—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos F. Erlbacher ir Z. Malůšková,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1) 3 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Hauptzollamt Hamburg-Jonas (toliau – Hauptzollamt) ir Bayerische Hypotheken- und Vereinsbank AG (toliau – BHV) dėl reikalavimo grąžinti eksporto grąžinamąją išmoką.

3

1987 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87, nustatančio išsamias bendrąsias grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus sistemos taikymo taisykles (OL L 351, p. 1), iš dalies pakeisto 1994 m. gruodžio 2 d. Komisijos reglamentu Nr. 2945/94 (OL L 310, p. 57, toliau – Reglamentas Nr. 3665/87), 11 straipsnio 3 dalies pirmoji ir antroji pastraipos išdėstytos taip:

„<…> jei išmoka buvo gauta nepagrįstai, gavėjas grąžina nepagrįstai gautas grąžinamąsias išmokas, įskaitant visas baudas, taikomas pagal 1 dalies pirmąją pastraipą, su palūkanomis, apskaičiuotomis už laikotarpį nuo išmokų sumokėjimo iki jų grąžinimo. <…>

<…>

Jeigu dėl kompetentingos institucijos klaidos atliekamas nepagrįstas mokėjimas, palūkanos netaikomos arba taikoma palūkanų suma negali būti didesnė kaip nepagrįstai gautos pajamos, kurias apskaičiuoja valstybė narė.“ (Neoficialus vertimas)

4

Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnyje nustatyta:

„1.   Siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus.

2.   Pažeidimas – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmu ar neveikimu, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.“

5

Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta:

„1.   Patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai.

<…>

3.   Valstybės narės išlaiko teisę taikyti ilgesnį laikotarpį nei atitinkamai numatyta <…> 1 <…> dalyje.“

6

Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo duomenų matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamu laikotarpiu Vokietijos teisėje nebuvo specialių normų, reglamentuojančių reikalavimų grąžinti nepagrįstai suteiktą administracinę naudą senatį. Todėl šiuo klausimu Vokietijos administracija ir teismai pagal analogiją taikė Vokietijos civilinio kodekso (Bürgerliches Gesetzbuch) 195 straipsnyje numatytą bendrąjį trisdešimties metų senaties terminą. Nuo 2002 m. šis bendrasis senaties terminas sutrumpintas iki trejų metų.

7

Iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad 1995 m. LAGRA Import Export GmbH (toliau – LAGRA) deklaravo Hauptzollamt 31 galviją, kuriuos ji ketino eksportuoti į Turkiją, ir paprašė už juos skirti eksporto grąžinamąsias išmokas. 1996 m. sausio 17 d. raštu LAGRA pranešė šiai muitinei, kad vienas iš galvijų nugaišo prieš išvežant iš Europos Bendrijos, ir paprašė atitinkamai pakeisti jos prašymą dėl eksporto grąžinamųjų išmokų. Neatsižvelgdama nei į šį laišką, nei į T5 kontrolinėje kopijoje pateiktas atitinkamas pastabas, Hauptzollamt1996 m. balandžio 19 d. Sprendimu skyrė eksporto grąžinamąją išmoką už 31 galviją.

8

Vėliau Hauptzollamt nustatė savo klaidą. 1999 m. rugpjūčio 5 d. ji priėmė sprendimo pataisą, reikalaudama grąžinti už nugaišusį gyvulį sumokėtą eksporto grąžinamąją išmoką, t. y. 1137,57 DEM.

9

2000 m. liepos mėn. LAGRA iškelta bankroto byla. Jos visą turtą perdavus BHV, ši tapo skolininke, privalančia sumokėti grąžintiną nepagrįstai LAGRA gautą eksporto grąžinamąją išmoką atitinkančią sumą. Todėl 2001 m. gruodžio 12 d.Hauptzollamt priėmė sprendimą dėl atsakomybės, siekdama susigrąžinti nepagrįstai gautą sumą iš BHV. Tačiau neįrodyta, jog apie šį sprendimą dėl atsakomybės pastarajai pranešta iki 2004 m. gegužės mėnesio.

10

BHV apskundė šį sprendimą dėl atsakomybės, pareikšdama ieškinį, kurį Finanzgericht Hamburg patenkino nusprendęs, kad nebegalima pasinaudoti Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 3 dalies penktojoje pastraipoje numatyta teise reikalauti grąžinti išmoką, nes pasibaigė Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatytas senaties terminas.

11

Dėl šio Finanzgericht Hamburg sprendimo Hauptzollamt pateikė kasacinį skundą Bundesfinanzhof. Pastarasis teismas abejoja, kad Reglamentas Nr. 2988/95 taikomas, nes pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalį į jo taikymo sritį patenka tik pažeidimai, susiję su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, o pažeidimai, susiję su valdžios institucijų veiksmais ar neveikimu, jai nepriskiriami.

12

Tokiomis aplinkybėmis Bundesfinanzhof nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

Jeigu į šį klausimą bus atsakyta teigiamai:

13

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatytas ketverių metų senaties terminas taikomas reikalavimo grąžinti eksportuotojui dėl nacionalinės valdžios institucijų klaidos nepagrįstai sumokėtą eksporto grąžinamąją išmoką procedūrai, net jei jis nepadarė pažeidimo.

14

Pirmiausia reikia priminti, kad 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/1999, nustatantis bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (OL L 102, p. 11), numato šios srities senaties taisykles, bet pagal jo 54 straipsnio 1 dalį tokiems eksporto atvejams, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kurių eksporto deklaracijos buvo priimtos iki Reglamento Nr. 800/99 įsigaliojimo, t. y. 1999 m. liepos 1 d., taikomas panaikintas Reglamentas Nr. 3665/87.

15

Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 3 dalies pirmojoje ir ketvirtojoje pastraipose numatyta, kad nepagrįstai išmokėjus grąžinamąją išmoką, gavėjas turi grąžinti nepagrįstai gautas sumas su palūkanomis, kurių nebūtų reikalaujama, jei nepagrįstą išmokėjimą lemtų kompetentingos valdžios institucijos klaida, arba būtų reikalaujama sumokėti ne didesnę jų sumą nei nepagrįstai gautos pajamos, kurias apskaičiuoja valstybė narė.

16

Vis dėlto, kadangi Reglamente Nr. 3665/87 nenumatytos reikalavimo grąžinti nepagrįstai gautas eksporto grąžinamąsias išmokas taisyklės, reikia remtis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa.

17

Šiuo atžvilgiu reikia pripažinti, kad ši nuostata skirta taikyti visiems Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtiems pažeidimams.

18

Žinoma, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa taikoma ir pažeidimams, už kuriuos skiriama administracinė nuobauda pagal jo 5 straipsnį, ir pažeidimams, dėl kurių taikoma administracinė priemonė pagal šio reglamento 4 straipsnį, t. y. nepagrįstai gautos naudos grąžinimas, neskiriant nuobaudos (šiuo klausimu žr. 2004 m. birželio 24 d. Sprendimo Handlbauer, C-278/02, Rink. p. I-6171, 33 ir 34 punktus).

19

Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje, kiek tai susiję su patraukimu atsakomybėn, įtvirtinamas senaties terminas, skaičiuojamas nuo tada, kai padaromas pažeidimas, kuris to paties reglamento 1 straipsnio 2 dalyje apibūdinamas kaip „bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio Bendrijų bendram biudžetui padaroma žala <…>“.

20

Vis dėlto, kaip pažymėjo Europos Bendrijų Komisija ir generalinė advokatė išvados 31 punkte, Reglamento Nr. 2988/95 kontekste sąvoka „pažeidimas“ apima tik su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmu arba neveikimu susijusį Bendrijos teisės nuostatos pažeidimą.

21

Vadinasi, sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 2988/95 prasme neapima tokios situacijos, kai eksporto grąžinamoji išmoka ūkio subjektui nepagrįstai išmokėta dėl nacionalinės valdžios institucijų klaidos.

22

Todėl šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatyta senaties taisyklė netaikoma patraukiant atsakomybėn už pažeidimus, padarytus dėl nacionalinės valdžios institucijų klaidų.

23

Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis reikalavimo grąžinti nepagrįstai gautas sumas senaties klausimą reglamentuoja šiuo klausimu taikomos nacionalinės teisės taisyklės.

24

Iš tiesų ginčus, susijusius su nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimu pagal Bendrijos teisę, nesant Bendrijos nuostatų, turi nagrinėti nacionaliniai teismai pagal savo nacionalinę teisę, nepažeisdami Bendrijos teisės apribojimų ta prasme, kad dėl nacionalinėje teisėje numatytų taisyklių nebūtų praktiškai neįmanoma ar per daug sunku išieškoti nepagrįstą pagalbą ir kad nacionalinės teisės aktai turi būti taikomi nediskriminuojant, palyginti su panašiems nacionaliniams ginčams spręsti taikomomis procedūromis (2002 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Huber, C-336/00, Rink. p. I-7699, 55 punktas ir nurodyta teismo praktika).

25

Be to, nustatant tokiam susigrąžinimui taikomą senaties terminą būtina visapusiškai atsižvelgti į Bendrijos interesą susigrąžinti eksporto grąžinamąsias išmokas, gautas pažeidžiant jų suteikimo sąlygas (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Huber 57 punktą).

26

Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatytas ketverių metų senaties terminas netaikomas reikalavimo grąžinti eksportuotojui dėl nacionalinių valdžios institucijų klaidos nepagrįstai sumokėtą eksporto grąžinamąją išmoką procedūrai, jei jis nepadarė šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžto pažeidimo.

27

Atsižvelgiant į pirmojo klausimo atsakymą nereikia atsakyti į antrąjį klausimą.

28

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje numatytas ketverių metų senaties terminas netaikomas reikalavimo grąžinti eksportuotojui dėl nacionalinių valdžios institucijų klaidos nepagrįstai sumokėtą eksporto grąžinamąją išmoką procedūrai, jei jis nepadarė šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžto pažeidimo.