—

Feinchemie Schwebda GmbH ir Bayer CropScience AG, atstovaujamų advokatų A. Vroninks ir D. Waelbroeck bei advokato A. Freriks,

—

Agrichem BV, atstovaujamų advokatų W. Hoyng ir J. P. L. van Marissing,

—

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos H. G. Sevenster ir C. A. H. M. ten Dam,

—

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos A. Hubert,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos B. Doherty ir M. van Heezik,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 11 t., p. 332), 2002 m. gegužės 3 d. Komisijos direktyvos 2002/37/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 91/414/EEB, kad būtų įrašyta veiklioji medžiaga etofumezatas (OL L 117, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 35 t., p. 450), bei 1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3600/92, nustatančio išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 366, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 13 t., p. 242), išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą tarp Feinchemie Schwebda GmbH ir Bayer CropScience AG (toliau atitinkamai – Feinchemie ir Bayer) bei College voor de toelating van bestrijdingsmiddelen (toliau – College) dėl pastarosios 2004 m. lapkričio 19 d. Sprendimo, kuriuo patenkintas Agrichem BV (toliau – Agrichem) skundas dėl septynių 2004 m. sausio 23 d. priimtų sprendimų. Tais sprendimais College panaikino Agrichem priklausančias registracijas, suteikiančias teisę pateikti į rinką veikliosios medžiagos etofumezato turinčius augalų apsaugos produktus.

3

Remiantis Direktyvos 91/414 2 straipsnio 1 punktu, „augalų apsaugos produktai“ apibrėžiami kaip „veikliosios medžiagos ir preparatai, turintys vieną ar daugiau veikliųjų medžiagų, naudotojui tiekiami, kaip yra supakuoti“, kurie, be kita ko, skirti apsaugoti augalams ar augaliniams produktams nuo kenksmingų organizmų. Šios direktyvos 2 straipsnio 4 punkte „veikliosios medžiagos“ apibrėžiamos kaip „medžiagos ar mikroorganizmai, įskaitant virusus, pasižymintys bendru ar specifiniu poveikiu <…> kenksmingiems organizmams <…> arba augalams, jų dalims ar augaliniams produktams“.

4

Direktyvos 91/414 3 straipsnio 1 dalis numato, kad augalų apsaugos produktas negali būti pateiktas į rinką ir naudojamas valstybės narės teritorijoje, kol jis kompetentingų institucijų neįregistruotas šioje direktyvoje nustatyta tvarka.

5

Pagal Direktyvos 91/414 4 straipsnio 1 dalies a punktą, „valstybės narės užtikrina, kad augalų apsaugos produktas nebūtų registruojamas, kol <…> jo veikliosios medžiagos neįrašytos į I priedo sąrašą ir neįvykdytos visos ten nustatytos“, taip pat šios dalies b–f punktuose nustatytos sąlygos.

6

Veikliųjų medžiagų įrašymo į Direktyvos 91/414 I priedą sąlygos apibrėžtos jos 5 straipsnyje. Be kita ko, reikalaujama, kad, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinias, būtų galima numatyti, jog likučiai, atsirandantys pagal gerą augalų apsaugos praktiką naudojant augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra atitinkamos veikliosios medžiagos, neturės kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai arba požeminiam vandeniui nei jokios nepriimtinos įtakos aplinkai.

7

Veikliosios medžiagos įrašymo į Direktyvos 91/414 I priedą procedūrą reglamentuoja jos 6 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kompetencija įrašyti veikliąją medžiagą į minėtą priedą yra suteikta Europos Bendrijų Komisijai, padedant Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui. Pagal šio straipsnio 2 dalį kartu su paraiška dėl veikliosios medžiagos įrašymo į šį priedą turi būti pateikti dokumentai, atitinkantys direktyvos II priedo reikalavimus (toliau – II priedo dokumentų rinkinys), bei dėl mažiausiai vieno preparato, kurio sudėtyje yra tos veikliosios medžiagos, dokumentai, atitinkantys šios direktyvos III priedą (toliau – III priedo dokumentų rinkinys).

8

Tos pačios direktyvos 8 straipsnis susijęs su pereinamojo laikotarpio priemonėmis ir leidžiančiomis nukrypti nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalis nustato:

„Nukrypstant nuo 4 straipsnio nuostatų ir nepažeidžiant 3 straipsnio dalies arba Direktyvos 79/117/EEB nuostatų, valstybė narė gali per 12 mėnesių [metų] nuo pranešimo apie šią direktyvą įregistruoti ir pateikti į vidaus rinką augalų apsaugos produktus, savo sudėtyje turinčius veikliųjų medžiagų, neįrašytų į I priedą, kurios jau dvejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos yra rinkoje.

Priėmusi šią direktyvą, Komisija pradeda vykdyti darbų programą dėl šių veikliųjų medžiagų laipsniško vertinimo 12 metų laikotarpiu, kuris buvo nurodytas aukščiau minėtoje pastraipoje. Pagal šią programą suinteresuotoms šalims gali tekti pateikti reikiamus duomenis Komisijai ir valstybėms narėms per tokioje programoje numatytą laikotarpį. Reglamentas, priimtas laikantis 19 straipsnyje nustatytos tvarkos, išdėsto visas nuostatas, būtinas programai įgyvendinti.

<…>

Pirmojoje pastraipoje nurodytu 12 metų laikotarpiu 19 straipsnyje minėtam Komitetui įvertinus tokią veikliąją medžiagą, gali būti nuspręsta, laikantis tame straipsnyje nustatytos tvarkos, kad medžiaga gali būti įrašyta į I priedą ir kokiomis sąlygomis arba tuomet, kai 5 straipsnio nuostatos nevykdomos arba nebuvo pateikta būtina informacija ir duomenys per numatytą laikotarpį, kad tokia veiklioji medžiaga nebus įrašyta į I priedą. Valstybės narės užtikrina, kad augalų apsaugos produktai būtų atitinkamai registruojami, registracija panaikinama ar prireikus taisoma per numatytą laikotarpį.“

9

Direktyvos 91/414 13 straipsnis numato:

„1.   <…> valstybės narės reikalauja pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl augalų apsaugos produkto įregistravimo, kartu su paraiška pateikti:

ir

<…>

3.   Įregistruodamos valstybės narės nesinaudoja II priede nurodyta informacija kitų pareiškėjų naudai:

<…>

<…>

6.   Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies, veikliosioms medžiagoms, esančioms rinkoje jau dvejus metus po pranešimo apie šią direktyvą, valstybės narės gali, deramai atsižvelgusios į Sutarties nuostatas, toliau taikyti ankstesnes nacionalines taisykles dėl duomenų reikalavimų, kol tokios medžiagos nėra įrašytos į I priedą.

<…>“

10

Pagal Reglamento Nr. 3600/92 1 straipsnio 1 dalį jame „nustatomos išsamios darbų programos, minėtos Direktyvos 91/414 <…> 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisyklės. Pirmasis etapas – tai medžiagų, išvardytų šio reglamento I priede, įvertinimas dėl jų galimo įtraukimo į Direktyvos [91/414] I priedą“. Reglamento Nr. 3600/92 I priede nurodytas ir etofumezatas.

11

Reglamento Nr. 3600/92 4 straipsnis numato:

„1.   Visi gamintojai, norintys, kad šio reglamento I priede nurodyta veiklioji medžiaga <…> būtų įtraukta į Direktyvos [91/414] I priedą, per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo turi apie tai pranešti Komisijai.

<…>

2.   Pranešimas turi būti pateikiamas Komisijai <…> pagal pranešimo pavyzdį, pateiktą šio reglamento II priede, užpildytas ir su įsipareigojimu, nurodytu pranešimo pavyzdžio 5 dalyje.

3.   Visiems tiekėjams, kurie laiku nepraneša apie kurią nors straipsnio 1 dalyje nurodytą veikliąją medžiagą, straipsnio 1 dalyje minėtoje programoje bus leidžiama dalyvauti tik kartu su kitais pranešėjais apie tą veikliąją medžiagą, arba straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju – teikiant pagalbą valstybei narei pranešėjai, gavus pirminių pranešėjų sutikimą.

<…>“

12

Šio reglamento 6 straipsnis nustato:

„1.   Iki termino, numatyto 5 straipsnio 4 dalies trečiojoje įtraukoje, pranešėjai, nurodyti tame straipsnyje minėtame reglamente, apie kiekvieną veikliąją medžiagą atskirai arba kartu turi pateikti valstybės narės ataskaitos rengėjos paskirtai institucijai:

<…>

2.   Dokumentų rinkinio santrauką sudaro:

<…>

<…>

3.   Visą dokumentų rinkinį sudaro protokolai ir išsamios tyrimų ataskaitos, kuriose būtų visa straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta informacija.

<…>“

13

Direktyvos 2002/37 penkta ir aštunta konstatuojamosios dalys numato:

<…>

14

Direktyvos 2002/37 4 straipsnis nustato:

„1.   Siekdamos užtikrinti, kad būtų vykdomos sąlygos dėl etofumezato, nustatytos Direktyvos [91/414] I priede, valstybės narės peržiūri visus registruotus augalų apsaugos produktus, sudėtyje turinčius etofumezato. Prireikus jos iki 2003 m. rugsėjo 1 d. iš dalies pakeičia arba panaikina registraciją pagal Direktyvą [91/414].

2.   Visus registruotus augalų apsaugos produktus, sudėtyje turinčius tik veikliosios medžiagos etofumezato arba kaip vienos iš kelių veikliųjų medžiagų, kurių visos į Direktyvos [91/414] I priedą būtų įrašytos iki 2003 m. kovo 1 d., valstybės narės pagal Direktyvos [91/414] VI priede numatytus vienodus principus įvertina iš naujo pagal dokumentus, atitinkančius tos direktyvos III priedo reikalavimus. Remdamosi tokiu įvertinimu, jos sprendžia, ar produktas atitinka Direktyvos [91/414] 4 straipsnio 1 dalies b, c, d ir e punktuose nustatytas sąlygas. Prireikus, bet ne vėliau kaip iki 2007 m. vasario 28 d., jos iš dalies pakeičia arba panaikina kiekvieno tokio augalų apsaugos produkto registraciją.“

15

Pagal 1962 m. liepos 12 d. Įstatymo dėl pesticidų (Bestrijdingsmiddelenwet, Stb. 1962, Nr. 288, toliau – Bmw) 7 straipsnio 1 dalies c punktą College panaikina šio įstatymo 4 straipsnyje numatytą registraciją arba įrašymą, kai tai būtina įgyvendinant Bendrijos priemones.

16

Etofumezatas yra veiklioji medžiaga, kuri jau buvo rinkoje praėjus dvejiems metams po pranešimo apie Direktyvą 91/414. Taigi jai taikomos šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 6 dalyje numatytos pereinamosios nuostatos. Būtent pagal šias pereinamąsias nuostatas buvo įregistruota keletas Agrichem augalų apsaugos produktų, sudėtyje turinčių veikliosios medžiagos etofumezato.

17

Pranešėjams Reglamento Nr. 3600/92 4 straipsnio prasme, Feinchemie ir Bayer, įvykdžius šiame reglamente numatytą procedūrą, etofumezatas buvo įrašytas į Direktyvos 91/414 I priedą. Pagal šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalį šios įmonės pateikė Komisijai II priedo dokumentų rinkinį.

18

Agrichem nedalyvavo procedūroje kaip pranešėja ar bendrapranešėja apie veikliąją medžiagą etofumezatą.

19

Įrašius šią medžiagą į Direktyvos 91/414 I priedą, septyniais 2004 m. sausio 23 d. pagal Bmw priimtais sprendimais College panaikino Agrichem augalų apsaugos produktų, turinčių veikliosios medžiagos etofumezato, registracijas, motyvuodama, kad nebuvo nustatytas galutinis šių produktų sunaudojimo terminas ir kad Agrichem neturėjo išsamaus II priedo dokumentų rinkinio nei galimybės pasinaudoti tokiu dokumentų rinkiniu.

20

2004 m. sausio 28 d.Agrichem pateikė College skundą dėl minėtų sprendimų teigdama, esą ji neprivalo pateikti II priedo dokumentų rinkinio nei įrodyti turinti galimybę juo pasinaudoti, nes, be kita ko, Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, tik kad būtų tenkinamos Direktyvos 91/414 I priedo, iš dalies pakeisto Direktyva 2002/37, sąlygos. 2004 m. sausio 30 d. Sprendimu College iš dalies pakeitė vieną iš savo 2004 m. sausio 23 d. Sprendimų, nustatydama vienos registracijos panaikinimo datą – 2004 m. sausio 30 dieną.

21

Be to, 2004 m. sausio 28 d.Agrichem pateikė College van Beroep voor het bedrijfsleven laikinųjų apsaugos priemonių teisėjui prašymą dėl tokių priemonių taikymo. 2004 m. vasario 20 d. Sprendimu jis patenkino šį prašymą ir šešioms savaitėms sustabdė 2004 m. sausio 23 d.College Sprendimų taikymą.

22

College konsultaciniam skundų komitetui (Adviescommissie voor de bezwaarschriften) išklausius Agrichem, taip pat, kaip suinteresuotuosius trečiuosius asmenis – Feinchemie ir Bayer, 2004 m. lapkričio 19 d. Sprendimu College panaikino sprendimus, panaikinusius septynias nagrinėjamas registracijas, nurodydama, jog nei Direktyva 2002/37, nei Direktyva 91/414 nesuteikia jai teisės reikalauti II priedo dokumentų rinkinio, peržiūrint galiojančias registracijas pagal Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalį.

23

2004 m. gruodžio 23 d.Feinchemie ir Bayer pateikė College van Beroep voor het bedrijfsleven ieškinį dėl pastarojo College sprendimo. Jų nuomone, iš Direktyvos 91/414 13 straipsnio 1 ir 3 dalių matyti, kad augalų apsaugos produkto registracijos savininkas, kuris nebuvo pranešėjas įrašant šiame produkte esančią veikliąją medžiagą į šios direktyvos I priedą, privalo turėti II priedo dokumentų rinkinį arba galimybę juo pasinaudoti ir kad penkerius metus nuo etofumezato įrašymo į direktyvos I priedą atitinkamų pranešėjų II priedo dokumentų rinkinyje pateikta informacija negali pasinaudoti tretieji asmenys ir ja negalima naudotis tokių asmenų reikmėms be šių pranešėjų sutikimo.

24

Šių įmonių teigimu, kadangi 2003 m. rugsėjo 1 d.Agrichem neturėjo II priedo dokumentų rinkinio nei galimybės pasinaudoti tokiu dokumentų rinkiniu, pastarosios įmonės tiekiamų į rinką augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos etofumezato, galiojančios registracijos turėjo būti panaikintos.

25

Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia pažymi skirtingų augalų apsaugos produktų registracijų kontrolės lygmenų, numatytų Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 bei 2 dalyse, buvimą. Antra, jis pastebi, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytos peržiūros terminas yra gerokai trumpesnis nei terminas, skirtas naujam įvertinimui pagal to paties straipsnio 2 dalį. Trečia, jis pabrėžia, kad iš pačios šių nuostatų formuluotės matyti, jog II priedo bei III priedo dokumentų rinkinius būtina pateikti tik kompetentingoms institucijoms iš naujo vertinant galiojančias augalų apsaugos produktų registracijas.

26

Galiausiai dėl Feinchemie ir Bayer pateiktų argumentų, susijusių su per veikliosios medžiagos įrašymo į Direktyvos 91/414 I priedą procedūrą pateiktų duomenų konfidencialumu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena, jog nėra nustatyta, kad College būtų pagrindusi ginčijamą sprendimą duomenimis, kuriuos šios įmonės pateikė II priedo dokumentacijoje; be to, jo nuomone, abejotina, ar galiojančios pagal Direktyvos 91/414 8 straipsnio 2 dalį patvirtintos ir pagal Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalį peržiūrimos registracijos savininkas turi būti laikomas registracijos pareiškėju Direktyvos 91/414 13 straipsnio 3 dalies prasme.

27

Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo vertinimu, tikėtina, kad peržiūrėdama registracijas pagal Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalį College neprivalėjo nei patikrinti, ar nagrinėjamų registracijų savininkas turėjo II priedo dokumentų rinkinį arba galimybę juo pasinaudoti, nei panaikinti registracijų, jei jų savininkas šių sąlygų neįvykdė. Tačiau jis mano, jog Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalies aiškinimas nėra toks akivaizdus, kad nekeltų jokių protingų abejonių.

28

Šiomis aplinkybėmis College van Beroep voor het bedrijfsleven nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ji neįpareigoja valstybių narių iki 2003 m. rugsėjo 1 d. panaikinti etofumezato turinčio augalų apsaugos produkto registracijos dėl to, kad registracijos savininkas neturi dokumentų rinkinio, atitinkančio Direktyvos 91/414 II priedo reikalavimus, arba galimybės pasinaudoti tokiu dokumentų rinkiniu?“

29

2007 m. gruodžio 7 d. raštu Feinchemie ir Bayer paprašė Teisingumo Teismo atnaujinti žodinę proceso dalį pagal Procedūros reglamento 61 straipsnį, teigdamos, kad generalinės advokatės išvada pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais, kurių šalys nesvarstė ar negalėjo svarstyti.

30

Pirma, jų teigimu, remiantis išvados 85–88 punktais, esminę reikšmę nagrinėjant prejudicinį klausimą turi nuostatos dėl laisvos konkurencijos. Tačiau šalys visiškai nepareiškė savo nuomonės šiuo klausimu. Be to, Feinchemie nuomone, konkurencijos teisės normoms prieštarautų kaip tik generalinės advokatės išvadoje pateiktas siūlymas Direktyvos 91/414 nuostatų dėl duomenų apsaugos netaikyti galiojančių registracijų savininkų atžvilgiu.

31

Antra, Feinchemie ir Bayer nuomone, išvados 95 punkte generalinė advokatė visiškai neatsižvelgė į skirtumus tarp duomenų apsaugos bei dokumentų rinkinyje pateiktų duomenų konfidencialumo, o tai yra nauja pozicija, kurios šalys taip pat nesvarstė.

32

Galiausiai, trečia, Feinchemie ir Bayer teigia, jog iš išvados 97 punkto matyti, kad generalinės advokatės pozicija paremta akivaizdžiai neteisingu Direktyvos 91/414 aiškinimu.

33

Reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 61 straipsnį šis teismas savo iniciatyva, generaliniam advokatui pasiūlius ar šalių prašymu, gali priimti nutartį dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo, jeigu jis mano, kad nepakanka informacijos arba kad byla turi būti sprendžiama remiantis šalių nesvarstytu argumentu (žr. 2000 m. vasario 4 d. Nutarties Emesa Sugar, C-17/98, Rink. p. I-665, 18 punktą; 2004 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Swedish Match, C-210/03, Rink. p. I-11893, 25 punktą bei 2006 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Stichting Zuid-Hollandse Milieufederatie, C-138/05, Rink. p. I-8339, 23 punktą).

34

Be to, remiantis EB 222 straipsnio antrąja pastraipa, generalinio advokato pareiga viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti motyvuotą išvadą dėl bylų, kuriose pagal Teisingumo Teismo statutą jis turi dalyvauti. Atlikdamas šią funkciją, jis prireikus gali prašymą priimti prejudicinį sprendimą analizuoti platesniame kontekste, ne vien tiksliai apibrėžtame šį prašymą pateikusio teismo ar pagrindinės bylos šalių. Kadangi Teisingumo Teismo nesaisto nei generalinio advokato išvada, nei ją grindžiantys motyvai, žodinės proceso dalies nebūtina atnaujinti pagal Procedūros reglamento 61 straipsnį kiekvieną kartą, kai generalinis advokatas iškelia teisinį aspektą, dėl kurio šalys nepareiškė savo nuomonės.

35

Šiuo atveju Teisingumo Teismas, konstatuodamas, kad informacijos pakanka sprendimui priimti ir kad bylos nereikia spręsti remiantis šalių nesvarstytais argumentais, nusprendžia atmesti prašymą dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo.

36

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ji neįpareigoja valstybių narių iki 2003 m. rugsėjo 1 d. panaikinti etofumezato turinčio augalų apsaugos produkto galiojančios registracijos dėl to, kad peržiūrint šią registraciją jos savininkas neturi II priedo dokumentų rinkinio arba galimybės pasinaudoti tokiu dokumentų rinkiniu.

37

Feinchemie, Bayer, Nyderlandų ir Belgijos vyriausybės bei Komisija siūlo į pateiktą klausimą atsakyti neigiamai. Jos teigia, kad įrašius veikliąją medžiagą į Direktyvos 91/414 I priedą ankstesnių galiojančių registracijų savininkai privalo turėti II priedo dokumentų rinkinį. Nors Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalis tiesiogiai to nenumato, valstybių narių pareiga iki 2003 m. rugsėjo 1 d. panaikinti galiojančias augalų apsaugos produktų, turinčių etofumezato, registracijas išplaukia iš Direktyvos 91/414 tikslų, jos sistemos bei nuostatų.

38

Be to, Komisijos teigimu, Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas skirtas II priedo dokumentų rinkiniui pateikti, o to paties straipsnio 2 dalyje numatytas terminas – augalų apsaugos produkto naujam įvertinimui pagal III priedo dokumentų rinkinį, nes pastarajam dokumentų rinkiniui parengti reikia daugiau laiko nei pirmajam.

39

Jos manymu, kadangi Direktyvos 91/414 13 straipsnio 3 dalies d punktas valstybėms narėms iš principo draudžia penkerių metų laikotarpiu nuo sprendimo įrašyti veikliąją medžiagą įsigaliojimo kitų pareiškėjų atžvilgiu naudotis informacija, pateikta grindžiant paraišką dėl veikliosios medžiagos įrašymo į šios direktyvos I priedą, t. y. jos II priede numatyta informacija, šios valstybės narės privalo patikrinti, ar galiojančių registracijų savininkai taip pat turi II priedo dokumentų rinkinį arba galimybę juo pasinaudoti.

40

Šia prasme, Komisijos teigimu, Direktyvos 91/414 13 straipsnio 6 dalis leidžia valstybėms narėms toliau taikyti ankstesnes nacionalines taisykles, susijusias su duomenų pateikimo reikalavimais, kol atitinkamos medžiagos neįrašytos į šios direktyvos I priedą. Iš to matyti, kad įrašius veikliąją medžiagą į šį priedą, minėtos direktyvos pereinamosios nuostatos nebetaikomos atitinkamai veikliajai medžiagai nei jos savo sudėtyje turintiems produktams ir kad jų atžvilgiu taikomas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reglamentavimas. Būtent kartu su paraiška registruoti augalų apsaugos produktą turi būti pateikti II priedo bei III priedo dokumentų rinkiniai.

41

Feinchemie ir Bayer bei Komisija teigia, kad jų siūlomą Direktyvų 91/414 ir 2002/37 aiškinimą patvirtina vėlesnių direktyvų, įrašančių veikliąsias medžiagas į Direktyvos 91/414 I priedą, nuostatos, pavyzdžiui, 2005 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2005/53/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414 (OL L 241, p. 51), kurios vienuolikta konstatuojamoji dalis numato:

„Ankstesnė patirtis, įgyta pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3600/92 įvertintas veikliąsias medžiagas įtraukiant į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, patvirtino, kad gali kilti keblumų aiškinant galiojančių leidimų, suteikiančių galimybę naudotis duomenimis, turėtojų įsipareigojimus. Siekiant išvengti bet kokių būsimų sunkumų, būtina paaiškinti valstybių narių įsipareigojimus, ypač įsipareigojimą patvirtinti, kad leidimo turėtojas įrodo turįs galimybę naudotis tos direktyvos II priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu.. <…>“

42

Agrichem savo ruožtu siūlo į užduotą klausimą atsakyti teigiamai. Jos teigimu, iš aiškiai suformuluotų Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad peržiūrint registruotus augalų apsaugos produktus, turinčius etofumezato, turi būti tenkinamos tik Direktyvos 91/414 I priede nustatytos sąlygos. Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 2 dalyje numatytas ilgesnis terminas pagrįstas tuo, kad III priedo dokumentų rinkiniui parengti reikia laiko. Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino negalima laikyti pakankamu parengti II priedo arba III priedo dokumentų rinkiniams. Agrichem taip pat nurodo, kad jeigu tokį išsamų dokumentų rinkinį reikėtų pateikti jau peržiūrint augalų apsaugos produktų, sudėtyje turinčių veikliosios medžiagos etofumezato, registracijas, nebūtų skirtumo tarp dviejų įvertinimo tipų, numatytų atitinkamai Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 bei 2 dalyse. Be to, tokio šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies išaiškinimo nepaneigia Direktyvos 91/414 nuostatos, nes pastarosios atžvilgiu Direktyva 2002/37 yra lex specialis.

43

Iš pradžių reikia priminti, kad pagal Direktyvos 91/414 6 straipsnį kompetenciją įrašyti veikliąją medžiagą į šios direktyvos I priedą turi Komisija, padedant Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui. Jos sprendimas yra įrašančios direktyvos formos, kaip antai – Direktyva 2002/37, kurios 1 straipsniu veiklioji medžiaga etofumezatas įrašomas į minėtą I priedą.

44

Atsižvelgiant į šį įrašymą Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes nares, pirma, peržiūrėti visus registruotus augalų apsaugos produktus, sudėtyje turinčius etofumezato, siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos Direktyvos 91/414 I priede nustatytos sąlygos dėl šios veikliosios medžiagos, ir, antra, iki 2003 m. rugsėjo 1 d. iš dalies pakeisti arba prireikus panaikinti registracijas pagal pastarąją direktyvą. Kita vertus, Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 2 dalis numato, kad visus registruotus augalų apsaugos produktus, sudėtyje turinčius tik veikliosios medžiagos etofumezato arba šios medžiagos kaip vienos iš kelių veikliųjų medžiagų, iki 2003 m. kovo 1 d. įrašytų į Direktyvos 91/414 I priedą, valstybės narės iš naujo įvertina pagal Direktyvos 91/414 VI priede numatytus vienodus principus III priedo dokumentų rinkinio pagrindu.

45

Iš Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalies formuluotės visiškai nematyti, kad per galiojančių registracijų peržiūros procedūrą šių registracijų savininkai privalo turėti II priedo dokumentų rinkinį arba galimybę juo pasinaudoti.

46

Tokį aiškinimą patvirtina Direktyvos 2002/37 aštunta konstatuojamoji dalis. Pagal šią konstatuojamąją dalį, įrašius etofumezatą į Direktyvos 91/414 I priedą, būtinas atitinkamas laikotarpis, kad valstybės narės galėtų įgyvendinti Direktyvos 91/414 nuostatas dėl augalų apsaugos produktų, sudėtyje turinčių etofumezato, o svarbiausia, kad galėtų peržiūrėti galiojančias registracijas pagal šios direktyvos nuostatas, siekdamos užtikrinti jos I priede nustatytų sąlygų dėl etofumezato laikymąsi. Iš šios konstatuojamosios dalies taip pat matyti, kad turi būti nustatytas ilgesnis laikotarpis, per kurį šių registracijų savininkai privalo kiekvieno augalų apsaugos produkto atžvilgiu pateikti II priedo dokumentų rinkinį ir kiekvieno augalų apsaugos produkto atžvilgiu – III priedo dokumentų rinkinį, bei per kurį toks produktas iš naujo vertinamas pagal Direktyvos 91/414 VI priede numatytus vienodus principus.

47

Taigi negalima daryti išvados, kad Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad ji įpareigoja valstybes nares iki 2003 m. rugsėjo 1 d. panaikinti etofumezato turinčio augalų apsaugos produkto registraciją dėl to, kad registracijos savininkas neturi II priedo dokumentų rinkinio ar galimybės juo pasinaudoti.

48

Atsakant į Feinchemie ir Bayer, Nyderlandų ir Belgijos vyriausybių bei Komisijos nurodytą argumentą, jog toks pažodinis aiškinimas prieštarautų Direktyvos 91/414 nuostatoms dėl duomenų apsaugos, būtent jos 13 straipsnio 3 daliai, žinant, kad Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į Direktyvą 91/414, būtina iš karto pažymėti, kad Direktyva 2002/37 siekiama trijų pagrindinių tikslų: pirma, įrašyti etofumezatą į Direktyvos 91/414 I priedą, antra, užtikrinti, kad valstybės narės peržiūrėtų, ar galiojančios šios veikliosios medžiagos turinčių augalų apsaugos produktų registracijos tenkina šiame priede nustatytus reikalavimus dėl šios medžiagos, bei prireikus jas iš dalies pakeistų ar panaikintų iki 2003 m. rugsėjo 1 d. ir, trečia, užtikrinti, kad valstybės narės iš naujo įvertintų šiuos produktus pagal Direktyvos 91/414 VI priede nustatytus vienodus principus III priedo dokumentų rinkinio pagrindu.

49

Taip pat reikia priminti, kad prireikus išaiškinti įgyvendinančiąją direktyvą, jos išaiškinimas turi, jei įmanoma, atitikti pagrindinės direktyvos nuostatas (pagal analogiją žr. 1993 m. birželio 24 d. Sprendimo Dr Tretter, C-90/92, Rink. p. I-3569, 11 punktą). Be to, teisės nuostata turi būti aiškinama, jei įmanoma, taip, kad nebūtų paneigtas jos galiojimas (2001 m. spalio 4 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-403/99, Rink. p. I-6883, 28 ir 37 punktai).

50

Tačiau nors pripažintina, kad aiškiai nenustatydama valstybių narių pareigos patikrinti, ar ankstesnių registracijų savininkai turi galimybę pasinaudoti II priedo dokumentų rinkiniu, Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalies nuostata sutrumpina Direktyvos 91/414 13 straipsnio 3 dalies d punkte numatytos duomenų apsaugos terminą, tokia situacija tiesiogiai išplaukia iš pirmosios nuostatos formuluotės. Kadangi Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalies formuluotė yra aiški ir nedviprasmiška, vienintelis jos išaiškinimas, atitinkantis teisinio saugumo principą, reikalaujantį, jog Bendrijos teisės aktai leistų suinteresuotiesiems asmenims tiksliai žinoti savo pareigų, kurios jais nustatomos, apimtį (žr. 2007 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Skoma-Lux, C-161/06, Rink. p. I-10841, 36 ir 38 punktus), yra toks, kad pagal šią nuostatą galiojančios registracijos savininkas neprivalo peržiūros metu pateikti II priedo dokumentų rinkinio.

51

Taip pat reikia pabrėžti, jog Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės narės pirmiausia patikrina pagal III priedo dokumentų rinkinį, ar etofumezato turintys augalų apsaugos produktai atitinka Direktyvos 91/414 4 straipsnio 1 dalies b-e punktuose nustatytas sąlygas, ir prireikus iš dalies pakeičia arba panaikina kiekvieno nagrinėjamo augalų apsaugos produkto ankstesnę registraciją. Ši nuostata leidžia suderinti Direktyvos 91/414 13 straipsnio 3 dalyje numatytą duomenų apsaugą su ankstesnių registracijų savininkų teisėmis, išplaukiančiomis iš aiškių Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalies nuostatų.

52

Taigi Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalies išaiškinimo negali paneigti toks Direktyvos 91/414 aiškinimas, kuris sugriežtintų minėtoje nuostatoje numatytas peržiūros sąlygas.

53

Kalbant apie Feinchemie ir Bayer bei Komisijos argumentą dėl Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalies aiškinimo atsižvelgiant į vėlesnes direktyvas, įrašančias veikliąsias medžiagas į Direktyvos 91/414 I priedą, reikia konstatuoti, pirma, kad Direktyvos 2002/37 aiškinimas negali būti siejamas su vėlesnių analogiškų aktų priėmimu, ir, antra, kad Direktyvos 2005/53 vienuoliktos konstatuojamosios dalies paskutinis sakinys tiesiogiai numato, jog ši direktyva nenustato jokių naujų įsipareigojimų valstybėms narėms ar registracijų savininkams, palyginti su iki šiol priimtomis direktyvomis, iš dalies keičiančiomis Direktyvos 91/414 I priedą.

54

Bet kuriuo atveju reikia nurodyti, jog Direktyvos 2005/53 vienuolikta konstatuojamoji dalis taip pat numato, jog „ankstesnė patirtis <…> patvirtino, kad gali kilti keblumų aiškinant galiojančių leidimų savininkų pareigas, susijusias su galimybe pasinaudoti duomenimis. Siekiant išvengti bet kokių būsimų sunkumų, būtina paaiškinti valstybių narių pareigas, ypač pareigą užtikrinti, kad leidimo turėtojas įrodo turįs galimybę naudotis tos direktyvos II priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu“. Šis patikslinimas patvirtina, kad Direktyvoje 2005/53 įtvirtintas pasirinkimas galioja ateičiai ir kad ji nėra aiškinamasis aktas, galintis turėti įtakos Direktyvos 2002/37 aiškinimui.

55

Šiomis aplinkybėmis į užduotą klausimą reikia atsakyti, jog Direktyvos 2002/37 4 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji neįpareigoja valstybių narių iki 2003 m. rugsėjo 1 d. panaikinti etofumezato turinčio augalų apsaugos produkto registracijos dėl to, kad šios registracijos savininkas neturi II priedo dokumentų rinkinio arba galimybės pasinaudoti tokiu dokumentų rinkiniu.

56

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

2002 m. gegužės 3 d. Komisijos direktyvos 2002/37/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 91/414/EEB, kad būtų įrašyta veiklioji medžiaga etofumezatas, 4 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji neįpareigoja valstybių narių iki 2003 m. rugsėjo 1 d. panaikinti etofumezato turinčio augalų apsaugos produkto registracijos dėl to, kad šios registracijos savininkas neturi dokumentų rinkinio, atitinkančio 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką II priedo reikalavimus, arba galimybės pasinaudoti tokiu dokumentų rinkiniu.