—

L’Oréal SA, Lancôme parfums et beauté & Cie SNC ir Laboratoire Garnier & Cie, atstovaujamų QC H. Carr ir D. Anderson bei baristerės J. Reid, įgaliotos Baker & McKenzie LLP,

—

Malaika Investments Ltd ir Starion International Ltd, atstovaujamų QC R. Wyand ir solisitorių H. Porter bei T. Moody-Stuart,

—

Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos T. Harris, vėliau L. Seeboruth, padedamų baristerio S. Malynciz,

—

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues bei A.-L. During ir B. Beaupère-Manokha,

—

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos C. Wissels,

—

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos A. Rutkowska ir K. Rokicka,

—

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes ir I. Vieira da Silva,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos W. Wils ir H. Krämer,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, p 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., sk. 17, t. 1, p. 92–98) 5 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 1984 m. rugsėjo 10 d. Tarybos direktyvos 84/450/EEB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (OL L 250, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., sk. 15, t. 1, p. 227–230), iš dalies pakeistos 1997 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/55/EB (OL L 290, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., sk. 15, t. 3, p. 365–369, toliau – Direktyva 84/450), 3a straipsnio 1 dalies aiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas byloje dėl ieškinio, kurį L’Oréal SA, Lancôme parfums et beauté & Cie SNC bei Laboratoires Garnier & Cie (toliau kartu vadinamos L’Oréal ir kt.) pareiškė Bellure NV (toliau – Bellure), Malaika Investments Ltd, veikiančiai komerciniu pavadinimu Honey pot cosmetics & Perfumery Sales (toliau – Malaika), ir Starion International Ltd (toliau – Starion) siekdama nubausti pastarąsias už teisių į prekių ženklus pažeidimą.

3

Direktyva 89/104 buvo panaikinta 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (kodifikuota redakcija) (OL L 299, p. 25), įsigaliojusia 2008 m. lapkričio 28 dieną. Tačiau, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių datą, pagrindinėje byloje vis dar taikoma Direktyva 89/104.

4

Direktyvos 89/104 antra konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„kadangi apsauga, suteikiama įregistruotam prekių ženklui, kurio funkcija yra nurodyti kilmės vietą, yra absoliuti esant tapatumui tarp ženklo ir žymens bei tarp prekių ir paslaugų; kadangi apsauga taip pat suteikiama ir esant ženklo panašumui į žymenį ir prekių arba paslaugų panašumui; kadangi būtina pateikti panašumo sąvokos išaiškinimą, kad nebūtų painiavos; kadangi painiavos galimybė, kurios įvertinimas priklauso nuo daugelio elementų, ypač nuo prekių ženklo pripažinimo rinkoje, nuo sąsajų, kurios gali būti padarytos su naudojamu ar įregistruotu žymeniu, nuo prekių ženklo bei žymens ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnio, lemia specialias tokios apsaugos sąlygas; kadangi galimybės suklaidinti nustatymo būdai, o ypač įrodinėjimo pareiga, yra reguliuojami nacionalinės tvarkos, kuriai ši direktyva netaikoma.“

5

Direktyvos 89/104 5 straipsnyje „Prekių ženklo suteikiamos teisės“ nurodyta:

„1.   Įregistruotas prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti trečiosioms šalims be jo sutikimo vartoti prekybos veikloje:

2.   Bet kuri valstybė narė taip pat gali numatyti, jog savininkas turi teisę neleisti trečiosioms šalims be jo sutikimo naudoti prekybos veikloje bet kokį žymenį, tapatų arba panašų į prekių ženklą, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos nėra panašios į tas, kurioms jis buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi gerą vardą valstybėje narėje ir jeigu dėl neteisėto žymens naudojimo nesąžiningai naudojamasi prekių ženklo skiriamuoju požymiu arba jo geru vardu, arba jiems kenkiama.

3.   Vadovaujantis 1 ir 2 dalių nuostatomis, galima, inter alia, uždrausti:

<…>

<…>

<…>“ (Pataisytas vertimas)

6

Minėtos direktyvos 6 straipsnio „Prekių ženklo suteikiamų teisių apribojimas“ 1 dalyje numatyta:

„Prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai prekybos veikloje vartoti:

<…>

<…>“

7

Nuostatos dėl lyginamosios reklamos į Direktyvos 84/450 pirminę redakciją buvo įtrauktos Direktyva 97/55.

8

Direktyvos 97/55 antra, septinta, devinta, vienuolikta, trylikta–penkiolikta ir devyniolikta konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

<…>

<…>

<…>

<…>

9

Pagal Direktyvos 84/450 1 straipsnį ja siekiama nustatyti sąlygas, kuriomis lyginamoji reklama yra leistina.

10

Šios direktyvos 2 straipsnio 1 punkte reklama apibrėžiama kaip „bet kokios formos pateikimas ryšium su prekyba, verslu, amatu ar profesija, siekiant skatinti prekių ar paslaugų, įskaitant nekilnojamąjį turtą, tiekimą, teises ir pareigas“. Pagal to paties straipsnio 2b punktą lyginamoji reklama yra „bet kokia reklama, kuri aiškiai ar netiesiogiai nurodo konkurentą, arba konkurento siūlomas prekes ar paslaugas“.

11

Minėtos direktyvos 3a straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Lyginamoji reklama, susijusi su palyginimu, leidžiama, jeigu įvykdytos šios sąlygos:

<…>

<…>

12

Direktyvos 89/104 nuostatos į nacionalinę teisę buvo perkeltos 1994 m. Prekių ženklų įstatymu (Trade Marks Act 1994). Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalis buvo perkelti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

13

Direktyvos 84/450 3 straipsnio nuostatos į nacionalinę teisę buvo perkeltos 2000 m. Nutarimu dėl klaidinančios reklamos kontrolės (Control of Misleading Advertisements (Amendment) Regulations 2000 (SI 2000/914)), kuriuo 1988 m. Nutarime dėl klaidinančios reklamos kontrolės (Control of Misleading Advertisements (Amendment) Regulations 1988 (SI 1988/915)) buvo įtvirtintas naujas 4A straipsnis.

14

L’Oréal SA ir kt. yra L’Oréal grupės, užsiimančios kvepalų gamyba ir prekyba, narės. Jungtinėje Karalystėje joms priklauso šie gerą vardą turintys prekių ženklai, įregistruoti kvepalams ir kitiems kvapiųjų medžiagų turintiems produktams:

15

Malaika ir Starion Jungtinėje Karalystėje prekiauja „Creation Lamis“ serijos aukščiausios kokybės kvepalų imitacijomis. Be to, Starion prekiauja „Dorall“ ir „Stitch“ serijų aukščiausios kokybės kvepalų imitacijomis.

16

Serijas „Creation Lamis“ ir „Dorall“ gamina Bellure.

17

Serija „Caation Lamis“ apima kvepalus „La Valeur“, kurie yra kvepalų „Trésor“ imitacija ir kurių buteliukas bei pakuotė apskritai yra panašūs į kvepalų „Trésor“ buteliuką bei pakuotę. Be to, ši serija apima kvepalus „Pink Wonder“, kurie yra kvepalų „Miracle“ imitacija ir kurių buteliukas bei pakuotė apskritai yra panašūs į kvepalų „Miracle“ buteliuką ir pakuotę.

18

Ir vienu, ir kitu atveju yra žinoma, kad panašumas neklaidina specialistų ar visuomenės.

19

Serija „Dorall“ apima kvepalus „Coffret d’Or“, kurie yra kvepalų „Trésor“ imitacija ir kurių buteliukas bei pakuotė yra šiek tiek panašūs į kvepalų „Trésor“ buteliuką ir pakuotę.

20

Serijos „Stitch“ kvepalų pakuotės, atrodančios labai elementariai, visiškai nepanašios į kvepalų, kuriais prekiauja L’Oréal ir kt., buteliukus ir pakuotes.

21

Prekiaudamos serijų „Creation Lamis“, „Dorall“ bei „Stitch“ kvepalais, Malaika ir Starion naudoja lyginamuosius sąrašus, kurie pateikiami mažmenininkams ir kuriuose nurodomas aukščiausios kokybės kvepalų, kuriuos imituoja parduodami kvepalai, prekių ženklas (toliau – lyginamieji sąrašai).

22

L’Oréal ir kt. pareiškė High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division ieškinį Bellure, Malaika ir Starion dėl teisių į prekių ženklus pažeidimo.

23

L’Oréal ir kt. nurodė, kad lyginamųjų sąrašų naudojimas yra teisių, kurias joms suteikia jų žodiniai prekių ženklai „Trésor“, „Miracle“, „Anaïs-Anaïs“ ir „Noa“, bei jų žodiniai ir vaizdiniai prekių ženklai „Noa“, pažeidimas, draudžiamas 1994 m. Prekių ženklų įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi.

24

Be to, jos tvirtino, kad jų prekių buteliukų ir pakuočių imitavimas bei prekyba taip įpakuotais kvepalais yra teisių, kurias joms suteikia žodiniai prekių ženklai „Trésor“ ir „Miracle“ bei žodiniai ir vaizdiniai prekių ženklai „Trésor“ buteliukas, „Trésor“ pakuotė, „Miracle“ buteliukas ir „Miracle“ pakuotė, pažeidimas, draudžiamas 1994 m. Prekių ženklų įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi.

25

2006 m. spalio 4 d. Sprendimu High Court patenkino tą ieškinio dalį, kuri grindžiama 1994 m. Prekių ženklų įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi. Tačiau jis nepatenkino tos ieškinio dalies, kuri grindžiama šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, bei tos dalies, kuri susijusi su prekių ženklais „Trésor“ pakuotė ir „Miracle“ buteliukas.

26

Malaika, Starion bei L’Oréal ir kt. dėl šio sprendimo pateikė apeliacinius skundus Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division).

27

Dėl lyginamųjų sąrašų, kuriuose nurodomi L’Oréal ir kt. priklausantys žodiniai prekių ženklai ir kuriuos pastarosios laiko lyginamąja reklama Direktyvos 84/450 prasme, naudojimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar konkurento prekių ženklo naudojimą tokiuose sąrašuose galima uždrausti taikant Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 dalies a punktą.

