1

Savo ieškiniu Europos Bendrijų Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad nenumačiusi imperatyvaus termino, per kurį perkančioji organizacija visiems konkurso dalyviams turi pranešti apie sprendimą sudaryti sutartį bei imperatyvaus laukimo termino tarp sprendimo sudaryti sutartį ir jos sudarymo ir leidusi, kad panaikinta sutartis ir toliau būtų vykdoma, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/655/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, p. 33), iš dalies pakeistos 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB (OL L 209, p. 1, toliau – peržiūros direktyva), 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktus.

2

Peržiūros direktyvos 1 straipsnyje nurodyta:

„1.   Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos, kuri patenka į Direktyvų 71/305/EEB, 77/62/EE ir 92/50/EEB <…> taikymo sritį, sprendimai, kuriuos priima perkančiosios organizacijos, būtų veiksmingai ir kuo greičiau peržiūrėti pagal sąlygas, numatytas toliau esančiuose straipsniuose, ypač 2 straipsnio 7 punktą, remiantis tuo, kad tokie sprendimai pažeidė Bendrijos teisę viešojo pirkimo srityje arba nacionalines tą teisę įgyvendinančias taisykles.

<…>

3.   Valstybės narės užtikrina, kad remiantis išsamiomis taisyklėmis, kurias gali nustatyti valstybės narės, būtų įmanoma taikyti peržiūros procedūras bent jau kiekvienam suinteresuotajam asmeniui, kuris nori arba norėjo, kad su juo būtų sudaryta tam tikra viešojo prekių pirkimo arba viešojo darbų pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo rizikavo ar rizikuoja patirti žalą. Visų pirma valstybės narės gali reikalauti, kad peržiūros siekiantis asmuo iš anksto informuotų perkančiąją organizaciją apie tariamą pažeidimą ir apie savo ketinimą reikalauti peržiūros.“ (Pataisytas vertimas)

3

Pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalį:

„Valstybės narės užtikrina, kad dėl 1 straipsnyje nurodytos peržiūros procedūros vykdomos priemonės apimtų nuostatas dėl įgaliojimų:

4

Peržiūros direktyvos 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta:

„Šio straipsnio 1 dalyje minimų įgaliojimų panaudojimą su konkurso nugalėtoju pasirašytos sutarties atžvilgiu lemia nacionalinės teisės aktai.

Be to, išskyrus atvejus, kai sprendimas turi būti anuliuotas dar prieš žalos atlyginimą, valstybė narė gali numatyti, kad pasirašius kontraktą po jo suteikimo institucijos, atsakingos už peržiūros procedūras, įgaliojimai apribojami žalos atlyginimu visiems dėl pažeidimo nukentėjusiems asmenims.“

5

Viešųjų pirkimų įstatymo (Ley de Contratos de las Administraciones Públicas), patvirtinto 2000 m. birželio 16 d. Karaliaus įstatyminiu dekretu Nr. 2/2000 (Real Decreto Legislativo 2/2000, BOE Nr. 148, 2000 m. birželio 21 d., p. 21775) ir iš dalies pakeisto 2003 m. gruodžio 30 d. Įstatymu dėl fiskalinių, administracinių ir socialinių priemonių (Ley 62/2003, de medidas fiscales, administrativas y del orden social, BOE Nr. 313, 2003 m. gruodžio 31 d., p. 46874, toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvis, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjęs, turi įrodyti per penkiolikos dienų terminą, skaičiuojant nuo dienos, kai jam buvo pranešta apie sprendimą sudaryti sutartį, kad galutinė garantija sudaryta.

6

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 53 straipsnį:

„Sutartis sudaro kompetentinga perkančioji organizacija, nesvarbu, kokia taikoma sudarymo procedūra ar forma.“

7

Minėto įstatymo 54 straipsnyje nustatyta:

„1.   Viešojo pirkimo sutartys įforminamos administraciniu dokumentu per trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo sekančios po pranešimo apie sudarymą dienos. <…>

2.   Išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis, šiame įstatyme numatytų iš verslininko reikalaujamų garantijų pateikimas, siekiant apsaugoti visuomenės interesus, yra būtina sutarties įforminimo sąlyga.

3.   Jei dėl nuo kontrahento priklausančių priežasčių sutartis negalėjo būti įforminta per nustatytą terminą, administracija gali nuspręsti ją panaikinti tik išklausiusi suinteresuotąjį asmenį, o jeigu kontrahentas pateikia prieštaravimą – tik Valstybės tarybai arba lygiaverčiam atitinkamam autonominio regiono konsultaciniam organui pateikus ataskaitą. Pastaruoju atveju turi būti pateikiama laikina garantija, o padaryta žala turi būti atlyginta.

Jeigu sutartis nebuvo įforminta dėl nuo administracijos priklausančių priežasčių, kontrahentui atlyginami nuostoliai dėl vėlavimu padarytos žalos, be to, jis gali prašyti panaikinti sutartį pagal 111 straipsnio d punktą.

4.   Sutartis negali būti vykdoma tol, kol ji nėra įforminta, išskyrus 71 ir 72 straipsniuose numatytus atvejus.“

8

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 60a straipsnį, asmenys, suinteresuoti dalyvauti pirkimo procedūroje, ir bet kuriuo atveju pasiūlymus pateikę asmenys gali prašyti priimti laikinąsias priemones tam, kad būtų pašalintas taikytinos teisės pažeidimas arba kad būtų užkirstas kelias kitai žalai, galinčiai kilti pažeistiems interesams, ir, be kita ko, priemones, leidžiančias sustabdyti sutarties sudarymo procedūrą.

9

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 65 straipsnio 1 dalį, kai parengiamieji sutarties arba sutarties sudarymo (kai šis yra galutinis) dokumentai administracine tvarka pripažįstami niekiniai, bet kuriuo atveju ir pati sutartis yra niekinė ir dėl to ji yra panaikinama.

10

Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jei administracine tvarka pripažinus sutartį niekinę stipriai sutrikdoma viešoji paslauga, gali būti numatomas tolesnis sutarties vykdymas tokiomis pačiomis sąlygomis iki imamasi skubių priemonių išvengti bet kokios žalos.

11

Iš Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalies matyti, kad perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nepaisant to, kokia procedūra taikoma, apie šį sprendimą pranešama pirkimo procedūros dalyviams ir, sutartį įforminus, jis perduodamas kompetentingai organizacijai, kuri tvarko viešųjų pirkimų registrą, numatytą šio įstatymo 118 straipsnyje to paties įstatymo 58 straipsnyje numatytiems tikslams.

12

Pagal minėto 93 straipsnio 5 dalį perkančioji institucija visiems iš pirkimo procedūros pašalintiems kandidatams ar dalyviams per penkiolika dienų nuo jų prašymo gavimo praneša apie jų kandidatūros ar pasiūlymo atmetimo priežastis ir apie pasiūlymo, pripažinto laimėjusio, charakteristikas, lėmusias sprendimą sudaryti sutartį su jį pateikusiu dalyviu.

13

Viešųjų pirkimų įstatymo įgyvendinimo reglamento (Reglamento general de la Ley de Contratos de las Administraciones Públicas), patvirtinto 2001 m. spalio 12 d. Karaliaus dekretu Nr. 1098/2001 (Real Decreto 1098/2001, BOE Nr. 257, 2001 spalio 26 d., p. 39252), 83 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pateiktų pasiūlymų vertinimo rezultatai yra pranešami nurodant atrinktus pasiūlymus, atmestus pasiūlymus ir pastarųjų atmetimo priežastis.

14

1992 m. lapkričio 26 d. Įstatymo Nr. 30/1992 dėl valdžios institucijų veiklos ir bendros administracinės procedūros reglamentavimo (Ley 30/1992, de Regimen Jurídico de las Administraciones Públicas y del Procedimiento Administrativo común, BOE Nr. 285, 1992 m. lapkričio 27 d., p. 40300), iš dalies pakeisto 1999 m. sausio 13 d. Įstatymu Nr. 4/1999 (toliau – Įstatymas dėl bendros administracinės procedūros), 58 straipsnyje nustatyta:

„1.   Suinteresuotiesiems asmenims pranešama apie jų teises ir interesus paveikiančius administracinius sprendimus bei aktus, taikant tolesniame straipsnyje numatytas taisykles.

2.   Bet koks pranešimas turi būti įvykdomas per dešimt dienų nuo akto priėmimo dienos. Jame turi būti pateikiamas visas sprendimo tekstas ir nurodoma, ar jis yra galutinis administracinėje procedūroje. Jame turi būti nurodomos apskundimo galimybės, institucija, kuriai turi būti pateikiami skundai, ir terminas, per kurį jie turi būti pateikti, nepažeidžiant suinteresuotųjų asmenų teisės prireikus pareikšti bet kokį kitą skundą, jei jie mano, kad tai yra būtina.“

15

Pagal šio įstatymo 107 straipsnio 1 dalį dėl parengiamųjų sprendimų ir aktų, kuriuose tiesiogiai arba netiesiogiai sprendžiama bylos esmė ir dėl kurių neįmanoma tęsti procedūros ar imtis gynybos priemonių arba kurie sukelia teisėms ir teisėtiems interesams nepataisomą žalą, gali būti paduodami skundai.

16

To paties įstatymo 111 straipsnyje nustatyta, kad vykstant administracinei peržiūros procedūrai galima prašyti taikyti laikinąsias priemones, o būtent sustabdyti ginčijamus aktus.

17

2001 m. lapkričio 30 d. laišku Komisija paprašė Ispanijos Karalystės pateikti pastabas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo atitikties peržiūros direktyvai atsižvelgiant į 1999 m. spalio 28 d. Teisingumo Teismo priimto sprendimo Alcatel Austria ir kt. (C-81/98, Rink. p. I-7671) padarinius.

18

Kadangi 2002 m. vasario 27 d. laišku pateiktas Ispanijos Karalystės atsakymas Komisijos netenkino, 2002 m. spalio 16 d. ji išsiuntė šiai valstybei oficialų pranešimą. Išnagrinėjusi atsakant į šį oficialų pranešimą pateiktas pastabas, Komisija 2004 m. liepos 7 d. išsiuntė minėtai valstybei pagrįstą nuomonę, ragindama per du mėnesius nuo gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta.

19

Konstatavusi, kad minėto termino pabaigoje ginčijami teisės aktai nebuvo pakeisti, Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.

20

Komisija teigia, kad Ispanijos teisės aktais pažeidžiami peržiūros direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, ir pateikia tris kaltinimus, iš kurių du pirmuosius reikia nagrinėti kartu.

21

Šie Komisijos kaltinimai paremti tuo, kad nagrinėjami nacionalinės teisės aktai neatitinka peržiūros direktyvos, nes kai kurių šių teisės aktų nuostatų derinys sudaro kliūčių pašalintiems dalyviams veiksmingai inicijuoti sprendimo sudaryti sutartį peržiūrą prieš patį šios sutarties sudarymą.

22

Nesvarbu, koks Ispanijos teisės aktuose numatytos sutarties įforminimo sąvokos turinys, t. y. ar būtų laikoma, kad šis įforminimas prilygsta pačiam sutarties sudarymui, ar tai tėra administracinis formalumas, Komisijos teigimu, įsipareigojimų neįvykdymą, kuriuo valstybė kaltinama, sudaro tai, kad šis sutarties sudarymas ir sprendimo sudaryti sutartį priėmimas laiko atžvilgiu sutampa.

23

Nagrinėdama pirmą prielaidą, kad sutarties įforminimas, t. y., Komisijos teigimu, momentas, kai sutartis atitinka visas teisines sąlygas ir kai galima pradėti ją vykdyti, prilygsta jos sudarymui peržiūros direktyvos prasme, Komisija tvirtina, kad šioje direktyvoje nustatytos pareigos nėra įvykdomos, nes neatrinkti dalyviai neturi garantijų, būtinų ginčyti neteisėtą sprendimą sudaryti sutartį dar prieš šios sutarties įforminimą.

24

Komisijos nuomone, neįtvirtinus pareigos pranešti apie sprendimą sudaryti sutartį visiems suinteresuotiesiems asmenims tuo pačiu metu ir nenustačius termino, per kurį sutartis negali būti įforminama, taip iš pašalintų dalyvių atimant galimybę prieš sudarant sutartį per protingą terminą inicijuoti veiksmingą peržiūrą, Ispanijos teisės aktuose nesilaikoma peržiūros direktyvos reikalavimų.

25

Aptardama antrą prielaidą, kad sutartis sudaroma tuo pat metu, kai priimamas sprendimas ją sudaryti, ir įforminimas yra tik paprastas formalumas, Komisija mano, jog nagrinėjant pirmą prielaidą nustatyta teisinė problema iš tikrųjų yra sudėtingesnė, nes nėra sprendimo sudaryti atitinkamą sutartį, kurį būtų galima skųsti, neatsižvelgiant į aktą, kuriuo ši sutartis sudaroma.

26

Kadangi nėra galimybės skųsti sprendimo sudaryti sutartį ankstesnėje nei sutarties sudarymo stadijoje, kai galimas taikytinos teisės pažeidimas dar galėtų būti pašalintas ir kai dalyvis, kuris inicijuoja peržiūrą, dar galėtų tikėtis tapti laimėtoju, Ispanijos teisės aktai neleidžia užtikrinti visiškos teisinės apsaugos dar iki sutarties sudarymo, o tai prieštarauja peržiūros direktyvos 2 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

27

Ispanijos Karalystė visų pirma paaiškina atitinkamai sprendimo sudaryti sutartį ir iš jo išplaukiančios sutarties įforminimo turinį.

28

Ši valstybė narė nurodo, kad pats sprendimas sudaryti sutartį lemia šios sutarties sudarymą, nes pastaroji laikytina egzistuojančia nuo šio sprendimo priėmimo. Šiam sprendimui taikoma formali pranešimo pareiga, kurios įvykdymas yra būtinas tam, kad sutartis sukeltų padarinių suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu.

29

Ji patikslina, kad sutarties įforminimas, t. y. paprastas administracinis formalumas, yra antrinės reikšmės, palyginti su sprendimu sudaryti sutartį. Tačiau šis įforminimas yra būtina sąlyga, kad atitinkama sutartis būtų vykdoma.

30

Ispanijos Karalystės teigimu, Viešųjų pirkimų įstatymo suderinamumas su peržiūros direktyva turi būti vertinamas atsižvelgiant į galimybę pateikti skundus, pirma, dar prieš sprendimą sudaryti sutartį ir, antra, dėl paties sprendimo sudaryti sutartį. Galiausiai tai matyti iš minėto sprendimo Alcatel Austria ir kt., kuriame daromas skirtumas tarp etapo iki sutarties sudarymo, t. y. etapo iki sprendimo sudaryti sutartį, kuriam taikoma minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalis, ir etapo, einančio po šios sudarymo, t. y. etapo, einančio po sprendimo sudaryti sutartį, kuriam taikoma tos pačios direktyvos 2 straipsnio 6 dalis.

31

Tačiau Ispanijos teisėje laikomasi šio atskyrimo. Iš tikrųjų, kalbant visų pirma apie priemones, kurių galima imtis dar iki sprendimo sudaryti sutartį, Ispanijos Karalystė nurodo, kad tam tikros peržiūros procedūros įmanomos. Antra, kalbant apie patį sprendimą sudaryti sutartį, ji pažymi, kad apie administracinį sprendimą, kuriuo pirmasis įforminamas, pranešama visiems pirkimo procedūros dalyviams per dešimt dienų nuo jo priėmimo ir kad dėl šio sprendimo, kaip dėl bet kurio kito administracinio akto, gali būti pateikiamas skundas pagal Įstatymą dėl bendros administracinės procedūros. Be to, ši valstybė narė priduria, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones gali būti paskelbtas ginčijamo akto sustabdymas.

32

Galiausiai Ispanijos Karalystė tvirtina, kad galutinis akto, taigi ir sutarties, sudarymas nereiškia, kad pašalinama galimybė pateikti skundą dėl paties akto negaliojimo.

33

Visų pirma reikia nurodyti, kad šis ieškinys turės būti nagrinėjamas atsižvelgiant į Ispanijos Karalystės pateiktus paaiškinimus dėl teisės, kurių Komisija neginčijo. Šie paaiškinimai iš esmės susiję su nacionalinių teismų praktikos aiškinimais dėl atitinkamai sprendimo sudaryti sutartį ir sutarties įforminimo padarinių, nes šios teisinės sąvokos patenka į nacionalinės teisės taikymo sritį.

34

Taigi Komisijos argumentai, susiję su pirmuoju ir antruoju kaltinimais, turės būti analizuojami atsižvelgiant į tai, kad aptariamos valstybės narės teisėje, pirma, sprendimas sudaryti sutartį pats savaime reiškia tokios sutarties sudarymą ir todėl vien jis apibrėžia šalių teises bei pareigas ir, antra, šios sutarties įforminimas – formalumas, kuris yra vien sutarties vykdymo sąlyga ir jo metu nėra galimybės pakeisti sutarties ar sukelti naujų padarinių.

35

Iš peržiūros direktyvos pirmos ir antros konstatuojamųjų dalių matyti, jog jos tikslas yra sustiprinti jau egzistuojančius nacionalinius ir Bendrijos mechanizmus norint užtikrinti, kad būtų laikomasi Bendrijos direktyvų dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo, ypač toje stadijoje, kai dar galima ištaisyti padarytus pažeidimus.

36

Šiuo atžvilgiu peržiūros direktyvos 1 straipsnio 1 dalimi valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad sprendimai, kuriuos priima perkančiosios organizacijos, būtų veiksmingai ir kuo greičiau peržiūrėti, remiantis tuo, jog jos pažeidė Bendrijos teisę viešojo pirkimo srityje arba nacionalines tą teisę įgyvendinančias taisykles.

37

Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktų bei 6 dalies antrosios pastraipos nuostatos kartu turi būti aiškinamos taip, kad, kalbant apie sprendimą, kurį perkančioji organizacija priima prieš sutarties sudarymą ir kuriuo ji pasirenka sutarties sudarymo procedūroje dalyvavusį asmenį, su kuriuo sudarys sutartį, valstybės narės bet kuriuo atveju turi numatyti peržiūros procedūrą, leidžiančią pareiškėjui pasiekti, kad šis sprendimas būtų panaikintas, jeigu patenkinamos panaikinimo sąlygos, nepaisant galimybės gauti nuostolių atlyginimą, kai sutartis jau buvo sudaryta (žr. minėto sprendimo Alcatel Austria ir kt. 43 punktą).

38

Be to, visiška teisinė apsauga, kuri turi būti užtikrinta iki sutarties sudarymo pagal peržiūros direktyvos 2 straipsnio 1 dalį, būtent apima pareigą informuoti dalyvius apie sprendimą sudaryti sutartį dar prieš sutarties sudarymą, kad jie turėtų realią galimybę inicijuoti peržiūrą.

39

Siekiant tos pačios apsaugos reikalaujama numatyti pašalintam dalyviui galimybę per tinkamą laiką išnagrinėti sprendimo sudaryti sutartį galiojimo klausimą. Atsižvelgiant į peržiūros direktyvos veiksmingumo reikalavimus, iš to matyti, kad turi praeiti protingas terminas nuo tada, kai pašalintiems dalyviams pranešama apie sprendimą sudaryti sutartį, ir sutarties sudarymo, kad jie galėtų, be kita ko, pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki šio sudarymo.

40

Šioje byloje reikia priminti, pirma, kad neginčyta, jog Ispanijos teisės aktais leidžiama skųsti perkančiųjų organizacijų veiksmus dar iki sprendimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Be to, pagal Įstatymo dėl bendros administracinės procedūros 107 straipsnio 1 dalies nuostatas suinteresuotieji asmenys turi galimybę paduoti skundą dėl procedūrinių aktų, jeigu juose tiesiogiai arba netiesiogiai sprendžiama bylos esmė, dėl jų neįmanoma tęsti procedūros ar imtis gynybos priemonių arba jie sukelia nepataisomą žalą teisėms ar teisėtiems interesams. Kai paduodami šie skundai, gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, o būtent ginčijamų aktų sustabdymas.

41

Antra, apie sprendimą sudaryti sutartį pranešama visiems dalyviams pagal Įstatymo dėl bendros administracinės procedūros 58 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalį. Šis pranešimas turi būti atliekamas pagal bendrosios teisės administraciniams aktams taikomas taisykles, t. y. per dešimt dienų nuo šio sprendimo sudaryti sutartį priėmimo, nurodant jame skundimo galimybes.

42

Tačiau tuo atveju, jeigu sprendimas sudaryti sutartį teisiškai reiškia sutarties sudarymą, iš to išplaukia, jog dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo ji išsirenka laimėtoją iš dalyvių, negalima paduoti specialaus skundo dar iki pačio sutarties sudarymo.

43

Trečia, svarbu pabrėžti, jog sutartis gali būti įforminama tuo pačiu metu, kai priimamas sprendimas sudaryti atitinkamą sutartį arba netrukus po jo priėmimo. Iš tikrųjų šiam įforminimui, kaip galiausiai pripažįsta ir Ispanijos Karalystė, netaikomas joks minimalus laukimo terminas ir jis gali būti vykdomas iš karto kai dalyvis, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjęs, įrodė galutinės garantijos sudarymą, nes teisės aktai tik nustato, kad ši garantija turi būti sudaroma vėliausiai per penkiolika dienų nuo pranešimo apie sprendimą sudaryti sutartį. Taigi minėta sutartis gali būti pradėta vykdyti dar tada, kai apie šį sprendimą sudaryti sutartį visiems tinkamai nepranešta.

44

Iš to išplaukia, kad tam tikrais atvejais neįmanoma inicijuoti veiksmingos sprendimo sudaryti sutartį peržiūros dar prieš patį sutarties vykdymą, nors peržiūros direktyvos tikslas yra užtikrinti, kad neteisėti perkančiųjų organizacijų sprendimai būtų kuo greičiau veiksmingai peržiūrėti (šiuo klausimu žr. 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. p. I-11617, 74 punktą).

45

Ketvirta, galimybė pateikti skundą dėl pačios sutarties panaikinimo nekompensuoja galimybės imtis veiksmų vien dėl sprendimo sudaryti atitinkamą sutartį prieš ją sudarant atėmimo.

46

Todėl nagrinėjamais teisės aktais neleidžiama bet kuriam pašalintam dalyviui, remiantis peržiūros direktyvos reikalavimais, pateikti skundo dėl sprendimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį dar prieš sudarant jame minimą sutartį.

47

Taigi pirmieji du kaltinimai yra pagrįsti.

48

Komisijos teigimu, peržiūros direktyvos pažeidimas išplaukia iš išimties, kuria siekiama apsaugoti viešąsias paslaugas, numatytos Viešųjų pirkimų įstatymo 65 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią, jei administracine tvarka pripažinus sutartį niekine stipriai sutrikdoma viešoji paslauga, gali būti numatomas tolesnis sutarties vykdymas tokiomis pačiomis sąlygomis iki imamasi skubių priemonių išvengti bet kokios žalos.

49

Komisija mano, kad šios nuostatos suteikia perkančiajai organizacijai pernelyg didelę diskreciją, kiek tai susiję su administracinio sprendimo, kuriuo panaikinamas sprendimas sudaryti sutartį, vykdymu.

50

Ji taip pat mano, jog dėl aptariamos nuostatos tam tikrais svarbiais atvejais pašalintų dalyvių skundai, kuriais pavyko pasiekti, kad neteisėtų perkančiųjų organizacijų sprendimai būtų panaikinti, gali tapti neveiksmingi, o tai prieštarautų valstybių narių pareigai užtikrinti, kad peržiūros direktyvos 1 straipsnyje numatytos peržiūros procedūros leistų panaikinti šių organizacijų priimtus neteisėtus sprendimus. Taip kiltų pavojus šios direktyvos veiksmingumui, nes tokių sprendimų negaliojimas ar panaikinimas taptų neįmanomas.

51

Savo ruožtu Ispanijos Karalystė nurodo, kad kritikuojamos nuostatos numato tik išimtinį negaliojančių pripažintų sutarčių vykdymą remiantis viešojo intereso pagrindais ir visa tai kontroliuojant teismams.

52

Šios valstybės narės nuomone, Komisija neįrodė, kad taip panaikintų sutarčių vykdymas būtų įprastas atvejis taikant nagrinėjamus teisės aktus.

53

Šioje byloje akivaizdu. kad administracine tvarka pripažinta negaliojanti sutartis gali būti toliau vykdoma tik esant rimtam viešosios paslaugos sutrikdymui.

54

Taigi, kaip matyti iš Viešųjų pirkimų įstatymo 65 straipsnio 3 dalies, toks tolesnis vykdymas yra išimtinis ir tik iki tol, kol bus imamasi skubių priemonių. Be to, šį tolesnį vykdymą, kaip nurodė Ispanijos Karalystė, o Komisija to neginčijo, prižiūri teismai.

55

Taigi atrodo, kad šios nuostatos tikslas yra ne sudaryti kliūčių konkrečios sutarties pripažinimo negaliojančios vykdymui, bet išvengti, kai kyla grėsmė bendrajam interesui, galimų pernelyg rimtų ir žalingų padarinių dėl šio sprendimo taikymo nedelsiant, kol laukiama skubių priemonių priėmimo tam, kad būtų užtikrintas viešosios paslaugos tęstinumas.

56

Tokiomis aplinkybėmis Komisija neįrodė, kad kritikuojami teisės aktai pažeidžia peržiūros direktyvos reikalavimus.

57

Todėl trečiasis kaltinimas atmestinas kaip nepagrįstas.

58

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia konstatuoti, kad nenumačiusi imperatyvaus termino, per kurį perkančioji organizacija visiems konkurso dalyviams turi pranešti apie sprendimą sudaryti sutartį, bei imperatyvaus laukimo termino tarp sprendimo sudaryti sutartį ir jos sudarymo, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal peržiūros direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktus.

59

Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Teisingumo Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.

60

Šioje byloje reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pagrįstas buvo pripažintas ne visas Komisijos pateiktas ieškinys.

61

Todėl Ispanijos Karalystė turi padengti du trečdalius visų bylinėjimosi išlaidų. Komisija turi padengti likusį šių išlaidų trečdalį.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: