TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2007 m. birželio 20 d.

Byla F‑51/06

Sabrina Tesoka

prieš

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą (EGDSGF)

„Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas – Atsistatydinimas – Ieškinys dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo – Asmens nenaudai priimto sprendimo nebuvimas – Akivaizdus nepriimtinumas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo S. Tesoka prašo, pirma, panaikinti 2005 m. spalio 14 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo sprendimą atmesti ieškovės prašymus skirti išmokas, į kurias ji teigia turinti teisę pasibaigus darbo santykiams fonde, ir išduoti dokumentus, kurių jai reikia tam, kad galėtų pasinaudoti socialine apsauga savo gyvenamosios vietos valstybėje, ir, antra, priteisti žalos atlyginimą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Kiekviena šalis padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1365/75 17 straipsnio 2 dalis; Komisijos reglamentas Nr. 91/88)

2.      Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

1.      Tik aktai, sukeliantys privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir konkrečiai paveikti suinteresuotųjų asmenų interesus, aiškiai pakeisdami jų teisinę padėtį, gali būti laikomi jų nenaudai priimtais aktais. Be to, tam tikri aktai, net jeigu ir neturi įtakos atitinkamo pareigūno piniginiams interesams ar kategorijai, atsižvelgiant į nagrinėjamų funkcijų pobūdį ir aplinkybes, gali būti laikomi asmens nenaudai priimtais aktais, jeigu jie turi neigiamos įtakos suinteresuotojo asmens neturtiniams interesams arba perspektyvoms ateityje.

Tai netaikoma Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo direktoriaus laiškui, kuriuo nurodoma, kad jis negali patenkinti buvusio laikinojo tarnautojo prašymo atšaukti jo sprendimą atsistatydinti. Toks laiškas neturi įtakos suinteresuotojo asmens padėčiai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, nes šią padėtį iš tikrųjų lėmė jo sprendimas atsistatydinti, kuris įsigaliojo iš karto.

Suinteresuotojo asmens teisinės padėties taip pat nepakeičia tai, kad tame pačiame laiške fondas paaiškino, jog šiam asmeniui nereikia dokumentų iš administracijos tam, kad jis galėtų užsiregistruoti nacionalinėse įdarbinimo tarnybose. Be to, šio paaiškinimo negalima laikyti administracijos atsisakymu išduoti šiuos dokumentus.

(žr. 39–43 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo sprendimai: 1973 m. birželio 27 d. Sprendimo Kley prieš Komisiją, 35/72, Rink. p. 679, 4 ir 5 punktai; 1981 m. spalio 29 d. Sprendimo Arning prieš Komisiją, 125/80, Rink. p. 2539, 17 punktas; 1992 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Moat prieš Komisiją, C‑32/92 P, Rink. p. I‑6379, 9 punktas; 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo Komisija prieš Alvarez Moreno, C‑373/04 P, Rink. p. I‑1*, 42 punktas.

2.       Reikalavimas panaikinti, išdėstytas buvusio laikinojo tarnautojo ieškinyje, kuriuo, nenurodant detalių ir vartojant netikslias sąvokas, prašoma priteisti visas išmokas ir naudą, t. y. finansines išmokas, kurių suinteresuotasis asmuo gali reikalauti dėl atsistatydinimo, neatitinka Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų sąlygų.

(žr. 49 ir 50 punktus)

Nuoroda:

1993 m. kovo 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Benzlerprieš Komisiją, T‑72/92, Rink. p. II‑347, 16, 18 ir 19 punktai.