo įrodytų suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme buvimą. Daugių daugiausia jis reikalauja, kad prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateiktų fizinis ar juridinis asmuo arba grupė ar organizacija, kurie gali būti ieškovai ir atsakovai teisme.

24

Atvirkščiai, Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, kurie susiję su prašymais pripažinti registraciją negaliojančia, grindžiamais santykiniais negaliojimo pagrindais, numatyta, kad šiuos prašymus gali pateikti ankstesnių prekių ženklų ar teisių savininkai ir tokių prekių ženklų savininkų leidimą turintys licenciatai arba asmenys, galintys naudotis ankstesnėmis teisėmis. Kitaip tariant, tik suinteresuotumą pareikšti ieškinį teisme turintys asmenys gali pateikti Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytus prašymus pripažinti registraciją negaliojančia.

25

Taigi iš Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies struktūros matyti, jog teisės aktų leidėjas ketino leisti pateikti prašymus pripažinti registraciją negaliojančia, grindžiamus absoliučiais negaliojimo pagrindais, kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kiekvienai grupei ar organizacijai, kurie gali būti ieškovai ir atsakovai teisme, o kalbant apie prašymus pripažinti registraciją negaliojančia, grindžiamus santykiniais negaliojimo pagrindais, jis aiškiai apribojo prašymą pripažinti registraciją negaliojančia galinčiųjų pateikti asmenų ratą.

26

Galiausiai šią analizę paremia atitinkamų nuostatų teleologinis aiškinimas. Iš tikrųjų skirtingai nei santykiniai atmetimo pagrindai, kurie saugo tik tam tikrų ankstesnių teisių savininkų privačius interesus, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalyje išvardyti absoliutūs atmetimo pagrindai grindžiami skirtingais bendraisiais interesais (šiuo klausimu žr. 2004 m. rugsėjo 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo SAT.1 prieš VRDT, C-329/02 P, Rink. p. I-8317, 25 punktą). Taigi, siekiant užtikrinti kuo didesnę šių bendrųjų interesų apsaugą, absoliučiais atmetimo pagrindais turėtų galėti remtis kuo daugiau asmenų. Todėl Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies a punkte apsiribojama reikalavimu, kad prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikiantis asmuo būtų juridinis asmuo arba galėtų būti ieškovu ir atsakovu teisme, tačiau nereikalaujama, kad jis įrodytų suinteresuotumą pareikšti ieškinį teisme.

27

Šios analizės nepaneigia ieškovės pateikti argumentai. Kalbant apie argumentą, kad suinteresuotumo pareikšti ieškinį teisme reikalavimas išplaukia iš kartu skaitomų Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies a punkto ir 79 straipsnio, reikia priminti, jog pastarojoje nuostatoje numatyta, kad jeigu šiame reglamente arba įgyvendinimo reglamentuose nėra procedūrinių nuostatų, VRDT atsižvelgia į valstybėse narėse visuotinai pripažintus proceso teisės principus. Taigi reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr.40/94 55 straipsnio 1 dalies a punktas yra procedūrinė nuostata, taikytina Reglamento Nr. 40/94 79 straipsnio prasme Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnyje nurodytiems prašymams pripažinti registraciją negaliojančia, grindžiamiems absoliučiais negaliojimo pagrindais. Kadangi ši nuostata nėra dviprasmiška, Reglamento Nr. 40/94 79 straipsnis šiuo atveju netaikomas.

28

Be to, darant prielaidą, kad šiuo atveju šis straipsnis turėjo būti taikomas, reikia nurodyti, jos ieškovė neįrodė, kad visose valstybėse narėse, kaip ji tvirtina, be išimčių pareikšti ieškinį teisme gali tik teisėtai suinteresuotieji reikalavimo patenkinimu arba jo atmetimu. Iš tikrųjų rašytiniuose dokumentuose ieškovė tik nurodė Prancūzijos teisę, būtent – Prancūzijos prekių ženklų teisę.

29

Todėl reikia atmesti ieškovės argumentą, susijusį su Reglamento Nr. 40/94 79 straipsniu.

30

Kalbant, kita vertus, apie kitus ieškovės argumentus, pagal kuriuos šioje byloje taikytina su EB 230, 232 ir 236 straipsniais susijusi teismų praktika, įskaitant teismų praktiką dėl ieškovės tiesioginio ir konkretaus suinteresuotumo būtinybės, reikia pastebėti, kaip tai daro VRDT, jog ši teismų praktika šiai bylai nesvarbi nei tiesiogiai, nei pagal analogiją.

31

Pirmiausia šioje byloje netaikytini EB 230, 232 ir 236 straipsniai. Iš tikrųjų EB 230 ir 232 straipsniai susiję su ieškiniais dėl panaikinimo ir dėl neveikimo, pareiškiamais tik dėl šiose nuostatose išsamiai išvardytų institucijų, tarp kurių nėra VRDT, veiksmų bei pareigų nevykdymo, o EB 236 straipsnis susijęs su tarnautojų ginčais.

32

Be to, EB 230, 232, ir 236 straipsniuose nurodyti ieškiniai nagrinėjami teisme, o Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia, kuris turi būti pateikiamas VRDT, priskiriamas administracinei procedūrai. Šiuo atžvilgiu šio sprendimo 16 punkte nurodytas sprendimas Stačiakampė tabletė su intarpu (12 punktas) yra nesvarbus dėl to, kad jis susijęs su ieškiniais, kurie dėl VRDT apeliacinių tarybų sprendimų pagal Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnį pateikiami Bendrijos teisme.

33

Galiausiai dėl nuorodos į 2001 m. gegužės 3 d. VRDT anuliavimo skyriaus sprendimą dėl prekių ženklo AROMATONIC reikia pastebėti, jog sprendimai dėl Bendrijos prekių ženklo registracijos panaikinimo, kuriuos VRDT instancijos priima remdamosi Reglamentu Nr. 40/94, priskiriami ribotai kompetencijai, o ne diskrecijai. Todėl Apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumas turėtų būti vertinamas remiantis tik Bendrijos teismų pateiktu šio reglamento išaiškinimu, o ne ankstesne VRDT praktika (pagal analogiją žr. 2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Streamserve prieš VRDT (STREAMSERVE), T-106/00, Rink. p. II-723, 66 punktą).

34

Be to, minėtas sprendimas neleidžia daryti išvados, kad teismų praktika dėl ieškinių, pareikštų remiantis EB 230, 232 ir 236 straipsniais, priimtinumo yra taikoma prašymų pripažinti registraciją negaliojančia, kurie pateikiami VRDT pagal Reglamento Nr. 40/94 55 straipsnio 1 dalies a punktą, priimtinumui. Iš tikrųjų šiame sprendime, kaip rašytiniuose dokumentuose konstatavo VRDT, Anuliavimo skyriui buvo pateiktas klausimas, ar prašymas pripažinti registraciją negaliojančia neturi objekto dėl to, kad prekių ženklo, kurio atžvilgiu šis prašymas pateiktas, registracijos paraiška buvo atsiimta. Taigi šis sprendimas neturi būti aiškinamas kaip pripažįstantis būtinybę įrodyti suinteresuotumą pareikšti ieškinį teisme tuo atveju, kai pateikiamas prašymas pripažinti registraciją negaliojančia.

35

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad neginčijama, jog CMS Hasche Sigle gali būti laikoma juridiniu asmeniu, reikia manyti, jog Apeliacinė taryba teisingai pripažino priimtinu CMS Hasche Sigle prašymą pripažinti registraciją negaliojančia.

36

Todėl reikia atmesti pirmąjį pagrindą kaip nepagrįstą.

37

Kalbant apie antrąjį pagrindą, pažymėtina, jog ieškovė pirmiausia tvirtina, kad Apeliacinė taryba neįvertino skirtumo tarp duodančio idėją arba užuominą darančio prekių ženklo, kuris gali būti visiškai apsaugotas, ir apibūdinamojo prekių ženklo. Žodžių „color“ ir „edition“ derinys nepateikia informacijos, kurią atitinkama visuomenė iš karto ir tiesiogiai suprastų, todėl jis nėra apibūdinamasis. Prekių ženklas COLOR EDITION netiesiogiai nurodo tik tam tikras prekių, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, savybes.

38

Antra, ieškovė nurodo, kad norint iš žodžių „color“ ir „edition“ kildinti prekių, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, požymius, savybes ir rūšį, reikalingos intelektualinės pastangos. Taigi iš teismų praktikos išplaukia, jog prekių ženklas turi būti laikomas paprasčiausiai duodančiu idėją, o ne apibūdinamuoju, jeigu suinteresuotajai visuomenei reikalingos intelektualinės pastangos, kad idėją duodanti arba emocijas sukelianti informacija būtų paversta racionalia. Šiuo atveju, kaip 2005 m. gruodžio 21 d. Sprendime nurodė Anuliavimo skyrius, žodžių „color“ ir „edition“ derinys nėra neoriginalus arba suprantamas, nes jis nebūtų aiškus, jeigu nurodytų prekes, siūlomas spalvotose pakuotėse, turinčias spalvų arba skirtas spalvai suteikti.

39

VRDT prašo atmesti šį pagrindą.

40

Pagal Reglamento Nr.40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą neregistruojami „prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, ar kitoms prekių ar paslaugų savybėms“.

41

Iš Pirmosios instancijos teismo praktikos išplaukia, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti žymenys ir nuorodos yra tokie, kurie, juos įprastai naudojant, suinteresuotosios visuomenės požiūriu gali žymėti prekę ar paslaugą, kurioms prašoma registracijos, tiesiogiai ar nurodydami kurią nors iš pagrindinių jų savybių (žr. 2005 m. birželio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Metso Paper Automation prieš VRDT (PAPERLAB), T-19/04, Rink. p. II-2383, 24 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką bei 2007 m. birželio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Europig prieš VRDT (EUROPIG), T-207/06, Rink. p. II-1961, 26 punktą).

42

Iš to galima daryti išvadą, kad tam, jog žymeniui būtų taikomas šioje nuostatoje nustatytas draudimas, reikia, kad tarp jo ir nagrinėjamų prekių ar paslaugų būtų pakankamai tiesioginė ir konkreti sąsaja, leidžianti suinteresuotajai visuomenei iš karto ir be kitokių svarstymų suvokti nagrinėjamų prekių ir paslaugų arba vienos iš jų savybių apibūdinimą (žr. šio sprendimo 41 punkte minėto sprendimo PAPERLAB 25 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką bei šio sprendimo 41 punkte minėto sprendimo EUROPIG 27 punktą).

43

Be to, prekių ženklas, sudarytas iš elementų, iš kurių kiekvienas apibūdina prekių ar paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, savybes, pats savaime apibūdina šių prekių ar paslaugų savybes Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, išskyrus, jeigu egzistuoja suvokiamas skirtumas tarp prašomo įregistruoti prekių ženklo ir paprastos jį sudarančių elementų sumos. Tai leidžia manyti, kad dėl neįprasto derinio pobūdžio šių prekių ar paslaugų atžvilgiu prašomas įregistruoti prekių ženklas sukuria įspūdį, pakankamai besiskiriantį nuo to, kuris atsiranda dėl paprasto jį sudarančių elementų pateikiamų nuorodų junginio (žr. šio sprendimo 41 punkte minėto sprendimo PAPERLAB 27 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

44

Taip pat reikia priminti, kad žymens apibūdinamasis pobūdis gali būti vertinamas tik atsižvelgiant į suinteresuotosios visuomenės suvokimą ir į atitinkamas prekes bei paslaugas (žr. šio sprendimo 41 punkte minėto sprendimo MunichFinancialServices 26 punktą bei šio sprendimo 41 punkte minėto sprendimo EUROPIG 30 punktą).

45

Šiuo atveju aptariamos prekės yra kosmetikos ir grimo preparatai, kuriuos gali pirkti visi vartotojai. Taigi suinteresuotoji visuomenė yra visuomenė apskritai, kuri pakankamai informuota, protingai pastabi bei nuovoki (2002 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Philips, C-299/99, Rink. p. I-5475, 59 ir 63 punktai; 2004 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Norma Lebensmittelfilialbetrieb prieš VRDT (Mehr für Ihr Geld), T-281/02, Rink. p. II-1915, 27 punktas). Be to, kadangi registruotą žodinį prekių ženklą sudaro du angliški žodžiai, suinteresuotoji visuomenė yra daugiausia anglakalbė ar net ne anglakalbė, bet turinti pakankamų anglų kalbos žinių (šiuo klausimu žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Citicorp prieš VRDT (LIVE RICHLY), T-320/03, Rink. p. II-3411, 76 punktą).

46

Todėl reikia patikrinti, ar šios visuomenės požiūriu egzistuoja pakankamai tiesioginė ir konkreti sąsaja tarp žymens COLOR EDITION ir prekių, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą.

47

Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad anglų k. žodis „color“ reiškia spalvą arba atspalvį ir yra dažnai vartojamas kosmetikos sektoriuje žymėti prekių paskirtį arba savybes. Žodis „edition“ siejamas ne tik su literatūros arba spaudos pasauliu, bet, kaip nurodė Apeliacinė taryba, reiškia ir vienos ar kelių rūšių ar formų prekių asortimentą. Kaip ir žodis „color“, jis yra vartojamas kosmetikos srityje.

48

Taigi reikia manyti, kad žymuo COLOR EDITION sudarytas tik iš nuorodų, kurios gali būti naudojamos tam tikroms nagrinėjamų prekių savybėms žymėti. Taigi, kaip nurodė Apeliacinė taryba, šis žymuo pateikia informaciją, kurią suinteresuotoji visuomenė iš karto ir tiesiogiai suprastų kaip nurodančią skirtingų atspalvių kosmetikos ar grimo preparatų asortimentą.

49

Be to, reikia nurodyti, kad anglų kalbos leksikos taisyklių atžvilgiu žodžių „color“ ir „edition“ junginys nėra neįprastas; jis dažnai pasitaiko. Taigi prašomas įregistruoti prekių ženklas tikslinės visuomenės požiūriu nesukuria įspūdžio, pakankamai besiskiriančio nuo to, kuris atsiranda dėl paprasto jį sudarančių žodinių elementų junginio, kad būtų pakeista jo prasmė arba apimtis. Todėl reikia manyti, kaip tai daro Apeliacinė taryba, kad nereikia jokių intelektualinių pastangų šiai informacijai suprasti ir kad paprastas nagrinėjamų žodžių sujungimas nekeičia atskirų žymenį sudarančių elementų apibūdinamojo pobūdžio.

50

Iš to išplaukia, kad žodinis prekių ženklas COLOR EDITION, kaip visuma, turi pakankamai tiesioginę ir konkrečią sąsają su juo žymimomis prekėmis. Taigi Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad jis yra apibūdinamasis Reglamento Nr.40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme. Todėl antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

51

Kadangi, kaip matyti iš Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies, žymuo negali būti registruojamas kaip Bendrijos prekių ženklas, jeigu yra bent vienas iš joje išvardytų absoliučių atmetimo pagrindų (2002 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo DKV prieš VRDT, C-104/00 P, Rink. p. I-7561, 29 punktas; šio sprendimo 41 punkte minėto sprendimo EUROPIG 45 punktas), nėra reikalo nagrinėti ieškovės nurodyto trečiojo pagrindo, susijusio su minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

52

Todėl reikia atmesti visą ieškinį.

53

Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia: