—

Orange European Smallcap Fund NV, atstovaujamos belastingadviseurs B. J. Kiekebeld, J. van Eijsden ir D. Smit,

—

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos H. G. Sevenster ir M. de Grave,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir A. Weimar,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su EB 56 ir 58 straipsnių išaiškinimu.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant bylą tarp Valstybės finansų sekretoriaus (Staatssecretaris van Financiën) ir Orange European Smallcap Fund NV (toliau – OESF) dėl remiantis Nyderlandų teisės aktuose numatyta specialia mokesčių tvarka kolektyvinio investavimo subjektams suteiktinos kompensacijos dėl užsienyje išskaičiuotų mokesčių nuo OESF 1997–1998 ataskaitiniais metais gautų dividendų.

3

Remiantis Pelno mokesčio įstatymo (Wet op de vennootschapsbelasting 1969, Stb. 1969, Nr. 469, toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 28 straipsniu kolektyvinio investavimo subjektas – tai bet kuris Nyderlandų Karalystėje įsteigtas subjektas, kuris yra akcinė bendrovė (naamloze vennootschap), privati uždaroji akcinė bendrovė (besloten vennootschap) arba bendrasis investicinis fondas (fonds voor gemene rekening), jo tikslas bei tikroji veikla yra investavimas ir kuris tenkina tam tikras kitas sąlygas.

4

Tokiam subjektui taikomas pelno mokestis, tačiau jo pelnas apmokestinamas taikant nulinį tarifą. Kad neprarastų savo statuso, šis subjektas per tam tikrą terminą privalo visą paskirstytiną pelną, atskaičius tam tikras įstatymu leidžiamas sumas, perduoti savo akcininkams.

5

Kai toks subjektas gauna Nyderlanduose įsteigtos bendrovės paskirstomų dividendų, nuo jų išskaičiuojamas mokestis prie šaltinio pagal 1965 m. Dividendų apmokestinimo įstatymo (Wet op de dividendbelasting 1965, Stb. 1965, Nr. 621, toliau – Dividendų apmokestinimo įstatymas) 1 straipsnio 1 dalį.

6

Tačiau pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį kolektyvinio investavimo subjektas, per šešis mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos pateikęs prašymą, gali susigrąžinti nuo minėtų dividendų išskaičiuotą mokestį.

7

Kalbant apie kitose valstybėse gautus dividendus, nuo kurių buvo išskaičiuotas mokestis, kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagal Nyderlandų teisės aktus šį užsienyje sumokėtą mokestį galima atskaityti iš Nyderlandų pelno mokesčio tik iki sumos, atitinkančios tą pastarojo mokesčio dalį, kuri proporcingai tenka aptariamiems dividendams. Minėto teismo teigimu, kadangi kolektyvinio investavimo subjektas apmokestinamas nuliniu tarifu, joks pelno mokestis užsienio kilmės dividendams nepriskiriamas, todėl užsienyje už šiuos dividendus sumokėto mokesčio neįmanoma atskaityti.

8

Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnyje bei 1970 m. balandžio 29 d. Karaliaus dekreto dėl kolektyvinio investavimo subjektų (Besluit beleggingsinstellingen, Stb. 1970, Nr. 190, toliau – Karaliaus dekretas), kuris buvo taikomas pagrindinės bylos aplinkybių metu, 6 straipsnyje nustatyta speciali tvarka kolektyvinio investavimo subjektams. Šia tvarka siekiama derinti mokesčių naštą, tenkančią investicinių pajamų, cirkuliuojančių per kolektyvinio investavimo subjektus, atžvilgiu su ta, kuri tenka privačių asmenų tiesioginių investicijų atžvilgiu, numatant kompensavimo mechanizmą, kad būtų atsižvelgta į užsienyje nuo šiems subjektams išmokėtų dividendų išskaičiuotą mokestį.

9

Be to, Pelno mokesčio įstatymo, kurio redakcija buvo taikoma pagrindinės bylos aplinkybių metu, 28 straipsnio 1 dalies b punktu vykdomoji valdžia įgaliota taikant bendrą administracinę priemonę nustatyti „taisykles, pagal kurias kolektyvinio investavimo subjektai gauna kompensaciją dėl už Nyderlandų teritorijos ribų išskaičiuoto mokesčio nuo pajamų iš šiems subjektams priklausančių vertybinių popierių ir kreditorinių reikalavimų, negalinčią viršyti mokesčio sumos, kurią tiesioginių investicijų atveju Nyderlanduose reziduojantys ar įsisteigę akcijų ar kapitalo dalių turėtojai atskaitytų iš pajamų mokesčio pagal Įstatymą, nustatantį Karalystės mokesčių sistemą (Belastingregeling voor het Koninkrijk), arba dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį“.

10

Karaliaus dekreto 6 straipsnyje nustatyta:

„1.   Kai tuo metu, kada vykdomas paskirstymas už metus, einančius prieš tuos, su kuriais susijusi kompensacija (numatyta Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies b punkte), investuotojai, dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjekto kapitale, yra išimtinai Nyderlanduose reziduojantys fiziniai asmenys arba Nyderlanduose įsteigti pelno mokesčio mokėtojai, (ši) kompensacija <…> lygi mokesčio (nurodyto Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies b punkte) sumai, kuri būtų atskaityta iš pajamų mokesčio, jei pajamas iš vertybinių popierių arba kreditorinių reikalavimų, kurias gavo kolektyvinio investavimo subjektas tais metais, su kuriais susijusi kompensacija, išimtinai gavo Nyderlanduose reziduojantys fiziniai asmenys. <…>

2.   Kai kolektyvinio investavimo subjekto kapitale dalyvaujantys investuotojai 1 dalyje nurodytu momentu nėra tik minėtoje dalyje nurodyti asmenys ar mokesčių mokėtojai, kompensacija apskaičiuojama pagal formulę:

kai

T – kompensacija;

B – 1 dalyje nurodyto mokesčio suma;

Sr – 1 dalyje nurodytu momentu išmokėta suma už kolektyvinio investavimo subjekto akcijas ir dalis, kurios tiesiogiai ar tarpininkaujant kitiems kolektyvinio investavimo subjektams priklauso Nyderlanduose reziduojantiems fiziniams asmenims arba Nyderlanduose įsteigtiems pelno mokesčio mokėtojams, kitiems nei kolektyvinio investavimo subjektai; ir

S – 1 dalyje nurodytu momentu išmokėta suma už visas apyvartoje esančias kolektyvinio investavimo subjekto akcijas ir dalis.

<…>“

11

Remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimais, kai kolektyvinio investavimo subjektas paskirsto savo akcininkams kaip pelną Nyderlanduose ar užsienyje gautus dividendus, šiems akcininkams taikomas Nyderlandų dividendų mokestis, kurį turi išskaičiuoti šis subjektas. Nyderlanduose reziduojančių ar įsisteigusių tokių akcininkų atveju šis mokestis yra avansinis pelno mokestis. Mokestis nuo dividendų iš tikrųjų yra atskaitomas iš pajamų ar pelno mokesčių, kuriuos šie akcininkai privalo sumokėti, ir grąžinamas tiek, kiek jis viršija atitinkamo mokesčio sumą. Kalbant apie kitus akcininkus, nuo dividendų išskaičiuotas mokestis grąžinamas tik tuo atveju, jeigu tai numatyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje arba mokesčių sistemą nustatančiame įstatyme.

12

1959 m. birželio 16 d. tarp Vokietijos Federacinės Respublikos ir Nyderlandų Karalystės mokesčių srityje sutarytoje sutartyje, iš dalies pakeistoje 1980 m. kovo 13 d. ir 1991 m. gegužės 21 d. protokolais, 1997–1998 ataskaitinių metų atžvilgiu nebuvo numatyta Nyderlandų rezidento teisė atskaityti Vokietijoje išskaičiuotą mokestį nuo joje išmokėtų dividendų. 1997–1998 ataskaitiniais metais tarp Nyderlandų Karalystės ir Portugalijos Respublikos negaliojo jokia dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.

13

OESF yra kintamojo kapitalo Amsterdame (Nyderlandai) įsteigta bendrovė, kurios veiklos tikslas investuoti lėšas į vertybinius popierius ir kitą turtą remiantis rizikos paskirstymo principu tam, kad jos akcininkai gautų naudos iš pajamų iš jos investicijų. Ši bendrovė aktyviai valdo Europos įmonių, kurios kotiruojamos biržoje, išleistų vertybinių popierių portfelį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, 1997–1998 ataskaitiniais metais OESF turimos už Nyderlandų teritorijos įsteigtų bendrovių kapitalo dalys jai neleido spręsti dėl šių bendrovių veiklos.

14

OESF akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. 1997–1998 ataskaitiniais metais dauguma šių akcininkų buvo Nyderlanduose reziduojantys fiziniai asmenys bei Nyderlanduose įsisteigę subjektai ir arba apmokestinami Nyderlandų pelno mokesčiu, arba šiuo mokesčiu neapmokestinami. Likusi kapitalo dalis priklausė Nyderlandų Antiluose ir kitose valstybėse narėse (t. y. Belgijos Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Prancūzijos Respublikoje, Didžiojoje Liuksemburgo Hercogystėje bei Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje) įsikūrusiems fiziniams asmenims bei Belgijoje įsisteigusiems subjektams. Galiausiai tarp OESF akcininkų buvo ir Šveicarijoje įsisteigusių ar reziduojančių subjektų ir fizinių asmenų bei Jungtinėse Amerikos Valstijose reziduojančių fizinių asmenų.

15

Kalbant apie 1997–1998 ataskaitinius metus, pažymėtina, kad OESF gavo dividendų, susijusių su turimomis užsienio bendrovių kapitalo dalimis, kurių suma buvo 5257519,15 NLG. Užsienyje ji buvo apmokestinta nuo šių dividendų išskaičiuojant mokestį prie šaltinio, kurio dydis – 735320 NLG, iš kurių132339 NLG Vokietijos mokesčio ir 9905 NLG Portugalijos mokesčio.

16

Sumokėjusi šiuos užsienio mokesčius, OESF paprašė suteikti Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies b punkte, skaitomame kartu su Karaliaus dekreto 6 straipsniu, nurodytą kompensaciją. Ši kompensacija, kaip ją apskaičiavo OESF, buvo lygi 518270 NLG; skaičiavimo pagrindu ji ėmė visą minėtą 735320 NLG dydžio sumą, kuri prilygo bendrai užsienio mokesčių sumai.

17

Kompetentinga mokesčių institucija tik iš dalies patenkino šį prašymą, skaičiavimo pagrindu nurodydama 593076 NLG sumą, t. y. iš minėtos 735320 NLG sumos atskaičiavo Vokietijos mokesčius (132339 NLG) ir Portugalijos mokesčius (9905 NLG) ir nustatė 418013 NLG dydžio kompensacijos sumą. Gavus skundą, šis sprendimas buvo patvirtintas.

18

Gavęs OESF skundą Amsterdamo apeliacinis teismas (Gerechtshof te Amsterdam) panaikino minėtą sprendimą ir nustatė 622006 NLG dydžio ginčijamos kompensacijos sumą. Šis teismas nusprendė, kad tiek Vokietijoje ir Portugalijoje išskaičiuotų mokesčių neįtraukimas į kompensacijos skaičiavimo pagrindą, tiek jos sumažinimas proporcingai kapitalo daliai, kuri priklauso ne Nyderlanduose reziduojantiems ir įsisteigusiems OESF akcininkams, buvo nepateisinama kliūtis laisvam kapitalo judėjimui.

19

Valstybės finansų sekretorius pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismu, ginčydamas apeliacinio teismo sprendimą, kiek tai susiję, pirma, su Vokietijoje ir Portugalijoje išskaičiuotų mokesčių įtraukimu apskaičiuojant kompensaciją ir, antra, kompensacijos nesumažinimu atsižvelgiant į OESF kapitalo dalį, kuri priklauso ne Nyderlanduose reziduojantiems ir įsisteigusiems akcininkams.

20

Manydamas, kad sprendimui pagrindinėje byloje priimti būtinas Bendrijos teisės išaiškinimas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

21

Pirmojo klausimo a punkte prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar EB 56 ir 58 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks valstybės narės teisės aktas, koks aptariamas pagrindinėje byloje, kuris, jos teritorijoje įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektams numatydamas kompensaciją, skirtą atsižvelgti į kitos valstybės narės prie šaltinio išskaičiuotus mokesčius nuo minėtiems subjektams sumokėtų dividendų, apriboja šią kompensaciją suma, kurią minėtoje teritorijoje reziduojantis fizinis asmuo galėtų atskaityti pagal su šia kita valstybe nare sudarytą sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

22

Kalbant apie pagrindinę bylą, tokiais teisės aktais siekiama, jog nuo dividendų prie šaltinio Vokietijoje ir Portugalijoje išskaičiuoti mokesčiai nebūtų įtraukiami apskaičiuojant minėtą kompensaciją, nes pagrindinės bylos aplinkybių metu Nyderlandų Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos sudaryta sutartis nenumatė teisės atskaityti Vokietijoje išskaičiuoto mokesčio iš Nyderlandų pajamų mokesčio, o tarp Nyderlandų Karalystės ir Portugalijos Respublikos nebuvo sudaryta jokia sutartis.

23

Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nacionaliniam teismui kyla abejonių dėl tokių teisės aktų suderinamumo su EB sutarties nuostatomis dėl laisvo kapitalo judėjimo, atsižvelgiant į tai, jog pagal Nyderlandų įstatymą Nyderlanduose įsisteigęs kolektyvinio investavimo subjektas, kuris gauna dividendus iš toje pačioje valstybėje narėje įsteigtų bendrovių, gali visiškai susigrąžinti Nyderlandų dividendų mokestį, kurį prie šaltinio išskaitė šios bendrovės.

24

Šiuo atžvilgiu OESF ir Europos Bendrijų Komisija tvirtina, kad dėl to, jog Nyderlandų Karalystė grąžina visą mokestį, išskaičiuotą nuo Nyderlandų bendrovių išmokėtų dividendų, ji taip pat turi kompensuoti Vokietijoje ir Portugalijoje nuo dividendų išskaičiuotą mokestį.

25

To nedarydama Nyderlandų Karalystė nepalankiai vertintų pastaruosius dividendus, palyginti su tuo, kaip ji vertina Nyderlandų bendrovių išmokėtus dividendus.

26

Toks nepalankus vertinimas, pirma, atgrasytų OESF nuo investavimo Vokietijoje ir Portugalijoje, ir antra, apsunkintų šiose valstybėse narėse įsisteigusių įmonių vykdomą kapitalo rinkimą Nyderlanduose; vadinasi, tai sudarytų Sutartimi iš esmės draudžiamą laisvo kapitalo judėjimo apribojimą.

27

Tačiau Nyderlandų vyriausybė tvirtina, kad nereikėtų kaltinti Nyderlandų Karalystės dėl to, jog ji nevienodai vertina Vokietijos ar Portugalijos bendrovių išmokamus dividendus, palyginti su tais, kuriuos išmoka Nyderlandų bendrovės, nes neišskaičiuodamas mokesčio nuo OESF gautų dividendų, nesvarbu, kokia būtų jų kilmė, Nyderlandų mokesčių įstatymas vienodai vertina šiuos dividendus.

28

Be to, pagrindinėje byloje aptariama grąžinimo tvarka nesiekiama apskritai atleisti kolektyvinio investavimo subjektą nuo prievolės mokėti mokestį už jam išmokėtus dividendus. Iš tikrųjų vidaus situacijų atveju dividendų mokestis yra kaip avansinis pelno mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad Nyderlanduose įsteigti kolektyviniai investavimo subjektai yra apmokestinami nulinio tarifo pelno mokesčiu ir kad dėl to Nyderlandų dividendų mokestis nėra mokėtinas už šių subjektų gautus dividendus, prie šaltinio išskaitomas šių subjektų gaunamų dividendų mokestis jiems yra grąžinamas.

29

Todėl reikia patikrinti, ar atsižvelgiant į tai, jog Nyderlanduose įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, gaunantis dividendus iš toje pačioje valstybėje narėje įsteigtų bendrovių, turi teisę į visišką Nyderlandų dividendų mokesčio, kurį šios bendrovės išskaitė prie šaltinio, grąžinimą, tokie nacionalinės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, yra EB 56 ir 58 straipsniais draudžiamas laisvo kapitalo judėjimo apribojimas.

30

Visų pirma reikia priminti, kad kiekviena valstybė narė turi, laikydamasi Bendrijos teisės, nustatyti savo paskirstytojo pelno apmokestinimo sistemą ir šiame kontekste apibrėžti apmokestinimo bazę bei mokesčio tarifą, kurie taikomi dividendus gavusiam akcininkui (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation, C-374/04, Rink. p. I-11673, 50 punktą ir 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, C-446/04, Rink. p. I-11753, 47 punktą).

31

Todėl valstybėje narėje įsteigtos bendrovės dividendai, išmokėti kitoje valstybėje narėje įsteigtai bendrovei, gali būti apmokestinami keliais etapais. Pirma, šie dividendai gali būti apmokestinami kelis kartus valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi dividendus paskirstanti bendrovė, t. y. kai paskirstytasis pelnas visų pirma apmokestinamas pelno mokesčiu, kurį turi sumokėti ši bendrovė, ir tada mokesčiu, išskaičiuojamu nuo bendrovei gavėjai pervestų dividendų. Antra, šiems dividendams gali būti taikomas teisinis dvigubas apmokestinimas, t. y. kai bendrovė gavėja iš naujo apmokestinama valstybėje, kurioje ji įsisteigusi. Trečia, bendrovės gavėjos gautų dividendų apmokestinimas valstybėje, kurioje ji įsisteigusi, net jei juos išmokanti bendrovė buvo apmokestinta už paskirstytąjį pelną, taip pat gali lemti apmokestinimą kelis kartus dividendus gaunančios bendrovės valstybėje narėje.

32

Be to, nesant Bendrijos suvienodinimo ar suderinimo priemonių valstybės narės lieka kompetentingos sutartimis arba vienašališkai nustatyti savo apmokestinimo kompetencijos paskirstymo kriterijus, visų pirma siekiant pašalinti dvigubą apmokestinimą (1998 m. gegužės 12 d. Sprendimo Gilly, C-336/96, Rink. p. I-2793, 24 ir 30 punktai; 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Saint-Gobain ZN, C-307/97, Rink. p. I-6161, 57 punktas; taip pat 2007 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Amurta, C-379/05, Rink. p. I-9569, 17 punktas). Tačiau, išskyrus 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 225, p. 6), 1990 m. liepos 23 d. Konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (OL L 225, p. 10) ir 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (OL L 157, p. 38), kurių taikymas šioje byloje nebuvo nurodytas, Bendrijos teisėje iki šiol nebuvo priimta jokia vienodinanti ar derinanti priemonė, kuria būtų siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo situacijų.

33

Kalbant apie pagrindinėje byloje nagrinėjamus teisės aktus, pažymėtina, kad Nyderlandų Karalystė nusprendė kolektyvinio investavimo subjektus apmokestinti pelno mokesčiu, tačiau nuliniu tarifu su sąlyga, kad visas šių subjektų pelnas, atskaičius tam tikras įstatymu leidžiamas sumas, bus paskirstytas jų akcininkams.

34

Be to, kaip pastebėjo generalinis advokatas savo išvados 85–87 punktuose, iš to išplaukia, kad, nesvarbu, kokia yra dividendų kilmė, Nyderlandų teisė už juos neapmokestina tokių subjektų, kokie yra OESF. Iš tikrųjų, kalbant, pirma, apie dividendus, kuriuos moka Nyderlanduose įsteigta bendrovė, nuo šių dividendų iš pradžių išskaičiuotas mokestis, kuris, remiantis Nyderlandų vyriausybės paaiškinimais, yra avansinis pelno mokestis, yra grąžinamas, nes kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo mokėti jokios pelno mokesčio sumos. Kalbant, antra, apie Vokietijoje ir Portugalijoje įsteigtų bendrovių išmokamus dividendus, iš tokio subjekto Nyderlanduose neišskaičiuojamas joks mokestis.

35

Todėl kolektyvinio investavimo subjektų neapmokestindama už iš Vokietijos ir Portugalijos kilusius dividendus, Nyderlandų Karalystė šiuos dividendus vertina taip pat, kaip ir Nyderlandų bendrovių mokamus dividendus, nes minėti subjektai už juos taip pat nėra apmokestinami. Be to, neapmokestindama iš kitų valstybių narių kilusių dividendų, Nyderlandų Karalystė vengia, kaip ir Nyderlandų bendrovių sumokėtų dividendų atveju, apmokestinimo kelis kartus, kylančio įgyvendinant savo kompetenciją mokesčių srityje.

36

Todėl, priešingai nei teigia OESF ir Komisija, tokiuose teisės aktuose, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, nenumatytas skirtingas iš Vokietijos ir Portugalijos kilusių dividendų vertinimas, palyginti su tais, kuriuos išmoka Nyderlandų bendrovės.

37

Nors tokiomis sąlygomis iš Vokietijos ir Portugalijos kilusiems dividendams taikoma mokesčių našta yra didesnė nei tenkanti Nyderlandų bendrovių paskirstytiems dividendams, šis nepalankumas atsiranda ne dėl pagrindinėje byloje aptariamų teisės aktų, bet dėl paralelaus dividendus išmokančių bendrovių įsisteigimo valstybių narių ir dividendus gaunančios bendrovės įsisteigimo valstybės narės savos kompetencijos mokesčių srityje įgyvendinimo, kuriam būdingas pirmųjų valstybių narių pasirinkimas paskirstytiems dividendams taikyti apmokestinimą kelis kartus, o antrosios valstybės narės atveju – susilaikyti nuo bet kokio kolektyvinio investavimo subjekto gaunamų dividendų apmokestinimo (šiuo klausimu žr. 2006 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Kerckhaert ir Morres, C-513/04, Rink. p. I-10967, 20 punktą).

38

Tačiau Komisija tvirtina, kad kaip valstybė narė, kurios rezidentė yra dividendus gaunanti bendrovė, Nyderlandų Karalystė turi kompensuoti užsienyje šiems dividendams nustatytą mokesčių naštą taip pat, kaip ji kompensuoja šių dividendų patiriamą vidaus mokesčių naštą.

39

Su šiuo argumentu negalima sutikti. Iš tiesų iš teismo praktikos išplaukia, kad kai valstybė narė rezidentams bendrovių rezidenčių išmokamiems dividendams numato apmokestinimo kelis kartus ar ekonominio dvigubo apmokestinimo išvengimo arba sušvelninimo sistemą, ji turi taip pat vertinti ir rezidentams bendrovių ne rezidenčių išmokamus dividendus (minėto sprendimo Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation 55 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

40

Pagal tokias sistemas vienos valstybės narės rezidentų akcininkų, gaunančių dividendus iš šioje valstybėje įsteigtos bendrovės, padėtis yra panaši į šios valstybės rezidentų akcininkų, gaunančių dividendus iš kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės, nes tiek iš nacionalinio, tiek iš užsienio šaltinio gaunamiems dividendams gali būti taikomas apmokestinimas kelis kartus (minėto sprendimo Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation 56 punktas).

41

Tačiau tai, kad dividendus gavusi bendrovė reziduoja valstybėje narėje, šiai valstybei narei nesukelia pareigos kompensuoti nepalankų apmokestinimą, kylantį vien dėl valstybės narės, kurioje įsteigta šiuos dividendus paskirstanti bendrovė, vykdomo apmokestinimo kelis kartus, jeigu pirmoji valstybė narė skirtingai neapmokestina ar nevertina jos teritorijoje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų gaunamų dividendų.

42

Iš to matyti, kad tokioje situacijoje, kai Vokietijoje ir Portugalijoje įsteigtų bendrovių Nyderlanduose įsteigtam kolektyvinio investavimo subjektui paskirstytiems dividendams taikoma didesnė mokesčių našta nei ta, kuri tenka pastarojoje valstybėje narėje taip pat įsteigtų bendrovių tam pačiam subjektui paskirstytiems dividendams, atsiranda ne dėl skirtingo vertinimo, įtvirtinto šios valstybės narės mokesčių sistemoje, bet, pirma, dėl Vokietijos Federacinės Respublikos ir Portugalijos Respublikos pasirinkimo šiems dividendams taikyti mokestį prie šaltinio, ir, antra, dėl Nyderlandų Karalystės pasirinkimo šių dividendų neapmokestinti, tai, kad pastaroji valstybė narė nenumato išskaičiavimo prie šaltinio, kurį pasirinko pirmosios dvi valstybės narės, kompensacijos, nesudaro laisvo kapitalo judėjimo apribojimo.

43

Vis dėlto OESF taip pat pabrėžia, kad jos investicijos Vokietijoje ir Portugalijoje vertinamos skirtingai nei investicijos kitose valstybėse narėse, kurių atžvilgiu galima pasinaudoti Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies b punkte, skaitomame kartu su Karaliaus dekreto 6 straipsniu, numatyta kompensacija tam, kad būtų galima pašalinti šiose valstybėse narėse patirtą apmokestinimą kelis kartus. OESF nuomone, EB 56 ir 58 straipsniais draudžiamas toks skirtingas vertinimas atsižvelgiant į dividendus paskirstančios bendrovės buveinę.

44

Nyderlandų vyriausybė primena, kad tuo atveju, kai kolektyvinio investavimo subjektas yra apmokestinamas nuliniu tarifu, joks pelno mokestis negali būti priskirtas iš kitos valstybės narės kilusiems dividendams, o dėl to šis subjektas negali atskaityti prie šaltinio nuo šių dividendų išskaičiuoto mokesčio. Siekiant išvengti, jog per tokį subjektą užsienyje padarytos investicijos būtų laikomos mažiau patraukliomis nei tiesioginės investicijos, kompensacijos tikslas yra derinti mokesčių naštą, susijusią su pajamomis iš investicijų, kurias atlieka kolektyvinio investavimo subjektai, ir tą, kuri tenka privačių asmenų tiesioginėms investicijoms.

45

Todėl teisės aktų leidėjas, siekiant apskaičiuoti minėtos kompensacijos sumą, atsižvelgė į situaciją, kai investicijos padarytos tokiam subjektui netarpininkaujant. Dėl šios priežasties užsienyje gautų dividendų atveju ši kompensacija taikoma tik atvejams, kai pagal sutartį mokesčių srityje egzistuoja teisė atskaityti iš Nyderlandų mokesčio užsienyje išskaičiuotus mokesčius.

46

Be to, iš 2005 m liepos 5 d. Sprendimo D. (C-376/03, Rink. p. I-5821) matyti, kad situacija, kai investuotojas gauna dividendų iš Vokietijos ar Portugalijos, skiriasi nuo tos, kai dividendai kilę iš valstybės narės, su kuria Nyderlandų Karalystė sudarė tokią sutartį, pavyzdžiui su Italijos Respublika. Kadangi suteiktina kompensacija yra neatsiejamai susijusi su kolektyvinio investavimo subjekto akcininko teise atskaityti pagal tokią sutartį užsienyje prie šaltinio išskaičiuotą mokestį, ši kompensacija turėtų, kaip ir teisė atskaityti, būti laikoma šios konvencijos sudėtiniu elementu, o ne lengvata, kurią galima nuo jos atskirti.

47

Kaip matyti iš šio sprendimo 42 punkto, Bendrijos teisė neįpareigoja valstybės narės kompensuoti nepalankumo, kylančio dėl apmokestinimo kelis kartus išimtinai dėl to, kad įvairios valstybės narės paraleliai įgyvendina savo kompetenciją mokesčių srityje. Tačiau, kadangi ši valstybė narė nusprendė numatyti tokią kompetenciją, ši galimybė turi būti įgyvendinama remiantis Bendrijos teise.

48

Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad kiekviena valstybė narė, kaip buvo priminta šio sprendimo 30 ir 32 punktuose, turi laikydamasi Bendrijos teisės nustatyti savo paskirstytojo pelno apmokestinimo sistemą ir šiame kontekste apibrėžti apmokestinimo bazę bei mokesčio tarifą, kurie taikomi dividendus gavusiam akcininkui, ir kad nesant Bendrijos suvienodinimo ar suderinimo priemonių valstybės narės lieka kompetentingos sutartimis arba vienašališkai nustatyti savo apmokestinimo kompetencijos paskirstymą.

49

Todėl dėl įvairių valstybių narių mokesčių teisės aktų skirtumų, kurie kyla šioje situacijoje, valstybė narė gali būti priversta sutartimis arba vienašališkai nevienodai vertinti iš skirtingų valstybių narių kilusius dividendus, taip atsižvelgdama į šiuos skirtumus.

50

Kalbant apie dvišales tarp valstybių narių mokesčių srityje sudarytas sutartis, pažymėtina, jog Teisingumo Teismas neseniai priminė, kad dvišalė sutartis mokesčių srityje taikoma tik joje nurodytiems fiziniams arba juridiniams asmenims (žr. minėto sprendimo D. 54 punktą ir minėto sprendimo Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation 84 punktą).

51

Tuose sprendimuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad kai dvišalėje sutartyje mokesčių srityje numatyta lengvata gali būti analizuojama ne kaip su likusia sutarties dalimi nesusijusi lengvata, bet kaip sudėtinė jos dalis, prisidedanti prie bendrosios jos pusiausvyros, nes aplinkybė, kad abipusės teisės ir pareigos, išplaukiančios iš šios sutarties, taikomos tik vienos iš dviejų šią sutartį sudariusių valstybių narių rezidentams, yra dvišalėms dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartims būdinga pasekmė, Bendrijos teisė nedraudžia, kad aptariama lengvata nebūtų suteikiama trečiosios valstybės narės rezidentui, jeigu jo padėtis nėra panaši į rezidentų, kuriems taikoma ši sutartis (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo D. 59–63 punktus ir minėto sprendimo Test Claimants in Class IV of the ACT Group Litigation 88–93 punktus).

52

Šioje byloje, kiek tai susiję su kompensacijos mokėjimu už kitoje valstybėje narėje prie šaltinio išskaičiuotą mokestį nuo Nyderlanduose įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto gautų dividendų, Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies b punkto taikymas lemia skirtingą dividendų, gautų iš skirtingų valstybių narių, vertinimą.

53

Iš teisinių pagrindinės bylos aplinkybių matyti, kad situacijos, kada kompensacija suteikiama, yra tos, kai Nyderlandų Karalystė pagal sutartį mokesčių srityje, sudarytą su kita mokestį prie šaltinio išskaičiusia valstybe nare, įsipareigojo leisti fiziniams asmenims atskaityti šį mokestį iš Nyderlandų pajamų mokesčio, kurį jie privalo mokėti.

54

Tačiau, kaip savo išvados 107 punkte pastebėjo generalinis advokatas, Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies b punkte, skaitomame kartu su Karaliaus dekreto 6 straipsniu, numatytos kompensacijos mokėjimas automatiškai išplaukia ne iš tokios dvišalės sutarties mokesčių srityje taikymo, bet iš vienašališko Nyderlandų Karalystės sprendimo tokias sutartis taikyti ir kolektyvinio investavimo subjektams.

55

Nors dėl šio sprendimo 48 ir 49 punktuose nurodytų priežasčių toks vienašališkas sprendimas pats savaime negali būti pripažįstamas prieštaraujančiu Bendrijos teisei, reikia patikrinti, ar iš jo išplaukiantis skirtingas vertinimas nesukelia laisvo kapitalo judėjimo apribojimo.

56

Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad dėl to, jog tokiuose teisės aktuose, kokie aptariami pagrindinėje byloje, iš tam tikrų valstybių narių kilusių dividendų atžvilgiu nenumatyta kompensacija, susijusi su užsienyje gautų dividendų apmokestinimu prie šaltinio, investuoti šiose valstybėse narėse tampa mažiau patrauklu nei valstybėse narėse, kuriose išskaičiuoti nuo dividendų mokesčiai suteikia teisę į šią kompensaciją. Taigi tokie teisės aktai gali atgrasyti kolektyvinio investavimo subjektą nuo investavimo valstybėse narėse, kuriose nuo dividendų išskaitomi mokesčiai nesuteikia teisės į kompensaciją, todėl jie yra EB 56 straipsniu draudžiamas laisvo kapitalo judėjimo apribojimas.

57

Tačiau pagal EB 58 straipsnio 1 dalies a punktą „EB 56 straipsnio nuostatos nepažeidžia valstybių narių teisės <…> taikyti atitinkamas savo mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties <…> kapitalo investavimo vietos atžvilgiu“.

58

Taip pat svarbu pažymėti, kad EB 58 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą riboja EB 58 straipsnio 3 dalis, kuri numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytos nacionalinės nuostatos „neturi sudaryti laisvo kapitalo judėjimo ir mokėjimų, kaip nustatyta (EB) 56 straipsnyje, savavališko diskriminavimo ar paslėpto apribojimo“ (žr. 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Manninen, C-319/02, Rink. p. I-7477, 28 punktą).

59

Taigi reikia skirti nevienodą vertinimą, leidžiamą pagal EB 58 straipsnio 1 dalies a punktą, nuo to paties straipsnio 3 dalyje draudžiamos diskriminacijos. Iš teismo praktikos matyti, kad tam, jog nacionalinės mokesčių teisės aktai, skiriantys mokesčių mokėtojus kapitalo investavimo vietos atžvilgiu, galėtų būti laikomi suderinami su Sutarties laisvą kapitalo judėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis, būtina, kad nevienodas vertinimas būtų susijęs su objektyviai nepanašiomis situacijomis arba kad jis būtų pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu (šiuo klausimu žr. 2000 m. birželio 6 d. Sprendimo Verkooijen, C-35/98, Rink. p. I-4071, 43 punktą; minėto sprendimo Manninen 29 punktą bei 2005 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Blanckaert, C-512/03, Rink. p. I-7685, 42 punktą).

60

Kaip aiškina Nyderlandų vyriausybė, numatant kompensaciją pagrindinėje byloje aptariamais Nyderlandų teisės aktais siekiama kiek įmanoma mokestinį akcininko, kuris tiesiogiai investavo, gaunamų dividendų vertinimą prilyginti taikomam dividendams, kuriuos akcininkas gavo investavęs tarpininkaujant kolektyvinio investavimo subjektui, siekiant išvengti to, kad tokio subjekto užsienyje padarytos investicijos nebūtų laikomos mažiau patraukliomis nei tiesioginės investicijos.

61

Tačiau, kalbant apie tokius teisės aktus, kolektyvinio investavimo subjekto padėtis, kai jis gauna dividendus iš valstybių narių, su kuriomis Nyderlandų Karalystė yra sudariusi sutartį, numatančią akcininkų, kurie yra fiziniai asmenys, teisę atskaityti šiose valstybėse narėse nuo dividendų išskaičiuojamą mokestį iš pajamų mokesčio, kurį jie privalo mokėti Nyderlanduose, skiriasi nuo tos, kai šis subjektas gauna dividendus iš kitų valstybių narių, su kuriomis Nyderlandų Karalystė tokios sutarties nėra sudariusi ir todėl tokių dividendų atžvilgiu ši teisė nėra numatyta.

62

Iš tikrųjų tik kalbant apie investicijas valstybėse narėse, su kuriomis Nyderlandų Karalystė yra sudariusi tokią dvišalę sutartį mokesčių srityje, nesant pagrindinėje byloje nagrinėjamose nuostatose numatytos kompensacijos, pasirinkimas investuoti tarpininkaujant kolektyvinio investavimo subjektui galėtų būti mažiau naudingas akcininkui, kuris yra fizinis asmuo, nei tiesioginė investicija.

63

Tačiau kalbant apie valstybes nares, su kuriomis Nyderlandų Karalystė tokios sutarties nėra sudariusi, fizinio asmens pasirinkimas investuoti tarpininkaujant tokiam subjektui nesukelia pavojaus prarasti lengvatą, kuria jis būtų pasinaudojęs, jei būtų pasirinkęs tiesioginį investavimą šiose valstybėse narėse. Todėl ši situacija objektyviai nėra panaši į tą, kai Nyderlandų Karalystė yra sudariusi tokią sutartį mokesčių srityje.

64

Iš to matyti, kad, kiek tai susiję su tokiais teisės aktais, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriais tam, kad tiesioginių investicijų mokestinį vertinimą kiek įmanoma prilygintų taikomam investicijoms tarpininkaujant kolektyvinio investavimo subjektui, valstybė narė nusprendė pastarųjų atžvilgiu taikyti kompensaciją už prie šaltinio išskaičiuotus mokesčius nuo dividendų, kilusių iš valstybių narių, kurių atžvilgiu ji įsipareigojo pagal dvišales sutartis leisti fiziniams asmenims atskaityti šiuos mokesčius iš pajamų mokesčio, privalomo mokėti pagal savo nacionalinę teisę, EB 56 ir 58 straipsniai nedraudžia, kad ši valstybė narė netaikytų kompensacijos dividendams, kilusiems iš kitų valstybių narių, su kuriomis ji nesudariusi dvišalių tokias nuostatas numatančių sutarčių, tuo atveju, jeigu tai nėra objektyviai panašios situacijos.

65

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pirmojo klausimo a punktą reikia atsakyti taip: EB 56 ir 58 straipsniais nedraudžiami tokie valstybės narės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriuose numatant jos teritorijoje įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektams kompensaciją, skirtą atsižvelgti į kitos valstybės narės prie šaltinio išskaičiuotus mokesčius nuo šiems subjektams sumokėtų dividendų, ši kompensacija ribojama suma, kurią šios pirmos valstybės narės teritorijoje reziduojantis fizinis asmuo dėl panašių mokesčių galėtų atskaityti pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, sudarytą su šia kita valstybe nare.

66

Savo pirmojo klausimo b punktu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, EB 56 ir 58 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiami tokie valstybės narės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, kurie, jos teritorijoje įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektams numatydami kompensaciją, skirtą atsižvelgti į kitos valstybės narės prie šaltinio išskaičiuotus mokesčius nuo minėtiems subjektams sumokėtų dividendų, šią kompensaciją sumažina, jeigu ir tiek, kiek šių subjektų akcininkai yra fiziniai asmenys, kurie nereziduoja pirmoje valstybėje narėje, arba šie subjektai joje neapmokestinami pelno mokesčiu.

67

Nors iš atsakymo į pirmojo klausimą a punktą išplaukia, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, Bendrijos teisė neįpareigoja kolektyvinio investavimo subjektams numatyti kompensacijos, skirtos atsižvelgti į kitos valstybės narės prie šaltinio išskaičiuotus mokesčius nuo šiam subjektui sumokėtų dividendų, vis dėlto, kadangi pirmoji valstybė narė nusprendė numatyti tokią kompensaciją, šia galimybe turi būti naudojamasi pagal Bendrijos teisę.

68

Be to, kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, tarp OESF akcininkų yra fizinių ir juridinių asmenų, kurie reziduoja arba yra įsisteigę kitose valstybėse narėse bei trečiosiose šalyse.

69

Todėl visų pirma reikia išnagrinėti, ar tai, kad kompensacija sumažinama proporcingai kolektyvinio investavimo subjekto kapitalo daliai, kurią turi kitose valstybėse narėse reziduojantys ar įsisteigę akcininkai, yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas, ir, teigiamo atsakymo atveju, ar šis apribojimas gali būti pateisinamas. Antra, reikia patikrinti, ar atsakymas, pateiktas dėl situacijų, kai kolektyvinio investavimo subjekto akcininkai reziduoja arba įsisteigę kitose valstybėse narėse, taip pat galioja situacijoms, kai tokio subjekto akcininkai reziduoja arba yra įsisteigę trečiosiose valstybėse.

70

Reikia konstatuoti, kad kalbant apie kompensacijos, suteikiamos pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamas nuostatas siekiant atsižvelgti į prie šaltinio išskaičiuotus mokesčius nuo dividendų, kilusių iš kitų valstybių narių, Nyderlandų teisės aktuose įtvirtinamas nevienodas kolektyvinio investavimo subjektų, kurių visi akcininkai reziduoja ar įsisteigę Nyderlanduose, ir subjektų, kaip antai OESF, kurių dalis akcininkų reziduoja ar įsisteigę kitoje valstybėje narėje, vertinimas. Pirmuoju atveju pagal Karaliaus dekreto 6 straipsnio 1 dalį minėtos kompensacijos suma lygi sumai, kurią Nyderlanduose reziduojantis fizinis asmuo galėtų dėl išskaičiuotų mokesčių atskaityti iš pajamų mokesčio, kurį jis privalo mokėti šioje valstybėje narėje. Antruoju atveju pagal Karaliaus dekreto 6 straipsnio 2 dalį ši suma sumažinama proporcingai kapitalo daliai, kuri priklauso kitų valstybių narių akcininkams atitinkamų subjektų kapitale.

71

Taip suteikta kompensacija dėl prie šaltinio išskaičiuotų mokesčių nuo dividendų, gautų iš kitų valstybių narių, sudaro dalį pelno, paskirstytino aptariamo kolektyvinio investavimo subjekto akcininkams, kuris jiems paskirstomas pagal jų atitinkamą dalį šio subjekto kapitale.

72

Kaip pabrėžė generalinis advokatas savo išvados 118 punkte, iš to matyti, kad kompensacijos, susijusios su užsienio mokesčiu, sumažinimas proporcingai atitinkamo subjekto kapitalo daliai, kuri priklauso akcininkams, reziduojantiems arba įsisteigusiems kitoje valstybėje narėje, vienodai nepalankus visiems jo akcininkams, nes dėl jo sumažėja bendra paskirstytino pelno suma.

73

Iš to išplaukia, kad pagal teisės aktus, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, naudingiau kolektyvinio investavimo subjektui pritraukti akcininkus, kurie reziduoja arba įsisteigę valstybėje narėje, kurioje jis pats įsisteigęs, nes juo mažesnę jo kapitalo dalį turi akcininkai, reziduojantys arba įsisteigę kitose valstybėse narėse, juo didesnis yra akcininkams paskirstytinas pelnas.

74

Taigi toks sumažinimas sukelia EB 56 straipsniu iš esmės draudžiamą laisvo kapitalo judėjimo apribojimą, jei jis gali sudaryti kliūtis kolektyvinio investavimo subjektui pritraukti kapitalą kitose nei jo įsisteigimo valstybėse narėse, ir taip pat atgrasyti šių kitų valstybių narių investuotojus įsigyti jo kapitalo dalių.

75

Tačiau Nyderlandų vyriausybė primena, kad, kiek tai susiję su kolektyvinio investavimo subjektui suteiktinos kompensacijos sumos apskaičiavimu, Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies b punkte nurodoma situacija, susijusi su akcininku, kuris investuoja užsienyje tiesiogiai.

76

Šios vyriausybės teigimu, kalbant apie galimybę atskaityti prie šaltinio išskaičiuotus mokesčius nuo užsienyje gautų dividendų, Nyderlandų rezidento, kuriam taikomas Nyderlandų pajamų arba pelno mokestis, padėtis skiriasi nuo ne rezidento, kuriam šie mokesčiai netaikomi, padėties, nes tik Nyderlanduose privalantys mokėti pajamų arba pelno mokesčius akcininkai gali atskaityti šiuos išskaičiuotus mokesčius.

77

Taigi suderinama su EB 56 straipsniu, skaitomu kartu su EB 58 straipsnio 1 dalies a punktu, tiek, kiek pastaroji nuostata leidžia valstybėms narėms skirti mokesčių mokėtojus, kurių padėtis rezidavimo vietos atžvilgiu nėra tokia pati, kiek tai susiję su kolektyvinio investavimo subjektui suteiktinos kompensacijos suma, atsižvelgiant į tai, ar jo akcininkai gautų dividendų atžvilgiu privalo Nyderlanduose mokėti pajamų arba pelno mokestį, ar ne.

78

Šiuo klausimu reikia pastebėti, kad Nyderlandų Karalystė, kaip nurodo ir pati Nyderlandų vyriausybė, apmokestina kolektyvinio investavimo subjekto tiek savo akcininkams, kurie reziduoja arba įsisteigę Nyderlanduose, tiek tiems, kurie reziduoja ar įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išmokėtus dividendus. Taigi negalima teigti, kad tokio subjekto, kurio kapitalo dalis priklauso akcininkams, reziduojantiems ar įsisteigusiems kitose valstybėse narėse, padėtis skiriasi nuo subjekto, kurio visi akcininkai reziduoja arba įsisteigę toje pačioje kaip ir jis valstybėje narėje.

79

Todėl, kaip savo išvados 121 punkte pastebėjo ir generalinis advokatas, nuo to momento, kai Nyderlandų Karalystė nusprendė savo teritorijoje įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektams suteikti kompensaciją dėl užsienyje išskaičiuotų mokesčių ir įgyvendinti savo kompetenciją mokesčių srityje visų tokių subjektų akcininkams išmokėtų dividendų atžvilgiu, nesvarbu, ar jie reziduoja arba įsisteigę šioje valstybėje narėje, ar kitose valstybėse narėse, šią kompensaciją ji turi taikyti ir kolektyvinio investavimo subjektams, kurių akcininkai nėra minėtos valstybės narės rezidentai arba nėra joje įsisteigę (šiuo klausimu žr. 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Denkavit Internationaal ir Denkavit France, C-170/05, Rink. p. I-11949, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

80

Be to, Nyderlandų vyriausybė tvirtina, kad tiek, kiek minėtiems subjektams suteikta kompensacija yra paskirstoma jų akcininkams ir įtraukiama į pastarųjų pajamas renkant mokestį, veiksniai, kurie naudojami šios kompensacijos apskaičiavimo formulėje, yra susiję su Nyderlanduose renkamo mokesčio už tokio subjekto savo akcininkams išmokėtus dividendus tarifais.

81

Nyderlandų vyriausybės teigimu, tarifai, kuriais Nyderlandų Karalystė už bendrovių pelno paskirstymus apmokestina akcininkus, kurie reziduoja arba įsisteigę šioje valstybėje narėje ir kuriems atitinkamai taikomas pajamų ar pelno mokestis, yra didesni nei tarifai, numatyti apmokestinant užsienyje reziduojančius ar įsisteigusius akcininkus. Iš tikrųjų pastarieji Nyderlanduose moka tik sumažintą dividendų mokestį, kuris pagal sutartis mokesčių srityje paprastai yra 15 %. Ši aplinkybė paaiškina kolektyvinio investavimo subjektui suteiktinos kompensacijos sumos sumažinimą proporcingai kapitalo daliai, kurią turi akcininkai, reziduojantys arba įsisteigę kitose valstybėse narėse.

82

Šiuo atžvilgiu, nors pagrindinėje byloje nagrinėjamais teisės aktais siekiama skirti akcininkus pagal tai, ar jie rezidentai, ar ne rezidentai, tam, kad kompensacija, kuria jie pasinaudoja šiems kolektyvinio investavimo subjektams paskirstant pelną, būtų susijusi su mokesčio, kuriuo minėti akcininkai atitinkamai apmokestinami Nyderlanduose, tarifais, reikia pastebėti, kad mažinant kompensaciją proporcingai tokių subjektų kapitalo daliai, kuri priklauso kitose valstybėse narėse reziduojantiems arba įsisteigusiems akcininkams, neleidžiama pasiekti tokio tikslo. Iš tikrųjų, kaip buvo pastebėta šio sprendimo 72 punkte, toks sumažinimas vienodai nepalankus visiems kolektyvinio investavimo subjekto akcininkams, nes juo siekiama sumažinti bendrą paskirstytino pelno sumą.

83

Atvirkščiai, kompensacijos sumažinimas proporcingai kolektyvinio investavimo subjekto kapitalo daliai, kuri priklauso kitose valstybėse narėse reziduojantiems ar įsisteigusiems akcininkams, leidžia išvengti mokestinių įplaukų, susijusių su šių subjektų išmokėtais dividendais, sumažėjimo, kuris reikštų, kad Nyderlandų Karalystė turėtų suteikti šią kompensaciją akcininkams ne rezidentams, kuriems minėtų subjektų paskirstytų dividendų atžvilgiu taikomas mokestis, mažesnis už taikomą akcininkams rezidentams.

84

Vis dėlto iš nusistovėjusios teismo praktikos išplaukia, kad mokestinių įplaukų sumažėjimas negali būti laikomas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, kuriuo galima remtis pateisinant pagrindinei laisvei iš principo prieštaraujančią priemonę (žr. minėto sprendimo Manninen 49 punktą bei jame nurodytą teismo praktiką).

85

Iš to išplaukia, kad EB 56 ir 58 straipsniais draudžiami tokie valstybės narės teisės aktai, kokie aptariami pagrindinėje byloje, kuriais numatant jos teritorijoje įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektams kompensaciją, skirtą atsižvelgti į kitos valstybės narės prie šaltinio išskaičiuotus mokesčius nuo minėtiems subjektams sumokėtų dividendų, ši kompensacija sumažinama, jeigu ir tiek, kiek šių subjektų akcininkai yra kitose valstybėse narėse reziduojantys arba įsisteigę fiziniai ar juridiniai asmenys, kai toks sumažinimas vienodai nepalankus visiems šių subjektų akcininkams.

86

Kalbant apie tai, ar pirmesniame šio sprendimo punkte pateiktas atsakymas galioja ir situacijoms, kai kolektyvinio investavimo subjekto užsienio akcininkai reziduoja arba yra įsisteigę trečiojoje šalyje, Nyderlandų vyriausybė mano, kad valstybė narė gali daryti skirtumą tarp šios situacijos ir tos, kai akcininkai reziduoja arba įsisteigę kitoje valstybėje narėje.

87

Šiuo atžvilgiu, kaip 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendime A (C-101/05, Rink. p. I-11531) pažymėjo Teisingumo Teismas, net jeigu kapitalo judėjimo su trečiosiomis šalimis liberalizavimas iš tikrųjų gali turėti kitų tikslų, nei sukurti vidaus rinką, pavyzdžiui, užtikrinti Bendrijos bendrosios valiutos patikimumą pasaulio finansų rinkose ir išlaikyti valstybėse narėse pasaulinio lygio finansų centrus, reikia konstatuoti, kad kai EB 56 straipsnio 1 dalis išplėtė laisvo kapitalo judėjimo principą kapitalo judėjimui tarp trečiųjų šalių ir valstybių narių, šios valstybės narės nusprendė tame pačiame straipsnyje ir tokia pačia formuluote šį principą įtvirtinti kapitalo judėjimui Bendrijos viduje, ir kapitalo judėjimui, susijusiam su santykiais su trečiosiomis šalimis.

88

Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, jog negalima pripažinti lemiamu argumento, kad jei kapitalo judėjimo apribojimų sąvoka būtų aiškinama vienodai santykiuose tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių bei santykiuose tarp valstybių narių, Bendrija vienašališkai atvertų Bendrijos rinką trečiosioms šalims, netekdama galimybių derėtis, reikalingų tam, kad šios šalys taip pat taikytų tokį liberalizavimą (žr. minėto sprendimo A 38 punktą).

89

Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad kapitalo judėjimas į trečiąsias šalis ar iš jų vyksta teisiniame kontekste, kuris skiriasi nuo kapitalo judėjimo Bendrijos viduje teisinio konteksto (minėto sprendimo A 36 punktas). Iš tikrųjų dėl tarp Europos Sąjungos valstybių narių egzistuojančio teisinio integravimosi lygio, ypač dėl egzistuojančių Bendrijos teisės aktų, kuriais siekiama, kad nacionalinės mokesčių institucijos bendradarbiautų, kaip antai 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje (OL 336, p. 15), ekonominei veiklai su Bendrijos masto užsienio elementais valstybės narės taikomas apmokestinimas ne visada yra panašus į tą, kuris taikomas ekonominei veiklai, susijusiai su santykiais tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių (minėto sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 170 punktas ir minėto sprendimo A 37 punktas).

90

Taip pat negalima atmesti valstybės narės galimybės įrodyti, jog kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis ar iš jų apribojimas pateisinamas pagrindu, nurodytu tokiomis aplinkybėmis, kuriomis šis pagrindas negalėtų pagrįstai pateisinti kapitalo judėjimo tarp valstybių narių apribojimo (minėto sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation 171 punktas ir minėto sprendimo A 37 punktas).

91

Šioje byloje Nyderlandų Karalystė bei Komisija, be kita ko, teigė, kad valstybės narės turi turėti galimybę remtis būtinybe užtikrinti mokesčių kontrolės veiksmingumą kaip privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, pateisinančiu kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis arba iš jų apribojimą.

92

Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, viena vertus, kad Nyderlandų Karalystė taiko dividendų mokestį jos teritorijoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto paskirstytiems dividendams, išmokėtiems trečiojoje šalyje reziduojantiems arba įsteigtiems akcininkams. Antra vertus, reikia konstatuoti, kad tokiam subjektui suteikta kompensacija sumažinama proporcingai jo kapitalo daliai, kuri priklauso tokiems trečiojoje šalyje reziduojantiems akcininkams, tačiau šiuo atveju mokestinis šių akcininkų trečiosiose šalyse vertinimas nėra svarbus. Todėl šiuo atveju negalima remtis būtinybe užtikrinti mokesčių kontrolės veiksmingumą.

93

Nyderlandų vyriausybė taip pat teigia, kad reikia suteikti galimybę remtis būtinybe išvengti mokestinių įplaukų sumažėjimo, siekiant pateisinti kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis ir iš jų apribojimą. Iš tikrųjų, nors, be kita ko, su apmokestinimo bazės sumažėjimu susijusias problemas būtų galima išspręsti iš esmės suderinant Bendrijos lygmeniu valstybių narių mokesčių teisės aktus, panaši galimybė suderinti mokesčių teisės aktus santykiuose su trečiosiomis šalimis neegzistuoja.

94

Tačiau reikia priminti, kad dėl kompensacijos sumažinimo proporcingai kolektyvinio investavimo subjekto kapitalo daliai, kuri priklauso trečiosiose šalyse reziduojantiems arba įsteigtiems akcininkams, sumažėja bendra subjekto akcininkams paskirstytino pelno suma.

95

Todėl darant prielaidą, kad tokiu pagrindu galima remtis siekiant pateisinti kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis ar iš jų apribojimą, į tokį pateisinimą šioje byloje negalima atsižvelgti, nes šis sumažinimas sukelia vienodas pasekmes visiems kolektyvinio investavimo subjekto akcininkams, nesvarbu, ar jie yra valstybių narių, ar trečiųjų valstybių rezidentai, ar jose įsisteigę asmenys.

96

Iš to išplaukia, kad tokiame teisiniame kontekste, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, atsakymas, pateiktas dėl situacijų, kai kolektyvinio investavimo subjekto akcininkai reziduoja ar įsisteigę kitoje valstybėje narėje, galioja ir situacijoms, kai kolektyvinio investavimo subjekto akcininkai reziduoja arba yra įsisteigę trečiosiose valstybėse.

97

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pirmojo klausimo b punktą reikia atsakyti taip: EB 56 ir 58 straipsniais draudžiami tokie valstybės narės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriais numatant jos teritorijoje įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektams kompensaciją, skirtą atsižvelgti į kitos valstybės narės prie šaltinio išskaičiuotus mokesčius nuo minėtiems subjektams sumokėtų dividendų, ši kompensacija sumažinama, jeigu ir tiek, kiek šių subjektų akcininkai yra kitose valstybėse narėse reziduojantys arba įsisteigę fiziniai ar juridiniai asmenys, kai toks sumažinimas vienodai nepalankus visiems šių subjektų akcininkams.

98

Savo antrojo klausimo a punktu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar EB 57 straipsnio 1 dalies sąvoka „tiesioginės investicijos“ taip pat apima bendrovės akcijų paketo, kurio dydis neleidžia daryti lemiamos įtakos šios bendrovės valdymui arba kontrolei, turėjimą.

99

Pagal EB 57 straipsnio 1 dalį 56 straipsnis netrukdo taikyti trečiosioms šalims 1993 m. gruodžio 31 d. pagal nacionalinę ar Bendrijos teisę galiojančių apribojimų, nustatytų kapitalo judėjimui į trečiąsias šalis ar iš jų, susijusiam su tiesioginėmis investicijomis, apimančiomis ir investicijas į nekilnojamąjį turtą, su įsisteigimu, finansinių paslaugų teikimu ar vertybinių popierių įsileidimu į kapitalo rinkas.

100

Kadangi Sutartyje „kapitalo judėjimo“ sąvoka EB 56 straipsnio 1 dalies prasme yra neapibrėžta, Teisingumo Teismas anksčiau pripažino, kad prie 1988 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvos 88/361/EEB dėl Sutarties 67 straipsnio įgyvendinimo (straipsnis buvo panaikintas Amsterdamo sutartimi) (OL L 178, p. 5) pridėta nomenklatūra yra pavyzdinės galios. Todėl EB 56 straipsnio 1 dalies prasme kapitalo judėjimas, be kita ko, reiškia tiesiogines investicijas, t. y. kaip išplaukia ir iš šios nomenklatūros bei jos aiškinamųjų pastabų, bet kokias fizinių ar juridinių asmenų investicijas, kurios padeda užmegzti ar palaikyti ilgalaikius santykius tarp lėšas suteikiančių asmenų ir įmonės, į kurią investuojamos lėšos, turint tikslą vykdyti ekonominę veiklą (minėto sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, C-446/04, Rink. p. I-11753, 179–181 punktai ir 2007 m. spalio 23 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-157/05, Rink. p. I-8995, 18 punktas bei minėto sprendimo A 46 punktas).

101

Kalbant apie turimas naujų bei egzistuojančių įmonių kapitalo dalis, kaip tai patvirtinta šiose aiškinamosiose pastabose, tikslas užmegzti ir palaikyti ilgalaikius ekonominius santykius reiškia, kad akcininko turimos akcijos suteikia jam teisę pagal nacionalinių akcinių bendrovių įstatymų nuostatas arba kitaip veiksmingai dalyvauti valdant bendrovę ar ją kontroliuojant (minėto sprendimo Komisija prieš Vokietiją 18 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

102

Todėl į antrojo klausimo a punktą reikia atsakyti taip: į EB 57 straipsnio 1 dalies taikymo sritį patenka apribojimas kaip kapitalo judėjimo apribojimas, apimantis tiesiogines investicijas, jeigu jis susijęs su bet kokiomis investicijomis, kurias atlieka fiziniai ar juridiniai asmenys ir kurios padeda užmegzti ar palaikyti ilgalaikius ir tiesioginius santykius tarp lėšas suteikiančių asmenų ir įmonės, į kurią investuojamos lėšos, turint tikslą vykdyti ekonominę veiklą.

103

Savo antrojo klausimo b punktu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar EB 56 straipsnio taikymo sritis kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis ar iš jų atžvilgiu yra tokia pati kaip to, kuris vyksta Bendrijos viduje; antrojo klausimo c punktu jis klausia, ar tai, kad valstybė narė jos teritorijoje įsisteigusiam kolektyvinio investavimo subjektui sumažina kompensaciją, skirtą atsižvelgti į prie šaltinio išskaičiuotus mokesčius nuo trečiosios valstybės kilmės dividendų, atsižvelgdama į šių subjektų akcininkų, kurie nereziduoja ar nėra įsisteigę atitinkamoje valstybėje narėje, turimą šių subjektų kapitalo dalį, yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas.

104

Šiais klausimais, kurie nagrinėtini kartu, siekiama sužinoti, ar atsakymas, pateiktas į pirmojo klausimo b punktą, skiriasi atsižvelgiant į tai, jog dividendai kilę ne iš kitos valstybės narės, bet iš trečiosios valstybės.

105

Šiuo atžvilgiu iš šio sprendimo 79 ir 96 punktų matyti, kad nuo to momento, kai Nyderlandų Karalystė nusprendė savo teritorijoje įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektams suteikti kompensaciją dėl užsienyje išskaičiuotų mokesčių ir įgyvendinti savo kompetenciją mokesčių srityje visų dividendų, kuriuos tokie subjektai išmoka savo akcininkams, atžvilgiu, nesvarbu, ar jie reziduoja arba įsisteigę šioje valstybėje narėje, ar kitose valstybėse narėse, ar trečiojoje valstybėje, šią kompensaciją ji turi taikyti ir kolektyvinio investavimo subjektams, kurių akcininkai nereziduoja ar nėra įsisteigę Nyderlandų Karalystėje.

106

Iš tikrųjų, kaip buvo pastebėta šio sprendimo 70–96 punktuose, taisyklė, pagal kurią tokia kompensacija yra sumažinama proporcingai kolektyvinio investavimo subjekto kapitalo daliai, priklausančiai kitose valstybėse narėse ar trečiojoje valstybėje reziduojantiems arba įsisteigusiems akcininkams, įtvirtina nevienodą tokių subjektų, kurių visi akcininkai reziduoja ar įsisteigę Nyderlanduose, ir subjektų, kurių dalis akcininkų reziduoja ar įsisteigę kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, vertinimą, kuris negali būti pateisinamas aplinkybe, kad šių subjektų padėtis yra skirtinga, ar Nyderlandų vyriausybės nurodytais mokesčių politikos tikslais.

107

Reikia konstatuoti, kad tokia taisyklė prieštarauja EB 56 ir 58 straipsniams, nesvarbu, ar mokesčiai, suteikiantys teisę į kompensaciją, buvo išskaičiuoti kitoje valstybėje narėje, ar trečiojoje valstybėje, nes abiem atvejais skirtingai vertinami subjektai, kurių visi akcininkai reziduoja ar įsisteigę Nyderlanduose, ir subjektai, kurių dalis akcininkų reziduoja ar įsisteigę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, ir kad pasiūlyti pateisinimai nėra susiję su dividendų, kuriuos gavo minėti subjektai, kilmės valstybe.

108

Taigi į antrojo klausimo b ir c punktus reikia atsakyti taip: EB 56 ir 58 straipsniais draudžiami tokie valstybės narės teisės aktai, kokie aptariami pagrindinėje byloje, kuriais jos teritorijoje įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektams numatant kompensaciją, skirtą atsižvelgti į trečiosios šalies prie šaltinio išskaičiuotus mokesčius nuo minėtiems subjektams sumokėtų dividendų, sumažinama ši kompensacija, jeigu ir tiek, kiek šių subjektų akcininkai yra kitose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse reziduojantys arba įsisteigę fiziniai ar juridiniai asmenys, kai toks sumažinimas vienodai nepalankus visiems šių subjektų akcininkams.

109

Savo trečiojo klausimo a punktu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar tai, kad valstybėje narėje išskaičiuotas mokestis nuo kolektyvinio investavimo subjekto, kuris įsisteigęs kitoje valstybėje narėje, gautų dividendų yra didesnis nei mokestis, taikomas šioje kitoje valstybėje narėje užsienio akcininkams perskirstytiems dividendams, turi įtakos atsakymams į pirmuosius du klausimus.

110

Kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, šis klausimas motyvuojamas tuo, kad atitinkamais ataskaitiniais metais Portugalijoje prie šaltinio išskaičiuotas mokestis nuo OESF šioje valstybėje narėje gautų dividendų buvo 17,5 %, o Nyderlanduose prie šaltinio išskaičiuotas mokestis nuo OESF akcininkams paskirstytų dividendų buvo 15 %.

111

Tačiau, kadangi į iš Portugalijos kilusius dividendus nebuvo atsižvelgta apskaičiuojant kompensaciją, suteiktą pagrindinėje byloje nagrinėjamam kolektyvinio investavimo subjektui, ir atsižvelgiant į pirmojo klausimo a punkto atsakymą, nebereikia atsakyti į trečiojo klausimo a punktą.

112

Savo trečiojo klausimo b punktu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar atsakant į du pirmuosius klausimus reikia atsižvelgti į tai, kad kolektyvinio investavimo subjekto užsienio akcininkai reziduoja arba įsisteigę valstybėje, su kuria valstybė narė, kur šis subjektas įsisteigęs, sudarė sutartį, pagal kurią abipusiai atskaitomi prie šaltinio išskaičiuoti mokesčiai nuo dividendų. Tačiau, kadangi į šio subjekto akcininkų rezidavimo ar įsisteigimo vietą atsižvelgiama tik sumažinant kompensaciją proporcingai akcininkų, kurie nereziduoja ar nėra įsisteigę šioje valstybėje narėje, turimai minėto subjekto kapitalo daliai, šį klausimą reikia laikyti susijusiu tik su pirmojo klausimo b punktu.

113

Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad tai, jog valstybė, kurioje reziduoja arba įsisteigę kolektyvinio investavimo subjekto akcininkai, ir Nyderlandų Karalystė yra susitarusios dėl galimybės atskaityti mokestį, kurį pastaroji išskaičiuoja nuo minėto subjekto šiems akcininkams paskirstytų dividendų, niekaip nepakeičia to, kad Nyderlandų Karalystė įgyvendina savo kompetenciją mokesčių srityje apmokestindama šiuos dividendus. Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo 79 ir 96 punktų, tai, jog valstybė narė įgyvendina savo kompetenciją mokesčių srityje, kiek tai susiję su dividendais, kuriuos išmokėjo šios valstybės narės teritorijoje įsisteigęs kolektyvinio investavimo subjektas tiek akcininkams, reziduojantiems ar įsisteigusiems šioje valstybėje narėje, tiek akcininkams, reziduojantiems ar įsisteigusiems kitose valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse, tuo atveju, kai numatyta tokia kompensacija, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, pateisina būtinybę ją taikyti ir kolektyvinio investavimo subjektams, kurių kai kurie akcininkai nereziduoja ar nėra įsisteigę šioje valstybėje narėje.

114

Į trečiojo klausimo b punktą reikia atsakyti taip: tai, kad kolektyvinio investavimo subjekto užsienio akcininkai reziduoja ar įsisteigę valstybėje, su kuria valstybė narė, kur šis subjektas įsisteigęs, sudarė sutartį, pagal kurią abipusiai atskaitomi prie šaltinio išskaičiuoti mokesčiai nuo dividendų, neturi įtakos atsakymui į pirmojo klausimo b punktą.

115

Savo trečiojo klausimo b punktu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar atsakant į du pirmuosius klausimus reikia atsižvelgti į tai, jog kolektyvinio investavimo subjekto užsienio akcininkai reziduoja arba yra įsisteigę kitoje Bendrijos valstybėje narėje.

116

Atsižvelgiant į pirmojo klausimo b punkto atsakymą, į šį klausimą atsakyti nebereikia.

117

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: