1

Savo apeliaciniu skundu Galileo Lebensmittel GmbH & Co. KG (toliau – Galileo Lebensmittel) prašo panaikinti 2007 m. rugpjūčio 28 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo nutartį Galileo Lebensmittel prieš Komisiją (T-46/06, toliau – skundžiama nutartis), kuria jis atmetė jos ieškinį dėl Komisijos sprendimo pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustatančio .eu aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (OL L 162, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk. 34 t., p. 825), 9 straipsnį interneto domeno vardą galileo.eu rezervuoti aukščiausiojo lygmens domeno vardu .eu kaip vardą, skirtą naudoti Bendrijos institucijoms ir įstaigoms, panaikinimo kaip nepriimtino (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

Teisinį pagrindą sudaro du reglamentai: pirmasis – pagrindinis reglamentas, t. y. 2002 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 733/2002 dėl .eu aukščiausio lygio domeno įdiegimo (OL L 113, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 394) ir antrasis – įgyvendinantis reglamentas, t. y. Reglamentas (EB) Nr. 874/2004.

3

Reglamento Nr. 733/2002 5 straipsnyje „Politikos sistema“ nustatyta:

„1.   Pasikonsultavusi su registru ir vadovaudamasi 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūra, Komisija priima viešosios tvarkos taisykles, reguliuojančias .eu ALD įdiegimą ir funkcijas bei viešosios tvarkos principus, susijusius su registracija. Viešoji tvarka susideda iš:

2.   Trijų mėnesių laikotarpiu po šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės gali pateikti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ribotą plačiai pripažintų vardų sąrašą, atsižvelgiant į geografines ir (arba) geopolitines sampratas, darančias įtaką jų politinei ar teritorinei sistemai. Šie vardai gali būti:

Komisija nedelsdama pateikia registrui pateiktų vardų, kuriems tokie kriterijai taikomi, sąrašą. Komisija sąrašą paskelbia tuo pat metu, kai jį pateikia registrui.

Jeigu per 30 dienų po paskelbimo valstybė narė arba Komisija išreiškia prieštaravimą prieš kurį nors pateikto sąrašo įrašą, pagal 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą Komisija imasi priemonių situacijai ištaisyti.

<…>“

4

Pagal Reglamento Nr. 733/2002 7 straipsnį „Bendrija išlaiko visas teises, susijusias su .eu ALD, įskaitant visų pirma intelektinės nuosavybės teises ir kitas teises į registro duomenų bazes, kurių reikia užtikrinti šio reglamento įgyvendinimą, taip pat teisę paskirti naują registrą.“

5

Reglamento Nr. 874/2004 įžanginėje dalyje nurodoma, kad jis grindžiamas „<…> Reglamentu (Nr. 733/2002) ir visų pirma jo 5 straipsnio 1 dalimi <…>“.

6

Reglamento Nr. 874/2004 devintoje konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Valstybei narei turėtų būti leista paskirti operatorių, kuris užregistruos jos oficialųjį pavadinimą ir pavadinimą, kuriuo ji plačiai žinoma, kaip domeno vardą. Panašiai Komisijai turėtų būti leista parinkti domenų vardus, kuriuos vartos Bendrijos institucijos, ir paskirti tų domenų vardų operatorių. Registrui turėtų būti suteikti įgaliojimai rezervuoti tam tikrą apibrėžtų domenų vardų skaičių jo paties veiklos funkcijoms atlikti.“

7

Reglamento Nr. 874/2004 9 straipsnyje „Antrojo lygio domeno vardas geografiniams ir geopolitiniams pavadinimams“ nustatyta:

„Valstybei narei gali būti leista registruoti geografines ir geopolitines sąvokas domenų vardais pagal Reglamento (EB) Nr. 733/2002 5 straipsnio 2 dalies b punktą, jei ji apie tokius vardus yra pranešusi. Gali būti registruojama bet kurio vardo, kurį ta valstybė narė užregistravo, domene.

Komisija gali pareikalauti, kad registras tiesiogiai .eu ALD sukurtų Bendrijos institucijoms ir įstaigoms naudoti skirtus domenų vardus. Šiam reglamentui įsigaliojus ir iki IV skyriuje numatytos registracijos etapais pradžios likus ne mažiau kaip vienai savaitei Komisija praneša registrui vardus, kurie turi būti rezervuoti, ir įstaigas, kurios atstovauja Bendrijos institucijoms ir įstaigoms registruojant vardus.“

8

Reglamento Nr. 874/2004 10 straipsnio 1 dalyje skelbiama:

„Ankstesnių teisių, kurias pripažino ar nustatė nacionalinė ir (arba) Bendrijos teisė ir valstybės įstaigos, turėtojai gali teikti prašymus užregistruoti domenų vardus registracijos etapais laikotarpiu prieš bendrosios .eu domeno registracijos pradžią.

Turima galvoje, kad ankstesnės teisės, inter alia, reiškia ir registruotus šalių, ir Bendrijos prekės ženklus, geografines nuorodas ar kilmės vietos nuorodas ir tokia apimtimi, kokia juos gina šalies teisė valstybėje narėje, kurioje jie turimi: neregistruotus prekės ženklus, firmos vardus, verslo identifikatorius, įmonių pavadinimus, pavardes ir skiriamuosius apsaugotų literatūros ir meno kūrinių pavadinimus.

<…>“

9

Reglamento Nr. 874/2004 12 straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje numatoma:

„Per pirmąją registracijos etapais dalį <…> gali teikti prašymus registruoti domenų vardais tik registruotus šalių ir Bendrijos prekės ženklus <…>“

10

Pagal Reglamento Nr. 874/2004 22 straipsnio 1 dalį:

„Alternatyvų ginčų sprendimo procesą gali pradėti bet kuri šalis, kai:

<…>

11

Skundžiamos nutarties 11–16 punktuose buvo nurodytos tokios ginčo aplinkybės:

„Tarptautinė interneto domenų vardų sistema

Ginčo aplinkybės

12

2006 m. vasario 13 d.Galileo Lebensmittel pateikė ieškinį Pirmosios instancijos teisme dėl Komisijos sprendimo rezervuoti domeno vardą galileo.eu kaip domeno vardą, skirtą naudoti Bendrijos institucijoms ir įstaigoms, panaikinimo.

13

Skundžiama nutartimi Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį kaip nepriimtiną, motyvuodamas tuo, kad šis sprendimas nėra skirtas ieškovei ir todėl ji nėra konkrečiai su juo susijusi EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme.

14

Pirmosios instancijos teismas priminė teismo praktiką, pagal kurią galimybė daugiau ar mažiau tiksliai nustatyti teisės subjektų, kuriems taikoma priemonė, skaičių ar net tapatybę, nereiškia, kad šie subjektai turi būti laikomi konkrečiai susijusiais su šia priemone, nes akivaizdu, jog nagrinėjamas aktas taikomas atsižvelgiant į jame apibrėžtas objektyvias teisines ar faktines aplinkybes.

15

Pirmosios instancijos teismas toliau pažymėjo, kad ieškovei siekiant konkrečiai būti susijusiai su šiuo skundžiamu aktu, ji turėtų, pirma, patekti į apibrėžtą suinteresuotųjų ūkio subjektų grupę ir, antra, turėti teisę į specifinę apsaugą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šioje byloje nė viena šių dviejų sąlygų nėra tenkinama.

16

Dėl specifinės apsaugos Pirmosios instancijos teismas mano, kad jokia nuostata neįpareigoja Komisijos atsižvelgti į ieškovės interesus.

17

Kalbant apie tai, ar Galileo Lebensmittel pateko į apibrėžtą suinteresuotųjų ūkio subjektų grupę dėl šiai grupei būdingų savybių, pažymėtina, jog Pirmosios instancijos teismas manė, kad rengiant sąrašą su rezervavimu galimų susijusių asmenų skaičius ir jų tapatybė nebuvo nei galutinai nustatyta, nei galėjo būti nustatyta.

18

Iš tiesų kiekvienas į šį sąrašą įtraukto domeno vardas yra rezervuotas ne tik ankstesnių teisių turėtojų, kuriems tariamai priklausė ieškovė, ir viešųjų įstaigų, atstovaujančių didelei grupei, kuri vis dėlto gali būti nustatyta, bet ir plačiosios visuomenės atžvilgiu. Darant prielaidą, kad jokia paraiška nebus pateikta per išankstinei ir privilegijuotai registracijai skirtą terminą, vis dėlto įmanoma, kad tokia paraiška gali būti pateikta per viešosios registracijos laikotarpį.

19

Šiuo klausimu Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad data, į kurią turi būti atsižvelgiama siekiant nustatyti, ar egzistuoja apibrėžta suinteresuotųjų ūkio subjektų grupė, yra ginčijamos priemonės priėmimo data.

20

Savo apeliaciniame skunde Galileo Lebensmittel Teisingumo Teismo prašo:

21

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

22

Pagal Procedūros reglamento 119 straipsnį, kai apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai nepagrįstas, Teisingumo Teismas bet kuriuo metu, remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, išklausęs generalinį advokatą, motyvuota nutartimi gali atmesti apeliacinį skundą, nepradėjęs žodinės proceso dalies.

23

Savo apeliaciniame skunde Galileo Lebensmittel teigia, kad Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad Komisijos sprendimas rezervuoti domeną galileo.eu kaip domeną, skirtą naudoti Bendrijos institucijoms ir įstaigoms, nebuvo su juo konkrečiai susijęs.

24

Ieškovės argumentuose iš esmės nurodomi trys pagrindai.

25

Pirmasis pagrindas yra susijęs su tuo, kad skundžiamoje nutartyje pakankamai neatsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes ir visų pirma į tai, kad ginčijamas sprendimas nėra reglamentas.

26

Pirmosios instancijos teismo cituojama teismo praktika buvo susijusi su ieškiniais dėl Bendrijos teisės aktų. Šioje byloje ginčijamas sprendimas yra ne reglamentas, bet aktas, kuriuo konkrečiu atveju taikomas reglamentas. Be to, ginčijamas sprendimas yra priemonė, kuria siekiama apsaugoti Komisijos poreikius, susijusius su domenų vardais. Todėl teismo praktika, kuria remiasi Pirmosios instancijos teismas, šiai bylai netinka.

27

Komisija atsikerta, kad ginčijamas sprendimas yra bendras aktas, sukeliantis skirtingą poveikį įvairiems subjektams, atsižvelgiant į domenų vardus, kuriuos jie nori įregistruoti.

28

EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui suteikia teisę pateikti ieškinį dėl panaikinimo dėl dviejų rūšių sprendimų: pirma, dėl jam skirto sprendimo ir, antra, sprendimo, kuris, nors ir būtų kitam asmeniui skirto reglamento ar sprendimo formos, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs.

29

Esminis atskyrimo kriterijus grindžiamas klausimu, ar sprendimas, kurį ginčija ieškovė, yra jai skirtas. Jei ne, ieškovė, norėdama pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, privalo būti tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su skundžiamu sprendimu. Teismo praktika, susijusi su šia konkrečios sąsajos sąvoka, taikoma tuo atveju, kai sprendimas, kurį ginčija ieškovė, nėra jai skirtas.

30

Nesant reikalo nustatyti tikslų ginčijamo sprendimo pobūdį, pakanka konstatuoti, kad šis sprendimas nebuvo skirtas Galileo Lebensmittel. Todėl Pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai taikė teismo praktiką dėl konkrečios sąsajos sąvokos, kad nustatytų, ar ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį.

31

Taigi pirmasis pagrindas turi būti atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

32

Ieškovė teigia, kad domeno vardas galileo.eu yra unikalus ekonominis turtas, kuriuo gali būti prekiaujama, o ginčijamu sprendimu jis iš esmės buvo neatlygintinai išimtas iš rinkos.

33

Ieškovė, kaip žodinio prekių ženklo Galileo naudotoja ir išimtinės licencijos turėtoja, yra konkrečiai susijusi su ginčijamu sprendimu, kuris pažeidžia jos teisę į prekių ženklą, nes kliudo jai įregistruoti domeno vardą galileo.eu, ir todėl šiuo aspektu skundžiamoje nutartyje padaryta teisės klaida.

34

Šiuo atžvilgiu Galileo Lebensmittel remiasi teismo praktika, susijusia su 1985 m. sausio 17 d. Sprendimu Piraiki-Patraiki ir kt. prieš Komisiją (11/82, Rink. p. 207), ir taip pat nurodo Sprendimą Codorniu prieš Tarybą (C-309/89, Rink. p. I-1853) bei generalinio advokato išvadą byloje, kurioje priimtas Sprendimas Komisija Infront WM (C-125/06 P, Rink. p. I-1451).

35

Ieškovė priduria, kad Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino konkrečios sąsajos kriterijų, atsižvelgdamas į ginčijamo sprendimo priėmimo dieną susiklosčiusias faktines ir teisines aplinkybes, ir kad niekas nedraudžia vertinti konkrečią sąsają atsižvelgiant į aplinkybes, kurios susiklostė vėliau.

36

Pagaliau ji teigia, kad Reglamentas Nr. 874/2004 jai, kaip Vokietijos žodinio prekių ženklo Galileo turėtojai, suteikia ypatingą teisinį statusą registracijos procedūroje. Šiuo klausimu ji nurodo Reglamento Nr. 733/2002 šeštą ir šešioliktą konstatuojamąsias dalis ir jo 5 straipsnio 1 dalies b punktą, taip pat Reglamento Nr. 874/2004 vienuoliktą konstatuojamąją dalį, jo 10 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 12 straipsnio 2 dalį.

37

Anot Galileo Lebensmittel, šiomis nuostatomis siekiama apsaugoti prekių ženklų teisių turėtojus, kiek tai susiję su galimybe aukščiausiojo lygmens domeną .eu įregistruoti kaip prekių ženklą. Reglamentu Nr. 874/2004 nustatoma ankstesnių teisių turėtojų registracijos etapo, kuris vyksta prieš leidžiant registruoti pavadinimus plačiajai visuomenei, organizacinė tvarka. Taip asmenims suteikiamos privilegijos, palyginti su tais, kurie, kaip ir atsakovė, neturi ankstesnių teisių.

38

Anot Komisijos, ieškovė, be abejonės, gali būti susijusi su ginčijamu sprendimu, tačiau tiek pat, kiek ir kiti ūkio subjektai, todėl ji negali teigti, jog ji yra „konkrečiai“ susijusi su šiuo aktu.

39

Be to, Komisija teigia, kad Galileo Lebensmittel nurodytos nuostatos nesuteikia jai ypatingo teisinio statuso prekių ženklų registravimo procedūroje. Komisija priduria, kad ieškovė siekia užginčyti ne ginčijamą sprendimą, o Reglamentą Nr. 874/2004 ir kad terminas pareikšti ieškinį dėl šio reglamento panaikinimo baigėsi.

40

Pagaliau Komisija teigia, kad ieškovė neturi jokios išimtinės teisės į vardą Galileo, kuris sutinkamas ne mažiau kaip 60 Bendrijos prekių ženklų, iš kurių 29 sudaryti vien iš šio vardo.

41

Fizinis arba juridinis asmuo gali teigti, jog jis yra konkrečiai susijęs su ginčijama nuostata tik tuo atveju, jeigu ši paveikia jį dėl tam tikrų ypatingų savybių arba faktinių aplinkybių, kurios jį išskiria iš kitų asmenų ir taip individualizuoja analogiškai asmeniui, kuriam šis aktas yra skirtas (žr. 1963 m. liepos 15 d. Sprendimą Plaumann prieš Komisiją, 25/62, Rink. p. 199, 223 ir Pirmosios instancijos teismo sprendimo CCE de Vittel ir kt. prieš Komisiją, T-12/93, Rink. p. II-1247, 36 punktą).

42

Kaip primenama skundžiamojoje nutartyje, šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas nusprendė, kad jei skundžiamas teisės aktas paveikia grupę asmenų, kurie buvo nustatyti arba kuriuos buvo galima nustatyti priimant šį aktą dėl grupės nariams būdingų kriterijų, šis aktas galėtų būti konkrečiai susijęs su šiais asmenimis tiek, kiek jie sudaro apibrėžtą ūkio subjektų grupę (žr. 2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Piraiki-Patraiki ir kt. prieš Komisiją 31 punktą ir Sprendimo Belgija ir Forum 187 prieš Komisiją, C-182/03 ir C-217/03, Rink. p. I-5479, 60 punktą).

43

Šiuo klausimu Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad galimų susijusių su domeno vardo rezervavimu asmenų skaičius ir jų tapatybė nebuvo nei galutinai nustatyta, nei galėjo būti nustatyta. Iš tiesų Pirmosios instancijos teismas, teisingai išanalizavęs Reglamente Nr. 874/2004 nustatytą procedūrą, pažymėjo, kad kiekvienas į sąrašą įtrauktas domeno vardas yra rezervuotas ne tik ankstesnės teisės turėtojų, bet ir plačiosios visuomenės atžvilgiu.

44

Šiuo atžvilgiu ieškovė negali lyginti savo padėties su byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas Piraiki-Patraiki ir kt. prieš Komisiją, susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Šiame sprendime Teisingumo Teismas priėmė ieškovių, prieš priimant šį sprendimą sudariusių prekių pardavimo sandorius, kuriuos įvykdyti iš dalies ar visiškai sukliudė šis sprendimas, ieškinį dėl Komisijos sprendimo, kuriuo leidžiama valstybei narei nustatyti apsaugos priemones, susijusias su nagrinėjamų prekės importu, panaikinimo. Tačiau šioje byloje ginčijamas sprendimas niekaip nesukliudė įvykdyti ieškovės sudarytų sandorių. Jos nurodytos aplinkybės negali pateisinti šiame sprendime nurodytos teismo praktikos taikymo.

45

Taip pat Galileo Lebensmittel negali remtis tuo, kad Teisingumo Teismas sprendimu Codorniu prieš Tarybą šioje byloje nagrinėjamos įmonės naudai pripažino, kad egzistavo aplinkybės, kurios, nagrinėjamos bendro pobūdžio teisės normos atžvilgiu, išskiria ją iš kitų ūkio subjektų, nes minėta nuostata sukliudė jai naudoti savo vaizdinį prekių ženklą prekyboje. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad ginčijamas sprendimas nekliudo ieškovei naudoti savo prekių ženklo ir todėl ji negali lyginti savo padėties su byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas Codorniu prieš Tarybą, susiklosčiusia padėtimi.

46

Be to, nors pagal teismo praktiką asmenį galima laikyti konkrečiai susijusiu su šiuo aktu, nes jis patenka į apibrėžtą suinteresuotųjų ūkio subjektų grupę, jei juo pakeičiamos prieš priimant šį aktą įgytos teisės (žr. 1965 m. liepos 1 d. Sprendimą Toepfer ir Getreide-Import Gesellschaft prieš Komisiją 106/63 ir 107/63, Rink. p. 525, 533 bei minėto sprendimo Komisija prieš Infront 72 punktą), šioje byloje ginčijamas sprendimas ieškovės nenaudai nepakeičia jokių jos įgytų teisių, nes ji remiasi teise į prekių ženklą Galileo, kuris reglamentuojamas kitais teisės aktais.

47

Pagaliau, nors Galileo Lebensmittel iš esmės teigia, kad ginčijamas sprendimas labai pažeidžia jos ekonominius interesus, vien šios aplinkybės nepakanka, kad jai būtų suteiktas „konkrečiai susijusio asmens“ statusas minėto sprendimo Plaumann prieš Komisiją prasme ir kad ji galėtų užginčyti Pirmosios instancijos teismo analizę, kurioje šis statusas buvo taikomas.

48

Šiomis aplinkybėmis ieškovė neturi teisės teigti, kad Pirmosios instancijos teismas klaidingai manė, kad ji nepateko į „apibrėžtą suinteresuotųjų ūkio subjektų grupę“ nurodytos teismo praktikos prasme.

49

Tad pirma antrojo pagrindo dalis turi būti atmesta kaip akivaizdžiai nepagrįsta.

50

Be to, Pirmosios instancijos teismas teisingai padarė, kad klausimą, ar su šiuo sprendimu susiję asmenys yra nustatyti arba gali būti nustatyti, vertino ginčijamo sprendimo priėmimo dieną (žr. 1987 m. gegužės 21 d. Sprendimo Union Deutsche Lebensmittelwerke ir kt. prieš Komisiją, 97/85, Rink. p. 2265, 11 punktą).

51

Todėl antra antrojo pagrindo dalis yra akivaizdžiai nepagrįsta.

52

Pagaliau Galileo Lebensmittel negali teigti, kad Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė teisę į specifinę apsaugą, kurią, anot ieškovės, ji turėjo ginčijamo sprendimo priėmimo procedūroje.

53

Teisingumo Teismas nusprendė, kad tai, jog asmuo dalyvauja Bendrijos teisės akto priėmimo procedūroje, jį individualizuoja kaip ir asmenį, kuriam nagrinėjamas aktas yra skirtas, tik tuomet, jei šio asmens naudai Bendrijos teisės aktuose buvo numatytos procedūrinės garantijos. Taigi, jei priimant sprendimą Bendrijos teisės nuostata įpareigoja laikytis procedūros, pagal kurią fizinis ar juridinis asmuo gali reikalauti tam tikrų teisių, įskaitant teisę būti išklausytam, dėl jam suteikto ypatingo teisinio statuso jis individualizuojamas EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme (pagal analogiją žr. 1983 m. spalio 4 d. Sprendimo Fediol prieš Komisiją, 191/82, Rink. p. 2913, 31 punktą ir Sprendimo Komisija prieš Jégo-Quéré, C-263/02 P, Rink. p. I-3425, 47 ir 48 punktus).

54

Šioje byloje, nors Reglamente Nr. 874/2004 numatytas išankstinės registracijos laikotarpis ir ankstesniems teisių turėtojams, kuriems tariamai priklauso ieškovė, rezervuojami domenų vardai, jis nesuteikia jokios procedūrinės garantijos, kuri galėtų būti laikoma Galileo Lebensmittel naudai nustatyta teise. Todėl ieškovė negali remtis Reglamento Nr. 874/2004 nuostatomis ir teigti, kad šios ją „individualizuoja“ EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme.

55

Tad trečia antrojo pagrindo dalis turi būti atmesta kaip akivaizdžiai nepagrįsta.

56

Iš to, kas išdėstyta, ir neatsižvelgiant į tai, ar iš tiesų ieškovė, pateikdama domeno vardo galileo.eu registracijos paraišką, turėjo ankstesnę teisę, aišku, kad ji bet kuriuo atveju negali remtis teise į specifinę šio domeno vardo apsaugą, kad galėtų teigti, jog Pirmosios instancijos teismas suklydo manydamas, kad ji nėra tiesiogiai susijusi su ginčijamuoju sprendimu.

57

Todėl antrasis ieškinio pagrindas, atsižvelgiant į visas tris jo dalis, turi būti atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

58

Galileo Lebensmittel teigia, kad atmesdamas ieškinį kaip nepriimtiną Pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę į veiksmingą teisminę apsaugą. Iš tikrųjų iš ieškovės atimta bet kokia teisės gynimo priemonė ginčijamo sprendimo atžvilgiu, nesvarbu, ar tai būtų nacionaliniame, ar Bendrijos teisme.

59

Ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo sąlygų neturėtų būti nepaisoma dėl to, kaip ieškovas aiškina teisę į veiksmingą teisminę apsaugą (šiuo klausimu žr. 2002 m. liepos 25 d. Sprendimo Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą, C-50/00 P, Rink. p. I-6677, 44 punktą; Sprendimo Komisija prieš Jégo-Quéré, C-263/02 P, Rink. p. I-3425, 36 punktą ir Nutarties Arizona Chemical ir kt. prieš Komisiją, C-150/06 P, 40 punktą).

60

Todėl privatus asmuo, su kuriuo Komisijos sprendimas nėra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs ir kurio interesų ši priemonė negali paveikti, negali remtis teise į veiksmingą teisminę apsaugą šio sprendimo atžvilgiu (2004 m. spalio 1 d. Nutarties Pérez Escolar prieš Komisiją, C-379/03 P, 41 punktas).

61

Kadangi ieškovė neįrodė, kad yra konkrečiai susijusi su ginčijamu sprendimu, ji neturi teisės teigti, kad skundžiama nutartis pažeidžia jos teisę į veiksmingą teisminę apsaugą.

62

Todėl trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

63

Kadangi joks nurodytas pagrindas nėra pagrįstas, apeliacinį skundą reikia atmesti.

64

Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 118 straipsnį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Galileo Lebensmittel ir pastaroji pralaimėjo bylą, ji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nutaria: