1

Savo ieškiniu Europos Bendrijų Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad neatleisdama nuo prie šaltinio renkamo dividendų mokesčio Norvegijoje ir Islandijoje įsteigtoms bendrovėms išmokamų dividendų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Nyderlandų bendrovėms mokamus dividendus, Nyderlandų Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (OL L 1, 1994, p. 3, toliau – EEE susitarimas) 40 straipsnį.

2

Remiantis EEE susitarimo 40 straipsnio nuostatomis:

„Pagal šio Susitarimo nuostatas Susitariančiosios Šalys tarpusavyje netaiko jokių kapitalo, priklausančio (Europos bendrijos) valstybėse narėse ar (Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA)) valstybėse gyvenantiems asmenims, judėjimo apribojimų, taip pat nediskriminuoja dėl šalių pilietybės ar gyvenamosios vietos arba dėl vietos, kurioje kapitalas yra investuotas. Šiam straipsniui įgyvendinti reikalingos nuostatos pateikiamos XII priede.“

3

Minėtame XII priede, pavadintame „Laisvas kapitalo judėjimas“, pateikiama nuoroda į 1988 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvą 88/361/EEB dėl Sutarties 67 straipsnio įgyvendinimo (OL L 178, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 10 sk., 1 t., p. 10).

4

Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Nepažeisdamos toliau pateikiamų nuostatų, valstybės narės panaikina kapitalo judėjimų tarp asmenų, gyvenančių valstybėse narėse, apribojimus. <…>“

5

Pagal tos pačios direktyvos 4 straipsnį:

„Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių teisės imtis visų reikiamų priemonių jų įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams išvengti, įskaitant, be kita ko, apmokestinimo <…> sritis <…>

Šių priemonių ir tvarkos taikymas negali suvaržyti kapitalo judėjimų, vykdomų pagal Bendrijos teisę.“

6

1965 m. gruodžio 23 d. Dividendų mokesčio įstatymo (Wet op de dividendbelasting, toliau – Dividendų mokesčio įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Vadinamuoju dividendų mokesčiu tiesiogiai apmokestinami asmenys, kurie tiesiogiai ar naudodami sertifikatus gauna 1969 m. Pelno mokesčio įstatymo (Wet op de vennootschapsbelasting 1969, toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies d punkte numatytų pajamų iš Nyderlanduose įsteigtų akcinių bendrovių, privačių ribotos atsakomybės bendrovių, komanditinių ir kitų bendrovių, kurių visas ar dalis kapitalo padalyta į akcijas, akcijų, dividendų sertifikatų ir paskolų šioms bendrovėms.“

7

Pagal Dividendų mokesčio įstatymo 4 straipsnį:

„1.   Mokestis gali būti netaikomas (Pelno mokesčio įstatymo) 10 straipsnio 1 dalies d punkte numatytoms pajamoms iš akcijų, dividendų sertifikatų ir paskolų, jeigu:

<…>

2.   Mokestis netaikomas (Pelno mokesčio įstatymo) 10 straipsnio 1 dalies d punkte numatytoms pajamoms iš akcijų, dividendų sertifikatų ir paskolų, jeigu šių pajamų gavėjas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtas vienetas ir tenkinamos šios sąlygos:

<…>“

8

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 13 straipsnį:

„1.   Nustatant pelną neatsižvelgiama į pajamas iš dalyvavimo kapitale bei į kapitalo dalies įgijimo ar perleidimo sąnaudas (dalyvavimo kapitale atleidimas nuo mokesčio).

2.   Dalyvaujama kapitale, jei apmokestinamoji bendrovė:

<…>“

9

Dėl Islandijoje ir Norvegijoje įsteigtų bendrovių Nyderlandų teisės aktuose nėra specialios nuostatos, kuria būtų atsižvelgiama į jų teisę remtis EEE susitarimo 40 straipsniu. Su šiomis EEE susitarimo šalimis esančiomis valstybėmis sudarytų dvišalių susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo pagrindu dividendų mokestis netaikomas, jei turima mažiausiai 10% Nyderlandų bendrovės kapitalo (1997 m. rugsėjo 25 d. pasirašyto Nyderlandų Karalystės ir Islandijos Respublikos susitarimo dėl pajamų ir kapitalo mokesčių 10 straipsnis) arba mažiausiai 25% kapitalo (1990 m. sausio 12 d. pasirašyto Nyderlandų Karalystės ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl pajamų ir kapitalo mokesčių 10 straipsnis).

10

Manydama, kad Nyderlanduose buvo palankiau traktuojami šioje valstybėje narėje įsteigtoms bendrovėms išmokėti dividendai, palyginti su kitose valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse įsteigtoms bendrovėms išmokėtais dividendais, ir kad dėl to Nyderlandų Karalystė nesilaikė EB 56 straipsnyje ir EEE susitarimo 40 straipsnyje jai nustatytų pareigų, Komisija 2005 m. spalio 18 d. oficialiu pranešimu paprašė šios valstybės narės pateikti paaiškinimus.

11

Kadangi Nyderlandų Karalystė apsiribojo tik pažadais pateikti atsakymus ateityje, nepareikšdama nuomonės dėl esmės, 2006 m. liepos 6 d. Komisija išsiuntė pagrįstą nuomonę su tais pačiais kaltinimais, ragindama šią valstybę narę per du mėnesius nuo šios nuomonės gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta.

12

Minėtoji valstybė narė atsakė į pagrįstą nuomonę 2006 m. rugsėjo 7 d. raštu, pažymėdama, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. Dividendų mokesčio įstatymas bus patikslintas atsižvelgiant į kitose Bendrijos valstybėse narėse įsteigtoms bendrovėms išmokamus dividendus. Šis pakeitimas, padarytas iki nagrinėjamo ieškinio pareiškimo, buvo įtrauktas į šio sprendimo 7 punkte cituotą Dividendų mokesčio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį.

13

Tačiau dėl tariamo EEE susitarimo 40 straipsnio pažeidimo Nyderlandų Karalystė teigė, kad nagrinėjami Nyderlandų teisės aktai neriboja laisvo kapitalo judėjimo ir kad net jei toks ribojimas būtų konstatuotas, jis būtų pateisinamas.

14

Sutikdama, kad Dividendų mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimu buvo užtikrinta Nyderlandų teisės aktų atitiktis EB sutarčiai, kiek tai susiję su kitose Bendrijos valstybėse narėse įsteigtomis bendrovėmis, Komisija nutarė tęsti procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir pareikšti nagrinėjamą ieškinį dėl kaltinimo pažeidus EEE susitarimo 40 straipsnį.

15

Komisija teigia, kad 2003 m. rugsėjo 23 d. Sprendime Ospelt ir Schlössle Weissenberg (C-452/01, Rink. p. I-9743, 28, 29 ir 32 punktai) Teisingumo Teismas nusprendė, kad EEE susitarimo 40 straipsnis ir šio susitarimo XII priedas turi tokią pačią teisinę galią kaip ir iš esmės identiškos EB 56 straipsnio nuostatos. Be to, ji nurodo, kad ELPA teismas laikėsi analogiškos nuomonės 2004 m. lapkričio 23 d. Sprendime Fokus Bank (E-1/04, EFTA Court Report p. 22, 23 punktas) ir 2005 m. liepos 1 d. Sprendime Paolo Piazza (E-10/04, EFTA Court Report p. 100, 33 punktas).

16

Jos nuomone, Nyderlandų teisės aktai lemia Nyderlanduose, o po pakeitimų ir kitoje Bendrijos valstybėje narėje įsteigtai bendrovei ir Islandijoje ar Norvegijoje įsteigtai bendrovei išmokėtų dividendų skirtingą mokestinį vertinimą.

17

Ji nurodo, kad vienai Nyderlandų bendrovei išmokant dividendus kitai Nyderlandų bendrovei arba kitoje Bendrijos valstybėje narėje įsteigtai bendrovei, pirmoji bendrovė atleidžiama nuo prie šaltinio renkamo dividendų mokesčio, jeigu antrajai bendrovei priklauso bent 5% pirmosios bendrovės kapitalo, nors Nyderlandų bendrovės Islandijoje ar Norvegijoje įsteigtai bendrovei išmokėti dividendai nuo šio mokesčio atleidžiami, tik jei pastaroji turi mažiausia 10% (Islandijos bendrovių atveju) arba 25% (Norvegijos bendrovių atveju) atitinkamos Nyderlandų bendrovės kapitalo.

18

Komisijos teigimu, ši diskriminacija pažeidžia laisvo kapitalo judėjimo principą, nes dėl jos Islandijoje ar Norvegijoje įsteigtoms bendrovėms tampa mažiau palanku investuoti į Nyderlandų bendroves nei Nyderlanduose ar kitose Bendrijos valstybėse narėse įsteigtoms bendrovėms. Be to, dėl šios diskriminacijos Nyderlandų bendrovė gali sunkiau pritraukti kapitalą iš Islandijos ar Norvegijos nei iš Nyderlandų ar kitos Bendrijos valstybės narės.

19

Komisija pabrėžia, kad 2007 m. lapkričio 8 d. Sprendime Amurta (C-379/05, Rink. p. I-9569, 28 punktas) Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad tokia diskriminacija prieštarauja EB 56 straipsniui, kiek tai susiję su kitose valstybėse narėse įsteigtoms bendrovėms išmokėtais dividendais, kurie bylai, kur buvo priimtas šis sprendimas, svarbiu laikotarpiu nebuvo atleisti nuo mokesčio analogiškai Nyderlandų bendrovėms išmokėtiems dividendams.

20

Kaip ir minėtoje byloje, čia nagrinėjami mokesčių teisės aktai galėtų būti laikomi suderinamais su Bendrijos teise, taigi ir su EEE susitarimu, tik jeigu jų įtvirtintas nevienodas vertinimas apimtų situacijas, kurios nėra objektyviai panašios, arba jeigu jis būtų pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais.

21

Komisija teigia, o Nyderlandų Karalystė nesutinka, kad Islandijos ir Norvegijos bendrovių situacija objektyviai panaši į Nyderlandų bendrovių situaciją, kiek tai susiję su Nyderlandų bendrovių, kurių kapitalo dalį jos turi, pelno dvigubo apmokestinimo rizika.

22

Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad priemonės, skirtos tokioje situacijoje užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui, turi būti išplėstos visoms užsienio bendrovėms, galinčioms naudotis kapitalo judėjimo srityje galiojančiomis nuostatomis. Šiuo klausimu Komisija remiasi 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimu Denkavit Internationaal ir Denkavit France (C-170/05, Rink. p. I-11949, 37 punktas).

23

Komisija sutinka, kad nacionalinis įstatymų leidėjas gali imtis priemonių kovai su piktnaudžiavimu vidaus rinkos teikiamomis laisvėmis, be kita ko, laisvu kapitalo judėjimu, remdamasis EB 58 straipsniu, o nagrinėjamu atveju ir Direktyvos 88/361, minėtos EEE susitarimo XII priede, 4 straipsniu, pagal kurį valstybės narės turi teisę „imtis visų reikiamų priemonių jų įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams išvengti, įskaitant, be kita ko, apmokestinimo <…> sritis“.

24

Vis dėlto šios priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui. Tačiau Nyderlandų Karalystė nenurodė, kokiems piktnaudžiavimams turėjo būti užkirstas kelias atsisakant atleisti Islandijoje ar Norvegijoje įsteigtoms bendrovėms mokamus dividendus nuo prie šaltinio renkamo dividendų mokesčio.

25

Nyderlandų Karalystė teigia, kad iš laisvo kapitalo judėjimo tarp Bendrijos valstybių narių kylančių įsipareigojimų negalima grynai ir tiesiogiai taikyti šių valstybių santykiams su ELPA valstybėmis, kurioms priklauso Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalystė. Tai išplaukia iš aplinkybės, kad šiose dviejose valstybėse netaikoma 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje (OL L 336, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 63), iš dalies pakeista 2004 m. lapkričio 16 d. Tarybos direktyva 2004/106/EB (OL L 359, p. 30, toliau – Direktyva 77/799).

26

Nyderlandų Karalystė mano, kad kova su mokesčių teisės aktų pažeidimų ir piktnaudžiavimų grėsme nėra vienintelis jos teisės aktuose numatyto skirtingo Bendrijos valstybėse narėse ir Islandijoje ar Norvegijoje įsteigtoms bendrovėms išmokėtų dividendų vertinimo pateisinimas.

27

Iš tikrųjų, remiantis šiais teisės aktais, be reikalavimo turėti bent 5% kapitalo, pats dividendų gavėjas taip pat turi atitikti dvi sąlygas, kad turėtų teisę į nagrinėjamą atleidimą nuo mokesčio, ir šios sąlygos taip pat taikomos grynai nacionalinio pobūdžio situacijoms ir nėra diskriminacinės, nes gavėjas turi, pirma, būti apmokestinamas pelno mokesčiu ir, antra, būti galutinis dividendų gavėjas.

28

Dėl Direktyvos 77/799 privalomo pobūdžio šių sąlygų laikymąsi lengvai galima kontroliuoti tarp valstybių narių, tačiau kadangi su Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalyste sudaryti dvišaliai susitarimai nėra teisiniai Bendrijos instrumentai, jie neleidžia valstybei narei ar Komisijai Teisingumo Teisme reikalauti vykdyti iš jų kylančius įsipareigojimus.

29

Taigi Nyderlandų Karalystė mano, kad teisinio Bendrijos instrumento nebuvimas jos santykiuose su Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalyste pateisina skirtingas atleidimo nuo prie šaltinio renkamo dividendų mokesčio taikymo šiose dviejose valstybėse įsteigtų bendrovių dalyvavimui kapitale sąlygas.

30

Šiuo klausimu Komisija pabrėžia priešingą faktą, kad nagrinėjami dvišaliai susitarimai yra teisiškai privalomi minėtoms valstybėms. Net jei užtikrinti iš tarptautinės teisės kylančių įsipareigojimų vykdymą būtų sunkiau nei Bendrijos mastu priversti laikytis iš Bendrijos teisės kylančių įsipareigojimų, tai nereikštų, kad šie susitarimai netektų svarbos atsakant į klausimą, ar Islandijos ir Norvegijos bendrovių diskriminacija yra proporcinga siekiamam tikslui rinkti dividendų mokestį.

31

Be to, Komisijos teigimu, Nyderlandų Karalystė neįrodė ir net neteigė, kad Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalystė nesilaikė iš minėtų susitarimų išplaukiančių įsipareigojimų ar kad juos taikant buvo susidurta su nepateisinamais sunkumais ir vilkinimu.

32

Viena pagrindinių EEE susitarimo užduočių yra kiek įmanoma visapusiškai užtikrinti laisvą prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimą visoje EEE, kad Bendrijos teritorijoje įgyvendinama bendroji rinka būtų išplėsta į ELPA valstybes. Šiuo tikslu keliomis minėto susitarimo nuostatomis siekiama užtikrinti kuo vienodesnį jo aiškinimą visoje EEE (žr. 1992 m. balandžio 10 d. Nuomonę 1/92, Rink. p. I-2821). Šiame kontekste Teisingumo Teismas turi prižiūrėti, kad EEE susitarimo nuostatos, iš esmės identiškos Sutarties nuostatoms, būtų vienodai aiškinamos valstybėse narėse (minėto sprendimo Ospelt ir Schlössle Weissenberg 29 punktas).

33

Iš to išplaukia, kad nors laisvo kapitalo judėjimo tarp EEE susitarimo šalimis esančių valstybių subjektų apribojimai turi būti vertinami minėto susitarimo 40 straipsnio ir XII priedo atžvilgiu, šios nuostatos turi tokią pačią teisinę galią kaip ir iš esmės joms identiškos EB 56 straipsnio nuostatos (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Ospelt ir Schlössle Weissenberg 32 punktą).

34

Be to, nesant Bendrijos suvienodinimo ar suderinimo priemonių, valstybės narės lieka kompetentingos, nepažeisdamos Bendrijos teisės, sutartimis arba vienašališkai nustatyti savo kompetencijos mokesčių srityje paskirstymą, visų pirma siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Amurta 16 ir 17 punktus).

35

Ši kompetencija joms neleidžia taikyti Sutartimi ar panašiomis EEE susitarimo nuostatomis garantuojamoms judėjimo laisvėms prieštaraujančių priemonių (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Amurta 24 punktą).

36

Nagrinėjamoje byloje Dividendų mokesčio įstatymo 4 ir 4a straipsniuose, suderintuose su Pelno mokesčio įstatymo 13 straipsniu, numatomas vienoje iš valstybių narių buveinę turinčių bendrovių atleidimas nuo prie šaltinio renkamo dividendų mokesčio. Remiantis Dividendų mokesčio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu, šis atleidimas taikomas dividendams, išmokėtiems kitoje valstybėje narėje buveinę turinčioms bendrovėms, kurioms priklauso bent 5% dividendus mokančios bendrovės rezidentės apmokėto įstatinio kapitalo.

37

Tačiau pagal Nyderlandų Karalystės su EEE valstybėmis esančiomis Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalyste sudarytus dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimus atleidimas nuo prie šaltinio renkamo dividendų mokesčio taikomas Islandijos ar Norvegijos bendrovėms išmokėtiems dividendams tik tuomet, kai šioms bendrovėms atitinkamai priklauso mažiausiai 10% ar 25% dividendus mokančios Nyderlandų bendrovės kapitalo. Šiuo klausimu reikia pripažinti, kad šios bendrovės, skirtingai nuo vienoje iš valstybių narių buveinę turinčių bendrovių, nėra apsaugotos nuo dvigubo apmokestinimo pavojaus, jeigu joms priklauso daugiau kaip 5%, bet mažiau kaip 10% ar atitinkamai mažiau kaip 25% dividendus mokančios Nyderlandų bendrovės kapitalo.

38

Šios skirtingos mokesčių nuostatos, taikomos, pirma, Bendrijos valstybėse narėse įsteigtoms bendrovėms ir, antra, dviejose nagrinėjamose EEE valstybėse įsteigtoms bendrovėms, kurios naudojasi EEE susitarimo 40 straipsniu lygiai taip pat, kaip pirmosios bendrovės naudojasi EB 56 straipsniu, dividendų apmokestinimo atžvilgiu yra nepalankios Islandijos bendrovėms, turinčioms nuo 5 iki 10% Nyderlandų bendrovės kapitalo, ir Norvegijos bendrovėms, turinčioms nuo 5 iki 25% tokio kapitalo.

39

Toks nevienodas vertinimas, susijęs su Islandijoje ir Norvegijoje įsteigtoms bendrovėms gavėjoms išmokamų dividendų apmokestinimo tvarka, palyginti su Bendrijos valstybėse narėse įsteigtoms bendrovėms gavėjoms išmokamais dividendais, gali atgrasyti dviejose pirmosiose valstybėse įsteigtas bendroves nuo investicijų Nyderlanduose. Be to, dėl jo Nyderlandų bendrovė gali sunkiau pritraukti kapitalą iš Islandijos ar Norvegijos nei iš Nyderlandų ar kitos Bendrijos valstybės narės. Dėl šios priežasties jis yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, iš esmės draudžiamas EEE susitarimo 40 straipsniu.

40

Vis dėlto reikia patikrinti, ar šį laisvo kapitalo judėjimo apribojimą galima pateisinti remiantis Sutarties nuostatomis, iš esmės pakartotomis EEE susitarime.

41

Nyderlandų Karalystė mano, kad Islandijoje ir Norvegijoje įsteigtos bendrovės gavėjos yra vienoje iš skirtingų situacijų, numatytų EB 58 straipsnio 1 dalies a punkte, pagal kurį 56 straipsnio nuostatos nepažeidžia valstybių narių teisės taikyti atitinkamas savo mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties gyvenamosios vietos atžvilgiu.

42

Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad tam, jog nacionalinės mokesčių teisės nuostata galėtų būti laikoma suderinama su laisvą kapitalo judėjimą reglamentuojančiomis Sutarties nuostatomis, reikia, jog jos lemiamas vertinimo skirtumas būtų susijęs su objektyviai skirtingomis situacijomis arba jis būtų pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu (žr. minėto sprendimo Amurta 32 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

43

Taigi reikia patikrinti, ar atleidimo nuo prie šaltinio renkamo dividendų mokesčio atžvilgiu vienoje iš valstybių narių įsteigtos bendrovės gavėjos ir Islandijoje ar Norvegijoje įsteigtos bendrovės gavėjos yra panašioje padėtyje.

44

Nyderlandų Karalystė teigia, kad jos nurodomas padėties skirtumas pagrįstas aplinkybe, jog remiantis su dviem nagrinėjamomis EEE valstybėmis sudarytais dvišaliais susitarimais neįmanoma užtikrinti, kad suinteresuotosios bendrovės gavėjos iš tikrųjų įvykdo Dividendų mokesčio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi valstybėms narėms nustatytas sąlygas, t. y. pirma, būti vienos iš Direktyvos 90/435 priede išvardytų teisinių formų arba ministro dekrete nurodytos formos bei, antra, įsisteigimo valstybėje būti apmokestintam pelno mokesčiu be galimybės pasirinkti arba būti atleistam.

45

Savo argumentus ji grindžia Direktyvos 77/799 nuostatomis. Pagal šias nuostatas, skirtas kovoti su tarptautiniu mokesčių slėpimu ir vengimu, valstybių narių kompetentingos institucijos turi keistis bet kokia informacija, kuri gali padėti joms, be kita ko, teisingai įvertinti pajamų mokestį.

46

Kadangi ši direktyva netaikoma Islandijos Respublikai ir Norvegijos Karalystei, Nyderlandų Karalystė teigia, kad jokia privaloma taisyklė neleistų jai gauti informacijos, skirtos patikrinti, kaip laikomasi Dividendų mokesčio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

47

Vis dėlto reikia pažymėti, kad nors toks teisinio reglamentavimo skirtumas tarp nagrinėjamų valstybių ir valstybių narių pareigų mokesčių srityje gali pateisinti Nyderlandų Karalystės sprendimą taikyti atleidimą nuo prie šaltinio renkamo dividendų mokesčio Islandijos ir Norvegijos bendrovėms tik įsitikinus, kad jos iš tikrųjų tenkina Nyderlandų įstatymuose numatytas sąlygas, jis negali pateisinti šiuose įstatymuose įtvirtinto reikalavimo turėti didesnę dividendus išmokančios bendrovės kapitalo dalį, norint pasinaudoti šiuo atleidimu nuo mokesčio.

48

Iš tikrųjų pastarasis reikalavimas neturi nieko bendra su visoms bendrovėms nustatytomis sąlygomis norint pasinaudoti minėtu atleidimu, t. y. būti tam tikros teisinės formos, būti pelno mokesčio mokėtojomis ir būti galutinėmis mokamų dividendų gavėjomis; Nyderlandų mokesčių administracija faktiškai turi turėti galimybę patikrinti, ar laikomasi šių sąlygų.

49

Šiuo pastaruoju požiūriu iš jokio bylos dokumento nematyti ir Nyderlandų Karalystė neįrodinėja, jog mažesnės kaip 10% ar 25% bendrovės kapitalo dalies turėjimas turėtų kokios nors įtakos pavojui, kad kompetentingoms institucijoms bus suteikta neteisinga informacija, be kita ko, dėl dviejose nagrinėjamose EEE valstybėse įsteigtų bendrovių apmokestinimo tvarkos ir kad todėl reikalavimas turėti minėto dydžio kapitalo dalį yra pagrįstas, nors jis ir netaikomas Bendrijos valstybėse narėse įsteigtoms bendrovėms.

50

Dėl šios priežasties negalima pritarti Nyderlandų Karalystės nurodomam argumentui, grindžiamam Bendrijos valstybėse narėse buveinę turinčių bendrovių ir Islandijos bei Norvegijos bendrovių skirtinga padėtimi, siekiant pateisinti pastarosioms bendrovėms taikomą reikalavimą turėti didesnę dividendus mokančių Nyderlandų bendrovių kapitalo dalį, kad jos, kaip ir pirmosios bendrovės, galėtų pasinaudoti atleidimu nuo prie šaltinio renkamo dividendų mokesčio jų iš minėtų Nyderlandų bendrovių gaunamų dividendų atžvilgiu.

51

Šią išvadą numanomai patvirtina aplinkybė, kad Nyderlandų Karalystės su Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalyste sudaryti dvišaliai susitarimai nustato atleidimui nuo prie šaltinio renkamo Islandijos ir Norvegijos bendrovėms išmokamų dividendų mokesčio vienintelę sąlygą turėti tam tikrą dividendus išmokančios Nyderlandų bendrovės kapitalo dalį, nereikalaujant, kad taip pat tenkintų kitas Dividendų mokesčio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas.

52

Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad neatleisdama nuo prie šaltinio renkamo dividendų mokesčio Nyderlandų bendrovių Islandijoje ar Norvegijoje įsteigtoms bendrovėms mokamų dividendų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Nyderlandų bendrovėms ar kitose Bendrijos valstybėse narėse įsteigtoms bendrovėms mokamų dividendų, Nyderlandų Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal EEE susitarimo 40 straipsnį.

53

Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Nyderlandų Karalystės ir pastaroji pralaimėjo bylą, ji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: