—

SECAP SpA, atstovaujamos advokato F. Videtta,

—

Santorso Soc. coop. arl, atstovaujamos advokatų B. Amadio, L. Fumarola ir S. Bonatti,

—

Comune di Torino, atstovaujamos advokatų M. Caldo, A. Arnone ir M. Colarizi,

—

Italijos Vyriausybės, atstovaujamos I. M. Braguglia, padedamo avvocati dello Stato D. Del Gaizo ir F. Arena,

—

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos M. Lumma,

—

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir J.-C. Gracia,

—

Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos D. Kriaučiūno,

—

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos H. G. Sevenster ir P. van Ginneken,

—

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Fruhmann,

—

Slovakijos vyriausybės, atstovaujamos R. Procházka,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos X. Lewis ir D. Recchia,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą susiję su 1993 m. birželio 14 d. Tarybos Direktyvos 93/37/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 199, p. 54) su pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/52/EB (OL L 328, p. 1), (toliau – Direktyva 93/37), 30 straipsnio 4 dalies ir pagrindinių Bendrijos teisės principų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo srityje išaiškinimo.

2

Šie prašymai pateikti nagrinėjant bylas tarp SECAP SpA (toliau – SECAP) bei Santorso Soc. coop. arl (toliau – Santorso) ir Comune di Torino dėl Italijos teisės aktų nuostatos suderinamumo su Bendrijos teise, numatančios, kad sudarant viešojo darbų pirkimo sutartis, kurių vertė yra mažesnė už Direktyvoje 93/37 numatytą ribinę vertę, automatiškai atmetami pasiūlymai, kuriuose nurodyta kaina laikoma neįprastai maža.

3

Pagal Direktyvos 93/37 6 straipsnio 1 dalies a punktą ši direktyva taikoma „<…> viešojo darbų pirkimo sutartims, kurių sąmatinė vertė be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ne mažesnė kaip 5 mln. specialių skolinimosi teisių (SST) prilygstanti suma (eurais)“.

4

Pagal Direktyvos 93/37 30 straipsnį, kuris yra IV antraštinės dalies „Bendrosios dalyvavimo taisyklės“ 3 skyriuje, reglamentuojančiame sutarčių sudarymo kriterijus:

„1.   Perkančiosios organizacijos sutartis sudaro remdamosi šiais kriterijais:

<…>

4.   Jeigu dėl sutarties siūloma konkursui kaina pagal numatomus darbus yra neįprastai maža, prieš atmesdama tokius pasiūlymus perkančioji organizacija raštu pareikalauja pateikti, jos nuomone, reikalingas pasiūlymo konkursui detales ir šią medžiagą patikrina atsižvelgdama į paaiškinimus.

Perkančioji organizacija gali atsižvelgti į paaiškinimus, kurie pagrįsti objektyviomis priežastimis, įskaitant statybos būdo ar pasirinkto techninio sprendimo ekonomiškumą arba konkurso dalyvio siūlomas ypač palankias darbų atlikimo sąlygas, arba jo siūlomo darbo originalumą.

Jeigu su sutartimi susijusiuose dokumentuose numatyta sudaryti rangos sutartį su rangovu, pasiūliusiu atlikti darbus už mažiausią kainą, perkančioji organizacija turi pranešti Komisijai apie atmestus pasiūlymus, kuriuose, jos nuomone, siūloma per maža darbų atlikimo kaina.

<…>“

5

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL 134, p. 114) 55 straipsnyje „Pasiūlymai, kuriuose siūloma labai maža kaina“ pateiktas patobulintas Direktyvos 93/37 30 straipsnio 4 dalies tekstas. Direktyvos 2004/18 1 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad ja viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarką reglamentuojančios direktyvos sujungiamos į vieną tekstą, o pagal jos 80 straipsnio 1 dalį ji turi būti perkelta į valstybių narių teisės sistemas ne vėliau kaip iki 2006 m. sausio 31 dienos.

6

Motyvas, kodėl neįprastai mažos kainos pasiūlymai nėra automatiškai atmestini, matyti iš Direktyvos 2004/18 46 konstatuojamosios dalies, kurioje nurodyta, kad (sutartys) turėtų būti sudaromos remiantis objektyviais kriterijais, kurie <…> garantuotų, kad pasiūlymai būtų vertinami veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Todėl atitinkamai reikėtų leisti taikyti tik du sutarties sudarymo kriterijus: „žemiausios kainos“ ir „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“. Šie du sutarčių sudarymo kriterijai minimi Direktyvos 93/37 30 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose bei Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.

7

Direktyva 93/37 į Italijos teisės sistemą perkelta 1994 m. vasario 11 d. Įstatymu Nr. 109: Pagrindų įstatymu dėl viešųjų darbų (Legge quadro in materia di lavori publici) (GURI, Nr. 41, 1994 m. vasario 19 d., paprastasis priedas).

8

Minėto įstatymo redakcijos, kuri taikoma pagrindinėse bylose, (toliau – Įstatymas Nr. 109/94) 21 straipsnio 1a dalyje numatyta:

„Sudarydama darbų pirkimo sutartis, kurių vertė yra lygi arba didesnė kaip 5 mln. specialių skolinimosi teisių (SST) atitinkanti suma eurais, vadovaudamasi 1 dalyje nurodytu mažiausios kainos kriterijumi atitinkama tarnyba anomalijos požiūriu, kaip numatyta Direktyvos 93/37 <…> 30 straipsnyje, įvertina kiekvieną pasiūlymą, kuriame siūloma nuolaida yra lygi arba didesnė už visų priimtų pasiūlymų nuolaidų procentinės išraiškos aritmetinį vidurkį, neskaitant 10 % (suapvalinus iki didesnio sveiko skaičiaus) pasiūlymų, kuriuose atitinkamai siūloma didžiausia nuolaida ir mažiausia nuolaida, padidintą nuolaidų, viršijančių minėtą vidurkį, procentinės išraiškos vidutiniu aritmetiniu skirtumu.

Pateikiant pasiūlymus, prie jų turi būti pridedami dokumentai, pagrindžiantys svarbiausias skelbime apie pirkimą arba kvietime dalyvauti nurodytų kainų sudėtines dalis, kartu sudarančias bent 75 % sutarties bazinės vertės. Skelbime apie pirkimą arba kvietime dalyvauti turi būti išdėstyta pagrindžiančių dokumentų pateikimo tvarka ir prireikus nurodyta, kokius pagrindžiančius dokumentus būtina pateikti, kad pasiūlymas būtų priimtinas. Pagrindžiančių dokumentų nebūtina pateikti dėl tų sudėtinių dalių, kurių minimali vertė gali būti nustatyta remiantis oficialiais duomenimis. Jeigu išnagrinėjus paprašytus ir pateiktus pagrindžiančius dokumentus nepakanka pagrindo pripažinti, kad pasiūlyme nėra neatitikimų, dalyvio paprašoma pateikti papildomų dokumentų ir tik atlikus kitą patikrinimą bei išklausius kitą šalį galima priimti sprendimą dėl atmetimo.

Sudarydama viešojo darbų pirkimo sutartis, kurių vertė mažesnė nei Bendrijos nustatyta ribinė vertė, atitinkama tarnyba automatiškai atmeta pasiūlymus, kuriuose siūloma nuolaida procentais yra lygi arba viršija pagal šios dalies pirmąją pastraipą nustatytą procentinę vertę. Automatinio atmetimo procedūra netaikoma, jeigu galiojančių pasiūlymų yra mažiau negu penki.“

9

SECAP dalyvavo 2002 m. gruodžio mėn. Comune di Torino skelbtame atvirame konkurse dėl viešojo darbų pirkimo sutarties, kurios sąmatinė vertė – 4699999 eurų. Šio konkurso datą Direktyvos 93/37 taikymo ribinė vertė, nustatyta pagal šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a punktą, buvo lygi 6242028 eurų. Santorso dalyvavo analogiškame 2004 m. rugsėjo mėn. organizuotame konkurse, kurio sąmatinė vertė – 5172579 eurų. Pastarojo konkurso datą Direktyvos 93/37 taikymo ribinė vertė buvo lygi 5923624 eurų. Todėl abiem atvejais sąmatinė nagrinėjamų viešojo pirkimo sutarčių vertė buvo mažesnė nei atitinkamos Direktyvos 93/37 taikymo ribinės vertės.

10

Skelbimuose, kuriais Comune di Torino pradėjo minėtas konkurso procedūras, buvo nurodyta, kad sutartis bus sudaroma pagal didžiausios nuolaidos kriterijų, patikrinus neįprastai mažos kainos pasiūlymus ir jų automatiškai neatmetant. Šie skelbimai rėmėsi Giunta comunale (Comune vykdomasis organas) sprendimu, numatančiu, kad taikant didžiausios nuolaidos kriterijų turi būti patikrinti „neįprasti“ pasiūlymai, kaip numatyta Direktyvoje 93/37, taip pat sutarčių, kurių vertė yra mažesnė nei Bendrijos ribinė vertė, atveju, ir netaikoma Įstatymo Nr. 109/94 21 straipsnio 1a dalis tiek, kiek ji numato automatiškai atmesti neįprastai mažos kainos pasiūlymus.

11

Įvertinus SECAP ir Santorso pasiūlymai priskirti prie pirmaujančiųjų tarp tų, kurie nelaikomi „neįprastais“. Patikrinusi neįprastai mažos kainos pasiūlymus, Comune di Torino galiausiai atmetė pateiktus SECAP ir Santorso, pasirinkdama kitų bendrovių pasiūlymus.

12

SECAP ir Santorso šį sprendimą apskundė Tribunale amministrativo regionale del Piemonte, teigdamos, kad Įstatymas Nr. 109/94 perkančiajai organizacijai nustato imperatyvią pareigą atmesti neįprastai mažos kainos pasiūlymus, nepalikdamas jokios veiksmų laisvės taikyti rungimosi principu pagrįstą patikrinimo procedūrą.

13

2004 m. spalio 11 d. ir 2005 m. balandžio 30 d. sprendimais tas teismas atmetė atitinkamus SECAP ir Santorso ieškinius, grįsdamas tuo, kad automatinio neįprastai mažos kainos pasiūlymų atmetimo procedūra nėra privaloma perkančiosioms organizacijoms: joms paliekama galimybė numatyti patikrinimą dėl anomalijos, kurią gali lemti labai maža siūloma kaina, taip pat sutarčių, kurių vertė yra mažesnė už Bendrijos ribinę vertę, atvejais.

14

SECAP ir Santorso šiuos sprendimus apskundė Consiglio di Stato. Šis teismas pritaria bendrovių teiginiui dėl automatinio neįprastai mažos kainos pasiūlymų atmetimo taisyklės privalomojo pobūdžio, tačiau nėra abejingas argumentams, kuriuos nurodė Comune di Torino, kuri, remdamasi statistikos duomenimis, teigia, jog ši taisyklė dėl didelio griežtumo skatina įmones imtis suderintų veiksmų susitariant dėl kainų, kad darytų įtaką pirkimo procedūros rezultatams, ir taip daro žalos tiek perkančiajai organizacijai, tiek dalyviams, kurie dažniausia yra kitos valstybės narės teritorijoje įsteigtos įmonės.

15

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią sudarydamos sutartis, kurios, atsižvelgiant į jų objektą, nepatenka į direktyvų viešųjų pirkimų srityje taikymo sritį, perkančiosios organizacijos privalo laikytis pagrindinių EB sutarties taisyklių, visų pirma nediskriminavimo pilietybės pagrindu principo (žr., be kita ko, 2000 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Telaustria et Telefonadress, C-324/98, Rink. p. I-10745, 60 punktą), ir teismo praktiką, draudžiančią valstybėms narėms nustatyti priemones, kurios viešojo darbų pirkimo sutarčių, kurių vertė viršija Bendrijos ribinę vertę, atveju numato automatinį tam tikrų pagal matematinį kriterijų nustatytų pasiūlymų atmetimą, užuot įpareigojusios perkančiąją organizaciją taikyti Bendrijos taisyklėse numatytą rungimosi principu pagrįstą patikrinimo procedūrą (žr., be kita ko, 1989 m. birželio 22 d. Sprendimą, Fratelli Costanzo, 103/88, Rink. p. 1839, 19 punktą).

16

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir abejodamas dėl to, kaip turėtų būti atsakyta į klausimą, ar taisyklė dėl rungimosi principu pagrįsto neįprastai mažos kainos pasiūlymų patikrinimo gali būti laikoma pagrindiniu Bendrijos teisės principu, dėl kurio jam prieštaraujančios nacionalinės nuostatos tampa netaikytinos, Consiglio di Stato nusprendė sustabdyti bylų nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti šiuos prejudicinius klausimus, kurie abiejose bylose C-147/06 ir C-148/06 suformuluoti identiškai:

17

2006 m. gegužės 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C-147/06 ir C-148/06 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimamas galutinis sprendimas.

18

Savo klausimais, kuriuos tikslinga nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Bendrijos teisės pagrindiniai principai, reglamentuojantys taip pat ir viešojo pirkimo sutarčių sudarymą, kurių konkreti išraiška yra Direktyvos 93/37 30 straipsnio 4 dalis, draudžia nacionalinės teisės aktus, numatančius perkančiųjų organizacijų pareigą sudarant sutartis, kurių vertė yra mažesnė nei šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta ribinė vertė, kai galiojančių pasiūlymų yra daugiau kaip penki, automatiškai atmesti pasiūlymus, kuriuose nurodyta kaina pagal šiuose teisės aktuose numatytą matematinį kriterijų laikoma neįprastai maža atliktinų darbų atžvilgiu, nepaliekant minėtoms perkančiosioms organizacijoms jokios galimybės patikrinti šių pasiūlymų sudėties, atitinkamų dalyvių paprašant pateikti išsamesnės informacijos.

19

Reikia pažymėti, kad Bendrijos direktyvose dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo numatytos ypatingos ir griežtos procedūros yra taikomos tik toms sutartims, kurių vertė viršija kiekvienoje iš minėtų direktyvų aiškiai numatytą ribinę vertę (2001 m. gruodžio 3 d. Nutarties Vestergaard, C-59/00, Rink. p. I-9505, 19 punktas). Taigi šių direktyvų taisyklės netaikomos sutartims, kurių vertė nesiekia jose nustatytos ribinės vertės (šiuo klausimu žr. 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-412/04, Rink. p. I-619, 65 punktą).

20

Tačiau tai nereiškia, kad šios sutartys nepatenka į Bendrijos teisės taikymo sritį (minėtos nutarties Vestergaard 19 punktas). Iš tiesų, vadovaujantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, sudarydamos sutartis, kurioms, atsižvelgiant į jų vertę, netaikomos Bendrijos taisyklių numatytos procedūros, perkančiosios organizacijos vis dėlto privalo laikytis pagrindinių Sutarties taisyklių ir ypač nediskriminavimo pilietybės pagrindu principo (minėto sprendimo Telaustria ir Telefonadress 60 punktas; minėtos nutarties Vestergaard 20 ir 21 punktai; 2005 m. spalio 20 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-264/03, Rink. p. I-8831, 32 punktas ir 2007 m. birželio 14 d. Sprendimo Medipac-Kazantzidis, C-6/05, Rink. p. I-4557, 33 punktas).

21

Tačiau vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika tam, kad Sutarties pagrindinės taisyklės ir bendrieji principai būtų taikomi sutarčių, kurių vertė mažesnė nei Bendrijos direktyvų taikymo ribinė vertė, sudarymo procedūroms, nagrinėjamos sutartys turi kelti aiškų tarptautinį interesą (šiuo klausimu žr. 2007 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-507/03, Rink. p. I-9777, 29 punktą ir minėto sprendimo Komisija prieš Italiją 66 ir 67 punktus).

22

Tokius nacionalinės teisės aktus, kokie aptariami pagrindinėje byloje, reikia nagrinėti atsižvelgiant į šias aplinkybes.

23

Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad minėti teisės aktai numato aptariamos perkančiosios organizacijos pareigą sudarant sutartis, kurių vertė mažesnė nei Direktyvos 93/37 6 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta ribinė vertė, automatiškai atmesti pasiūlymus, kuriuose nurodyta kaina pagal šiuose teisės aktuose nustatytą matematinį kriterijų laikoma neįprastai maža atliktinų darbų atžvilgiu, ir numato vienintelę išimtį, jog automatinio atmetimo procedūra netaikoma, jeigu galiojančių pasiūlymų yra mažiau negu penki.

24

Todėl šia aiškiai suformuluota imperatyvaus ir absoliutaus pobūdžio taisykle iš dalyvių, kurių pasiūlymuose nurodyta kaina yra neįprastai maža, atimama galimybė įrodyti, kad jų pasiūlymai yra patikimi ir rimti. Šis nagrinėjamų teisės aktų aspektas gali turėti su Bendrijos teise nesuderinamų padarinių, jeigu konkreti sutartis, atsižvelgiant į jai būdingus požymius, gali kelti aiškų tarptautinį interesą ir pritraukti kitų valstybių narių ūkio subjektus. Darbų pirkimo sutartis galėtų kelti tokį tarptautinį interesą, pavyzdžiui, dėl jos sąmatinės vertės, kartu atsižvelgiant ir į jos techninį lygį arba darbų atlikimo vietą, galinčią kelti užsienio ūkio subjektų susidomėjimą.

25

Kaip savo išvados 45 ir 46 punktuose nurodė generalinis advokatas, tokie teisės aktai, nors savaime yra objektyvūs ir nediskriminuojantys, galėtų pažeisti bendrąjį nediskriminavimo sudarant tarptautinio intereso sutartis principą.

26

Iš tiesų automatinio pasiūlymų, kuriuose nurodyta kaina laikoma neįprastai maža, atmetimo taisyklės taikymas aiškiai tarptautinį interesą keliančioms sutartims gali būti netiesioginė diskriminacija, dėl kurios faktiškai nepalankesnėje padėtyje atsiduria kitų valstybių narių ūkio subjektai, kurie, turėdami skirtingą sąnaudų struktūrą, galėdami įgyvendinti didelio masto ekonomiją arba būdami pasirengę sumažinti savo pelno maržą tam, kad veiksmingiau įsiskverbtų į atitinkamą rinką, galėtų pateikti konkurencingą ir kartu rimtą bei patikimą pasiūlymą, į kurį perkančioji organizacija negalėtų atsižvelgti dėl minėtų teisės aktų.

27

Be to, kaip nurodė Comune di Torino ir savo išvados 43, 46 ir 47 punktuose generalinis advokatas, tokie teisės aktai gali lemti konkurencijai prieštaraujantį nacionalinių ar vietos įmonių elgesį ir susitarimus arba net suderintus veiksmus, kuriais siekiama, kad viešojo darbų pirkimo sutartys tektų vien šioms įmonėms.

28

Taigi, aiškiai tarptautinį interesą keliančioms sutartims taikant automatinio neįprastai mažos kainos pasiūlymų atmetimo taisyklę, iš kitų valstybių narių ūkio subjektų gali būti atimta galimybė sudaryti veiksmingesnę konkurenciją atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtiems ūkio subjektams; tai turi įtakos pirmųjų galimybei patekti į šios valstybės rinką, ir taip varžomas naudojimasis įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas, o tai yra šių laisvių apribojimas (šiuo klausimu žr. 2002 m. spalio 17 d. Sprendimo Payroll ir kt., C-79/01, Rink. p. I-8923, 26 punktą; 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo CaixaBank France, C-442/02, Rink. p. I-8961, 12 ir 13 punktus ir 2006 m. spalio 3 d. Sprendimo Fidium Finanz, C-452/04, Rink. p. I-9521, 46 punktą).

29

Aiškiai tarptautinį interesą keliančioms sutartims taikydamos tokius teisės aktus perkančiosios organizacijos, neturėdamos jokios galimybės įvertinti neįprastai mažos kainos pasiūlymų rimtumo ir patikimumo, negali įvykdyti įsipareigojimo laikytis pagrindinių Sutarties taisyklių laisvo judėjimo srityje ir bendrojo nediskriminavimo principo, kaip reikalaujama pagal 20 punkte minėtą Teisingumo Teismo praktiką. Tokios galimybės atėmimas taip pat prieštarauja pačių perkančiųjų organizacijų interesams, nes jos negali joms pateiktų pasiūlymų įvertinti veiksmingos konkurencijos sąlygomis, taigi ir sudaryti sutartį pagal mažiausios kainos arba ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, kurie taip pat nustatyti vadovaujantis viešu interesu.

30

Įvertinti galimą sutarties, kurios sąmatinė vertė yra mažesnė už Bendrijos taisyklėse numatytą ribinę vertę, keliamą tarptautinį interesą prieš apibrėžiant skelbimo apie pirkimą sąlygas iš principo privalo atitinkama perkančioji organizacija, o šiam įvertinimui gali būti taikoma teisminė kontrolė.

31

Vis dėlto teisės aktuose nacionaliniu ar vietos lygmeniu gali būti įtvirtinti objektyvūs kriterijai aiškaus tarptautinio intereso buvimui nustatyti. Tokie kriterijai galėtų, be kita ko, būti tam tikro dydžio atitinkamos sutarties vertė, kartu atsižvelgiant į darbų atlikimo vietą. Be to, tokio intereso egzistavimo tikimybę galima būtų atmesti, pavyzdžiui, tuo atveju, kai atitinkamos sutarties ekonominė nauda yra labai maža (šiuo klausimu žr. 2005 m. liepos 21 d. Sprendimo Coname, C-231/03, Rink. p. I-7287, 20 punktą). Vis dėlto būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikrais atvejais valstybių sienos eina per aglomeracijas, esančias skirtingų valstybių narių teritorijose, ir kad tokiomis aplinkybėmis net ir mažos vertės pirkimai gali kelti aiškų tarptautinį interesą.

32

Net esant tokiam aiškiam tarptautiniam interesui tam tikrų pasiūlymų automatinis atmetimas gali pasirodyti priimtinas, kai šios taisyklės taikymą pateisina pernelyg didelis pasiūlymų skaičius, dėl ko atitinkama perkančioji organizacija gali būti priversta patikrinti, išklausant dalyvius, tiek daug pasiūlymų, kad tai viršytų jos administracinius pajėgumus arba dėl šio tikrinimo atsiradęs vėlavimas galėtų kelti grėsmę projekto realizacijai.

33

Tokiomis aplinkybėmis nacionalinės ar vietos teisės aktai arba pati perkančioji organizacija gali nustatyti pagrįstą ribą, nuo kurios taikytina neįprastai mažos kainos pasiūlymų atmetimo taisyklė. Tačiau Įstatymo Nr. 109/94 21 straipsnio 1a dalies trečiojoje pastraipoje įtvirtinta penkių galiojančių pasiūlymų riba negali būti laikoma pagrįsta.

34

Kalbant apie pagrindines bylas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo išsamiai įvertinti visus reikšmingus su abiem nagrinėjamomis sutartimis susijusius veiksnius, siekdamas patikrinti, ar šiais atvejais yra aiškus tarptautinis interesas.

35

Taigi į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Sutarties pagrindinės taisyklės dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas bei bendrasis nediskriminavimo principas draudžia nacionalinės teisės aktus, numatančius perkančiųjų organizacijų imperatyvią pareigą sudarant sutartis, kurių vertė mažesnė nei Direktyvos 91/37 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta ribinė vertė ir kurios kelia aiškų tarptautinį interesą, kai galiojančių pasiūlymų yra daugiau kaip penki, automatiškai atmesti pasiūlymus, kuriuose nurodyta kaina pagal šiuose teisės aktuose numatytą matematinį kriterijų laikoma neįprastai maža atliktinų darbų atžvilgiu, nepaliekant minėtoms perkančiosioms organizacijoms jokios galimybės patikrinti šių pasiūlymų sudėties, atitinkamų dalyvių paprašant pateikti išsamesnės informacijos. Taip nėra, jeigu dėl pernelyg didelio pasiūlymų skaičiaus, dėl kurio perkančioji organizacija gali būti priversta patikrinti, išklausant dalyvius, tiek daug pasiūlymų, jog tai viršytų jos administracinius pajėgumus, arba dėl šio tikrinimo atsiradęs vėlavimas galėtų kelti grėsmę projekto realizacijai, nacionalinės ar vietos teisės aktai arba atitinkama perkančioji organizacija nustato pagrįstą ribą, nuo kurios būtų taikoma neįprastai mažos kainos pasiūlymų automatinio atmetimo procedūra.

36

Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamose bylose, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

EB sutarties pagrindinės taisyklės dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas bei bendrasis nediskriminavimo principas draudžia nacionalinės teisės aktus, numatančius perkančiųjų organizacijų imperatyvią pareigą sudarant sutartis, kurių vertė mažesnė nei 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/37/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, su pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/52/EB, 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta ribinė vertė ir kurios kelia aiškų tarptautinį interesą, kai galiojančių pasiūlymų yra daugiau kaip penki, automatiškai atmesti pasiūlymus, kuriuose nurodyta kaina pagal šiuose teisės aktuose numatytą matematinį kriterijų laikoma neįprastai maža atliktinų darbų atžvilgiu, nepaliekant minėtoms perkančiosioms organizacijoms jokios galimybės patikrinti šių pasiūlymų sudėties, atitinkamų dalyvių paprašant pateikti išsamesnės informacijos. Taip nėra, jeigu dėl pernelyg didelio pasiūlymų skaičiaus, dėl kurio perkančioji organizacija gali būti priversta patikrinti, išklausydama dalyvius, tiek daug pasiūlymų, jog tai viršytų jos administracinius pajėgumus arba dėl šio tikrinimo atsiradęs vėlavimas galėtų kelti grėsmę projekto realizacijai, nacionalinės ar vietos teisės aktai arba atitinkama perkančioji organizacija nustato pagrįstą ribą, nuo kurios būtų taikoma neįprastai mažos kainos pasiūlymų automatinio atmetimo procedūra.