28

Jei taip, minėtas teismas klausia, ar toks naudojimas vis dėlto gali būti leidžiamas pagal Direktyvos 89/104 6 straipsnio 1 dalies b punktą. Šiuo atžvilgiu manydamas, kad konkurento prekių ženklo naudojimas lyginamojoje reklamoje atitinka Direktyvos 89/104 6 straipsnio nuostatas, jeigu minėta reklama nėra pažeidžiamas Direktyvos 84/450 3a straipsnis, jis tvirtina, kad sprendimui pagrindinėje byloje priimti reikalingas pastarosios nuostatos išaiškinimas.

29

Dėl pakuočių ir buteliukų, panašių į aukščiausios kokybės kvepalų, kuriais prekiauja L’Oréal ir kt., buteliukus ir pakuotes, naudojimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą dėl formuluotės „nesąžiningai naudojamasi“ Direktyvos 89/104 5 straipsnio 2 dalies prasme.

30

Tokiomis aplinkybėmis Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

31

Kaip paaiškino prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pirmasis–ketvirtasis klausimai, pateikti dėl Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 dalies ir Direktyvos 84/450 3a straipsnio 1 dalies išaiškinimo, yra susiję su tuo, kad atsakovės pagrindinėje byloje naudoja L’Oréal ir kt. priklausančius žodinius prekių ženklus lyginamuosiuose sąrašuose, o penktasis klausimas, pateiktas dėl Direktyvos 89/104 5 straipsnio 2 dalies išaiškinimo, yra susijęs su pakuočių ir buteliukų, panašių į aukščiausios kokybės kvepalų, kuriais prekiauja L’Oréal ir kt., pakuotes ir buteliukus, saugomus žodiniais ir vaizdiniais prekių ženklais, naudojimu. Kadangi pastaroji nuostata gali būti taikoma ir minėtų prekių ženklų naudojimui nagrinėjamuose lyginamuosiuose sąrašuose, pirmiausia reikia atsakyti į penktąjį klausimą.

32

Penktuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 89/104 5 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, jog trečiasis asmuo, naudojantis žymenį, panašų į gerą vardą turintį prekių ženklą, gali būti laikomas nesąžiningai pasinaudojančiu prekių ženklu šios nuostatos prasme, jeigu toks naudojimas jam yra naudingas prekiaujant savomis prekėms ar paslaugomis, tačiau neklaidina visuomenės arba nekenkia ar negalėtų pakenkti prekių ženklui ar jo savininkui.

33

Pirmiausia reikia priminti, kad teisinį ir faktinį pagrindą nustato prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, todėl Teisingumo Teismas neturi ginčyti faktinio pobūdžio vertinimų (šiuo klausimu žr. 2003 m. lapkričio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Neri, C-153/02, Rink. p. I-13555, 34 ir 35 punktus bei 2008 m. liepos 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo ASM Brescia, C-347/06, Rink. p. I-5641, 28 punktą). Todėl net jeigu, kaip nurodo Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vyriausybės, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti mažai tikėtina, kad trečiajam asmeniui naudojant į prekių ženklą panašų žymenį prekėms, imituojančioms prekes, kurioms šis prekių ženklas įregistruotas, toks naudojimas yra naudingas prekybai trečiojo asmens prekėmis ir tuo pačiu metu nekenkia minėtu prekių ženklu žymimų prekių įvaizdžiui arba prekybai jomis, Teisingumo Teismas turi atsižvelgti į šią prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytą prielaidą.

34

Direktyvos 89/104 5 straipsnio 2 dalis gerą vardą turintiems prekių ženklams numato apsaugą, kuri yra didesnė už numatytąją to paties 5 straipsnio 1 dalyje. Šios apsaugos specifinę sąlygą sudaro neteisėtas vėlesnio prekių ženklo naudojimas, dėl kurio nesąžiningai naudojamasi arba būtų pasinaudota ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu arba jiems kenkiama ar būtų pakenkta (šiuo klausimu žr. 2000 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Marca Mode, C-425/98, Rink. p. I-4861, 36 punktą; 2003 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Adidas-Salomon ir Adidas Benelux, C-408/01, Rink. p. I-12537, 27 punktą ir 2008 m. balandžio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo adidas ir adidas Benelux, C-102/07, Rink. p. I-2439, 40 punktą bei, kalbant apie Direktyvos 89/104 4 straipsnio 4 dalies a punktą, 2008 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Intel Corporation, C-252/07, Rink. p. I-8823, 26 punktą).

35

Beje, Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad Direktyvos 89/104 5 straipsnio 2 dalis taikoma ir prekėms bei paslaugoms, tapačioms arba panašioms į tas, kurioms prekių ženklas įregistruotas (šiuo klausimu žr. 2003 m. sausio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Davidoff, C-292/00, Rink. p. I-389, 30 punktą; minėto sprendimo Adidas-Salomon ir Adidas Benelux, C-408/01, Rink. p. I-12537, 18–22 punktus, bei minėto sprendimo adidas ir adidas Benelux 37 punktą).

36

Direktyvos 89/104 5 straipsnio 2 dalyje numatyti pažeidimai, jeigu jie padaromi, kyla dėl tam tikro prekių ženklo ir žymens panašumo, dėl kurio suinteresuotoji visuomenė susieja žymenį ir prekių ženklą, t. y. pastebi tarp jų tam tikrą ryšį, nors jų ir nepainioja. Taigi nereikalaujama, kad gerą vardą turinčio prekių ženklo ir trečiųjų asmenų naudojamo žymens panašumo laipsnis būtų toks didelis, kad suinteresuotoji visuomenė galėtų juos supainioti. Pakanka, kad gerą vardą turinčio prekių ženklo ir žymens panašumo laipsnis lemtų, jog suinteresuotoji visuomenė pastebėtų ryšį tarp žymens ir prekių ženklo (žr. minėto sprendimo Adidas-Salomon ir Adidas Benelux 29 ir 31 punktus bei minėto sprendimo adidas ir adidas Benelux 41 punktą).

37

Tokio ryšio visuomenės sąmonėje buvimas yra būtina sąlyga, tačiau vien jos nepakanka, kad būtų nuspręsta, jog egzistuoja viena iš žalos rūšių, nuo kurių Direktyvos 89/104 5 straipsnio 2 dalis užtikrina apsaugą gerą vardą turintiems prekių ženklams (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Intel Corporation 31 ir 32 punktus).

38

Tokia žala yra, pirma, kenkimas prekių ženklo skiriamajam požymiui, antra, kenkimas šio prekių ženklo geram vardui ir, trečia, nesąžiningas naudojimasis minėto prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Intel Corporation 27 punktą).

39

Kalbant apie kenkimą prekių ženklo skiriamajam požymiui, kuris dar apibūdinamas žodžiais „atskiedimas“, „išplovimas“ arba „blukinimas“, pažymėtina, kad jis atsiranda nuo to momento, kai susilpnėja šio prekių ženklo galėjimas identifikuoti prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas ir naudojamas kaip pagamintoms ar suteiktoms minėto prekių ženklo savininko, nes tai, kad tretieji asmenys naudoja tapatų arba panašų žymenį, lemia prekių ženklo tapatybės ir jo poveikio visuomenės sąmonei išsklaidymą. Taip yra būtent tada, kai prekių ženklas, iš karto keldavęs asociacijų su prekėmis ar paslaugomis, kurioms jis registruotas, nebegali to padaryti (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Intel Corporation 29 punktą).

40

Dėl kenkimo prekių ženklo geram vardui, taip pat vadinamo „juodinimu“ arba „žeminimu“, pažymėtina, kad toks kenkimas atsiranda tada, kai prekes ar paslaugas, kurioms trečiasis asmuo naudoja tapatų ar panašų žymenį, visuomenė vertina taip, kad prekių ženklo patrauklumas sumažėja. Tokio kenkimo galimybė gali atsirasti dėl to, kad trečiojo asmens siūlomos prekės ar paslaugos pasižymi charakteristikomis ar kokybe, galinčiomis daryti neigiamą poveikį prekių ženklo įvaizdžiui.

41

Dėl formuluotės „nesąžiningas naudojimasis prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu“, taip pat apibūdinamos žodžiais „parazitavimas“ ir „nemokamas eksploatavimas“, pažymėtina, kad ši formuluotė susijusi ne su kenkimu prekių ženklui, bet su nauda, kurią trečiasis asmuo gauna naudodamas tapatų ar panašų žymenį. Ji apima, be kita ko, atvejus, kai prekių ženklo įvaizdį ar su juo siejamas charakteristikas perkeliant tapačiu ar panašiu žymeniu žymimoms prekėms akivaizdžiai naudojamasi gerą vardą turinčio prekių ženklo sėkme.

42

Vienos iš šių trijų žalos rūšių pakanka, kad būtų taikoma Direktyvos 89/104 5 straipsnio 2 dalis (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Intel Corporation 28 punktą).

43

Iš to išplaukia, kad trečiojo asmens naudojimasis prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu gali pasirodyti nesąžiningas, net jeigu tapataus ar panašaus žymens naudojimas nekenkia prekių ženklo skiriamajam požymiui ir jo geram vardui arba, bendrai tariant, prekių ženklo savininkui.

44

Siekiant nustatyti, ar naudojant žymenį nesąžiningai naudojamasi prekių ženklo skiriamuoju požymiu arba jo geru vardu, reikia atlikti visapusį vertinimą, atsižvelgiant į visus svarbius konkretaus atvejo veiksnius, prie kurių priskiriami prekių ženklo gero vardo stiprumas ir skiriamojo požymio laipsnis, prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnis bei atitinkamų prekių ar paslaugų rūšis ir artimumo laipsnis. Kalbant apie ankstesnio prekių ženklo gero vardo stiprumą ir skiriamojo požymio laipsnį, pažymėtina, jog Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad juo ryškesnis ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis ir geresnis jo vardas, juo lengviau bus galima pripažinti žalos buvimą. Iš teismo praktikos taip pat matyti, kad juo greičiau ir labiau žymuo primena prekių ženklą, juo didesnė galimybė, kad dėl žymens naudojimo dabar arba ateityje yra arba bus nesąžiningai pasinaudota ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu arba jiems kenkiama (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Intel Corporation 67–69 punktą).

45

Be kita ko, reikia nurodyti, kad, atliekant tokį visapusį vertinimą, prireikus galima atsižvelgti ir į prekių ženklo „atskiedimo“ arba juodinimo galimybės buvimą.

46

Šiuo atveju žinoma, kad Malaika ir Starion naudoja pakuotes ir buteliukus, panašius į L’Oréal ir kt. registruotus gerą vardą turinčius prekių ženklus, prekiaudamos kvepalais, laikomais prabangių kvepalų, kuriems minėti prekių ženklai įregistruoti ir naudojami, „pigia“ imitacija.

47

Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nustatė ryšį tarp tam tikrų Malaika ir Starion naudojamų pakuočių ir tam tikrų prekių ženklų, susijusių su pakuotėmis bei buteliukais, kurių savininkės yra L’Oréal ir kt. Be to, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šis ryšys komerciniu požiūriu yra naudingas atsakovėms pagrindinėje byloje. Be to, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad panašumo tarp minėtų prekių ženklų ir prekių, kuriomis prekiauja Malaika ir Starion, buvo sąmoningai siekiama tam, kad visuomenė susietų aukščiausios kokybės kvepalus ir jų imitacijas, ir taip būtų palengvintas pastarųjų pardavimas.

48

Atliekant bendrą vertinimą, kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atlikti, kad nustatytų, ar tokiomis aplinkybėmis gali būti patvirtintas nesąžiningas naudojimasis prekių ženklo skiriamuoju požymiu arba jo geru vardu, reikia visų pirma atsižvelgti į tai, kad naudojant pakuotes ir buteliukus, panašius į imituojamų kvepalų pakuotes ir buteliukus, reklaminiais tikslais siekiama naudotis prekių ženklų, kuriais pažymėti parduodami šie kvepalai, skiriamuoju požymiu ir geru vardu.

49

Šiuo atžvilgiu reikia patikslinti, kad jeigu trečiasis asmuo, naudodamas žymenį, panašų į gerą vardą turintį prekių ženklą, ketina pasinaudoti pastarojo sėkme tam, kad gautų naudos iš jo patrauklumo, reputacijos bei prestižo, ir be jokios finansinės kompensacijos naudotis prekių ženklo savininko komercinio pobūdžio pastangomis šio prekių ženklo įvaizdžiui sukurti ir išlaikyti, nauda, gaunama iš minėto naudojimo, turi būti laikoma nesąžiningai gauta iš minėto prekių ženklo skiriamojo požymio ar jo gero vardo.

50

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į penktąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 89/104 5 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, jog nesąžiningas naudojimasis prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu šios nuostatos prasme neleidžia manyti, kad egzistuoja galimybė supainioti ir galimybė pakenkti šiam skiriamajam požymiui ar geram vardui arba, bendrai tariant, prekių ženklo savininkui. Nauda, kurią trečiasis asmuo gauna naudodamas žymenį, panašų į gerą vardą turintį prekių ženklą, yra gauta nesąžiningai iš šio skiriamojo požymio ar gero vardo, jeigu trečiasis asmuo taip bando pasinaudoti gerą vardą turinčio prekių ženklo sėkme tam, kad gautų naudos iš pastarojo patrauklumo, reputacijos bei prestižo, ir be jokios finansinės kompensacijos naudotis prekių ženklo savininko komercinio pobūdžio pastangomis šio prekių ženklo įvaizdžiui sukurti ir išlaikyti.

51

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktai turi būti aiškinami taip, jog įregistruoto prekių ženklo savininkas gali uždrausti tretiesiems asmenims lyginamojoje reklamoje naudoti šiam prekių ženklui tapatų žymenį prekėms ar paslaugoms, tapačioms prekėms ar paslaugoms, kurioms minėtas prekių ženklas įregistruotas, jeigu šiuo naudojimu negalima pakenkti esminei prekių ženklo funkcijai – nurodyti prekių ar paslaugų kilmę. Antruoju klausimu, kurį reikia nagrinėti kartu su pirmuoju, minėtas teismas iš esmės klausia, ar plačiai žinomo prekių ženklo savininkas gali prieštarauti tokiam naudojimui pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą, jeigu juo ne kenkiama prekių ženklui ar vienai iš jo funkcijų, bet gerokai prisidedama prie trečiojo asmens prekių ar paslaugų populiarinimo.

52

Pirmiausia reikia nurodyti, kad tokie lyginamieji sąrašai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, gali būti laikomi lyginamąja reklama. Iš tikrųjų reklama Direktyvos 84/450 2 straipsnio 1 punkto prasme yra „bet kokios formos pateikimas ryšium su prekyba, verslu, amatu ar profesija“, siekiant skatinti prekių ar paslaugų tiekimą. Remiantis minėto 2 straipsnio 2a punktu, tokia reklama turi būti laikoma lyginamąja, jeigu ji aiškiai ar netiesiogiai nurodo konkurentą, arba konkurento siūlomas prekes ar paslaugas. Atsižvelgiant į šiuos itin plačius apibrėžimus, lyginamoji reklama gali būti labai įvairių formų (šiuo klausimu žr. 2001 m. spalio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Toshiba Europe, C-112/99, Rink. p. I-7945, 28 ir 31 punktą; 2003 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Pippig Augenoptik, C-44/01, Rink. p. I-3095, 35 punktą; 2007 m. balandžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo De Landtsheer Emmanuel, C-381/05, Rink. p. I-3115, 16 punktą bei 2008 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo O2 Holdings ir O2 (UK), C-533/06, Rink. p. I-4231, 42 punktą).

53

Beje, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tai, jog lyginamojoje reklamoje reklamuotojas naudoja konkurento prekių ženklui tapatų arba panašų į jį žymenį, siekdamas identifikuoti pastarojo siūlomas prekes ar paslaugas, laikoma naudojimu pačioms reklamuotojo prekėms ir paslaugoms Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme. Taigi prireikus toks naudojimas gali būti uždraustas pagal šias nuostatas (žr. minėto sprendimo O2 Holdings ir O2 (UK) 36 ir 37 punktus).

54

Tačiau Teisingumo Teismas patikslino, kad įregistruoto prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti trečiajam asmeniui lyginamojoje reklamoje, atitinkančioje visas Direktyvos 84/450 3a straipsnio 1 dalyje išvardytas teisėtumo sąlygas, naudoti tapatų jo prekių ženklui ar panašų į jį žymenį (žr. minėto sprendimo O2 Holdings ir O2 (UK), 45 ir 51 punktus).

55

Be to, reikia nurodyti, kad yra žinoma, jog Malaika ir Starion lyginamuosiuose kvepalų sąrašuose žodinius prekių ženklus „Trésor“, „Miracle“, „Anaïs-Anaïs“ ir „Noa“ naudojo tokius, kokius juos įregistravo L’Oréal ir kt., o ne žymenis, kurie yra tik panašūs į šiuos prekių ženklus. Be kita ko, buvo naudojama prekėms, tapačioms toms, kurioms minėti prekių ženklai įregistruoti, t. y. kvepalams.

56

Toks naudojimas patenka į Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 dalies a punkto, o ne į to paties 5 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį.

57

Pagal Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį įregistruotas prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Pagal šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punktą ši išimtinė teisė leidžia savininkui uždrausti trečiosioms šalims be jo sutikimo vartoti prekybos veikloje bet kokį žymenį, tapatų prekių ženklui, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms prekių ženklas įregistruotas.

58

Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta išimtinė teisė buvo įtvirtinta siekiant suteikti prekių ženklo savininkui galimybę apginti savo, kaip šio ženklo savininko, specifinius interesus, t. y. užtikrinti, kad prekių ženklas atliktų savo funkcijas, ir todėl naudotis šia teise galima, tik jei trečiajam asmeniui naudojant šį žymenį padaroma arba galėtų būti padaryta žala prekių ženklo funkcijoms (2002 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Arsenal Football Club, C-206/01, Rink. p. I-10273, 51 punktas; 2004 m. lapkričio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Anheuser-Busch, C-245/02, Rink. p. I-10989, 59 punktas ir 2007 m. sausio 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo Adam Opel, C-48/05, Rink. p. I-1017, 21 punktas). Šioms funkcijos priskiriama ne tik esminė prekių ženklo funkcija užtikrinti vartotojams prekių ar paslaugų kilmę, bet ir kitos jo funkcijos, kaip antai funkcija garantuoti šių prekių ar paslaugų kokybę arba informavimo, investavimo ar reklamos funkcijos.

59

Taigi apsauga, suteikiama Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 dalies a punkte, yra didesnė už apsaugą, numatytą to paties 5 straipsnio 1 dalies b punkte, kuriai įgyvendinti reikalaujamas galimybės supainioti buvimas ir galimybė pakenkti esminei prekių ženklo funkcijai (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Davidoff 28 punktą bei minėto sprendimo O2 Holdings ir O2 (UK) 57 punktą). Iš tikrųjų pagal Direktyvos 89/104 dešimtą konstatuojamąją dalį apsauga, suteikiama įregistruotam prekių ženklui, yra absoliuti esant tapatumui tarp ženklo ir žymens bei tarp prekių ir paslaugų, o esant ženklo panašumui į žymenį arba prekių arba paslaugų panašumui galimybė supainioti yra specifinė apsaugos sąlyga.

60

Iš šio sprendimo 58 punkte minėtos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad, remiantis Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 dalies a punktu, prekių ženklo savininkas negali prieštarauti prekių ženklui tapataus žymens naudojimui, jei šiuo naudojimu nepadaroma žala šio prekių ženklo funkcijoms (taip pat šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų Arsenal Football Club 54 punktą ir Adam Opel 22 punktą).

61

Taigi Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tam tikri naudojimo būdai visiškai apibūdinimo tikslais nepatenka į Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes jais nekenkiama interesams, kuriuos šia nuostata siekiama apsaugoti, ir todėl jie nepatenka į naudojimo sąvoką šios nuostatos prasme (žr. 2002 m. gegužės 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hölterhoff, C-2/00, Rink. p. I-4187, 16 punktą).

62

Vis dėlto šiuo atžvilgiu reikia patikslinti, kad pagrindinėje byloje aprašyta situacija iš esmes skiriasi nuo tos, kuriai susiklosčius buvo priimtas minėtas sprendimas Hölterhoff, nes žodinių prekių ženklų, kurių savininkės yra L’Oréal ir kt., naudojimu Malaika ir Starion platinamuose lyginamuosiuose sąrašuose siekiama ne tik apibūdinimo, bet ir reklaminių tikslų.

63

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar, esant tokiai situacijai, kokia susiklostė pagrindinėje byloje, naudojant prekių ženklus, kurių savininkės yra L’Oréal ir kt., gali būti pakenkta vienai iš šių prekių ženklų funkcijų, pavyzdžiui informavimo, investavimo arba pastarųjų reklamos funkcijoms.

64

Be kita ko, kadangi šis teismas konstatavo, kad minėti prekių ženklai turi gerą vardą, jų naudojimas lyginamuosiuose sąrašuose gali būti uždraustas ir pagal Direktyvos 89/104 5 straipsnio 2 dalį, kuriai taikyti, kaip buvo nuspręsta šio sprendimo 50 punkte, nebūtinas galimybės pakenkti prekių ženklui ar jo savininkui buvimas, jeigu trečiasis asmuo šio prekių ženklu naudojasi nesąžiningai.

65

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 89/104 5 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas ta prasme, jog registruoto prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti tretiesiems asmenims lyginamojoje reklamoje, neatitinkančioje visų Direktyvos 84/450 3a straipsnio 1 dalyje išvardytų teisėtumo sąlygų, naudoti šiam prekių ženklui tapatų žymenį prekėms ar paslaugoms, tapačioms prekėms ar paslaugoms, kurioms minėtas prekių ženklas įregistruotas, net jeigu šiuo naudojimu negalima pakenkti esminei prekių ženklo funkcijai – nurodyti prekių ar paslaugų kilmę, su sąlyga, kad minėtas naudojimas kenkia arba gali pakenkti kitoms prekių ženklo funkcijoms.

66

Trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 84/450 3a straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad jei reklamuotojas, nesukeldamas painiavos ir neklaidindamas, lyginamuoju sąrašu nurodo, kad jo prekės esminė charakteristika yra panaši į prekės, kuri parduodama pažymėta plačiai žinomu prekių ženklu ir kurią imituoja reklamuotojo prekė, charakteristiką, šis reklamuotojas nesąžiningai naudojasi minėto prekių ženklo žinomumu šio 3a straipsnio 1 dalies g punkto prasme arba pateikia „prekių ar paslaugų imitacijas ar reprodukcijas“ minėto 3a straipsnio 1 dalies h punkto prasme.

67

Direktyvos 84/450 3a straipsnio 1 dalies a–h punktuose išvardytos sąlygos, kurias lyginamoji reklama turi atitikti, kad galėtų būti laikoma teisėta.

68

Šiomis sąlygomis siekiama įvertinti visus interesus, kuriuos gali paveikti leidimas naudoti lyginamąją reklamą. Taigi iš kartu skaitomų Direktyvos 97/55 antros, septintos ir devintos konstatuojamųjų dalių matyti, kad šio 3a straipsnio tikslas yra skatinti paslaugų bei prekių tiekėjų konkurenciją vartotojo naudai, leidžiant konkurentams objektyviai parodyti skirtingų palyginamų prekių privalumus ir kartu uždraudžiant lyginamosios reklamos praktiką, kuri gali iškraipyti konkurenciją, būti žalinga konkurentams ir daryti neigiamą poveikį vartotojų pasirinkimui.

69

Iš to išplaukia, kad minėtoje 3a straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos turi būti aiškinamos lyginamajai reklamai naudingiausiu būdu, siekiant leisti reklamą, kuri objektyviai palygina prekių ar paslaugų savybes (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo De Landtsheer Emmanuel 35 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką), visiškai užtikrinant, kad lyginamoji reklama nebūtų naudojama antikonkurenciniais ir nesąžiningais tikslais arba pažeidžiant vartotojų interesus.

70

Konkrečiai kalbant apie konkurento prekių ženklo naudojimą lyginamojoje reklamoje, pažymėtina, kad Direktyvos 84/450 3a straipsnio 1 dalis numato keturias specifines tokio naudojimo sąlygas, atitinkamai išdėstytas šio 3a straipsnio 1 dalies d, e, g ir h punktuose. Taigi reikalaujama, kad naudojant prekių ženklą nebūtų sukelta painiava, diskredituojamas arba šmeižiamas prekių ženklas, nesąžiningai naudojamasi pastarojo žinomumu, o prekės ar paslaugos pateikiamos kaip prekių ar paslaugų, žymimų prekių ženklu, imitacijos arba reprodukcijos.

71

Taigi, kaip matyti iš Direktyvos 97/55 13–15 konstatuojamųjų dalių, šių sąlygų tikslas yra suderinti prekių ženklo savininko interesą naudotis savo išimtinės teisės apsauga ir šio savininko konkurentų bei vartotojų interesą naudotis veiksminga lyginamąja reklama, objektyviai pabrėžiančia siūlomų prekių ar paslaugų skirtumus.

72

Iš to išplaukia, kad Bendrijos teisė leidžia naudoti konkurento prekių ženklą lyginamojoje reklamoje, jeigu palyginimas yra objektyvus skirtumų pabrėžimas, kuriuo nesiekiama sukurti ir nesukuriamos tokios nesąžiningos konkurencijos situacijos, kokios apibūdintos Direktyvos 84/450 3a straipsnio 1 dalies d e, g ir h punktuose (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Pippig Augenoptik 49 punktą).

73

Kalbant apie Direktyvos 84/450 3a straipsnio 1 dalies h punktą, pagal kurį lyginamoji reklama neturi pateikti prekių ar paslaugų kaip prekių ar paslaugų, kurios turi apsaugotą prekės ženklą ar firmos vardą, imitacijų ar reprodukcijų, reikia konstatuoti, kad iš šios nuostatos bei Direktyvos 97/55 19 konstatuojamosios dalies formuluotės išplaukia, jog ši sąlyga taikoma ne tik padirbtoms prekėms, bet ir visoms imitacijoms bei reprodukcijoms.

74

Be to, iš sistemingo Direktyvos 84/450 3a straipsnio 1 dalies h punkto aiškinimo matyti, kad juo nereikalaujamas lyginamosios reklamos klaidinančio pobūdžio ir galimybės supainioti buvimas. Iš tikrųjų tokio pobūdžio ir galimybės nebuvimas yra nepriklausomos lyginamosios reklamos teisėtumo sąlygos, išvardytos minėto 3a straipsnio 1 dalies a ir d punktuose.

75

Direktyvos 84/450 3a straipsnio 1 dalies h punkte įtvirtintos sąlygos specifinis tikslas yra uždrausti reklamuotojui lyginamojoje reklamoje nurodyti tai, kad prekės ar paslaugos, kuriomis jis prekiauja ar kurias teikia, yra prekių ženklu žymimų prekių ar paslaugų imitacijos ar reprodukcijos. Šiuo atžvilgiu, kaip generalinis advokatas nurodė išvados 84 punkte, draudžiamos ne tik tos reklaminės žinutės, kurios tiesiogiai atskleidžia imitacijos ar reprodukcijos idėją, bet ir tos, kurios, atsižvelgiant į bendrą konkretaus atvejo pateikimą ir ekonominį kontekstą, šią idėją tikslinei visuomenei gali perduoti netiesiogiai.

76

Yra žinoma, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamais lyginamaisiais sąrašais suinteresuotajai visuomenei siekiama nurodyti originalius kvepalus, kuriuos imituoja Malaika ir Starion parduodami kvepalai. Taigi šie sąrašai patvirtina aplinkybę, kad pastarieji kvepalai yra kvepalų, parduodamų pažymėtų tam tikrais L’Oréal ir kt. priklausančiais prekių ženklais, imitacijos ir todėl jie pateikia reklamuotojo parduodamas prekes kaip prekių, žymimų saugomu prekių ženklu, imitacijas Direktyvos 84/450 3a straipsnio 1 dalies h punkto prasme. Taigi, kaip generalinis advokatas nurodė išvados 88 punkte, šiuo atžvilgiu nesvarbus klausimas, ar reklaminė žinutė parodo, kad kalbama apie visos prekės, žymimos saugomu prekių ženklu, imitaciją, ar tik apie esminės jos charakteristikos – šiuo atveju nagrinėjamų prekių kvapo – imitaciją.

77

Dėl Direktyvos 84/450 3a straipsnio 1 dalies g punkto, pagal kurį lyginamąja reklama nesąžiningai nepasinaudojama prekių ženklo žinomumu, reikia nurodyti, kad formuluotė „nesąžiningas naudojimasis“ šiuo žinomumu, vartojama minėtoje nuostatoje ir Direktyvos 89/104 5 straipsnio 2 dalyje, turi, atsižvelgiant į Direktyvos 97/55 13–15 konstatuojamąsias dalis, iš principo būti aiškinama lygiai taip pat (pagal analogiją žr. minėto sprendimo O2 Holdings ir O2 (UK) 49 punktą).

78

Kadangi šio sprendimo 76 punkte konstatuota, kad atsakovių pagrindinėje byloje naudojami lyginamieji sąrašai pateikia jų parduodamus kvepalus kaip prekių, žymimų saugomu prekių ženklu, imitacijas ar reprodukcijas Direktyvos 84/450 3a straipsnio 1 dalies h punkto prasme, trečiąjį klausimą reikia suprasti taip, kad juo norima sužinoti, ar tokiomis sąlygomis nauda, gauta naudojantis minėtais sąrašais, yra nesąžiningai gauta iš šio saugomo prekių ženklo žinomumo minėto 3a straipsnio 1 dalies g punkto prasme.

79

Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad jeigu lyginamoji reklama, kuri reklamuotojo prekes pateikia kaip prekių ženklu pažymėtų prekių imitacijas, Direktyvoje 84/450 laikoma pažeidžiančia sąžiningą konkurenciją ir todėl neteisėta, nauda, kurią reklamuotojas gauna iš tokios reklamos, yra nesąžiningos konkurencijos pasekmė ir todėl turi būti laikoma nesąžiningai gauta iš šio prekių ženklo žinomumo.

80

Todėl į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 84/450 3a straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog reklamuotojas, kuris lyginamojoje reklamoje tiesiogiai ar netiesiogiai nurodo, jog prekės, kuriomis jis prekiauja, yra prekių, žymimų plačiai žinomu prekių ženklu, imitacijos, pateikia „prekes ar paslaugas kaip imitacijas ar reprodukcijas“ šio 3a straipsnio 1 dalies h punkto prasme. Nauda, kurią reklamuotojas gauna iš tokios neteisėtos lyginamosios reklamos, turi būti laikoma „nesąžiningai gauta“ iš šio prekių ženklo žinomumo minėto 3a straipsnio 1 dalies g punkto prasme.

81

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: